LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1999 M. RUGSĖJO 15 D. ĮSAKYMO NR. 285/347 „DĖL LIETUVOS NACIONALINIO NAFTOS IŠSILIEJIMŲ JŪROJE LIKVIDAVIMO PLANO PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. gruodžio 10 d. Nr. 588/441

Vilnius

 

1. Iš dalies keičiame Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano Bendrąją dalį, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 285/347 „Dėl Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 79-2347):

1.1. Išdėstome 2.1.3 punkto 1 pastraipą taip:

„Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras (toliau – GKC-Klaipėda) skiriamas operatyvine institucija atsakomiesiems veiksmams Lietuvos atsakomybės rajone organizuoti ir yra atsakingas už nacionalinius bei tarptautinius pranešimus apie taršos nafta atvejus.“

1.2. Išdėstome 2.3 punkto 1 pastraipą taip:

„Atsakomųjų veiksmų metu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius yra atsakingas už operatyvinį vadovavimą, kurį vykdo operacijų laikinasis vadas (OV), kurį skiria Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius. Taktinį vadovavimą vykdo veiksmų jūroje vadas (VJV) ir/arba pakrantės vadas (PV), kuriuos paskiria GKC-Klaipėda.“

1.3. Išdėstome 2.3 punkto 3 pastraipą taip:

„Tarptautinių atsakomųjų veiksmų atveju, kurių metu Lietuva paskiriama vadovaujančiąja šalimi, GKC-Klaipėda vykdo operatyvinį valdymą, vadovaujant Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui, kaip atsakomųjų veiksmų vadui ir jo paskirtam aukščiausiajam veiksmų jūroje vadui (AVJV). Operatyvinio valdymo pareigos panašios, kaip ir vykdant nacionalinius atsakomuosius veiksmus.“

1.4. Išdėstome 2.4.1 punkto 2 ir 3 pastraipas taip:

„Lietuvos saugios laivybos administracijai suteikiami aukščiausieji operatyviniai įgaliojimai. Lietuvos saugios laivybos administracijos vardu GKC-Klaipėda priskirtos vykdomosios operatyvinės funkcijos, organizuojant atsakomuosius veiksmus.

Vykdydamas šias pareigas GKC-Klaipėda kreipiasi į Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorių. Centro funkcijos yra nacionalinio ryšių centro funkcijos ir šis centras skiriamas bendradarbiauti su Avarijų likvidavimo komitetu bei su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. GKC-Klaipėda dirba ištisą parą.“

1.5. Išdėstome 2.4.5 punkto 4 pastraipą taip:

„Uosto (naftos krovos įrenginių) administracija yra atsakinga už:

- lokalinių naftos išsiliejimų likvidavimo planų parengimą. Planai turi būti derinami su Avarijų likvidavimo komitetu ir patvirtinti Lietuvos saugios laivybos administracijos bei Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento;

- išsiliejusios naftos savo teritorijoje (akvatorijoje) surinkimo įrangos įsigijimą ir jos eksploataciją;

- sutarčių sudarymą su įmonėmis, priimančiomis surinktą naftą, ir su laivų (tanklaivių) savininkais;

- personalo mokymą.“

1.6. Išdėstome 2.4.6 punkto 1, 2 ir 3 pastraipas taip:

„Pagrindinė Avarijų likvidavimo komiteto funkcija – padėti Lietuvos saugios laivybos administracijai ir GKC-Klaipėda rengti ir tikslinti planą bei koordinuoti nacionalinius ir tarptautinius su šiuo planu susijusius veiksmus. Komitetą sudaro atstovai iš suinteresuotų ministerijų ir žinybų.

Komitetas, kuris nėra jokios ministerijos ar kitos institucijos struktūrinis padalinys, yra nuolat veikianti darbo grupė ir jo darbui vadovauja Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius.

Avarijų likvidavimo komitetas padeda Lietuvos saugios laivybos administracijai vykdyti administracinius ir parengiamuosius darbus, o GKC-Klaipėda – vykdyti operatyvinius atsakomuosius veiksmus, susijusius su teršimu jūroje.“

1.7. Išdėstome 4.1 punktą taip:

„Lietuva, ratifikavusi 1974 m. Helsinkio konvenciją, privalo laikytis joje nustatytų įsipareigojimų bei rekomendacijų, taisyklių ir procedūrų, kurias priėmė sutarties valstybės. Lietuvos saugios laivybos administracija ir GKC-Klaipėda yra atsakingi už tolesnį darbą nacionaliniu operatyviniu lygiu HELCOM veikloje, susijusioje su naftos išsiliejimų likvidavimu jūroje ir pakrantėje.

Lietuvos saugios laivybos administracija taip pat atsakinga už darbą nacionaliniu lygiu, įgyvendinant MARPOL 73/78 konvencijos reikalavimus.“

1.8. Išdėstome 4.2 punkto 2 pastraipą taip:

4.2. Lietuvos saugios laivybos administracija ir GKC-Klaipėda yra atsakingi už tolesnį darbą nacionaliniu operatyviniu lygiu OPRC veikloje, susijusioje su naftos išsiliejimų likvidavimu jūroje ir pakrantėje.“

1.9. Išdėstome 5 punkto 1 pastraipą taip:

„Avarijų likvidavimo komiteto nariai privalo teikti pasiūlymus, kuriuos komitetas kasmet išanalizuoja ir parengia švietimo ir mokymo nacionalinės programos projektą įvairioms nacionalinės programos dalims. Projektas pateikiamas Lietuvos saugios laivybos administracijai tvirtinti ir tolesniam jo vykdymui organizuoti.“

2. Iš dalies k e i č i a m e Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano vadovą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 285/347 „Dėl Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 79-2347):

2.1. Išdėstome 2.1 punkto (i) papunktį taip:

„(i) Lietuvos saugios laivybos administracija“.

2.2. Išdėstome 2.2 punktą taip:

2.2. Lietuvos saugios laivybos administracija

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už bendrus jūros aplinkos teršimo nafta incidentų likvidavimo aspektus.

Ministerija perdavė šią bendrą operatyvinę kovos su naftos išsiliejimais nacionalinio planavimo ir vykdymo atsakomybę Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Lietuvos saugios laivybos administracijos vardu operatyvinis reagavimas į jūros aplinkos teršimą nafta, vykdomą GKC-Klaipėda, kuris yra Klaipėdos uoste.“

2.3. Išdėstome 2.3 punkto 9 pastraipą taip:

„GKC-Klaipėda operatyviai vadovaudamas bendradarbiaus su Lietuvos saugios laivybos administracija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Avarijų likvidavimo komitetu.“

2.4. Išdėstome 2.5 punktą taip:

2.5. Avarijų likvidavimo komitetas

Avarijų likvidavimo komitetas yra nuolatinė darbo grupė ir ji nėra kurios nors ministerijos ar infrastruktūros dalis. Komitetas bus sukviečiamas tada, kai bus reikalinga padėti GKC-Klaipėda reaguoti į specifinį jūros teršimą.

Šią darbo grupę sudarys atstovai iš GKC-Klaipėda, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Civilinės saugos departamento Klaipėdos apskrities skyriaus, Karinių jūrų pajėgų, Pasienio policijos ir kitų atitinkamų organizacijų.

Komitetui pirmininkaus Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius, kuris, bendradarbiaudamas su GKC-Klaipėda, kartu spręs dėl darbo grupės sudėties specifinio incidento atveju, jos susirinkimo vietos ir laiko.“

Avarijų likvidavimo komiteto darbo taisyklės yra X priede.

2.5. Išdėstome 3.1 punkto 4 pastraipą taip:

„Nuolatinė administracinė organizacija įkurta Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Aplinkos kokybės departamento – Vandenų skyriaus atsakomybėje. Šios organizacijos darbų planavimui, koordinavimui ir įgyvendinimui įkuriamas Avarijų likvidavimo komitetas. Komitetas, vadovaujamas Lietuvos saugios administracijos direktoriaus, yra svarbiausias Plano centras. Komiteto nariai yra visos pagrindinės Plane dalyvaujančios institucijos. Plano įgyvendinimas reiškia ne tik reikiamų priemonių (ekologinių žemėlapių, įrangos įsigijimas, aliarmo procedūrų paruošimas ir kt.) įgyvendinimą, bet ir pratybas kovai su naftos išsiliejimais, personalo mokymo organizavimą ir t. t.“

2.6. Schemoje „Administracinės organizacijos schema – naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas, Lietuva“ žodžius „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas“ pakeičiame žodžiais „Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius“.

2.7. Pakeičiame C priedą „Kompetentingų nacionalinių žinybų ryšio, avarijų likvidavimo centrų ir kt. sąrašas“ ir jį išdėstome nauja redakcija (pridedama).

2.8. 1 lentelėje „Vadovavimas ir valdymas“ žodžius „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas“ pakeičiame žodžiais „Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius“.

2.9. Nurodytojo plano Vadovo 2 lentelėje „Bendradarbiavimas ir koordinavimas“ žodžius „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas“pakeičiame žodžiais „Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius“.

2.10. Pakeičiame S priedo skyriaus „Darbo aprašymas“ 3 punktą ir jį išdėstome taip:

3. Operacijų laikinasis vadas (OV)

Operacijų laikinasis vadas (OV) yra Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui tiesiogiai atsakingas asmuo, kuris pagal pradinę ir papildomą informaciją apie incidentą skatina veikti tinkamai pagal Planą.

OV atsakomųjų veiksmų metu dirba Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus vardu ir atsako už tinkamą reagavimą laiku į incidentą.

OV nuolat vertina situaciją ir inicijuoja atsakomuosius veiksmus, įskaitant ir pranešimų, numatytų Plane, tinkamą perdavimą (skirtingų lygių reagavimo veiksmai).

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus vardu jis bus atsakingas už bendrą vadovavimą visoms operacijoms ir jų koordinavimą, t. y. tiek, kiek atsakingas GKC-Klaipėda, taip pat, jeigu bus nuspręsta, ir už tuos su incidentu susijusius darbus ar jų koordinavimą, kurie nėra Susisiekimo ministerijos atsakomybė.

Jis bus atsakingas už švietimo, mokymo ir pratybų programos įgyvendinimą.“

2.11. Pakeičiame X priedo „Avarijų likvidavimo komiteto darbo taisyklės“ bendrąją dalį ir ją išdėstome taip:

1. Bendroji dalis

Avarijų likvidavimo komiteto tikslas yra padėti Lietuvos saugios laivybos administracijai administraciniame ir paruošiamajame Nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano darbe, o taip pat GKC-Klaipėda operatyviai vykdant atsakomuosius veiksmus į jūros teršimą.

Komitetą sudaro atstovai iš įtrauktų ministerijų ir administracijų, žr. 3 skyrių.

Komitetas, kuris organizacine prasme nesudaro jokios ministerijos ar institucijos dalies, dirba kaip nuolatinė darbo grupė, pirmininkaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus, pavaldaus Susisiekimo ministerijai.

Avarijų likvidavimo komitetas informuos Ekstremalių situacijų valdymo centrą apie didelius jūros teršimo incidentus ir teiks Centrui su tuo susijusius klausimus ir siūlymus.“

2.12. Pakeičiame X priedo „Avarijų likvidavimo komiteto darbo taisykės“ 2 dalį ir ją išdėstome taip:

2. Avarijų likvidavimo komiteto įkūrimas

Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką patvirtinus Planą, Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius toliau rūpinsis Avarijų likvidavimo komiteto įkūrimu, pakviesdamas susijusias žinybas paskirti savo atstovus nariais į komitetą. Atitinkamų žinybų į komitetą paskirtų narių pavaduotojas (ar daugiau pavaduotojų) taip pat turi būti nurodytas.

Po paskyrimo komiteto nariai ir jų pavaduotojai informuos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorių (kaip būsimą komiteto pirmininką) apie tai, kaip juos būtų galima surasti ištisą parą.

Informacija apie laikinus ar nuolatinius narių ar jų pavaduotojų pagrindinio kontaktinio ryšio pasikeitimus tuoj pat turi būti perduota GKC-Klaipėda (BP).“

2.13. Pakeičiame X priedo „Avarijų likvidavimo komiteto darbo taisyklės“ 3 dalies „Avarijų likvidavimo komiteto nariai“ 7 punktą ir jį išdėstome taip:

7. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius – komiteto pirmininkas.“

3. Nustatome, kad operatyvinį vadovavimą bei operatyvinį valdymą, likviduojant naftos išsiliejimus jūroje, vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija, iki jos įsteigimo – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS