KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL KRIMINALINĖS SUBKULTŪROS APRAIŠKŲ LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PREVENCIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. sausio 20 d. Nr. V-13
Vilnius
Siekdamas daryti pozityvų poveikį nuteistųjų ir suimtųjų elgesiui ir užkirsti kelią galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose:
1. Tvirtinu Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programą (pridedama).
2. Pavedu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų direktoriams užtikrinti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos programos vykdymą.
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2009 m. sausio 20 d.
įsakymu Nr. V-13
KRIMINALINĖS SUBKULTŪROS APRAIŠKŲ LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE PREVENCIJOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa (toliau – Programa) skirta daryti teigiamą poveikį nuteistųjų areštu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos (toliau – nuteistieji) ir suimtųjų elgesiui ir užkirsti kelią galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose.
2. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) surinktą ir apibendrintą informaciją iš laisvės atėmimo vietų apie situaciją nuteistųjų neformalių grupių ir kriminalinės subkultūros egzistavimo aspektu, parengtą analizę ir pasiūlymus dėl šių problemų sprendimo.
II. KRIMINALINĖS SUBKULTŪROS SAMPRATA
4. Socialinių mokslų teorijose subkultūra suvokiama kaip dominuojančios kultūros subdivizija, kuri turi savas normas, vertybes ir tikėjimo jomis sistemą. Subkultūros atsiranda, kai panašiose situacijose esantys asmenys ima suprasti, kad didžioji visuomenės dalis juos apleido, nuo jų atsiribojo. Todėl tokie asmenys buriasi į grupę, siekdami vienas kitą paremti. Subkultūros egzistuoja visuomenėje, o ne atskirai nuo jos, tačiau subkultūros narių vertybės paprastai skiriasi nuo dominuojančiųjų toje visuomenėje.
5. Kriminalinė subkultūra – tai nusikaltimus padariusių arba anksčiau teistų asmenų grupėms būdingų elgsenos modelių, vertybių ir nuostatų sistema. Kriminalinės subkultūros pagrindą sudaro nusikaltėlių vertybių sistema, kurią suformavo ilgametė nusikalstama veikla. Specifiniai ir daug pastovesni, stabilesni kriminalinės subkultūros ryšiai egzistuoja tarp asmenų, bausmes atliekančių laisvės atėmimo vietose.
III. ESAMA BŪKLĖ
6. Kriminalinės subkultūros reiškinį laisvės atėmimo vietose Lietuvos bausmių vykdymo sistema paveldėjo iš tarybinės bausmių vykdymo sistemos, kurioje šis reiškinys buvo visuotinai paplitęs ir įgavęs itin drastiškas formas. Kartu su dalimi buvusios penitencinės sistemos klientų mūsų šalis perėmė ir pagrindinę laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą – koloniją (lagerį) – kurios struktūra ir savybės (didelės įstaigos, kareivinių tipo gyvenamosios patalpos, laisvas nuteistųjų judėjimas teritorijoje ir nekontroliuojamas bendravimas) nesudaro realių sąlygų pataisos įstaigos administracijai efektyviai kontroliuoti tarp nuteistųjų vykstančių procesų. Kriminalinė subkultūra Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra glaudžiai susijusi su recidyviniu nusikalstamumu, ji sudaro sąlygas formuotis sudėtingai nusikaltėlio asmenybės socialinei psichologinei nusikalstamų nuostatų sistemai, kuri daro lemiamą įtaką nusikalstamam asmens elgesiui.
7. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir ypač per pastaruosius penkerius metus kriminalinės subkultūros apraiškos laisvės atėmimo vietose kokybiškai ir kiekybiškai kinta. Svarbiu faktoriumi kovojant su kriminalinės subkultūros apraiškomis tapo Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas: nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Šio principo realizavimas priskiriant nuteistuosius paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms vaidina lemiamą vaidmenį neutralizuojant šiurkščiausias, su tiesioginiu, neslepiamu nepaklusimu nustatytoms normoms kriminalinės subkultūros apraiškas.
