LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SAUGAUS EISMO PROGRAMOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS I-VIII KLASĖMS
2006 m. gegužės 26 d. Nr. ISAK-1030
Vilnius
Įgyvendindamas Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2005, Nr. 84-3117), priedo 7.1.1 priemonę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ISAK-
1030
SAUGAUS EISMO PROGRAMA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS I–VIII KLASĖMS
I. ĮVADAS
1. Saugaus eismo mokymas yra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525), bei dalyko „Žmogaus sauga“ sudedamoji dalis. Saugaus eismo mokymas vykdomas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Jis apima pradinio ugdymo programą (saugaus eismo mokymo programa integruojama į kitų mokomųjų dalykų pamokas) ir pagrindinio ugdymo programos I dalį.
2. Saugaus eismo mokymas suprantamas kaip saugaus eismo kompetencijos ugdymas, o saugaus eismo kompetencija – žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką. Tai reiškia, kad ugdymo procese siekiama sukurti tokią žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, kuri teiktų galimybę mokiniams ne tik tapti brandžiomis asmenybėmis, pasirengusiomis aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairias eismo problemas, bet ir taikyti turimas žinias bei gebėjimus kasdienėje eismo praktikoje; ne tik taikyti jau žinomus saugaus elgesio modelius, bet ir juos tobulinti atsižvelgiant į besikeičiančią eismo aplinką gyvenamojoje vietovėje (ar pakeitus gyvenamąją vietovę). Saugaus eismo kompetencijos ugdymą sąlyginai galima skirstyti į pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų saugaus eismo kompetencijos ugdymą.
II. TIKSLAI
3. Saugaus eismo kompetencijos ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams plėtoti savo kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo) saugaus eismo kompetenciją. Siekiama, kad mokiniai suvoktų eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, eismo aplinkoje grėsmes, kylančias eismo dalyviams, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, pagrindines saugaus eismo įgyvendinimo strategijas ir būdus; kartu su specifiniais gebėjimais ugdytų ir bendruosius gebėjimus, padėsiančius geriau orientuotis eismo aplinkoje, numatyti bei atpažinti grėsmes ir taikyti žinomus saugaus elgesio modelius; išsiugdytų vertybines nuostatas, laiduojančias turimų žinių ir gebėjimų panaudojimą praktikoje, bei aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką.
4. Mokant žmogų daugiau dėmesio skirti savo asmens ir aplinkinių saugumui užtikrinti, saugaus eismo kompetencijos ugdymo procese plėtojamos tokios vertybinės nuostatos:
4.2. pagarba kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir pan.;
4.6. veiksmingumas, t. y. tikėjimas savo galimybėmis daryti įtaką savo ir aplinkinių eismo saugumui;
5. Saugaus eismo pamokose ugdomi mokinių šio dalyko specifiniai gebėjimai:
III. UŽDAVINIAI
6. Ugdant mokinių saugaus eismo kompetenciją, sudaryti sąlygas:
6.1. išsiugdyti nuostatą nuolat stebėti ir vertinti kintančią eismo aplinką, tobulinti savo kaip eismo dalyvio kompetenciją, savarankiškai kurti naujus, pakitusiai eismo aplinkai adekvačius saugaus eismo modelius;
6.2. patirti pažinimo džiaugsmą, suvokiant eismo automobilių keliais tvarką ir darną (KET), suvokiant žmogų kaip globalaus eismo dalyvį, jo vietą ir vaidmenį aplinkoje;
6.3. suvokti eismo įvykius kaip tam tikrą konfliktą sistemoje „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“, išsiaiškinti pagrindines konfliktų šioje sistemoje kilimo priežastis;
6.4. ugdytis gebėjimą įvairiais būdais rinkti informaciją apie saugų eismą, kritiškai vertinti ir taikyti kasdieniam gyvenimui;
IV. DIDAKTINĖS NUOSTATOS
