LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 389
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2.4 punktą:
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisykles (perdirbtas ir papildytas 14 leidimas, patvirtintas 1989 m. vasario 20 d., rusų kalba);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389
ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos įrenginius.
2. Įrenginiams, kurių eksploatavimo sąlygos šiose taisyklėse nenurodytos, būtina vadovautis gamintojų reikalavimais. Įrenginius, prietaisus, kabelius ir medžiagas, skirtus darbui sprogioje ar degioje aplinkoje, galima naudoti turint akredituotų laboratorijų išduotus sertifikatus, liudijančius apie jų tinkamumą naudoti sprogioje ar degioje aplinkoje.
3. Energetikos objektuose, kuriuose sumontuoti žemesnio kaip 0,7 kgf/cm2 (0,07 MPa) garo slėgio arba žemesnės kaip +115°C vandens temperatūros šilumos įrenginiai ir yra pateikti šių įrenginių gamintojų naudojimo (eksploatavimo) reikalavimai, įmonės vadovo sprendimu leidžiama taikyti gamintojų eksploatavimo reikalavimus, netaikant šių taisyklių reikalavimų.
4. Eksploatuojant energetikos objektus, be šių taisyklių, būtina vykdyti gamintojų instrukcijų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentų bei kitų norminių dokumentų reikalavimus.
Atominėms elektrinėms taikomi ir branduolinės energetikos norminių dokumentų reikalavimai.
5. Įmonės vadovas (toliau – įmonės vadovas) šiose taisyklėse numatytais atvejais ir atsižvelgdamas į vietos sąlygas gali keisti įrenginių eksploatavimo nustatytus reikalavimus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams.
6. Įmonė, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, gali rengti instrukcijas, reglamentus, metodinius nurodymus arba kitus norminius dokumentus, realizuojančius taisyklių suteiktas teises, patikslinančius ir/arba sugriežtinančius įrenginių eksploatavimą.
7. Taisyklėse yra išdėstyti pagrindiniai techniniai ir organizaciniai energetikos įrenginių ir statinių eksploatavimo reikalavimai.
8. Pareiginių instrukcijų, eksploatavimo ir darbų saugos instrukcijų reikalavimai turi neprieštarauti šių taisyklių ir kitų norminių teisės aktų reikalavimams.
II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
10. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Statinys – pastatas, priestatas, hidrotechninis įrenginys, tiesinys, inžineriniai tinklai, statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama, klojama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta, paklota) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme.
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas arba daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai, šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai.
Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100).
Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai.
Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu.
Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.
Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais.
Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas vartotojams.
Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą.
Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje.
Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą.
Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei disponuoja turto patikėjimo teise.
Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą.
Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą.
Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.
Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą.
Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos, generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita).
Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus.
Dujų įrenginiai – tai įrenginiai, kuriais degiosios gamtinės ar suskystintosios angliavandenilinės dujos naudojamos kurui, transportuojamos, skirstomos, saugomos, vartojamos.
Elektros įrenginiai – įrenginiai, skirti elektrai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.
Šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriuose šilumos energija gaminama, kaupiama, redukuojama, perduodama, skirstoma, vartojama, taip pat kuriuose skystasis arba kietasis kuras bei vanduo paruošiami šilumos gamybai ir tiekimui.
Šilumos šaltinis – įrenginys arba įrenginių kompleksas, kuriame kuras transformuojamas į šilumos energiją.
Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos energiją.
Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai, transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos.
Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai.
Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.
Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą.
Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa, perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa.
Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius perjungimus energetikos objektuose.
Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam energetikos objektus.
Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos, standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos, montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką.
Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai, standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.
Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve.
Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma specialiose programose.
Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.
Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir elektros gamybos procese naudojami įrenginiai.
Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius.
Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai, darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus.
Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės.
Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita.
Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų, galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau kaip vienas jungtuvas.
Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės.
Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis, perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus vykdantys asmenys.
Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius.
Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV.
Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos.
Hidrotechninis statinys – inžinerinis statinys, skirtas kaupti, transportuoti vandens išteklius, naudoti ir apsaugoti aplinką nuo žalingo vandens poveikio.
Hidroenergetiniai įrenginiai – mechanizmai, prietaisai, mašinos, vandens energiją paverčiantys elektros, mechanine ar kita energijos rūšimi.
Hidrotechniniai įrenginiai – hidroenergetinių įrenginių, hidromechaninės įrangos ir įtaisų visuma.
Damba – hidrotechninis statinys, kuriuo vandens patvanka sudaroma nepertvėrus vandens tėkmės (žuvų tvenkinių, apsauginės, skiriamosios). Konstrukcijos požiūriu gali būti analogiška užtvankai.
Hidromazgas – tarpusavyje susijusių skirtingų hidrotechninių įrenginių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje.
Užtvanka – hidrotechniniai statiniai, patvenkiantys kokią nors vandens tėkmę (upę, kanalą, sausaslėnį) ir sudarantys patvanką, kuomet aukštupio pusėje palaikomas aukštesnis vandens lygis negu žemupio.
Tvenkinys – naudojant hidrotechninius įrenginius, upės vagoje, slėnyje, žemės įduboje, iškasoje ar atitvertame plote sudarytas vandens telkinys.
II. EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS
I. EKSPLOATAVIMO UŽDAVINIAI
11. Įmonių personalas, eksploatuojantis energetikos objektus, turi gerai žinoti jam keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jam priskirtoje darbo srityje.
12. Energetikos objektų darbuotojų pagrindinis uždavinys yra aprūpinti vartotojus elektra ar šiluma.
13. Energetikos objektai, veikiantys elektros sistemoje bendru suderintu darbo režimu, privalo atitikti operatyvinio dispečerinio valdymo reikalavimus.
Lietuvos elektros sistema gali būti sujungta su kitų šalių energetikos sistemomis lygiagrečiam darbui. Tuo atveju jos operatyvinis dispečerinis valdymas reglamentuojamas sutartimis.
14. Elektros sistemos dispečeris operatyviai valdo Lietuvos Respublikoje esančius elektros gamybos ir perdavimo tinklo įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu.
15. Katilinių ir šilumos tinklų įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu, operatyviai valdo atitinkamos energetikos įmonės dispečeris.
16. Svarbiausi energetikos objektų darbuotojų uždaviniai:
16.1. gaminti, perduoti, skirstyti ir tiekti/parduoti vartotojams nustatytomis sąlygomis reikiamų parametrų elektrą bei normuoto slėgio ir temperatūros šilumos agentą;
16.3. tinkamai eksploatuoti įrenginius ir statinius, užtikrinti, kad jie dirbtų efektyviai, patikimai ir saugiai;
16.4. laikytis branduolinę, radiacinę, sprogimo, priešgaisrinę saugą bei saugą darbe reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų;
17. Kiekvienoje įmonėje funkcijos, pareigos, įrenginių ir statinių eksploatavimo zonos turi būti paskirstytos padaliniams ir išdėstytos jų nuostatuose.
18. Energetikos objektai privalo:
18.2. dirbti efektyviai, taupyti antrinius energetikos išteklius, didinti darbo našumą, mažinti elektros ir šilumos savikainą, efektyviai naudoti įrenginių galią;
18.3. gerinti statinių, įrenginių, valdymo sistemų darbo patikimumą, saugą; atnaujinti, techniškai pertvarkyti, rekonstruoti ir modernizuoti energetikos įrenginius;
18.4. naudoti pažangią techniką, efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus bei tobulinti eksploatavimo technologiją;
18.6. tirti statinių ir įrenginių avarijas ir sutrikimus Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999), nustatyta tvarka.
19. Įmonės darbuotojas turi aiškiai suprasti energetikos objekto eksploatavimo ypatumus, laikytis darbų saugos, darbo ir technologinės drausmės, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje.
20. Leidimų veiklai energetikoje ir branduolinėje energetikoje išdavimo tvarką ūkio subjektams nustato Vyriausybė.
21. Pagrindiniai energetikos įmonių ir objektų, naudojančių organinį kurą ar branduolinę energiją, veiklos techniniai ekonominiai rodikliai yra:
21.1. įrengtoji galia ir įrengtosios galios naudojimo efektyvumas (įskaitant rezervą) elektros sistemoje;
21.10. elektros nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose;
22. Energetikos objektuose pagal nustatytąsias formas turi būti vykdoma pagrindinių įrenginių darbo (pamainos, paros, mėnesio, metų) rodiklių apskaita. Rodikliai turi būti analizuojami ir numatomos priemonės jiems gerinti.
23. Visose 10 MW ir didesnės galios elektrinėse ir katilinėse turi būti sudarytos įrenginių energetinės charakteristikos, nurodančios techninių ekonominių darbo rodiklių priklausomumą nuo elektros ar šilumos apkrovos. Be to, šiluminėje elektrinėje ir katilinėje turi būti sudaryti lyginamųjų kuro sąnaudų perduotai į tinklus elektros ir šilumos energijai, o hidroelektrinėje – lyginamųjų vandens sąnaudų perduotai elektrai į tinklus grafikai.
Įrenginių energetinės charakteristikos turi būti sudaromos ir derinamos pagal jų techninius parametrus.
24. Šilumos tinkluose sudaromos šios energetinės charakteristikos: šilumos perdavimo nuostoliai, elektros sunaudojimas šilumos perdavimui, lyginamieji vidutiniai valandiniai cirkuliuojančiojo tinklo vandens kiekiai 1 MWh, temperatūrų skirtumas tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose, tinklo vandens nutekėjimai. Leidžiama vietoj temperatūrų skirtumo tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose energetinės charakteristikos sudaryti grįžtamojo tinklo vandens temperatūros charakteristiką.
