LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

dėl Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo plano patvirtinimo

 

2005 m. vasario 10 d. Nr. D1-77

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu ir 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo planą.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. talpinti Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.vstt.lt);

2.2. Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai:

2.2.1. organizuoti Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo plano įgyvendinimą;

2.2.2. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo planą Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. D1-77

 

KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO BUBIŲ REKREACINĖS ZONOS TVARKYMO PLANAS

 

KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO BUBIŲ REKREACINĖS ZONOS TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO TEIGINIAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir apsaugos reglamentą, tvarkymo priemones gamtos vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtrai.

2. Bubių rekreacinei zonai taikomi Saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) įstatymais, Kurtuvėnų regioninio parko nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), bei Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentu, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 418 (Žin., 2002, Nr. 86-3717), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), bei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai.

 

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

 

3. Bubių rekreacinėje zonoje pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Kurtuvėnų regioninio parko Bubių rekreacinės zonos tvarkymo plano brėžinys):

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų grupėje išskiriama reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KOc) – Bubių Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo karių ir Mirskiškės Pirmojo pasaulinio karo karių kapai. Ji tvarkoma pagal Saugomų teritorijų ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymus, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje rekreacinių miškų grupėje:

3.2.1. ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona (M2b1). Šioje teritorijoje išlaikoma artima natūraliai miško struktūra, prie dviračių ir slidžių trasų kuriamos atokvėpio aikštelės;

3.2.2. intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona (M2b2). Takai ir kiti miško parko elementai tvarkomi, išryškinant reljefo formas (nuokalnes, lomas, griovas), augmenijos įvairovę. Ši zona skirta aktyviam sporto centro svečių ir kitų lankytojų poilsiui. Vykdant kraštovaizdį formuojančius kirtimus, atveriančius gražius vaizdus, išryškinančius atskirus medžius, pagerinant estetinę medynų būklę, pašalinant neišvaizdžius, menkaverčius ar persenusius medžius, formuojamas sportinių takų tinklas;

3.2.3. ūkinių miškų (MŪ4b) zona, kurioje esantį miško daigyną po 2–4 metų siūloma likviduoti ir jo vietoje įrengti sporto žaidimų aikštelę;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, rekreacinių agrarinių teritorijų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo rekreacinės agrarinės teritorijos (Ž2b1). Tai slidinėjimui tinkamos teritorijos. Šioje zonoje esančios sodybos pritaikomos kaimo turizmui. Ūkininkų ūkiuose rekreacinei paskirčiai gali būti kuriamos naujos sodybos, nepažeidžiant kraštovaizdžio raiškumo, nustatyta tvarka parinkus vietas sodyboms;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NRb). Šioje zonoje apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal detaliuosius planus bei inžinerinių tinklų specialiuosius planus. Negalima statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrenginių;

3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės tvarkymo zonoje, rekreacinių vandenų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (V2b1). Ventos–Dubysos kanalo bei Mirskiškių tvenkinių akvatorijos išlaikomos subnatūralios būklės. Konkrečios jų tvarkymo priemonės (valymas, pritaikymas rekreaciniam naudojimui, kt.) numatomos rengiant atitinkamus projektus.

 

III. PAŽINTINIO TURIZMO INFRASTRUKTŪRA

 

4. Bubių rekreacinėje zonoje plėtojamos šios turizmo rūšys:

4.1. Pažintinis autoturizmas;

4.2. Dviratininkų bei slidininkų pažintinis ir sportinis turizmas;

4.3. Pėsčiųjų pažintinis ir sportinis turizmas;

4.4. Pramoginis žirginis turizmas;

4.5. Vandens turizmas.

5. Bubių rekreacinėje zonoje sudaromos prielaidos LR teritorijos bendrajame plane numatyto nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ ir Vidurio Lietuvos parkų žiedo maršruto, taip pat respublikinės reikšmės dviračių trasų (nacionalinių parkų trasos: Užventis–Šaukėnai–Bubiai–Šiauliai; Piligrimų trasos: Joniškis–Šiauliai–Šiluva; Kurtuvėnų žiedo: Bubiai–Sodeliukai–Kurtuvėnai–Naisiai–Jautmalkė–Butiškė–Pagėluvis–Mirskiškė–Bubiai) atkarpų funkcionavimui.