7. Pradiniame ugdyme tęsiama mokinių pažintis su artimiausia eismo aplinka. Ugdymas grindžiamas jau turimais ir tobulinamais saugaus eismo įgūdžiais bei įpročiais, kasdienėje veikloje įgyjamos patirties refleksija, nesudėtingais aplinkos ir eismo problemų tyrimais, suteikiančiais galimybę kaupti informaciją apie supančią eismo aplinką, atskleisti priežasties ir pasekmės ryšius, konstruoti saugesnio elgesio modelius. Mokymosi procese remiamasi mokinių keliamais klausimais, jiems šiandien čia ir dabar aktualiomis eismo problemomis:
7.1. mokomasi ne tik klasėje, bet ypač artimoje eismo aplinkoje – keliuose prie mokyklos ir mokinių namų, kelyje „Namai-mokykla-namai“, mokyklos teritorijoje; pagal galimybes specializuotose papildomojo ugdymo įstaigose (saugaus eismo mokyklose, centruose ir pan.);
7.2. pažinimo veikla siejama su gyvenimu, t. y. artimiausia ir mokiniams pažįstama eismo aplinka gyvenvietėje, mokytojo, mokinių asmenine ir jų šeimos narių patirtimi, rajono mokinių transportinio traumatizmo statistika, konkrečių eismo įvykių priežastimis ir aplinkybėmis. Mokymosi procese naudojami įvairūs informacijos šaltiniai: periodiniai leidiniai (laikraščiai, žurnalai), mokytojo parengta dalijamoji medžiaga, internetas, knygos, aplinkos tyrinėjimo (stebėjimų, apklausų, bandymų) rezultatai. Atliekant paprastus stebėjimus, bandymus, apklausas stebima artimiausia automobilių kelių eismo aplinka, kelio įrengimai, pavojaus šaltiniai, eismo dalyvių elgesys, atliekami nesudėtingi eismo saugumui reikšmingi, fizikinius reiškinius atskleidžiantys bandymai, eismo dalyvių nuomonių, patirties apklausos, keliant klausimus ir ieškant atsakymų. Tai, kas patirta ir atrasta, apibendrinama, daromos vaikų amžių atitinkančios išvados, kurių pagrindu konstruojama saugaus eismo žinių sistema. Kartu mokomasi pavaizduoti ir pristatyti savo veiklos rezultatus, organizuojamos mini konferencijos klasėje, parodėlės mokyklos bendruomenei. Mokomasi ne tik klasėje, bet ir artimoje eismo aplinkoje – keliuose prie mokyklos ir mokinių namų, kelyje „Namai- mokykla-namai“, mokyklos teritorijoje; pagal galimybes specializuotose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose (saugaus eismo mokyklose, centruose ir pan.). Organizuojama veikla turi būti įdomi, patraukli, įtraukti visus mokinius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą;
7.3. mokinių veiklai turi būti sudaromos saugios sąlygos. Mokyklos apylinkėse organizuojami automobilių kelių įrengimų, pavojaus šaltinių ir eismo dalyvių elgesio stebėjimai vykdomi saugiu atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies. Jei saugaus elgesio pratybos organizuojamos realioje gatvėje, tikslinga į pagalbą pasitelkti policijos pareigūną(-us). Pratyboms pamokų metu, vedamoms laikinai įrengtoje pusiau realioje gatvės aplinkoje, geriau tinka panaudoti mokyklos teritorijoje esančius kelio elementus. Saugaus eismo pratybose remiamasi kasdiene mokinių savarankiško dalyvavimo eisme patirtimi;
7.4. mokiniai mokytojo skatinami aktyviai dalyvauti planuojant pažintinę veiklą ir ją vertinant. Taip nuosekliai ugdomi aplinkos pažinimo, savo veiklos vertinimo ir savarankiško tobulinimosi gebėjimai, mokomasi planuoti ir įgyvendinti tai, kas numatyta, įgytas žinias ir gebėjimus taikyti naujose situacijose, tobulinti kompetenciją keičiantis eismo aplinkai ir problemoms;
7.5. integralumas – pradinio saugaus eismo kompetencijos ugdymo savybė, kuri leidžia kurti visuminį aplinkos ir pasaulio vaizdinį. Saugaus eismo kompetencijos ugdymas siejamas su doriniu, socialiniu, technologiniu, gamtamoksliniu, matematiniu, kalbiniu, sveikos gyvensenos ir aplinkosauginiu ugdymu. Jie vieni kitus papildo arba sudaro vieną visumą. Saugaus eismo kompetencijos ugdymo turinys pradiniame etape organizuojamas ne dalykiniu principu, o integruojant temas, metodus, realias mokiniams iškylančias problemas ir jų sprendimą.
