LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. balandžio 15 d. Nr. 1V-608

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2013, Nr.135-6867) 6 straipsnio 2 dalies 16 punktu ir įgyvendindamas 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugos kokybės gerinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3):

1. T v i r t i n u Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles (pridedama).

2. N u r o d a u paskelbti šį įsakymą oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.

 

 

 

Direktorius                                                                        Feliksas Dobrovolskis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-608

 

UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – Paslauga) teikimo nuostolių apskaičiavimo bendruosius reikalavimus, Paslaugos, kurios Paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo tvarką, Paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimo reikalavimus, informacijos, susijusios su Paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimu, pateikimo reikalavimus.

2. Taisyklės taikomos teikėjui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių (toliau – Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklės) nustatyta tvarka pateikia prašymą kompensuoti praėjusių vienerių finansinių metų Paslaugos teikimo nuostolius.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, už kurį yra skaičiuojami Paslaugos teikimo nuostoliai.

Bazinė pelno norma – ilgalaikių (ne mažiau kaip 10 metų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (obligacijų) vidutinė metinė pelno norma, t. y. nerizikinga pelno norma.

Ekonomiškai naudinga vietovė – geografinė vietovė, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo teikiamos Paslaugos sąnaudos viršija už teikiamą Paslaugą gaunamas pajamas, tačiau pajamos iš kitos teikėjo teikiamos pašto paslaugos viršija jos teikimo sąnaudas, todėl Paslaugą teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

Ekonomiškai naudingi naudotojai – Paslaugos naudotojai (toliau – naudotojai), esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos pašto paslaugos, įskaitant Paslaugą, pajamos viršija jiems suteiktos pašto paslaugos, įskaitant Paslaugą, sąnaudas ir kuriems teikėjas teiktų Paslaugą net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

Ekonomiškai nenaudinga vietovė – geografinė vietovė, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo teikiamos Paslaugos sąnaudos viršija už teikiamą Paslaugą gaunamas pajamas ir kitos teikėjo teikiamos pašto paslaugos sąnaudos viršija iš jos teikimo gaunamas pajamas, todėl Paslaugos teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

Ekonomiškai nenaudingi naudotojai – naudotojai, esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos pašto paslaugos, įskaitant Paslaugą, sąnaudos viršija iš jiems suteiktos pašto paslaugos, įskaitant Paslaugą, gautas pajamas ir kuriems teikėjas neteiktų Paslaugos, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

Grynoji dabartinė Paslaugos vertė – prognozavimo metodais nustatytas ilgo laikotarpio galimai suteiktinos Paslaugos pajamų ir Paslaugai suteikti galimai patirtinų sąnaudų skirtumas, diskontuotas vidutine svertine kapitalo kaina.

Ilgas laikotarpis – ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis.

Kalendoriniai metai – laikotarpis, apimantis periodą nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

Nepelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo teikiamos Paslaugos sąnaudos viršija už teikiamą Paslaugą gautas pajamas.

Nuosavas kapitalas – teikėjo savininkų teisė į teikėjo turto dalį, likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

Pelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu pajamos iš teikiamos Paslaugos viršija arba yra lygios Paslaugos teikimo sąnaudoms.

Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža – investicijų grąža, kurią teikėjas gautų, jei nuspręstų kapitalą investuoti į kitą tokiu pat rizikingumu pasižyminčią veiklą, ir kuri užtikrina teikėjo veikloje naudojamo kapitalo kainos padengimą. Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža Taisyklėse yra prilyginama teikėjo veiklai reikalingo kapitalo suteikimo sąnaudoms.

Sąnaudos – teikėjo ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Taisyklėse prie sąnaudų priskiriamos ir negautos pajamos už kapitalą, jei šis būtų investuotas panašaus rizikingumo rinkoje, t. y. prie sąnaudų yra priskiriama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža.

