LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TEISMO PSICHIATRIJOS, TEISMO PSICHOLOGIJOS EKSPERTIZIŲ DARYMO VALSTYBINĖJE TEISMO PSICHIATRIJOS TARNYBOJE PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-499
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 94 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 712 „Dėl teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2003, Nr. 10-361) 2 punktu,
Tvirtinu Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d.
įsakymu Nr. V-499
TEISMO PSICHIATRIJOS, TEISMO PSICHOLOGIJOS EKSPERTIZIŲ DARYMO VALSTYBINĖJE TEISMO PSICHIATRIJOS TARNYBOJE PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (toliau – tarnyba) daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei šiuos nuostatus.
2. Šiuose nuostatuose naudojamos sąvokos:
Teismo psichiatrijos ekspertizė – tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.
Teismo psichologijos ekspertizė – tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių. Teismo psichologas ekspertas neturi teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo, todėl tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę.
3. Svarbiausieji teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai yra:
3.1. įvertinti įtariamųjų, kaltinamųjų, taip pat padariusių administracinius teisės pažeidimus asmenų psichikos būseną ir nustatyti jų sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti;
3.2. įvertinti asmenų, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika, psichikos būklę;
3.3. nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis ar kitas su byla susijęs asmuo dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas sau ar kitiems asmenims;
3.4. rekomenduoti, taikyti atitinkamą priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį asmenims, pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais;
3.5. įvertinti liudytojų, nukentėjusiųjų ir asmenų, padariusių administracinius teisės pažeidimus, psichikos būklę – įvertinti jų gebėjimą atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai;
3.6. civilinės bylos procese teisėjo ar teismo nurodymu įvertinti psichikos būklę asmenų, kuriems sprendžiamas veiksnumo klausimas, taip pat ieškovo arba atsakovo psichikos būklę, jų gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, sudarant sandorius;
3.7. teikti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui išvadas dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti;
3.8. nustatyti įtariamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų bei gydymo reikalingumą;
3.9. įvertinti tiriamojo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis civilinėse bylose dėl veiksnumo apribojimo;
4. Svarbiausieji teismo psichologijos ekspertizės uždaviniai yra:
4.1. nustatyti kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną suvokimo metu bei situacijos ypatumus, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus;
4.2. nustatyti mažamečių ir nepilnamečių nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti su jais atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galimybę pasipriešinti;
4.3. nustatyti nepilnamečių kaltinamųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų psichinio išsivystymo lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei individualias psichologines ypatybes, visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nusikaltimo metu;
4.4. nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus, galėjusius turėti įtakos jo elgesiui nusikaltimo metu;
4.5. nustatyti, kokioje emocinėje būsenoje buvo subjektas nusikaltimo metu ir tos būklės įtaką jo elgesiui;
4.6. nustatyti nusižudžiusiojo asmens psichikos būklę priešmirtiniu periodu ir tą būseną sukėlusias priežastis;
4.7. nustatyti įvairių psichikos būklių (pvz., sutrikimo, pasimetimo ir kt.) atsiradimo galimybę ir jų įtaką funkcijų (vairuotojo) atlikimo kokybei;
4.8. nustatyti civilinio proceso dalyvių (ieškovų, atsakovų, liudytojų) gebėjimą teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymus;
4.9. įvertinti vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvaikinimo bylose);
4.10. įvertinti nepilnamečio gebėjimą pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos kontroliuoti (nepilnamečio pripažinimo emancipuotu bylose);
5. Ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai ekspertai (toliau vadinami – ekspertai) turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
6. Ambulatorinės ir stacionarinės ekspertizės daromos tarnybos patalpose. Ambulatorinės ekspertizės gali būti daromos kitose tiriamojo buvimo vietose (sveikatos priežiūros įstaigose, ikiteisminio tyrimo įstaigose, teismo patalpose, įkalinimo įstaigose, tiriamojo namuose ir panašiai), jeigu jose yra reikalingos sąlygos ekspertizei daryti, jeigu tokių sąlygų nėra, ekspertas apie tai informuoja ekspertizę paskyrusią instituciją.
