LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ
2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 509
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4083) 18 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1789 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 111-4919),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 509
Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainiO nustatymo TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainių nustatymo taisyklės reglamentuoja gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainių nustatymo principus, taip pat gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo, Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamo valstybės biudžeto lėšomis, Žemės ūkio ministerijos siūlomo įkainio maksimalaus dydžio apskaičiavimo taisykles.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainis – gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo paslaugos kaina.
Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymas – gyvūninės kilmės atliekų prevencija, apskaita, surinkimas, saugojimas, gabenimas, perdirbimas, šalinimas, jų perdirbimo produktų realizavimas ir apskaita.
Papildoma veikla – su gyvūninės kilmės atliekų tvarkymu nesusijusi gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės veikla.
Protingumo kriterijus – bendrasis teisės principas, reiškiantis, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, tai yra racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
II. ĮKAINIO NUSTATYMAS
3. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo (toliau – atliekų tvarkymas) įkainis nustatomas gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės (toliau – įmonė) ir gyvūninės kilmės atliekų (toliau – atliekos) turėtojo susitarimu. Nustatant įkainį, atsižvelgiama į atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje susiklosčiusius įkainius, vadovaujamasi protingumo kriterijais bei galiojančiais teisės aktais.
III. VALSTYBĖS FINANSUOJAMO TVARKYMO ĮKAINIO APSKAIČIAVIMO PAGRINDAI IR ĮKAINIO PASIŪLYMO PARENGIMAS
5. Rengiant pasiūlymą dėl valstybės finansuojamo tvarkymo įkainio maksimalaus dydžio, jo pagrindu imamas atliekų tvarkymo savikainos dydis, kuris nustatomas pagal tam tikros atliekų tvarkymo paslaugos ataskaitines ir argumentuotas (planines) sąnaudas, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo paslaugų (toliau – paslaugos) kokybės, aplinkosaugos, veterinarijos ir higienos reikalavimus.
6. Rengiant valstybės lėšų naudojimo sutarties su įmone projektą, žemės ūkio ministro įsakymu sudaroma komisija – patariamoji institucija pasiūlymams dėl valstybės finansuojamo tvarkymo įkainio maksimalaus dydžio parengti.
7. Komisija sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos atstovų, iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku, taip pat vieno Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos, gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių atstovo. Komisija turi teisę kviesti dalyvauti jos darbe kitų institucijų atstovus bei atitinkamų sričių specialistus.
8. Komisijos posėdžius organizuoja ir narius kviečia komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo visi komisijos nariai. Protokolai ir visi posėdžių metu nagrinėti dokumentai segami į specialią bylą, kuri saugoma Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamente. Komisija sprendimus priima paprasta balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams narių. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia komisijos pirmininko balsas.
9. Įmonė, ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki šaukiamo posėdžio dienos, komisijai pateikia:
9.1. įkainio apskaičiavimo projektą, kuriame nurodomas paslaugų pavadinimas, pateikiamas jo techninis aprašymas ir siūlomi įkainiai;
9.3. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo įmonės atliekų tvarkymo veiklos rezultatus (rodiklius) per paskutinį ataskaitinį laikotarpį ir pagrindžia siūlomą įkainį. Jeigu įmonė užsiima papildoma veikla, nurodoma, kaip paskirstomos netiesioginės (pridėtinės) ir finansinės veiklos sąnaudos tarp gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo ir papildomos veiklos;
10. Keičiant valstybės finansuojamo tvarkymo įkainį, pateikiama gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo paslaugų įkainio pasikeitimo suvestinė (pridedama).
11. Komisijos reikalavimu įmonė privalo pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su įmonės veikla tvarkant gyvūninės kilmės atliekas.
12. Komisija išnagrinėja gautus dokumentus ir, priėmusi sprendimą, teikia žemės ūkio ministrui pasiūlymą, kuriame nurodo siūlomą valstybės finansuojamo tvarkymo įkainio maksimalų dydį ir jo taikymo tvarką. Šiame pasiūlyme taip pat gali būti nurodytos atliekų gabenimo išlaidos.
13. Komisija privalo pateikti pasiūlymą ne vėliau kaip iki termino sudaryti valstybės lėšų naudojimo sutartis su įmone pabaigos.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15. Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito tarnyba, tikrindama valstybės biudžeto lėšų panaudojimą įmonėje, patikrina valstybės finansuojamo tvarkymo įkainio atitikimą sutarties sąlygas.
