LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TERORO AKTŲ SUKELIAMŲ KRIZINIŲ SITUACIJŲ PADARINIŲ LIKVIDAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 26 d. Nr. 850
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 71-2 „Dėl Lietuvos Respublikos programos prieš terorizmą patvirtinimo“ (programos įgyvendinimo priemonė Nr. 39), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad konkreti lėšų suma šiuo nutarimu patvirtintos Teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų padarinių likvidavimo programos priemonėms vykdyti būtų numatoma rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektus ir valstybės investicijų programas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. birželio 26 d. nutarimu
Nr. 850
TERORO AKTŲ SUKELIAMŲ KRIZINIŲ SITUACIJŲ PADARINIŲ LIKVIDAVIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų padarinių likvidavimo programa (toliau vadinama – Programa) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 71-2 patvirtintą Lietuvos Respublikos programą prieš terorizmą, vadovaujantis Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (Žin., 1997, Nr. 59-1370), Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (Žin., 1998, Nr. 35-935) ir kitais teisės aktais.
2. Programos būtinumas grindžiamas:
2.4. rizikos, susijusios su teroro aktais, iš jų ir naudojant masinio naikinimo ginklą, suvokimu, kiekvienos saugumo grandies būklės įvertinimu ir priemonių planams tikslinti nustatymu;
3. Gyventojų ir aplinkos apsauga ir tinkamas pasirengimas likviduoti teroro aktų sukeltų krizinių situacijų padarinius yra viena iš Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių ir būtina sąlyga integruojantis į Europos Sąjungą ir kolektyvinę transatlantinės gynybos organizaciją.
4. Gyventojų ir aplinkos apsaugos nuo galimų teroro aktų padarinių priemonės ir veiksmai likviduojant šiuos padarinius įtraukiami į esamus parengties ekstremalioms situacijoms planus ir bendro pasirengimo strategiją, atsižvelgiant į pasaulyje įvykusius teroro aktus, naujas teroro apraiškas ir realią tarptautinę politinę situaciją.
5. Kariuomenės ir civilinių institucijų pasirengimas veiksmams teroro aktų atvejais koordinuojamas, kad būtų sudaryta galimybė tinkamai reaguoti ir vykdyti užduotis tiek ginant savo šalies teritoriją, tiek užtikrinant piliečių saugumą nuo teroro aktų.
6. Teroro aktų sukeltos krizinės situacijos pagal reagavimo į jas strategiją nesiskiria nuo gamtinių ir technologinių ekstremalių situacijų, kurių padarinių likvidavimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230), kitais teisės aktais ir ekstremalių situacijų valdymo planais, tačiau yra kur kas sudėtingesnės nei ekstremalios situacijos, nes teroro aktų vieta ir laikas beveik niekada negali būti prognozuojami, o jų metu gali būti panaudotas masinio naikinimo – biologinis, cheminis, branduolinis – ginklas. Savivaldybių ir valstybės institucijos bei tarnybos yra pasirengusios likviduoti ekstremalių situacijų padarinius, tačiau parengtis likviduoti masinio naikinimo ginklo padarinius kol kas dar nepatenkinama, todėl šioje Programoje pabrėžiamos priemonės, skirtos masinio naikinimo ginklo padariniams likviduoti.
II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Programos tikslai yra šie:
7.1. pasirengti tinkamai reaguoti ir likviduoti teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų (ypač panaudojus masinio naikinimo ginklą) padarinius, kuo geriau apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo galimų neigiamų padarinių;
8. Pagrindiniai Programos uždaviniai yra šie:
8.2. plėsti civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes, telkti jų pastangas, kad būtų pasirengta reaguoti ir likviduoti teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų padarinius;
8.3. sudaryti sąlygas aprūpinti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas materialiniais ištekliais, kurių reikia norint tinkamai reaguoti ir apsaugoti žmones, turtą ir aplinką teroro aktų atvejais;
8.4. užtikrinti Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos antiteroristinės politikos įgyvendinimą;
III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI
9. Programos įgyvendinimo principai yra šie:
9.1. pritaikant esamus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos ir karinių struktūrų pajėgumus, išplėsti jų galimybes reaguoti į teroro aktus, masinio naikinimo ginklo panaudojimą ir jų padarinių likvidavimą;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR REZULTATAI
10. Kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos tinkamai reaguotų teroro aktų atvejais ir būtų užtikrinta gyventojų ir aplinkos apsauga, numatoma įgyvendinti organizacines, administracines, civilinės saugos, aprūpinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones, nurodytas šios Programos priede.
12. 2003–2004 metais numatoma peržiūrėti galiojančių teisės aktų reikalavimus, jų atitiktį pasikeitusiai situacijai, sudaryti rengtinų ir keistinų teisės aktų sąrašą ir pagal jį parengti reikiamus naujus teisės aktus ar papildyti senus, taip pat sudaryti planus, parengti žinyną, rekomendacijas institucijoms ir gyventojams. Įgyvendinus šias priemones, bus numatyta reagavimo likviduojant teroro aktų padarinius strategija, aiškiai apibrėžtos institucijų ir tarnybų funkcijos, atsakomybė ir veiksmai šioje srityje, parengta informacinė medžiaga.
13. Per 2004–2010 metus numatoma įgyvendinti priemones, skirtas materialiniam techniniam civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų, laboratorijų, slėptuvių aprūpinimui ir reikiamo rezervo sukūrimui. Įgyvendinus šias priemones, bus sukauptos reikiamos medikamentų, priešnuodžių ir medicinos pagalbos priemonių atsargos, reaguojančios tarnybos ir institucijos bus aprūpintos būtinomis apsaugos ir darbo priemonėmis, laboratorijos – reikiama įranga, įgalinančia kokybiškai ir kiekybiškai identifikuoti teroro akto metu panaudotas pavojingas medžiagas, bus parengtas kvalifikuotas personalas.
14. Įgyvendinus Programą, Lietuvoje bus pasirengta tinkamai likviduoti galimus teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų padarinius, kuo geriau apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo teroro aktų padarinių, bus užkirstas kelias teroro aktų padariniams išplisti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
15. Programai įgyvendinti prireiks tikslinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurias planuoja ir naudoja pagal paskirtį atsakingos už Programos priemonės vykdymą institucijos kiekvienų metų biudžete ir valstybės investicijų programose.
16. Papildomi Programos finansavimo šaltiniai yra šie:
16.1. įmonių, įstaigų lėšos, kurios būtų skiriamos darbuotojų kvalifikacijai ir jų apsaugos lygiui kelti, materialinei techninei bazei gerinti;
Teroro aktų sukeliamų krizinių situacijų
padarinių likvidavimo programos
priedas
TERORO AKTŲ SUKELIAMŲ KRIZINIŲ SITUACIJŲ PADARINIŲ LIKVIDAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Eil. Nr. |
Priemonė |
Priemonės paskirtis |
Atsakinga institucija |
Dalyvaujančios institucijos |
Įgyvendinimo terminas |
I. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS |
|||||
1. |
Apibrėžti galimas teroro aktų sukeliamas grėsmes, rizikos veiksnius ir krizines situacijas, parengti rekomendacijas, kaip sušvelninti galimus padarinius |
pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją apie galimas krizines situacijas teroro aktų atvejais, taip pat rekomendacijas, kaip sušvelninti jų padarinius |
Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos |
Krizių prevencijos komitetas |
2003 metų IV ketvirtis |
2. |
Įvertinti šalies nacionalinius pajėgumus reaguoti į masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejus, apsaugoti gyventojus ir aplinką |
nustatyti šalies pasirengimo reaguoti į masinio naikinimo ginklo grėsmę silpnąsias vietas |
Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos |
Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija |
2003 metų III ketvirtis |
3. |
Įvertinti esamą teisinę bazę, reglamentuojančią reagavimo į teroro aktus veiksmų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo padarinių likvidavimo procedūras, ir sudaryti teisės aktų, kuriuos reikia rengti ar papildyti, sąrašą |
sudaryti teisės aktų, kuriuos reikia rengti ar papildyti, sąrašą |
Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos |
Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija |
2003 metų IV ketvirtis |
4. |
Sudaryti pagrindinių cheminių ir biologinių medžiagų, kurios gali būti panaudotos teroro aktų atvejais, sąrašą, parengti ir išleisti šių medžiagų žinyną |
pateikti valstybės institucijoms informacinę medžiagą, kuri padėtų pasirengti atsakomiesiems veiksmams |
Krašto apsaugos ministerija |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
2004 metų IV ketvirtis |
II. ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS |
|||||
5. |
Parengti reikiamų naujų teisės aktų projektus ar papildyti esamuosius pagal parengtą sąrašą, nurodytą šio priedo 3 punkte, ir juos patvirtinti |
patobulinti reagavimo veiksmų ir padarinių likvidavimo procedūras reglamentuojančią teisinę bazę |
valstybės institucijos pagal kompetenciją |
|
2004 metų III ketvirtis |
6. |
Parengti gyventojams rekomendacijas, kaip naudotis apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo padarinių priemonėmis, išleisti informacinį leidinį ir jį išplatinti |
sudaryti galimybę gyventojams iš anksto susipažinti su apsaugos priemonėmis masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija |
2004 metų III ketvirtis |
7. |
Parengti veiksmų teroro aktų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais sukeliamų padarinių likvidavimo planavimo metodines rekomendacijas |
nustatyti veiksmų teroro aktų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais sukeliamų padarinių likvidavimo planų rengimo tvarką, struktūrą ir reikalavimus |
Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos |
savivaldybės |
2003 metų IV ketvirtis |
III. CIVILINĖS SAUGOS PRIEMONĖS |
|||||
8. |
Visų lygių parengties ekstremalioms situacijoms planus papildyti veiksmais teroro aktų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
tinkamai pasirengti likviduoti teroro aktų padarinius |
Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos |
valstybės ir savivaldybių institucijos |
2004 metų I ketvirtis |
9. |
Parengti bendradarbiavimo su ekspertais, galinčiais teikti konsultacijas dėl masinio naikinimo ginklo padarinių likvidavimo, tvarką ir ją patvirtinti |
operatyviai pasitelkti ekspertus, galinčius konsultuoti masinio naikinimo ginklo padarinių likvidavimo klausimais |
Krašto apsaugos ministerija |
Krizių valdymo centras, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
2004 metų I ketvirtis |
10. |
Parengti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padalinius dalyvauti likviduojant masinio naikinimo ginklo padarinius, aprūpinti juos būtinomis apsaugos ir darbo priemonėmis |
operatyviai ir efektyviai dalyvauti likviduojant masinio naikinimo ginklo padarinius |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
Vidaus reikalų ministerija |
2004–2007 metai |
11. |
Numatyti galimus kariuomenės panaudojimo atvejus ir užduotis teroristinių išpuolių, kurių metu gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklai, atvejais, koordinuoti bendrus pasirengimo ir reagavimo veiksmus |
operatyviai ir efektyviai likviduoti masinio naikinimo ginklo padarinius |
Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
apskričių viršininkai |
2004 metų II ketvirtis |
12. |
Sudaryti sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose būtų numatyta gydyti nukentėjusiuosius nuo masinio naikinimo ginklo, sąrašą ir parengti medicinos personalą |
tinkamai parengti ir aprūpinti numatytas sveikatos priežiūros įstaigas ir medicinos personalą, kad būtų užtikrinta pagalba nukentėjusiesiems nuo masinio naikinimo ginklo |
Sveikatos apsaugos ministerija |
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2003–2006 metai |
13. |
Sudaryti stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo įstaigų, kurios atliktų pavojingų biologinių, radioaktyviųjų ar cheminių medžiagų tyrimus masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais, sąrašą |
numatyti, kurios laboratorijos galėtų atlikti pavojingų medžiagų tyrimus |
Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
2004 metų II ketvirtis |
14. |
Parengti stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo įstaigų, kurios atliktų tyrimus masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais, personalą darbui, aprūpinti juos reikiamomis priemonėmis, nustatyti tarnybų, imančių mėginius ir atliekančių jų tyrimus, bendradarbiavimo tvarką |
parengti stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo įstaigas ir personalą pavojingoms biologinėms, radioaktyviosioms ir cheminėms medžiagoms nustatyti ir jų bendradarbiavimo tvarką |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
|
2003–2006 metai |
15. |
Papildyti civilinės saugos mokymo programas apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo tema |
tobulinti klausytojų teorinį pasirengimą veiksmams teroro išpuolių atvejais |
Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos |
|
2003 metų IV ketvirtis |
16. |
Mokyti civilinės saugos specialistus, civilinės saugos pajėgas ir gyventojus veiksmų masinio naikinimo ginklo panaudojimo atveju |
parengti civilinės saugos specialistus, civilinės saugos pajėgas ir gyventojus veiksmams masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
valstybės ir savivaldybių institucijos |
nuolat, nuo 2004 metų |
IV. APRŪPINIMO PRIEMONĖS |
|||||
17. |
Aprūpinti atitinkamas laboratorijas reikiama įranga, įgalinančia kokybiškai ir kiekybiškai identifikuoti masinio naikinimo ginklo medžiagas |
užtikrinti greitą užkrečiamųjų ir nuodingųjų agentų tapatybės nustatymą (identifikavimą), taip pat jų kiekybės nustatymą |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
Krašto apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2004–2008 metai |
18. |
Sukaupti reikiamas medikamentų, priešnuodžių ir medicinos pagalbos priemonių atsargas nukentėjusiesiems nuo masinio naikinimo ginklo gydyti |
pasirengti maksimaliai sumažinti aukų nuo masinio naikinimo ginklo skaičių |
Sveikatos apsaugos ministerija |
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2003–2008 metai |
19. |
Papildyti civilinės saugos priemonių valstybės rezervą apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo priemonėmis |
užtikrinti gyventojų apsaugą masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
|
2003–2008 metai |
20. |
Aprūpinti slėptuves (ypač tas, kuriose įrengti valdymo punktai) šiuolaikinėmis techninėmis apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo priemonėmis |
užtikrinti valdymo funkcijų tęstinumą masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
valstybės ir savivaldybių institucijos |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2004–2010 metai |
V. TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS |
|||||
21. |
Sudarant dvišales ir daugiašales bendradarbiavimo sutartis, aptarti klausimus dėl apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo priemonių įtraukimą į jas. Išnaudoti narystės Europos Sąjungoje ir NATO teikiamus privalumus dalyvaujant šių organizacijų tarpusavio pagalbos mechanizmuose civilinės saugos, kovos su masinio naikinimo ginklu srityse |
užtikrinti bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais |
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
sudarant sutartis |
______________