II. EKSPERTŲ PAREIGOS IR TEISĖS
8. Ekspertas privalo:
8.1. priimti teisėjo ar teismo, tarnybos vadovo, skyriaus viršininko arba vyresniojo komisijos eksperto (jei ekspertizę teisėjo ar teismo nutartimi daryti pavesta tarnybai) jam pagal kompetenciją pavestas daryti teismo ekspertizes;
8.4. gavus šaukimą, dalyvauti teismo posėdyje. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Jeigu ekspertas dalyvauja teismo posėdyje dėl kitų priežasčių (duoda liudytojo parodymus, paaiškinimus kaip specialistas ir pan.), tai nelaikoma tarnybinės užduoties vykdymu;
8.5. nusišalinti nuo ekspertizės darymo, apie tai informuodamas teisėją ar teismą, paskyrusį ekspertizę, tarnybos vadovybę, skyriaus viršininką ar vyresnįjį komisijos ekspertą, jeigu:
8.5.1. jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šio asmenų šeimos narys ar artimas giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar artimas giminaitis;
8.5.2. jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
8.5.4. jeigu jį sieja arba siejo tarnybinė priklausomybė nuo įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo;
8.6. informuoti teisėją ar teismą, paskyrusį ekspertizę, tarnybos vadovybę, skyriaus viršininką ar vyresnįjį komisijos ekspertą apie esminius, pateiktos ekspertizei medžiagos, trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui;
8.7. pranešti teisėjui ar teismui, paskyrusiam ekspertizę, tarnybos vadovybei apie faktus, įrodančius, jog būtina išplėsti pavestos ekspertizės darymą ar pavesti ekspertizę daryti kitų specialybių ekspertams;
8.8. išsaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus. Už jų praradimą ar sugadinimą teismo ekspertas atsako įstatymų nustatyta tvarka;
8.9. saugoti valstybės, tarnybos komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertizės duomenų be ją paskyrusios institucijos leidimo;
8.10. tiriamiesiems, esantiems ekspertiniame skyriuje, suteikti būtinąją psichiatrinę pagalbą, o esant kitiems sveikatos būklės sutrikimams (pagal būklių, kada teikiama būtinoji medicinos pagalba, sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 37, 2 priedas), nukreipti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, apie tai informavus ekspertizę paskyrusį ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą;
9. Ekspertas turi teisę:
9.2. išsirašyti arba kopijuoti bylos medžiagoje, gautoje įstatymų nustatyta tvarka, esančius duomenis, kurių reikia ekspertizei atlikti;
9.4. dalyvauti proceso veiksmuose, jei tokiu būdu gaunama ekspertizei reikalinga medžiaga, ir nagrinėjant bylą teisme;
9.6. prašyti teisėjo ar teismo apriboti jo dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek to reikia ekspertizei daryti ar jį apklausti;
9.8. gauti iš Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių asmenų teismo ekspertizei daryti reikalingą informaciją;
9.9. atsisakyti pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių, surašydamas aktą, kad negalima pateikti išvados;
9.12. darydamas ekspertizę, nustatęs reikšmės bylai turinčias aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, nurodyti jas ekspertizės akte;
9.14. įstatymo nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo ar teismo, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) veiksmus bei sprendimus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus;
9.15. konsultuoti ikiteisminio tyrimo pareigūną, teisėją ar teismą, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną), kad teisėjo ar teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo būtų teisingai suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta medžiaga, kurios reikia jiems spręsti;
10. Ekspertas neturi teisės:
10.1. savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka;
10.2. naudotis baudžiamosios, civilinės ar administracinės bylos, kurioje daroma ekspertizė, medžiaga ne tarnybinėse patalpose;
10.3. savarankiškai kviestis kitus asmenis dalyvauti darant jam pavestą ekspertizę ir perduoti ją kitiems, neįtrauktiems į komisiją, tarnybos ekspertams;
10.5. verstis privačia teismo eksperto veikla, sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių;
11. Darydamas teismo ekspertizę, ekspertas turi būti nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais.
12. Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
13. Ekspertas, prisiekęs įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.
III. TEISMO EKSPERTIZIŲ ORGANIZAVIMAS IR DARYMAS
15. Teismo ekspertizių darymas organizuojamas laikantis šių principų: teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, eksperto nepriklausomumo, ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo.
17. Jeigu ekspertizę daryti pavedama kelioms ekspertinėms įstaigoms, tai visi klausimai, susiję su ekspertizės darymo organizavimu, sprendžiami ekspertinių įstaigų vadovų susitarimu, nepažeidžiant įstatymais jiems nustatytų teisių ir pareigų.
18. Kol nėra gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis ekspertizei daryti, ekspertai nevykdo jokių ekspertinių tyrimų, kitų veiksmų, susijusių su ekspertize (ekspertinės medžiagos priėmimo, tiriamojo asmens priėmimo į ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei ir kt.).
19. Jeigu nutartyje dėl ekspertizės darymo ekspertams pateiktas klausimas (klausimai) nesuprantamas ar nepakankamai aiškus, ekspertai turi pateikti teismui, skyrusiam ekspertizę, prašymą klausimo išaiškinimui. Jeigu klausimo išaiškinimas nepateiktas, ekspertai gali į jį neatsakyti, tačiau savo išvadoje privalo nurodyti, kodėl klausimas nesuprantamas.
20. Ekspertizei turi būti pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodyta medžiaga. Ekspertų prašymas pateikti papildomą medžiagą, paaiškėjus medžiagos trūkumui, nedelsiant siunčiamas ekspertizę skyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui.
