LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO IR POTVYNIO PADARINIŲ LIKVIDAVIMO KLAIPĖDOS APSKRITYJE PLANO PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 7 d. Nr. 133
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Valstybinį gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje planą (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 133
VALSTYBINIS GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO IR POTVYNIO PADARINIŲ LIKVIDAVIMO KLAIPĖDOS APSKRITYJE
I. Bendrosios nuostatos
Situacija
1. Lietuvos teritorijoje potvynių būna kasmet, tačiau dideli potvyniai Nemuno žemupyje kyla maždaug kas 12 – 15 metų.
Svarbiausios potvynio priežastys yra: Nemuno deltos reljefas – aliuvinė žemuma su nedideliu nuolydžiu iš rytų į vakarus; ūmus sniego tirpimas arba ilgalaikiai gausūs lietūs; ledų sangrūdos Panemunės – Šilininkų atkarpoje aukščiau Rusnės gyvenvietės, o nepajudėjus ledui Kuršių mariose – ir ties Uostadvariu; nedidelis (2 metrų) Nemuno nuolydis Kuršių marių vidutinio vandens lygio atžvilgiu. Per potvynį gali būti užlieta: Šilutės rajone – 9 seniūnijos, 45 kaimai; Klaipėdos rajone – 1 seniūnija, 2 kaimai; Kretingos rajone – 1 seniūnija, 7 kaimai. Beveik visada užliejamas kelio Šilutė-Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2500 žmonių. Minijai išsiliejus iš krantų, pavojus kyla Kartenos miesteliui ir Lankupių kaimui, užliejamas kelio Šilutė – Priekulė ruožas.
Patiriama didelių materialinių nuostolių: sutrinka normalus žmonių gyvenimas, išplaunami keliai bei apsauginiai pylimai, išvartomi elektros linijų stulpai, užteršiami šuliniai, nukenčia sodybos.
Kyla grėsmė tiltams: patvinęs Nemunas gali nunešti du tiltus per Nemuną ties Panemune (vienas – autotransporto, kitas – geležinkelio) ir tiltą per Atmatą į Rusnės gyvenvietę.
2. Šio plano tikslai yra:
2.3. racionaliai naudoti išteklius ir įrangą, skirtus potvyniui stabdyti, jo padariniams likviduoti bei pagalbai gyventojams suteikti;
3. Šiame plane vartojamos sąvokos:
potvynis – staigus vandens pagausėjimas upėje (kasmet maždaug tuo pačiu metu), dėl kurio pakyla vandens lygis ir vanduo, išsiliejęs iš vagos, apsemia tam tikrą teritoriją;
polderis – pylimais apjuostas sausinamos žemės plotas, iš kurio vanduo šalinamas siurbliais.
monitoringas – orų, kritulių ir vandens lygio stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas bei prognozė.
Gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo strategija
4. Svarbiausiuosius civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslus, struktūrinių elementų veiklos ir valdymo pagrindus, principus ir uždavinius nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas bei kiti teisės aktai. Remdamiesi jais, miestų (rajonų) merai, Klaipėdos apskrities viršininkas bei valstybės valdymo institucijos, atsižvelgdami į potvynių Klaipėdos apskrityje pobūdį, parengia ir nuosekliai įgyvendina konkrečius gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo planus, kuriuose numato jų kompetencijai priskirtas funkcijas, uždavinius bei tarpusavio įsipareigojimus.
5. Šio plano rengimą ir jo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas), atsižvelgdamas į teisės aktų pakeitimus, finansines galimybes, laiko reikalavimus, patirtį, naujų valdymo metodų ir numatytų plane priemonių įgyvendinimo būdų paieškos rezultatus bei problemas, su kuriomis susidurta įgyvendinant konkrečius projektus.
6. Kilus potvynio grėsmei, savivaldybės pirmosios pasirūpina, kad būtų laiku pasirengta su juo kovoti ir pateikta objektyvi informacija valdymo grandyje esančioms institucijoms bei atitinkamoms tarnyboms.
Vandens lygio stebėjimas
7. Monitoringas potvynio rajone organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių kriterijais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje.
