LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS 2009 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. kovo 24 d. Nr. A1-158
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinantį Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. l), 20 straipsniu:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2009 m. kovo 24 d.
įsakymu Nr. A1-158
EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖ 2009 M. PROGRAMA
| VALSTYBĖ NARĖ – Lietuva FONDAS – Europos pabėgėlių fondas (toliau vadinama – EPF) ATSAKINGA INSTITUCIJA – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija METAI – 2009 m. |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2009 m. programa (toliau vadinama – EPF metinė programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – atsakinga institucija) parengtas ir kartu su Europos Komisija patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, nustatantis EPF paramos investavimo kryptis, veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.
Projektų atranką organizuoja ir vykdo atsakinga institucija kartu su Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – deleguota institucija), vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. bendrai priimtu sprendimu Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančiu Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. l), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-253 (Žin., 2007, Nr. 101-4121) patvirtinta Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistema, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2008, Nr. 70-2694) patvirtintomis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2008, Nr. 70-2694), bei kiekvienų metų Gairėmis pareiškėjams.
Valstybė narė kvietimus teikti paraiškas skelbia, kai Europos Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. bendrai priimto sprendimo Nr. 573/2007/EB 20 straipsnio 5 dalimi, informuoja valstybę apie metinės programos tinkamumą tvirtinti.
3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
Atsakinga institucija, administruodama EPF metinę programą užtikrins, kad būtų įgyvendinami du prioritetai:
– Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas;
– Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis;
Trečiojo prioriteto „Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe“ Lietuvos Respublika neįgyvendins, nes pagal dabartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ši veikla Lietuvoje nevykdoma.
Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti
1 PRIORITETAS: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas
Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlio statuso (Žin., 1997, Nr. 12-227) taikymą EPF tikslinėms grupėms, remiantis šiais Bendrijos teisės aktais:
– 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (OL 2003 L 31, p. 18);
– 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos sujungimą (OL 2003 L 251, p. 12), kiek atitinkamos nuostatos yra susijusios su pabėgėliais;
– 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 L 304, p. 2);
– 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13).
Šioje srityje lėšos gali būti naudojamos įgyvendinant specialiuosius prioritetus:
– veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių poreikius, ir specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;
– veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio rašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.
3.1. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis:
3.1.1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūros gerinimas (pagal 1 prioritetą)
Pagrindiniai Užsieniečių registracijos centro poreikiai yra infrastruktūros sutvarkymas, tinkamų gyvenimo sąlygų pažeidžiamoms grupėms sukūrimas (ypatingą dėmesį reikėtų kreipti vienišoms moterims, nes šiuo metu jos neturi atskirų gyvenamųjų patalpų, todėl dažnai jaučiasi nesaugios) ir didesnis socialinių darbuotojų bei psichologų skaičius.
Pagrindiniai Pabėgėlių priėmimo centro (toliau vadinama – Centras) poreikiai – siekti dar efektyvesnio socialinių, medicininių, teisinių, psichologinių, kalbinių paslaugų teikimo Centre gyvenantiems užsieniečiams ir nelydimiems nepilnamečiams bei efektyvesnės valstybės paramos užtikrinimo prieglobstį gavusiems užsieniečiams, dalyvaujantiems socialinės integracijos programoje savivaldybių teritorijose.
Pasienio zonose būtina skatinti infrastruktūrą, užtikrinti psichologinę, medicininę, teisinę pagalbą ir tobulinti pasienio darbuotojų kvalifikaciją prieglobsčio procedūros vykdymo klausimais.
EPF parama teikiama tik prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir asmenims, gavusiems bet kurią kitą tarptautinės apsaugos formą, bet neteikiama nelegaliems migrantams.
3.1.2. Numatomi paramos gavėjai
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
3.1.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Netaikoma.
3.1.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai
EPF metinėje programoje nustatyti pagrindiniai ir specialieji prioritetai, tikslai ir bendra veikla. Konkretesnių tikslų siekiama atsižvelgiant į kiekvieną atskirą veiklą. Vertinant EPF naudą Lietuvoje programiniu lygmeniu, reikia nustatyti institucijų, administruojančių EPF paramą, sugebėjimus, kompetenciją, kvalifikaciją bei įgūdžius. Projektų lygmeniu – projektų vykdytojų kompetenciją, pasirengimą įgyvendinti projektą, pasiekti paraiškoje užsibrėžtus tikslus, sugebėjimą tinkamai panaudoti paramos lėšas ir pan. Siekiant įvertinti EPF programos efektyvumą, naudingumą, lėšų panaudojimą ir tinkamumą, naudojami toliau pateikti rodikliai.