21. Bylos medžiaga ekspertizės darymo laikotarpiu patikima ekspertams. Teismas, skyręs ekspertizę, gali išreikalauti bylos medžiagą, nepadarius ekspertizės, tik raštiškai suderinęs su tarnybos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu. Jeigu bylos medžiaga ekspertizės metu laikinai iš ekspertų paimama, laikotarpis nuo bylos medžiagos paėmimo iki jos grąžinimo ekspertams gali būti neįskaitomas į ekspertizės darymo terminą.
22. Ekspertų prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą turi pasirašyti tarnybos vadovas arba ekspertinio padalinio vadovas. Prašymas rašomas dviem egzemplioriais. Vienas siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą, skyrusiam ekspertizę, kitas įdedamas į ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelę ar ekspertinio tyrimo stacionare istoriją. Faksu pateiktas prašymas taip pat įdedamas į minėtus dokumentus.
23. Jeigu tarnybos vadovo prašymu į ekspertinės komisijos sudėtį įtraukiamas ekspertas ar ekspertai, nedirbantys tarnyboje, teisėjas ar teismas turi nurodyti tai nutartyje.
24. Tiriamojo asmens dalyvavimą ekspertizėje turi užtikrinti ekspertizę skyręs teismas ar teisėjas ar jo pavedimu kita institucija. Išsamiau tiriamojo asmens atvykimo į ekspertinę įstaigą klausimai (tiriamojo asmens priėmimo į stacionarą konkretus laikas, pranešimų tiriamiesiems asmenims atvykti į ekspertinę įstaigą, juos pristatančioms institucijoms pristatyti tiriamąjį tvarka, ambulatorinio tyrimo laikas ir kt.) sprendžiami tarnybos vadovo ar jo įgaliotų asmenų ir teismo ar teisėjo, prokuroro susitarimu.
25. Tiriamajam asmeniui nustatytu laiku neatvykus arba nepristačius jo į ekspertinę įstaigą, raštu informuojamas teismas, skyręs ekspertizę.
26. Kiekvienam, atvykusiam į ekspertizę asmeniui, turi būti jam suprantama forma paaiškintas jo atvykimo į ekspertinę įstaigą tikslas, apie tai pažymint ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje. Minėtame dokumente taip pat pažymima, jei dėl asmens psichikos būklės jam atvykimo tikslo paaiškinti neįmanoma.
27. Ekspertizės darymas įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį, kai sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo jiems klausimas nepriklausomai nuo tiriamojo asmens ar kitų asmenų valios yra privalomas.
28. Asmuo, kuriam CPK nustatyta tvarka sprendžiamas veiksnumo apribojimo klausimas, vengiantis teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ekspertizei gali būti siunčiamas priverstinai.
29. Kitiems asmenims, išskyrus asmenis, nurodytus 27 ir 28 punktuose, ekspertizė gali būti daroma tik jiems ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.744 straipsnyje numatytais atvejais jų atstovams pagal įstatymą sutikus. Priverstinai daryti ekspertizę jiems negalima.
30. Tais atvejais, kai ekspertizei daryti būtinas asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas daryti ekspertizę, sutikimas pateikiamas raštu ekspertizę skiriančiam teisėjui ar teismui ir siunčiamas ekspertams kartu su nutartimi skirti ekspertizę. Sutikimas daryti ekspertizę turi būti patvirtintas ir tiriamajam asmeniui atvykus į ekspertinę įstaigą, išskyrus atvejį, kai davęs sutikimą tiriamojo asmens įstatyminis atstovas nelydi tiriamojo. Sutikimas gali būti duotas ir žodžiu, pažymint tai ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
31. Ypatingais atvejais, kai raštiškas sutikimas ekspertizės skyrimo metu nebuvo gautas, tiriamasis asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą gali pateikti raštišką sutikimą prieš ekspertinio tyrimo atlikimą, dalyvaujant tarnybos vadovui ar tarnybos ekspertinio padalinio, kuriame daroma ekspertizė, vadovui.
32. Raštiškas sutikimas daryti ekspertizę turi likti ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
33. Asmuo, davęs raštišką sutikimą ekspertizės darymui, gali vėliau ir atsisakyti nuo ekspertizės darymo. Tokiu atveju ekspertinė išvada gali būti pateikta pagal gautų tyrimų rezultatus, jei tik jų pakanka. Jei esamų tyrimų nepakanka, ekspertai surašo aktą apie negalimumą pateikti ekspertinę išvadą.
34. Darant ekspertizę draudžiama:
34.1. apriboti asmens teises, naudoti prievartą, grasinimus, apgaulę ar kitas neteisėtas priemones, siekiant išgauti duomenis iš tiriamojo asmens;
34.2. naudoti ekspertinius tyrimo metodus, keliančius pavojų tiriamojo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, žeminančius žmogaus orumą, taip pat diagnostikos metodus, kuriuos įstatymas draudžia taikyti medicinos praktikoje, versti tiriamąjį asmenį vartoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje neregistruotus vaistus, atlikti su juo biomedicininius eksperimentus.
IV. EKSPERTIZIŲ RŪŠYS
35. Priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines.
Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais.
Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė daroma tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose.
Neakivaizdinė ekspertizė skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė – mirusiems asmenims.
36. Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, savo nuožiūra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
37. Vienasmenę ekspertizę daro vienas ekspertas, kuris ištiria tiriamąjį ir pateikia išvadas.
Vienasmenė ekspertizė daroma ambulatoriškai.
Vienasmenė ekspertizė gali būti daroma tik pirminės ekspertizės metu, kai ją paskiria vyresnysis komisijos ekspertas arba skyriaus viršininkas.
39. Pirminė ambulatorinė ekspertizė, paskirta komisijai, paprastai daroma pagal regioninį paskirstymą, o pakartotinei ekspertizei daryti tarnybos vadovas sudaro ekspertų komisijas, išskyrus atvejus, kai teisėjas arba teismas pats sudaro ekspertų komisiją.
40. Jei teisėjas ar teismas nenurodo konkrečios ekspertų komisijos sudėties, ekspertus į komisiją skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertų komisija priklausomai nuo iškeltų ekspertizės klausimų suderina numatomų tyrimų tikslus, jų atlikimo eiliškumą, apimtį. Kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuluoja išvadas pagal pateiktus klausimus. Vienas iš komisijos ekspertų gali atlikti eksperto organizatoriaus (komisijos pirmininko) funkcijas, tačiau jo procesinės funkcijos negali skirtis nuo kitų ekspertų funkcijų.
41. Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali skirti teismo psichiatrijos komisijos pirmininką tuo atveju, kai ekspertizės komisijoje yra trys ir daugiau ekspertų. Komisijos pirmininkas, turėdamas eksperto teises ir pareigas, siekdamas objektyviai, pilnai ir visapusiškai ištirti visas daromos ekspertizės dalyko aplinkybes, organizuoja bendrą ekspertizės komisijos darbą.
42. Teisėjo ar teismo nurodymas pavesti ekspertizę komisijai yra privalomas tarnybos vadovui. Tačiau komisijos narių skaičių, personalinę sudėtį, taip pat komisijos pirmininką skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai teisėjas ar teismas komisijos sudėtį patvirtina pats.
43. Įtrauktas į komisijos sudėtį ekspertas neturi teisės atsisakyti daryti ekspertizę, išskyrus atvejus, kai ekspertas privalo prašytis nusišalinamas nuo ekspertizės darymo šių nuostatų 8.5 punkte numatytais atvejais, taip pat dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
44. Prieš pradedant ekspertizę, tiriamasis asmuo, taip pat kiti asmenys, dalyvausiantys ekspertizėje, supažindinami su ekspertinės komisijos sudėtimi.
45. Komisijai išnagrinėjus ekspertizės rezultatus ir ekspertų nuomonėms sutapus, pateikiamas bendras ekspertizės aktas, jeigu nuomonės skiriasi, ekspertas, nesutinkantis su kitų nuomone, pateikia atskirą ekspertizės aktą.
46. Priklausomai nuo darymo eigos ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas, pakartotines ir kompleksines.
47. Pirminė ekspertizė – tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Ją daro tarnybos ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymą.
Pirminę ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija.
48. Papildoma ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Papildomą ekspertizę gali daryti tas pats ekspertas ar ta pati ekspertų komisija, taip pat kitas ekspertas ir kita ekspertų komisija, kurią sudaro stacionarinio skyriaus viršininkas arba vyresnysis ekspertų komisijos ekspertas, skiria teisėjas arba teismas.
49. Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo. Ją daro kita ekspertų komisija, kurią sudaro tarnybos vadovas, skiria teisėjas arba teismas. Darydami pakartotinę ekspertizę, ekspertai privalo atlikti visus reikalingus ekspertinei išvadai pateikti tyrimus ir negali remtis ankstesnės ekspertizės tyrimais ir išvadomis.
50. Darydami pakartotinę ekspertizę, ekspertai pagal savo kompetenciją privalo analizuoti ankstesnius ekspertinius tyrimus ir išvadas. Jei dariusių pakartotinę ekspertizę ekspertų išvados skiriasi nuo ankstesnės ekspertizės išvadų, pakartotinę ekspertizę darę ekspertai gali paaiškinti kilusius ekspertų nesutarimus. Ekspertai neturi teisės ir negali teikti savo samprotavimus apie ankstesnės ekspertizės išvadų pagrįstumą ar jų melagingumą.