Už monitoringo Nemuno žemupyje prieš potvynį ir per jį organizavimą atsakinga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Hidrometeorologijos tarnyba).
8. Pagrindinis potvynio kriterijus yra vandens lygis:
kritinis – kai upė išsilieja iš krantų;
stichinis – kai kyla pavojus žmogui ir aplinkai (užliejami pavieniai namai, keliai, ardomos dambos).
Pavasario potvyniui Nemuno žemupyje stebėti įsteigtos vandens matavimo stotys Panemunėje, Šilininkuose, Rusnėje, Lankupiuose, Mikužiuose, Uostadvaryje ir Kartenoje.
9. Visa hidrologinė informacija iš vandens lygio matavimo stočių, išskyrus Kuršių marių Uostadvario stotį, perduodama į Šilutės hidrometeorologijos stotį. Informacija iš Kuršių marių – Uostadvario stoties perduodama Jūrų tyrimų centrui.
10. Prieš potvynį Šilutės hidrometeorologijos stoties darbuotojai:
11. Prasidėjus potvyniui, Šilutės hidrometeorologijos stoties darbuotojai:
11.1. atlieka stebėjimus vandens matavimo stotyse ir apsemtuose kelio Šilutė – Rusnė bei Šilutė – Priekulė ruožuose. Potvynio dydis sąlygoja matavimų dažnį – nuo 2 iki 24 kartų per parą;
12. Artėjant potvyniui, Hidrometeorologijos tarnyba:
12.3. teikia informaciją apie potvynio parametrus Aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
12.6. teikia hidrologinės informacijos suvestines Civilinės saugos departamentui ir kitoms valstybės institucijoms;
12.7. sudaro ir teikia Šilutės rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui orų prognozes kas 12 valandų;
II. Organizacinės priemonės
Reagavimas į potvynį, savitarpio pagalba ir išteklių naudojimas
13. Yra keturi reagavimo į potvynį etapai: potvynio prevencinės priemonės, pasirengimas potvyniui, veiksmai per potvynį ir atstatomieji darbai.
14. Potvynio prevencinės priemonės:
15. Pasirengimas potvyniui:
16. Veiksmai per potvynį:
16.2. visuomenės saugumo užtikrinimas (medicinos pagalba, paieška ir gelbėjimas, viešosios tvarkos palaikymas, evakavimas iš nelaimės vietos);
17. Atstatomieji darbai:
18. Ūkio subjektų, savivaldybių, apskrities ir valstybės institucijų bendrai veiklai užtikrinti sudaromos savitarpio pagalbos sutartys.
19. Netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar nuosavybei, įstatymų nustatyta tvarka gali būti pasitelkiama kariuomenė, kad padėtų apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą.
20. Potvyniui lokalizuoti, jo padariniams šalinti, žmonėms ir turtui gelbėti naudojami visi turimi ūkio subjektų, savivaldybių, apskrities ir valstybės ištekliai bei pajėgos.
Pirmiausia naudojami vietiniai ištekliai ir pajėgos. Jeigu jų trūksta, pagalbos kreipiamasi į aukštesniojo teritorinio vieneto administraciją.
21. Per potvynį sprendimus priima:
21.3. valstybėje – Ministro Pirmininko paskirtas civilinės saugos operacijų vadovas.
Visų pajėgų ir išteklių, skirtų potvynio padariniams šalinti, žmonėms ir materialinėms vertybėms gelbėti, tinkamiausią naudojimą koordinuoja bei visiems potvynio zonoje atliekamiems darbams vadovauja ekstremalių situacijų valdymo centrai.
