DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ŽEMES KODEKSO PATVIRTINIMO^[1]

LIETUVOS TSR

1970 m. gruodžio 16 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1970, Nr. 35-288; 1971, Nr. 8-62)

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1971 m. liepos 1 d.

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS ŽEMĖS KODEKSAS^[2]

Didžioji Spalio socialistinė revoliucija panaikino pusiau baudžiavinę carinės Rusijos žemės santvarką, kuri buvo pasmerkusi valstietiją skurdui ir kliudė vystyti šalies gamybines jėgas. Antrojo Visos Rusijos Tarybų suvažiavimo 1917 metų spalio 26 dienos (lapkričio 8 d.) dekretu „Dėl žemės" privatinė žemės nuosavybė buvo panaikinta visiems laikams, visa žemė paversta visos liaudies turtu ir nemokamai perduota darbo žmonėms naudotis. 1918–1919 metais įvykus proletarinei revoliucijai, Lietuvoje visa žemė buvo įstatymine tvarka nacionalizuota, tačiau dekreto „Dėl žemės" nuostatai buvo įgyvendinti, atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, remiantis Lietuvos Liaudies Seimo 1940 metų liepos 22 dienos deklaracija, paskelbusia žemę visos liaudies nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe.

Valstybinė žemės nuosavybė, atsiradusi nacionalizavus žemę, sudaro žemės santykių pagrindą Tarybų Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais įeina ir Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika. Žemė, kuri privatinės nuosavybės sąlygomis buvo žmogaus išnaudojimo įrankis, TSR Sąjungoje naudojama šalies gamybinėms jėgoms vystyti visos liaudies interesais.

Valstybinė žemės nuosavybė suvaidino didžiulį vaidmenį, užtikrinant socializmo pergalę TSR Sąjungoje. Ji sudarė galimybę tikslingiausiai išdėstyti visas liaudies ūkio šakas ir buvo viena svarbiausių sąlygų pereiti į socialistines žemės naudojimo formas.

Kuriant socializmą, susidarė sąlygos masiškai kolektyvizuoti išskaidytus individualinius ūkius. Valstietija, komunistų partijos vadovaujama, darbininkų klasės visokeriopai padedama ir remiama, stojo į socializmo kelią. Įgyvendinus lenininį kooperatinį planą ir nugalėjus kolūkinei santvarkai, valstiečių klausimas buvo iš tikrųjų išspręstas.

Valstybinė žemės nuosavybė padeda kurti mūsų šalyje materialinę techninę komunizmo bazę, palaipsniui pereiti į komunistinius visuomeninius santykius ir likviduoti skirtumą tarp miesto ir kaimo.

Žemė – svarbiausias tarybinės visuomenės turtas – yra pagrindine gamybos priemonė žemės ūkyje ir erdvinė bazė visoms liaudies ūkio šakoms išdėstyti ir vystyti. Moksliniu pagrindu racionaliai naudoti visą žemę, ją saugoti ir visokeriopai didinti dirvožemio derlingumą yra bendra-liaudinis uždavinys.

Pirmasis skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR žemės kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR žemės kodekso uždaviniai yra reguliuoti žemės santykius, kad būtų užtikrintas dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstas, racionalus žemės naudojimas ir saugojimas, kad būtų sudarytos sąlygos jos efektyvumui didinti, saugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą žemės santykių srityje ^[3].

2 straipsnis. Žemės įstatymai

Žemės santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės įstatymų aktai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais šis kodeksas reguliuoja žemės santykius tiek Pagrinduose numatytais, tiek ir kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

3 straipsnis. Kalnų, miškų ir vandenų santykių reguliavimas

Kalnų, miškų ir vandenų santykius reguliuoja specialūs TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

4 straipsnis. Valstybinė (visaliaudinė) žemės nuosavybė

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemė yra valstybės nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas'. Žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Ji suteikiama tik naudotis.

5 straipsnis. Veiksmų, kuriais pažeidžiama valstybinės žemės nuosavybės teisė, neleistinumas

Veiksmai, kuriais tiesiogine ar užmaskuota forma pažeidžiama valstybinės žemės nuosavybės teisė, draudžiami.

6 straipsnis. Vieningas valstybinis žemės fondas

Visa žemė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje priklauso vieningam valstybiniam žemės fondui, kuris sutinkamai su pagrindine tiksline žemės paskirtimi susideda iš:

1) žemės ūkio paskirties žemės, suteiktos naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems žemės naudotojams žemės ūkio tikslams;

2) gyvenamųjų vietovių (miestų, miesto tipo gyvenviečių ir kaimo gyvenamųjų vietovių) žemės;

3) pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitokios ne žemės ūkio paskirties žemės;

4) valstybinio miškų fondo žemės;

5) valstybinio vandenų fondo žemės;

6) valstybinio rezervo žemės.

7 straipsnis. Žemės priskyrimo kategorijoms ir jos perkėlimo Iš vienos kategorijos į kitą tvarka

Žemė šio kodekso 6 straipsnyje nurodytoms kategorijoms priskiriama sutinkamai su pagrindine tiksline jos paskirtimi.

Žemę kategorijoms priskiria Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Žemė iš vienos kategorijos į kitą perkeliama, pasikeitus pagrindinei tikslinei jos paskirčiai.

Paimant ir suteikiant žemę, ją perkelia iš vienos kategorijos į kitą organas, kuris sutinkamai su šio kodekso 14 straipsniu sprendžia žemės suteikimo klausimą, o pakeitus miesto ar miesto tipo gyvenvietės ribas, – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

8 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija žemės santykių reguliavimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai žemės santykių reguliavimo srityje priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu žemės fondu, kiek tai reikalinga įgyvendinti TSR Sąjungos kompetencijai sutinkamai su TSRS Konstitucija;

2) nustatyti pagrindinius žemės naudojimo ir žemėtvarkos nuostatus;

3) nustatyti perspektyvinius šalies žemės išteklių racionalaus naudojimo planus, užtikrinančius žemės ūkio gamybos ir kitų liaudies ūkio šakų poreikius;

4) nustatyti bendrasąjunginių priemonių žemei melioruoti ir kitų priemonių dirvožemio derlingumui didinti planus, taip pat nustatyti dirvožemio apsaugos nuo erozijos, druskėjimo ir kitų procesų, bloginančių dirvožemio būklę, pagrindinius nuostatus;

5) vykdyti valstybinę žemės naudojimo ir apsaugos kontrolę ir nustatyti jos vykdymo tvarką^[4];

6) nustatyti bendrą TSR Sąjungai valstybinės žemių apskaitos, valstybinio žemėnaudų registravimo sistemą ir žemės kadastro vedimo tvarką;

7) nustatyti kasmetinio TSR Sąjungos žemės balanso sudarymo tvarką;

8) reguliuoti kitus sąjunginės reikšmės klausimus žemės naudojimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais ¹.

9 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija žemės santykių reguliavimo srityje

Lietuvos TSR kompetencijai žemės santykių reguliavimo srityje priklauso disponuoti respublikos ribose vieningu valstybiniu žemės fondu ir nustatyti perspektyvinius jo naudojimo planus, nustatyti žemės naudojimo tvarką ir organizuoti žemėtvarką, nustatyti žemės melioravimo, kovos su erozija ir dirvožemio derlingumo didinimo planus, vykdyti valstybinę žemės naudojimo ir apsaugos kontrolę, taip pat reguliuoti žemės santykius kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai ¹.

9¹ straipsnis. Žemės naudojimo ir apsaugos valstybinis valdymas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais žemės naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Specialiai tam įgalioti valstybiniai organai, vykdantys žemės naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, yra Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija ir jos organai vietose.

92 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų ir piliečių dalyvavimas įgyvendinant racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslo draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones.

Visuomeninės organizacijos dalyvauja veikloje, kuria siekiama užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą, sutinkamai su jų įstatais (nuostatais) ir TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR įstatymais.

Valstybiniai organai, įgyvendindami racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus.

10 straipsnis. Žemės naudotojai

Žemė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje suteikiama naudotis:

kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms;

pramonės, transporto, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms ne žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms;

TSRS piliečiams.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais žemė gali būti suteikiama naudotis ir kitoms organizacijoms bei asmenims.

11 straipsnis. Naudojimosi žeme nemokamumas

Kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir TSRS piliečiams žemė suteikiama naudotis nemokamai.

12 straipsnis. Žemės naudojimo terminai

Žemė suteikiama naudotis neterminuotai arba laikinai.

Neterminuotu (nuolatiniu) laikomas toks žemės naudojimas, kuriam nėra iš anksto nustatyto termino.

Kolūkių užimama žemė priskiriama jiems naudotis neterminuotai ^[5].

Laikinas žemės naudojimas gali būti trumpalaikis – iki trejų metų ir ilgalaikis – nuo trejų iki dešimties metų. Esant gamybiniam būtinumui, šie terminai gali būti pratęsiami laikotarpiui, neviršijančiam atitinkamai trumpalaikio arba ilgalaikio laikino naudojimo terminų. Šiuos terminus pratęsia organas, kurio sprendimu žemės sklypas buvo suteiktas naudotis.

Atskiroms žemės naudojimo rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti ir ilgesnį ilgalaikio naudojimo terminą, bet ne didesnį kaip 25 metai.

Antrasis skirsnis

ŽEMĖS SUTEIKIMO NAUDOTIS TVARKA

13 straipsnis. Žemės sklypų suteikimas naudotis

Žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka.

Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

14 straipsnis. Organai, turintys teisę suteikti žemės sklypus

Apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš tos žemės, kuri neįeina į kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių naudmenas kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijoje.

Gyvenviečių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš miesto tipo gyvenviečių žemės, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia iki 10 hektarų bendro ploto žemės sklypus, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš miestų žemės, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba suteikia žemės sklypus iš visų žemių, nepriklausomai nuo suteikiamo sklypo dydžio.

15 straipsnis. Prašymų sutelkti žemės sklypus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

Prašymų suteikti žemės sklypus pateikimo ir nagrinėjimo tvaiką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

16 straipsnis. Naudojamų žemės sklypų suteikimas naudotis kitam žemės naudotojui

Naudojamas žemės sklypas suteikiamas kitam žemės naudotojui tik po to, kai šis sklypas iš ankstesniojo naudotojo paimamas šio kodekso 45–48 straipsnių numatyta tvarka.

17 straipsnis. Žemės ūkio reikalams tinkamos žemės suteikimas

Žemė, nustatyta tvarka pripažinta tinkama žemės ūkio reikalams, pirmiausia turi būti suteikiama žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms.

Žemės sklypų, nepriskirtų žemės ūkio paskirties žemei, tinkamumą žemės ūkio reikalams nustato organai, priimantys sprendimą juos suteikti, remdamiesi valstybinio žemės kadastro duomenimis.

18 straipsnis. Žemės suteikimas ne žemės ūkio reikalams

Pramonės įmonėms, gyvenamiesiems objektams statyti, geležinkeliams ir automobilių keliams, elektros tiekimo linijoms, magistraliniams vamzdynams tiesti, taip pat kitiems ne žemės ūkio reikalams suteikiama ne žemės ūkio paskirties arba netinkama žemės ūkiui žemė, arba blogesnės kokybės žemės ūkio naudmenos.

Iš valstybinio miškų fondo žemės minėtiems tikslams suteikiami daugiausia neapaugę mišku plotai arba plotai, apaugę krūmais ir menkaverčiais želdiniais.

Tuose plotuose, kur yra naudingųjų iškasenų, žemės sklypai statybai suteikiami, suderinus su valstybinės kalnakasybos darbų priežiūros organais.

Elektros tiekimo, ryšių linijos ir kitos komunikacijos daugiausia tiesiamos palei kelius, esamas trasas ir pan.

19 straipsnis.       Draudimas naudotis žemės sklypu, kol bus tinkamai įforminta teisė juo naudotis

Pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama.

20 straipsnis. Nutarimai ir sprendiniai suteikti žemės sklypą

Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus nurodoma: tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos.

Sprendime suteikti žemės sklypą, kuris įstatymo nustatyta tvarka paimamas iš kitų žemės naudotojų, nurodoma, kokio dydžio žemės ūkio gamybos ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės paėmimo, turi būti atlyginti.

21 straipsnis. Dokumentai, patvirtinantys teisę naudotis žeme

Kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais aktų formas nustato TSRS Ministrų Taryba.

22 straipsnis. Laikino naudojimosi žeme įforminimo tvarka

Laikinas naudojimasis žeme įforminamas aktais, suteikiančiais teisę laikinai naudotis žeme.

Aktų išdavimo tvarką ir jų formas nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Trečiasis skirsnis

ŽEMĖS naudotojų teisės ir pareigos

23 straipsnis. Žemės sklypų naudojimas pagal tikslinę paskirtį

Žemės naudotojai turi teisę ir privalo naudotis žemės sklypais tam tikslui, kuriam jie yra jiems suteikti.

24 straipsnis.       Žemės naudotojų teisės, naudojant jiems sutelktus žemės sklypus, priklausomai nuo tikslinės jų paskirties

Priklausomai nuo kiekvieno suteikto naudotis žemės sklypo tikslinės paskirties žemės naudotojai turi teisę nustatyta tvarka:

1) statyti gyvenamuosius, gamybinius, kultūrinius, buitinius ir kitokius pastatus bei įrenginius;

2) sėti žemės ūkio kultūras, sodinti miškus, vaismedžius, dekoratyvinius ir kitokius sodinius;

3) vykdyti drėkinimo, sausinimo ir kitus melioracijos darbus, rengti tvenkinius ir vandens telkinius;

4) naudotis pievomis, ganyklomis ir kitomis naudmenomis;

5) naudoti ūkio reikalams žemės sklype esančias labai paplitusias naudingąsias iškasenas (smėlį, molį, žvyrą ir pan.), durpes ir vandens objektus, taip pat eksploatuoti kitas naudingąsias žemės savybes.

25 straipsnis. Žemės naudotojų teisių apribojimas

Žemės naudotojų teisės gali būti įstatymu apribojamos valstybės interesais, taip pat kitų žemės naudotojų interesais.

26 straipsnis. Pažeistų žemės naudotojų teisių atstatymas

Pažeistos žemės naudotojų teisės turi būti atstatomos TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatoma tvarka.

27 straipsnis. Žemės naudotojų teisė gauti jiems padarytų nuostolių atlyginimą

Žemės naudotojams padaryti nuostoliai turi būti atlyginami.

28 straipsnis. Žemės naudotojų pareiga racionaliai ir efektyviai naudoti žemę

Žemės naudotojai privalo racionaliai ir efektyviai naudoti žemę, ją tausoti, neleisti pasireikšti neūkiškumui ir išlaidumui naudojant žemę ^[6].

