Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos Respublikos ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYmo 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO įstatymo projekto Nr. xp-1878

 

2007 m. gruodžio 27 d. Nr. 1415

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1889   1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1878 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-1878) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XP-1878 dėl šių priežasčių:

1.1. Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje nustačius, kad dėl visų teisės aktų projektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti atliekamas sprendimo projekto poveikio bazinis arba išplėstinis vertinimas, Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos dėl sprendimų projektų poveikio korupcijos mastui ir kriminogeninei situacijai vertinimo būtų perteklinės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975) įtvirtintas reikalavimas atlikti sprendimų projektų poveikio vertinimą įvairiais aspektais (poveikis atitinkamai sričiai, socialinei aplinkai, valstybės finansams ir kita). Reikalavimas atlikti sprendimo projekto poveikio korupcijos mastui vertinimą jau yra nustatytas minėto nutarimo pakeitimo nutarime, kuris įsigalios 2008 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 320 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1488). Be to, atsižvelgiant į tai, kad visus sprendimų poveikio vertinimo aspektus reguliuoja ne įstatymas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, siekiant nuoseklaus šių teisinių santykių reguliavimo, atitinkamai šis nutarimas turėtų būti pildomas nuostatomis dėl sprendimų projektų poveikio kriminogeninei situacijai vertinimo. Kartu pažymėtina, kad minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.1 punkte nustatyta, jog poveikio vertinimas neatliekamas dėl sprendimų projektų, kuriuose daromi redakcinio ir (ar) techninio pobūdžio pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, analogiška nuostata pildytinas ir Įstatymo projektas Nr. XP-1878.

1.2. Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikis korupcijos mastui vertinamas, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) (toliau vadinama – Korupcijos prevencijos įstatymas) 8 straipsnyje nustatytus visuomeninius santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XP-1878 aiškinamasis raštas vis dėlto nepaaiškina, ko šiuo atveju siekia Įstatymo projektą Nr. XP-1878 parengusi darbo grupė: nurodyti galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio redakciją ar taip pat jos parengtame kitame projekte – Korupcijos prevencijos įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XP-1876 – siūlomą keisti minėtą Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio redakciją. Galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodoma, kad rengiant teisės aktą, reguliuojantį visuomeninius santykius, kuriuose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, privaloma atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje nustatomas reikalavimas atlikti teisės aktų antikorupcinį vertinimą, tačiau visuomeninių santykių, kuriuose yra didelė korupcijos tikimybė, turinys šiame įstatyme nėra atskleistas. Taigi iš Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nuorodos į galiojančią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatą būtų neaišku, kokie yra visuomeniniai santykiai, kuriuose didelė korupcijos tikimybė, taip pat neaišku, kada reikia atlikti teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą.

1.3. Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kada atliekamas teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninei situacijai vertinimas. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis tokie vertinimo pagrindai nustatomi, be to, neaiški tam tikrų vertinimo pagrindų įtaka kriminogeninei situacijai (pvz., „laisvai prieinamų prekių ir materialinių vertybių kiekių padidinimas“ (4 straipsnio 6 dalies 7 punktas) arba „mokėjimo priemonių įvairovės padidinimas“ (4 straipsnio 6 dalies 8 punktas). Neaiškus kituose punktuose vartojamų sąvokų ar formuluočių turinys (pvz., „socialiai naudingas užsiėmimas“ (4 straipsnio 6 dalies 1 punktas), „šeimos vykdoma socialinė kontrolė ir priežiūra“ (4 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Be to, iš minėto 4 straipsnio 6 dalies 3 punkto išbrauktini žodžiai „mokymo įstaigų“, kadangi šioms įstaigoms socialinės kontrolės ir priežiūros funkcijos nebūdingos; neaiškus formuluotės „labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms“ turinys (4 straipsnio 6 dalies 4 punktas); neaišku, kaip turėtų būti suprantamas tinkamas teisėsaugos ir kitų tiesiogiai su nusikaltimų prevencija ir kontrole susijusių institucijų finansavimas (4 straipsnio 6 dalies 5 punktas); neaiški sąvoka „nusikalstami procesai“ (4 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 6 punkto formuluotę „sustiprinti tarptautinius ryšius, galinčius lemti“ gali būti suprantama, kad galimybė lemti tarptautinį nusikalstamų procesų pobūdį yra tiesioginis rengiamo teisės akto, stiprinančio tarptautinius ryšius, tikslas, o ne tik šių ryšių stiprinimo pasekmė. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 9 punktą reikėtų sukonkretinti, nes jis labai platus ir apima beveik visus Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus vertinimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies punktai turėtų būti suformuluoti aiškiau, taip pat atskleista jų prasmė ir turinys, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo.

1.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 3, 5, 6 straipsnių ir Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 6, 7 straipsnių nuostatas, Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj žodžių „kitos mokslo įstaigos“ įrašytini žodžiai „kitos mokslinių tyrimų įstaigos ir aukštosios mokyklos“.

1.5. Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje turėtų būti nurodyta, kam teisės akto projekto rengėjas turi pateikti atliktą teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninei situacijai įvertinimą.

1.6. Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje siūlomoje papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „teisės akto projekto rengėjas privalo pateikti jo paties, teisėsaugos institucijos, Teisės instituto, kitos mokslo įstaigos atliktą teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninei situacijai vertinimą“, o 8 dalyje nurodoma, kad „galiojančių teisės aktų teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninei situacijai vertinimą atlieka teisėsaugos institucijos, Teisės institutas, kitos mokslo įstaigos savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, minėtiems subjektams teisės aktų numatomo teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninės situacijos vertinimui atlikti reikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau apie tai aiškinamajame rašte nenurodoma.

1.7. Kadangi keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimą, galiojančių teisės aktų teisinio reguliavimo poveikio kriminogeninei situacijai vertinimas nepriklauso šio įstatymo reguliavimo sričiai. Todėl Įstatymo projekto Nr. XP-1878 1 straipsnyje išbrauktina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis.

2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. X-993 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ (Žin., 2006, Nr. 134-5066) nuostatas, parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą Nr. XP-2498 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-2498). Be kitų Įstatymo projekte Nr. XP-2498 siūlomų nuostatų, Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekto 32 straipsnyje nustatyta, kad norminio teisės akto projekto bazinis vertinimas atliekamas įvertinant numatomo teisinio reguliavimo padarinius atitinkamoms visuomenės gyvenimo sritimis ir valstybės finansams. Įstatymo projekte Nr. XP-2498 numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs norminių teisės aktų poveikio vertinimo metodiką (30 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta šio nutarimo 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje norminių teisės aktų poveikio vertinimo metodikoje turėtų būti nustatyta, kad sprendimų projektai vertinami ir dėl poveikio kriminogeninei situacijai. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Įstatymo projektu Nr. XP-2498 siūloma pripažinti netekusiu galios siūlomą keisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

Teisingumo ministras                                                                                             Petras Baguška