26. Energetikos įrenginių parametrai turi būti matuojami norminiuose dokumentuose nurodytu tikslumu, naudojant tik Lietuvos Respublikoje metrologiškai įteisintas matavimo priemones.
Operatyvinis personalas privalo turėti energetines įrenginių charakteristikas ir atskirų rodiklių normas, pateiktas režiminių lentelių forma.
II. DARBUOTOJŲ RENGIMAS
28. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus, bei energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas priklausomai nuo jų vykdomo darbo ir užimamų pareigų turi būti lavinami, atestuojami ir instruktuojami vadovaujantis Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais. Atominėje elektrinėje personalas instruktuojamas, lavinamas ir atestuojamas vadovaujantis branduolinės energetikos norminiais aktais.
29. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai ir darbininkai, kurie dirba su potencialiai pavojingais įrenginiais bei pavojingus darbus, turi būti tam parengti, atestuoti ir turėti atitinkamus pažymėjimus.
30. Darbuotojai, eksploatuojantys veikiančius elektros įrenginius, turi būti atestuojami, suteikiant jiems kvalifikacijas, numatytas Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius.
31. Įmonėse, eksploatuojančiose energetikos įrenginius, turi būti sudaryti profesijų ir pareigybių, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija, stažuotė, dubliavimas, priešavarinės ir priešgaisrinės treniruotės, pirmosios pagalbos suteikimo žinios, sąrašai.
Atominėje elektrinėje turi būti pareigybių sąrašas, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija treniruoklyje.
32. Kiekvienai pareigybei turi būti parengtos patvirtintos pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti nurodyta:
III. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBA, ĮRENGINIŲ IR STATINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI
34. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir poįstatyminiai norminiai teisės aktai bei branduolinės energetikos saugą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.
35. Visiškai užbaigti statyti objektai, taip pat stambių objektų atskiros statybos eilės ar paleidimo kompleksai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000,
Nr. 79-2401). Šis reikalavimas taikomas ir pradedant naudoti rekonstruotus objektus.
Atominės elektrinės arba energetikos bloko pripažinimas tinkamu naudoti turi būti vykdomas pagal atidavimo naudoti programą bei laikantis branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų.
36. Paleidimo kompleksą sudaro dalis energetikos objekto, kurį galima savarankiškai naudoti. Paleidimo kompleksą sudaro teritorija, įrenginiai, statiniai, ryšių priemonės, elektros, šilumos, kuro, vandens bei nuotekų tinklai, atliekų saugyklos, valymo, dispečerinio ir technologinio valdymo bei kiti įrenginiai. Paleidimo kompleksas pagal projektą turi atitikti nustatytus reikalavimus vandeniui bei aplinkosaugai, saugos darbe, priešgaisrinės saugos, branduolinės ir radiacinės saugos bei darbo higienos sąlygas.
37. Prieš pripažįstant tinkamu naudoti energetikos objektą (paleidimo kompleksą), reikia individualiai išbandyti įrenginius ir kompleksiškai kiekvieną sistemą vadovaujantis įrenginių bandymo normomis ir įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais. Energetikos bloko bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka rangovas, dalyvaujant energetikos įmonės personalui. Bandymus gali organizuoti ir atlikti energetikos įmonės personalas, dalyvaujant rangovo personalui.
Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir dengti darbai darbo komisijos gali būti pripažįstami tinkamais naudoti atskiromis dalimis.
38. Prieš atliekant bandymus reikia patikrinti, ar įvykdyti šių taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo taisyklių, saugos darbe, branduolinės, radiacinės, priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos, statybos ir kitų norminių aktų reikalavimai.
39. Defektus ir nebaigtus statybos montavimo darbus, taip pat įrenginių defektus, išryškėjusius individualių ir funkcinių bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo organizacijos ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios.
40. Bandomojo įjungimo metu turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali dirbti pagal numatytas technologines schemas, ar suderintos visos kontrolės ir valdymo sistemos, įskaitant automatinius reguliatorius, apsaugos ir blokavimo įtaisus, signalizacijos ir kontrolės matavimo prietaisus, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui ir ar saugu juos eksploatuoti.
41. Prieš bandomąjį įjungimą reikia sudaryti tinkamas patikimo ir saugaus energetikos objekto naudojimo sąlygas:
41.1. parengti darbuotojus įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, apskaitos dokumentus, turto ribų aktą;
41.3. įjungti dispečerinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, gaisro signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas;
42. Kompleksinio bandymo metu įjungus apkrovą patikrinamas bendras pagrindinių agregatų ir visų pagalbinių įrenginių darbas.
Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos įjungimo momentas.
Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo programą.
Šiluminių, atominių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui.
Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (transformatorinių) elektros įrenginiai be pertraukos normaliai dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val.
Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu.
Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti/išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus.
Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus.Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti.
Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte.
43. Ruošdamas energetikos objektą (paleidimo kompleksą) statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai, įmonės vadovas turi paskirti darbo komisiją, kuri apžiūri objektą arba jo dalį, leidžia išbandyti atskirus įrenginius, taip pat kompleksinius bandymus, surašo aktą, nurodydama defektus ir jų pašalinimo terminus.
Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes.
Šios grupės daro išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija.
44. Rangovas darbo komisijai turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti valstybine kalba.
45. Užsakovo personalas turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai darbo komisijos aktas. Įmonė pateikia užbaigtą statyti energetikos objektą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai.
46. Paleidimo kompleksus, statybos eiles ir užbaigtus energetikos objektus komisija pripažįsta tinkamais naudoti vadovaudamasi statybos techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimais.
47. Statinius ir įrenginius, kuriuose yra defektų ar nebaigtų darbų, naudoti draudžiama.
Komisija, jeigu tai būtina, nustato įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką.
48. Visi dokumentai turi būti įrašyti į bendrąjį rejestrą. Dokumentai saugomi įmonės techniniame archyve.
49. Visų hidrotechnikos statinių, laivų ir žuvų praleidimo įrenginių povandeninė dalis su kontrolės matavimo aparatūra ir įrenginiais turi būti įrengta taip, kaip numatyta įjungimo komplekse. Ją turi pripažinti tinkama naudoti darbo komisija prieš užtvindymą. Galutinai įrenginiai gali būti pradedami naudoti, kai pripažįstamas tinkamu naudoti visas energetikos objektas. Užtvindyti daubą ir užtvenkti upės vagą leidžia statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija arba speciali komisija.
50. Objekto eksploatavimo pradžia yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data.
51. Statiniai turi būti teisiškai registruojami. Registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
IV. TECHNINIAI DOKUMENTAI
53. Kiekvienoje įmonėje ar jos padaliniuose turi būti šie techniniai dokumentai:
53.2. geologiniai, hidrologiniai ir kiti duomenys apie teritoriją su gruntinių vandenų analize ir grunto bandymų rezultatais;
53.6. įrenginių, saugančių nuo sprogimo, gaisro, tiesioginio žaibo smūgio, ir antikorozinės saugos įrenginių bandymų aktai;
53.7. vidaus ir išorės vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros įrenginių bandymo aktai;
53.10. sklypo generalinis planas, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas;
53.11. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais;
53.13. statinių ir įrenginių faktinio atlikimo darbo brėžiniai, visų požeminių komunikacijų brėžiniai;
53.17. operatyvinis gaisro gesinimo planas. Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėms, kuriose yra operatyvinis budintysis personalas, katilinėms su 1000 m3 ir didesnės talpos mazuto rezervuarais. Katilinėse, turinčiose 50–1000 m3 talpas, gali būti sudaromos operatyvinės gaisro gesinimo kortelės;
53.18. valstybės kontrolės ir priežiūros institucijų norminiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;
54. Nurodytų dokumentų komplektas turi būti saugomas įmonės techniniame archyve visą laiką, kol šie įrenginiai eksploatuojami.
55. Energetikos objekto instrukcijų sąrašus tvirtina energetikos įmonės vadovas. Sąrašus reikia peržiūrėti ir tvirtinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus.
56. Kiti reikalavimai techniniams dokumentams nurodyti šių taisyklių reglamentuojančiuose atskirų įrenginių eksploatavimo skyriuose.
57. Pasikeitus įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų sąlygoms, eksploatavimo sąlygoms, norminiams teisės aktams ar pradedant naudoti naujas darbų saugos priemones, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose įmonėje nustatyta tvarka.
Su pakeitimais pasirašant turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina žinoti šiuos techninius dokumentus. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale arba saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.
Elektrinėse ir katilinėse įrenginių eksploatavimo instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti tikrinamos (apie tai pažymint jose) ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
58. Energetikos objekto (katilinės, pastotės ir kita) budintieji privalo turėti visų operatyviai valdomų elektros ir šilumos įrenginių schemas. Schemos turi būti pateiktos patogia naudotis forma.
59. Įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyta:
59.3. įrenginių paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir priežiūros tvarka, statinių priežiūros tvarka;
59.4. išjungimo remontui, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka, jeigu tai nenurodyta darbų saugos taisyklėse bei darbų saugos instrukcijose;
60. Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus šių taisyklių nustatyta tvarka.
Operatyviniai žurnalai turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami.
Operatyvinio valdymo struktūrą, operatyvinių dokumentų apimtį, kuri nurodyta 1 lentelėje, gali keisti įmonės vadovas, jeigu tai nesumažina įrenginių eksploatavimo patikimumo ar žmonių saugos darbe reikalavimų užtikrinimo.
1 lentelėje nurodyti dokumentai gali būti pildomi kompiuteriu.