29 straipsnis. Pareiga taip sutvarkyti, žemę, kad ji būtų tinkama toliau naudoti

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų ir durpių telkinius, vykdančios geologinio žvalgymo, tyrinėjimo, statybos bei kitokius darbus joms suteiktose naudotis žemės ūkio arba miškų naudmenose, privalo, kai ši žemė tampa nebereikalinga, savo lėšomis sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti žemės, miškų arba žuvininkystės ūkiui, o vykdant minėtus darbus kitoje žemėje – sutvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį.

Žemės sklypai tinkamai sutvarkomi vykstant darbams, o jeigu tai neįmanoma – po to, kai jie užbaigiami žemės sklypus naudoti suteikiančių organų nustatomais terminais, sutinkamai su nustatyta tvarka patvirtintais projektais.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įmonės, organizacijos ir įstaigos grąžina žemės sklypą, rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kartu su suinteresuotais žemės naudotojais patikrina, ar žemės sklypas taip sutvarkytas, kad būtų tinkamas toliau naudoti^[7].

30 straipsnis.       Pareiga išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir panaudoti jį rekultivuojamoje žemėje arba mažai produktyviose naudmenose

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, vykdančios pramoninę arba kitokią statybą, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų telkinius, taip pat atliekančios kitus darbus, susijusius su dirvožemio ir viršutinio sluoksnio pažeidimu, privalo nuimti, saugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir panaudoti jį rekultivuojamoje žemėje ar mažai produktyviose naudmenose^[8].

30¹ straipsnis.     Pareiga vykdyti priemones, kad būtų užkertamas kelias arba apribojamas neigiamas poveikis žemės ūkio, miškų ir kitoms naudmenoms

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų ir durpių telkinius, taip pat atliekančios kitus darbus, darančius neigiamą poveikį žemės ūkio, miškų bei kitoms naudmenoms už suteiktų joms naudoti žemės sklypų ribų, privalo numatyti ir vykdyti priemones, kad būtų užkertamas kelias nurodytam neigiamam poveikiui arba kad jis būtų pagal galimybes maksimaliai apribojamas.

31 straipsnis. Neleistinumas pažeisti gretimų žemės naudotojų teises ir interesus

Žemės naudotojai neturi teisės atlikti suteiktuose jiems žemės sklypuose veiksmų, kuriais pažeidžiami gretimų žemės naudotojų interesai¹.

32 straipsnis. Draudimas naudoti žemę ne darbo pajamoms gauti

Naudoti žemę ne darbo pajamoms gauti draudžiama.

33 straipsnis. Antrinis žemės naudojimas

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos įstatymo nustatytais atvejais gali iš jiems priskirtos žemės suteikti sklypus antriniam naudojimui.

Antrinio žemės naudojimo tvarką ir sąlygas nustato šio kodekso 61, 64, 69, 78–91, 121, 122, 132, 139, 142, 155, 170–172, 176, 177 ir 179 straipsniai, taip pat kiti TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Antrinis žemės naudojimas įforminamas atitinkamu žemės naudojimo teisės suteikimo dokumentu, kurį išduoda pirminis žemės naudotojas arba rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, jeigu žemės sklypai antriniam naudojimui suteikiami rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu.

Antrinio žemės naudojimo teisės suteikimo dokumento formą nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Ketvirtasis skirsnis

ŽEMES APSAUGA IR DIRVOŽEMIO DERLINGUMO DIDINIMAS

34 straipsnis. Priemonės žemei apsaugoti ir dirvožemio derlingumui didinti

Žemės naudotojai privalo imtis efektyvių priemonių dirvožemio derlingumui didinti, įgyvendinti organizacinių, ūkinių, agrotechnikos, miško, melioravimo ir hidrotechnikos priemonių kompleksą, siekiant užkirsti kelią vėjo ir vandens sukeliamai dirvožemio erozijai, neleisti, kad žemė užpelkėtų, užsiterštų, apželtų piktžolėmis ir kad vyktų kiti procesai, bloginantys dirvožemio būklę.

Žemės melioravimo ir apsaugos, apsauginių miškų želdinimo, kovos su dirvožemio erozija ir kitos priemonės, kuriomis siekiama iš esmės pagerinti žemę, numatomos valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose. Jas įgyvendina atitinkamos ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos ir žemės naudotojai^[9].

35 straipsnis. Žemės ūkio naudmenų apsauga ir derlingumo didinimas

Specialiai saugotinos yra žemės ūkio naudmenos, ypač drėkinama ir nusausinta žemė. Kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurios naudojasi žemės ūkio paskirties žeme, privalo saugoti, atstatyti ir didinti dirvožemio derlingumą.

Saugotini yra taip pat ir žemės ūkio naudmenose esantys irigacijos ir hidrotechnikos įrenginiai.

36 straipsnis. Dirvožemio apsauga nuo vandens ir vėjo sukeliamos erozijos ir pelkėjimo

Atliekant agrotechnikos ir miško eksploatavimo darbus, tiesiant kelius, statant hidrotechnikos ir kitus objektus, draudžiama naudoti tokius darbo būdus bei metodus, kurie padėtų vystytis vandens ir vėjo sukeliamai dirvožemio erozijai, pelkėjimui ir kitiems dirvožemio derlingumą mažinantiems procesams.

37 straipsnis. Dirvožemio apsauga nuo piktžolių, žemės ūkio augalų kenkėjų bei ligų

Žemės naudotojai privalo kovoti su piktžolėmis, žemės ūkio augalų kenkėjais bei ligomis laukuose, soduose, daržuose, pievose ir ganyklose, parkuose ir skveruose, geležinkeliams, automobilių keliams, dujotiekiams bei naftotiekiams skirtuose žemės ruožuose, aukštos įtampos pastočių bei elektros tiekimo linijų teritorijoje, kolūkiečių, darbininkų, tarnautojų ir kitų gyventojų sodybiniuose sklypuose, darbininkų bei tarnautojų tarnybinėse žemės dalyse.

38 straipsnis. Žemės apsauga nuo užteršimo

Pramonės ir statybos įmonės, organizacijos ir įstaigos privalo neteršti žemės ūkio naudmenų ir kitos žemės gamybinėmis bei kitomis atliekomis, taip pat nuleidžiamaisiais vandenimis.

Piliečiai taip pat privalo neteršti žemės ūkio naudmenų ir kitos žemės.

39 straipsnis. Žemės naudotojų, vykdančių žemės apsaugos priemones, skatinimas

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti žemės naudotojams materialinio skatinimo priemones, stimuliuojančias gerinti žemės apsaugą, didinti dirvožemio derlingumą ir įtraukti į žemės ūkio apyvartą nenaudojamą žemę.

Penktasis skirsnis

ŽEMĖS NAUDOJIMO TEISĖS NUTRAUKIMO PAGRINDAI

40 straipsnis.       Pagrindai, kuriais įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudotis žeme nutraukiama

Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudotis joms suteikta žeme turi būti nutraukiama, atitinkamai visiškai ar iš dalies, šiais atvejais:

1) pasibaigus reikalui naudotis žemės sklypu;

2) pasibaigus terminui, kuriam buvo suteiktas žemės sklypas;

3) likvidavus įmonę, organizaciją ar įstaigą;

4) atsiradus reikalui įstatymo nustatyta tvarka paimti žemės sklypą kitiems valstybės ar visuomenės reikalams;

5) per dvejus metus iš eilės nepradėjus naudotis suteiktu žemės sklypu.

41 straipsnis.       Pagrindai, kuriais įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudotis žeme gali būti nutraukiama

Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudotis žeme gali būti nutraukiama, atitinkamai visiškai ar iš dalies, šiais atvejais:

1) naudojant žemės sklypą ne tam tikslui, kuriam jis buvo suteiktas;

2) iš esmės pasikeitus žemės sklypo pobūdžiui;

3) neūkiškai naudojant žemės sklypą (žemės naudojimas, siekiant gauti iš jos kuo greičiausią naudą, kai dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, išsenka gelmės arba atsiranda kitų žalingų pasekmių).

42 straipsnis. Pagrindai, kuriais piliečių teisė naudotis žeme nutraukiama

Piliečių teisė naudotis suteiktu žemės sklypu turi būti nutraukiama, atitinkamai visiškai ar iš dalies, šiais atvejais:

1) savo noru atsisakius naudotis žemės sklypu;

2) pasibaigus terminui, kuriam buvo suteiktas žemės sklypas;

3) visiems kiemo arba šeimos nariams persikėlus į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą;

4) nutraukus darbo santykius, ryšium su kuriais buvo suteikta tarnybinė žemės dalą, jeigu ko kita nenumato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai;

5) mirus visiems kiemo arba šeimos nariams;

6) atsiradus reikalui paimti žemės sklypą valstybės ar visuomenės reikalams.

43 straipsnis. Pagrindai, kuriais piliečių naudojimosi žeme teisė gali būti nutraukiama

Teisė naudotis žemės sklypu gali būti nutraukiama, atitinkamai visiškai ar iš dalies, jeigu pilietis padaro šio kodekso 220 ir 221 straipsniuose numatytų veiksmų, taip pat jeigu dvejus metus iš eilės žemės sklypas nenaudojamas arba jeigu jis naudojamas ne tam tikslui, kuriam jis suteiktas.

44 straipsnis. Organai, sprendžiantys teisės naudotis žeme nutraukimo klausimą

Teisė naudotis žeme šio kodekso 40 straipsnio 1, 3 ir 5 punktuose, 41 straipsnyje, 42 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktuose ir 43 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama žemės sklypus suteikusių organų nutarimu arba sprendimu, o šio kodekso 40 straipsnio 4 punkte ir 42 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – organų, turinčių teisę paimti žemės sklypus, nutarimu arba sprendimu. Nutarime arba sprendime nurodomas teisės naudotis žeme nutraukimo terminas, nustatomas tolesnis žemės sklypo naudojimas, o prireikus – ir jame esančių pastatų, įrenginių, pasėlių bei sodinių naudojimas.

Šeštasis skirsnis

ŽEMĖS paėmimo valstybės AR VISUOMENĖS REIKALAMS TVARKA

45 straipsnis. Žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams pagrindai

Žemės sklypas arba jo dalis paimama valstybės ar visuomenės reikalams, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

46 straipsnis. Žemė, kurią paimti galima tik esant itin svarbiam reikalui

Paimti sklypus iš žemės, kuria naudojasi kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kitos žemės ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos, iš žemės, turinčios kultūrinę arba mokslinę reikšmę, leidžiama tik esant itin svarbiam reikalui.

Paimti drėkinamą ir nusausintą žemę, arimus, žemės sklypus, apsodintus daugiamečiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, kultūrines ganyklas, taip pat iš esmės pagerintas šienaujamas pievas ir ganyklas ne žemės ūkio reikalams, žemę, apaugusią vandens apsaugos, apsauginiais ir kitais pirmosios grupės miškais, naudoti reikalams, nesusijusiems su miškų ūkio tvarkymu, ir rezervatų žemę galima tik išimtinais atvejais ir tik Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu^[10].

47 straipsnis. Organai, turintys teisę paimti žemes sklypus

Lietuvos TSR Ministrų Taryba turi teisę paimti žemės sklypus iš bet kurios žemės.

Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai turi teisę paimti žemės sklypus iš šio kodekso 14 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų žemių, laikydamiesi ten pat nurodytų normų.

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai turi teisę paimti žemės sklypus iš šio kodekso 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų miesto žemių.

48 straipsnis. Žemės paėmimo klausimų derinimo tvarka

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, suinteresuotos, kad būtų paimti žemės sklypai ne žemės ūkio reikalams, privalo iki projektavimo darbų pradžios iš anksto suderinti su žemės naudotojais ir žemės naudojimo ir apsaugos valstybinės kontrolės organais objekto dislokavimo vietą ir apytikrį numatomo paimti ploto dydį.

Sklypai iš kolūkių naudojamos žemės paimami tik kolūkio narių visuotiniam susirinkimui arba įgaliotinių susirinkimui sutikus, o iš tarybinių ūkių, kitų sąjunginio ar respublikinio pavaldumo valstybinių, kooperatinių, visuomeninių įmonių, organizacijų bei įstaigų naudojamų žemių – suderinus su žemės naudotojais ir su atitinkamomis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ar kitos sąjunginės respublikos ministerijomis, valstybiniais komitetais ir žinybomis ^[11].

Septintasis skirsnis

ŽEMĖS SKLYPŲ NAUDOJIMO TYRIMO DARBAMS TVARKA

49 straipsnis. Įmonių, organizacijų ir ištaigų taisė atlikti tyrimo darbus

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, vykdančios geologinės nuotraukos, paieškų, geodezinius ir kitus tyrimo darbus, gali šiuos darbus vykdyti visoje žemėje TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka, nepaimdamos žemės sklypų iš žemės naudotojų.

Tyrimo darbus atliekančios įmonės, organizacijos ir įstaigos turi teisę vykdyti plane numatytus tyrimo darbus ir tuo tikslu eiti ir važiuoti per žemę, įrengti ženklus, zonduoti žemę, daryti šurfus bei gręžti gręžinius, imti grunto pavyzdžius ir iškirsti proskynas mišku apaugusiuose sklypuose.

Minėtų darbų pradžia ir vieta suderinama su žemės naudotojais, o nesusitarus su jais – nustatoma rajonų ar miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų.

50 straipsnis. Tyrimo darbus vykdančių įmonių, organizacijų ir įstaigų pareigos

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, vykdančios geologinės nuotraukos, paieškų, geodezinius ir kitus tyrimo darbus, privalo savo lėšomis taip sutvarkyti užimamus žemės sklypus, kad jie būtų tinkami naudoti pagal paskirtį.

Žemės sklypai tinkamai sutvarkomi, vykstant darbams, o jeigu tai neįmanoma,– ne vėliau kaip per vieną mėnesį po darbų užbaigimo, neskaitant dirvos įšalimo laikotarpio.

Minėtos įmonės, organizacijos ir įstaigos privalo imtis priemonių žemei, pasėliams, sodiniams, miškams, vandeninis ir kitiems gamtos objektams, taip pat vandentiekiui, dujotiekiui, kanalizacijai, melioracijos sistemoms ir kitiems įrenginiams išsaugoti; jos turi atlyginti žemės naudotojui nuostolius, jeigu jų būtų padaryta.

Aštuntasis skirsnis

NUOSTOLIŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS SKLYPŲ PAĖMIMU ARBA LAIKINU UŽĖMIMU, ATLYGINIMAS

51 straipsnis.       Nuostolių, padarytų dėl žemės sklypų paėmimo arba laikino užėmimo, atlyginimas žemės naudotojams

Nuostoliai, žemės naudotojams padaryti dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams arba dėl laikino žemės sklypų užėmimo, turi būti atlyginti.

Remiantis TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais, nuostolius atlygina įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms skiriami žemės sklypai, sutinkamai su TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamais nuostatais.

52 straipsnis.       Žemės ūkio gamybos nuostolių, susijusių su žemės paėmimu ne žemės ūkio reikalams, atlyginimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos, kurioms žemės ūkio naudmenų sklypai skiriami statyboms ir kitiems ne žemės ūkio reikalams, atlygina žemės ūkio gamybos nuostolius, susijusius su šių sklypų paėmimu (kartu atlyginant žemės naudotojams nuostolius pagal šio kodekso 51 straipsnį).