51. Jei ambulatorinės ekspertizės metu ekspertai negalėjo pateikti ekspertinės išvados, trūkstant laiko asmens ištyrimui, ir rekomendavo skirti stacionarinę teismo ekspertizę, tai ši ekspertizė ambulatorinės ekspertizės atžvilgiu nebus nei papildoma, nei pakartotinė.
52. Kompleksinę ekspertizę daro ekspertų komisija, susidedanti iš skirtingų specialybių ekspertų. Ši ekspertizė gali būti teismo psichiatrijos psichologijos, teismo psichiatrijos medicinos, teismo psichiatrijos neurologijos, teismo psichiatrijos farmakologijos ir kitokia priklausomai nuo to, kokių specialybių ekspertų reikia jai daryti.
V. AMBULATORINĖS TEISMO EKSPERTIZĖS DARYMO YPATUMAI
54. Ambulatorines teismo ekspertizes tarnyboje atlieka teismo psichiatrijos komisijų ekspertai pagal regioninį paskirstymą, numatytą tarnybos vadovo patvirtintame tarnybos ekspertinių padalinių darbo reglamente.
55. Gavus teismo nutartį ekspertizei, tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo paveda daryti ekspertizę konkrečiam ekspertui ar ekspertams (ekspertų komisijai).
56. Ambulatorinės teismo ekspertizės suimtiems arba atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims daromos tardymo izoliatoriuje arba jų laisvės atėmimo vietoje. Laisvės atėmimo įstaigos administracija privalo suteikti ekspertams patalpas ir užtikrinti kitas reikiamas sąlygas ekspertizei daryti. Išimtiniais atvejais suimtiems asmenims ekspertizė tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimu gali būti daroma ambulatorinės komisijos būstinėje.
57. Ambulatorinė teismo ekspertizė daroma šia tvarka:
57.1. bylos medžiaga turi būti pateikta ne vėliau kaip 1–3 dienas iki nustatytosios ekspertizės darymo datos;
57.3. ekspertizė gali būti atidėta, jeigu jos metu nustatoma, kad reikia papildomos bylos medžiagos (pvz., medicinos dokumentų), papildomai apklausti liudytojus arba tiriamajam atlikti papildomus medicinos tyrimus;
57.4. ekspertizė pradedama nuo nutarties ir medžiagos gavimo, o baigiama ekspertizės akto surašymu ir išsiuntimu ekspertizę paskyrusiai institucijai. Šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 4 savaitės. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas:
VI. STACIONARINĖS TEISMO EKSPERTIZĖS DARYMO YPATUMAI
59. Stacionarinė teismo ekspertizė tarnyboje daroma specializuotame ekspertiniame skyriuje, kuriame yra poskyris kardomojo kalinimo tvarka suimtiems asmenims ir poskyris nesuimtiems asmenims.
60. Asmenų priėmimą į ekspertinį skyrių organizuoja ekspertinio skyriaus vadovo įgaliotas teismo psichiatras ekspertas.
61. Pagrindas priimti asmenį į ekspertinį skyrių yra ikiteisminio tyrimo teisėjo arba teismo nutartis.
62. Teismo ekspertizei reikalinga bylos medžiaga ir medicininė asmens dokumentacija turi būti pateikta iki asmens atvykimo į skyrių.
63. Tiriamieji asmenys priimami į ekspertinį skyrių, esant laisvoms vietoms. Nesant laisvų vietų, priėmimas į skyrių vykdomas eiliškumo tvarka.
64. Suimtų kardomąja tvarka asmenų pristatymas į ekspertinį skyrių vykdomas ekspertinio skyriaus ir laisvės atėmimo vietos administracijų, taip pat teisėjo ar teismo, prokuroro nustatyta tvarka.
65. Visi tiriamieji asmenys, atvykę į ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei, priimami ir mediciniškai apžiūrimi atsakingo už asmenų priėmimą eksperto.
66. Ekspertas, atsakingas už tiriamųjų asmenų priėmimą, turi atsisakyti priimti tiriamąjį asmenį, jeigu:
66.1. negauta vieno iš šių dokumentų:
66.1.1. teisėjo ar teismo nutarties skirti šiam asmeniui stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę;
66.2. iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kad į ekspertinį skyrių atvyko tas asmuo, kuriam skirta ekspertizė;
66.4. nustatomi tiriamajam asmeniui infekciniai susirgimai, kiti sunkūs somatiniai sutrikimai, dėl kurių asmuo negali būti patalpintas į ekspertinį skyrių;
67. Atsakingas už asmenų priėmimą į ekspertinį skyrių ekspertas priimamam asmeniui pildo ekspertinio tyrimo stacionare istoriją, joje nurodydamas trumpus anamnezės duomenis bei somatinę, neurologinę ir psichikos sveikatos būklę. Priimamam asmeniui atliekama pirminė sanitarinė-higieninė apžiūra.