| Nr. |
Tinkami veiksmai |
Našumas (kiekis) |
Rezultatai (pasiekimai) |
Poveikis |
| Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas Bendras projektų skaičius – 1 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – 70 |
||||
| 3.1.4.1. |
Apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos |
3.1.4.1.1. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 3). 3.1.4.1.2. Priimtų naujų personalo darbuotojų skaičius (iki 3) |
Asmenų, kurie buvo apgyvendinti, skaičius. Padidėjęs specialistų (personalo darbuotojų) skaičius |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerintos personalo teikiamos paslaugos |
| 3.1.4.2. |
Materialinės pagalbos ir medicininės priežiūros ar psichologinės pagalbos teikimas |
3.1.4.2.1. Bendras paramos gavėjų pagal lytį, kilmės šalį ir EPF tikslinę grupę skaičius (iki 150). 3.1.4.2.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 5). 3.1.4.2.3. Bendras įsigytų medicininių / psichologinių priemonių skaičius (iki 100). 3.1.4.2.4. Bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 160). 3.1.4.2.5. Bendras naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5) |
Teikiamos aukštesnės kokybės medicininės ar psichologinės paslaugos. Padidėjęs dirbančių specialistų skaičius. Įsigyti kokybiški medicininiai įrenginiai ar suteiktos kokybiškos paslaugos. Sudarytos geresnės sąlygos tikslinei grupei gauti medicininę ar psichologinę pagalbą ir pan. |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerintos medicininės ir psichologinės pagalbos teikimo paslaugos |
| 3.1.4.3. |
Socialinė pagalba, informacija ar pagalba administraciniams (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimas apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimas šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas |
3.1.4.3.1. Bendras paramos gavėjų pagal lytį, kilmės šalį ir EPF tikslinę grupę skaičius (iki 100). 3.1.4.3.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 5). 3.1.4.3.3. Bendras suteiktų socialinių / administracinių / konsultavimo paslaugų skaičius (iki 100). 3.1.4.3.4. Bendras naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5) |
Teikiamos aukštesnės kokybės socialinės, konsultavimo ir kt. paslaugos. Padidėjęs dirbančių specialistų skaičius. Sudarytos sąlygos tikslinei grupei gauti atitinkamą informaciją ir pagalbą |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerinta teikiamų informavimo, socialinių ir kt. paslaugų kokybė |
| 3.1.4.4. |
Teisinė ir kalbinė pagalba |
3.1.4.4.1. Bendras paramos gavėjų pagal lytį, kilmės šalį ir EPF tikslinę grupę skaičius (iki 100). 3.1.4.4.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 10). 3.1.4.4.3. Suteiktų konsultacijų teisės ir kalbos klausimais skaičius (iki 200). 3.1.4.4.4. Priimtų naujų personalo darbuotojų skaičius (iki 5) |
Teikiamos aukštesnės kokybės teisinės ir kalbos konsultacijos. Padidėjęs dirbančių specialistų skaičius. Sudarytos sąlygos tikslinės grupės atstovams gauti kvalifikuotą teisinę ar kalbinę pagalbą |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerinta teisinių konsultacijų ir kalbinės pagalbos kokybė |
| 3.1.4.5. |
Švietimas, kalbos mokymas ir pan. iniciatyvos |
3.1.4.5.1. Bendras tikslinės grupės atstovų, lankiusių kalbos kursus, skaičius (iki 70). 3.1.4.5.2. Bendras jaunimo, įtraukto į bendrojo lavinimo programas / vidurines mokyklas / universitetus, skaičius (iki 30). 3.1.4.5.3. Parengta ir išleista nauja mokymosi medžiaga (iki 2) |
Padidėjęs asmenų, dalyvaujančių švietimo ir kalbos kursuose, skaičius. Padidėjęs vaikų ir paauglių, įtrauktų į bendrojo lavinimo mokyklas / universitetus skaičius. Padidėjęs dirbančių specialistų skaičius. Didesnės galimybės tikslinės grupės atstovams pritaikyti įgytas naujas žinias |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerinta švietimo ir mokymosi kursų kokybė bei padidėjo galimybės juose dalyvauti |
| 3.1.4.6. |
Paramos paslaugų, tokių kaip vertimas ir mokymas, skirtų priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei pagerinti, teikimas |
3.1.4.6.1. Suteiktų paramos paslaugų skaičius (iki 1). 3.1.4.6.2. Bendras tikslinės grupės asmenų, gavusių paramą, skaičius (iki 10). 3.1.4.6.3. Bendras suorganizuotų užsiėmimų skaičius (iki 20). 3.1.4.6.4. Apmokytų darbuotojų skaičius (iki 2) |
Padidėjęs teikiamų paslaugų ir mokymų skaičius. Didesnės galimybės tikslinės grupės atstovams pritaikyti įgytas naujas žinias |
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, pagerinta teikiamų vertimo ir mokymo paslaugų kokybė |
| 3.1.4.7. |
Informacija vietos bendruomenėms bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimtaisiais asmenimis, personalo mokymas |
3.1.4.7.1. Bendras įvykusių renginių, sukurtų produktų (lankstinukų, TV klipų, plakatų ir pan.) skaičius (iki 1500). 3.1.4.7.2. Bendras Lietuvos Respublikos piliečių, įtrauktų į informavimo priemones, skaičius (iki 80) |
Vietos bendruomenėms teikiama daugiau informacijos apie EPF tikslinės grupės atstovus ir jų poreikius |
Pagerintas kultūrinis supratimas bei padidintas tolerantiškumo jausmas. Padidėjo vietos bendruomenės bendravimo su tikslinės grupės atstovais poreikis |
Išlaidų tinkamumo pradžia: 2009 m. sausio 1 d.
Išlaidų tinkamumo pabaiga: 2010m. gruodžio 31 d.
3.1.5. Informuotumas apie Europos Bendrijos finansinę paramą
Viešinimo veikla yra būtina siekiant supažindinti visuomenę, suinteresuotas institucijas ir galimus pareiškėjus su EPF paramos teikiamomis galimybėmis, reikalavimais šiai paramai gauti, su atskirų projektų pasiektais rezultatais, įgyvendinant EPF metinės programos finansuojamas veiklas bei užtikrinant efektyvų ir tinkamą EPF ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų panaudojimą.
EPF metinės programos įgyvendinimo laikotarpiu bus aktyviai, sistemingai ir tikslingai skleidžiama informacija apie EPF teikiamą paramą pagal EPF metinės programos veiklos sritis ir pasiektus rezultatus:
– gerinant priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras;
– integruojant užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– praktiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms, siekiant stiprinti valstybių gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politikos sistemą.
Atsakinga institucija, deleguota institucija ir projektų vykdytojai ne tik teikia svarbiausią ir aktualiausią informaciją, bet taip pat reaguoja į įvykius ar kritiką, susijusią su EPF metinės programos ir (ar) projektų įgyvendinimu.
Informacija teikiama konkrečioms tikslinėms grupėms, informuojant visuomenę apie EPF metinės programos teikiamas galimybes, ne tik pranešama, bet ir aiškinama, nagrinėjama, mokoma.
Skleidžiant informaciją, atsakingos ir deleguotos institucijų bei projektų vykdytojų veiksmai planuojami ir koordinuojami naudojantis viešaisiais informavimo tinklais.
Pagrindiniai viešinimo tikslai:
1. Formuoti pozityvią nuomonę apie EPF paramą ir jos panaudojimą, akcentuojant pasiektus rezultatus – suteiktą konkrečią naudą bendruomenei ir (ar) pavieniams šalies gyventojams.
Pagrindiniai viešinimo uždaviniai:
1. Supažindinti visuomenę su EPF metinės programos teikiamomis galimybėmis ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti.
2. Supažindinti tikslines grupes su EPF metinės programos veiklos sritimis ir jų įgyvendinimo rezultatais.
3. Didinti už EPF metinę programą atsakingų darbuotojų administracinius gebėjimus, teikiant informaciją apie EPF metinės programos paramą ir ją viešinant.
4. Užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų galimų EPF metinės programos pareiškėjų ir projektų vykdytojų poreikius ir visų pirma pasiektų tas tikslines grupes, kurioms ji yra aktualiausia.
Informuojant ir viešinant laikomasi šių principų:
3.1.5.1. Programos lygmuo
Už informacijos sklaidą ir viešinimą EPF metinės programos lygmeniu atsako atsakinga institucija.
Pagrindinės atsakingos institucijos funkcijos, susijusios su informavimu ir viešinimu:
1. Pristatyti EPF metinės programos tikslus, prioritetus, veiklos sritis ir jų įgyvendinimo rezultatus atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus (OL 2008 L 7, p. 15).
Programos lygmeniu naudojamos šios informavimo ir viešinimo priemonės:
1. Pranešimai apie metinės EPF programos įgyvendinimo ataskaitas, kuriuose institucijoms, visuomenei ir visuomenės nuomonės formuotojams skelbiami EPF metinės programos įgyvendinimo pasiekimai ir rezultatai.