8. Atsiranda naujų faktorių, padedančių kriminalinės subkultūros gyvavimui ir tam tikrai raidai. Visų pirma, tai organizuotų nusikalstamų grupuočių egzistavimas, darantis įtaką kriminalinių tradicijų raidai tiek laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietose. Antra, tai bendras nuteistųjų išsilavinimo (o kartu intelektinio) lygio smukimas. Jeigu 2000 m. nuteistųjų, turinčių aukštesnį negu vidurinį (aukštąjį, aukštesnįjį) išsilavinimą dalis sudarė 9,3 proc., vidurinį išsilavinimą – 44,8 proc., pagrindinį išsilavinimą – 32,3 proc., pradinį išsilavinimą – 12,9 proc., neturinčių jokio išsilavinimo – 0,5 proc., tai 2007 m. turinčių aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą buvo 7,7 proc., vidurinį išsilavinimą – 34,7 proc., pagrindinį išsilavinimą – 36,2 proc., pradinį išsilavinimą – 19,7 proc., neturinčių jokio išsilavinimo – 1,8 proc. Pastebėta, kad asocialių tradicijų įtakai pasiduoti labiau linkę žemesnio išsilavinimo, nesavarankiško mąstymo asmenys, dažnai ir iki patekimo į laisvės atėmimo vietas gyvenę asocialiai.
9. Kriminalinėje terpėje subkultūra pasireiškia itin kategoriškomis, visuomeniškai nepriimtinomis normomis, tradicijomis, hierarchija. Empirinė patirtis rodo, kad tose šalyse, kur pagrindinė laisvės atėmimo bausmės forma yra kalėjimas (nuteistieji izoliuoti po vieną arba itin mažomis grupėmis, negali laisvai judėti po įstaigos teritoriją ir turėti nekontroliuojamų tarpusavio kontaktų), kriminalinės subkultūros apraiškos yra minimalios, o šalyse, kuriose laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namų (kolonijų) tipo įstaigose, kriminalinė subkultūra daro reikšmingą įtaką nuteistųjų elgesiui. Šį teiginį puikiai galėtų iliustruoti Vakarų Europos įkalinimo įstaigų palyginimas su potarybinių arba Lotynų Amerikos šalių bausmių vykdymo sistemomis.
10. Siekiant išgyvendinti prievartą tarp nuteistųjų, laisvės atėmimo vietose yra vykdomos specialios programos (Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, programa „Konfliktų sprendimas“ ir kt.). Vienas iš Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programos uždavinių – kriminalinės subkultūros ir kitokios negatyvios įtakos prevencija. Šio uždavinio įgyvendinimo priemonės – saugios psichosocialinės aplinkos sudarymas, pedagoginė sąveika ir elgesio korekcija, dalyvavimas tikslinėse programose.
11. Kriminalinė subkultūra laisvės atėmimo vietose negatyviai veikia nuteistojo asmenybę, sąlygoja nusikaltimų recidyvo gyvybingumą ir daro nepageidaujamą įtaką visai visuomenei. Subkultūros tradicijas nuteistųjų bendruomenėje palaiko ir skleidžia daugkartinę nusikalstamą patirtį turintys asmenys, nuolat papildydami jų turinį iškreiptais vertinimais ir antivisuomenine morale. Būdami tęstiniai reiškiniai, tradicijos ir papročiai iš kartos į kartą funkcionuoja kaip antivisuomeninės nuostatos, neteisėto elgesio principai, pavyzdžiai ir taisyklės. Jie stabilizuoja svarbiausią nusikaltėlių orientaciją – savo gyvenimo kokybės gerinimą kitų asmenų pastangų sąskaita.