Savireklama – reklama, kai teikėjas, naudodamas Paslaugą ar Paslaugos teikimo priemones, reklamuoja pats save ar bet kokias savo teikiamas paslaugas, įskaitant pašto paslaugą. Savireklama siejama su nauda, kurią teikėjas gauna iš naudotojų dėl to, kad teikėjo taikytais rinkodaros ir rėmimo metodais naudotojų pasąmonėje sukurta nuomonė apie teikėją skatina juos pasirinkti teikėjo teikiamą Paslaugą.

Skolintas kapitalas – ilgalaikiai teikėjo įsipareigojimai, už kuriuos teikėjas privalo atsiskaityti vėliau nei per ateinančius vienerius finansinius metus, įskaitant ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį.

Trumpas laikotarpis – ne ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis, įskaitant penktuosius metus.

Vidutinė rinkos pelno norma – Lietuvos vertybinių popierių rinkos gerai diversifikuoto portfelio vidutinė metinė pelno norma.

Vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. Weighted Average Cost of Capital (WACC)) – rodiklis, išreikštas procentais ir rodantis investicijų į veikloje naudojamą kapitalą alternatyviąsias sąnaudas. Vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama svertinio vidurkio pagalba įvertinant tiek skolinto, tiek nuosavo kapitalo kainą.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2012, Nr. 135-6867), Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklėse ir Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-625 (Žin., 2005, Nr. 83-3100; 2013, Nr. 9-417) (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).

 

II. PASLAUGOS teikimo NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

4. Skaičiuojant Paslaugos teikimo nuostolius, siekiama nustatyti Paslaugos teikimo nuostolius, kuriuos teikėjas patiria dėl to, jog yra įpareigotas teikti Paslaugą, t. y. siekiama nustatyti Paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, sąlygojamų nuostolių dydį.

5. Siekiant apskaičiuoti Paslaugos teikimo nuostolius ir nustatyti Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, kiekvieną ataskaitiniu laikotarpiu suteiktą Paslaugą teikėjas privalo paskirstyti pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą. Kiekvienai struktūrinei schemos daliai atskirai turi būti apskaičiuotos iš kiekvienos atskiros Paslaugos teikimo gautos pajamos ir šios Paslaugos teikimo sąnaudos.

6. Kiekvienos teikėjo teikiamos Paslaugos pajamos turi būti apskaitomos atskirai, o pajamoms apskaityti turi būti taikomi tie patys principai kaip ir Sąnaudų apskaitos taisyklių 5 punkte nurodyti sąnaudų apskaitos sistemai taikytini principai.

7. Tas pačias Paslaugos teikimo pajamas ir sąnaudas leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą.

8. Teikėjas, skaičiuodamas Paslaugos teikimo nuostolius, privalo Paslaugos teikimo pajamas ir sąnaudas apskaityti ir paskirstyti pagal geografines vietoves ir pagal naudotojus.

9. Teikėjas Paslaugos teikimo sąnaudas turi apskaityti ir paskirstyti Paslaugoms pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.

10. Paslaugos, kuri nebūtų teikiama, jei teikėjas nebūtų įpareigotas ją teikti, pajamos ir sąnaudos turi būti apskaitomos atskirai nuo kitos teikėjo teikiamos pašto paslaugos pajamų ir sąnaudų.

11. Skaičiuojant Paslaugos teikimo nuostolius, į Paslaugos teikimo sąnaudas turi būti įtraukiama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kuri apskaičiuojama kaip teikėjo veikloje naudojamo kapitalo apimties ir kapitalo kainos sandauga.

12. Teikėjo veikloje naudojamo kapitalo apimtis apskaičiuojama kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti šią balansinę lygybę:

K = E + D = FA + CA – CL – PR,

kur:

K – veikloje naudojamo kapitalo apimtis,

E – nuosavas kapitalas,

D – skolintas kapitalas,

FA – veikloje naudojamas ilgalaikis turtas,

CA – trumpalaikis turtas,

CL – trumpalaikiai įsipareigojimai,

PR – atidėjimai.

13. Teikėjas, nustatydamas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ataskaitiniu laikotarpiu veikloje naudoto kapitalo apimtį turi apskaičiuoti kaip praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ketvirčio pabaigoje naudoto kapitalo apimčių aritmetinį vidurkį.

