LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDĄ

1992 m. balandžio 9 d. Nr. I-2477

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

prisijungdama prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

pripažindama 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo įstatus,

atsižvelgdama į tai, kad minėtosios tarptautinės sutartys įpareigoja priimti nacionalinius įstatymus, numatančius atsakomybę už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, taikai ir karinius nusikaltimus,

konstatuodama, kad genocido, nusikaltimų žmoniškumui politika Lietuvos gyventojų atžvilgiu buvo vykdoma nacistinės Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos laikais,

vadovaudamasi tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu suvokiamas kaip nusikaltimas, priima šį įstatymą.

1 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį gyventojų, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, pasireiškusieji šių grupių narių žudymu, žiauriu kankinimu, sunkiu kūno sužalojimu, protinio vystymosi sutrikdymu; tyčiniu sudarymu tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį tokios žmonių grupės; prievartiniu vaikų perdavimu iš šių grupių į kitas ar panaudojimu priemonių, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamumą (genocidas), – baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu  arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

2 straipsnis

Lietuvos žmonių žudymas ar kankinimas, jos gyventojų deportavimas, padaryti nacistinės Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais, atitinka tarptautinės teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius.

3 straipsnis

Įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ turi grįžtamąją galią, o asmenims, padariusiems šiame įstatyme numatytus veiksmus iki jo įsigaliojimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis netaikoma.

4 straipsnis

Jeigu šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems asmenims paskiriama mirties bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, ji keičiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

5 straipsnis

Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniuose numatytų nusikaltimų bylose tardymą atlieka Lietuvos Respublikos prokuratūros tardytojai, o tokias bylas nagrinėja Lietuvos apygardų teismai.

6 straipsnis

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. balandžio 15 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________