LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1993 m. birželio 7 d. Nr. 397
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, Miškų ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija turi per mėnesį patikslinti medžioklės taisykles pagal Laikinuosius medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus.
3. Miškų ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija turi per du mėnesius nustatyti miškų ir laukų nuomos medžioklei tarifus ir pateikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
4. Įsteigti Medžioklės fondą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, suderinus su Finansų ministerija, per du mėnesius pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Medžioklės fondo nuostatus.
5. Nustatyti, kad miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams profesionaliam medžioklės ūkiui plėtoti skiriama iki 7 procentų, o diplomatinio korpuso bei reprezentacinėms reikmėms – iki 1 procento bendrų Lietuvos Respublikos medžioklės plotų.
Miškų ūkio ministerija kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu turi per mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei konkrečius nurodytųjų medžioklės plotų aprašymus.
6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 166 „Dėl medžioklės ūkio tvarkymo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1991, Nr. 16-430).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. birželio 7 d. nutarimu
Nr. 397
Laikinieji medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai
1. Medžioklės objektas – Lietuvos Respublikos medžioklės plotuose esantys medžiojamieji žvėrys ir paukščiai (toliau vadinama – medžiojamoji fauna). Medžiojamoji fauna yra valstybės turtas. Specialiai įrengtuose aptvaruose laikoma medžiojamoji fauna yra žemės valdytojo nuosavybė.
2. Medžioklės plotai yra žemė, miškai ir vandenys, kuriuose gyvena ar gali gyventi medžiojamoji fauna.
Miestų, gyvenviečių, vienkiemių, kapinių, naudojamų gamybinių ir kitų pastatų teritorijos, miestų ir gyvenviečių parkai, valstybiniai rezervatai, aptverti sodai ir medelynai yra ne medžioklės plotai.
Žemės savininkai ir valstybinės žemės valdytojai, suderinę su rajonų (miestų) valdybomis ir aplinkos apsaugos inspekcijomis, gali prireikus leisti medžioti ne medžioklės plotuose.
Medžioklės zoologinio profilio draustiniuose bei rezervatų apsauginėse zonose tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija.
Pasienio ir kitose Krašto apsaugos ministerijai priskirtose zonose medžiojama Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
3. Medžiojamoji fauna naudojama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos nuostatus, medžioklės taisykles ir kitus normatyvinius aktus.
4. Valstybines rinkliavas už teisę medžioti ir licencijas medžioti laisvėje gyvenančius žvėris bei medžioklės plotų nuomos mokesčio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas išduoda nustatytąjį kiekį licencijų medžioti licencijuojamus žvėris pagal patvirtintus limitus rajonų aplinkos apsaugos inspekcijoms, kurios šias licencijas perduoda miškų urėdijoms (išskyrus rajonus, kuriuose nėra miškų urėdijų) ir nacionaliniams parkams. Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai licencijas medžiotojų būreliams arba klubams skirsto kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais ir medžioklės plotų naudotojais bei nuomininkais.
Rajonuose (miestuose), kuriuose nėra miškų urėdijų, licencijas medžioklės plotų naudotojams paskirsto aplinkos apsaugos inspekcijos kartu su miškų urėdijomis, kurioms priklauso šių rajonų (miestų) miškai, bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijų skyriais ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis.
6. Valstybinės žemės valdytojai turi išnuomoti medžioklės plotus. Medžioklės plotai išnuomojami ne mažiau kaip 10 metų pagal tipinę sutartį, parengtą Miškų ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
Žemės savininkai gali išnuomoti medžioklės plotus arba suteikti teisę jais naudotis ir mažiau negu 10 metų.
Medžioklės plotai nuomojami tik juridinio asmens statusą turintiems medžiotojų būreliams arba klubams.
Pirmenybė nuomoti medžioklės plotus suteikiama medžiotojų kolektyvams, kurie tuose plotuose medžiojo ilgą laiką.
Valstybinės žemės medžioklės plotams (nutraukus jų nuomos sutartį) ir kitiems laisviems plotams išnuomoti rengiami konkursai, kurių tvarką nustato Miškų ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Aptvarai medžioklės plotuose įrengiami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Aptvarui parinkta vieta turi būti suderinta su žemės valdytojais.
Medžiotojams, gyvenantiems nuomojamuose medžioklei plotuose arba turintiems juose nuosavas žemės valdas, suteikiama pirmenybė įstoti į medžiotojų būrelius arba klubus, kurie šiuos plotus nuomoja.
Medžioklės plotų nuomą koordinuoja savivaldybės kartu su žemės valdytojais ir savininkais.
Medžioklės plotų nuomos sutartis nutraukiama, kai pasibaigia jos galiojimo laikas, panaikinama medžiotojų organizacija, neatlyginama žvėrių daroma žala arba nevykdomos svarbios sutarties sąlygos.
Žemės savininkams priklausančiuose neišnuomotuose medžioklės plotuose medžioti be savininkų sutikimo draudžiama.