1 lentelė. Operatyvinio valdymo dokumentai
| Budintieji darbuotojai |
Techniniai dokumentai |
||||||
| Elektros sistemos dispečeris |
operatyvinė schema (schema maketas) |
operatyvinis žurnalas |
dispečerio valdomų ir tvarkomų įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka |
relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai |
relinės apsaugos ir automatikos nustatymai |
potvarkių žurnalas |
|
| Elektrinės budintysis inžinierius |
operatyvinė schema arba schema maketas |
operatyvinis žurnalas |
paraiškų dispečeriui išjungti jo tvarkomus įrenginius žurnalas arba kartoteka |
paraiškų įmonės vadovui išjungti įrenginius, kurių dispečeris nevaldo, žurnalas |
potvarkių žurnalas |
|
|
| Elektrinės elektros padalinio pamainos vadovas |
operatyvinė schema arba schema maketas |
operatyvinis žurnalas |
relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai |
relinės apsaugos ir automatikos nustatymai |
potvarkių žurnalas |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas |
įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka |
| Elektrinės šilumos padalinio pamainos vadovas |
šilumos įrenginių technologinių schemų rinkinys |
operatyvinis žurnalas |
potvarkių žurnalas |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas |
įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka |
|
|
| Elektrinės automatikos padalinio pamainos vadovas |
operatyvinis žurnalas |
technologinių apsaugų ir automatikos, kompiuterizuotų informacinių sistemų techninių priemonių žurnalai |
technologinių apsaugų ir signalizacijos nustatymo bei autoreguliatorių užduočių lapai |
potvarkių žurnalas |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas |
įrenginių defektų ar sutrikimų žurnalas arba kartoteka |
|
| Elektrinės chemijos pa dalino pamainos vadovas |
chemijos padalinio technologinių schemų rinkinys |
operatyvinis žurnalas |
potvarkių žurnalas |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas |
įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas |
|
|
| Perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų/ padalinio dispečeris |
operatyvinė schema (schema maketas) |
operatyvinis žurnalas |
įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka |
relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai |
relinės apsaugos ir automatikos nustatymai |
potvarkių žurnalas |
įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas |
| Šilumos tinklų dispečeris |
vamzdynų operatyvinė schema |
operatyvinis žurnalas |
įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas |
tinklų temperatūros ir pjezometriniai grafikai |
potvarkių žurnalas |
įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas |
|
| Šilumos tinklų padalinio budintysis dispečeris |
operatyvinė schema |
operatyvinis žurnalas |
įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas |
|
|
įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas |
| Reaktorių padalinio pamainos vadovas |
pagrindinio cirkuliacinio kontūro ir reaktoriaus įrenginio pagrindinių sistemų paros operatyvinė schema |
operatyvinis žurnalas |
potvarkių žurnalas |
reaktoriaus įrenginio technologinių apsaugų ir automatikos nustatymų lapai |
įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas arba kartoteka |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas |
kuro kasečių (šviežių ir panaudotų) judėjimo bei buvimo vietos registracijos žurnalas |
| Dozimetrijos padalinio pamainos vadovas |
Dozimetrinės signalizacijos nustatymų lapai |
operatyvinis žurnalas |
potvarkių žurnalas |
|
įrenginių defektų ar nesklandumų žurnalas arba kartoteka |
darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas |
leidimų dirbti registracijos žurnalas |
Pastaba. Atominės elektrinės pamainų vadovų darbo vietose turi būti įrenginių ir sistemų bandymo grafikai.
61. Operatyviniai darbuotojai, nuolat budintys energetikos objektų darbo vietose, valdymo patalpose, dispečerių punktuose, pildo nustatytos formos paros žiniaraščius.
62. Operatyvinius dokumentus kiekvieną darbo dieną turi peržiūrėti atitinkamų padalinių dispečerinių vadovai, pasirašyti operatyviniame žurnale ir numatyti priemones įrenginių ir darbuotojų darbo trūkumams šalinti.
63. Elektros sistemos, perdavimo tinklo, skirstomųjų elektros tinklų/padalinių dispečerinėse ir šilumos tinklų dispečerių punktuose, elektrinių valdymo pultuose turi būti visų operatyvių pokalbių, naudojantis ryšio priemonėmis, automatinio įrašymo įrenginiai.
V. EKSPLOATAVIMAS
65. Įmonės vadovas turi užtikrinti energetikos statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą.
66. Kiekviename energetikos objekte įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirti darbuotojai, atsakingi už visų įrenginių ir statinių būklę bei saugų eksploatavimą, ir nustatytos visų darbuotojų pareigos šiomis veiklos kryptimis:
66.3. objektų saugaus, patikimo ir efektyvaus eksploatavimo priemonių rengimas, vykdymas ir apskaita;
67. Asmenys, atsakingi už įrenginių, statinių būklę ir saugų eksploatavimą, turi užtikrinti, kad jiems priskirti objektai būtų techniškai tvarkingi, tikrinami, remontuojami, vykdoma techninė priežiūra ir tvarkomi dokumentai pagal norminių dokumentų reikalavimus.
69. Kiekviename energetikos objekto padalinyje turi būti instrukcijų, būtinų tam padaliniui, sąrašas.
70. Elektrinių, katilinių ir pastočių pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai privalo turėti lenteles su šių įrenginių vardiniais parametrais.
71. Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, šynų sistemas ir sekcijas, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, dujų ir oratiekių užsklandas, turi būti sunumeruoti. Jei naudojama išrenkamoji valdymo sistema, tai armatūra vietoje ir technologinėse schemose numeruojama dvejopai: pagal operatyvinę schemą ir išrenkamąją valdymo sistemą. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai, pridedant raides A, B, C ir taip toliau. Dubliuotuose blokuose katilui suteikiamas bloko numeris, papildant raidėmis A, B. Kuro padavimo sistemos grandys numeruojamos nuosekliai kuro padavimo kryptimi, lygiagrečiosios grandys – papildant raidėmis A ir B kuro padavimo kryptimi iš kairės į dešinę. AE įrenginiai numeruojami projekte nustatyta tvarka.
73. Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis norminiais teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais ir įvertinant vietos sąlygas.
VI. REMONTAS
76. Įmonių vadovai yra atsakingi už įrenginių ir statinių techninę būklę, savalaikį ir reikalingos apimties remonto darbų vykdymą bei kokybę. Įrenginių ir statinių techninė būklė ir remonto apimtis nustatoma techninės priežiūros metu bei sulyginus faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui:
76.1. turi būti sudaryti daugiamečiai, metiniai elektrinių, katilinių ir tinklų pagrindinių statinių ir įrenginių remonto grafikai.
Įrenginių, turinčių įtaką šilumos ir elektros gamybos apimčiai ir perdavimo sąlygoms bendrajame tinkle, remonto grafikai nustatyta tvarka turi būti suderinti. Remonto grafikus tvirtina įmonės vadovas
Pagalbiniams įrenginiams sudaromi metiniai ir mėnesiniai remonto grafikai, juos tvirtina įmonės vadovas;
76.2. įrenginių ir statinių remonto bei techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių taisyklių, gamyklų gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę bei kitų norminių dokumentų reikalavimus;
76.3. įrenginių ir statinių būklė įvertinama, remonto apimtys nustatomos, objektai perduodami remontuoti ir pradedami naudoti po remonto vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir/arba gamintojų nurodymais;
76.4. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti visi defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus norminiuose techniniuose dokumentuose;
77. Įrenginių išjungimui remontui ir naujų įrenginių įjungimui turi būti pateikiama dispečerinė paraiška.
78. 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių galios transformatoriai ir elektrinių bei katilinių įrenginiai po remonto turi būti bandomi su apkrova 48 val., o šilumos įrenginiai – 24 val. visiškai apkrovus, hidroakumuliacinių elektrinių įrenginiai – po 2 kartus visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus).
79. Po remonto komisijai, kurios sudėtį nustato įmonės vidaus tvarkos reglamentas, pripažįstant įrenginius tinkamais naudoti, atliktų bandymų pagrindu įvertinama suremontuoto įrenginio kokybė.
80. Remonto baigimo laikas yra:
80.1. energetikos blokams, elektrinių su skersiniais ryšiais garo turbinoms, hidrogeneratoriams – generatoriaus (transformatoriaus) įjungimo į tinklą laikas;
80.2. energetikos blokams su dviejų korpusų katilais arba dviem ir daugiau turbogeneratorių – pirmojo pagal remonto grafiką katilo korpuso ar turbogeneratoriaus įjungimo į tinklą laikas; tuo metu katilo antrojo korpuso ir kitų turbogeneratorių įjungimas turi vykti pagal energetikos bloko apkrovos grafiką, jeigu kitaip nenumatyta jų remonto grafike;
80.3. bendriesiems elektrinės sistemų įrenginiams ir pagalbiniams įrenginiams, remontuojamiems atskirai nuo pagrindinių įrenginių – apkrovos prijungimo laikas;
80.7. remontuojant neišjungus įtampos – darbų vadovo (vykdytojo) pranešimo budinčiajam dispečeriui apie darbų užbaigimą momentas.
Jei atliekant bandymus (pagal 78 punktą) išryškėja defektai, trukdantys įrenginio darbui vardine apkrova, arba defektai, dėl kurių būtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai remontas laikomas nebaigtu, iki bus pašalinti šie defektai ir pakartotinai atlikti bandymai.
Jei atliekant bandymus atsiranda atskirų įrenginio dalių normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių nebūtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai įmonės atstovas kartu su remonto vadovu priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio nusprendžia, ar galima toliau tęsti bandymus, ir nustato terminus, kada defektai turi būti pašalinti.