Funkcijos
22. Miestų (rajonų) merai:
22.2. perspėja gyventojus apie artėjantį potvynį, teikia jiems rekomendacijas, ką jie turi daryti per potvynį;
22.3. užtikrina, kad veiktų pavaldžios švietimo įstaigos, tvarko evakuotų moksleivių apskaitą, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia Klaipėdos apskrities viršininkui bei Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie švietimo įstaigų darbą potvynio zonoje;
22.4. rengia operatyvių ir avarinių tarnybų pajėgas galimiems gelbėjimo ir potvynio padarinių šalinimo darbams;
22.7. pakilus vandens lygiui iki kritinės ribos, organizuoja gyventojų, turto evakavimą, evakuotų gyventojų apgyvendinimą ir aprūpinimą maistu bei būtiniausiomis prekėmis, apsemiamų kelių žymėjimą;
22.8. organizuoja gyventojų, likusių užtvindytose teritorijose, aprūpinimą maistu ir būtiniausiomis prekėmis;
22.9. organizuoja pavojingų vietų stebėjimą, gelbėjimo, pagalbos nukentėjusiesiems teikimo ir kitus darbus;
22.10. kontroliuoja, kaip rajono techninės tarnybos atlieka higieninę ir techninę vandenviečių ir vandentiekio tinklų priežiūrą;
23. Klaipėdos apskrities viršininkas:
23.6. organizuoja pavaldžių švietimo įstaigų veiklą per potvynį, koordinuoja Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių veiklą užtikrinant švietimo įstaigų funkcionavimą, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia jai informaciją apie švietimo įstaigų darbą potvynio zonoje;
23.7. atsižvelgdamas į potvynio mastą ir padarinius, sušaukia darbuotojus, ekstremalių situacijų valdymo centro narius, organizuoja ekstremalių situacijų valdymo centro darbą, į Šilutės rajono savivaldybę išsiunčia skyriaus operatyvinę grupę su mobiliuoju ryšių mazgu;
23.8. palaiko ryšį su apskrities teritorinės gynybos štabu bei karinio dalinio vadovybe, prireikus pasitelkia jų pajėgas;
24. Civilinės saugos departamentas:
24.1. informuoja Ministrą Pirmininką, Lietuvos kariuomenės vadovybę, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas išvien veikiančias tarnybas apie situaciją potvynio rajone;
24.2. potvyniui didėjant, siunčia į Šilutės rajoną Civilinės saugos departamento operatyvinę grupę veikti su rajono ekstremalių situacijų valdymo centru, Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos bei kitų institucijų operatyvinėmis grupėmis;
24.3. nuolat palaiko ryšį su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Vyriausiąja civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų valdyba;
24.4. informuoja visuomenę apie esamą situaciją potvynio rajone ir priimtus sprendimus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir kitas visuomenės informavimo priemones;
24.6. teikia krašto apsaugos ministrui ir Lietuvos kariuomenės vadui pranešimus apie karinės technikos, pirmiausia plaukiojančiųjų šarvuočių, ir karinių dalinių naudojimą užtvindytoje zonoje gelbėjimo darbams atlikti ir ledų sangrūdoms sprogdinti;
24.7. palaiko ryšį su karinių oro pajėgų vadovybe, jeigu prireiktų lėktuvų bei sraigtasparnių ledų sangrūdoms, kelių bei gyvenviečių būklei nustatyti, taip pat oro žvalgybai;
24.8. palaiko ryšį su Hidrometeorologijos tarnyba, kad sužinotų orų prognozę, gautų duomenų apie hidrologinę būklę ir vandens lygį Kuršių mariose, Nemune ir jo intakuose;
24.9. kartu su Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija sprendžia klausimus dėl tiltų per Nemuną ties Panemune būklės stebėjimo ir nustatymo, ledų sangrūdų šalinimo, eismo apribojimo arba sustabdymo;
25. Ministerijos, departamentai, Vyriausybės įstaigos analizuoja gaunamą informaciją, teikia pavaldžioms struktūroms pasiūlymus, nurodymus dėl pajėgų pasitelkimo, gelbėjimo darbų atlikimo, potvynio padarinių šalinimo, prireikus organizuoja savo civilinės saugos tarnybų ir ekstremalių situacijų valdymo centrų darbą, pagal kompetenciją organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusioms savivaldybėms. Be to, ministerijos, departamentai, Vyriausybės įstaigos privalo:
25.1. Aplinkos ministerija:
25.1.1. kartu su apskrities viršininku ir statinių savininkais pagal organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“, STR 1.12.01:1996 (Žin., 1996, Nr. 114-2645; 1997, Nr. 116-2983) nurodytą kompetenciją sudaryti komisijas statinių avarinei būklei nustatyti;