68. Po dokumentų patikrinimo ir eksperto apžiūros, nenustačius kitų kliūčių, tiriamasis priklausomai, ar jis yra suimtas ar ne, patalpinamas į atitinkamą poskyrį.
69. Apie atsisakymą priimti asmenį į ekspertinį skyrių atsakingas už tiriamųjų priėmimą ekspertas pažymi specialiame atvykstančiųjų ekspertizei asmenų apskaitos žurnale. Suimtų asmenų asmens byloje taip pat pažymima apie atsisakymą priimti asmenį į ekspertinį skyrių ir nurodomas atsisakymo pagrindas. Asmens, kuriam paskirta ekspertizė, taip pat jo atstovo pagal įstatymą prašymu jiems gali būti duota pažyma apie atsisakymą priimti į ekspertinį skyrių, nurodant atsisakymo pagrindą.
70. Ekspertinio skyriaus vadovas ar kitas tarnybos vadovo įgaliotas asmuo, gavęs iš atsakingo už asmenų priėmimą eksperto medžiagą ekspertizei, organizuoja teismo ekspertizės darymą. Atsižvelgdamas į skyrusio ekspertizę teisėjo, teismo ar prokuroro nurodymus, ekspertizės tyrimo pobūdį, sudėtingumą, ekspertų kvalifikaciją, jų darbo krūvį, jis paskiria ekspertą ar ekspertų komisiją ekspertizei daryti.
71. Įtariamasis ar kaltinamasis teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertinį skyrių ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Suimtas įtariamasis į ekspertinį skyrių ikiteisminio tyrimo metu gali būti atiduodamas prokuroro nutarimu. Tiriamojo asmens laikymo ekspertiniame skyriuje terminas negali būti ilgesnis už teisėjo arba teismo skirtą suėmimo terminą. Jei stacionarinę teismo ekspertizę teisėjas ar teismas skyrė nesuimtam asmeniui, jis gali būti laikomas ekspertiniame skyriuje ne ilgiau kaip tris mėnesius po nutarties skirti ekspertizę priėmimo dienos. Jeigu nurodytuoju laiku negalima pateikti galutinės išvados apie tiriamojo asmens psichinę būklę, jo buvimo laiką ekspertinėje įstaigoje ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas gali pratęsti. Ekspertizę daranti ekspertų komisija apie tai, kad per paskirtą laiką negalima padaryti ekspertizės, ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki suėmimo termino pabaigos turi raštu informuoti prokurorą. Kartu su pranešimu siunčiamas prašymas pratęsti ekspertizės darymo laiką.
72. Nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, į ekspertinį skyrių stebėti ne ilgiau kaip šešioms savaitėms. Išimtiniais atvejais teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų mėnesių.
73. Prašymas dėl ekspertizės darymo termino pratęsimo gali būti pateiktas, kai:
74. Prašyme pratęsti stacionarios ekspertizės terminą turi būti detalizuotas vienas 73 punkte nurodytas pagrindas ir siūlomas ekspertizės pratęsimo terminas. Prašymo kopija prisegama prie ekspertinio tyrimo stacionare istorijos.
75. Ekspertai, darantys ekspertizę, turi žodžiu informuoti tiriamą asmenį apie pateiktą prašymą pratęsti ekspertizės terminą ir pažymėti tai ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
76. Jeigu teisėjas ar teismas, skyręs ekspertizę, nesutinka pratęsti stacionarios ekspertizės darymo termino, atliekantis ekspertizę ekspertas ar ekspertų komisija priima vieną iš sprendimų:
76.1. pateikti atsakymus į ekspertinius klausimus, jei, ekspertų nuomone, medžiagos ir laiko stacionariam tyrimui atlikti ir ekspertinei išvadai duoti užteks;
77. 76.1. punkte numatytu atveju rašomas ekspertizės aktas, o 76.2 punkte numatytu atveju – rašomas aktas, kad negalima pateikti ekspertinės išvados. Šie dokumentai turi būti surašyti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ekspertinio tyrimo pabaigimo ar nutraukimo. Abiem atvejais tiriamas asmuo turi būti išrašytas iš ekspertinio skyriaus.
78. Jei tiriamojo asmens suėmimo terminas nepasibaigęs, baigus ar nutraukus ekspertinį tyrimą, asmuo turi būti grąžintas į laisvės atėmimo vietą, iš kurios jis buvo atvežtas.
79. Jei teismo psichiatrijos ekspertizės metu ekspertai nustato, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas visuomenei, teisėjo ar teismo nutartimi jo buvimo laikas ekspertiniame skyriuje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.
80. Į ekspertinį skyrių patalpintas įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis turi teisę susitikti su savo gynėju, jei tik tam netrukdo jo psichikos būklė.