Jei bandymus su apkrova būtina nutraukti defektams pašalinti, tai bandymas, pašalinus defektus, kartojamas ir remonto baigimo laikas yra tas momentas, kai įrenginiui bandymų metu paskutinį kartą buvo prijungta apkrova ir po to jis lieka dirbti arba rezerve.
81. Vykdant remonto ir derinimo darbus, energetikos objektuose turi būti naudojamasi remonto darbų technologiniais dokumentais, specialia įranga ir kita.
82. Įmonėse privalo būti įrenginių atsarginių dalių ir medžiagų atsargos, svarbesnių įrenginių pagrindinių mazgų avarinio keitimo rezervas arba sutartis su tiekėjais jų skubiam pristatymui, nesumažinant energetikos objektų darbo patikimumo. Šio rezervo sąrašą tvirtina įmonės vadovas.
Turi būti tvarkoma visų esamų sandėliuose arba padaliniuose atsarginių dalių, atsarginių įrenginių ir medžiagų apskaita. Jų būklė ir sandėliavimo sąlygos turi būti periodiškai tikrinamos.
Įrenginių atsarginės dalys ir medžiagos turi būti sandėliuojamos pagal joms sandėliuoti nustatytus reikalavimus.
Rezerve esančių įrenginių techninės priežiūros tvarką nustato įmonės vadovas.
VII. METROLOGINĖ PARENGTIS
83. Energetikos objekto metrologinė parengtis organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, Lietuvos Respublikos ir Lietuvoje pripažintais tarptautiniais standartais, taisyklėmis bei norminiais teisės aktais, nustatančiais matavimų vienovę ir būtiną tikslumą. Objektuose šį darbą koordinuoja metrologijos arba kiti padaliniai ar darbuotojai, kuriems pavestos šios funkcijos.
84. Matavimo priemonių, esančių energetikos įrenginiuose, apimtis turi atitikti projektavimo ir kitus galiojančius norminius dokumentus. Parinktų matavimo priemonių tikslumas turi tenkinti Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normas, patvirtintas ūkio ministro 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1512), ir kitų lokalinių aktų nustatytus reikalavimus visame matuojamojo parametro kitimo intervale.
85. Energetikos objektuose turi būti naudojamos tik Lietuvoje įteisintos ir techniškai tvarkingos matavimo priemonės:
85.1. teisinei metrologijai priskirtinos matavimo priemonės naudojamų išteklių priėmimo ir išdavimo bei sunaudotos ir pateiktos energijos komercinei apskaitai, saugių darbo sąlygų, sanitarinių normų ir aplinkos saugos normų laikymosi kontrolei. Jos turi būti įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir periodiškai tikrinamos Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka šiai veiklai įgaliotose laboratorijose;
85.2. technologinės kontrolės matavimo priemonės, skirtos energetikos įrenginių būklės, jų darbo režimų ir technologinių procesų kontrolei. Jos metrologiškai įteisinamos, naudojamos ir prižiūrimos energetikos įmonės vadovo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į matavimo priemonių gamintojų techninius reikalavimus, užtikrinant jų susietumą su atitinkamu fizikinio vieneto etalonu;
86. Energetikos objekte atskirai įtraukiamos į apskaitą 85 punkte nurodytų kategorijų matavimo priemonės, sudaromi jų periodinės patikros ir kalibravimo metiniai grafikai.
87. Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotąjį išėjimo signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės.
88. Teisinei metrologijai nepriskirtos kompiuterizuotos matavimo priemonės ir sistemos gali būti kalibruojamos ir tikrinamos jų eksploatavimo vietoje, palyginant į matavimo kanalą paduodamo atitinkamo signalo dydį su rezultatu monitoriuje. Nustatyta bendroji matavimo paklaida turi atitikti norminiais teisės aktais nustatytas matavimo tikslumo normas.
89. Iš elektros tinklo maitinamiems matavimo prietaisams turi būti įrengta įtampos atsijungimo signalizacija.
VIII. DISPEČERINIS VALDYMAS
91. Dispečerinis valdymas – tai operatyvinis vadovavimas elektros sistemos, elektrinių, katilinių, perdavimo tinklo, skirstomųjų tinklų ir jų padalinių bei vartotojų suderintam darbui, kad būtų:
92. Dispečerinis valdymas organizuojamas pagal laiptuotąją struktūrą, numatančią operatyvinės kontrolės ir valdymo funkcijų tarp įvairių pakopų pasiskirstymą, taip pat žemesniosios valdymo pakopos operatyvinį pavaldumą aukštesniajai.
93. Kiekvienai dispečerinio valdymo pakopai yra nustatytos dvi įrenginių valdymo kategorijos: operatyvinio valdymo ir operatyvinio tvarkymo.
94. Dispečerinio valdymo pagrindinės funkcijos:
94.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų pagrindinių įrenginių, taip pat vartotojų darbo režimų bei remontų koordinavimas;
IX. SAUGA DARBE
95. Sauga darbe energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais. Energetikos objektų vadovai ir darbuotojai turi vykdyti šio įstatymo ir kitų energetikoje galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus.
96. Vykdant šiuos reikalavimus įmonėse turi būti:
96.3. darbo vietos ir darbuotojai aprūpinami saugiais įrenginiais, saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengiamos gamybinės ir buitinės patalpos;
96.4. nustatyta tvarka organizuojami darbo aplinkos ir darbo vietų higieniniai tyrimai, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos priemonių bandymai;
97. Saugos darbe priemonės, įtaisai ir įrankiai, naudojami eksploatuojant įrenginius ir statinius, turi būti apžiūrimi ir bandomi pagal galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus.
98. Energetikos objektų darbuotojai nemokamai aprūpinami norminiuose aktuose numatytais darbo rūbais ir avalyne, individualiosios ir kolektyvinės saugos darbe bei asmens higienos priemonėmis. Įmonės privalo užtikrinti jų saugojimą, džiovinimą, skalbimą, valymą ir taisymą.
99. Visi asmenys, esantys veikiančių energetikos įrenginių patalpose (išskyrus valdymo, relinės apsaugos skydus, laboratorijas ir panašias patalpas), uždarose ir atvirose skirstyklose, elektrinių, šilumos ir elektros tinklų šuliniuose, kamerose, kanaluose ir tuneliuose, statybos aikštelėse, remonto zonose, taip pat dirbantieji oro linijose, turi dėvėti šalmus.
100. Personalas privalo naudotis išduotais darbo drabužiais, avalyne, individualiosiomis ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
101. Nustatytoji sąlyginai saugi įtampa yra 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į tai, kad prisilietimo įtampa turi neviršyti leistinosios. Leistinoji prisilietimo įtampa priklauso nuo poveikio trukmės. Skaičiuojamoji poveikio trukmė nustatoma susumavus pagrindinės saugos suveikimo ir aparato išjungimo trukmes.
Leistinoji prisilietimo įtampa pagal EN 50179:
| Poveikio trukmė, s |
10 |
1,1 |
0,72 |
0,64 |
0,49 |
0,39 |
0,29 |
0,2 |
0,14 |
0,08 |
0,04 |
| Prisilietimo įtampa, V |
80 |
100 |
125 |
150 |
250 |
300 |
400 |
500 |
600 |
700 |
800 |
102. Prieš pasikeliant į atramas turi būti įvertinama atramų techninė būklė. Gelžbetoninės atramos yra mažai atsparios sukimui, todėl jose dirbant turi būti imamasi atitinkamų saugos priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro linijų remontui keičiant atramas ir laidus. Atramų būklė periodiškai ir prieš vykdant darbus turi būti kontroliuojama.
X. APLINKOS APSAUGA
103. Eksploatuojant energetikos įrenginius vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais ir kitais aplinkos apsaugos norminiais aktais.
104. Statomų ir rekonstruojamų energetikos įrenginių darbas turi užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą, gruntą ir vandens telkinius teršalų koncentracija neviršytų didžiausios leistinosios koncentracijos (DLK), triukšmo lygis neviršytų sanitarinio normatyvo, elektrinio ir magnetinio lauko intensyvumas neviršytų ribinio leistinojo lygio.
Jeigu eksploatuojamų įrenginių teršalų išmetimai viršija normatyvais leistinus dydžius, reikia sudaryti su vietine aplinkos apsaugos institucija suderintą perspektyvinį priemonių planą, kuris leis sumažinti išmetamų teršalų lygį iki norminio.
105. Energetikos objektuose turi būti įrengtos vandens ir dūmų mėginių ėmimo vietos, jos turi būti pažymėtos mėginių ėmimo vietoje ir technologinėje schemoje.
Periodiškai, suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis, reikia kontroliuoti ir registruoti išmetamų į atmosferą teršalų koncentraciją ir kiekius, iš vandens telkinių paimamo ir išleidžiamo vandens kiekius bei į vandens telkinius išleidžiamo vandens teršalų koncentracijas.
106. Energetikos objektuose, kur susidaro kenksmingosios medžiagos, reikia laiku jas utilizuoti arba padaryti nekenksmingomis ir palaidoti.
107. Eksploatuoti energetikos įrenginius, neatitinkančius sanitarinių normų arba aplinkos apsaugos reikalavimų, draudžiama.
108. Užteršto nutekamojo vandens valymo ir teršalų apdorojimo įrenginiai turi būti visiškai užbaigti ir paruošti darbui iki pradedant energetikos šilumos įrenginių cheminį valymą.
109. Eksploatuojant elektrinių ir katilinių dūmų valymo ir dulkių gaudymo įrenginius, reikia vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais atmosferos teršimą.
110. Hidrotechnikos statiniai, užtvenkiantys upes, kanalus, ežerus, privalo užtikrinti minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas, praleidžiant sausmečio periodu gamtosauginį debitą, reglamentuojamą norminiais dokumentais.
