LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL REGIONINIŲ PARKŲ BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR ŠIŲ PARKŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TVARKOS
1994 m. spalio 12 d. Nr. 970
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti 1995 metais Aplinkos apsaugos ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Anykščių, Biržų, Dubysos, Kauno marių, Krekenavos, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės regioninių parkų, o Miškų ūkio ministerijai – Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų, Dieveniškių istorinio regioninio parko individualius nuostatus, suderintus su atitinkamų rajonų (miestų) valdybomis.
3. Aplinkos apsaugos ministerija turi iki 1994 m. gruodžio 15 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti regioninių parkų zonavimo schemas (M 1: 50000).
4. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją įtraukti regioninių parkų planavimo schemų rengimo darbus į Teritorinio planavimo programą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos parengtą regioninių parkų planavimo schemų rengimo 1994-1999 metų planą.
5. Pavesti Žemės ūkio ministerijai:
5.1. pažymėti regioninių parkų zonų ribas žemės reformos žemėtvarkos projektuose (M 1: 10000) pagal Aplinkos apsaugos ministerijos parengtas regioninių parkų zonavimo schemas;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 970
Regioninių parkų bendrieji nuostatai
Bendroji dalis
1. Regioniniai parkai steigiami regioninės svarbos (gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais) kraštovaizdžio kompleksams ir jų ekologinei sistemai išsaugoti, rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti.
Specifiniai regioniniai parkai yra istoriniai regioniniai parkai, steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams etnokultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti.
2. Regioninių parkų veikloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniais aktais, šiais bei individualiais regioninio parko nuostatais, parko zonavimo schemomis.
3. Regioninių parkų teritorijos tvarkomos pagal parkų planavimo schemas ir jomis remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus kitus specialiojo teritorinio planavimo dokumentus (miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus).
4. Regioninių parkų planavimo schemos ir individualūs nuostatai rengiami ir tvirtinami nustatytąja tvarka.
5. Regioninių parkų žemė, miškas grąžinami atstatant nuosavybės teisę, jie parduodami ar nuomojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 174 „Dėl Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomųjų sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 16-435).
6. Regioninio parko veiklai organizuoti gali būti naudojamos Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų, kitų fondų lėšos, pajamos iš parko rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir kitokios veiklos, taip pat kitos lėšos.
Regioninių parkų paskirtis, zonos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausia regioninių parkų paskirtis yra:
7.1. išsaugoti gamtiniu, kultūriniu, rekreaciniu ir estetiniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio kompleksus bei objektus;
7.3. sudaryti sąlygas rekreacijai (ypač pažintinei), jeigu tai neprieštarauja šių nuostatų 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytiems uždaviniams;
8. Regioninių parkų teritorijos pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstomos į šias funkcines zonas:
9. Nurodytosios 8 punkte ir kitos galimos funkcinės zonos nustatomos regioninių parkų zonavimo schemose.
10. Ūkinė, rekreacinė ar kokia nors kita veikla neturi iš esmės keisti regioninio parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje turi būti laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, XXXIV skyriaus reikalavimų ir apsaugos bei naudojimo režimo, nustatyto regioninio parko individualiuose nuostatuose.
11. Regioninių parkų rezervatuose, draustiniuose ir apsaugos zonose turi būti laikomasi saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, rezervatų, draustinių ir apsaugos zonų nuostatuose, atitinkamuose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriuose.
12. Regioninių parkų draustiniuose draudžiama statyti naujus rekreacinės paskirties pastatus, o etnokultūriniuose draustiniuose – keisti tradicinę sodybos pastatų paskirtį.
Nauji ir rekonstruojami statiniai bei įrenginiai regioniniuose parkuose turi derėti su gamta ir atitikti kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Jų statybai rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir architektūros formos bei dydžiai.
Regioninių parkų valdymas
13. Regioninių parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą ir kitus jų veiklos organizavimo klausimus nustato individualūs regioninių parkų nuostatai.
14. Kiekvieno regioninio parko direktorius ir jo vadovaujama tarnyba vykdo šias funkcijas:
Juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos
15. Juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas regioninių parkų teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai bei individualūs regioninių parkų nuostatai.
16. Regioninio parko teritorijoje privalu laikytis to parko nuostatų, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat ūkinės veiklos bei statybų apribojimų, nustatytų parko planavimo schemoje, kituose teritorinio planavimo dokumentuose.
17. Prireikus apriboti regioninio parko teritorijoje žemės savininkų ir jos naudotojų ūkinę veiklą, jiems teikiamos lengvatos bei kompensacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18. Žemės, esančios regioniniuose parkuose, savininkai ir naudotojai negali trukdyti lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų pažintiniais tikslais.