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais atlygintinų žemės ūkio gamybos nuostolių dydį ir jų nustatymo tvarką, taip pat atitinkamų lėšų naudojimo tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba.

Devintasis skirsnis

VALSTYBINĖ ŽEMĖS NAUDOJIMO IR APSAUGOS KONTROLĖ^[12]

53 straipsnis. Žemės naudojimo ir apsaugos valstybinės kontrolės uždaviniai

Visos žemės naudojimo ir apsaugos valstybinės kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, taip pat piliečiai laikytųsi žemės įstatymų, žemės naudojimo tvarkos, taisyklingai vestų žemės kadastrą ir vykdytų žemėtvarką siekiant racionaliai. efektyviai naudoti ir apsaugoti žemę.

54 straipsnis. Žemės naudojimo ir apsaugos valstybinės kontrolės organai

Valstybiną visos žemės naudojimo ir apsaugos kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Antrasis skyrius

žemes Ūkio paskirties žemė

Dešimtasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

55 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio paskirties žeme laikoma visa žemė, naudojama žemės ūkio reikalams arba skirta šiems tikslams.

56 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas

Žemės ūkio paskirties žemę socialistinės žemės ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos naudoja sutinkamai su žemės ūkio vystymo planais, kad būtų tenkinami vis didėjantys liaudies ūkio poreikiai žemės ūkio produkcijai.

57 straipsnis. Labai produktyvių žemės naudmenų ploto keitimas

Žemės naudotojai privalo imtis priemonių labai produktyvių žemės naudmenų plotui didinti, imdami naudoti žemės ūkio gamybos reikalams nenaudojamą ir mažai produktyvią žemę.

Neleidžiama mažinti drėkinamos ir nusausintos žemės plotų, arimų, vertingų daugiamečių sodų, kultūrinių ganyklų ir pievų, taip pat kitų labai produktyvių naudmenų plotų arba juos paversti mažiau produktyviomis naudmenomis, išskyrus tuos atvejus, kai tai itin būtina ir tik Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu.

58 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės suteikimas naudotis

Žemės ūkio paskirties žemė suteikiama neterminuotai naudotis:

kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms žemės ūkio įmonėms ir organizacijoms – žemės ūkio reikalams;

žemės ūkio mokslinio tyrimo, mokymo ir kitoms žemės ūkio įstaigoms– laukų tyrimams, mokslo pasiekimams bei pirmūnų patyrimui praktiškai panaudoti ir skleisti žemės ūkyje, taip pat gamybos reikalams;

ne žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms – pagalbiniam žemės ūkiui;

piliečiams – asmeniniam ūkiui, vedamam nenaudojant samdomojo darbo.

Įmonėms organizacijoms ir įstaigoms gali būti suteikiami žemės sklypai kolektyviniams sodams bei daržams TSR Sąjungos įstatymų ir šio kodekso 73–77 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis^[13].

Be šiame straipsnyje nurodytos žemės, suteiktos neterminuotai naudotis, žemės naudotojams gali būti suteikiama žemės ir laikinai naudotis.

59 straipsnis. Suteiktos naudotis žemės ribų ir dydžio pakeitimo sąlygos

Žemės, suteiktos naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms žemės ūkio įmonėms ir organizacijoms, taip pat mokslinio tyrimo, mokymo-bandymo bei kitoms žemės ūkio įstaigoms, ribos ir dydis, stambinant ir smulkinant ūkius, perskirstant žemę tarp žemės naudotojų gali būti keičiami, remiantis moksliškai pagrįstais žemėtvarkos projektais, patvirtintais šio kodekso 196–200 straipsniuose numatyta tvarka.

60 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės naudotojų pareigos

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurie naudojasi žemės ūkio paskirties žeme, privalo, remdamiesi mokslo pasiekimais ir pirmūnų patyrimu, atsižvelgiant į vietos sąlygas:

1) numatyti organizacinio-ūkinio tvarkymosi planuose ir gamybiniuose-finansiniuose planuose konkrečias priemones dirvožemio derlingumui didinti ir žemei racionaliai naudoti;

2) sutinkamai su zonų sąlygomis ir ūkio specializavimu diegti efektyviausias žemdirbystės sistemas, ekonominiu atžvilgiu naudingai derinti ūkio šakas, įvesti ir įsisavinti sėjomainas, imti naudoti žemes ūkio gamybai nenaudojamą žemę;

3) plėsti žemės drėkinimą, sausinimą ir apvandeninimą, gerinti pievas ir ganyklas, kalkinti ir gipsinti dirvas;

4) imtis priemonių prieš dirvožemio eroziją, žemių pelkėjimą, sodinti laukų apsaugos sodinius, apželdinti miškais ir tvirtinti smėlynus, daubas bei stačius šlaitus, neleisti, kad būtų teršiamas dirvožemis;

5) šalinti iš žemės ūkio naudmenų akmenis, menkaverčius miškus bei krūmus, kovoti su piktžolėmis, žemės ūkio augalų kenkėjais ir ligomis.

61 straipsnis.       Žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo kitiems žemės naudotojams laikinai naudotis tvarka ir sąlygos

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos valstybinės žemės ūkio įmonės bei organizacijos, laikinai nesinaudojantys dalimi jiems priskirtų žemės ūkio naudmenų, gali šias naudmenas rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu perduoti laikinai naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems ūkiams, kuriems jos yra reikalingos. Ūkis, gavęs tam tikram laikui žemės sklypą, atlygina žemės naudotojui jo įdėtas sąnaudas, nepanaudotas per tą naudojimosi žeme laiką.

Vienuoliktasis skirsnis

KOLŪKIŲ ŽEMĖNAUDA

62 straipsnis. Kolūkiams priskirtos žemės sudėtis

Kolūkiui valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu suteikta žemė skirstoma į visuomeninio naudojimo žemę ir sodybinę žemę^[14].

Sodybinė žemė atribojama natūroje nuo visuomeninio naudojimo žemes.

63 straipsnis. Kolūkių žemės naudojimas savo ūkio reikalams

Kolūkiams priskirta žemė ūkio vidaus reikalams naudojama, remiantis Kolūkio įstatais, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais, šiuo kodeksu ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Žemės sklypai kolūkiuose naudojami sutinkamai su patvirtintu ūkio vidaus žemėtvarkos projektu.

64 straipsnis. Sodybinės žemės naudojimas

Sodybinė žemė naudojama suteikti sodybinius sklypus kolūkio nariams, žemės ūkio specialistams, darbininkams, tarnautojams ir kitiems šio kodekso 82–85 straipsniuose nurodytiems piliečiams.

65 straipsnis. Sodybinės žemės ploto didinimo tvarka

Trūkstant sodybinės žemės kolūkiečių kiemams, taip pat žemės ūkio specialistams, darbininkams, tarnautojams ir kitiems piliečiams, dirbantiems ir gyvenantiems kolūkio teritorijoje, aprūpinti žemės sklypais pagal kolūkio įstatų ir šio kodekso 83–85 straipsnių numatytas normas, leidžiama padidinti sodybinės žemės plotą visuomeninio naudojimo žemės sąskaita kolūkio narių visuotinio susirinkimo arba įgaliotinių susirinkimo nutarimu, kurį tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

66 straipsnis. Žvejų kolūkių žemėnauda

Žvejų kolūkiams suteikta neterminuotai naudotis žemė naudojama kolūkio visuomeninio ūkio reikalams, gamybiniams, gyvenamiesiems, kultūriniams ir buitiniams pastatams statyti, kolūkiečių kiemams aprūpinti sodybiniais sklypais, taip pat kolūkio narių asmeninės nuosavybės gyvuliams aprūpinti pašaru ir ganykla.

Šio kodekso 62–65 ir 78–81 straipsnių nuostatai, reguliuojantys kolūkių žemėnaudą, taikomi taip pat ir žvejų kolūkių žemei.

Dvyliktasis skirsnis

TARYBINIŲ ŪKTŲ IR KITŲ VALSTYBINIŲ ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, ORGANIZACIJŲ IR ĮSTAIGŲ ŽEMĖNAUDA

67straipsnis.        Tarybinių ūkių ir kilų valstybinių žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų žemės sudėtis

Tarybiniams ūkiams ir kitoms valstybinėms žemės ūkio įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms suteikta žemė susideda iš pagrindinės (gamybinės) paskirties žemės ir sodybinės žemės.

68 straipsnis. Žemės sklypų priskyrimas gamybiniams padaliniams

Žemės sklypai tarybiniuose ūkiuose ir kitose valstybinėse žemės ūkio įmonėse, organizacijose bei įstaigose naudojami žemės ūkio reikalams sutinkamai su patvirtintu ūkio vidaus žemėtvarkos projektu.

69 straipsnis. Sodybinės žemės naudojimas

Iš žemės, suteiktos tarybiniam ūkiui arba kitai valstybinei žemės ūkio įmonei, organizacijai ir įstaigai naudotis žemės ūkio reikalams, sutinkamai su patvirtintu ūkio vidaus žemėtvarkos projektu yra skiriama ir natūroje atribojama sodybinė žemė, iš kurios darbininkams ir tarnautojams suteikiami sodybiniai žemės sklypai, laikantis šio kodekso 83–85 straipsniuose nustatytų normų.

70 straipsnis. Sodybinės žemės ploto didinimo tvarka

Trūkstant sodybinės žemės darbininkams ir tarnautojams aprūpinti sodybiniais sklypais, tarybinių ūkių ir kitų valstybinių žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų prašymu šios žemės plotas gali būti padidintas, Lietuvos TSR Ministrų Tarybai leidus.

Tryliktasis skirsnis

ŽEMĖS ŪKIO MOKSLINIO TYRIMO BEI MOKYMO IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO ĮSTAIGŲ ŽEMĖNAUDA

71 straipsnis.       Žemės ūkio mokslinio tyrimo bei mokymo ir kitų žemės ūkio įstaigų žemėnauda

Žemės ūkio mokslinio tyrimo institutai, selekcijos ir bandymų stotys, žemės ūkio mokyklos bei kitos žemės ūkio įstaigos naudoja jiems suteiktą žeme. sutinkamai su nustatyta tvarka patvirtintais mokslinio tyrimo, bandymų bei mokymo darbų planais ir programomis, taip pat gamybinės veiklos planais.

Keturioliktasis skirsnis

NE ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, ORGANIZACIJŲ IR ĮSTAIGŲ ŽEMĖNAUDA

72 straipsnis. Ne žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų žemėnauda

Ne žemės ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos naudoja joms suteiktą žemės ūkio paskirties žemę pagalbiniam žemės ūkiui vesti, turint tikslą gaminti žemės ūkio produktus aprūpinti valgykloms, ikimokyklinėms vaikų įstaigoms, mokykloms, ligoninėms, senelių ir invalidų namams, poilsio namams, sanatorijoms ir pan.

Penkioliktasis skirsnis

KOLEKTYVINĖ SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ

73 straipsnis. Kolektyvinei sodininkystei suteikiami žemės sklypai

Kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms iš valstybinio rezervo ir valstybinio miškų fondo žemės, taip pat iš miestų ir miesto tipo gyvenviečių laisvos žemės.

Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos žemės nėra, kolektyviniams sodams gali būti suteikiami įmonių, organizacijų bei įstaigų pagalbinių ūkių, taip pat tarybinių ūkių, kolūkių ir kitų žemės ūkio įmonių, organizacijų bei įstaigų visuomeniniam ūkiui nenaudojami žemės sklypai.

74 straipsnis. Kolektyvinei daržininkystei sutelkiami žemės sklypai

Kolektyvinei daržininkystei žemės sklypai gali būti suteikiami įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms iš miestų ir miesto tipo gyvenviečių laisvos žemės, iš valstybinio rezervo ir valstybinio miškų fondo žemės.

Kolektyvinei daržininkystei gali būti suteikiama laikinai nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, taip pat pramonės, transporto ir kitų ne žemės ūkio įmonių, organizacijų bei įstaigų žemė.

75 straipsnis.       Žemės sklypų suteikimo kolektyvinei sodininkystei ir daržininkystei tvarka

Kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms neterminuotai naudotis šio kodekso 13–17 ir 19–21 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kolektyvinei daržininkystei žemės sklypus žemės naudotojai suteikia įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms laikinai naudotis iki penkerių metų laikotarpiui rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu.

76 straipsnis.       Kolektyvinei sodininkystei ir daržininkystei sutelktų žemės sklypų naudojimas

Kolektyvinei sodininkystei suteikti žemės sklypai naudojami sutinkamai su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinamais Sodininkų draugijos įstatais.

Kolektyvinei daržininkystei suteikti žemės sklypai naudojami daržovėms, bulvėms bei arbūzinėms kultūroms auginti. Statyti šiuose sklypuose pastatus ir sodinti vaismedžius bei vaiskrūmius draudžiama.

77 straipsnis.       Kolektyvinei sodininkystei ir daržininkystei suteikiamų žemės sklypų dydis

Kolektyvinei sodininkystei suteikiamo žemės sklypo dydis nustatomas, skaičiuojant iki 600 kvadratinių metrų kiekvienam steigiamos sodininkų draugijos nariui.

Kolektyvinei daržininkystei suteikiamo žemės sklypo dydis nustatomas, skaičiuojant iki 600 kvadratinių metrų steigiamo kolektyvinio daržo nariui miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir iki 0,15 hektaro kaimo vietovėje.

Šešioliktasis skirsnis

kolūkiečio Šeimos (kolūkiečių kiemo) žemėnauda

78 straipsnis. Kolūkiečio šeimos (kolūkiečių kiemo) teisė į sodybinį žemės sklypą

Kiekviena kolūkiečio šeima (kolūkiečių kiemas) turi teisę į sodybinį žemės sklypą, kuris suteikiamas kolūkio įstatų numatoma tvarka ir jų numatomų normų ribose.

79 straipsnis.       Kolūkiečio šeimos (kolūkiečių kiemo) teisės į sodybinį žemės sklypą palikimas

Teisė į suteiktą sodybinį žemės sklypą paliekama kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams), kuriose vienintelis darbingas kiemo narys pašauktas į būtinąją terminuotą karinę tarnybą TSRS Ginkluotosiose Pajėgose arba eina renkamas pareigas, įstojo mokytis, laikinai perėjo į kitą darbą kolūkio sutikimu arba organizuoto telkimo būdu, taip pat kai kolūkiečių kieme yra likę tik nepilnamečiai.

Teisė naudotis sodybiniu sklypu taip pat paliekama kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams), kurių visi nariai yra netekę darbingumo dėl senatvės arba invalidumo.

Vienišiems nusenusiems ir nedarbingiems kolūkių, pertvarkytų į tarybinius ūkius ar kitas valstybines žemės ūkio įmones, nariams paliekamas iki gyvos galvos sodybinis žemės sklypas, kuriuo jie naudojosi kolūkyje.