25.2. Finansų ministerija – nagrinėti paraiškas skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir teikti pasiūlymus dėl jų skyrimo, kad būtų užtikrintas tinkamas pasirengimas potvyniui bei atstatomieji darbai;
25.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
25.3.1. rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos suteikimo nukentėjusiems nuo potvynio ir evakuotiems iš potvynio zonos asmenims;
25.4. Susisiekimo ministerija:
25.4.3. organizuoti centralizuotą žinybinių ryšių ir oro transporto naudojimą ekstremalių situacijų valdymo centrų reikmėms;
25.4.4. koordinuoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Jūrų paieškos koordinacinio centro bendros veiklos plano sudarymą ir vykdymą;
25.5. Sveikatos apsaugos ministerija:
25.5.1. užtikrinti sveikatos apsaugos sistemos įstaigų pasirengimą suteikti pirmąją medicinos pagalbą;
25.5.5. konsultuoti sveikatos priežiūros įstaigas sveikatos priežiūros organizavimo potvynio zonoje klausimais;
25.6. Švietimo ir mokslo ministerija – organizuoti pavaldžių švietimo įstaigų veiklą per potvynį, koordinuoti Klaipėdos apskrities, Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių veiklą šioje srityje;
25.7. Ūkio ministerija:
25.8. Vidaus reikalų ministerija:
25.8.1. užtikrinti viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, laipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
25.8.4. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tvarkyti evakuotų gyventojų apskaitą ir teikti adresų informacijos tarnybai duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus;
25.8.6. riboti asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo ar paieškos darbais, patekimą į vietoves, iš kurių evakuoti gyventojai, prireikus įvesti specialių leidimų sistemą;
25.9. Žemės ūkio ministerija – teikti rekomendacijas, kaip rekultivuoti žemės ūkio naudmenas, kurioms pakenkė potvynio vanduo;
25.10. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija – koordinuoti rajonų savivaldybių ir Klaipėdos apskrities viršininko veiklą;
25.11. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – organizuoti gaisrų gesinimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą bei skubų iškeldinimą iš ekstremalių situacijų židinių, vykdyti šiuos darbus ir jiems vadovauti, teikti nustatytosios apimties pirmąją medicinos pagalbą;
25.12. Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus;
25.13. Lietuvos kariuomenė:
25.15. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos:
25.15.1. užtikrinti stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių stebėjimą, duomenų perdavimą ir išankstinį perspėjimą;
26. Per potvynį valdymas organizuojamas atsižvelgiant į situaciją, vadovaujantis reagavimo į potvynį principais:
26.1. savivaldybėje: meras sušaukia savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį. Šio centro sprendimai ir nurodymai privalomi visoms turimoms gelbėjimo tarnyboms ir pajėgoms, seniūnijoms, visuomeninėms savanoriškosioms organizacijoms bei gyventojams;
26.2. apskrityje: potvyniui plečiantis, jeigu savivaldybė savo pajėgomis su juo ir jo padariniais susidoroti nepajėgia, meras kreipiasi į apskrities viršininką. Apskrities viršininko nurodymu pradeda dirbti apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras.
Apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro sprendimai ir nurodymai privalomi visoms apskrities paskirtoms gelbėjimo tarnyboms ir pajėgoms, ūkio subjektams, visuomeninėms savanoriškosioms organizacijoms bei gyventojams.
Darbams per potvynį vykdyti, valdyti ir potvynio padariniams likviduoti pasitelkiamos nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos;
26.3. valstybėje: potvyniui plečiantis, jeigu Klaipėdos apskrities viršininkas ir Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras savo pajėgomis su potvyniu ir jo padariniais susidoroti nepajėgia, apskrities viršininkas kreipiasi pagalbos į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pradeda dirbti civilinės saugos operacijų vadovo operacijų štabas, kuris imasi koordinuoti visus su potvyniu susijusius klausimus. Civilinės saugos ir gelbėjimo veiksmai organizuojami pagal kalendorinį pagrindinių veiksmų kilus potvyniui Nemuno žemupyje planą.