8. Pagrindiniame ugdyme išlaikomas pradėto saugaus eismo kompetencijos ugdymo tęstinumas bei integralumas. Tęsiama mokinių pažintis su eismo aplinka. Ugdymo procesas grindžiamas turimos ir kasdienėje veikloje įgyjamos patirties analize, projekto veikla, trumpalaikiais ir ilgalaikiais artimiausios aplinkos tyrimais, kaupiant informaciją apie eismo aplinką, egzistuojančią eismo tvarką, pokyčius, eismo tvarkos sutrikimų pasekmes, ieškant informacijos įvairiuose informacijos šaltiniuose įvairiomis priemonėmis (interviu, anketinės šeimos narių, bendraamžių, specialistų apklausos, informacijos paieška internete, bibliotekoje ir kt.); informacijos analizės ir apibendrinimo pagrindu konstruojami saugesnio elgesio modeliai, saugesnės ir gamtai palankesnės eismo aplinkos projektai. Mokymosi procese atsižvelgiama į mokinių keliamus klausimus, mokinių gyvenamajai vietovei aktualias eismo problemas, ieškoma jų sprendimo galimybių. Tai sudarys sąlygas plėtoti ne tik saugaus eismo kompetenciją, bet ir bendruosius gebėjimus, geriau atskleis saugaus eismo prasmę:
8.1. saugaus eismo kompetencijos ugdymas siejamas su tiriamąja mokinių veikla, kuri sudarys sąlygas geriau pažinti ir suprasti eismo automobilių keliais tvarką ir pavojaus šaltinius, mokslo tyrimų reikšmę kuriant naujas technologijas, užtikrinant žmonių saugumą. Saugaus eismo kompetencijos ugdymas neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ugdymo, skatinant ieškoti ir atrasti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Patartina naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, tam tikslui pasitelkiant įvairias mokomąsias kompiuterines programas ir internetą;
8.2. numatant ir planuojant veiklą svarbu skatinti mokinius aktyviai dalyvauti saugaus eismo mokymosi procese atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualią patirtį, kylančius klausimus, problemas, idėjas, hipotezes. Mokiniai turėtų būti skatinami tikrinti apie saugų eismą įgyjamas žinias kasdieniame gyvenime stebėdami savo ir aplinkinių eismo dalyvių elgesį, jo pasekmes, analizuoti patiriamus pojūčius, vertinti saugaus elgesio eismo aplinkoje modelius, išsakyti kylančias abejones, siūlyti idėjas saugaus elgesio eismo aplinkoje modeliams tobulinti, konstruoti naujus saugesnio elgesio kelyje modelius ir juos išbandyti praktiškai (savarankiškai nepamokiniu laiku), stebėti, aptarti, įvertinti;
8.3. mokinių savarankiškumas ir sąmoningas mokymasis itin svarbūs saugaus eismo kompetencijos ugdymo procese, nes įgyjamas žinias ir gebėjimus mokiniai turi galimybę išbandyti savarankiškai, priimdami žemesnio arba aukštesnio rizikos laipsnio sprendimus ir praktiškai juos įgyvendindami. Pagal galimybes greta pamokos rekomenduojama taikyti ir kitas ugdymo proceso organizavimo formas (ekskursijas, debatus, projektus, konkursus, varžybas ir t. t.).