Visais kitais atvejais sodybinio sklypo palikimo klausimą sprendžia kolūkio narių visuotinis arba įgaliotinių susirinkimas.

80 straipsnis.       Sodybinio sklypo suteikimas kolūkiečio šeimos (kolūkiečių kiemo) padalijimo atveju

Padalijant kolūkiečio šeimą (kolūkiečių kiemą) įregistruotą apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, kolūkio narių visuotinis arba įgaliotinių susirinkimas priima sprendimą suteikti naujai susidariusiai šeimai (kiemui) sodybinį žemės sklypą iš laisvos sodybinio fondo žemės, laikantis tvarkos ir normų, numatytų kolūkio įstatuose.

81 straipsnis. Kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams) ganyklų skyrimas

Sutinkamai su kolūkio įstatais kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams) skiriamos ganyklos jų gyvuliams ganyti.

81¹ straipsnis.     Kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams) žemės sklypų skyrimas šienavimui, taip pat kitiems reikalams

Kolūkiečių šeimoms (kolūkiečių kiemams) žemės sklypai šienavimui ir kitiems reikalams skiriami TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų įstatymų nustatoma tvarka.

Septynioliktasis skirsnis

TARYBINIŲ ŪKIŲ DARBININKŲ BEI TARNAUTOJŲ IR KITŲ KAIMO VIETOVĖJE GYVENANČIŲ PILIEČIŲ ŽEMĖNAUDA

82 straipsnis.       Sodybinių žemės sklypų suteikimas tarybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams ir kitiems kaimo vietovėje gyvenantiems piliečiams

Tarybiniai ūkiai ir kitos valstybinės žemės ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos suteikia sodybinius sklypus arba daržus iš šiems tikslams skirtos žemės nuolatiniams darbininkams ir tarnautojams, taip pat mokytojams, gydytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems ir gyvenantiems kaimo vietovėje.

Kolūkis narių visuotinio arba įgaliotinių susirinkimo nutarimu suteikia sodybinius žemės sklypus mokytojams, gydytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems ir gyvenantiems kaimo vietovėje.

Kaimo vietovėje gyvenantiems darbininkams, tarnautojams, pensininkams ir invalidams, jeigu yra laisvos sodybinės žemės kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose ir kitose valstybinėse žemės ūkio įmonėse, organizacijose bei įstaigose, sodybiniai sklypai gali būti suteikiami atitinkamai kolūkio narių visuotinio ar įgaliotinių susirinkimo nutarimu arba tarybinio ūkio, įmonės, organizacijos ar įstaigos vadovo įsakymu, kuriuos tvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

83 straipsnis.       Žemės sklypų sutelkimas tarybinių ūkių bei kilų žemės ūkio įmonių darbininkams ir tarnautojams

Tarybinių ūkių, žuvininkystės ūkių ir kitų valstybinių ūkių, taip pat žemės ūkio įmonių, kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbininkams, tarnautojams ir specialistams, įskaitant buvusius kolūkiečius, perėjusius į šiuos ūkius ryšium su kolūkių reorganizavimu, suteikiami iki 0,5 hektaro žemės sklypai vienai šeimai.

Tokie pat sklypai paliekami žuvininkystės ūkių žvejams, nuolat gyvenantiems kolūkių, tarybinių bei kilų valstybinių ūkių, taip pat žemės ūkio įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų teritorijoje.

84 straipsnis.       Žemės sklypų sutelkimas kaimo vietovėje dirbantiems ir gyvenantiems specialistams

Mokytojams, gydytojams, kitiems specialistams ir darbuotojams, dirbantiems ir gyvenantiems kaimo vietovėje, suteikiami iki 0,25 hektaro sodybiniai žemės sklypai vienai šeimai.

Piliečių, turinčių teisę naudotis šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto dydžio sodybiniais sklypais, kategorijų sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

85 straipsnis.       Žemės sklypų suteikimas kitiems kaimo vietovėje gyvenantiems piliečiams

Darbininkams, tarnautojams, pensininkams ir invalidams, gyvenantiems kaimo vietovėje, jeigu kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kitos valstybinės žemės ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos turi laisvos sodybinės žemės, gali būti suteikiami iki 0,15 hektaro sodybiniai sklypai vienai šeimai.

86 straipsnis. Sodybinių sklypų dydžio pakeitimas

Sodybinis sklypas gali būti padidinamas arba sumažinamas šio kodekso 83–85 straipsniuose numatytų normų ribose ryšium su žemės naudotojo perėjimu į kitą darbą, jeigu dėl to pasikeičia žemės naudotojo kategorija.

87 straipsnis.       Ankstesnio dydžio sodybinių sklypų palikimas kaimo vietovėje gyvenantiems darbininkams, tarnautojams ir kitiems piliečiams

Ankstesnio dydžio sodybiniai sklypai paliekami šio kodekso 83 ir 84 straipsniuose nurodytiems darbininkams ir tarnautojams, kai jie išeina į senatvės ar invalidumo pensiją, taip pat nedarbingiems mirusių darbuotojų šeimų nariams – visam laikui arba kol nepilnamečiai šeimos, nariai taps pilnamečiais.

Ankstesnio dydžio sodybiniai sklypai taip pat paliekami pašauktų į būtinąją terminuotą karinę tarnybą TSRS Ginkluotosiose Pajėgose arba išvykusių mokytis darbininkų ir tarnautojų šeimoms, taip pat ryšium su perkėlimu į kitą darbą – visam jų buvimo karinėje tarnyboje, mokymo įstaigoje arba kitame darbe laikui.

88 straipsnis.       Teisės naudotis sodybinio sklypo dalimi suteikimas ir teisės naudotis sodybinio sklypo dalimi palikimas

Kai kaimo gyvenamojoje vietovėje esančio pastato nuosavybės teisė pagal palikimą pereina įpėdiniams, jeigu jie neturi teisės gauti nustatyta tvarka sodybinį žemės sklypą, suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga šiam pastatui eksploatuoti, bet ne daugiau kaip 0,15 hektaro^[15].

Teisė naudotis šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto dydžio sodybinio sklypo dalimi paliekama persikėlusių į kitą vietovę kolūkiečių, darbininkų ir tarnautojų šeimoms, jeigu jos turi nuosavybės teisę į šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus.

89 straipsnis.       Tarybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams ir kitiems kaimo vietovėje gyvenantiems piliečiams žemės sklypų suteikimas gyvuliams ganyti

Šio kodekso 82–85 straipsniuose išvardytiems piliečiams, turintiems asmeninės nuosavybės teisėmis gyvulių, skiriami gyvuliams ganyti žemės sklypai iš valstybinio rezervo žemės, valstybinio miškų fondo, miestų ir miesto tipo gyvenviečių žemės, taip pat iš ne žemės ūkio paskirties žemės.

Nesant tokios žemės, sklypai gyvuliams ganyti gali būti nustatyta tvarka skiriami iš kolūkių, tarybinių ūkių, kitų žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų žemės. Tokiais atvejais gyvulių savininkai atlygina žemės naudotojams šių sklypų priežiūros ir gerinimo išlaidas.

90 straipsnis. Žemės sklypų sutelkimas šienavimui

Šio kodekso 82–85 straipsniuose nurodytiems piliečiams žemės sklypai šienavimui suteikiami iš valstybinio rezervo žemės, valstybinio miškų fondo, geležinkelių bei plentų žemės ruožo ir iš kitos ne žemės ūkio paskirties žemės.

90¹ straipsnis. Žemės sklypų suteikimas auginti pašarinėms kultūroms gyvuliams ir paukščiams, taip pat kitiems reikalams

TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais šio kodekso 82–85 straipsniuose išvardytiems piliečiams gali būti suteikiami žemės sklypai auginti pašarinėms kultūroms gyvuliams ir paukščiams, taip pat kitiems reikalams.

91 straipsnis. Individualinė daržininkystė

Tarybinių ūkių ir kitų valstybinių žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų darbininkams bei tarnautojams, neturintiems sodybinių sklypų, gali būti suteikiami individualiniams daržams 0,15 hektaro žemės sklypai vienai šeimai.

Darbininkams ir tarnautojams, turintiems mažesnius, negu nustatyto dydžio, sodybinius sklypus, gali būti papildomai suteikiami žemės sklypai individualiniams daržams, tačiau bendras sodybinio sklypo ir daržo plotas neturi viršyti nustatyto maksimalaus dydžio.

Tarybinių ūkių ir kitų valstybinių žemės ūkio įmonių, organizacijų bei įstaigų darbininkams bei tarnautojams žemės sklypai individualiniams daržams suteikiami iki penkerių metų laikui šių įmonių, organizacijų ir įstaigų vadovų įsakymu iš joms priskirtos žemės.

Aštuonioliktasis skirsnis

INDIVIDUALIA DARBINE VEIKLA ŽEMĖS ŪKYJE BESIVERČIANČIŲ PILIEČIŲ ŽEMĖNAUDA^[16]

92 straipsnis.       Individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiančių piliečių žemės naudojimo teisė

Piliečiai, kurie verčiasi žemės ūkyje individualia darbine veikla, grindžiama asmeniniu darbu ir jų šeimų narių darbu, naudojasi jiems suteiktais lauko ir sodybiniais žemės sklypais.

93 straipsnis.       Individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiančių piliečių žemės sklypų normos

Individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantys piliečiai naudojasi šio dydžio žemės sklypais:

1) lauko žemės iki 1 hektaro;

2) sodybinių sklypų iki 0,2 hektaro.

Trečiasis skyrius

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ (MIESTŲ, MIESTO TIPO GYVENVIEČIŲ, KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ) ŽEMĖ

Devynioliktasis skirsnis

MIESTŲ ŽEMĖ

94 straipsnis. Miestų žemė

Miestų žeme laikoma visa miesto ribose esanti žemė.

95 straipsnis. Miestų žemės sudėtis

Miestų žeme, sudaro:

1) miestų statybų žemė;

2) bendro naudojimo žemė;

3) žemės ūkiui naudojama žemė ir kitos naudmenos;

4) miesto miškų užimama žemė;

5) geležinkelių, vandens, oro, vamzdynų transporto, kalnakasybos pramonės ir kita žemė.

96 straipsnis. Miestų žemės naudojimo tvarka

Visa miesto ribose esanti žemė yra miestų Liaudies deputatų tarybų žinioje.

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai veda žemės apskaitą ir registruoja žemėnaudą pagal nustatytas formas ir sistemą, užtikrina žemės apsaugą ir kontroliuoja, kad ji būtų tinkamai naudojama.

Žemės sklypų suteikimo ir paėmimo tvarką, taip pat naudojimosi jais sąlygas nustato šio kodekso 13–22, 98, 101, 102, 107, 108, 110–113 straipsniai, o šio kodekso 95 straipsnio 3–5 punktuose nurodytos žemės naudojimo tvarką – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

97 straipsnis. Miestų ribų nustatymas bei keitimas

Visiems miestams nustatomos miesto ribos, kurios atskiria miestų žemę nuo kitos valstybinio žemės fondo žemės.

Miestų ribas nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Žemės sklypų priskyrimas prie miesto teritorijos neatima iš ankstesnių žemės naudotojų teisės jais toliau naudotis. Tie sklypai gali būti paimami tik šio kodekso 47 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka.

98 straipsnis. Miestų ūkinė žemėtvarka

Visa miestų žemė naudojama sutinkamai su miestų generaliniais planais, suplanavimo bei užstatymo ir ūkinės žemėtvarkos projektais.

Miestų generaliniai planai ir suplanavimo bei užstatymo projektai nustato miestų statybų žemės ir bendrojo naudojimo žemės panaudojimą.

Miestų ūkinės žemėtvarkos projektuose nustatomos pagrindinės kryptys, kaip turi būti naudojama miestų žemė, kuri neturi būti užstatoma arba laikinai nėra užstatoma.

Miestų generaliniai planai, suplanavimo bei užstatymo projektai ir ūkinės žemėtvarkos projektai sudaromi ir tvirtinami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

99 straipsnis. Miestuose suteiktos žemės naudotojams žemės atribojimas natūroje

Miestuose suteiktus žemės naudotojams žemės sklypus atriboja natūroje (vietoje) ūkinę žemėtvarką vykdantys organai.

100 straipsnis. Miesto statybų žemė

Miesto statybų žeme laikoma užstatyta ir statyboms skirta žemė.

101 straipsnis. Žemės sklypų sutelkimas kapitalinei statybai

Miesto statybų žemė suteikiama valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms neterminuotai naudotis gyvenamųjų, kultūrinių, buitinių, pramonės ir kitų rūšių kapitalinės statybos objektų statybai, griežtai laikantis miestų suplanavimo ir užstatymo projektų.

102 straipsnis.     Žemės sklypų sutelkimas individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai

Žemės sklypai individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai suteikiami šio kodekso 124–127 straipsniuose numatyta tvarka.

103 straipsnis.     Naudojimosi žemės sklypu teisės perėjimas miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei

Miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis žemės sklypu arba jo dalimi.

Pastatui pereinant kelių bendrasavininkių nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, šį pastatą aptarnaująs žemės sklypas pereina pastato bendrasavininkių bendram naudojimuisi.

Asmens, kuriam perėjo pastato nuosavybės teisė, žemėnaudos teisų registruoja komunalinio ūkio organai.

104 straipsnis.     Naudojimosi žemės sklypu teisės perėjimas, perduodant pastatus ir įrenginius

Pastatus ir įrenginius perduodant iš vienų įmonių, organizacijų, įstaigų kitoms, kartu su tais objektais pereina ir teisė naudotis žemės sklypu, reikalingu perduodamiems pastatams bei įrenginiams išdėstyti ir aptarnauti.

105 straipsnis. Naudojimosi žemės sklypu teisės palikimas, pastatui sugriuvus

Pastatui sugriuvus dėl gaivalinės nelaimės, žemės naudotojui paliekama teisė naudotis žemės sklypu, jeigu jis per dvejus metus pradės atstatyti sugriautą pastatą arba statyti naują, išskyrus tuos atvejus, kai suplanavimo bei užstatymo projekte numatyta kitaip panaudoti šį žemės sklypą.

106 straipsnis. Miestų bendro naudojimo žemės sudėtis

Bendro naudojimo žemei miestuose priskiriama žemė, naudojama susisiekimui (aikštės, gatvės, pravažiavimai, keliai, krantinės), miesto gyventojų kultūriniams ir buitiniams poreikiams tenkinti (parkai, parkai-miškai, sodai, bulvarai, skverai, vandens talpyklos), komunalinės paskirties žemė (kapinės, miesto atliekų nukenksminimo ir kitos vietos).

107 straipsnis. Miestų bendro naudojimo žemės naudojimas

Aikštės, gatvės, pravažiavimai, keliai, krantinės ir žemė, skirta naudoti miesto gyventojų kultūrinių bei buitinių poreikių tenkinimui, yra bendrai naudojama.