Žemės savininkams atsisakius medžioklės plotus nuomoti medžioklei, jiems neatlyginama medžiojamųjų žvėrių padaryta žala.
7. Medžioklės plotų nuomininkai organizuoja medžioklę medžioklės plotų nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir yra atsakingi už faunos (taip pat ir medžiojamosios) apsaugą, turi formuoti tinkamiausio amžiaus kanopinių žvėrių populiacijas.
Kanopinių žvėrių medžiokles organizuoja ir jų selekciją vykdo medžiotojų būreliai arba klubai, miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai.
Žemės savininkai, neišnuomoję savo valdų medžioklei, atsako už jose esančios faunos (taip pat ir medžiojamosios) globą bei apsaugą.
8. Seniai susiformavusios medžioklės ūkio vienetų ribos paprastai nekeičiamos.
Laisvuose medžioklės plotuose medžioklės ūkio vienetai formuojami taip, kad sudarytų vientisus, ne mažesnius kaip 500 ha miško, laukų, miškelių, krūmų ir vandens telkinių plotus, atsižvelgiant į medžiojamosios faunos elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Smulkiajai medžiojamajai faunai (kiškiams, kurapkoms, antims ir kt.) medžioti gali būti sudaromi ir mažesni medžioklės ūkio vienetai.
9. Žemės savininkams priklausančiuose neišnuomotuose medžioklės plotuose medžioklę nustatytąja tvarka organizuoja žemės savininkai, valstybei priklausančioje žemėje ir miškuose, neatsiradus norinčiųjų juos nuomoti – valstybinės žemės valdytojai.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas vykdo valstybinę medžioklės kontrolę, nustato medžiojamosios faunos apskaitos tvarką, jos medžiojimo limitus, medžiojamosios faunos rūšis, tikslina medžioklės laiką.
12. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir kitų medžiotojų organizacijų būreliai arba klubai jiems išnuomotuose medžioklės plotuose privalo saugoti medžiojamąją fauną, vykdyti reikiamus biotechnijos darbus, veisti retą ir nykstančią fauną, rūpintis jos reprodukcija.
Miškų ūkio ministerija ir medžiotojų organizacijos rengia medžiotojų selekcininkų, medžiotojų vadovų, medžioklės trofėjų ekspertų, medžioklinių šunų kinologų ekspertų mokymą bei atestavimą.
13. Laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą žemės ir miškų ūkiui įvertina ir apskaičiuoja pagal Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką nuostolių skaičiavimo komisija, sudaryta valdybos sprendimu.
Žala miškų ūkiui neatlyginama, jeigu kanopinių žvėrių skaičius neviršija nustatytųjų normų.
14. Laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą žemės ir miškų ūkiui atlygina medžioklės plotų naudotojai, disponuojantys medžioklės produkcija.
15. Laukinių kanopinių žvėrių padaryta žala gėlynams, sodams, medelynams, daigynams neatlyginama, jeigu šie objektai neaptverti užtvaromis, kurių paprastai pakanka apsisaugoti nuo žvėrių.
16. Kasmetines medžiojimo užduotis ir limitus pagal apskaitos duomenis projektuoja medžioklės plotų valdytojai kartu su šių plotų nuomininkais.
17. Medžioklės produkcija (sumedžiotais laukiniais žvėrimis ir paukščiais) disponuoja medžioklės plotų naudotojai.
Medžiotojui, sumedžiojusiam žvėrį, priklauso trofėjai (ragai, iltys, kailiai ir kt.) ir subproduktai.
18. Teisė medžioti suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems 18 metų, išlaikiusiems egzaminus ir gavusiems medžiotojo bilietą.
Visus asmenis į medžiotojus priima jų gyvenamosios vietos miesto (rajono) valdybos sudaryta komisija iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos vietos padalinių bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovų. Ši komisija priimtiesiems į medžiotojus išduoda medžiotojų bilietus. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių (medžiotojų) įskaitą tvarko ir medžiojimo bilieto galiojimą jiems kasmet pratęsia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, o medžiotojų, kurie nepriklauso šiai draugijai, – savivaldybės.
Respublikinė priėmimo į medžiotojus komisija sudaroma iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, kitų medžiotojų organizacijų bei suinteresuotų mokslo įstaigų paskirtų atstovų. Ši komisija atestuoja rajonų komisijų narius, sprendžia ginčus priėmimo į medžiotojus klausimais, rengia egzaminų programą.
Priimant asmenis į medžiotojus, atsižvelgiama į apsirūpinimą medžioklės plotais.
19. Leidimus įsigyti graižtvinius medžioklinius šautuvus ir jais naudotis medžiotojams išduoda Vidaus reikalų ministerija. Leidimus įsigyti lygiavamzdžius medžioklinius šautuvus ir jais naudotis išduoda teritoriniai policijos komisariatai.
