VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS, BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS KREDITORIAUS, SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU TOS ĮMONĖS PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ VYKDYMU, PRIĖMIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. gegužės 18 d. Nr. 102

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl Kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl piniginės prievolės neįvykdymo, vykdymo terminų atidėjimo, jų atsisakymo arba piniginės prievolės pakeitimo kita prievole (atsiskaitymu turtu, akcijomis arba vertybiniais popieriais), kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba sudaroma taikos sutartis, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 5-150) 5 punktu ir siekdamas nustatyti Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodiką,

Tvirtinu pridedamą Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodiką.

 

 

 

Viršininkas                                                                                                       A. Bakšinskas


 

PATVIRTINTA

Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos viršininko

2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 102

 

MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS, BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS KREDITORIAUS, SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU TOS ĮMONĖS PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ VYKDYMU, PRIĖMIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodika (toliau – Metodika) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 01 12 nutarimo Nr. 38 (Žin., 2000, Nr. 5-150) nuostatas.

2. Šios Metodikos tikslas – nustatyti pagrindinius kriterijus ir tvarką, kuriais vadovaudamasis mokesčių administratorius kreditorius (centrinis mokesčių administratorius arba vietos mokesčių administratorius, toliau – MAK) bankrutuojančios įmonės sanavimo projekto arba taikos sutarties projekto sudarymo metu turi priimti sprendimus dėl jos piniginių prievolių įvykdymo terminų atidėjimo, šių prievolių pakeitimo kita prievole (atsiskaitymo turtu, kitų įmonių akcijomis arba vertybiniais popieriais) arba jų atsisakymo.

3. Nagrinėdamas rengiamą sanavimo ar taikos sutarties projektą, MAK įvertina bankrutuojančios įmonės galimybes įvykdyti piniginę prievolę ir priima sprendimą sutikti (nesutikti), kad bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu piniginės prievolės įvykdymo terminai būtų atidėti, šios prievolės būtų atsisakyta arba ji būtų pakeista kita prievole šiame sprendime ir sanavimo projekte ar taikos sutartyje numatytomis sąlygomis.

4. Jei nėra galimybės priimti sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės visos piniginės prievolės įvykdymo tik viena forma (pvz., kad visa piniginė prievolė būtų pakeista kita prievole arba visos piniginės prievolės įvykdymas būtų atidėtas), tai, atsižvelgdamas į šios Metodikos 4 punkte nustatytus prioritetus, MAK priima vieną sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės atitinkamų dalių įvykdymo skirtingomis formomis.

5. MAK sprendimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių vykdymu, priima pagal tokį šių sprendimų prioritetinį eiliškumą:

5.1. įvykdyti piniginę prievolę per artimiausią sanavimo (taikos sutarties) projekte numatytą terminą;

5.2. atidėti piniginės prievolės įvykdymo terminus;

5.3. pakeisti piniginės prievolės įvykdymo formą kita forma – turtu, akcijomis, vertybiniais popieriais;

5.4. atsisakyti piniginės prievolės.

Vertindamas bankrutuojančios įmonės sanavimo (taikos sutarties) projektą, MAK turi atsižvelgti į tai, kad priimdamas sprendimą atidėti piniginės prievolės įvykdymą, atsisakyti šių prievolių ar pakeisti kita prievole, nesudarytų palankesnių sąlygų kitų kreditorių kreditoriniams reikalavimams tenkinti jo sąskaita.

6. Sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių įvykdymo konkrečių formų, sąlygų ir terminų MAK vardu priima apskrities VMI viršininkas. Sprendimas įforminamas raštu ir patvirtinamas apskrities VMI viršininko parašu bei herbiniu apskrities VMI antspaudu. Ši nuostata netaikoma, jeigu Metodikos įsigaliojimo dieną įstatymų nustatyta tvarka sanavimo projektas yra patvirtintas ar taikos sutartis įsigaliojusi.

7. Piniginių prievolių įvykdymo forma (formos), sąlygos ir terminai (pvz., atidėjimo terminas, mokėjimo tvarka, t. y. mokėjimas tam tikromis dalimis pagal tam tikrą grafiką) pagal MAK šios Metodikos nustatyta tvarka priimtą sprendimą turi būti nurodytos sanavimo ar taikos sutarties projekte, kaip MAK suteikiamos nuolaidos bankrutuojančiai įmonei.

8. Sanavimo projekto rengimo ar įvertinimo metu MAK priimtas sprendimas sutikti, kad bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų vykdoma tam tikra forma (formomis), sąlygomis ir terminais, įgyvendinamas (t. y. piniginė prievolė turi būti vykdoma) teismui patvirtinus šį sanavimo projektą, kuriam prieš tai pritarė kreditorių susirinkimas (neteisminės bankroto procedūros atveju – kreditorių susirinkimui patvirtinus sanavimo projektą).

9. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir kreditorių taikos sutarties projekto rengimo ar įvertinimo metu MAK priimtas sprendimas sutikti, kad bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų vykdoma tam tikra forma (formomis), sąlygomis ir terminais, gali būti pradėtas įgyvendinti tik tuomet, kai bankrutuojančios įmonės administratorius (arba jo įgaliotas atstovas), gavęs įmonės savininko (-ų), valdymo organo, turinčio teisę priimti nutarimą reorganizuoti arba likviduoti įmonę, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo rašytinį sutikimą dėl taikos sutarties, ir kreditoriai pasirašo šią taikos sutartį, kurią įstatymų nustatyta tvarka patvirtina teismas (neteisminės bankroto procedūros atveju – kreditorių susirinkimo pasirašytą taikos sutartį patvirtina notaras).

10. Vertindamas bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties projektą, MAK turi teisę kreiptis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos ir (arba) į tą instituciją, kurios reguliavimo sričiai priklauso (-ė) bankrutuojančios įmonės veikla, su prašymu pateikti motyvuotą išvadą dėl konkrečios bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties projekto, įvertinant konkurencinę aplinką, kainų politiką, numatomą pardavimo strategiją, gamybos analizę, lėšų poreikį ir jų panaudojimą, finansinių rodiklių skaičiavimą, pelno prognozę, numatomų atlikti darbų grafiką, taip pat projekto atitikimą galiojantiems teisės aktams ir projekto įgyvendinimo riziką.

Vietos MAK į minėtas institucijas turi kreiptis per centrinį mokesčių administratorių.

11. Iškilus būtinumui vykdomą sanavimo projektą ar taikos sutartį keisti, MAK vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis bei remiasi šios Metodikos nuostatomis.

 

II. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ĮVYKDYMO ATIDĖJIMAS

 

12. Sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės įvykdymo atidėjimo MAK gali priimti tik tada, jeigu įmonė neturi lėšų įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau iš parengto sanavimo ar taikos sutarties projekto bei kitų dokumentų galima daryti motyvuotą išvadą, kad po sanavimo ar taikos sutarties projekte (jį pradėjus įgyvendinti) nurodyto konkretaus termino šios įmonės finansinė būklė pagerės ir ji šią prievolę pajėgs įvykdyti sanavimo ar taikos sutarties projekte numatytomis sąlygomis bei terminais.

13. Piniginių prievolių vykdymo atidėjimo terminas negali būti ilgesnis už sanavimo projekto ar taikos sutarties vykdymo trukmę.

14. Bankrutuojančiai įmonei atidedant piniginės prievolės vykdymą, nebūtina sudaryti atskiros mokestinės paskolos sutarties, kuri būtų sanavimo projekto ar taikos sutarties neatsiejama dalis. Sanavimo projekte ar taikos sutartyje taip pat turi būti atidėtos piniginės prievolės bankrutuojančiai įmonei mokėjimo grafikas, pagal kurį turės būti vykdoma atidėtoji piniginė prievolė.

 

III. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ĮVYKDYMAS KITA FORMA

(ATSISKAITYMAS TURTU, KITŲ ĮMONIŲ AKCIJOMIS, VERTYBINIAIS POPIERIAIS)

 

15. Sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės galimybės įvykdyti piniginę prievolę kita forma – atsiskaityti nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, kitų įmonių akcijomis, vertybiniais popieriais – MAK gali priimti tik tada, kai bankrutuojanti įmonė neturi ir pagal šį projektą sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu neturės lėšų piniginei prievolei įvykdyti, tačiau ji turi turto, akcijų, kitų vertybinių popierių, kuriais galėtų būti įvykdyta piniginė prievolė (t. y. gali būti pakeista atsiskaitymo forma).

16. Sprendimą sutikti, kad bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė jos sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu būtų įvykdyta kita forma – t. y. kad įmonė atsiskaitytų nekilnojamuoju arba kilnojamuoju turtu – MAK gali priimti tik tada, jeigu yra gautas:

a) valstybės (savivaldybės) institucijos (potencialios šio turto perėmėjos) motyvuotas sutikimas už neįvykdytas pinigines prievoles valstybės (savivaldybės) biudžetui savo žinion perimti minėtą turtą,

b) nepriklausomų turto vertintojų išvadą dėl turto rinkos vertės (išskyrus atvejus, kai atsiskaitoma akcijomis ir vertybiniais popieriais).

Tokį sprendimą MAK priima atsižvelgdamas į šios Metodikos 4 punkte nurodytą sprendimų prioritetinį eiliškumą.

17. Sprendimas sutikti, kad bankrutuojanti įmonė už piniginę prievolę atsiskaitytų kitos įmonės akcijomis, bei įgalioti savo atstovą balsuoti už tai kreditorių susirinkime priimamas, jeigu dieną prieš kreditorių susirinkimą šios įmonės akcijų kursas Nacionalinės vertybinių popierių biržoje buvo didesnis už jų nominalą.

18. MAK sprendimą sutikti, kad bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų įvykdyta kita forma, t. y. kad būtų atsiskaityta vertybiniais popieriais (išskyrus akcijas), gali priimti tik tada, jeigu tai yra Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – VVP).

19. Bankrutuojančiai įmonei piniginę prievolę vykdant kita forma – atsiskaitant VVP, MAK turi vadovautis nustatyta tvarka.

 

IV. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ĮVYKDYMO ATSISAKYMAS

 

20. Sprendimą atsisakyti bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės MAK gali priimti tik tada, kai bankrutuojanti įmonė sanavimo ar taikos sutarties projekto sudarymo metu neturėjo ir pagal šį projektą, sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu neturės lėšų piniginei prievolei įvykdyti, taip pat negalės šią piniginę prievolę įvykdyti kita forma, arba ekonominiu požiūriu iš jos netikslinga reikalauti, kad ši piniginė prievolė (jos dalis) būtų įvykdyta.

21. Esant dviem alternatyviems variantams – bankrutuojančiai įmonei visą savo piniginę prievolę įvykdyti per sanavimo ar taikos sutarties projekte nustatytą terminą (ar konkrečiu laiku) arba iš dalies įvykdyti šią prievolę sanavimo ar taikos sutarties projekte numatytu artimiausiu metu, MAK gali pasirinkti priimti antrąjį sprendimo variantą, sutikdamas, kad būtų atsisakyta bankrutuojančios įmonės tokios piniginės prievolės sumos dalies, kuri lygi gautinų pinigų, piniginę prievolę įvykdžius numatytu artimiausiu metu, vertės ir šių pinigų, mokestinę prievolę įvykdžius per sanavimo ar taikos sutarties projekte nustatytą terminą (ar konkrečiu laiku), dabartinės vertės skirtumui.

______________