108 straipsnis. Miestų bendro naudojimo žemės suteikimas

Žemės sklypai iš bendro naudojimo žemės gali būti suteikiami įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms laikinai naudotis lengvo tipo pastatų bei įrenginių (prekybos būdelių, kioskų, reklamos įrenginių ir pan.) statybai.

109 straipsnis. Žemės ūkiui naudojamos žemės ir kitų naudmenų miestuose sudėtis

Žemės ūkiui naudojama žeme ir kitomis naudmenomis miestuose laikoma:

sodų, daržų, medelynų, šiltadaržių žemė; arimai, pievos, ganyklos; žemė, naudojama ir skirta naudoti reikmėms, nesusijusioms betarpiškai su žemės ūkio gamyba (durpynai, labai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo vietos ir pan.), ir kitos naudmenos.

110 straipsnis. Kolūkių ir tarybinių ūkių žemėnauda miesto ribose

Kolūkių visuomeninio naudojimo žemė, tarybinių ūkių ir kitų valstybinių žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų žemė, esanti miesto ribose ir neturinti būti užstatyta arba sutvarkyta pagal miesto suplanavimo ir užstatymo projektą, priskiriama jiems neterminuotai naudotis.

Gyvenamieji, kultūriniai, buitiniai ir gamybiniai pastatai bei įrenginiai šioje žemėje statomi, suderinus su miestų, rajonų, gyvenviečių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais.

111 straipsnis. Žemės ūkiui naudojamos žemės ir kitų naudmenų suteikimas

Žemės ūkiui naudojama žemė ir kitos naudmenos gali būti suteikiamos kolūkiams, tarybiniams ūkiams bei kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms žemės ūkio reikalams, darbininkų ir tarnautojų kolektyviniams daržams, taip pat labai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti.

Žemės ūkiui naudojama žemė ir kitos naudmenos taip pat gali būti suteikiamos darbininkams, tarnautojams ir kitiems piliečiams laikinai naudotis kaip daržai, ganyklos ir šienaujamos pievos.

112 straipsnis. Miestų miškų užimamos žemės naudojimas

Miestų miškų užimama žemė yra miškais apaugusi žemė miestų ribose.

Miestų miškais apaugusi žemė yra skirta mikroklimatui gerinti, gyventojų poilsiui organizuoti, jų kultūriniams bei estetiniams poreikiams tenkinti, teritorijai nuo vėjo ir vandens sukeliamos erozijos apsaugoti.

113 straipsnis.     Geležinkelių, vandens, oro, vamzdynų transporto, kalnakasybos pramonės ir kitos miestuose esančios žemės naudojimas

Geležinkelių, vandens, oro, vamzdynų transportui, kalnakasybos pramonei ir kitiems tikslams miestų ribose suteiktos žemės naudojimo sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Šioje žemėje tvarkymo klausimai, taip pat gyvenamųjų namų, administracinių pastatų, fabrikų, dirbtuvių, techninių ir kitų pastatų bei įrenginių statymo joje klausimai derinami su miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais.

Dvidešimtasis skirsnis

PRIEMIESTINĖS IR ŽALIOSIOS ZONOS

114 straipsnis. Žemė, sudaranti priemiestines ir žaliąsias zonas

Žemė už miesto ribų, kuri yra rezervas miesto teritorijai plėsti, reikalingiems įrenginiams, susijusiems su miesto ūkio tvarkymu ir normaliu jo funkcionavimu, išdėstyti bei statyti, taip pat žemė, kurią užima miškai, parkai-miškai ir kiti želdiniai, atliekantys apsaugines, sanitarines, higienines ir gyventojų poilsio vietų funkcijas, išskiriama atitinkamai į priemiestinę ir žaliąją miesto zonas.

115 straipsnis. Priemiestinių ir žaliųjų zonų skyrimo, taip pat žemėnaudos jose tvarka

Priemiestinių ir žaliųjų zonų skyrimo, taip pat žemėnaudos jose tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Žemė, sudaranti priemiestines ir žaliąsias zonas, naudojama sutinkamai su patvirtintais šių zonų suplanavimo projektais.

116 straipsnis. Žemės, sudarančios priemiestines ir žaliąsias zonas, apsauga

Priemiestinėje zonoje galima išdėstyti sanitariniu atžvilgiu nekenksmingas įmones.

Žemė, sudaranti žaliąsias zonas, turi būti ypač saugoma. Šioje žemėje neleidžiama statyti pastatų ir įrenginių, kurie nesiderina su gamtos apsaugos bei sanitarinėmis higieninėmis žaliųjų zonų funkcijomis ir gyventojų poilsio organizavimo tikslais.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

MIESTO TIPO GYVENVIEČIŲ ŽEMĖ

117 straipsnis. Miesto tipo gyvenviečių žemė

Šio kodekso 94–116, 124 ir 125 straipsnių nuostatai, reguliuojantys žemės santykius miestuose, taikomi miesto tipo gyvenviečių žemei.

Visa žemė gyvenvietės ribose yra gyvenviečių Liaudies deputatų tarybų žinioje.

Dvidešimt antrasis skirsnis

KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ ŽEMĖ

118 straipsnis. Kaimo gyvenamųjų vietovių žemė

Kaimo gyvenamųjų vietovių žeme laikoma visa žemė, esanti šioms vietovėms nustatytose ribose.

119 straipsnis. Kaimo gyvenamųjų vietovių priskyrimas prie perspektyvinių

Prie perspektyvinių priskiriamos esamos kaimo gyvenamosios vietovės, kurios nustatyta tvarka patvirtintose rajonų suplanavimo schemose paliekamos toliau plėsti, taip pat sutinkamai su tomis schemomis steigiamosios naujos gyvenamosios vietovės.

120 straipsnis. Kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas ir keitimas

Kaimo gyvenamųjų vietovių, priskirtų prie perspektyvinių toliau plėsti, žemė atribojama nuo kitos žemės, nustatant gyvenamųjų vietovių ribas sutinkamai su jų suplanavimo ir užstatymo projektais.

Kaimo gyvenamųjų vietovių, nepriskirtų prie perspektyvinių, žemė nuo kitos žemės atribojama ūkių vidaus žemėtvarkos vykdymo tvarka.

Kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo ir keitimo, jų priskyrimo prie perspektyvinių toliau plėsti tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

121 straipsnis.     Gyvenamosios vietovės ribose žemės ūkio įmonėms priskirtos žemės naudojimo tvarka

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos žemės ūkio įmonės priskirtus jiems kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus naudoja gyvenamiesiems, kultūriniams, buitiniams ir gamybiniams pastatams bei įrenginiams statyti, taip pat naudoja kaip sodybinę žemę sutinkamai su šiuo kodeksu ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Gyvenamieji, kultūriniai, buitiniai ir gamybiniai pastatai bei įrenginiai šioje žemėje išdėstomi, suderinus su apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais.

122 straipsnis. Kaimo gyvenamųjų vietovių žemės suteikimas

Kaimo gyvenamųjų vietovių ribose apylinkės Liaudies deputatų taryba kontroliuoja visų žemės sklypų suteikimą ir priima sprendimus suteikti žemės sklypus iš žemės, nepriklausančios kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių žemėnaudai.

123 straipsnis.     Sodybinių sklypų suteikimas, kompaktiškai užstatant kaimo gyvenamąsias vietoves

Kompaktiškai užstatant kaimo gyvenamąsias vietoves, kolūkiečiams, tarybinių ir valstybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams, kitiems kaimo vietovėje gyvenantiems piliečiams prie jų gyvenamųjų namų (butų) skiriama dalis sodybinio sklypo, kitą dalį suteikiant už gyvenamosios vietovės gyvenamosios zonos ribų. Suteiktos naudotis žemės bendras plotas neturi viršyti atitinkamai žemės naudotojų kategorijai nustatyto maksimalaus sodybinio sklypo dydžio.

Sodybinių sklypų dalies prie gyvenamųjų namų (butų) dydį bei skyrimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba ^[17].

Dvidešimt trečiasis skirsnis

ŽEMĖS SKLYPŲ SUTEIKIMAS NAUDOTIS GYVENAMŲJŲ NAMŲ BEI VASARNAMIŲ STATYBOS KOOPERATYVAMS, TAIP PAT PILIEČIAMS INDIVIDUALINIAMS IR KOLEKTYVINIAMS GYVENAMIESIEMS NAMAMS STATYTI

124 straipsnis.     Žemės sklypų sutelkimas gyvenamųjų namų ir vasarnamių statybos kooperatyvams naudotis

Gyvenamųjų namų ir vasarnamių statybos kooperatyvams sklypai suteikiami iš gyvenamųjų vietovių žemės, iš valstybinio rezervo žemės ir iš esančios už miesto žaliosios zonos ribų valstybinio miškų fondo žemės laikantis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

125 straipsnis.     Žemės sklypų suteikimas piliečiams individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai

Darbininkams, tarnautojams ir kitiems piliečiams iš gyvenamųjų vietovių žemės, valstybinio rezervo žemės ir miškų fondo žemės suteikiam: žemės sklypai individualiniams gyvenamiesiems namams statyti.

Žemės sklypai suteikiami taip pat ir bendrai naudotis piliečiams, susijungusiems į individualinių statytojų kolektyvus, daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti.

126 straipsnis.     Žemės sklypų, suteikiamų piliečiams individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, dydis

Žemės sklypų individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse dydį ir skyrimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai¹.

127 straipsnis.     Žemes sklypų sutelkimo piliečiams gyvenamųjų namų ir vasarnamių statybai apribojimas

Žemės sklypų suteikimas piliečiams individualinei gyvenamųjų namų statybai kai kuriuose miestuose gali būti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos apribotas.

Žemės sklypai individualinei vasarnamių statybai piliečiams nesuteikiami.

Ketvirtasis skyrius

PRAMONĖS, TRANSPORTO, KURORTŲ, REZERVATŲ IR KITOS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

128 straipsnis.     Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žemė

Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žeme laikoma žemė, suteikta naudotis įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kad jos galėtų vykdyti joms pavestus specialius (pramonės gamybos, transporto, kurortų, rezervatų steigimo ir pan.) uždavinius.

129 straipsnis.     Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žemės sudėtis

Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žeme laikoma:

pramonės žemė;

kalnakasybos pramonės žemė;

transporto (geležinkelių, automobilių, vandens, oro) žemė;

vamzdynų (naftotiekių, dujotiekių, naftos produktų ir kitų magistralinių vamzdynų) žemė;

ryšių linijų, aukštos įtampos elektros tiekimo linijų žemė;

kurortų žemė;

rezervatų žemė;

šalies gynybos reikalams skirta žemė;

kita ne žemės ūkio paskirties žemė.

130 straipsnis.     Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydis ir jų skyrimo tvarka

Pramonei, transportui, kurortams, rezervatams ir kitai ne žemės ūkio paskirčiai suteikiamų žemės sklypų dydis nustatomas sutinkamai su nustatyta tvarka patvirtintomis normomis arba projektine technine dokumentacija, o sklypai skiriami, atsižvelgiant į žemės įsavinimo eilę.

131 straipsnis.     Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tvarka ir ypatingas žemėnaudos sąlygas turinčių zonų nustatymo tvarka

Pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitos ne žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tvarka, ypatingas žemėnaudos sąlygas turinčių zonų (sanitarinės apsaugos apygardų ir kt.) nustatymo tvarka numatoma tos žemės nuostatais, kuriuos tvirtina TSR Sąjungos Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

132 straipsnis.     Pramonės, transporto ir kilų ne žemės ūkio įmonių, organizacijų bei įstaigų žemės suteikimas žemės ūkio reikalams

Pramonės, transporto ir kitos ne žemės ūkio įmonės, organizacijos bei įstaigos rajonų arba miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimu suteikia savo nenaudojamą žemę kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams laikinai naudoti žemės ūkio reikalams TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka ir sąlygomis.

Vykdomojo komiteto sprendime numatoma žemės sklypo suteikimo terminas ir dydis, taip pat jo naudojimo ir grąžinimo sąlygos.

Dvidešimt penktasis skirsnis

PRAMONĖS ŽEMĖ

133 straipsnis. Pramonės žemės sudėtis

Pramonės žeme laikoma:

valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms pramonės įmonėms išdėstyti suteikta žemė;

žemė, kurią yra užėmę pagalbiniai ir aptarnaujantys pastatai bei įrenginiai, gamyklų vidaus geležinkelio šakos, administraciniai pastatai:

žemė, suteikta įmonėms, įrenginiams ir įtaisams statyti bei plėsti;

kiti pramonės reikalams suteikti žemės sklypai.

134 straipsnis. Sanitarinės-apsauginės zonos aplink pramones įmones

Aplink pramonės įmones, kurios išskiria kenksmingas atliekas (dujas, dūmus, nuodingąsias medžiagas ir pan.), nustatomos tarp šių įmonių ribų ir gyvenamųjų kvartalų sanitarinės-apsauginės zonos; šių zonų dydis nustatomas, laikantis normų, numatytų pramonės įmonių statybos bei rekonstravimo planuose.

Pramonės įmonės, kur tai reikalinga, privalo sanitarinės-apsauginės zonas apsodinti medžiais bei kitais želdiniais ir juos prižiūrėti, suderinusios tą klausimą su atitinkamų. Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, kurios naudojasi sanitarinėje-apsauginėje zonoje esančiais žemės sklypais.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

KALNAKASYBOS PRAMONĖS ŽEMĖ

135 straipsnis. Kalnakasybos pramonės žemė

Kalnakasybos pramonės žeme laikoma žemė, suteikta įmonei arba organizacijai naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti.

136 straipsnis. Žemės sklypų suteikimas kalnakasybos pramonės reikalams

Žemės sklypai kalnakasybos pramonės reikalams suteikiami šio kodekso 13–16 ir 18–22 straipsniuose numatyta tvarka, kai yra įformintas žemės sklypo kalnakasybai skyrimas.

Žemės sklypo kalnakasybos pramonės reikalams ribos ir plotas nustatomi, priklausomai nuo kalnakasybai skirtos žemės vietos, naudingųjų iškasenų telkinio eksploatavimo būdo bei sąlygų ir statybos plane numatytų objektų išdėstymo tame sklype.

137 straipsnis. Kalnakasybos įmonių žemės naudojimas

Kalnakasybos įmonių žemės sklypai statybai ir kitiems reikalams naudojami sutinkamai su naudingųjų iškasenų telkinio eksploatavimo projektu.

Aikšteles objektų statybai labai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių sklypuose tvirtina rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, suderinę šį klausimą su valstybinės techninės kalnakasybos darbų priežiūros organais.

Aikšteles objektų statybai nepaplitusių naudingųjų iškasenų telkinių sklypuose tvirtina valstybinės techninės kalnakasybos darbų priežiūros organai.