81. Stacionarinės ekspertizės metu ikiteisminio tyrimo veiksmai tiriamajam asmeniui atliekami tik ypatingais atvejais. Psichiatrai ekspertai gali uždrausti tiriamajam asmeniui ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą dėl medicininių prieš parodymų (sunkios tiriamo asmens psichikos ar somatinės sveikatos būsenos pablogėjimo grėsmės ir kt.), taip pat kitais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai apsunkins ekspertizės darymą ir ekspertinės išvados pateikimą.
82. Teismo psichiatrai ekspertai gali duoti leidimą tiriamajam asmeniui dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose tik pilnai išsiaiškinę šių veiksmų pobūdį ir trukmę. Ekspertų draudimas tiriamam asmeniui dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu. Jį turi pasirašyti ekspertas ar ekspertų komisija, daranti ekspertizę.
83. Jei asmens tyrimo stacionare metu asmeniui nustatomi susirgimo, gresiančio asmens gyvybei ar žymiam jo sveikatos pablogėjimui, požymiai ir medicininė pagalba negali būti suteikta ekspertiniame skyriuje, tiriamasis siunčiamas į atitinkamą gydymo įstaigą. Tiriamojo asmens gydymas kitoje medicinos įstaigoje gali būti pagrindu prašant pratęsti ekspertizės terminą.
84. Jei nesuimtas tiriamas asmuo, patalpintas į ekspertinį skyrių, savo veiksmais kelią grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, dezorganizuoja stacionaro darbą, stacionaro administracija kreipiasi į vietos policijos darbuotojus dėl atitinkamų priemonių šiems asmenims taikymo, jei tik pažeidėjo veiksmai nėra susiję su sunkiu psichikos sutrikimu.
VII. KOMPLEKSINĖS TEISMO EKSPERTIZĖS DARYMO YPATUMAI
86. Kompleksinės teismo ekspertizės metu kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai, kurie gali turėti reikšmės bylai ir leidžia teismui spręsti apie asmens pakaltinamumą ir veiksnumą.
87. Ekspertizę paskyrusio teisėjo ar teismo pavedimu kompleksinės ekspertizės darymą organizuoja ir ekspertų komisijos sudėtį nustato tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
88. Kompleksinės teismo ekspertizės metu kiekvienas ekspertas atlieka tyrimą tik pagal savo kompetenciją ir už jį atsako.
89. Padarius ekspertizę, rašomas bendras aktas ir pateikiama bendra išvada su atsakymais į klausimus. Į ekspertizės aktą įrašomi kiekvieno eksperto atliktų tyrimų rezultatai. Bendrą išvadą suformuluoja ekspertai pagal savo kompetenciją gautų tyrimų įvertinimui ir išvados pateikimui.
92. Jei teisėjas ar teismas skyrė kompleksinę teismo ekspertizę, tačiau nutartyje pateikti klausimai yra tik teismo psichiatrų kompetencijoje, tai kitos specialybės ekspertas (nurodytas teismo nutartyje) pagal savo kompetenciją atlieka tyrimus, būtinus reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, nors nutartyje nebuvo tokių klausimų. Nustatęs tokias aplinkybes, ekspertas teikia išvadą ir pasirašo kompleksinės ekspertizės aktą.
93. Jei tarnybai pateikta nutartis daryti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau atsakymui į pateiktą nutartyje klausimą reikia specialisto, kurio tarnyboje nėra, žinių, tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia ekspertizę skyrusiam teismui prašymą skirti naują kompleksinę ekspertizę, įtraukiant į ją reikiamos specialybės ekspertą.
94. Jei tarnybai pateikta nutartis daryti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau atsakymams į klausimus reikia teismo psichologo eksperto specialių žinių, tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymu atliekama kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė. Jei teismo psichiatrijos ekspertizės metu teismo psichiatrams ekspertams atsakyti į pateiktus klausimus reikia tik psichologo konsultacinės pagalbos, duomenys apie suteiktą psichologo pagalbą surašomi ekspertizės akte, tačiau ekspertizė šiuo atveju nėra kompleksinė.
95. Darant kompleksinę teismo ekspertizę, tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo skiria savo įstaigos ekspertus šiai ekspertizei daryti, taip pat ekspertą organizuoti ir koordinuoti skirtingų specialybių ekspertų veiklai.
96. Nepriklausomai nuo funkcijų tarp komisijos įvairių ekspertų paskirstymo, kompleksinės teismo ekspertizės darymo metu visi dalyvaujantys ekspertai turi vienodas teises ir pareigas, numatytas baudžiamojo proceso ir civilinio proceso įstatymuose. Kiekvienas ekspertas atsako už savo atliktus tyrimus ir pateiktas išvadas.