Būti medžioklės plotuose su kitokiu ginklu galima tik turint atitinkamus dokumentus.
21. Teisė medžioti nesuteikiama:
21.2. asmenims, nuolat pažeidžiantiems viešąją tvarką, piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais ar vartojantiems narkotines bei nuodingąsias medžiagas;
21.3. asmenims, kuriems yra pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose už padarytus valstybinius ar kitus sunkius nusikaltimus;
21.4. asmenims, kuriems nustatytąja tvarka neišnykęs teistumas už valstybinius ar kitus sunkius nusikaltimus, taip pat už nusikaltimus, padarytus naudojant šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas;
22. Užsieniečiai, turintys užsienio valstybių medžiotojų bilietus ir susipažinę su Lietuvos Respublikoje galiojančiomis medžioklės taisyklėmis bei saugaus elgesio medžioklėje reikalavimais, gali medžioti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Komercines medžiokles užsieniečiams turi teisę organizuoti visi medžioklės plotų naudotojai, parengę tam medžioklės plotus ir turintys šios srities specialistų.
Miškų ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija nustato šių medžioklių organizavimo įkainius.
Komercinių medžioklių užsieniečiams organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
23. Išvežti iš Lietuvos Respublikos medžioklės trofėjus, kurie nustatytąja tvarka pripažinti nacionaline vertybe, draudžiama.
24. Moksliniams tyrimams, gyvūnijos apsaugai, veisimui, parodoms ir kitiems darbams finansuoti sudaromas Medžioklės fondas. Medžioklės fondo sudarymo šaltiniai – atskaitymai iš medžioklės plotų nuomos mokesčio ir pajamų už komercines medžiokles užsieniečiams, savanoriški įnašai bei kitos lėšos.
Šio fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
25. Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų ir medžioklės taisyklių reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
26. Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų, medžioklės taisyklių ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus ir padarę materialinę žalą, atsako (atlygina nuostolius) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. birželio 7 d. nutarimu
Nr. 397
Ieškinių už neteisėtai sumedžiotą ar sunaikintą gyvūną dydžiai
| Gyvūno pavadinimas |
Ieškinio suma (talonais) |
| Stumbras |
250000 |
Briedis, danielius, taurusis elnias, dėmėtasis
elnias, muflonas:
| Patinas |
175000 |
| patelė ar jauniklis |
105000 |
| Rudasis lokys, paprastasis ar žieduotasis ruonis, jūros kiaulė, baltasis banginis |
175000 |
| Šernas, stirna, lūšis, bebras |
50000 |
| Akmeninė ar miškinė kiaunė, kanadinė audinė, barsukas, rudoji lapė |
18000 |
| Pilkasis kiškis, laukinis triušis, šermuonėlis, žebenkštis, ondatra, voverė |
5000 |
| Baltaskruostė berniklė, rudakaklė berniklė, mažoji gulbė |
35000 |
| Gulbė nebylė, gulbė giesmininkė, baltasis gandras |
8000 |
| Plėšrieji paukščiai ir pelėdos |
10000 |
| Fazanas, laukinė žąsis |
7000 |
| Kiti žinduoliai ir paukščiai |
3500 |
| Vynuoginė sraigė |
100 |
Pastabos:
1. Už žvėris arba paukščius, neteisėtai sumedžiotus rezervatuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, įsteigtuose tos rūšies faunai saugoti, už kilpų spendimą (visur), už sunaikintą ar išdraskytą urvą arba lizdą nustatomas pusantro karto didesnis už nurodytąjį ieškinys.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. birželio 7 d. nutarimu
Nr. 397
Laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio
pasėliams atlyginimo tvarka
1. Žalą, kurią padaro laukiniai kanopiniai žvėrys (toliau vadinama – žvėrys) žemės ūkio pasėliams, įvertina ir apskaičiuoja pagal Miškų ūkio ministerijos bei Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką rajono valdybos sprendimu sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Į nuostolių skaičiavimo komisiją įtraukiamas rajono valdybos atstovas (komisijos pirmininkas), žemės ūkio ir miškų ūkio bei medžioklės plotų naudotojų atstovai ir pareiškėjas.
Nuostolių skaičiavimo komisijos darbo grafikas kasmet skelbiamas vietos spaudoje.
2. Žemės ūkio pasėlių šeimininkas, pastebėjęs jo pasėliams žvėrių padarytą žalą, nedelsdamas raštu kreipiasi į rajono valdybą dėl padarytos žalos nustatymo.
3. Žemės ūkio pasėliams žvėrių padarytą žalą medžioklės plotų naudotojai privalo atlyginti per 3 mėnesius nuo žalos įvertinimo dienos, pervesdami pinigus į nurodytąją sąskaitą arba pasiųsdami juos nukentėjusiųjų nurodytu adresu.
Už kiekvieną pradelstą dieną mokami delspinigiai – 0,05 procento neatlygintos sumos.
______________