Dvidešimt septintasis skirsnis

GELEŽINKELIO TRANSPORTO ŽEMĖ

138 straipsnis. Geležinkelių transporto žemė

Geležinkelių transporto žeme laikoma žemė, skirta geležinkelių transporto reikalams.

Geležinkelių transporto žemę sudaro žemė, kurioje yra geležinkelių linijos, jų tarpe privažiuojamosios šakos, taip pat betarpiškai prie jos esantys įrenginiai bei plotai, turintys specialią paskirtį aptarnauti geležinkelių transportą.

139 straipsnis. Žemės ruožo išilgai geležinkelio naudojimas

Žemės ruožo išilgai geležinkelių plotį nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Geležinkelių ruožo žemę geležinkelių transporto organai naudoja patys arba suteikia ją antriniam naudojimui kitiems žemės naudotojams:

1) įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms – laikinai naudotis – tiesti privažiuojamosioms šakoms, statyti sandėliams ir kitiems reikalams, susijusiems su transportu;

2) kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms valstybinėms, kooperatinėms bei visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – neterminuotai naudotis –šienauti ir žemės ūkio kultūroms sėti;

3) transporto darbuotojams – kaip tarnybinės žemės dalas.

140 straipsnis. Ypatingų žemėnaudos sąlygų zonos palei geležinkelius

Palei geležinkelius sudaromos ypatingų žemėnaudos sąlygų zonos. Ta žemė nepriklauso geležinkelių transporto žemėnaudai, o yra įvairių žemės naudotojų žinioje.

Šių zonų plotį ir žemėnaudos jose tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO ŽEMĖ

141 straipsnis. Automobilių transporto žemė

Automobilių transporto žeme laikoma žemė, skirta automobilių transporto reikalams.

Automobilių transporto žemę sudaro žemė, esanti už miestų ribų, įtraukta į kelio ruožą: kelių juostos su privažiuojamaisiais keliais, atskirais įrenginiais ir įtaisais keliams ir automobilių transportui aptarnauti.

142 straipsnis. Kelio ruožo išilgai automobilių kelių naudojimas

Kelio ruožo išilgai automobilių kelių plotį, priklausomai nuo kelių kategorijos, nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Suteikiant automobilių keliams žemą, kurioje auginamos itin vertingos kultūros (medelynai, techninių kultūrų plantacijos, sodai ir pan.), kelio ruožo plotis nustatomas minimalus.

Prireikus (pilant aukštus pylimus, kasant gilias iškasas, statant gamybinius ir kitokius pastatus bei įrenginius, sodinant apsauginius želdinius ir pan.) kelio ruožas išilgai automobilių kelių trasas gali būti suteikiamas platesnis, negu nustato normos.

Kelio ruožo išilgai automobilių kelių žemę Automobilių transporto ir plentų ministerijos kelių organai naudoja patys arba suteikia ją naudotis kitiems naudotojams:

1) kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms valstybinėms, kooperatinėms bei visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms – žemei ūkio reikalams, taip pat dekoratyviniams medžiams ir vaismedžiams sodinti;

2) automobilių transporto ir plentų darbuotojams – kaip tarnybines žemės daląs.

143 straipsnis. Ypatingų žemėnaudos sąlygų zonos palei automobilių kelius

Kolūkių, tarybinių ūkių ir kilų žemės naudotojų žemėje, esančioje palei automobilių kelius, prireikus gali būti sudaromos ypatingų žemėnaudos sąlygų zonos.

Nurodytose zonose žemės naudotojams gali būti uždrausta kirsti mišką. jeigu dėl to gali kilti keliui žemės nuslinkimo arba nubyrėjimo, griovų susidarymo ar užpustymo pavojus.

Kelių organams gali būti leidžiama kirsti medžius ir krūmus proskynose, daromose tam, kad išdžiūtų automobilių kelio juosta, kad pagerėtų vairuotojams kelio matomumas arba kitais automobilių transporto reikmių aptarnavimo tikslais.

Dvidešimt devintasis skirsnis

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO ŽEMĖ

144 straipsnis. Vidaus vandenų transporto žemė

Vidaus vandenų (upių, ežerų) transporto žeme laikoma tokia žemė, kuri suteikta vidaus vandenų transporto organizacijoms jų reikalams.

Vidaus vandenų transporto žemę sudaro:

uostų ir prieplaukų žemė;

žemė, kur yra kiti vidaus vandenų transportą aptarnaujantys įrenginiai (laivų remonto dirbtuvės, laivų žiemojimo uostai ir pan.).

145 straipsnis. Uosto (prieplaukos) teritorija

Uosto (prieplaukos) teritorija skirta uosto įrenginiams, įtaisams, įrenginiams išdėstyti, įvairioms uosto operacijoms atlikti (privažiuojamiesiems ir uosto vidaus keliams, drenažo, vandens nusiurbimo bei kitiems lietaus arba gruntinio vandens nuleidimo įtaisams, uosto (prieplaukos) atitvėrimui nuo gretimų teritorijų ir pan.).

146 straipsnis. Vidaus vandens kelių pakrantės ruožas

Vidaus vandens kelių pakrantės ruožas nustatomas už gyvenamųjų vietovių ribų palei natūraliuosius vidaus vandens kelius laivybai bei plukdymui aptarnauti.

Pakrantės ruožas nenustatomas žemėje, kurioje auga sodai ir kiti vertingi sodiniai, įrengti hidrotechnikos bei melioracijos įrenginiai, taip pat geležinkeliu ir automobilių kelių ruožo žemėje.

147 straipsnis. Pakrantės ruožo plotis

Pakrantės ruožo plotis nustatomas po 20 metrų į abi puses nuo vandens linijos, jei krantai lėkšti, arba nuo šlaito viršaus, jei krantai statūs.

Pakrantės ruožo plotį palei upes ir ežerus, naudojamus plukdymui, bet nenaudojamus laivybai, numato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, atsižvelgdama j vietos sąlygas.

148 straipsnis. Pakrantės ruožo naudojimo tvarka

Teisė naudotis pakrantės ruožui priklausančiais žemės sklypais paliekama ankstesniems žemės naudotojams.

Vidaus vandenų transporto organizacijos ir plukdymo darbus vykdančios organizacijos gali, susitarusios su žemės naudotojais, naudoti šiuos sklypus laivų priplaukimui, laikinam krovinių laikymui, taip pat gali vykdyti tuose sklypuose laivybos apsaugos, laivybos bei plukdymo palaikymo ir gerinimo darbus, imti šiam reikalui žvyrą, smėlį, akmenis.

Susitarusios su žemės naudotojais, pakrantės ruožu gali naudotis taip pat žvejybos organizacijos laikino pobūdžio gamybiniams reikalams.

Trisdešimtasis skirsnis

JŪRŲ TRANSPORTO ŽEMĖ

149 straipsnis. Jūrų transporto žemė

Jūrų transporto žeme laikomos jūrų uostų, švyturių ir kitų specialių įrenginių, aptarnaujančių jūrų transportą, teritorijos.

150 straipsnis. Jūrų uosto teritorija

Jūrų uosto teritoriją sudaro uostui skirti žemės sklypai. Jūrų uosto teritorija naudojama laivynui bei uosto įrenginiams eksploatuoti.

Trisdešimt pirmasis skirsnis

ORO TRANSPORTO ŽEMĖ

151 straipsnis. Oro transporto žemė

Oro transporto žeme laikoma oro transporto reikalams suteikta žemė.

Oro transporto žemę sudaro:

aerouostų, aerodromų žemė;

žemė, kurioje yra oro transporto poreikius aptarnaujantys pastatai ir įrenginiai;

žemė, kurioje įrengti bokštai, oro švyturiai, radiolokatoriai;

privažiuojamųjų kelių žemė;

žemė, kurioje yra tarnybiniai, gyvenamieji, kultūriniai ir buitiniai pastatai;

žemė, kurioje yra kiti oro transporto poreikius aptarnaujantys įrenginiai ir pastatai.

152 straipsnis. Aerouosto teritorija

Aerouosto teritoriją sudaro žemės sklypai, specialiai įrengti orlaiviams pakilti, nutūpti, stovėti, taip pat orlaiviams ir skridimams aptarnauti aerouosto rajone.

153 straipsnis. Gretimų žemės naudotojų teisių apribojimas

Pastatų, įrenginių, orinių ryšių linijų, aukštos įtampos elektros tiekimo linijų, kurios gali sudaryti grėsmę orlaivių skraidymo saugumui, statyba aerouosto rajone derinama su civilinio oro laivyno organais.

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai, pažeidę technines normas, nustatytas šiame straipsnyje nurodytų objektų statybai aerouosto rajone, privalo, civilinio oro laivyno organams pareikalavus, jų nurodytu terminu savo lėšomis ir jėgomis pastatus bei įrenginius nugriauti, perkelti į kitą vietą arba reikiamai pakeisti.

Trisdešimt antrasis skirsnis

MAGISTRALINIŲ VAMZDYNŲ ŽEMĖ

154 straipsnis. Magistralinių vamzdynų žemės sudėtis

Vamzdynų žeme laikomi žemės ruožai išilgai magistralinių vamzdynų (naftotiekių, dujotiekių, naftos produktų tiekimo vamzdynų ir pan.) ir betarpiškai su jais susisiekiantys žemės sklypai, naudojami vamzdynų reikalams, siurblinių įrengimui, taip pat vamzdynus aptarnaujančiam transportui.

155 straipsnis. Žemės  ruožo išilgai magistralinių vamzdynų trasų naudojimas

Žemės ruožo išilgai magistralinių vamzdynų trasų plotį jų tiesimo bei eksploatavimo laikotarpiu nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Skiriant magistraliniams vamzdynams žemę, naudojamą itin vertingoms kultūroms auginti (techninių kultūrų plantacijoms, sodams ir pan.), vamzdynų eksploatavimo laikotarpiu nustatomas kuo mažiausias ruožo plotis, kad tik būtų galima aptarnauti bei išsaugoti tuos vamzdynus.

Kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms valstybinėms, kooperatinėms bei visuomeninėms įmonėms ir organizacijoms leidžiama rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų nustatyta tvarka, suderinus su magistralinių vamzdynų organizacijomis, sėti žemėje, priskirtoje prie žemės ruožų išilgai magistralinių vamzdynų trąšų, žemės ūkio kultūras, šienauti ir ganyti gyvulius.

Trisdešimt trečiasis skirsnis

RYŠIŲ LINIJŲ IR ELEKTROS TIEKIMO LINIJŲ ŽEMĖ

156 straipsnis. Ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų žemė

Ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų žeme laikoma žemė, suteikta ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų reikalams.

Ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų žemę sudaro:

žemė, kurioje yra elektros tiekimo linijų atramos;

žemė, kurioje yra telefono, telegrafo, radiorelinės, televizijos transliavimo linijos ir žemės ruožai aplink tas atramas;

žemė, kurioje yra transformatorinės pastotės ir kabelių būdelės;

žemė, kurioje yra kiti reikiami įrenginiai ir pastatai, naudojami ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų reikalams.

Nurodytieji žemės sklypai yra išimtinėje elektros tiekimo ir ryšių linijų eksploatavimo organų žinioje.

157 straipsnis. Apsaugos zonos išilgai ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų

Apsaugos zonos nustatomos išilgai ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų šioms linijoms apsaugoti, jų saugumui ir normaliam eksploatavimui užtikrinti.

Apsaugos zonų dydį ir skyrimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

158 straipsnis. Apsaugos zonų išilgai ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų naudojimas

Apsaugos zonų žemės sklypai nepaimami iš ankstesniųjų naudotojų, o paliekami jiems naudoti, apribojant jų žemėnaudos teises.

Ryšių bei elektros tinklų organų linijiniam techniniam personalui duodama teisė netrukdomai vaikščioti, o vykdant remonto darbus,– ir važinėti apsaugos zonų trasomis.

Ryšių linijų ir elektros tiekimo linijų apsaugos zonų ribose ypatingas žemėnaudos sąlygas ir tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

KURORTŲ ŽEMĖ

159 straipsnis. Kurortų žemė

Kurortų žeme laikomi žemės sklypai, turintys gydomąją reikšmę ir palankias sąlygas sveikatingumo kėlimo priemonėms organizuoti, nustatyta tvarka suteikti naudotis gydymo ir kurortinėms įstaigoms.

Kurortų žemė yra ypač saugotina.

160 straipsnis. Kurortų žemės sudėtis

Kurortų žemę sudaro:

žemė, kurioje yra gydomųjų mineralinių vandenų šaltiniai, mineralinių vandenų, gydomojo purvo telkiniai ir kiti gydomųjų savybių turintys gamtos ištekliai;

žemė, kurioje yra vandenys, miškai, parkai ir kitos naudmenos, atliekančios sanitarines sveikatingumo kėlimo, kurortologines, kultūrines bei estetines funkcijas;

žemė, kurioje yra gydymo bei profilaktikos įstaigos, sanatorijos, kurortų įstaigos, pagalbiniai, ūkiniai bei kiti įrenginiai, skirti kurorto reikmėms aptarnauti;

žemė, kurioje yra gamtinių gydomųjų išteklių, laikinai nenaudojamų sveikatingumo kėlimo reikalams.

161 straipsnis. Kurortų sanitarinės apsaugos apygardos

Siekiant užtikrinti reikiamas gydymosi ir poilsio sąlygas, taip pat apsaugoti gamtinius gydomuosius veiksnius, visuose kurortuose nustatomos sanitarinės apsaugos apygardos.

Kurortų sanitarinės apsaugos apygardų ribose draudžiama suteikti žemės sklypus naudotis toms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurių veikla nesuderinama su gamtinių gydomųjų savybių ir gyventojų poilsiui palanki sąlygų apsauga.

Trisdešimt penktasis skirsnis

REZERVATŲ ŽEMĖ

162 straipsnis. Rezervatų žemė

Rezervatų žeme laikomi nustatyta tvarka skirti žemės sklypai, kuriuose yra gamtos objektų, turinčių ypatingą mokslinę ar kultūrinę vertę (tipiški arba reti landšaftai, augalų bei gyvūnų bendrijos, reti geologiniai dariniai, retų rūšių augalai bei gyvuliai ir pan.).

Rezervatai yra gamtos apsaugos organų arba mokslinio tyrimo įstaigų bei organizacijų žinioje ir jų naudojami mokslinio tyrimo reikalams, taip pat turint tikslą išsaugoti ir apsaugoti visą gamtos kompleksą, turintį ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę.

163 straipsnis. Rezervatų apsaugos zonos

Aplink rezervatus Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti apsaugos zonas.

164 straipsnis. Rezervatų ir jų apsaugos zonų žemėje žemėnaudos apribojimas

Tiek rezervatų teritorijoje, tiek ir nustatomose aplink juos apsaugos zonose draudžiama bet kokia veikla, kuria pažeidžiami rezervatų gamtos kompleksai arba sudaroma grėsmė išsaugoti gamtos objektams, turintiems ypatingą mokslinę ar kultūrinę vertę.

