LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERTVARKOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. gegužės 25 d. Nr. 468

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 572 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Lėšos, kurių reikia šiuo nutarimu patvirtintai programai įgyvendinti, tikslinamos ir numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

2.2. Šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                     Remigijus Motuzas

______________

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468

 

VALSTYBINĖ PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERTVARKOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – vykdyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius.

2. Ši Programa apima visas pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos posistemes (studijas aukštosiose mokyklose, pedagogo profesinės kvalifikacijos įgijimo, kvalifikacijos tobulinimo formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemose).

3. Atsakingi šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija.

4. Ši Programa parengta įgyvendinant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), ir bus vykdoma 2006–2008 metais bendradarbiaujant su apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijomis, aukštosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiomis institucijomis.

5. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Lygiagretusis pedagogų rengimo modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį tiek dalykinis, tiek profesinis pedagogo rengimas vyksta tuo pačiu metu.

Nuoseklusis pedagogų rengimo modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį pedagogo profesinis rengimas vyksta po dalykinio rengimo.

Pedagoginė stažuotė – vienerių metų (dviejų semestrų), profesijos mokytojams – pusės metų trukmės pedagogų rengimo dalis, skirta darbo mokykloje patirčiai įgyti.

 

II. ESAMOSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

6. Švietimo kokybė priklausys nuo pedagogų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo reformos. Išryškėjo šie esamosios pedagogų rengimo sistemos trūkumai: pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; neveikia pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo; pastebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys neorientuotas į naujų gebėjimų ir kompetencijos – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą.

7. Remiantis Lietuvos švietimo sistemą vertinusių Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) švietimo ekspertų nuomone, pedagogų rengimo reformai Lietuvoje turėtų būti skiriamas deramas dėmesys. Dabartinė pedagogų rengimo sistema neatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokykloje įvykusių pokyčių, ši sistema nepasirengusi modernizuoti mokytojo profesijos, parengti mokytoją darbui žinių visuomenėje.

8. Tyrimas „Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės“, kurį 2002 metais Švietimo ir mokslo ministerijos ir Atviros Lietuvos fondo užsakymu atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas, parodė, kad teoriniai dalykai, esantys studijų programose, yra per siauri, neatnaujinti; iš praktinių gebėjimų labiausiai pasigendama tų, kurių prireikė dėl paskutinės švietimo reformos pokyčių, t. y. mokymo individualizavimo, darbo su specialiųjų poreikių vaikais, dalykų integracijos ir kitų.

9. Pedagogų rengimo reforma numatyta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).

10. Pedagogų rengimo koncepcijos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1441 (Žin., 2004, Nr. 186-6940), esmė yra tai, kad studijos aukštojoje mokykloje taikant nuoseklųjį arba lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį sudarys pirmąjį pedagogų rengimo etapą. Antrasis etapas – pedagoginė stažuotė ir kvalifikacinis egzaminas. Tik atlikus pedagoginę stažuotę ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą bus suteikiama profesinė mokytojo kvalifikacija ir teisė dirbti pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo bei profesinio mokymo programas ir socialiniu pedagogu.

11. Parengiamiesiems pedagogų rengimo pertvarkos darbams reikia ne tik nacionalinio lygmens iniciatyvų, bet ir papildomų lėšų, todėl numatoma šiam tikslui pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir naudotis jomis įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ valstybinės svarbos projektą „Pedagogų rengimo tobulinimas“. Vykdant šį projektą, jau atliekami pedagogų rengimo studijų programų ir pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų pasirengimo kaitai tyrimai. Rengiamos gairės pedagogų rengimo standartui, leisiančios pradėti taikyti bendrus sutartinius pedagogų rengimo kokybės kriterijus visose įvairių tipų aukštosiose mokyklose. Projekte suplanuotos įvairios priemonės, leisiančios pasirengti pedagogų rengimo pertvarkai, kurti rengimo pertvarkos teisinę bazę. Projektui vykdyti skirta parama iš Europos Sąjungos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – 2200 tūkst. litų.

12. Lietuvos švietimo koncepcijoje, kuriai 1992 m. spalio 22 d. pritarė Lietuvos švietimo taryba, įtvirtinta nuostata, kad kvalifikacijos tobulinimo programas gali lygiomis teisėmis siūlyti aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, kvalifikacijos tobulinimo, mokslo centrai, o pedagogai jas gali laisvai pasirinkti. Ši decentralizacijos nuostata ir vėliau prasidėję struktūriniai pokyčiai pamažu pakeitė unifikuotą kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir turėjo bei iki šiol turi didelę įtaką kintančioms mokytojų darbo sąlygoms.

