PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TOBULINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 15 d. Nr. 1-167
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002; Nr. 123-5518) 7 straipsnio 2 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 m. balandžio 24 d. analizėje Nr. 4-1-1351 pateiktas rekomendacijas „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos analizės antikorupciniu požiūriu“ ir siekdamas tobulinti valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimą ir vykdymą:
1. Tvirtinu Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo tobulinimo koncepciją (pridedama).
2. Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos majorui Kęstučiui Lukošiui organizuoti ir kontroliuoti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo tobulinimo koncepcijos įgyvendinimą.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus
2007 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-167
VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TOBULINIMO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo tobulinimo koncepcijos (toliau – Koncepcija) tikslas – nustatyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros sistemos pertvarkymo principus, priemones ir jų įgyvendinimo strategiją.
2. Koncepcija parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 m. balandžio 24 d. Nr. 4-1-1351 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) veiklos analizėje pateiktas rekomendacijas dėl korupcijos pasireiškimo valstybinės priešgaisrinės priežiūros sistemoje mažinimo, priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimo praktiką ir Europos Sąjungos šalių patirtį.
3. Pagrindiniai uždaviniai:
3.1. apibrėžti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų dalyvavimą objektų priešgaisrinės būklės, ikiteisminio tyrimo, licencijuojamos veiklos priežiūros, statybos proceso kontrolės ir statinio saugos bei paskirties dokumentų leidybos procedūrose;
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Objektų priešgaisrinės būklės kontrolės sistemos trūkumai:
4.1. galiojančių teisės aktų nuostatos sudaro galimybę įvairiai interpretuoti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veiklą, teikiant privalomus nurodymus dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (nustatyti nepagrįstai ilgą arba trumpą pažeidimų šalinimo terminą);
4.2. nereglamentuotos objektų patikrinimo procedūros (nenustatyti objekto savininko, teisėto valdytojo, vadovo (jų įgalioto asmens) informavimo apie numatomą patikrinimą terminai, tvarka), nepatvirtinta objekto priešgaisrinio techninio patikrinimo instrukcija / metodika, neaiškus priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti skiriamų terminų santykis su nustatytų pažeidimų aplinkybėmis (pobūdis, sunkumo laipsnis ir pan.);
4.3. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui paliekama galimybė net dėl smulkiausių priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;
4.4. netaikomas rotacijos principas, t. y. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas daug metų tikrina tuos pačius objektus;
4.5. priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijose neužtikrinamas tinkamas objektų tikrinimo planavimas;
4.7. nevykdoma vienoda objekto priešgaisrinės būklės patikrinimų duomenų kaupimo ir saugojimo praktika;
5. Statybos proceso priešgaisrinės kontrolės sistemos trūkumai:
5.1. nesuderintos Priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) ir Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nuostatos, reglamentuojančios statinio projektavimo sąlygų rengimą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nepagrįstai (neteisėtai) dalyvauja rengiant statinio projektavimo sąlygas ir vykdant jų įgyvendinimo kontrolę;
5.2. nereglamentuota valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams priskirtų statinio projektų tikrinimo funkcijų įgyvendinimo tvarka;
5.3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos (Žin., 2003, Nr. 63-2870) nuostatos, reglamentuojančios valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų dalyvavimą savivaldybių nuolatinių statybų komisijų darbe, prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms;
5.4. Priešgaisrinės saugos ir Statybos įstatymai nesuteikia teisės valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams dalyvauti savivaldybių nuolatinių statybų komisijų darbe;
5.5. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teikia pastabas ir išvadas, kurios fiksuojamos savivaldybių nuolatinių statybų komisijų posėdžių protokoluose, nors tam nėra teisinio pagrindo;
5.6. Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisė tikrinti objektus, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, nesuderinta su Statybos įstatymo 15 straipsnio nuostatomis;
5.8. nereglamentuoti informacijos apie vykdomas statinių statybas teikimas bei jos kaupimo ir sisteminimo būdai;
5.9. statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe vadovaujamasi ne konkrečiais teisės aktais (pagal nustatytą kompetenciją), o beveik visais normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinės saugos reikalavimus;
6. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumai:
6.1. išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą trukdo šios srities specialistų trūkumas, nes dirbančio personalo kompetencija orientuota į inžinerinius mokslus, o atliekant ikiteisminį tyrimą reikalinga teisininko kvalifikacija, kurią turi mažiau nei 10 proc. ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų. Nuolatiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai problemos neišsprendžia;
6.2. Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų, Prienų, Ignalinos, Kėdainių, Lazdijų, Šilutės, Raseinių, Tauragės, Ukmergės, Varėnos, Švenčionių, Zarasų, Mažeikių, Kaišiadorių, Kretingos, Palangos, Utenos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų m. ir Lietuvos elektrinės apsaugai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus dėl žuvusiųjų gaisruose mirties priežasčių nustatymo. Daugeliu atvejų įvykio vietoje dirbama be teismo medicinos specialistų pagalbos, todėl pareigūnai negali kvalifikuotai apžiūrėti žuvusįjį ir tinkamai užfiksuoti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes:
6.3. daugumoje priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų tie patys pareigūnai dalyvauja statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, kontroliuoja objektų priešgaisrinę būklę ir atlieka ikiteisminį tyrimą kilus gaisrui juose, todėl neįgyvendinamas objektyvumo principas;
6.4. departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, neturėdamos operatyvinės veiklos subjekto statuso, negali kvalifikuotai apklausti proceso dalyvių, sulaikyti ir konvojuoti įtariamuosius bei operatyviai ir išsamiai atskleisti tyčines nusikalstamas veikas;
6.5. priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose nėra patalpų įkalčiams saugoti, laikinajam sulaikymui, ikiteisminio tyrimo medžiagoms archyvuoti, įtariamųjų atpažinimui bei akistatai atlikti;
6.6. keturiasdešimtyje iš penkiasdešimt keturių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ikiteisminio tyrimo ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas vykdo 4 ir mažiau pareigūnų. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927; 2006, Nr. 87-3412) 31 straipsnį, nustatantį, kad pareigūno budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį, tinkamai paskirstyti pareigūnų darbo krūvį ir užtikrinti jų darbo organizavimą ne darbo metu, atsižvelgiant į privalomą poilsio laiką, yra neįmanoma.