3. Galimiems pareiškėjams ir esamiems projektų vykdytojams rengiamos konferencijos, seminarai, mokymai ar diskusijos aktualiais EPF metinės programos įgyvendinimo klausimais.
3.1.5.2. Projekto lygmuo
Informaciją apie konkrečius projektus skleidžia, informavimo apie EPF metinės programos paramą reikalavimų vykdymą prižiūri ir projektų vykdytojus dėl informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimo projektų veiklos lygmeniu konsultuoja deleguota institucija.
Projekto lygmeniu deleguota institucija gali naudoti šias visuomenei, EPF metinės programos projektų vykdytojams ir visuomenės nuomonės formuotojams skirtas informavimo ir viešinimo priemones:
– leidinius – brošiūras, lankstinukus, plakatus;
– renginius – konferencijas, seminarus, mokymus, konsultacijas, susitikimus, diskusijas;
– informacinių technologijų priemones – tinklalapius, intranetą;
– visuomenės informavimo priemones – laikraščius, radiją, televiziją, spaudos konferencijas, susitikimus ir kt.
Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones:
– plakatus (stendus patalpose);
– specialius leidinius ir informacinę medžiagą;
– informacinius renginius;
– pranešimus žiniasklaidoje;
– atminimo lentas;
– reprezentacines prekes ir kt.
Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su EPF metinės programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai. Informavimo ir viešinimo priemonėmis užtikrinamas EPF metinės programos lėšų naudojimo viešinimas ir skaidrumas.
3.1.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, įgyvendindamos EPF metines programas, aktyviai siekia užtikrinti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir dvigubo finansavimo tarp EPF metinių programų finansuojamų veiklos sričių nacionalinių priemonių ir kitų Bendrijos programų ar iniciatyvų.
Labai svarbu užtikrinti, kad, esant panašioms remiamoms veiklos sritims, veiktų suderinamumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.
Suderinamumas bus pasiektas:
– įtraukiant į Gaires pareiškėjams punktą, kad projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Bendrijos iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti (ar atvirkščiai);
– konsultuojantis atrankos etape su Europos socialinio fondo ir Bendrijų iniciatyvų programų koordinatoriais, kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo;
– dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas, kad būtų išvengta dubliavimosi.
3.1.7. Finansinė informacija (eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
108 047,09 |
75 % |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
36 015,70 |
25 % |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 |
0,00 % |
| Vietos valdžios įstaigų lėšos |
D |
0,00 |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
36 015,70 |
25 % |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
144 062,79 |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
144 062,79 |
100 % |
3.2. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis
3.2.1. Integracija (pagal 1 prioritetą)
Efektyvaus integracijos proceso pagrindinis tikslas – sumažinti prieglobstį gavusių asmenų priklausomumą nuo valstybės paramos, todėl labai svarbus jų įdarbinimas, žinių ir įgūdžių lavinimas bei kvalifikacijų pripažinimas ar perkvalifikavimas. Remiami integracijos procese veiksmai, susiję su pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integracijos į darbo rinką, socialinės rūpybos klausimais; veiksmai, leidžiantys šiems asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei naudotis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis; veiksmai, skatinantys plačiosios visuomenės, valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, socialinių partnerių konstruktyvų dialogą; veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybės institucijose.
Taip pat būtina remti priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, diplomų ir kvalifikacijų pripažinimui; ypač priemones, skirtas pabėgėlių vaikų ir jaunimo užimtumui skatinti bei sąlygoms gabiausiems jauniems pabėgėliams studijuoti aukštosiose mokyklose sudaryti. Pabėgėlių vaikų ir jaunimo užimtumas yra skatinamas kai kuriuose jau vykdomuose EPF projektuose, pirmiausia dienos centruose. Tačiau šią veiklą būtina tęsti ir plėtoti. Vaikų ir jaunimo užimtumas ne tik padeda jaunosios pabėgėlių kartos integracijai, bet kartu veikia kaip nusikalstamumo prevencijos priemonė, padeda sumažinti kilmės šalyje patirtų psichologinių traumų įtaką besiformuojančiai jaunų pabėgėlių asmenybei. Šiuo metu prieglobstį gavusiems jauniems pabėgėliams aukštasis mokslas faktiškai nepasiekiamas tiek dėl sudėtingų formalių reikalavimų, tiek dėl to, kad jiems tokios studijos mokamos. Tai apriboja pabėgėlių integraciją Lietuvoje, nukreipia dalį pabėgėlių į jų gabumų neatitinkantį profesinį kelią, silpnina pabėgėlių bendruomenės grįžtamąją naudą visuomenei, kartu skatina neigiamą visuomenės požiūrį į prieglobstį gavusius asmenis. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui, atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje. Be to, Lietuva siekia užtikrinti prieglobstį gavusioms moterims profesinį mokymą pagalbą įsidarbinant ir kitą su integracija susijusią paramą. Todėl labai svarbu turėti gerai parengtus socialinės integracijos konsultantus ir tikslinę paramos programą.