Perspėjimas ir ryšiai
27. Civilinės saugos departamentas su ministerijomis, departamentais ir kitomis išvien veikiančiomis tarnybomis bei apskritimis susisiekia tiesioginiais telefono, vyriausybinio, bendrojo fiksuoto telefono ir mobiliojo telefono ryšio tinklais.
Su apskritimi susisiekiama papildomai telefonu, per radiją, jeigu būtina, gali būti organizuojamas tiesioginis telefono ryšys, užsakomi tarpmiestiniai pokalbiai be eilės pagal slaptažodžius, siunčiamos specialios paskirties telegramos „Lavina“.
Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras susisiekia su savivaldybėmis bei operatyvine grupe bendrojo fiksuoto, mobiliojo ryšio tinklais, taip pat papildomai – radijo ryšio tinklais.
Potvynio zonoje dirbančios pajėgos valdomos bei jų veiksmai koordinuojami UTB radijo ryšio, mobiliojo ryšio, o esant galimybei ir bendrojo fiksuoto ryšio telefono tinklais, taip pat per pasiuntinius.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir savivaldos vykdomosios institucijos perspėjamos ir informuojamos naudojant valstybinę perspėjimo sistemą „Signalas“, prie kurios prijungta 112 centralizuoto valdymo elektros sirenų bei 39 tūkstančiai laidinio radijo imtuvų. Šią sistemą papildo 41 vietinio įjungimo elektros sirena.
Šilutės rajono savivaldybę apie potvynio grėsmę informuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Nemuno žemupio užtvindymo zonoje esančiuose kaimuose laidinio radijo imtuvų ir elektros sirenų nėra. Už seniūnijų gyventojų, patenkančių į užtvindymo zoną, informavimą atsakingi seniūnai.
28. Per potvynį:
28.1. Šilutės hidrometeorologijos stotis:
28.1.1. teikia vandens lygio stebėjimo duomenis rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui su juo suderintais laiko tarpais;
28.2. Šilutės ekstremalių situacijų valdymo centras bet kuriuo paros metu informuoja seniūnus apie pastebėtą staigų vandens kilimą arba iš Hidrometeorologijos tarnybos gautą perspėjimą apie tuoj prasidėsiantį potvynį;
28.3. seniūnai organizuoja seniūnijos gyventojų perspėjimą.
Prieš prasidedant potvyniui, seniūnijoje numatoma gyventojų perspėjimo apie jį tvarka. Potvynio zonoje esantys gyventojai apie gresiantį pavojų informuojami per Lietuvos radijo 1 ir 2 programų siųstuvus, bendrojo fiksuoto ryšio telefonais, o prireikus ir mobiliaisiais telefonais, kurie išduodami laikinai naudoti, per pasiuntinius, taip pat kitokiais iš anksto numatytais būdais.
Visuomenės informavimas
30. Visų lygių ekstremalių situacijų valdymo centruose visuomenės informavimui organizuoti įkuriamos visuomenės informavimo grupės (arba paskiriamas atsakingas už tai asmuo) ir paskiriami spaudos atstovai, įsteigiami spaudos centrai.
31. Spaudos centro personalas – svarbiausiųjų organizacijų ir tarnybų, įgaliotų prisidėti prie potvynio darbų, atstovai. Centre sudaromos darbo sąlygos žurnalistams, numatomos patalpos spaudos konferencijoms, susitikimams organizuoti, laikraščių ir kitokios spaudos skyrius bei atitinkama ryšio aparatūra. Jeigu lankymąsi potvynio zonoje reikia riboti, žurnalistai išsirenka ten vykstančius atstovus. Jeigu potvynis didelis, įsteigiami keli spaudos centrai, vienas iš jų – vadovaujantysis.