XI. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
112. Įrenginiai ir statiniai turi būti įrengti bei eksploatuojami laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631), reikalavimų.
113. Priešgaisrinio vandentiekio tinklai ir priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti įrengti pagal norminius teisės aktus.
114. Energetikos objektų darbuotojai turi būti instruktuojami pagal priešgaisrines saugos taisykles, žinoti ir vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių bei energetikos objekto instrukcijų reikalavimus. Darbuotojams turi būti periodiškai organizuojamos priešgaisrinės treniruotės.
115. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengtos objekto ir atskirų struktūrinių padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijos.
116. Įvykus gaisrui energetikos objekte, laikinuoju gaisro gesinimo vadovu, kol atvyks ugniagesių padalinys, yra pamainos vadovas, elektros ar šilumos tinklų budintysis dispečeris.Atvykus ugniagesių padaliniui, laikinasis gaisro gesinimo vadovas privalo informuoti ugniagesių padalinio vadą apie gaisro židinį, atliktus gaisro gesinimo darbus, perduoti jam vadovavimą ir išduoti leidimą gaisro gesinimui elektros įrenginiuose.
117. Automatiniai gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198 (Žin., 1996, Nr. 7-189), o gaisro gesinimo priemonės – pagal Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631).
118. Išjungti priešgaisrinį vandentiekį, uždaryti kelius ir pravažiavimus, išjungti gaisro gesinimo automatiką ir priešgaisrinę signalizaciją galima tik leidus įmonės vadovui. Apie tai turi būti pranešta objektą saugantiems ugniagesiams.
119. Už priešgaisrinę saugą atsakingi:
119.1. įmonės vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą;
119.2. įmonės vadovų paskirti asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą;
120. Kiekvieną gaisrą (užsidegimą) turi ištirti paskirta komisija, kuri turi nustatyti gaisro priežastis, nuostolius, kaltininkus ir numatyti papildomas priešgaisrinės saugos priemones, surašydama tyrimo aktą.
XII. ATSAKOMYBĖ UŽ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ VYKDYMĄ
122. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę darbuotojai gali būti patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
123. Už šių taisyklių reikalavimų vykdymą eksploatuojant įmonės (objekto) energetikos įrenginius, jų techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įmonės vadovas. Už išnuomotų (duotų pasinaudoti) energetikos įrenginių techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įmonės vadovas, jei kitaip nenumatyta nuomos (panaudos) sutartyje.
Kiekvienos įmonės struktūrinių padalinių nuostatuose ir įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirstytos įrenginių ir statinių priežiūros funkcijos tarp atskirų padalinių, paskirti asmenys, atsakingi už kiekvieno įrenginio techninę būklę ir saugų eksploatavimą, taip pat nurodytos personalo pareigos eksploatuojant energetikos įrenginius.
124. Avarijos ir sutrikimai tiriami ir įtraukiami į apskaitą pagal Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus. Atominėje elektrinėje branduolinės energetikos įrenginiams tai atliekama pagal vietinę instrukciją, suderintą su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
125. Už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą, kuomet energetikos įrenginiuose gali įvykti arba įvyko avarijos, sutrikimai, gaisrai ar nelaimingi atsitikimai, asmeniškai atsako:
125.1. darbuotojai, tiesiogiai eksploatuojantys elektrinių, katilinių ir tinklų įrenginius ir statinius – už kiekvieną pažeidimą, įvykusį dėl jų kaltės;
125.2. elektrinių ir katilinių pamainų vadovai, taip pat budintis ir operatyvinis remonto personalas, elektros ir šilumos tinklų dispečeriai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar jiems tiesiogiai pavaldaus personalo, dirbusio pagal jų potvarkius, kaltės;
125.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos padalinių vadovai, jų pavaduotojai, inžinieriai ir meistrai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus personalo kaltės;
125.4. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos ir technikos tarnybų vadovai, inžinieriai – už pažeidimus, įvykusius dėl jų tarnybos personalo ar pavaldaus padalinio kaltės;
126. Įmonių vadovai privalo pareikšti pretenzijas kaltininkams dėl visų defektų bei įrenginių ir statinių gedimų, įvykusių dėl gamyklų, projektavimo, statybos, montavimo ir derinimo įmonių kaltės.
127. Visais atvejais, kai fiziniai ar juridiniai asmenys sugadina oro, oro kabelių ar kabelių linijas, hidrotechninius įrenginius, šilumos tinklus, požemines komunikacijas ir įrenginius, pažeisdami atitinkamų energetikos įrenginių apsaugos taisykles, būtina surašyti aktą, nustatytąja tvarka informuoti atitinkamas valstybės institucijas ir išsireikalauti padarytos žalos atlyginimo.
128. Jei įmonių vadovai, inžinerijos ir technikos darbuotojai ar personalas, eksploatuojantis energetikos įrenginius, pažeidė šių taisyklių ar kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių eksploatavimą, reikalavimus, dėl ko įvyko avarija, sutrikimas, gaisras ar nelaimingas atsitikimas, juos privaloma papildomai atestuoti Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų, patvirtintų 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 39-972), nustatyta tvarka.
III. TERITORIJA IR STATINIAI
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
129. Pagrindiniai energetikos statinių ir jų konstrukcijų priežiūros ir teisingo eksploatavimo uždaviniai yra šie:
129.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų eksploatuojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;
129.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;
129.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;
129.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;
130. Statinių priežiūra – tai kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ir jo konstrukcijos per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę.
131. Mažinant ardančiuosius klimatinius (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius būtina prižiūrėti, kad:
131.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);
131.2. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);
131.3. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;
131.4. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;
131.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);
131.6. laiku pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židinius, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;
132. Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvių gruntinių (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikių, būtina siekti, kad:
132.1. pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais;
132.5. neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus;
133. Gamybinėse ir kitose patalpose būtina palaikyti tokį temperatūros, drėgmės ir oro apykaitos režimą, koks jis numatytas projekte ir statinių bei konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose.
Aplinkoje neturi būti viršijama chemiškai aktyvių medžiagų koncentracija.
134. Reikia prižiūrėti, kad būtų tvarkingos ir reikiamai izoliuotos technologinių vamzdynų, šilumos, garo ir vėdinimo sistemos, o sanitariniai įrenginiai gerai hidroizoliuoti.
Perėjimuose per vamzdynus turi būti įrengti tilteliai.
135. Neleisti apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus įrenginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas.
136. Susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų.
Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių.
137. Numačius keisti statinio paskirtį ir gamybos profilį būtina įvertinti, kokią įtaką būsimi nauji technologiniai procesai, apkrovos ir būsima aplinka darys esamoms konstrukcijoms.
138. Statinio gabaritai ar jo apstatymas (antstatai, priestatai), gamybos profilis, technologija ir įranga jame gali būti keičiami ar papildomai statomi tik turint šiems tikslams parengtus projektavimo dokumentus.
139. Konstrukcijų zonas, veikiamas transporto priemonių ar perkeliamųjų krūvių sistemingų smūgių, būtina apsaugoti specialiais metaliniais, mediniais, plastmasiniais, guminiais ar kitokių medžiagų ekranais ar rėmais. Saugotinos zonos priklausomai nuo poveikio konstrukcijoms charakterio nurodomos atitinkamuose projektavimo dokumentuose.
140. Neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose.
141. Eksploatuojant laikančiąsias konstrukcijas, neleidžiama statyti naujų arba pašalinti esamų (taip pat ir laikinųjų) stovų, pakabų, įstrižainių ir kitokių ažūrinių konstrukcijų elementų, pašalinti ar perstatyti ryšių, sustandinti atramų šarnyrus ar kitaip keisti konstrukcijų darbo schemas.
142. Prie gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų armatūros neleidžiama privirinti ar tvirtinti detalių ar pakabų.
143. Metalinių konstrukcijų ir detalių apsauga nuo korozijos turi būti sistemingai atnaujinama įvertinant aplinkos cheminį aktyvumą statinių eksploatavimo metu. Korozijos pažeistos vietos turi būti nuvalomos, o antikorozinė danga atnaujinama. Korozijos paveiktų konstrukcijų nešamoji galia patikrinama skaičiavimais ar kitais būdais.
Metalinių konstrukcijų kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidžiama.
145. Medinių ir medinių metalinių laikančiųjų konstrukcijų elementų sujungimo detalės turi būti tvarkingos.
146. Neleidžiama siaurinti evakuacinių kelių, perėjimų, pravažiavimų kelių ir koridorių, užstatyti jų stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais. Perėjimų ir važiuojamųjų kelių vietos bei zonos turi būti ženklinamos.
147. Natūraliai neapšviestose laiptinėse, koridoriuose ir kitose vietose, skirtose žmonių ir transporto judėjimui, turi būti įrengtas nuolatinis dirbtinis apšvietimas.
148. Neleistina technologinį vandenį ar garą šalinti tiesiogiai per sienų ir kitų atitvarų angas (skyles) arba išvedus per jas nepakankamo ilgio išleidimo vamzdynus.
Likviduojant technologinės įrangos ar inžinerinių sistemų avarijas ir sutrikimus, defektus ir remontuojant leidžiama technologinį vandenį ar garą išleisti per vamzdį ne arčiau kaip 3 m nuo sienos, atitvaros ar kitokios laikančiosios konstrukcijos.
149. Dūmtraukių priežiūros ir naudojimo specifiniai reikalavimai turi būti vykdomi vadovaujantis respublikinėmis statybos normomis 148-92* „Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės“, patvirtintomis statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 244 „Dėl RSN 148-92* papildymo 6 priedu“ (Žin., 1997, Nr. 105-2660).