Trisdešimt šeštasis skirsnis

DRAUSTINIŲ, NACIONALINIŲ PARKŲ IR GAMTOS BEI ISTORIJOS IR KULTŪROS PAMINKLŲ ŽEME^[18]

165 straipsnis. Draustinių žemė

Draustinių žeme laikomi žemės sklypai, kuriuose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę, taip pat istorijos ir kultūros paminklų ansamblius ir kompleksus, turinčius ypatingą istorinę, mokslinę, meninę arba kitokią kultūrinę vertę¹.

Draustinių žemės skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos TSR įstatymai.

166 straipsnis. Nacionalinių parkų žemė

Nacionalinių parkų žeme laikomi žemės sklypai, kuriuose reikia išsaugoti ypatingą mokslinę, mokomąją, kultūrinę vertę turinčias gamtos ir kultūros įžymybes, ryškiai atspindinčias nacionalines tradicijas ir buitį, taip pat kuriuose yra itin palankios sąlygos poilsiui ir turizmui organizuoti.

Nacionalinių parkų žemės skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos TSR įstatymai.

167 straipsnis. Gamtos paminklų žemė

Gamtos paminklų žeme laikomi žemės sklypai, kuriuose yra gamtos objektų (retų geologinių darinių, atskirų medžių arba jų grupių, parkų ir pan.), turinčių mokslinę ar kultūrinę vertę.

Aplink gamtos paminklus prireikus rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai gali nustatyti apsaugos zonas.

168 straipsnis. Istorijos ir kultūros paminklų žemė

Istorijos ir kultūros paminklų žeme laikomi žemės sklypai, kuriuose yra istorijos ir kultūros paminklų, turinčių istorinę, mokslinę, meninę ar kitokią kultūrinę vertę.

Aplink istorijos, archeologijos, miestų statybos ir architektūros, monumentaliosios dailės paminklus pagal atitinkamų paminklų apsaugos valstybinių organų teikimą vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai nustato apsaugos zonas, reguliuojamo užstatymo zonas ir saugomo gamtinio landšafto zonas^[19].

169 straipsnis.     Žemės naudotojų pareigos saugant draustinius, nacionalinius parkus ir gamtos bei istorijos ir kultūros paminklus

Draustinių, nacionalinių parkų, gamtos bei istorijos ir kultūros paminklų žemė yra kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių ir kitokių žemės naudotojų žinioje. Draustinius, nacionalinius parkus, gamtos bei istorijos ir kultūros paminklus privalo saugoti žemės naudotojai, kurių žemėnaudos ribose yra tos teritorijos ir objektai.

Apsaugos zonų aplink gamtos paminklus bei apsaugos zonų, reguliuojamo užstatymo zonų bei saugumo landšafto zonų aplink istorijos ir kultūros paminklus naudojimo tvarką nustato Lietuvos TSR įstatymai^[20].

Trisdešimt septintasis skirsnis

TARNYBINĖS ŽEMĖS DALOS

170 straipsnis. Teisė į tarnybinę žemės dalą

Tarnybinės žemės dalos suteikiamos transporto, miškų ūkio, miško pramonės, ryšių, vandens, žuvų, medžioklės ūkio, gamtos apsaugos ir kai kurių kitų liaudies ūkio šakų atskirų kategorijų darbuotojams.

Tarnybinės žemės dalos susideda iš ariamos žemės sklypų ir šienaujamųjų pievų. Šienaujamosios pievos minėtiems darbuotojams skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie turi asmeninėje nuosavybėje gyvulių.

Turinčių teisę gauti tarnybinę žemės dalą darbuotojų kategorijų sąrašą ir tarnybinių žemės dalų normas nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

171 straipsnis. Tarnybinių žemės dalų suteikimas

Darbuotojams, turintiems sodybinius sklypus kitoje vietoje, jų tarpe ir kolūkio žemėse, ariamos žemės tarnybinės dalos skiriamos tokio dydžio, kad darbuotojo ir jo šeimos turimo sodybinio sklypo ir skiriamos tarnybinės žemės dalos bendras plotas neviršytų nustatyto tarnybinės dalos ariamos žemės ploto.

Tarnybinės dalos skiriamos iš atitinkamų ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų įmonių, organizacijų ir įstaigų naudojamos žemės, o trūkstant tokios žemės – iš valstybinio rezervo ir valstybinio miškų fondo žemės^[21].

172 straipsnis. Naudojimosi tarnybinėmis žemės dalomis terminas

Tarnybinės žemės dalos atitinkamiems darbuotojams skiriamos jų darbo šioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje laikui. Atleidus juos iš darbo, jie netenka teisės naudotis tarnybinėmis žemės dalomis. Jeigu tarnybinėje žemės daloje yra pasėta žemės ūkio kultūrų, teisės naudotis dalą netenkama, nuėmus derlių.

Darbuotojams, pasitraukusiems iš darbo ryšium su išėjimu j senatvės ar invalidumo pensiją, paliekama teisė naudotis jiems nustatyto dydžio ariamos žemės, o jeigu jie turi asmeninėje nuosavybėje gyvulių,– ir šienaujamųjų pievų sklypais.

Teisė naudotis nustatyto dydžio ariamos žemės ir šienaujamos pievos sklypais paliekama:

šeimoms darbuotojų, pašauktų į būtinąją karinę tarnybą Tarybinėje Armijoje, Kariniame Jūrų Laivyne, pasienio ir vidaus kariuomenėje, taip pat komandiruotiems mokytis – visam šių darbuotojų būtinosios karinės tarnybos ar mokymosi laikui;

žuvusių, einant tarnybines pareigas, ir mirusių darbuotojų šeimoms; šiuo atveju nedarbingam sutuoktiniui ir pasenusiems tėvams ši teisė paliekama iki gyvos galvos, o vaikams – iki jie taps pilnamečiais.

Penktasis skyrius

VALSTYBINIO MIŠKŲ FONDO ŽEMĖ

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

VALSTYBINIO MIŠKŲ FONDO ŽEMĖ

173 straipsnis. Valstybinio miškų fondo žemė

Valstybinio miškų fondo žeme laikoma žemė, apaugusi mišku, taip pat neapaugusi mišku, bet skirta miškų ūkio reikalams.

174 straipsnis. Valstybinio miškų fondo žemės sudėties pakeitimas

Siekiant reikiamai padidinti mažai miškingų rajonų miškingumą, sulaikyti dirvožemio eroziją, apželdinti mišku žemės ūkio gamybai netinkamą žemę, taip pat apželdinti priemiesčių miškus, apsaugines juostas ir vandens talpyklas, valstybiniam miškų fondui gali būti perduodama kitos paskirties žemė.

Minėtiems reikalams žemė suteikiama pirmiausia iš menkavertės ir mažai produktyvios žemės.

175 straipsnis. Valstybinio miškų fondo žemės naudojimas

Valstybinio miškų fondo žemė naudojama pagal pagrindinę tikslinę jos paskirtį miškų ūkiui ir miško resursams naudoti liaudies ūkio poreikiams.

Valstybinio miškų fondo žemę miškų ūkiui (miškui atželdinti, miškui želdinti ir pan.) naudoja miškų ūkio organai, taip pat kitos valstybinės, kooperatinės bei visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms priskirta miškų fondo žemė.

Valstybinio miškų fondo žemės naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

176 straipsnis.     Valstybinio miškų fondo žemėje esančių žemės ūkio naudmenų naudojimo tvarka ir sąlygos

Rajonų ar miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimu valstybinės miškų ūkio įmonės, organizacijos ir įstaigos suteikia iš joms priskirtų valstybinio miškų fondo žemės nenaudojamas miškų ūkio ir miško ruošos pramonės reikalams žemės ūkio naudmenas kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams laikinai naudoti žemės ūkio reikalams, jeigu toks šios žemės naudojimas suderinamas su miškų ūkio interesais.

177 straipsnis.     Valstybinio miškų fondo žemės naudojimas gamybos ir kitiems reikalams, nesusijusiems su miškų ūkio poreikiais

Valstybinio miškų fondo žemė gamybos ir kitiems reikalams (pastatų ir kitų {rengimų statybai, sandėlių įrengimui, kelių bei elektros tiekimo linijų tiesimui, tyrinėjimo, geologinio žvalgymo ir kitiems darbams), nesusijusiems su miškų ūkio poreikiais, naudojama šio kodekso 13–16, 18–22, 49, 50, 133, 134, 136, 137, 139, 140, 142, 143, 146–148, 157, 158 ir 160–169 straipsniuose numatyta tvarka ir suderinus su miškų ūkio organais.

178 straipsnis. Gretimų žemės naudotojų teisės naudotis žeme apribojimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai, kurių naudojamos žemės ribojasi su valstybinio miškų fondo žemėmis, privalo suderinti su miškų ūkio organais darbus, gresiančius valstybinio miškų fondo būklei, ir vykdyti miškų ūkio organų reikalavimus imtis priemonių, apsaugančių miškus nuo gaisrų ir kitų nelaimių.

179 straipsnis. Šalutinio miškų naudojimo teisė

Piliečiams leidžiama visuose miškuose laisvai ne verslo tikslais rinkti uogas, grybus, apynius, miško riešutus, vaistažoles ir pan., nedarant žalos miškų ūkiui ir laikantis nustatytų jų rinkimo taisyklių.

Žemės sklypus gyvuliams ganyti, samanoms ir miško paklotei rinkti, taip pat verslinio šalutinio naudojimo reikalams (labai paplitusioms iškasenoms kasti, vaistažolėms bei techninei žaliavai versliškai rinkti ir pan.) skirsto rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai kartu su miškų ūkio organais.

Šeštasis skyrius

VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

Trisdešimt devintasis skirsnis

VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

180 straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio vandenų fondo žeme laikoma žemė, kurią užima:

vandens telkiniai (upės, ežerai, vandens saugyklos, kanalai, vidaus marios, teritoriniai vandenys ir pan.);

hidrotechnikos ir kiti vandens ūkio įrenginiai;

žemė, skirta vandens telkinių pakrančių ruožams, apsaugos zonoms ir pan.

181 straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemės naudojimas

Valstybinio vandenų fondo žemė naudojama vandens, žuvų, žemės, miškų, medžioklės ir kitų šakų ūkiui, vandens transportui, tyrimo darbams vykdyti ir kitiems reikalams, taip pat siekiant racionaliai naudoti ir apsaugoti visus vandens resursus.

Sutinkamai su tais tikslais valstybinio vandenų fondo žemėje:

statomi įrenginiai, užtikrinantys, kad būtų visiškai patenkinama gyventojų reikmė geriamajam vandeniui;

statomi įrenginiai, užtikrinantys, kad būtų visiškai patenkinama liaudies ūkio reikmė vandeniui;

statomi bei rekonstruojami hidrotechnikos įrenginiai, skirti žemės ūkio paskirties žemei sausinti ir drėkinti;

įrengiami krantų apsaugos įrenginiai, pylimai, dambos ir statomi kiti objektai, užkertantys kelią žalingam vandens veikimui arba likviduojantys jį (potvynius, apsėmimą, užliejimą, krantų ir juose esančių įrenginių ir pastatų ardymą bei griovimą, žemės pelkėjimą; dirvožemio eroziją, griovų susidarymą, nuoslankas, palankių gamtos sąlygų bei landšafto darkymą ir pan.);

vykdomi hidrotechnikos, naudingųjų iškasenų ir vandens augalų gavybos, dugno gilinimo ir sprogdinimo darbai, tiesiami kabeliai ir kitos komunikacijos;

žemės sklypai pakrantės ruožuose ir zonose panaudojami tarnybinėms žemės daloms, taip pat daržininkystei ir sodininkystei.

Valstybinio vandenų fondo žemė gali būti naudojama ir kitiems reikalams, tačiau nedarant žalos vandens ūkiui.

Valstybinėje vandenų fondo žemėje statybos, hidrotechnikos ir kiti darbai vykdomi, suderinus su vandens ūkio organais ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais.

182 straipsnis.     Žemės ruožai palei vandens talpyklas, kanalus, apsaugines dambas, pylimus ir kitus hidrotechnikos įrenginius

Žemės ruožai palei kanalus, apsaugines dambas, pylimus ir kitus hidrotechnikos įrenginius suteikiami, laikantis šio kodekso 13–16 ir 18– 22 straipsniuose numatytos tvarkos.

Šių ruožų plotį ir naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

183 straipsnis. Žemė, skirta apsaugos zonoms

Apsaugos zonos nustatomos, siekiant apsaugoti vandenį, tiekiamą gėrimui ir buities reikalams, gyventojų gydymo, kultūros ir sveikatingumo kėlimo reikalams.

Draudžiama atlikti bet kokius darbus ir veiksmus, dėl kurių gali pablogėti vandens tiekimo šaltinių sanitarinės ir higieninės sąlygos.

Tose zonose esančios žemės ir gamtos resursų naudojimo režimą nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Septintasis skyrius

VALSTYBINIO REZERVO ŽEMĖ

Keturiasdešimtasis skirsnis

VALSTYBINIO REZERVO ŽEMĖ

184 straipsnis. Valstybinio rezervo žemė

Valstybinio rezervo žeme laikoma visa žemė, kuri nesuteikta žemės naudotojams neterminuotam ar ilgalaikiam naudojimuisi.

Valstybinio rezervo žemė, skirta trumpalaikiam naudojimuisi, taip pat ir nenaudojama, yra rajono Liaudies deputatų tarybos žinioje.

185 straipsnis. Valstybinio rezervo žemes naudojimas

Valstybinio rezervo žemė šio kodekso 13–22 straipsniuose numatyta tvarka suteikiama nuolatos ar laikinai naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat piliečiams.

Aštuntasis skyrius

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

186 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro tikslai ir uždaviniai

Siekiant užtikrinti racionalų žemės resursų naudojimą, vedamas valstybinis žemės kadastras, apimantis visumą tikrų ir reikalingų žinių apie gamtinę, ūkinę ir teisinę žemės padėtį.

Valstybinio žemės kadastro duomenys padeda organizuoti efektyvų žemės naudojimą bei apsaugą, planuoti liaudies ūkį, išdėstyti ir specializuoti žemės ūkio gamybą, melioruoti žemę ir chemizuoti žemės ūkį, taip pat įgyvendinti kitas su žemės naudojimu susijusias liaudies ūkio priemones.

187 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro turinys

Į valstybinį žemės kadastrą įrašomi žemėnaudų registravimo, žemė: kiekio ir kokybės apskaitos, dirvožemio bonitavimo ir ekonominio žemės įvertinimo duomenys.

188 straipsnis. Žemės kadastro vedimo tvarka ir kadastrinė dokumentacija

Žemės kadastras vedamas valstybės lėšomis pagal bendrą visai TSR Sąjungai sistemą.

Valstybinio žemės kadastro vedimo tvarką, kadastrinės dokumentacijos formas, kadastro duomenų tikslinimo ir atnaujinimo periodiškumą sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais nustato TSRS Ministrų Taryba.

Devintasis skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

189 straipsnis. Valstybinė žemėtvarka

Žemėtvarka apima sistemą valstybės priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės organų sprendimus žemės naudojimo srityje.

190 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos uždaviniai

Valstybinės žemėtvarkos uždaviniai yra organizuoti kuo visapusiškiausią, moksliškai pagrįstą, racionaliausią ir efektyviausią žemės naudojimą, žemdirbystės kultūros kėlimą ir žemės apsaugą^[22].

191 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos organai

Žemėtvarką vykdo valstybiniai žemėtvarkos organai. Bendrą vadovavimą žemėtvarkos darbams vykdo Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija.

192 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos turinys

Žemėtvarka atlieka šiuos žemės tvarkymo veiksmus:

1) sudaro naujas, taip pat tvarko esamas žemėnaudas, šalindama rėžių sistemą ir kitus žemės išsidėstymo nepatogumus; tikslina ir keičia žemėnaudų ribas^[23];

2) atlieka kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų teritorijos vidinį ūkinį organizavimą, susijusį su ekonomiškai pagrįstų sėjomainų įdiegimu ir visų kitų žemės ūkio naudmenų (sodų, šienaujamųjų pievų, ganyklų ir pan.) tvarkymu, taip pat numato kovos su dirvožemio erozija priemones;

3) išaiškina naujus žemės plotus, įsavintinus žemės ūkiui ir kitiems liaudies ūkio reikalams;

4) skiria ir paima žemės sklypus;

5) nustato ir keičia miestų, gyvenviečių ir kaimo gyvenamųjų vietovių ribų linijas;

6) atlieka topografinius geodezinius, dirvožeminius, geobotaninius ir kitus tikrinimus bei tyrimus.

Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

Žemėtvarkos rūšys

193 straipsnis. Žemėtvarkos rūšys

Priklausomai nuo uždavinių ir turinio žemėtvarka skirstoma į tarpūkinę. ir ūkio vidaus žemėtvarką.

194 straipsnis. Tarpūkinė žemėtvarka

Vykdant tarpūkinę žemėtvarką, sudaromos naujos ir tvarkomos esamos žemėnaudos, skiriama žemė pramonės, transporto ir kitoms ne žemės ūkio įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms, miestams, miesto tipo ir perspektyvinėms gyvenvietėms, paimama žemė valstybės bei visuomenės reikalams ir pan.

Tarpūkinės žemėtvarkos projektai rengiami kartu visam administraciniam rajonui arba grupei ūkių, kurių žemėnauda tarpusavyje susijusi, remiantis rajono suplanavimo schemomis.

195 straipsnis. Ūkio vidaus žemėtvarka

Ūkio vidaus žemėtvarka vykdoma vieno ūkio žemėnaudos ribose, remiantis organizaciniu ūkiniu planu, atsižvelgiant į rajono suplanavimo schemas ir tarpūkinės žemėtvarkos projektus.

Žemėje, kurią veikia erozija, ūkio vidaus žemėtvarka siejama su priešerozinių priemonių kompleksu.

Keturiasdešimt ketvirtasis skirsnis

ŽEMĖTVARKOS PROCESAS

196 straipsnis. Žemėtvarkos proceso stadijos

Žemėtvarkos procesas susideda iš šių stadijų:

1) žemėtvarkos bylos užvedimas;

2) parengiamieji žemėtvarkos projekto sudarymo darbai;

3) žemėtvarkos projekto sudarymas;

4) žemėtvarkos projekto svarstymas;

5) žemėtvarkos projekto tvirtinimas;

6) žemėtvarkos projekto perkėlimas į natūrą;

7) žemėtvarkos dokumentų įforminimas ir išdavimas žemės naudotojams;

8) žemėtvarkos projekto įgyvendinimo autorinė priežiūra.

197 straipsnis. Žemėtvarkos vykdymo pagrindai

Žemėtvarka vykdoma, valstybiniams organams nusprendus, taip pat suinteresuotoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms pateikus paraiškas.

198 straipsnis. Žemėtvarkos projekto sudarymas

Vykdant žemėtvarką, sudaromi žemėtvarkos projektai, taip pat surašomi žemės naudojimo teisės dokumentai, kuriuos numato šio kodekso 21 ir 22 straipsniai.

Žemėtvarkos projektai sudaromi, dalyvaujant suinteresuotiems žemės naudotojams.

199 straipsnis. Žemėtvarkos projekto svarstymas

Žemėtvarkos projektus svarsto žemės naudotojai.

200 straipsnis. Žemėtvarkos projekto tvirtinimas

Ūkio vidaus žemėtvarkos projektus svarsto ir tvirtina rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, dalyvaujant suinteresuotiems žemės naudotojams ir suderinus su atitinkamomis TSRS arba Lietuvos TSR ministerijomis bei žinybomis, jeigu joms yra betarpiškai pavaldus žemės naudotojas.

Tarpūkinės žemėtvarkos projektus, dalyvaujant suinteresuotiesiems naudotojams, svarsto ir tvirtina rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kiek tai priklauso jų kompetencijai, arba Lietuvos TSR Ministrų Taryba Žemės ūkio ministerijos teikimu.

201 straipsnis. Žemėtvarkos projekto perkėlimas į natūrą

Patvirtintas tarpūkinės ir ūkio vidaus žemėtvarkos projektas perkeliamas į natūrą (į vietovę), pažymint žemėnaudų ribas ir ūkio vidaus žemėtvarkos elementus nustatyto pavyzdžio riboženkliais.

202 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų įforminimas ir išdavimas žemės naudotojams

Remiantis patvirtintais tarpūkinės žemėtvarkos projektais, žemės naudotojams išduodami valstybiniai aktai ar žemės naudojimo teisės aktai, arba pakeičiami anksčiau išduoti aktai.

Atlikus ūkio vidaus žemėtvarką, žemės naudotojui išduodamas ūkio vidaus žemėtvarkos projektas.

203 straipsnis. Žemėtvarkos projekto vykdymo autorinė priežiūra

Žemėtvarkos projekto vykdymo autorinę priežiūrą vykdo sudariusi projektą projektavimo organizacija.

Įgyvendinant ūkio vidaus žemėtvarkos projektą, žemės naudotojas neturi teisės be projektavimo organizacijos sutikimo keisti patvirtintą žemėtvarkos projektą.

204 straipsnis. Patvirtinto žemėtvarkos projekto privalomumas

Žemėtvarkos būdu nustatytos žemėnaudų ribos, taip pat ūkio vidaus teritorijoj sutvarkymas yra kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms privalomi.

205 straipsnis. Žemėtvarkos riboženkliai

Riboženkliai, įrengti perkeliant patvirtintą žemėtvarkos projektą į natūrą (į vietovę), neturi būti kilnojami ir naikinami.

Žemės naudotojai privalo užtikrinti riboženklių saugumą.

206 straipsnis. Žemėtvarkos išlaidos

Žemėtvarka, įskaitant tyrimo, projektavimo, nuotraukų darymo ir tikrinimo darbus, atliekama valstybės lėšomis.

Dešimtasis skyrius

ŽEMĖS GINČŲ SPRENDIMAS

Keturiasdešimt penktasis skirsnis

ŽEMĖS GINČŲ SPRENDIMAS

207 straipsnis. Organai, kompetentingi spręsti žemės ginčus

Žemės ginčus tarp kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių, visuomeninių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių sprendžia Lietuvos TSR Ministrų Taryba, rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

208 straipsnis.     Lietuvos TSR Ministrų Tarybos kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Lietuvos TSR Ministrų Taryba sprendžia žemės ginčus tarp visų žemės naudotojų, kurių žemė yra skirtinguose rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose.

209 straipsnis.     Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų bei organizacijų, kurių žemė yra rajono teritorijoje, ginčus dėl naudojimosi žeme, taip pat žemės ginčus tarp šių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir piliečių.

210 straipsnis.     Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia ginčus, susijusius su miesto teritorijoje esančių kolūkių, tarybinių ūkiu kitų valstybinių, kooperatiniu bei visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų naudojimusi žeme, žemės ginčus tarp šių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir piliečių, taip pat žemės ginčus tarp piliečių, išskyrus ginčus tarp individualinių namų bendrasavininkių.

211 straipsnis.     Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia ginčus tarp piliečių, kurių sklypai yra gyvenvietės ar apylinkės teritorijoje, dėl naudojimosi žeme, išskyrus ginčus, numatytus šio kodekso 214 straipsnyje.

212 straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčai nagrinėjami, gavus motyvuotą vienos šalies pareiškimą, prie kurio pridedami reikiami dokumentai.

Žemės ginčai nagrinėjami vietinių Tarybų vykdomųjų komitetų posėdžiuose, šaukiant šalis.

Paruošti medžiagai žemės ginčams nagrinėti vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai prireikus gali sudaryti specialias komisijas iš vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų, žemėtvarkos organų atstovų ir žemės ūkio specialistų.

213 straipsnis.     Žemės ginčų tarp Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų žemės naudotojų nagrinėjimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais Lietuvos TSR kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, organizacijų bei įstaigų ginčus dėl žemės naudojimo kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taip pat kitų sąjunginių respublikų minėtų įmonių, organizacijų ir įstaigų ginčus dėl žemės naudojimo Lietuvos TSR teritorijoje nagrinėja komisija, sudaroma paritetiniais pagrindais iš Lietuvos TSR ir suinteresuotų sąjunginių respublikų atstovų. Jeigu komisija nepriima suderinto sprendimo, ginčus šiais klausimais nagrinėja TSRS Ministrų Taryba.

214 straipsnis. Žemės ginčų tarp individualinių namų bendrasavininkų nagrinėjimas

Miestų, miesto tipo gyvenviečių žemėje ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų skiriamuose žemės sklypuose kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių individualinių namų bendrasavininkų ginčus dėl naudojimosi bendrais žemės sklypais tvarkos nagrinėja teismai.

215 straipsnis. Sprendimai dėl žemės ginčų

Žemės ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą.

Prireikus sprendime gali būti numatoma jo vykdymo tvarka ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, atstatant pažeistas žemės naudojimo teises.

216 straipsnis. Sprendimų dėl žemės ginčų apskundimas

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos sprendimai dėl žemės ginčų yra galutiniai.

Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės ginčų gali būti per penkiolika dienų po jų priėmimo apskundžiami rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kurio sprendimas yra galutinis.

Rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės ginčų gali būti per penkiolika dienų po jų priėmimo apskundžiami Lietuvos TSR Ministrų Tarybai.

Skundo padavimas sustabdo priimto sprendimo vykdymą.

217 straipsnis. Skundų dėl žemės ginčų išnagrinėjimo terminai

Lietuvos TSR Ministrų Taryba išnagrinėja žemės naudotojų skundus dėl žemės ginčų išsprendimo per vieną mėnesį

Rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai išnagrinėja skundus dėl gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimų žemės ginčų klausimais per penkiolika dienų.

218 straipsnis. Sprendimų dėl žemės ginčų vykdymas

Sprendimus dėl žemės ginčų vykdo žemėtvarkos organai, jeigu pačiame sprendime nenumatyta kitokia jų vykdymo tvarka.

219 straipsnis. Turtinių ginčų, susijusių su žemės santykiais, nagrinėjimo tvarka

Turtiniai ginčai, susiję su žemės santykiais, nagrinėjami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

Vienuoliktasis skyrius

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

Keturiasdešimt šeštasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

220 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės pažeidimo pasekmės

Žemės sklypų pirkimas-pardavimas, įkeitimas, palikimas testamentu, dovanojimas, nuomojimas, savavališkas apsikeitimas jais ir kiti sandoriai, tiesiogine ar užmaskuota forma pažeidžiantys valstybinės žemės nuosavybės teisę, negalioja.

221 straipsnis. Asmenų, kaltų pažeidus žemės įstatymus, atsakomybė

Asmenims, kurie kalti sudarę sandorius, nurodytus šio kodekso 220 straipsnyje, taip pat:

savavališkai užėmę žemės sklypus;

neūkiškai naudoję žemę ir ją naudoję ne darbo pajamoms gauti;

gadinę žemės ūkio ir kitokią žemę, užteršę ją gamybos bei kitomis atliekomis ir nuleidžiamaisiais vandenimis;

nevykdę privalomų priemonių žemei gerinti ir dirvožemiui apsaugoti nuo vėjo bei vandens sukeliamos erozijos ir kitų procesų, bloginančių dirvožemio būklę;

ne laiku grąžinę gautą laikinai naudotis žemę arba nevykdę pareigų jai taip sutvarkyti, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį;

naikinę žemėnaudų sienų riboženklius –

tenka baudžiamoji arba administracinė atsakomybė TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti atsakomybę ir už kitokius žemės įstatymų pažeidimus.

222 straipsnis. Savavališkai užimtos žemės grąžinimas

Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami priklausytinai, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypai turi būti taip sutvarkomi, kad jie būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, juos savavališkai užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių lėšomis.

223 straipsnis. Žemės sklypo paėmimas už žemės įstatymų pažeidimą

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais iš žemės naudotojų, sistemingai pažeidinėjančių žemės naudojimo taisykles, gali būti paimami jų netinkamai naudojami žemės sklypai.

224 straipsnis. Žalos, padarytos dėl žemės įstatymų pažeidimo, atlyginimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai privalo atlyginti žalą, jų padarytą dėl žemės įstatymų pažeidimo.

Dvyliktasis skyrius

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

Keturiasdešimt septintasis skirsnis

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

225 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato tarybiniai žemės įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Ta pati tvarka taikoma Lietuvos TSR žemės įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR žemės įstatymuose.

---

^[1]  Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą

^[2] Papildytas 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110) 9¹ 9², 30¹ straipsniais ir XII skyriumi, 1981 m. sausio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 3–25) 81¹ ir 90¹ straipsniais.

^[3] 1 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[4]  8 straipsnio 5 punktas ir 9 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110). Tuo pačiu įsaku 8 straipsnis papildytas 8 punktu.

^[5]  12 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[6]  28 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[7]  29, 30 ir 31 straipsniai – su  pakeitimais, padarytais 1980 ir kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[8] 29, 30 ir 31 straipsniai – su  pakeitimais, padarytais 1980 ir kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[9]  34 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[10]  46 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9–110).

^[11]  48 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9–110).

^[12]  Devintasis kodekso skirsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d.. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[13]  58 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais  1978 m. vasario 22 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1978, Nr. 6-73).

^[14]  62 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[15]  88 straipsnio pavadinimas ir pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[16]  Aštuonioliktasis skirsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[17]  123 ir 126 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1981 m. sausio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 3-25).

^[18] Trisdešimt šeštojo skirsnio pavadinimas ir 165 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

^[19]  168 ir 169 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

^[20]  168 ir 169 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

^[21]  straipsnio antroji dalis – su pakeitimais,  padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[22] 190 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

^[23]  192 straipsnio 1 punktas – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 9-110).