32. Potvyniui prasidėjus, informaciją žurnalistams teikia policijos, ugniagesių ar kitos tarnybos pareigūnas, vietos ekstremalių situacijų valdymo centro paskirtas vadovauti gelbėjimo ir potvynio padarinių šalinimo darbams ir juos koordinuoti. Pradėjus atstatomuosius darbus, vadovavimas perduodamas apskrities (savivaldybės) ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupei, kuri teikia visuomenei patarimus bei kitą reikiamą informaciją.
III. Aprūpinimas per potvynį
Materialinis aprūpinimas
34. Pasirengimo potvyniui ir jo padarinių likvidavimo darbams savivaldybėje vadovauja meras arba ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas. Gelbėjimo darbai turimais savivaldybėje ištekliais ir pajėgomis atliekami vadovaujantis iš anksto sudarytais parengties veikti potvynio metu planais.
Jeigu darbams atlikti savivaldybės materialinių išteklių nepakanka, kreipiamasi pagalbos į Klaipėdos apskrities viršininką. Pagalbos teikimo koordinavimą perima apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras.
Jeigu apskrities turimų išteklių neužtenka, Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, neatidėliotiniems potvynio ir jo padarinių likvidavimo darbams atlikti naudojami civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo ištekliai.
35. Evakuotų žmonių maitinimą ir aprūpinimą būtiniausiomis prekėmis organizuoja ir šį darbą atlieka rajonų ir miestų, kurių teritorijoje apgyvendinami evakuoti gyventojai, savivaldybės.
Inžinerinis techninis aprūpinimas
36. Klaipėdos apskrities rajonų savivaldybės, rengdamosi potvyniui, organizuoja šiuos inžinerinio techninio pasirengimo darbus:
36.1. patikrina hidrotechninių įrenginių (pralaidų, šliuzų reguliatorių, šachtinių vandens numestuvų, filtrų, siurblinių) būklę;
36.2. inventorizuoja ir parengia potvyniui plaukiojančias priemones (amfibijas, ledlaužius, katerius, motorines ir paprastas valtis);
36.3. inventorizuoja ir parengia potvyniui inžinerinę statybos techniką (traktorius, ekskavatorius, buldozerius, autokranus ir kita);
36.5. kaupia avarines medžiagas bei įrangą (tašus, akmenis, durpes ir druską ledui barstyti, smėlio maišus, virves, kobinius, kastuvus, kopėčias ir kita);
37. Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras:
37.2. palaiko nuolatinį ryšį su Kauno hidroelektrinės dispečerine – keičiasi informacija apie vandens lygio hidroelektrinės tvenkinyje reguliavimą ir reikiamo kiekio vandens nuleidimą į Nemuno žemupį;
38. Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras:
38.1. prireikus kartu su karinių oro pajėgų vadovybe organizuoja užlietos teritorijos žvalgymą iš sraigtasparnių bei lėktuvų;
38.2. koordinuoja rajonų savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų veiksmus, organizuoja karinės technikos, šarvuočių, pontoninių tiltų, pripučiamųjų gelbėjimo valčių naudojimą užtvindytoje zonoje;
38.4. koordinuoja specialios paskirties akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ ir rajonų savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų veiksmus, organizuoja papildomą aprūpinimą inžinerinėmis techninėmis priemonėmis (traktoriais, ekskavatoriais, buldozeriais, kilnojamosiomis elektros stotimis ir kitkuo), jeigu pralaužiami pylimai, sugenda siurblinės ar kiti hidrotechniniai įrenginiai.
Paieška ir gelbėjimas
39. Dirbami šie paieškos ir gelbėjimo darbai:
39.1. savivaldybėje: Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų grupės (aprūpintos specialia technika bei įranga) per potvynį:
evakuoja žmones ir gyvulius iš apsemtų sodybų;
veža medicinos darbuotojus, teisėtvarkos pareigūnus, elektros tinklų (arba kitų avarinių tarnybų) specialistus, valstybės institucijų atstovus į potvynio apimtas vietas;
gabena maisto produktus nukentėjusiesiems bei pašarus gyvuliams;
pagal suderintą su Šilutės rajono savivaldybe grafiką kelia žmones per apsemtą kelio Šilutė-Rusnė ruožą;
gesina gaisrus;
gelbsti skęstančius ir ant ledo lyčių esančius žmones bei gyvulius;
ieško skenduolių ir juos traukia iš vandens;
gelbsti iš vandens autotransportą, materialines vertybes.