12. Pagrindiniai veiksniai, leidžiantys kriminalinei subkultūrai pakankamai efektyviai funkcionuoti laisvės atėmimo vietose, yra:
12.1. prievartos ir materialinės naudos kulto propagavimas, jo dominavimas prieš bendražmogiškąsias vertybes;
12.2. nuteistieji į laisvės atėmimo vietas atsineša tas kriminalinės subkultūros vertybes, kurias jie propaguoja laisvėje;
12.3. hierarchinių santykių realizavimas per socialinės nelygybės apraiškas laisvės atėmimo vietose;
IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Šios Programos tikslas – nuosekliai, kompleksiškai, sistemingai mažinti kriminalinės subkultūros įtaką laisvės atėmimo bausmės vykdymo procesui siekiant išgyvendinti subkultūros lemiamus kriminalinio pobūdžio nuteistųjų tarpusavio santykius.
14. Šios Programos uždaviniai:
V. PROGRAMOS PRIEMONĖS
15. Situacijos stebėsena ir sociologiniai tyrimai:
15.1. sukurti ir įgyvendinti kriminalinės subkultūros paplitimo, formų kaitos ir įtakos stebėjimo ir vertinimo sistemą;
15.2. visapusiškai nagrinėti tarybinės kilmės kriminalinę subkultūrą Lietuvos laisvės atėmimo vietose bei analizuoti Rytų Europos šalių patirtį sprendžiant tokio pobūdžio problemas;
16. Teisinės bazės tobulinimas:
16.1. išanalizuoti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatyti jų galimą poveikį kriminalinės subkultūros apraiškoms ir jų prevencijai;
16.2. parengti ir pateikti Teisingumo ministerijai Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų projektus, padedančius užkirsti kelią galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose;
17. Nuteistųjų priežiūros stiprinimas:
17.2. riboti laisvės atėmimo vietų administracijos nekontroliuojamo nuteistųjų judėjimo galimybes inžinerinėmis-techninėmis priemonėmis;
18. Nuteistųjų ir suimtųjų buitinių gyvenimo sąlygų gerinimas:
18.1. išgyvendinti kriminalinės subkultūros paplitimui įtaką darančius veiksnius vykdant Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vystymo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2008–2033 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288 (Žin., 2008, Nr. 40-1469);
19. Nuteistųjų aprūpinimas darbu:
19.2. didinti nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, dirbančių įmonėse, nepriklausančiose bausmių vykdymo sistemai, skaičių;
20. Socialinės reabilitacijos tobulinimas:
20.1. parengti ir įdiegti laisvės atėmimo vietose korekcinę psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, skirtą kriminalinės subkultūros įtakos mažinimui;
20.2. įtraukti jaunesniuosius pareigūnus į socialinės reabilitacijos programų vykdymą ir nuteistųjų socialinių problemų sprendimą;
20.3. plėtoti nuteistųjų diferencijavimo ir atskiro arba izoliuoto laikymo (lokalizavimo) sistemą atsižvelgiant į veiksnius, darančius įtaką subkultūros paplitimui;
21. Laisvės atėmimo vietų personalo motyvacijos stiprinimas ir kvalifikacijos kėlimas:
21.1. nuolat mokyti laisvės atėmimo vietų personalą darbo su skirtingomis nuteistųjų grupėmis ypatumų;
21.2. parengti metodines rekomendacijas laisvės atėmimo vietų personalui, skirtas kriminalinės subkultūros įtakos mažinimui;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
23. Šiai Programai įgyvendinti kiekvienais metais rengiami priemonių planai, kuriuos sudarant dalyvauja visos laisvės atėmimo vietos.
24. Šios Programos įgyvendinimo koordinavimą, priemonių planų rengimą ir įgyvendinimo stebėseną užtikrina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta nuolat veikianti darbo grupė. Ataskaitas apie Programos įgyvendinimo rezultatus laisvės atėmimo vietos teikia darbo grupei pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
VII. LAUKIAMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
26. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos priemones:
27. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumui įvertinti nustatomi šie kriterijai:
27.1. Kiekybės kriterijai: