VILNIAUS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO
INFORMACIJA
APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL TURISTINIO VANDENS KELIO NERIES UPE VILNIAUS MIESTE ĮRENGIMO IR EKSPLOATACIJOS GALIMYBIŲ POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU
1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas
Turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus mieste įrengimas ir eksploatacija.
2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2455, faksas (8 5) 211 2222.
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta
Vilnius, Vilniaus apskritis.
4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
Geologijos ir geografijos institutas, T. Ševčenkos g. 13, LT-03223 Vilnius, tel. (8 5) 210 4714.
5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas
Planuojama ūkinė veikla (turizmo ir rekreacijos paslaugos) numatoma valstybinėje žemėje, kuri apima 15,5 km ilgio Neries upės atkarpą nuo Verkių rūmų (apie 172,5 km nuo Neries žiočių) iki buvusios gamyklos „Velga“ teritorijos (157 km nuo Neries upės žiočių). Šioje atkarpoje, iš viso 15,38 ha teritorijoje, planuojama įrengti 7 prieplaukas bei joms reikalingą infrastruktūrą. Prieplaukų aprūpinimas reikiamais inžineriniais tinklais numatytas iš Vilniaus miesto centralizuotos sistemos.
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje išnagrinėtos trys vandens kelio įrengimo alternatyvos:
• 1 alternatyva. Neries upės parengimo laivybai darbai būtų vykdomi nuo Verkių regioninio parko (vietovė tarp Verkių g. ir Neries upės) iki Geležinio Vilko g. 2, visame ruože įrengiant ir palaikant 30 m pločio ir 1 m gylio farvaterį. Upės vaga gilinama 6,4 km ilgio ruože, 9,9 ha plote, iškasant 39,8 tūkst. m3 grunto, kuris būtų paliekamas upėje, perkeliant jį arčiau pakrančių, ne į farvaterio teritoriją, ir išlyginant. Iš farvaterio ruožo pašalinami akmenys. Taip pat atskirose vietose būtų įrengiamos 23 bunos. Skirtingose vietose iš viso 628 m ilgio upės ruožuose būtų tvirtinami krantai.
• 2 alternatyva. Neries upės parengimo laivybai darbai būtų vykdomi nuo Verkių regioninio parko (vietovė tarp Verkių g. ir Neries upės) iki Vingio parko pėsčiųjų tilto, visame šiame ruože įrengiant ir palaikant 30 m pločio ir 1 m gylio farvaterį. Iš farvaterio ruožo pašalinami akmenys. Upės vaga gilinama 4,05 km ilgio ruože, 5,53 ha plote, iškasant 18,9 tūkst. m3 grunto, kurį numatoma išimti ir išvežti į grunto sąvartą (perduoti tvarkyti UAB „Grinda“). Neries upės vaga žemiau Vingio parko pėsčiųjų tilto iki numatomos prieplaukos, esančios tarp Geležinio Vilko g. 2 ir Neries upės, nebūtų keičiama, o paliekama laivybai mažos grimzlės laivais. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju bunų įrengimas nenumatomas.
• 3 alternatyva. Visame nagrinėjamame ruože (15,5 km) numatomas vandens kelio įrengimas, pritaikant jį mažos grimzlės laivams. Neries upės dugno gilinimo darbai būtų minimalūs, daugiausia susiję su vagos valymu nuo akmenų, kitų kliuvinių.
Įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą, numatomi:
1) Neries upės parengimo laivybai ir priežiūros darbai;
2) reikalingų prieplaukų įrengimo ir eksploatacijos darbai;
3) vandens kelio eksploatacija (laivyba).
Vykdant veiklą tiek pagal 1 bei 2 alternatyvą, būtų atliekamas sezoninis Neries upės vagos dugno gilinimas. Navigacijos sezono pradžia – gegužės mėn., pabaiga – spalio mėn. Sezono metu numatomas vieno modernaus laivo, talpinančio apie 70 keleivių, reguliarus plaukiojimas: vidutiniškai vieną kartą per dieną (savaitgaliais reisai gali būti dažnesni). Šis laivas navigacijos sezono metu galėtų plukdyti apie 11 tūkst. keleivių.
Neries upė LR aplinkos ministro 2005-06-15 įsakymu Nr. D1-302 įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų NATURA 2000, sąrašą, ir pateikta Europos Komisijai. Europos Bendrijų Komisija, vadovaudamasi 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB), 2007-11-12 sprendimu (pranešimo dokumentas Nr. C (2007) 5402) patvirtino pirmąjį atnaujintą borealinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą. Šiame sąraše įrašyta Neries upė (kodas LTVIN0009). Pagrindinės saugomos vertybės – Baltijos lašiša (Salmo salar), kirtiklis (Cobitis taenia), paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio), pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia), salatis (Aspius aspius), upių sraunumos su kurklių bendrijomis (kodas 3260) ir kt. PAV ataskaitoje nurodyta, kad monitoringo metu nustatyta, kad nagrinėjamame Neries upės ruože gyvena apie 30 rūšių žuvys, tarp jų – 9 rūšys saugomos ES Buveinių direktyvos (EBD) bei Berno konvencijos (BK). Iš jų 2 rūšys – Baltijos lašiša ir skersnukis (Chondrostoma nasus) yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą (LRK). Neries upės atkarpoje – žemiau Žvėryno pėsčiųjų tilto yra viena iš nedaugelio Neryje esančių Baltijos lašišų nerštaviečių. Taip pat šioje atkarpoje gyvena ir neršia kiršliai (Thymallus thymallus), salačiai, ūsoriai (Barbus barbus), srovinės aukšlės (Alburnoides bipunctatus), kūjagalviai (EBD, BK objektai). Planuojamai veiklai numatytoje Neries upės atkarpoje yra svarbi žuvims atkarpa – praeivių žuvų – žiobrių (Vimba vimba) nerštavietės.
Neries upės ruožas Vilniaus mieste yra vertinga miesto (ypač tarp Antakalnio ir Žirmūnų rajonų) bioįvairovės požiūriu teritorija. Krantai šaltiniuoti, apaugę vešlia drėgnų vietų augalija, daugiausia sunkiai praeinami, todėl mažai lankomi. Toks sąlygų kompleksas sukuria buveines turtingai faunai, tarp jų ir paukščiams, įvairiais metų sezonais.
Pritaikant Neries upę laivybai, pagilinant farvaterį iki 1 m ir išplatinant iki 30 m, galimi vandens lygio pokyčiai. Tai gali turėti neigiamą poveikį natūraliems krantams, galimas jų ardymas dėl padidėjusios srovės farvaterio ruožuose ties posūkiais. Intensyvėjant laivybai, nuo sukeliamo bangavimo taip pat gali suintensyvėti krantų erozija. PAV ataskaitoje rekomenduojama, praktiškai visus šiuo metu esančius natūralius upės krantus sutvirtinti akmenimis. Ataskaitoje akcentuojama, kad numatomas turistinis vandens kelias Vilniuje gali neigiamai paveikti saugomą europinės svarbos – 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis vandens buveinę, ypač vagos valymas ir gilinimas. Taip pat gali būti sunaikinta Baltijos lašišų nerštavietė. Šie darbai atskiruose ruožuose gali turėti neigiamą poveikį pakrančių augalijai, paspartinti šaltiniuotų krantų eroziją, iš dalies arba visai sunaikinti pleištinių skėčių, geltonkojų žirgelių (Gomphus flavipes (LRK 2 kategorija) buveines. Upės gilinimas ir farvaterio įrengimas iki 30 m gali turėti ir sanitarinių neigiamų pasekmių, sąlygojančių socialines problemas. Bus sudarytos tinkamos sąlygos kraujasiurbių mašalų buveinėms atsirasti, todėl jų populiacija Vilniuje gali labai išaugti. Tektų skirti nemažai lėšų jų gausumui reguliuoti.
PAV ataskaitoje rekomenduojama vykdyti Neries upės Vilniaus mieste vandens kokybės, biologinės įvairovės būklės ir pakrančių būklės kompleksinį monitoringą. Ties Vingio parku numatytos prieplaukos statybos teritorijoje esantis šaltinis bus išsaugotas.
6. Priemonės, numatytos neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti 1) Upės vagos gilinimui planuojama naudoti mažiausiai taršią techniką.
7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados
1) Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-06-17 raštu Nr. (80)-1.2-2135-(3.31) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pritarė.
2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2008-06-12 raštu Nr. A178-6(22.12-ADM-13) ataskaitai pritarė.
3) LR sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2008-06-25 raštu (Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas Nr. 12-a-6) ataskaitai pritarė.
4) Vilniaus apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2008-06-20 raštu Nr. 3-8-1124 ataskaitai pritarė.
5) Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2008-06-02 raštu Nr. (1.40.V)-2V-427 ataskaitai pritarė.
6) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2008-09-20 raštu Nr. V3-10.7-1767 ataskaitoje išnagrinėtoms 2 arba 3 alternatyvoms neprieštarauja su pastabomis.
8. Visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą
Pranešimas 2008-05-09 buvo paskelbtas laikraštyje „Vilniaus diena“ bei iškabinti skelbimai Verkių, Žirmūnų, Senamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno ir Vilkpėdės seniūnijų skelbimų lentose apie Turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose, jos viešą svarstymą ir aptarimą su visuomene, vyksiantį 2008-05-22. Taip pat buvo pranešta, kur galima susipažinti su ataskaita ir kam teikti motyvuotus pasiūlymus. Pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės negauta.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, gavęs ataskaitą sprendimui priimti, 2008-08-14 LR aplinkos ministerijos bei departamento internetiniuose puslapiuose paskelbė visuomenei apie nagrinėjamą Turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir nurodė datą, iki kada visuomenė turėjo teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais ir raštu pateikti informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Per visą poveikio aplinkai vertinimo procesą pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės nebuvo gauta.
9. Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis, jo priėmimo data ir su juo siejamos sąlygos
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-09-11 sprendimu Nr. VR-1.7-2968 pritarė Turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus mieste įrengimui ir eksploatacijai pagal pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje išnagrinėtą trečiąją alternatyvą.
10. Kur ir kada galima susipažinti su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A. Juozapavičiaus g. 9, 207 arba 214 kab., pirmadieniais nuo 9 iki 12 val., trečiadieniais nuo 13 iki 17 val., tel. (8 5) 272 3396.
_________________