150. Elektrinių pastatų ir įrenginių pamatų sėdimai turi būti stebimi vadovaujantis norminiais dokumentais.
151. Įmonės teritorijoje (statinio sklype) būtina prižiūrėti:
151.2. išmetimo vamzdynų triukšmo slopintuvus ir kitus triukšmo šaltinių lokalizavimo ir triukšmo sumažinimo iki normos įrenginius ir statinius;
151.3. vandentiekio, kanalizacijos, drenažo, šilumos, transporto, dujų ir skystojo kuro vamzdynų, hidraulinių pelenų pašalinimo įrenginius ir statinius;
151.4. geriamojo vandens šaltinius, vandens telkinius, vandens tiekimo šaltinių apsaugos sanitarines zonas;
151.5. geležinkelius ir jų pervažas, automobilių kelius, priešgaisrinius kelius ir privažiavimus prie priešgaisrinių hidrantų, vandens telkinių, aušintuvių; tiltus, estakadas, pėsčiųjų takelius, perėjas ir kita;
152. Įmonei priklausantys automobilių keliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis kelių priežiūros norminiais aktais.
153. Įmonei priklausantys geležinkeliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis geležinkelių naudojimo norminiais aktais.
154. Įmonei priklausantys automobilių kelių, geležinkelių ir pėsčiųjų tiltai, viadukai, estakados turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis jų eksploatavimo ir priežiūros norminiais aktais.
155. Požeminės vandentiekio, kanalizacijos, šilumos komunikacijos, dujotiekiai, oratiekiai, elektros kabeliai turi būti pažymėti ženklais žemės paviršiuje.
156. Jeigu teritorijoje yra klaidžiojančiųjų srovių, turi būti įrengta metalinių požeminių statinių ir komunikacijų elektrocheminė apsauga.
157. Sistemingai ir ypač lietaus metu reikia prižiūrėti šlaitus, įkalnes, išimas, o prireikus turi būti imamasi priemonių jiems sutvirtinti.
158. Iki potvynio pradžios visi vandens nuvedimo įrenginiai turi būti apžiūrėti ir paruošti pavasarį paviršiniam vandeniui nuleisti; kabelių, vamzdžių, ventiliacijos kanalų perėjimo per statinių sienas vietos turi būti užsandarintos, o vandens išsiurbimo mechanizmai paruošti dirbti.
160. Elektrinių ir katilinių atliekų sąvartynuose turi būti sistemingai atliekama požeminio vandens stebėjimo gręžinių tinkle analitinė kontrolė Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
161. Nuolatiniams ir kitiems statinių ir jų konstrukcijų stebėjimams vykdyti bei jų techninei būklei įvertinti turi būti organizuoti statinių priežiūros ir eksploatavimo padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys.
162. Atsakingieji asmenys turi gerai žinoti statinių priežiūros ir eksploatavimo taisykles bei reikalavimus.
163. Įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu skiriamas kiekvieno jai priklausančio statinio arba tarpusavyje glaudžiai ir technologiškai susijusių statinių grupės priežiūros atsakingasis asmuo. Jis yra atsakingas už jam priskirto statinio, jo dalies arba statinių grupės teisingą eksploatavimą ir priežiūrą.
Kai viename statinyje yra keletas įmonės padalinių (barų, cechų, skyrių, tarnybų), jo priežiūros vadovu skiriamas vienas iš padalinių darbuotojų.
164. Atsakingaisiais už specialiųjų įmonės inžinerinių sistemų (išorės ir vidaus vamzdynų, elektros tinklų, transporto komunikacijų ir kita) eksploatavimą ir remontą skiriami specialistai, žinantys šių sistemų priežiūros ir eksploatavimo reikalavimus.
165. Kai inžinerinės sistemos ar komunikacijos yra eksploatuojamame statinyje, įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu turi būti nustatytos atsakomybės ribos tarp statinio priežiūros atsakingojo asmens ir atsakingojo už specialiųjų inžinerinių sistemų ar komunikacijų priežiūrą ir eksploatavimą asmens.
166. Įmonėse, kuriose nėra vienos iš 161, 163, 164, 165 punktuose nurodytųjų tarnybų ar atsakingųjų asmenų, jų funkcijos gali būti priskiriamos kitiems padaliniams.
167. Skiriant statinių, inžinerinių komunikacijų bei sistemų priežiūros ir eksploatavimo atsakinguosius asmenis, patvirtinamos jų pareiginės instrukcijos.
168. Įmonių darbuotojai, dirbantys statinių ir inžinerinių komunikacijų priežiūros ir eksploatavimo srityje, turi nuolat kelti savo kvalifikaciją ir būti atestuojami.
169. Energetikos įmonės priklausomai nuo gamybos technologijos ir kitų aplinkybių savitumo šių taisyklių ir Lietuvos Respublikos normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu rengia ir tvirtina vietines statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas.
Įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas sudaro šie skyriai:
169.1. statinyje vykstančios gamybos technologijos charakteristika, nurodant aplinkybes ar jų kombinacijas;
170. Pagal šias instrukcijas sistemingai apžiūrimi eksploatuojamieji statiniai. Statinių apžiūros tikslas – laiku pastebėti ir teisingai įvertinti jų konstrukcijų defektus bei pažeidimus, siekiant neatidėliotinai parengti ir įvykdyti priemones, stabdančias tolesnį jų plitimą.
171. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūrų metu vykdomi:
171.4. neeilinės apžiūros, atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir kita), dalinių statinio ar jo konstrukcijų griūčių ir kitų reiškinių, kurių metu buvo padarytos pavojingos konstrukcijų deformacijos, taip pat keičiantis statinio savininkui;
172. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūras vykdo:
172.2. sezonines bendrąsias apžiūras – įmonių specialistų grupės (komisijos), vadovaujamos tos įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo atsakingojo asmens;
172.3. periodines bendrąsias arba dalines – pastatų eksploatavimo ar jos funkcijas atliekantys padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys;
173. Jei poveikis statiniams ir jų konstrukcijoms yra ypatingas (chemiškai aktyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų, kas 10–15 dienų turi būti atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros. Tokių apžiūrų tikslas – tikrinti nuolatinių stebėjimų kokybę, įvertinti šių stebėjimų rezultatus, taip pat nustatyti specialiųjų tyrimų apimtis.
174. Sezoninės apžiūros (išskyrus objektus, kuriems apžiūros atliekamos pagal šių taisyklių 800, 850 ir 873 punktų reikalavimus) atliekamos:
174.1. pavasarį ištirpus sniegui. Jų tikslas yra nustatyti, kaip pakito statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė žiemos/pavasario laikotarpiu, įvertinti atsiradusias konstrukcijų, ypač laikančiųjų, deformacijas ar defektus, nustatyti remonto poreikį, jo pobūdį ir apimtis.
Pavasarinių apžiūrų metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas stogo ir pastatų virš jo, vandens nuolajų, karnizų, parapetų, cokolių, nuogrindų, atitvarų, drenažo sistemų ir kelių bei pravažiavimų dangų būklei;
174.2. rudens laikotarpiu iki šildymo sezono pradžios apžiūrų tikslas yra statinių ir jų konstrukcijų bei inžinerinių sistemų paruošimas darbui žiemos sąlygomis.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, langams, švieslangiams, vartams, durims ir kitoms konstrukcijoms), laikančiosioms stogo konstrukcijoms (sijoms, santvaroms, gegnėms, plokštėms ir kita), šildymo vėdinimo sistemoms, vandens ir sniego šalinimo sistemoms.
175. Išsamiam statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimui, rekomendacijų ar projektavimo dokumentų rengimui gali būti kviečiamos specializuotosios inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonės.
176. Apžiūrų metu vizualiai tikrinamos visos statinių ar jų dalies konstrukcijos. Kiekviena konstrukcija turi būti apžiūrima ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
178. Statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimai apžiūros metu surašomi techninio eksploatavimo žurnaluose, komisijų ar specialistų grupių aktuose, valstybinės priežiūros institucijų aktuose, inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonių techninėse ataskaitose arba projektuose šia tvarka:
178.1. nuolatiniai ir periodiniai stebėjimai – įrašais į statinio techninio eksploatavimo žurnalą, pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta;
178.2. kai periodinių stebėjimų metu atskleidžiami eksploatavimo taisyklių pažeidimai, surašomi aktai, kuriuose nurodomi eksploatavimo trūkumai, statybinių konstrukcijų defektai, priemonės trūkumams ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai. Tokie aktai įregistruojami statinio techninio eksploatavimo žurnale, nurodant jų esmę;
178.3. sezoninės ir neeilinės apžiūros – aktais, pažymint juose rastus trūkumus, defektus, pavojingas deformacijas ir priemones nustatytu laiku jiems pašalinti;
179. Reikalingi duomenys apie statinį ir jo konstrukcijas yra kaupiami statinio pase, o apie jų techninę būklę eksploatavimo metu – statinio techninio eksploatavimo žurnale.
Pasas ir techninio eksploatavimo žurnalas pildomi vadovaujantis griežtosios apskaitos dokumentų pildymo reikalavimais.
180. Pasas yra pagrindinis eksploatuojamo statinio dokumentas. Jame surašomos pagrindinės objekto techninės ekonominės ir konstruktyvinės charakteristikos, įvertinami pagrindiniai pokyčiai jo eksploatavimo metu ar po rekonstravimo.
Būtini paso priedai:
180.1. projektavimo dokumentai (darbo projektas arba darbo dokumentai), kuriuose pažymėti nuokrypiai nuo projekto ar sprendimų pakeitimai, įvykdyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto metu;
180.2. konstrukcijų ir komunikacijų inžinerinės nuotraukos ir nurodymai techniškai teisingam ir saugiam statinio bei jo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos eksploatavimui.