3.2.2. Numatomi paramos gavėjai
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
3.2.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai [gyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Netaikoma.
3.2.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai
| Nr. |
Tinkami veiksmai |
Našumas (kiekis) |
Rezultatai (pasiekimai) |
Poveikis |
| Tikslinės grupės asmenų ir ją šeimos narių integracija į visuomenę Bendras projektų skaičius — 4 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius — nuo 100 iki 150 |
||||
| 3.2.4.1. |
Patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integracijos į darbo rinką, medicininės priežiūros, psichologinės pagalbos ir socialinės rūpybos klausimais |
3.2.4.1.1. Bendras paramos gavėjų pagal lytį, kilmės šalį ir EPF tikslinę grupę skaičius (iki 150). 3.2.4.1.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 5). 3.2.4.1.3. Priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10). 3.2.4.1.4. Bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 150) |
Pagerėjo tikslinės grupės dalyviams teikiamos apgyvendinimo / pragyvenimo / integracijos į darbo rinką / medicininės, psichologinės ir socialinės paslaugos. Padidėjo paramos gavėjų supratimas ir įgytos žinios apie tikslinės grupės dalyvių poreikius |
Pagerintas socialinės integracijos procesas priimančioje visuomenėje (apgyvendinimo, darbo rinkos, socialinių, medicininių ir psichologinių paslaugų klausimai) |
| 3.2.4.2. |
Veiksmai, leidžiantys asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis |
3.2.4.2.1. Bendras programų ir kursų skaičius (iki 10). 3.2.4.2.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 5). 3.2.4.2.3. Priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10). 3.2.4.2.4. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 100) |
Pagerėjo tikslinės grupės dalyviams teikiamos mokymo paslaugos. Padidėjo paramos gavėjų supratimas apie daugiakultūrės visuomenės galimybes ir vertybes |
Pagerėjo tikslinės grupės integravimasis į mūsų visuomenę. Sustiprėjo paramos gavėjų, galinčių teikti kvalifikuotas žinias / efektyviai panaudoti surinktą informaciją apie tikslinės grupės poreikius, skaičius ir sumažėjo socialinė įtampa bei išaugo supratimas apie skirtingų kultūrų egzistavimą vienoje visuomenėje |
| 3.2.4.3. |
Veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime |
3.2.4.3.1. Bendras programų ir kursų skaičius (iki 10). 3.2.4.3.2. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 150) |
Padidėjo paramos gavėjų supratimas apie civilinį ir kultūrinį priimančiosios visuomenės gyvenimą |
Sėkmingas tikslinės grupės integracijos procesas priimančioje visuomenėje |
| 3.2.4.4. |
Priemonės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimui |
3.2.4.4.1. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 80). 3.2.4.4.2. Bendras programų ir kursų, susijusių su kvalifikacijos tobulinimu, perkvalifikavimu ir diplomų pripažinimu, skaičius (iki 3). 3.2.4.4.3. Priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 3). 3.2.4.4.4. Bendras mokymams įsigytų priemonių skaičius (iki 20) |
Pagerėjo tikslinės grupės dalyviams teikiamos švietimo ir profesinio mokymo paslaugos. Padidėjo tikslinės grupės dalyvių, gavusių naudą iŠ naujai įgytos kvalifikacijos ar perkvalifikavimo kursų, skaičius |
Sėkmingas tikslinės grupės integracijos procesas priimančioje visuomenėje. Išaugo tikslinės grupės dalyvių užimtumo lygis ir jų asmeniniai įgūdžiai |
| 3.2.4.5. |
Veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi |
3.2.4.5.1. Bendras tokių priemonių kaip individualūs kursai, teatras, kultūrinės kelionės ir pan. skaičius (iki 30). 3.2.4.5.2. Apmokytų personalo darbuotojų skaičius (iki 5). 3.2.4.5.3. Priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10). 3.2.4.5.4. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių anksčiau numatytose priemonėse, skaičius (iki 150) |
Padidėjo tikslinės grupės dalyvių pasitikėjimas savo sugebėjimais ir naujų žinių bei įgūdžių pritaikymas. Sustiprėjo bendradarbiavimas tarp tikslinės grupės dalyvių ir priimančiosios visuomenės |
Padidėjo tikslinės grupės pasitikėjimas savimi, savo įgūdžiais, sugebėjimais |
| 2.3.4.6. |
Veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės visuomenės, dalyvavimą |
3.2.4.6.1. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veiklose, skaičius (iki 150). 3.2.4.6.2. Bendras veiksmų, skatinusių socialinį dialogą skaičius (iki 10). 3.2.4.6.3. Bendras vietos gyventojų ir organizacijų, dalyvavusių socialinio dialogo veiksmuose, skaičius (iki 120). 3.2.4.6.4. Gautas rezultatas iš socialinio dialogo veiklos (pvz., parengti pranešimai, rekomendacijos) (iki 5) |
Sustiprėjo dialogas tarp visuomenės ir tikslinės grupės atstovų. Pagerėjo tarpkultūrinis bendravimas ir tikslinės grupės atstovų žinios apie galimybes priimančioje visuomenėje |
Pagerėjo ryšiai tarp tikslinės grupės atstovų ir priimančiosios visuomenės. Pagerėjo tikslinės grupės asmenų integracijos į mūsų visuomenę procesai |
| 3.2.4.7. |
Priemonės, padedančios tikslinės grupės atstovams įgyti gebėjimų, įskaitant kalbos mokymą |
3.2.4.7.1. Bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veikloje, skaičius (iki 100). 3.2.4.7.2. Bendras veiksmų, tokių kaip mokymo kursai, profesinio mokymo programos ir pan., skaičius (iki 8). 3.2.4.7.3. Priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 2). 3.2.4.7.4. Bendras įsigytų mokymo priemonių skaičius (iki 30) |
Pagerėjo tikslinės grupės atstovų lietuvių kalbos žinios. Padidėjo tikslinės grupės asmenų, norinčių dalyvauti lietuvių kalbos mokymuose, skaičius. Padidėjo paramos teikėjų organizacijų, norinčių mokyti ir suteikti kt. žinių tikslinės grupėms atstovams, skaičius |
Pagerinti tikslinės grupės asmenų integracijos į mūsų visuomenę procesai. Išaugo tikslinės grupės dalyvių užimtumo lygis ir jų asmeniniai įgūdžiai |
| 3.2.4.8. |
Veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybės institucijose |
3.2.4.8.1. Bendras teikiamų specialiųjų paslaugų tikslinės grupėms atstovams skaičius (iki 10). 3.2.4.8.2. Tikslinės grupės atstovų gavusių paramą skaičius (iki 130). 3.2.4.8.3. Apmokytų arba naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5) |
Padidėjo tikslinės grupės atstovų naudojimasis viešosiomis paslaugomis. Pagerėjo tikslinės grupės atstovams teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumas. Išaugo institucijose ir organizacijose dirbančių darbuotojų žinių lygis apie tikslinės grupės poreikius |
Sumažinti barjerai tikslinės grupės atstovams gauti tam tikras paslaugas. Sumažinta diskriminacija ir padidintos lygios galimybės įvairiose paslaugų srityse |
Išlaidų tinkamumo pradžia: 2009 m. sausio 1 d.
Išlaidų tinkamumo pabaiga: 2010m. gruodžio31 d.
3.2.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
Prašome žiūrėti informaciją 7 psl.
3.2.7. Finansinė informacija (eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
324 992,43 |
75 % |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
108 330,81 |
25 % |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 |
0,00 % |
| Vietos valdžios įstaigų lėšos |
D |
0,00 |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
108 330,81 |
25 % |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
433 323,24 |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
433 323,24 |
100 % |
Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti
2 PRIORITETAS: Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis
Šioje srityje lėšos galėtų būti skiriamos įgyvendinti specialiuosius prioritetus:
– priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;
– priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;
– priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.
3.3. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis
3.3.1. Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas (pagal 2 prioritetą)
Valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė priemonė, padedanti išanalizuoti valstybių narių prieglobsčio praktiką, politikos prioritetus ir galimybes. Todėl remiami veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį; stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio prieglobsčio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo.
3.3.2. Numatomi paramos gavėjai
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
3.3.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Netaikoma.