6. Parengiamas projektas 0,7 km dviračių tako atkarpai, praeinančiai pro automobilių kelio Šiauliai–Kelmė–Užventis dviejų lygių sankryžą.

7. Įrengiama žirginio turizmo trasa Kurtuvėnai–Mirskiškės. Rekreacinėje zonoje organizuoti ir aptarnauti žirginį turizmą galėtų Mirskiškių dvaro sodyboje sukurtas kaimo turizmo centras.

8. Ventos–Dubysos kanalas pritaikomas pramogoms: vasarą pasiirstymui valtimis, žiemą – čiuožinėjimui pačiūžomis. Jame gali būti rengiamos įvairios netradicinės varžybos. Ventos–Dubysos kanalui pritaikyti rekreacijos reikmėms parengiamas kanalo naudojimo projektas, pastatomas tiltelis.

 

IV. KITA REKREACINĖ INFRASTRUKTŪRA

 

9. Kita rekreacinė infrastruktūra įrengiama urbanizuotos rekreacinės aplinkos tvarkymo zonoje. Joje įrengiami trys skirtingo užstatymo pobūdžio rekreaciniai kompleksai: vasarvietė, sporto centras ir kaimo turizmo centras.

10. Vasarvietė įrengiama tarpukario laikotarpiu suplanuotos keliasdešimties sklypų vasarnamių kvartalo vietoje. Jai įrengti parengiamas detalusis planas, kuriuo nustatomi statybos reglamentai nesudėtingų konstrukcijų poilsio ar gyvenamųjų pastatų pobūdžiui išlaikyti. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį.

11. Vasarvietės teritorijai, atsižvelgiant į pastatų naudojimo paskirtį (Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (STR 1.01.09.:2003), taikomi šie reikalavimai:

11.1. esami pastatai tvarkomi ir rekonstruojami nustatant gyvenamąją paskirtį (vieno buto ar dviejų butų) arba negyvenamąją – (vasarnamių) poilsio paskirtį;

11.2. naujos statybos šiuo metu neužstatytuose sklypuose detaliaisiais planais gali būti numatomos laikantis šių reikalavimų:

11.2.1. naujų pastatų statyba galima tik žemės ūkio paskirties žemėje nustatyta tvarka pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

11.2.2. gali būti statomi gyvenamosios paskirties (vieno buto ar dviejų butų) arba negyvenamosios – (vasarnamių) poilsio paskirties (dviejų aukštų su mansarda) pastatai;

11.2.3. sklype gali būti tik vienas pastatas, kuriuo užstatytas žemės plotas negali viršyti 120 m2;

11.2.4. komunikacijoms, inžinerinei infrastruktūrai, privažiavimams įrengti parengiamas bendras vasarvietės infrastruktūros plėtros specialusis planas ir/ar projektas.

12. Sporto centre plėtojama sportinė rekreacija. Parengiamas poilsiavietės detalusis planas, kuriuo, įvertinus numatytos infrastruktūros plėtros galimybes, reglamentuojamas statybų pobūdis. Esama slidinėjimo bazė plečiama, įrengiant sporto aikštyną, kalnų dviračių trasą, automobilių stovėjimo aikštelę. Gali atsirasti nauji poilsio paskirties pastatai.

13. Kaimo turizmo centras įrengiamas buvusioje Mirskiškės dvaro sodyboje, išsaugant istoriškai susiklosčiusio šeimos ūkio ūkininkavimo tradiciją, visus įvairios paskirties pastatus statant bendrame sodybos komplekse. Malūnas – amatininko sodyba – atstatomas pagal istorinę medžiagą. Palivarkas atkuriamas pagal Rytų Žemaitijos dvarams būdingus bruožus ir tadicijas, pritaikant rekreacijai ir atsižvelgiant į kaimo turizmo reikalavimus.

______________