Pasas pateikiamas baigtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai kartu su kitais privalomaisiais dokumentais.
181. Techninio eksploatavimo žurnale fiksuojama naudojamų statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė.
IV. ELEKTRINIŲ HIDROTECHNINIAI STATINIAI, HIDROENERGETINIAI ĮRENGINIAI
I. HIDROTECHNINIAI STATINIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
183. Hidrotechniniai statiniai turi atitikti norminius projektavimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus.
184. Eksploatuojant hidrotechninius statinius turi būti užtikrintas patikimas ir saugus jų naudojimas, nenutrūkstamas ir ekonomiškas technologinių įrenginių ir visos elektrinės darbas, nepažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
185. Statinių konstrukcijos, kurias veikia patvenkto vandens slėgis, taip pat pagrindai ir ramtai, besijungiantys su krantais, turi atitikti norminius vandens nepralaidumo ir filtracijos reikalavimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas priešfiltraciniams ir drenažiniams įrenginiams.
186. Hidrotechniniai statiniai turi būti patikimai apsaugoti nuo nepalankių aplinkos fizinių, cheminių ir biologinių poveikių.
187. Hidrotechninių statinių pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms, įrenginiams ar šalia esantiems statiniams, turi būti nedelsiant pašalinti.
188. Sprogdinimo darbai arti hidrotechninių statinių gali būti atliekami tik suderinus su elektrinės vadovais ir užtikrinus statinių ir kitų įrenginių saugą.
189. Pripildant ir išleidžiant tvenkinius, baseinus, kanalus ar slėginius vandentakius, vandens lygių kitimą būtina reguliuoti tolygiai ir greičiu, rekomenduojamu projektavimo dokumentuose ir instrukcijose. Vandens lygių kitimas turi nesudaryti neleistino liekamojo slėgio po šlaitų tvirtinimais, nesukelti šlaitų nuslinkimo ar grunto sufozijos, nesudaryti vakuumo ar hidraulinio smūgio vamzdynuose.
190. Hidrotechniniai statiniai turi būti remontuojami priklausomai nuo jų techninės būklės ir turi būti užtikrintas nepertraukiamas ir normalus elektrinės darbas.
191. Elektrinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos sutrikimų bei avarijų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo priemonės, kur numatyta:
191.5. transporto priemonės, jų judėjimo ir privažiavimo schemos ir kita.
Avarijų bei sutrikimų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo instrukcijose būtina išnagrinėti potencialių avarijų prevencijos priemones, apsaugos ir likvidavimo galimybes (dambų griūtys su plovimo banga, derivacinių vamzdžių trūkimai, vandens išleistuvų užsikimšimas ar gedimai ir kita).
192. Kasmet, prieš mėnesį iki pavasario poplūdžio pradžios, elektrinėse, kuriose yra hidrotechninių statinių, turi būti sudaryta poplūdžio (potvynio) praleidimo komisija. Komisija patikrina atitinkamų padalinių pasiruošimą pavasario poplūdžiui, apžiūri hidrotechninius statinius, jų hidromechaninius įrenginius, kėlimo mechanizmus, stebi poplūdžio eigą. Praėjus poplūdžiui, komisija vėl apžiūri statinius ir įrenginius, surašo apžiūros aktus.
193. Privaloma periodiškai tikrinti hidrotechninių statinių betono atsparumą vandens filtracijai ir atmosferos poveikiui, stebėti eroziją kintamo vandens lygio zonose ir įtrūkimus visuose paviršiuose.
Hidrotechninių statinių betono būklė tikrinama vadovaujantis elektrinių pastatų, hidrotechninių statinių ir įrenginių eksploatavimo ir būklės kontrolės sudėties ir periodiškumo norminiais dokumentais.
194. Gruntiniai hidrotechniniai statiniai turi būti apsaugoti nuo išplovimo ir vandens persiliejimo per keterą. Šlaitų tvirtinimai ir vandens nuvedimo (ir surinkimo) sistemos turi būti tvarkingi, o latakai švarūs. Biologinėmis priemonėmis sutvirtinti gruntinių statinių šlaitai turi būti apsaugoti nuo gyvulių išmindžiojimo bei važinėjimo jais mechaninėmis transporto priemonėmis, o kur būtina turi būti įrengti laipteliai, tilteliai ar aptvaros.
195. Gruntinių užtvankų ir dambų keteros, bermos, šlaitai ir pašlaičių žemutinės dalys, jeigu tai numatyta projektavimo dokumentuose, turi būti neapaugę krūmais ar medžiais.
196. Ant gruntinių užtvankų, dambų, kanalų krantų, prie atraminių sienų ir prieplaukų krauti krovinius, statyti statinius, tiesti kelius ir komunikacijas bei vykdyti kitus darbus galima tik už šlaitų briaunos, projekte numatytu atstumu, už nuošliaužos paviršiaus linijos. Šis atstumas turi būti pažymėtas vietoje (statiniuose).
197. Gruntinių užtvankų ir dambų šlaitai turi būti apsaugoti nuo nuslinkimo. Aukštesnių filtracinių (gruntinių) vandenų lygio pažeminimui šlaituose turi būti įrengti drenažai, o virš jų suformuotas neperšąlančio grunto sluoksnis.
198. Visos drenažinės sistemos turi būti tvarkingos, vanduo jomis turi tekėti nekliudomai ir nepertraukiamai. Pastebėtus drenažų defektus ar grunto išnešimus būtina nedelsiant pašalinti.
Sistemingai turi būti matuojami drenažinių vandenų debitai ir filtracinių vandenų lygiai gruntinių užtvankų ir dambų šlaituose.
199. Dambų ir užtvankų priemolio (molio) ekranai ir branduoliai turi būti apsaugoti nuo peršalimo ir brinkimo.
200. Šlaitų ir vagų tvirtinimai ir atraminės prizmės iš betono, akmenų (riedulių) ar kitų uolienų turi užtikrinti statinio ilgaamžiškumą, atsparumą šalčiui ir atmosferos poveikiams. Periodiškai, statinių priežiūros instrukcijų numatytais terminais, turi būti tikrinama šlaitų ir vagų tvirtinimo būklė.
201. Tekančio vandens greitis kanaluose (vagose) turi būti reguliuojamas taip, kad būtų išvengta kanalų, šlaitų ir dugno išplovimo, nesikauptų nešmenys. Esant žemoms aplinkos temperatūroms, būtina saugoti vandens ištekėjimo angas nuo užšalimo.
Maksimalūs ir minimalūs vandens greičiai hidrotechninių statinių vandentakiuose turi būti reglamentuoti eksploatavimo instrukcijose.
202. Potvynio metu, praleidžiant didelius vandens kiekius, viršyti normaliai patvenktus aukštutinio bjefo vandens lygius leidžiama tik tuomet, kai visiškai atidaryti visų vandens pralaidų uždoriai ir išnaudotas visas hidroturbinų pralaidumas. Mažėjant vandens debitams atstatomas normalus patvenktas lygis (NPL).
204. Upelių, griovų ar kanalų žiotis turi prižiūrėti ir tvarkyti įmonės, kurių teritorijoje jos yra.
205. Neturi būti statinių pavasario potvynio metu užliejamose teritorijose žemutiniame bjefe ar galimo vandens lygio pakilimo zonoje – aukštutiniame bjefe.
206. Elektrinėse turi būti numatytos avarijų likvidavimo priemonės, paruoštos medžiagos, vandens išsiurbimo įranga ir gelbėjimo technika.
207. Povandeninės statinių dalys pirmą kartą turi būti apžiūrimos po 2 eksploatavimo metų, kita apžiūra – po 5 metų, o vėliau – kartą per 10 metų.
Pratekėjus per hidrotechninius statinius projektavimo dokumentuose skaičiuotam arba jam artimam pavasario potvynio vandens debitui, būtina patikrinti statinių užslenkstės būklę ir vandens srauto slopinimo įrenginius.
208. Vandens patvenkimo hidrotechniniai statiniai nepriklausomai nuo jų būklės, klasės ir turtinės priklausomybės periodiškai turi būti tikrinami, nustatant jų atsparumą, stabilumą ir eksploatavimo patikimumą. Patikrinimui atlikti sudaroma komisija, į kurią kviečiami ekspertai bei specializuotų organizacijų atstovai.
Komisija, įvertinusi patikrinimų rezultatus, teikia rekomendacijas dėl patikimo statinių eksploatavimo.
209. Elektrinėse turi būti įrengtas geodezinių ženklų tinklas – tai planinių sąsajų ir aukščių reperiai, žymenys ir kiti ženklai. Elektrinių geodezinis pagrindas turi būti susietas su valstybine geodezijos sistema ir atitikti jos reikalavimus. Visi geodeziniai ženklai turi būti įrengti patikimai, aiškiai matomose vietose, turėti savo koordinates, aukščius ir atitinkamus dokumentus.
Geodezinius ženklus privalo turėti visi hidrotechniniai statiniai: užtvankos, dambos, kanalai, tuneliai, pelenynų dambos ir kiti. Ženklais turi būti pažymėta hidrotechninio statinio pradžia, ilgis piketais, pabaiga, posūkių spinduliai ir po žeme esančių įrenginių vieta.
II. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS
210. Už hidrotechninių statinių eksploatavimą, avarinių situacijų išaiškinimą laiku ir priemonių jų pašalinimui vykdymą atsakingas statinių savininkas, statybos metu – statytojas.
211. Hidrotechninių statinių būklė kontroliuojama stebint ir analizuojant kontrolės matavimo aparatūros (KMA) parodymus, atliekant instrumentinius matavimus ir vizualiai apžiūrint.