3.3.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai
| Nr. |
Tinkami veiksmai |
Našumas (kiekis) |
Rezultatai (pasiekimai) |
Poveikis |
| Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką Bendras projektų skaičius — nuo 0 iki 1 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius — nuo 0 iki 20 |
||||
| 3.3.4.1. |
Veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertinimą |
3.3.4.1.1. Bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 2). 3.3.4.1.2. Bendras bandomųjų projektų skaičius (iki 1) |
Sukurti teminiai tinklai ar bandomieji projektai. Sėkmingai perimta geroji praktika ir patirtis. Parengtos rekomendacijos, kaip patobulinti integracijos procesų ir sprendimų priėmimo kokybę |
Pagerėjo esama politika ir priemonės, įgyvendinančios ar reglamentuojančios prieglobsčio procedūras ir priėmimo sąlygas |
| 3.3.4.2. |
Veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, kaupti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis |
3.3.4.2.1. Bendras paremtų teminių tinklų skaičius (iki 1). 3.3.4.2.2. Bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 2) |
Pagerėjo žinios apie tikslinės grupės atstovus ir išaugo asmenų, dalyvaujančių informacinėse kampanijose, skaičius |
Pagerėjo žinios apie prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių poreikius ir gyvenseną. Padidėjo tikslinės grupės atstovų lygios galimybės, palyginti su vietos gyventojais, įvairiose veiklos srityse (užimtumo, socialinių paslaugų, švietimo ir pan.) |
| 3.3.4.3. |
Veiksmai, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo |
3.3.4.3.1. Bendras paremtų bandomųjų projektų skaičius (iki 1). 3.3.4.3.2. Sukurtų naujų lyginamųjų metodikų skaičius (iki 1) |
Patobulėjo indikatoriai, statistiniai metodai, naudojami atliekant prieglobsčio politikos įvertinimą |
Kokybiškesnis ir efektyvesnis prieglobsčio politikos vertinimas. Pagerėjo žinios bei įgytas didesnis supratimas apie prieglobsčio ir integracijos procesus, jų eigą bei plėtros perspektyvas |
3.3.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
Prašome žiūrėti informaciją 7 psl.
3.3.7. Finansinė informacija (eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
40 500,00 |
0 % |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
13 500,00 |
0 % |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 |
0,00 % |
| Vietos valdžios įstaigų lėšos |
D |
0,00 |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
13 500,00 |
0 % |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
54 000,00 |
0 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
54 000,00 |
0 % |
4. TECHNINĖ PAGALBA
4.1. Techninės pagalbos tikslas
Pagrindinis Techninės pagalbos uždavinys yra remti EPF Lietuvoje daugiametės 2008–2013 m. ir atitinkamų metų metinių programų įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms pasinaudoti reikalingomis paslaugomis.
Kiti techninės pagalbos uždaviniai:
– tinkamas EPF metinės programos parengimas ir veiksmingas įgyvendinimas;
– tinkamas EPF valdymo funkcijų finansavimas;
– tinkamas EPF metinės programos audito ir kontrolės atlikimas;
– visuomenės informavimas ir kt.
Išlaidų grupės, kurios gali būti finansuojamos naudojant techninės pagalbos lėšas:
1. Išlaidos, susijusios su EPF metinės programos parengimu, projektų atranka, vertinimu ir priežiūra.
2. Priežiūros komiteto, susijusio su EPF metinės programos įgyvendinimu, posėdžių išlaidos. Šios išlaidos taip pat gali apimti ekspertų ir kitų šio komiteto dalyvių, įskaitant trečiųjų šalių dalyvius, išlaidas, jeigu komiteto pirmininkas mano, kad jų dalyvavimas yra būtinas, siekiant veiksmingo programos įgyvendinimo.
3. Patarimams ir pagalbai kiekvienam atskiram pareiškėjui techninėje ir metodologinėje srityse skirtos išlaidos.
6. Išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu (įskaitant socialinio draudimo įmokas), yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, kai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdo toliau išvardytas veiklos sritis.
Atsižvelgiant į numatytas išlaidų grupes, remiamos šios veiklos sritys:
– Priežiūros komiteto posėdžių organizavimas (sekretoriato išlaidos);
– pagalba Priežiūros komitetui tvarkant ir vertinant paraiškas;
– pareiškėjų mokymai, susiję su paraiškos pildymu, veiklos planų rengimu, valdymu ir įgyvendinimu;
– Gairių rengimas ir paskelbimas;
– parama projektų vykdytojams rengiant, planuojant, kontroliuojant ir vertinant savo veiklą bei jos rezultatus;
– informacijos finansiniais ir organizaciniais klausimais suteikimas pareiškėjams;
– mokėjimo paraiškų ir projektų įgyvendinimo ataskaitų tikrinimas;
– auditas ir patikros vietose;
– dokumentacijos rengimas konkursams, skirtiems išoriniams ekspertams samdyti;
– pažangos ir galutinių ataskaitų Europos Komisijai rengimas;
– dalyvavimas Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose ir kt.