VIII. BYLOS MEDŽIAGA IR DUOMENYS, KURIŲ REIKIA EKSPERTIZEI DARYTI
97. Ekspertizei daryti turi būti pateikta:
97.1. teisėjo ar teismo nutartis, patvirtinta paskyrusios institucijos antspaudu ir pareigūno parašu, dėl ekspertizės skyrimo, kurioje turi būti nurodyta:
97.2. dokumentai, nurodantys tiriamajam paskirtą kardomąją priemonę (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, suėmimas ir kt.);
97.3. bylos medžiaga, kurios reikia ekspertizei daryti:
97.3.1. duomenys apie padaryto nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, civilinės bylos esmę;
97.3.5. informacija apie ankstesnius tiriamojo teistumus, administracines nuobaudas (pateikiami ankstesnių nuosprendžių ir administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimų nuorašai);
97.3.7. visa medžiaga apie tiriamojo sveikatos būklę anksčiau ir šiuo metu (medicinos dokumentai iš gydymo įstaigų, medicininės sveikatos ekspertizės komisijos, karinių sveikatos tikrinimo komisijų ir kt.);
97.3.10. raštiškas tiriamojo asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas atlikti tiriamajam ekspertizę, tais atvejais, kai ekspertizė asmeniui negali būti padaryta be sutikimo;
98. Jeigu ekspertizei pateikta ne visa reikiama medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai prašyti teisėjo ar teismo, paskyrusio ekspertizę, pateikti jam papildomą medžiagą. Eksperto prašyme pateikti papildomą medžiagą turi būti nurodyta:
IX. TEISMO EKSPERTIZĖS AKTO ĮFORMINIMAS
99. Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens, liudytojo, nukentėjusiojo, ieškovo, atsakovo, kito asmens, kuriam daroma teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, tyrimo rezultatai įforminami surašant ir pateikiant teismui ekspertizės aktą (medicinos apskaitos forma Nr. 192/a).
101. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma:
101.9. eksperto vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacinė kategorija, darbo ekspertu stažas;
102. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti:
102.2. išvardyti ekspertizei reikšmingi faktai, gauti remiantis bylos medžiaga, medicinos dokumentacija, tiriamojo parodymais;
102.5. pateikti tiriamuoju laikotarpiu atliktų laboratorinių, instrumentinių ir kitų specialybių konsultantų tyrimų rezultatai;
103. Ekspertizės akto išvadose turi būti atsakyta į kiekvieną pateiktą klausimą tokia tvarka, kokia jie pateikti nutartyje.
Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.
Į kiekvieną pateiktą klausimą turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima į juos atsakyti, ir paaiškinta priežastis.
Eksperto iniciatyva pateikiamos rekomendacijos surašomos išvadų dalies pabaigoje.
Išvadų dalyje pasirašo ekspertizę atlikęs ekspertas arba ekspertų komisijos nariai, dedamas ekspertinės įstaigos spaudas.
104. Ambulatorinės ekspertizės aktas surašomas dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius su bylos medžiaga pateikiamas prokurorui, kurio prašymu buvo padaryta ekspertizė, ar teisėjui, teismui skyrusiam ekspertizę, antrasis paliekamas tarnybos archyve. Jeigu tiriamajam nustatomas psichikos sutrikimas, papildomai siunčiamas pranešimas (f Nr. 027/a „Išrašai iš medicininių dokumentų“) tiriamojo gyvenamosios vietos psichiatrui.
105. Stacionarinės ekspertizės aktas surašomas trimis egzemplioriais, vienas egzempliorius su bylos medžiaga siunčiamas prokurorui, kurio prašymu buvo padaryta ekspertizė, ar teisėjui, teismui, skyrusiam ekspertizę, antrasis paliekamas ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje, o trečiasis – tarnybos archyve. Jeigu tiriamajam nustatomas psichikos sutrikimas, papildomai siunčiamas pranešimas (f Nr. 027/a „Išrašai iš medicininių dokumentų“) tiriamojo gyvenamosios vietos psichiatrui.
106. Darant kompleksines ekspertizes, papildomai surašoma tiek ekspertizės akto egzempliorių, kiek darant ekspertizę dalyvavo kitų specialybių ekspertų.
X. TEISMO EKSPERTIZIŲ APMOKĖJIMAS BAUDŽIAMOSIOSE, CIVILINĖSE IR ADMINISTRACINĖSE BYLOSE
108. Teismai už paskirtas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose apmoka įstatymų nustatyta tvarka.
109. Už teismo ekspertizių darymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose teismo ekspertui apmokama teisės aktų nustatyta tvarka.
110. Nagrinėjant civilines ir administracines bylas, už ekspertizės darymą tarnybai pagal jos patvirtintus įkainius apmoka teismai.
111. Ekspertams, dalyvaujantiems civilinių ir administracinių bylų teismo posėdžiuose, teismas apmoka už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo už kiekvieną sugaištą dieną, taip pat jiems atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą kelionės bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai teisės aktų nustatyta tvarka.