7. Atliekamos priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros kontrolės trūkumai:
7.1. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai negali atlikti įmonių, gavusių licencijas, patikrinimų, nes jiems trūksta žinių tinkamai vertinti kokybės valdymo sistemų efektyvumą, o vadovaujantis taisyklėmis, kokybės valdymo sistemos efektyvumas yra viena iš pagrindinių licencijuojamos veiklos sąlygų;
III. NUMATOMAS ESAMOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS BŪKLĖS KONTROLĖS SISTEMOS PERTVARKYMAS
8. Vykdant objektų priešgaisrinę kontrolę konstatuojami nustatyti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, todėl atsisakoma objektų priešgaisrinės būklės vertinimo ir taikomos poveikio priemonės atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį.
9. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą objektuose, rengia pratybas, siekdami mokyti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kaip elgtis gaisro atveju.
10. Reglamentuojamos objektų priešgaisrinės saugos kontrolės procedūros. Parengiama objekto priešgaisrinės saugos tikrinimo metodika, kurioje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojami priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir jų šalinimo terminai, privalomos rekomendacijos įstatymuose numatytoms sankcijoms taikyti, objektų tikrinimų periodiškumo nustatymo kriterijai, informacijos apie objektą kaupimo, saugojimo ir naudojimo tvarka.
11. Įteisinama informacijos apie objekto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patvirtinimo apie patikrinimų metu nustatytų priešgaisrinės saugos pažeidimų pašalinimą bei objekto paskirties ir veiklos vykdymo pasikeitimą deklaracija. Ją teikti įpareigojamas objekto savininkas, teisėtas valdytojas, vadovas (jų įgaliotas asmuo).
12. Nustatomi objektų grupavimo pagal grėsmę gaisrui kilti ir galimą pavojų incidento atveju objekte esantiems žmonėms, visuomenei bei aplinkai (padidintos rizikos objektai) kriterijai. Objektų inspektavimą vykdo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų grupė.
13. Atsisakoma tikrinamų objektų priskyrimo pareigūnams nuostatos. Taikomas rotacijos principas. Panaikinamos sąlygos tikrinančiam pareigūnui (pareigūnų grupei) prieš patikrinimą bendrauti su objekto savininku, teisėtu valdytoju, vadovu (jų įgaliotu asmeniu).
14. Nustatoma objekto priešgaisrinės saugos kontrolės schema:
14.1. patikrinama, kaip objekte įgyvendinami priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
14.2. objekto savininkui, teisėtam valdytojui, vadovui (jų įgaliotam asmeniui) teikiamas patikrinimo aktas;
14.3. nustačius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, objekto savininkui, teisėtam valdytojui, vadovui (jų įgaliotam ar atsakingam asmeniui) taikomos poveikio priemonės;
14.4. objekto savininkas, teisėtas valdytojas, vadovas (jų įgaliotas asmuo) nustatytais terminais teikia deklaraciją;
15. Įgyvendinamas principas – saugiame objekte pasitikima atsakingais už objekto priešgaisrinę būklę asmenimis. Objektuose, kuriuose priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nevykdomi, taikoma sugriežtinta tikrinančių pareigūnų kontrolė. Gindami viešąjį interesą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai imasi visų įstatymuose nustatytų teisių. Tikrinimų periodiškumas proporcingas objekto saugos lygiui.
16. Analizės, kontrolės ir incidentų likvidavimo reikmėms sukuriama objektų priešgaisrinės saugos būklės duomenų bazė.
IV. NUMATOMAS STATINIŲ STATYBOS PROCESO PRIEŠGAISRINĖS KONTROLĖS SISTEMOS PERTVARKYMAS
19. Įteisinamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų dalyvavimas specialiojo teritorijų planavimo procese, nustatyta tvarka rengiant priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisykles ir kontroliuojant jų įgyvendinimą teritorijų planavimo procedūrose. Šios specialiosios taisyklės nustatytų reikalavimus teritorijų planavimo dokumentuose rezervuoti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pastatų statybai reikalingas teritorijas ir jų vystymą.
20. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veikloje atsisakoma konsultacijų, statinio projektavimo sąlygų išdavimo, statinio projekto ir statinio normatyvinės kokybės vertinimo, dalyvavimo savivaldybės nuolatinės statybos komisijos darbe, statinių statybos priežiūros. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos dalyvavimas numatomas tik statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje. Skundo atveju valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gali pagal įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą kompetenciją tikrinti statybos procesą.
21. Parengiama metodinė literatūra (veiklos aprašas), kuria savo darbe vadovautųsi statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narys, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas.
22. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, dalyvaujantys statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos veikloje, pagal kompetenciją tikrina, ar statinyje įvykdyti projekto esminiai gaisrinės saugos reikalavimai ir objektas atitinka eksploatacinius priešgaisrinės saugos reikalavimus. Dalyvavimo pagrindinis tikslas – įsitikinti, kad numatytos objekte priemonės užtikrina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbui palankias sąlygas, kurios incidento atveju gali užtikrinti žmonių ir turto saugą.
23. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui abejojant projekto ar statinio normatyvine kokybe, nustatyta tvarka apie tai informuojama Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija (toliau – Komisija) ir pagal kompetenciją inicijuojama, arba, jei nagrinėjami klausimai nepriklauso valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno veiklos sričiai, siūloma Komisijai inicijuoti statinio projekto, statinio ar statinio dalies ekspertizę.
24. Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija kartu su Aplinkos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis inicijuoja gaisrinės saugos eksperto kvalifikacijos pagal Statybos įstatymą įteisinimą, nustatyta tvarka dalyvauja juos atestuojant. Gaisrinės saugos ekspertų darbo sritis – statinio projekto ir statinio normatyvinės kokybės vertinimas esminio statinio reikalavimo „gaisrinė sauga“ atžvilgiu.
V. STATINIO SAUGOS IR PASKIRTIES BEI STATINIO ESMINĮ REIKALAVIMĄ „GAISRINĖ SAUGA“ NUSTATANČIŲ DOKUMENTŲ LEIDYBA
26. Departamentas pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją organizuoja ir vykdo statinio saugos ir paskirties bei esminį statinio reikalavimą „gaisrinė sauga“ nustatančių dokumentų leidybą. Šiam darbui pasitelkiamos mokslo institucijos, verslo organizacijos bei kompetentingi užsienio partneriai.
27. Departamentas numato:
27.1. parengti statinio saugos ir paskirties ir esminio statinio reikalavimo „gaisrinė sauga“ nustatančių dokumentų rengimo strategiją, ją suderinti su Aplinkos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis;
27.2. parengti Statybos įstatyme reglamentuotų siūlomų techninių priemonių, kai nėra galimybės įgyvendinti kai kurių teisės aktų reikalavimų, nagrinėjimo ir atitikties esminiam gaisrinės saugos reikalavimui, vertinimo tvarką;
VI. NUMATOMAS IKITEISMINIO TYRIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAS
28. Atsižvelgdamas į tai, kad daugiausiai patyrimo ir kvalifikacijos departamento pareigūnai turi nustatydami gaisrų priežastis bei siekdami, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai, per trumpiausią laiką ir būtų atskleista nusikalstama veika, departamentas siūlo:
28.1. ikiteisminio tyrimo funkciją pavesti institucijai, turinčiai platesnes galimybes bei patirtį atliekant ikiteisminį nusikalstamų veikų tyrimą;
29. Siekiant suvienodinti ikiteisminio tyrimo organizavimą dėl nusikalstamų veikų įvykus gaisrui ir gaisro metu žūstant ar nukenčiant žmonėms, pirmojo Koncepcijos įgyvendinimo etapo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, būtina parengti rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo.
VII. NUMATOMAS PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS GAMYBOS IR JOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS KONTROLĖS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAS
30. Apmokyti Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus vykdyti įmonės kokybės valdymo sistemų auditą.
VIII. NUMATOMŲ PAKEITIMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR STRATEGIJA
34. Numatomus pakeitimus siūloma atlikti dviem etapais. Pirmojo etapo metu bus atliekama Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos veiklos analizė, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų teisinis vertinimas, parengti dokumentų pakeitimo projektai, metodinė literatūra. Antrojo etapo metu, analizuojant susidariusią situaciją ir vertinant valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklą, bus įgyvendinamos kitos šioje Koncepcijoje nenumatytos priemonės.
IX. LAUKIAMI REZULTATAI
37. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų kompetencijos konkretus ir aiškus reglamentavimas bei veiklos skaidrumas.