Visos išlaidos turi būti pagrindžiamos dokumentais (pavyzdžiui, PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).
4.2. Numatomi EPF metinės programos kiekybiniai rezultatai
Kiekybinius rezultatus įvertinti bus galima tik baigus įgyvendinti EPF metinę programą. Rezultatams pasiekti bus naudojamos techninės pagalbos lėšos:
– Priežiūros komiteto posėdžiams (dėl EPF metinės 2009 m. programos projektų atrankos; dėl EPF metinės 2007 m. programos galutinės ataskaitos; dėl EPF metinės 2008 m. programos pažangos ataskaitos ir kt.) organizuoti. Planuojami 3 posėdžiai per metus;
– nepriklausomiems vertintojams ar ekspertams, kurie vertins pateiktų paraiškų naudą ir kokybę, samdyti (1 kvietimas – 2 vertintojai);
– patikroms vietose atlikti (deleguota ir atsakinga institucijos atliks iki 10–12 planinių ir neplaninių įgyvendinamų projektų patikrų vietose);
– viešinimo priemonėms: rašikliams, užrašinėms, lipdukams, krepšiams ir kuprinėms, kalendoriams ir kt. (apie 600 vnt.);
– kvietimui teikti paraiškas pagal EPF metinės programos Gaires pareiškėjams;
– mokėjimų prašymams ir projektų įgyvendinimo ataskaitoms tikrinti; išlaidų deklaracijoms Europos Komisijai, pažangos, įgyvendinimo ir galutinėms ataskaitoms Europos Komisijai rengti;
– būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams mokyti. Planuojami 3 mokymai per metus ir 1 baigiamoji konferencija;
– EPF programos administratoriams ir finansininkams mokyti (1–2 mokymai per metus);
– dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose, svarstant EPF metinės programos įgyvendinimo klausimus išlaidoms padengti (5 vizitai);
– EPF bendrai finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitai pagal Europos Komisijos sprendimo Nr. 2004/904/EB 28 str. 3 dalies 6 punktą parengti.
4.3. Informuotumas apie EB finansinę paramą
Pagrindinis šios veiklos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie EPF metinės programos teikiamą paramą.
Pagrindiniai uždaviniai:
2. Teikti informaciją apie EPF metinę programą, užtikrinti potencialiems pareiškėjams galimybes naudotis EPF parama.
4. Teikti konsultacijas ir informaciją apie EPF metinės programos administravimą ir tinkamą lėšų valdymą.
5. Skatinti EPF paramą administruojančias institucijas tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.
EPF metinės programos įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą, tikslų ir uždavinių suvokimo lygio, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamas veiklos sritis ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Kitaip EPF metinės programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Svarbu, kad EPF metinės programos pranašumai ir laimėjimai būtų viešinami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie EPF metinę programą sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais EPF metinės programos įgyvendinimo klausimais.
Kitas labai aktualus veiksmingumo ir produktyvumo veiksnys yra nepriklausomas EPF metinės programos vertinimas. Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal programą, apima seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/XII/19 dėl įgyvendinimo taisyklių, susijusių su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu.
5. METINĖS PROGRAMOS FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Valstybė narė – Lietuva Susijusi metinė programa – 2009 m. programa Fondas – Europos pabėgėlių fondas
|
||||||||
| (visos sumos nurodytos eurais) |
Prioriteto Nr. |
Specialaus prioriteto Nr. |
Bendrijos įnašas (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis, proc. (e=a/d) |
Bendrijos sumos dalis (d/iš viso d) |
| Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas |
1 |
2 |
108 047,09 |
36 015,70 |
0 |
144 062,79 |
75 |
20,60 |
| Integracija |
1 |
1 |
324 992,43 |
108 330,81 |
0 |
433 323,24 |
75 |
61,97 |
| Praktinis bendradarbiavimas |
2 |
3 |
40 500,00 |
13 500,00 |
0 |
54 000,00 |
75 |
7,72 |
| Techninė pagalba |
– |
– |
67 900,82 |
0 |
0 |
67 900,82 |
100 |
9,71 |
| IŠ VISO |
– |
– |
541 440,34 |
157 846,51 |
0 |
699 286,85 |
77,25 |
100 |
Bendrijos finansavimas:
75 proc. lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;
7 proc. + 30000 eurų skiriama techninei paramai.
Nacionalinis finansavimas:
25 proc. lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;
lėšų techninei paramai neskiriama.