9. Ryšys su kitomis ugdymo programomis:
9.1. doriniu ugdymu (pagarba gyvybei, kitiems eismo dalyviams, mažareikšmių asmeninių interesų aukojimas aplinkinių eismo saugumo labui ir t. t.);
9.2. socialiniu ugdymu (partnerystė, solidarumas; bendravimas ir bendradarbiavimas sprendžiant problemas; konstruktyvus konfliktų sprendimas ir t. t.);
9.3. pilietiniu ugdymu (aktyvus dalyvavimas sprendžiant saugaus eismo problemas gyvenamojoje vietovėje, šalyje, kuriant naujus įstatymus ir t. t.);
V. TURINYS
10. Saugaus eismo programos turinį sudaro šios sritys:
10.1. aplinkotyra (elementarūs eismo aplinkos ir problemų tyrimai atsižvelgiant į mokinių gebėjimų lygmenį) – integrali sritis, realizuojama kartu su kitomis sritimis; svarbi ugdant pastabumą, gebėjimą orientuotis eismo aplinkoje, vertinti ir įsivertinti, aktyviai plėtoti žinias apie saugų eismą;
10.2. sistema „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“ (ED-TP-K-EA), eismo tvarka (Kelių eismo taisyklės) – dėmuo, skirtas pažinti eismą kaip jautrią ir nestabilią sistemą, kurios darna priklauso nuo visų tarp savęs susijusių sistemos sudedamųjų dalių ir ypač – nuo konkrečių eismo dalyvių sprendimų kelyje bei jų praktinio įgyvendinimo kokybės, nuostatų ir vertybių, santykio su aplinka ir kitu žmogumi pobūdžio;
10.3. konfliktinės situacijos sistemoje ED-TP-K-EA, jų priežastys ir pasekmės – dėmuo, skirtas suvokti avarines situacijas ir eismo įvykius kaip tam tikrą konfliktą, pirmiausia kylantį tarp eismo dalyvių;
10.4. saugaus eismo įgyvendinimas: pagrindinės veiklos strategijos (kryptys) ir būdai – dėmuo, skirtas susipažinti su visuomenės pastangomis didinti eismo saugumą, pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis (tobulinant transporto priemones ir kelius, tobulinant eismo tvarką ir ją prižiūrint, tobulinant eismo dalyvių saugaus eismo mokymąsi), pagrindinėmis saugaus eismo priemonėmis (pasyvaus ir aktyvaus saugumo), pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus elgesio modeliais.
VI. SIEKTINI REZULTATAI
12. Pagrindinis saugaus eismo mokymo siektinas rezultatas – aukštesnio lygio saugaus eismo kompetencija, laiduojanti saugesnį elgesį kelyje, dėl kurios mažėja eismo įvykiuose nukentėjusiųjų skaičius.
13. Baigę pradinio ugdymo programą mokiniai turėtų būti išsiugdę šias vertybines nuostatas:
13.4. suvokti eismo dalyvių tarpusavio pagarbos nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo svarbą;
13.8. suvokti eismą automobilių keliais kaip sistemą, kurios darnus funkcionavimas priklauso nuo visų jos sudedamųjų dalių, iš kurių svarbiausia – eismo dalyvis;
13.9. žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, priežastis ir aplinkybes bei saugaus elgesio būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose;
13.10. žinoti tokius pėsčiųjų ir keleivių saugaus eismo užtikrinimo būdus kaip eismo dalyvių saugaus elgesio mokymas(is), atšvaitų, saugos diržų, šalmų ir kėdučių tobulinimas ir panaudojimas;
13.11. gebėti rinkti iš eismo aplinkos pėsčiajam eismo dalyviui naudingą informaciją – pastebėti pavojaus šaltinius, identifikuoti pėstiesiems ir keleiviams (iš dalies ir vairuotojams, kiek tai susiję su pėsčiųjų ir keleivių elgesiu) rizikingas eismo situacijas, numatyti avarines situacijas;
13.12. gebėti vertinti informaciją iš eismo aplinkos, pasinaudojant turimomis žiniomis susidaryti adekvatų situacijos kelyje vaizdinį („uždavinį“);
14. Baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį mokiniai turėtų:
14.1. jausti pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą, racionalų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą;
14.2. jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo;
14.5. būti iniciatyvūs, veiklūs, kūrybiški, atviri kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms sprendžiant problemas, susijusias su eismo saugumu; jausti poreikį tobulinti savo kaip eismo dalyvio kompetenciją;
14.6. suvokti eismą automobilių keliais kaip sistemą, kurios darnus funkcionavimas priklauso nuo visų jos sudedamųjų dalių, iš kurių svarbiausia – eismo dalyvis;
14.8. žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, priežastis ir aplinkybes bei saugaus elgesio būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose;
