LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SŪDYTOS JAUTIENOS KONSERVŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 15 d. Nr. 359

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungos programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 1999 metų planą (priemonės kodas 3.4.2.4-T-A3),

1. Tvirtinu Sūdytos jautienos konservų techninį reglamentą (pridedama).

2. Nustatau, kad Sūdytos jautienos konservų techninio reglamento nuostatos taikomos nuo 2002 m. sausio 1 d.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 15 įsakymu Nr. 359

SŪDYTOS JAUTIENOS KONSERVŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

(Parengtas pagal Komisijos 1986 m. liepos 31 d. reglamentą Nr. 2429/86/EEB „Dėl mėsos kiekio nustatymo procedūros mėsos produktuose bei mėsos konservuose pagal nomenklatūros kodą ex 16.02 B III, nurodytą reglamente Nr. 2184/86“, Komisijos 1987 m. gruodžio 17 d. reglamentą Nr. 3846/87/EEB, nustatantį žemės ūkio produktų nomenklatūrą eksporto subsidijoms gauti, ir Maisto kodekso komisijos pasaulinį standartą CODEX STAN 88-1981 „Konservuota sūdyta jautiena“.)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiuo reglamentu nustatomi privalomieji reikalavimai į Lietuvos rinką pateikiamiems sūdytiems jautienos konservams, pagamintiems Lietuvoje ir importuotiems (KPN 1602.50.31).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

2. Konservuota sūdyta jautiena – įpakuota į sandarią tarą ir po įpakavimo termiškai apdorota kapota, sūdyta, be kaulų įvairių veislių galvijų mėsa, taip pat galvijų galvos ir širdys.

3. Sandari tara – visiškai uždaryta, nelanksti ir nepralaidi tara, pagaminta iš medžiagos, tinkamos mėsos konservams laikyti. Tara turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus.

III. PAGRINDINIAI SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAI

4. Žaliavos:

4.1. produktas ruošiamas iš stambiai supjaustytos prieš tai termiškai apdorotos jautienos arba iš termiškai apdorotos jautienos ir ne daugiau kaip 5% žalios jautienos mišinio;

4.2. tara sandariai uždaroma ir sterilizuojama tokioje temperatūroje ir tiek laiko, kad laikomas produktas negestų, nesikeistų jo cheminė sudėtis ir nekiltų pavojus žmonių sveikatai.

5. Produkto sudėtis:

5.1. nesūdyta jautiena;

5.2. valgomoji druska (natrio chloridas) ir natrio arba kalio nitritas;

5.3. prieskoniai;

5.4. kitos sudedamosios dalys (šio reglamento 1 priedas), kurios gali būti naudojamos suderinus su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamomis institucijomis.

6. Priedai:

6.1. sacharozė, invertuotas cukrus;

6.2. gliukozė, laktozė, maltozė;

6.3. gliukozės sirupas, kukurūzų sirupas.

7. Cheminė sudėtis:

7.1. bendras baltymų kiekis konservuose turi būti ne mažesnis kaip 21% (masės procentais);

7.2. mėsos kiekis sūdytos jautienos konservuose (masės procentais) gali būti nuo 80% iki 90%; 90% ir daugiau.

8. Pagrindiniai kokybės faktoriai:

8.1. mėsa, iš kurios gaminami konservai, neturi būti pašalinio skonio ir kvapo;

8.2. mėsa turi būti tolygiai pasūdyta ir lengvai pjaustoma;

IV. MAISTO PRIEDAI

9. Gali būti vartojami tik Lietuvos higienos normoje HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ nurodyti maisto priedai, neviršijant nurodytų normų.

V. TERŠALAI

10. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviais izotopais lygiai“.

VI. HIGIENOS REIKALAVIMAI

11. Mėsos konservai turi būti gaminami, pakuojami, laikomi ir gabenami laikantis Lietuvos higienos normų HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“, HN 16 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai“, HN 26 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ nuostatų.

VII. ŽENKLINIMAS

12. Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje parduodami gaminiai ženklinami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII. PAGRINDINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR TYRIMO METODAI

13. Bandiniai paimami pagal LST 3100 „Mėsa ir mėsos produktai. Bandinių ėmimas ir paruošimas tyrimams. 1-oji dalis. Bandinių ėmimas. 2-oji dalis. Bandinių paruošimas mikrobiologiniams tyrimams“.

14. Mėsos kiekis procentais turi būti nustatomas pagal 1 priede pateiktą metodiką (sąvoka „mėsa“ neapima nei subproduktų, nei riebalų, įskaitant mėsos riebalus, nei kaulų).

15. Toksiškieji elementai, radioaktyviųjų izotopų lygiai nustatomi pagal Lietuvos higienos normoje HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviais izotopais lygiai“ nurodytus metodus.

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius	Respublikinio mitybos centro direktorė
K. Lukauskas	K. Kadziauskienė

______________

1 priedas

MĖSOS KIEKIO PROCENTAIS NUSTATYMO METODIKA

1. Analizė turi būti atliekama naudojant vienodus ir būdingus jautienos konservų bandinius. Rezultatai skaičiuojami iš ne mažiau kaip dviejų lygiagrečių tyrimų.

2. Taikomi analizės metodai yra šie:

2.1. Azoto kiekis jautienos konservuose nustatomas pagal LST ISO 937;

2.2. Drėgmės kiekis jautienos konservuose nustatomas pagal LST ISO 1442;

2.3. Bendrasis riebalų kiekis jautienos konservuose nustatomas pagal LST ISO 1443;

2.4. Pelenų kiekis jautienos konservuose nustatomas pagal LST ISO 936;

2.5. Mėsos kiekio apskaičiavimas:

2.5.1. mėsos kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

NT – analizės metu nustatytas bendrasis azoto kiekis procentais;

Nx – ne mėsos kilmės azotas procentais;

2.5.2. bendrasis azoto kiekis apskaičiuojamas pagal metodą, aprašytą 2.1.

Drėgmės (2.2) ir pelenų (2.4) kiekių nustatymas leidžia daryti išvadas apie produkto sudedamųjų dalių kiekį;

2.5.3. ne mėsos kilmės azoto kiekis Nx skaičiuojamas žinant kiekvienos produkto sudedamosios dalies, turinčios azoto, kiekį ir azoto kiekį kiekvienoje iš jų. Lentelėje pateiktas vidutinis ne mėsos kilmės azoto kiekis jautienos konservų gamybai naudojamuose komponentuose.

Komponento pavadinimas	Azoto kiekis %
Džiūvėsiai	2,0
Kazeinas	15,8
Natrio kazeinatas	14,8
Sojos baltymų izoliatas	14,5
Tekstūruoti sojos baltymai	8,0
Sojos miltai	8,0
Mononatrio gliutamatas	8,3
Jaučio inkstai	2,7
Jaučio liežuvis	3,0

______________