14. Teikėjas kapitalo kainą turi apskaičiuoti kaip vidutinę svertinę kapitalo kainą pagal šią formulę:

WACC = RE * E/(E+D) + RD * D/(E+D),

kur:

WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina (%),

RE – nuosavo kapitalo kaina (%),

E – nuosavas kapitalas,

D – skolintas kapitalas,

RD – skolinto kapitalo kaina (%).

14.1. Teikėjas nuosavo kapitalo kainą turi apskaičiuoti pagal kapitalo kainos modelio formulę:

RE = RF + Beta? * (RM – RF),

kur:

RE – nuosavo kapitalo kaina (%),

RF – bazinė pelno norma (%),

RM – vidutinė rinkos pelno norma (%),

Beta? – beta koeficientas, rodantis emitento (teikėjo) akcijų rizikingumo ir visos akcijų rinkos rizikingumo santykį.

14.2. Teikėjo skolinto kapitalo kaina (RD) turi atspindėti rinkoje nusistovėjusią palūkanų normą, už kurią teikėjas ataskaitiniu laikotarpiu gavo ar galėjo gauti ilgalaikę paskolą (ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui).

14.3. Teikėjas, skaičiuodamas kapitalo kainą, turi įvertinti pelno mokesčio įtaką nuosavo kapitalo kainai ir skolinto kapitalo kainai, atsižvelgdamas į tai, ar teikėjas, perkeldamas sąnaudas iš buhalterinės apskaitos registrų į sąnaudų apskaitos sistemą, pagal Taisyklių 15 punkto reikalavimus eliminavo pelno mokesčio sąnaudas, ar jas paskirstė paslaugoms (produktams).

15. Teikėjas, skaičiuodamas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, sąnaudų apskaitos sistemoje turi eliminuoti buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotus sąnaudų straipsnius, kurie yra padengiami protingumo kriterijų atitinkančia investicijų grąža.

16. Skaičiuojant Paslaugos teikimo sąnaudas negali būti įtrauktos sąnaudos, kurių teikėjas pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus negali priskirti Paslaugos teikimo sąnaudoms.

17. Teikėjas, skaičiuodamas nematerialią naudą ir rinkos naudą (toliau – NN ir RN), privalo taikyti ekonomiškai pagrįstus metodus ir (ar) modelius, remtis savo apskaitos sistemoje sukauptais duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) ar kitų, NN ir RN apskaičiuoti reikalingus duomenis kaupiančių, institucijų duomenimis. Teikėjas, prognozuodamas ateities veiklos rodiklius, privalo vadovautis objektyvumo principu, pagal kurį per ataskaitinį laikotarpį gautų pajamų ir patirtų sąnaudų apskaitą ir paskirstymą teikėjas turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų ir paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų, ir priežastingumo principu, pagal kurį teikėjas visas per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas turi apskaityti pagal paslaugas (produktus), o patirtas sąnaudas paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurie sąlygojo tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).

18. Teikėjas, skaičiuodamas Paslaugos teikimo nuostolius, privalo išskirti šios Paslaugos teikimo pajamas ir sąnaudas:

18.1. iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

18.2. iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

18.3. registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

18.4. iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas.

19. Skaičiuojant Paslaugos teikimo nuostolius turi būti apskaitomos visos, ir pelningai, t. y. kai pajamos iš Paslaugos teikimo viršija jos teikimo sąnaudas, ir nuostolingai, t. y. kai teikiant Paslaugą patirtos sąnaudos viršija iš Paslaugos teikimo gautas pajamas, teikiamos Paslaugos.

20. Teikėjas privalo Paslaugos teikimo nuostolius apskaičiuoti tokia tvarka:

20.1. nustatyti Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

20.2. apskaičiuoti Paslaugos teikimo pajamas;

20.3. apskaičiuoti Paslaugos teikimo sąnaudas;

20.4. Paslaugos teikimo pajamų ir Paslaugos teikimo sąnaudų skirtumą sumažinti NN ir RN dydžiu, kuris turi būti apskaičiuotas pagal Taisyklių IV skyriaus reikalavimus.

 

III. PASLAUGOS, KURIOS TEIKĖJAS NETEIKTŲ, JEI NEBŪTŲ ĮPAREIGOTAS JĄ TEIKTI, NUSTATYMO TVARKA

 

21. Teikėjas pagal Taisyklių 8 punktą privalo analizuoti kiekvienos ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos Paslaugos pajamas ir sąnaudas. Paslaugos pajamų ir sąnaudų analizė turi būti atlikta pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą.

22. Geografinė vietovė turi būti apibrėžta, atsižvelgiant į pašto tinklo ir teikiamos Paslaugos specifiką ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

22.1. galimybė toje geografinėje vietovėje identifikuoti atskirus naudotojus;

22.2. atitinkamo pašto infrastruktūros elemento ar kitos priemonės, aptarnaujančios naudotojus, diegimui reikalingas atskiras investicinis sprendimas;

22.3. galimybė tai geografinei vietovei sudaryti atskirą pelno (nuostolio) ataskaitą, t. y. nustatyti šioje geografinėje vietovėje suteiktos Paslaugos pajamas ir tos Paslaugos teikimo sąnaudas.

23. Siekiant identifikuoti Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, teikėjas privalo Taisyklių 18 punkte nurodytą Paslaugą už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai išskirti į:

23.1. pelningoje vietovėje teikiamą Paslaugą;

23.2. nepelningoje vietovėje teikiamą Paslaugą.

24. Teikėjas nepelningoje vietovėje teikiamą Paslaugą privalo išskirti į:

24.1. ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą Paslaugą;

24.2. ekonomiškai nenaudingoje vietovėje teikiamą Paslaugą.

25. Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiama Paslauga turi būti identifikuojama pagal atskirus naudotojus, t. y. Paslaugos, suteiktos atskiriems naudotojams, pajamas ir sąnaudas.

26. Teikėjas, vertindamas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą Paslaugą, privalo vertinti visas toje geografinėje vietovėje teikiamas pašto paslaugos rūšis.

27. Teikėjas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą Paslaugą privalo išskirti į:

27.1. ekonomiškai naudingiems naudotojams teikiamą Paslaugą;

27.2. ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiamą Paslaugą.

28. Ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiama Paslauga turi būti identifikuojama pagal Paslaugą, suteiktą atskiriems naudotojams, t. y. Paslaugos, suteiktos atskiriems naudotojams, pajamas ir sąnaudas.

29. Teikėjas turi nustatyti ataskaitinio laikotarpio Paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, vienetų skaičių, bendrą iš jų gautą pajamų sumą ir su jų teikimu susijusių sąnaudų sumą.

30. Siekiant nustatyti Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, būtina įvertinti ilgo laikotarpio poveikį. Teikėjas privalo apskaičiuoti ekonomiškai nenaudingose vietovėse ir ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiamos Paslaugos grynąją dabartinę Paslaugos vertę (angl. Net present value) (toliau – NPV).

31. Nustatant NPV turi būti prognozuojamos visos galimai suteiktinos pašto paslaugos, įskaitant Paslaugą, pajamos ir jai suteikti patirtinos sąnaudos. Prognozės turi būti atliekamos objektyviai, remiantis ekonomiškai pagrįstais prognozavimo metodais, kurių taikymą turi raštu patvirtinti teikėjo vadovas.

32. Nustatant NPV, kiekvienų prognozuojamų kalendorinių metų pajamų ir sąnaudų skirtumas diskontuojamas vidutine svertine kapitalo kaina, pastarąją apskaičiuojant pagal Taisyklių reikalavimus.

33. Jei nustatyta NPV didesnė už nulį (0), laikoma, kad teikėjas Paslaugą teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

34. Jei nustatyta NPV mažesnė arba lygi nuliui (0), laikoma, kad teikėjas Paslaugos neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

 

IV. PASLAUGOS TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI

 

35. Teikėjas turi skaičiuoti Paslaugos teikimo nuostolius pagal šią formulę:

PN = SUMA (i=1,..., n) [(Pi – (PPi + PENi)) – (Si – (SPi + SENi))] + N,

kur:

PN – Paslaugos teikimo nuostoliai;

(Pi – (PPi + PENi)) – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

Pi – bendros pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbo teikėjas;

(PPi + PENi) – pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbtų teikėjas, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

PPi – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš pelningoje vietovėje teikiamos Paslaugos;

PENi – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamos Paslaugos;

(Si – (SPi + SENi)) – sąnaudos, patirtos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

Si – bendros konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patyrė teikėjas;

(SPi + SENi) – konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patirtų teikėjas, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

SPi – pelningoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktos Paslaugos sąnaudos;

SENi – ekonomiškai naudingoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktos Paslaugos sąnaudos;

N – NN ir RN, patiriama teikiant Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti. NN ir RN yra vertinama pinigine verte.

36. Skaičiuojant NN ir RN dydį, turi būti įvertintos bent šios NN ir RN rūšys:

36.1. buvimo visur nauda – nauda, kurią teikėjas gauna turėdamas pašto tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Per šį pašto tinklą visi naudotojai gali naudotis teikėjo teikiama pašto paslauga ir pasiekti bet kurį adresatą;

36.2. naudotojų duomenų bazės nauda – nauda, gauta atlygintinai teikiant adresų ir pašto indeksų duomenų bazės duomenis, naudojamus teikiant Paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir (arba) nauda, gauta teikiant su šios duomenų bazės naudojimu susijusias paslaugas;

36.3. reklamos nauda – pajamos, gautos iš teikėjo kitiems asmenims teikiamos reklamos, skelbiamos ant viešam naudojimui skirtų pašto dėžučių, kitų pašto infrastruktūros objektų ar Paslaugos teikimo vietose, ir (arba) pajamos, gautos iš reklamos Paslaugos teikimo metu;

36.4. reputacijos nauda – savireklamos teikiama nauda, kai teikėjas, teikdamas Paslaugą ar naudodamas Paslaugos teikimo priemones, reklamuoja save ar bet kokias savo teikiamas paslaugas, tarp jų – pašto paslaugą. Teikėjas gauna šią naudą dėl to, kad jo taikyti rinkodaros ir rėmimo metodai skatina naudotojus pasirinkti teikėjo teikiamas paslaugas. Reputacijos naudos dydis turi būti siejamas su rinkodaros ir rėmimo išlaidomis, kuriomis būtų siekiama gauti tokią pačią naudą, jeigu įpareigojimo teikti Paslaugą nebūtų;

36.5. mokesčių lengvatų nauda – ekonominė nauda, kurią teikėjas gauna dėl teisės aktais numatytų Paslaugos ir tiesiogiai su Paslaugos teikimu susijusių tiekiamų prekių apmokestinimo išimčių ir (ar) lengvatų;

36.6. iš anksto apmokėtų pašto mokos ženklų nauda;

36.7. filatelijos nauda;

36.8. kita NN ir RN, susijusi su įpareigojimo teikti Paslaugą vykdymu, jeigu tokia nustatoma.

37. Kiekviena NN ir RN rūšis, ją įvertinus pagal Taisyklių 36 punktą, turi būti išreikšta pinigine verte.

38. NN ir RN turi būti nustatoma, sumuojant visų Taisyklių 37 punkte nurodytų ir papildomų, jeigu tokios yra nustatytos, NN ir RN rūšių pinigines vertes.

 

V. INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU PASLAUGOS TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMU, PATEIKIMO REIKALAVIMAI

 

39. Teikėjas, Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikdamas prašymą kompensuoti praėjusių vienerių finansinių metų Paslaugos teikimo nuostolius, kartu su prašymu turi pateikti:

39.1. ataskaitinio laikotarpio Paslaugos teikimo nuostolių (išskyrus NN ir RN įvertinimą) apskaičiavimo ataskaitą pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą;

39.2. objektyviais kriterijais pagrįstus paaiškinimus, kurių naudotojų ar jų grupių jis paprastai neaptarnautų arba kurios Paslaugos neteiktų, bet dėl įpareigojimo teikti Paslaugą turi arba turės tai daryti, įskaitant Paslaugos, kurios neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo algoritmo aprašymą (taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis ir informacijos šaltiniais, Paslaugos teikimo pajamų ir sąnaudų skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus lydinčius dokumentus) pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą;

39.3. geografinės vietovės nustatymo kriterijus ir geografinių vietovių sąrašą pagal kiekvieną Taisyklių 18 punkte nurodytą Paslaugą;

39.4. Paslaugos teikimo pajamų ir Paslaugos teikimo sąnaudų apskaitymą ir paskirstymą pagal naudotojus pagal kiekvieną Taisyklių 18 punkte nurodytą Paslaugą, tais atvejais, kai toks apskaitymas ir paskirstymas turi būti atliktas pagal Taisykles;

39.5. ataskaitą apie Paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, kurioje turi būti pateikiama informacija apie Taisyklių 18 punkte nurodytos Paslaugos vienetų skaičių, bendrą iš jų gautų pajamų sumą ir su jų teikimu susijusių sąnaudų sumą;

39.6. NPV apskaičiavimą, t. y. ilgo laikotarpio poveikio, teikiant Paslaugą, įvertinimą pagal Taisyklių 30–34 punktų reikalavimus;

39.7. NN ir RN įvertinimo ataskaitą pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą, NN ir RN skaičiavimuose taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis, naudotais duomenimis ir informacijos šaltiniais, NN ir RN skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

40. Teikėjas, pažeidęs Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai ir neveikimas, susiję su Taisyklių įgyvendinimu, skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

_________________

 

Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių

1 priedas

 

Paslaugos, kurios Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo schema

 

 

 

 

 

Paslauga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepelningoje vietovėje teikiama Paslauga

 

 

 

 

 

Pelningoje vietovėje teikiama Paslauga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekonomiškai nenaudingoje vietovėje teikiama Paslauga

 

Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiama Paslauga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiama Paslauga

 

Ekonomiškai naudingiems naudotojams teikiama Paslauga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslauga, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti

 

Paslauga, kurią teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti

 

_________________

 

 

 

Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių

2 priedas

 

Ataskaitinio laikotarpio paslaugos teikimo Nuostolių (išskyrus NN ir RN įvertinimą) apskaičiavimo ataskaita

 

 

Pajamos

Sąnaudos

 

 

Pajamos iš konkrečios Paslaugos iš viso, litais

(Pi)

Pelningoje vietovėje teikiamos Paslaugos pajamos iš viso, litais

(PPi)

Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamos Paslaugos pajamos iš viso, litais

(PENi)

Pajamų rezultatas:

(Pi – (PPi+(PENi))

(1)

Konkrečios Paslaugos teikimo sąnaudos iš viso, litais

(Si)

Pelningoje vietovėje teikiamos Paslaugos teikimo sąnaudos iš viso, litais

(SPi)

Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamos Paslaugos teikimo sąnaudos iš viso, litais

(SENi)

Sąnaudų rezultatas:

(Si – (SPi+(SENi)),

(2)

Nuostoliai (išskyrus NN ir RN) iš viso, litais (3):

(3) = (1) – (2)

Iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________

 

 

 

Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių

3 priedas

 

Nematerialios naudos ir rinkos naudos įvertinimo ataskaita

 

Nematerialios naudos ir rinkos naudos rūšis

Nematerialios naudos ir rinkos naudos vertė, litais

Reklamos nauda

 

Naudotojų duomenų bazės nauda

 

Buvimo visur nauda

 

Reputacijos nauda

 

Mokesčių lengvatų nauda

 

Iš anksto apmokėtų pašto mokos ženklų nauda

 

Filatelijos nauda

 

Kita nemateriali nauda ir rinkos nauda

 

Nemateriali nauda ir rinkos nauda, iš viso::

 

 

_________________