14.10. gebėti išgauti iš eismo aplinkos naudingą informaciją – laiku pastebėti pavojaus šaltinius, identifikuoti eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams ir vairuotojams) rizikingas eismo situacijas, numatyti avarines situacijas;
14.11. gebėti adekvačiai įvertinti informaciją iš eismo aplinkos, pasinaudodami turimomis žiniomis susidaryti adekvatų situacijos kelyje vaizdinį („uždavinį“);
14.12. gebėti veikti adekvačiai turimai informacijai: priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti (stebint aplinką ir savo elgesį, vertinant informaciją eismo aplinkoje, koreguojant užduoties vaizdinį ir savo elgesį);
VII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS IR ĮVERTINIMAS
15. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas saugaus eismo pamokose grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais. Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti parenkant vertinimo kriterijus, vertinimo ir įsivertinimo būdus. Gebėjimas adekvačiai vertinti savo ir aplinkinių eismo dalyvių elgesį yra svarbi sudedamoji saugaus eismo kompetencijos dalis, todėl vertinimo ir įsivertinimo procesas yra kartu ir sudedamoji saugaus eismo kompetencijos ugdymo dalis. Mokytojas vertina mokinių pasiekimus ir pažangą stebėdamas (stebėjimas plačiąja prasme) mokymosi procesą ir rezultatus, informuodamas apie tai mokinius žodžiu arba raštu. Mokiniai vertina savo mokymosi pasiekimus ir pažangą stebėdami savo pačių elgesį eismo aplinkoje, lygindami su ankstesniu elgesiu, aptardami savo pastebėjimus su kitais klasės mokiniais ir mokytoju. Saugaus eismo pasiekimų ir pažangos vertinimo bei mokytojo ir mokinių diskusijos pagrindu rengiamos mokymosi proceso tobulinimo gairės. Vertinimo kriterijai siejami su programos ir ugdymo proceso dalyvių sau keliamais veiklos uždaviniais ir siekiamais rezultatais. Vertinimo kriterijai turėtų būti žinios, gebėjimai, nuostatos, ugdytinių pojūčiai eismo aplinkoje ir pan.
VIII. PAGRINDINĖS IR PAPILDOMOSIOS MOKYMO(SI) PRIEMONĖS, KITA DIDAKTINĖ MEDŽIAGA
16. Saugaus eismo kompetencijos ugdymui gali būti panaudota:
16.4. pusiau reali gatvės aplinka (mokyklos ar kt. teritorijoje esančiuose takeliuose imituojama gatvė, įrengiant laikinus kelio ženklus, ženklinimą, pastatant automobilį ar panaudojant stovintį);
16.7. informacijos šaltiniai (spausdinti leidiniai, el. leidiniai, informacija internete, mokytojų ir mokinių parengta informacinė medžiaga vykdytų tyrimų rezultatų pagrindu);
Saugaus eismo programos bendrojo lavinimo
mokyklos I–VIII klasėms
priedas
SAUGAUS EISMO PROGRAMOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS I-VIII KLASĖMS TURINYS
| Sritis |
Pradinio ugdymo programa (I–IV klasės) |
Pagrindinio ugdymo programos I dalis (V–VIII klasės) |
| Aplinkotyra (elementarūs eismo aplinkos stebėjimai ir eismo problemų tyrimai atsižvelgiant į mokinių gebėjimų lygmenį) |
Elementarūs eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje aiškinantis kelio sudedamąsias dalis, kelio įrengimus, eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; šeimos narių, bendraamžių apklausos siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį, nuomones, vertinimus. Bandymai skirti kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti, fizikinių dėsnių įtakai eismo saugumui atskleisti (derinami su gamtamokslinio ugdymo programa). Pėsčiųjų eismo dalyvių, keleivių, dviratininkų transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant mokinių amžių atitinkančių eismo dalyvių transportinio traumatizmo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje buvusių, eismo įvykių aplinkybėms. |
Elementarūs eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje plėtojant supratimą apie eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; organizuojamos mokinių šeimos narių, bendraamžių apklausos siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį eismo aplinkoje. Bandymai skirti kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti, fizikinių dėsnių įtakai eismo saugumui atskleisti (derinami su kitų ugdymo sričių programomis). Aplinkos teršimas automobilių išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai (derinama su kitų ugdymo sričių programomis). Miesto, rajono, šalies transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant to paties amžiaus tarpsnio eismo dalyvių transportinio traumatizmo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių avarijų aplinkybių analizei. |
| Sistema „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias –eismo aplinka“, eismo tvarka (KET) |
Kelio samprata; pagrindinės kelio sudedamosios dalys; kelio dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams; pagrindiniai kelio įrengimai, kelio ženklai, kelių ženklinimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai. Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą, vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės; važiavimą dviračiu reglamentuojančios taisyklės. Transporto priemonės samprata; keleivinės transporto priemonės samprata. Keleivių elgesį reglamentuojančios kelių eismo taisyklės. |
Globalaus eismo samprata (sausumos, oro ir vandens transporto keliais); transporto priemonės (sausumos, vandens, oro) samprata. Bendroji eismo tvarka. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai. Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigas, eismą dviračiais ir mopedais, dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančios kelių eismo taisyklės. Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas. Aplinkos apsauga. |
| Konfliktinės situacijos sistemoje „Eismo dalyvis –transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“, jų priežastys ir pasekmės |
Mokinių pėsčiųjų, keleivių transportinis traumatizmas (gyvenvietėje, rajone, šalyje). Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia mokiniai pėstieji, priežastys, susijusios su nukentėjusiojo eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, dviratininko) veiksmais, ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais. Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių pastangas ir galimybes užtikrinti savo bei aplinkinių eismo dalyvių saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus aplinkinių elgesys ir pan.). Atsakomybė už savo elgesį kelyje. |
Transportinis traumatizmas pasaulyje: sausumos (automobilių ir geležinkelio), vandens ir oro transporte. Pėsčiųjų, dviratininkų ir keleivių traumatizmas šalyje, rajone, gyvenvietėje. Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokiniai ir suaugusieji pėstieji (lyginamoji analizė), dviratininkai, keleiviai, priežastys: priežastys, susijusios su nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksniais, ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais. Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių pastangas ir galimybes užtikrinti savo bei aplinkinių eismo dalyvių eismo saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.) Atsakomybė už savo elgesį kelyje. Nuobaudos už KET pažeidimus. |
| Saugaus eismo įgyvendinimas: pagrindinės veiklos kryptys ir būdai |
Kelio įrengimai, skirti pėsčiųjų eismo saugumui ir patogumui. Pasyvaus saugumo priemonės (atšvaitai, saugos šalmai, diržai, saugos kėdutės). Pėsčiųjų, keleivių ir dviratininkų saugaus eismo mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus elgesio turinys: pavojaus šaltinių numatymas, atpažinimas, saugaus elgesio kelyje modeliai, adekvatus jų pasirinkimas, saugaus elgesio modelių realizavimas, vertinimas ir koregavimas, nuostata rūpintis savo asmens ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, veiksmingumas (tikėjimas savo galimybėmis daryti įtaką eismo saugumui). |
Techniniai įrenginiai ir priemonės, skirtos pėsčiųjų, sausumos, vandens ir oro transporto priemonių keleivių, dviratininkų ir mopedų vairuotojų pažeidžiamumui sumažinti. Eismo organizavimo tobulinimas. Pagrindinės saugaus eismo priemonės (pasyvaus ir aktyvaus saugumo). Eismo dalyvių saugaus elgesio mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus eismo dalyvio elgesio turinys: pavojaus numatymas, atpažinimas, saugaus elgesio modelių žinojimas ir adekvatus jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas. |
______________