13. Esant stipriai iniciatyvai regionuose, atsižvelgus į užsienio šalių (Danijos, JAV ir kitų) patirtį bei gavus užsienio paramos, 1992–1998 metais susikūrė daug įvairius švietimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo projektus vykdančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat 35 įvairių tipų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančios institucijos savivaldybėse ir apskrityse. 1998 metais šioms iniciatyvoms buvo pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1998 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 39 „Dėl kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos“. Pritarus sistemos tolesniam decentralizavimui, buvo siekiama, kad dėl decentralizacijos pagerėtų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sąlygos (nes kvalifikacijos tobulinimo institucijos skatinamos kurtis visuose regionuose), padidėtų mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau vadinama – mokyklų vadovai) atsakomybė už pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suaktyvėtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų konkurencija, pagerėtų jų veiklos kokybė, pedagogai turėtų daugiau galimybių pasirinkti reikiamus kvalifikacijos tobulinimo renginius įvairiose institucijose.

14. Decentralizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir skiriant tam tikslui lėšų, kvalifikacijos tobulinimo paslaugos pasidarė prieinamesnės, tačiau opi pasidarė kokybės problema. Regionuose įsikūrusios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančios institucijos labai netolygios savo žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, todėl paslaugų kokybė labai skiriasi.

15. Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1155 „Dėl Mokytojų kompetencijos centro steigimo“ (Žin., 2003, Nr. 81-3709) įsteigtas Mokytojų kompetencijos centras, kurio veiklos tikslas – organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų (mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, psichologų ir kitų dalyvaujančių ugdymo procese asmenų) kvalifikacijos tobulinimo sistemos kokybės stebėseną, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų bei mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą ir metodinės pagalbos teikimą, teikti pagalbą švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijoms, vykdyti ekspertinį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimą, pedagogų rengimo studijų programų tyrimus, dalyvauti atliekant pedagogų rengimo programų ekspertizę.

16. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pertvarkai įgyvendinti, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų ir jų vykdomų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo sistemoms tobulinti suplanuotos nacionalinio lygmens iniciatyvos, pritraukta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 2005 metais pradėti vykdyti du valstybinės svarbos projektai. Tai Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“ (šiam projektui skirta Europos Sąjungos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto parama – 8100 tūkst. litų) ir BPD 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildančios ESF remiamas priemones)“ projektas „Švietimo centrų infrastruktūros plėtra“ (šiam projektui skirta Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto parama – 9 mln. litų). Įgyvendinus šiuos projektus, bus parengta neformaliojo mokytojų mokymosi pripažinimo metodika, regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų darbuotojams bus sudarytos sąlygos tobulintis, bus sukurta pedagoginės informacijos duomenų bazė–portalas, pagal naujus reikalavimus bus parengta ir vykdoma maždaug 200 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų (šiose programose ir kituose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose galės dalyvauti maždaug 28 tūkst. visos Lietuvos mokytojų), bus atnaujinta infrastruktūra 35 regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiose institucijose. Abu projektai ne tik labai pagerins regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų infrastruktūrą, bet ir prisidės prie šių institucijų žmogiškųjų išteklių plėtros, pedagogams teikiamų paslaugų kokybės gerinimo.

17. Tyrimo „Mokytojų poreikio kaita ir karjeros ypatumai optimizuojant mokyklų tinklą“, atlikto 2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, duomenimis, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų; pedagogų nedarbo problema tampa sisteminiu reiškiniu, nesiimant atitinkamų veiksmų, ji gali komplikuotis dėl nepalankios demografinės situacijos. Todėl pertvarkant pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemas reikia numatyti veiksmingų ir ekonomiškų pedagogų perkvalifikavimo modelių kūrimą, pakeisti (arba parengti naujus) teisės aktus, reglamentuojančius pedagogų perkvalifikavimą, tobulinimą, tęstinio mokymosi galimybių užtikrinimą.

18. Esamosios būklės analizė rodo, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema turi būti pertvarkyta.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Šios Programos tikslas – pasiekti, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius.

20. Šios Programos uždaviniai:

20.1. pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą įdiegus naujus pedagogų rengimo modelius;

20.2. sukurti ir įdiegti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos sistemą;

20.3. tobulinti ir plėtoti pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemą.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

21. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:

21.1. atnaujintų (įvertintų ir akredituotų) pedagogų rengimo studijų programų skaičių;

21.2. parengtų pedagoginės stažuotės vadovų skaičių;

21.3. pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojų, tobulinusių kvalifikaciją, skaičių;

21.4. parengtų naujų mokytojų perkvalifikavimo programų skaičių;

21.5. akredituotų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų skaičių;

21.6. akredituotų mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičių;

21.7. mokytojų ir mokyklų vadovų, tobulinusių kvalifikaciją pagal akredituotas programas, skaičių;

21.8. aukštųjų mokyklų absolventų nuomonę apie pedagogų rengimo programas;

21.9. mokyklų vadovų nuomonę apie parengtus pedagogus;

21.10. mokytojų nuomonę apie kvalifikacijos tobulinimo programas.

 

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

22. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamiems metams Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

23. Šios Programos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai, įvykdymo terminai, preliminarus lėšų poreikis priemonėms įgyvendinti ir lėšų šaltinis nurodomi jos priede.

 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

24. Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai:

24.1. Bus pasirengta pedagogų rengimo pertvarkai parengus teisės aktus ir sukūrus metodinės paramos sistemą pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms (bus parengtas mokytojų profesijos kompetencijos aprašas, pedagogų rengimo reglamentas).

24.2. Bus pasirengta diegti pedagoginės stažuotės sistemą (nustatyta pedagoginės stažuotės vadovų darbo reglamentavimo ir apmokėjimo tvarka, pedagoginės stažuotės finansavimo tvarka).

24.3. Bus pasirengta diegti kvalifikacinio egzamino sistemą (nustatyta kvalifikacinio egzamino finansavimo tvarka).

24.4. Bus pasirengta įgyvendinti naujus pedagogų rengimo modelius:

24.4.1. Pedagogai bus rengiami dirbti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas taikant lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį; baigę studijų programą, jie gaus diplomus, patvirtinantį studijų krypties kvalifikacinį laipsnį, ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimus. Ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogų studijų apimtis – nuo 120 iki 160 kreditų.

24.4.2. Vieno dalyko mokytojas bus rengiamas dirbti pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas taikant lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį; jis gaus diplomą, patvirtinantį įgytą studijų krypties, sudarančios atitinkamo dalyko pagrindą, kvalifikacinį laipsnį, ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimą. Studijų apimtis – nuo 140 iki 160 kreditų.

24.4.3. Dviejų dalykų mokytojas bus rengiamas dirbti pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas taikant lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį; jis gaus diplomą, patvirtinantį įgytą studijų krypčių, sudarančių atitinkamų dalykų pagrindą, kvalifikacinį laipsnį, ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimą. Studijų apimtis – nuo 160 iki 180 kreditų.

24.4.4. Specialieji ar socialiniai pedagogai bus rengiami dirbti taikant lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį. Studijų apimtis – nuo 140 iki 180 kreditų. Specialiesiems ar socialiniams pedagogams gali būti sudarytos sąlygos per programos atšakas įgyti profesinę kompetenciją, kuri būtina tam tikro mokomojo dalyko mokytojui. Šiuo atveju studijų apimtis – nuo 160 iki 180 kreditų. Baigę studijas, specialieji ar socialiniai pedagogai gaus diplomus, patvirtinančius įgytą kvalifikacinį laipsnį, ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimus;

24.4.5. Mokytojai bus rengiami dirbti pagal profesinio mokymo programą taikant nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį. Į profesines (pedagogines) studijas bus priimami asmenys, baigę neuniversitetinių arba universitetinių studijų programas ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų darbo tam tikroje profesinės veiklos srityje patirtį.

24.4.6. Pedagogai bus rengiami pagal pagrindinių ir (arba) papildomų pedagoginių studijų programas, kurios bus integruotos į pagrindinių studijų programas arba vyks po pagrindinių studijų. Pedagoginių studijų apimtis – 40 kreditų.

24.5. Bus parengtas mokyklų vadovų rengimo modelis.

24.6. Bus pakeisti (arba parengti nauji) mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys teisės aktai.

24.7. Bus įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos ir kokybės užtikrinimo sistema regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiose institucijose plėtojant žmogiškuosius išteklius ir stiprinant infrastruktūrą.

24.8. Bus sukurta pedagogų neformaliojo mokymosi pripažinimo sistema.

24.9. Bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys pedagogų perkvalifikavimą.

24.10. Bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys jungtis tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo.

______________

Valstybinės pedagogų rengimo ir

kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos

priedas

 

VALSTYBINĖS PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERTVARKOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės

pavadinimas

Įvykdymo

terminas

(metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

 

iš viso

2006 metais

2007 metais

2008 metais

Lėšų šaltinis

1. Pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą įdiegus naujus pedagogų rengimo modelius

200

60

70

70

 

1.1. Parengti naujų teisės aktų (arba teisės aktų pakeitimo) projektus, kurių reikia pedagogų rengimo modeliams įgyvendinti

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.2. Parengti ir patvirtinti Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą

2006

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

–

–

–

–

–

1.3. Parengti ir patvirtinti Pedagogų rengimo reglamentą

2006

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.4. Parengti ir patvirtinti Pedagoginės stažuotės finansavimo tvarkos aprašą

2007

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.5. Parengti ir patvirtinti Kvalifikacinio egzamino finansavimo tvarkos aprašą

2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

 

1.6. Parengti ir patvirtinti Pedagoginės stažuotės vadovų darbo reglamentavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašą

2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.7. Parengti ir patvirtinti Pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus

2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.8. Parengti ir patvirtinti Mokyklos vadovo kompetencijos aprašą

2006

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.9. Sukurti mokyklų vadovų rengimo modelį, parengti ir patvirtinti jų rengimo tvarkos aprašą ir programą

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

1.10. Dalyvauti tarptautiniuose lyginamuosiuose pedagogų tyrimuose ir parengti rekomendacijas, kaip didinti pedagogų rengimo sistemos veiksmingumą

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

200

60

70

70

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2. Sukurti ir įdiegti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos sistemą

1110

310

390

410

 

2.1. Parengti ir patvirtinti Mokytojų, mokyklų vadovų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus

2006

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

2.2. Parengti ir patvirtinti Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus

2006–2007

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

–

–

–

–

–

2.3. Akredituoti Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijas ir kvalifikacijos tobulinimo programas

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

250

70

90

90

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.4. Parengti ir patvirtinti Mokytojų neformaliojo mokymosi pripažinimo tvarkos, įgyjant profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuojant ir tęsiant studijas, aprašą

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

2.5. Organizuoti apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų bei specialistų, atsakingų už mokytojų atestaciją ir kvalifikacijos tobulinimą (420 asmenų), mokymą

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

100

30

30

40

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.6. Organizuoti apskričių ir savivaldybių metodinių būrelių ir mokyklų metodinių tarybų pirmininkų (1000 asmenų) mokymą

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

60

20

20

20

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.7. Parengti ir patvirtinti Mokyklų vadovų privalomųjų vadybinių kvalifikacijos tobulinimo kursų programą

2006

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

2.8. Organizuoti mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursus (1500 asmenų)

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

250

50

100

100

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.9. Parengti ir patvirtinti Pagalbos mokiniui specialistų (psichologų ir socialinių pedagogų) atestavimo nuostatus

2006

 

Švietimo ir mokslo ministerija

–

–

–

–

–

2.10. Organizuoti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir mokyklų vadovų atestacijos komisijų pirmininkų, narių ir vertintojų mokymą (1500 asmenų)

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

90

30

30

30

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.11. Rengti švietimo konsultantus (vadybos ekspertus) ir tobulinti jų kvalifikaciją (500 asmenų)

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

100

30

30

40

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.12. Rengti švietimo konsultantus (pedagoginės veiklos vertintojus) ir tobulinti jų kvalifikaciją (300 asmenų)

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

60

20

20

20

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

2.13. Dalyvauti tarptautiniuose lyginamuosiuose pedagogų tyrimuose ir parengti rekomendacijas, kaip gerinti kvalifikacijos tobulinimo kokybę

2006–2008

Švietimo ir mokslo ministerija

200

60

70

70

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai

3. Tobulinti ir plėtoti pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemą

–

–

–

–

–

Parengti ir patvirtinti Pedagogų perkvalifikavimo finansavimo tvarkos aprašą

2007

Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija

–

–

–

–

–

iš viso

1310

370

460

480

 

______________