Potvyniui pasibaigus:
remontuoja, išbando ir konservuoja amfibijas, sukomplektuoja reikiamas atsargines detales ir agregatus;
remontuoja ir išbando specialią gelbėjimo įrangą ir saugos priemones, įsigyja naujų reikiamų priemonių;
teikia atliktų paieškos ir gelbėjimo darbų bei tam panaudotų materialinių išteklių ataskaitą;
39.2. apskrityje: Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovaujančiųjų pareigūnų operatyvinė grupė potvynio zonoje per potvynį:
koordinuoja priešgaisrinės apsaugos padalinių veiksmus;
glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centru;
organizuoja nuolatinį budėjimą ir darbą pamainomis;
sprendžia ugniagesių gelbėtojų materialinio techninio aprūpinimo bei maitinimo ir kitus neatidėliotinus klausimus.
Kartu su Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centru grupė koordinuoja karinių oro pajėgų poste Nemirsetoje budinčio sraigtasparnio naudojimą gelbėjimui; kartu su Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro pajėgomis ieško Kuršių mariose į pavojų patekusių žvejų bei skęstančiųjų ir juos gelbsti.
Jeigu potvynio zonoje Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų vykdomi gelbėjimo darbai užsitęsia, Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3-iosios dalies pajėgos perkeliamos dirbti į Šilutę.
Potvyniui pasibaigus:
Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3-iosios dalies ugniagesiai gelbėtojai remontuoja ir išbando specialią gelbėjimo įrangą ir saugos priemones, įsigyja naujų reikiamų priemonių;
operatyvinė Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovaujančiųjų pareigūnų grupė kartu su Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centru tikslina veiksmų planus bei civilinės saugos prevencines priemones, teikia atliktų paieškos ir gelbėjimo darbų bei panaudotų tam materialinių išteklių ataskaitą.
39.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos per potvynį:
organizuoja operatyvinę šio departamento grupę dirbti potvynio zonoje, atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, skiria gelbėjimo darbų vadovą;
kreipiasi pagalbos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją, jeigu nepakanka savų pajėgų ir išteklių pavestoms užduotims įvykdyti;
koordinuoja visų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinių veiklą potvynio zonoje;
organizuoja gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus;
kontroliuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių pasirengimą ir veiksmus;
organizuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių, šalinančių potvynio padarinius, aprūpinimą priešgaisrine ir kitokia gelbėjimo įranga bei individualiosiomis apsaugos priemonėmis.
Sveikatos apsauga
40. Savivaldybėje, rengdamiesi potvyniui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai privalo:
40.1. riboti planinį ligonių hospitalizavimą Šilutės ligoninėje, Pagėgių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ir siųsti juos į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
40.3. sudaryti akušerinių lovų rezervą Šilutės ligoninėje numatomu potvynio laikotarpiu nėščioms moterims iš užtvindomų teritorijų hospitalizuoti;
40.4. sukaupti vaistų, dezinfekcinių medžiagų, įrangos atsargas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (3 dienų rezervas);
41. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialas per potvynį nuolat:
41.1. stebi, kad griežtai būtų laikomasi greitai gendančių maisto produktų transportavimo, laikymo ir realizavimo higienos normų;
42. Apskrities vyriausiasis gydytojas:
43. Prireikus Sveikatos apsaugos ministerija teikia reikiamą pagalbą apskričiai. Pagalbą koordinuoja Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras.
44. Potvyniui praėjus, buvusiose užtvindytose teritorijose chloruojami visi šachtiniai šuliniai. Už vykdomus darbus atsakinga Šilutės rajono savivaldybė, kuriai metodinę pagalbą teikia Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialas. Baigus chloruoti šachtinius šulinius, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialas atlieka bakteriologinius ir cheminius vandens tyrimus, organizuoja ir vykdo geriamojo vandens kokybės monitoringą.
45. Atlikus šachtinių šulinių vandens chloravimą, apskrities vyriausiasis gydytojas koordinuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rajonų filialų atliekamus bakteriologinius ir cheminius vandens tyrimus bei geriamojo vandens kokybės monitoringo vykdymą.
Evakavimas
46. Į galimo užtvindymo zoną įeina Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonai. Gali būti užlieta iki 50000 hektarų. Gyventojų evakavimas iš galimų potvynio vietų planuojamas iš anksto.
Rajono savivaldybė, atsižvelgdama į numatomą užtvindymo zoną ir realius stebėjimų duomenis, priima sprendimą dėl gyventojų evakavimo tvarkos. Gyventojų evakavimas organizuojamas pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės numato transporto maršrutus ir transporto priemonių telkimo vietas.
47. Meras arba jo pavedimu ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas:
47.3. sudaro su transportą suteikiančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis sutartis, kuriose numato reikiamą transporto kiekį, jo telkimo tvarką ir atsiskaitymą už suteiktas paslaugas;
47.4. organizuoja evakuotų gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis;
47.6. kreipiasi pagalbos į Klaipėdos apskrities viršininką, jeigu savo dispozicijoje neturi pakankamai transporto priemonių gyventojams evakuoti;
48. Klaipėdos apskrities viršininkas:
48.1. organizuoja bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei jų ekstremalių situacijų valdymo centrais, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, esančių apskrities teritorijoje, padaliniais, koordinuoja jų veiklą;
49. Už evakuotų gyventojų socialinę rūpybą atsakingos evakuotuosius priimančių rajonų savivaldybės.
Viešosios tvarkos palaikymas
50. Už viešosios tvarkos palaikymą savivaldybėje atsakingas policijos komisariato vadovas. Gavęs informaciją iš rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro apie užtvindytas teritorijas, policijos komisariato vadovas priima sprendimą dėl teritorijų apsaugos.
51. Rajono savivaldybės policija:
51.1. potvynio zonai apsaugoti įsteigia specialius kontrolės postus ir organizuoja juose nuolatinį budėjimą;
51.2. pastebėjusi nenumatytą staigų vandens kilimą, nedelsdama praneša apie tai rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centrui;
51.3. paskelbus evakavimą, tikslina teritorijos gyventojų sąrašus, užtikrina saugų gyventojų evakavimą;
51.4. riboja asmenų, nesusijusių su gelbėjimo ar paieškos darbais, patekimą į vietoves, iš kurių evakuoti gyventojai, prireikus taiko specialią leidimų sistemą;
51.5. užtikrina asmeninio ir visuomeninio turto apsaugą gyvenvietėse, iš kurių evakuoti gyventojai, budi potvynio zonoje;
52. Patekti į potvynio zoną gali:
53. Kontrolės postų vieta nustatoma atskiru rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro nurodymu, atsižvelgiant į gautą iš Hidrometeorologijos tarnybos prognozę ir realų potvynio mastą. Postai gali būti perkeliami tik leidus rajono ekstremalių situacijų komisijai. Postai nutraukia veiklą, kai priimamas rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro sprendimas.
54. Jeigu rajone policijos pajėgų nepakanka, gali būti kviečiamos kitų rajonų savivaldybių policijos komisariatų pajėgos atskiru vidaus reikalų ministro įsakymu. Pasitelktos pajėgos pereina Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro žinion (jeigu dirba tik Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras) arba Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro žinion (jeigu gelbėjimo darbams vadovauja Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras).
IV. Potvynio padarinių šalinimas
55. Savivaldybės:
56. Specialios paskirties akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“:
57. Klaipėdos apskrities viršininkas:
57.3. organizuoja ir finansuoja pylimų, siurblinių ir kitų hidrotechninių statinių atstatymo darbus;
57.5. kreipiasi į aukštesnes valstybės valdymo institucijas su prašymu suteikti materialinę techninę pagalbą.
Ministerijos, departamentai, Vyriausybės įstaigos analizuoja per potvynį sukauptą informaciją, teikia pavaldžioms struktūroms pasiūlymus dėl efektyvesnio prevencinių priemonių taikymo, stichijos padarinių šalinimo.