212. Prieš pradedant hidrotechninius statinius eksploatuoti, statybos įmonė užsakovui privalo pateikti:
213. Visų hidrotechninių statinių projektavimo dokumentų privalomoji dalis yra KMA įrengimo projektas ir stebėjimų programos.
214. Projektavimo dokumentuose visiems hidrotechniniams statiniams turi būti apskaičiuoti leistinieji ribiniai atsparumo ir stabilumo dydžiai. Eksploatavimo metu jie lyginami su faktiniais KMA duomenimis ir pagal tai atitinkamai koreguojamas statinių eksploatavimas.
215. Elektrinėse turi būti statinių KMA žiniaraštis, išdėstymo schemos ir kiekvieno prietaiso pasas, kuriame nurodyta tiksli įrengimo vieta, data, pirminis rodmuo, prietaiso būklė ir priežiūros terminai.
216. Visų energetikos objektų hidrotechninių statinių eksploatavimui turi būti parengtos eksploatavimo instrukcijos, paskirtas personalas, kuris instrukcijose nustatytais terminais stebi KMA parodymus, atlieka instrumentinius matavimus ir vizualiąsias apžiūras, apibendrina stebėjimų rodmenis ir organizuoja reikalingus remonto darbus.
Pasikeitus statinių eksploatavimo sąlygoms, atlikus specialiuosius tyrimus arba rekonstravus statinius, eksploatavimo instrukcijos ir stebėjimų programos koreguojamos.
217. Statinių eksploatavimo instrukcijose numatytais terminais būtina stebėti:
217.2. statinių ir jų tvirtinimų deformacijas, trūkimus juose, deformacinių siūlių būklę; dambų, užtvankų, kanalų ir daubų šlaitų tvirtinimus;
217.4. vandens filtracijos režimus gruntinėse užtvankose ir jų pagrinduose, jungtyse su krantais, betoniniuose statiniuose ir gretimose teritorijose;
217.7. vandens tėkmės poveikį statiniams, vandentakų elementams (priešslenkstei, užslenkstei), krantams, krantų tvirtinimų išdilimui, nuošliaužas ir įsmukimus, kanalų ir tvenkinių užaugimą;
218. Betoniniuose I ir II klasės hidrotechniniuose statiniuose priklausomai nuo jų konstrukcijų ypatumų ir eksploatavimo sąlygų rekomenduojama papildomai stebėti:
219. Statiniuose turi būti patikimai sandarinamos deformacinės siūlės (visų tipų spraustelių), organizuoti jų stebėjimai ir matavimai.
220. Eksploatuojant slėginius vamzdynus turi būti užtikrinta:
221. Slėginių vamzdžių aeraciniai įrenginiai turi būti apšiltinti. Periodiškai, pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus, turi būti apžiūrima jų techninė būklė.
222. Kontrolės matavimo aparatūra statiniuose turi būti įrengta tenkinant darbų saugos reikalavimus matavimų metu. Ji turi būti apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, peršalimų ir turėti numerį. Siurbti vandenį iš pjezometrų be technologinės reikmės draudžiama.
KMA komutavimo pultai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose, apšviesti, o tam tikrais atvejais turėti telefono ryšį.
III. ELEKTRINIŲ TVENKINIŲ EKSPLOATAVIMAS
224. Visiems tvenkiniams, vadovaujantis tipinėmis tvenkinių priežiūros taisyklėmis, sudaromos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.
225. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse nustatomi vandens išteklių, lygių ir aplinkos apsaugos reikalaujamų debitų praleidimo režimai ir reikalavimai tvenkinių naudotojams ir apsauginei zonai.
Nustatomas vandens lygių svyravimas žuvų neršto metu.
226. Tvenkinių eksploatavimo organizavimas turi užtikrinti gerą statinių būklę, krantų stabilumą, tenkinti visų vandens naudotojų poreikius ir sanitarinės higienos reikalavimus.
228. Tvenkiniuose, naudojamuose ūkiniams ar energetikos poreikiams, turi būti stebimi ir registruojami vandens lygiai, o žemutiniame bjefe – numatytos priemonės pratekančiam vandens debitui nustatyti.
230. Kad tvenkiniai ir kanalai neuždumblėtų ir neužaugtų augmenija, jie turi būti prižiūrimi, vykdomi praplovimai ir saugoma nuo intensyviųjų nešmenų.
232. Hidroelektrinių ir specialiosios paskirties tvenkinius turi prižiūrėti tam paskirtas personalas. Jis turi stebėti:
233. Potvynių (pavasario ar liūčių) vandenis reikia praleisti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala žemutiniame bjefe ir nekiltų pavojus hidrotechniniams statiniams.
234. Tvenkinių vandens išleidimas ir tolesnis jų užpildymas pavasario poplūdžio metu turi užtikrinti:
234.1. normalų vandens pertekliaus ir, jeigu numatyta projektavimo dokumentuose, nešmenų ir ledų praleidimą per statinius;
234.6. reguliuoti praleidžiamų vandenų debitus taip, kad žemutiniame bjefe nekiltų didelių bangų, nebūtų ardomas dugnas, nekiltų pavojus gyventojams;
235. Tvenkinių, priklausančių keliems savininkams, aptarnavimo ir vandens ūkio reguliavimo instrukcijos turi būti tarpusavyje suderintos.
236. Tvenkiniams nustatoma vandenų apsaugos juosta, kurios plotą apsprendžia statinių kontūrai ir objekto žemės sklypas. Apsauginių juostų schemą nustato aplinkos apsaugos institucijos.
IV. HIDROLOGINIAI METEOROLOGINIAI REIKALAVIMAI TVENKINIAMS EKSPLOATUOTI
239. Eksploatuojant hidroelektrines turi būti užtikrintas ekonomiškas vandens išteklių naudojimas, optimaliai derinant elektros gamybos, ekologinių sąlygų išsaugojimo ir saugaus potvynių praleidimo reikmes.
240. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse turi būti numatytas ir kitų ūkio šakų vandens poreikių tenkinimas.
241. Tvenkinių vandens ištekliai turi būti pagrįsti skaičiavimais, kurie pagal hidrometeorologijos centro prognozes koreguojami kas ketvirtį.
242. Esant hidroelektrinių kaskadui (keletui HE), vandens ištekliai turi būti reguliuojami ir naudojami siekiant gauti maksimalų efektą.
243. Visose hidroelektrinėse turi būti registruojami elektrinės galios parametrai, per turbinas ir pralaidas praleistas vandens kiekis, vandens lygis aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose, vandens pralaidų uždorių pakėlimo aukščiai bei pakėlimo pradžios ir pabaigos laikai.
244. Vandens lygiai ir slėgis turbinose, vandens slėgio skirtumas grotose turi būti matuojami ir rodmenys distanciniu būdu perduodami į valdymo pultą.
245. Hidroelektrinių hidrologinio ir meteorologinio aptarnavimo uždaviniai yra šie:
245.1. gauti hidrologinę ir meteorologinę informaciją optimaliam elektrinių darbo režimo organizavimui, planingai išnaudoti vandens išteklius ir patikimai eksploatuoti hidrotechninius statinius;
245.3. laiku organizuoti pasiruošimą pavasario potvynio vandenų debitų praleidimui, užtikrinti aplinkos apsaugos reikalaujamus vandens debitus;
246. Elektrinės iš hidrometeorologinių tarnybų turi gauti šią informaciją:
246.2. meteorologinės būklės: oro temperatūrą ir drėgmę, kritulius ir garavimo intensyvumą, vėjo kryptį ir stiprumą, plikledžio susidarymo ir stichinių reiškinių grėsmę;
247. Hidrologinės ir hidrometeorologinės informacijos apimtys, terminai ir perdavimo tvarka nustatomi instrukcijose ir suderinami su atitinkamomis institucijomis.
248. Nuotėkį reguliuojantiems tvenkiniams turi būti vykdoma vandens pritekėjimo į tvenkinį apskaita.
V. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS ŽIEMOS METU
250. Prie ledo slėgiui neapskaičiuotų statinių žiemos metu turi būti nuolat sudaryta neužšąlančio vandens juosta.
251. Prieš žiemą turi būti patikrinti vandens pralaidų uždoriai ir nuo jų nuvalytos sąnašos, pasiruošta (jeigu reikia) ižo praleidimui, patikrinti linkmių šildymo įrenginiai.
252. Priemonės, naudojamos susidarius ižui, turi būti nurodytos statinių (ir tvenkinių) eksploatavimo instrukcijose. Jeigu ižo negalima sukaupti aukštutiniame bjefe, tai turi būti numatytos priemonės jo praleidimui į žemutinį bjefą.
253. Ižo susidarymo metu turi būti sudarytos sąlygos nepertraukiamam vandens pratekėjimui kanalais, nesusiaurinta vaga, kad nesusidarytų užtūros ar kamščiai.
254. Priimtuvų zonoje šaltuoju metų laikotarpiu turi būti vykdomi vandens temperatūrų stebėjimai, kad laiku būtų pastebėti peršalimai, grotelių apledėjimas, ižo susidarymas. Vandens priimtuvų apšildymo ir grotelių priežiūros tvarka nustatoma instrukcijose.
255. Jeigu vandens priimtuvų grotų valymas ar apšildymas neduoda teigiamų rezultatų ir užkimšimas ižu sudaro pavojingą slėgių skirtumą, reikia paeiliui išjungti hidroturbinas ar techninio vandens siurblius. Numačius technines priemones, galima dirbti iš dalies arba visiškai išėmus grotas, taip užtikrinant nepertraukiamą techninio vandentiekio siurblių ar hidroturbinų veikimą.
256. Ledai per hidrotechninius statinius turi būti praleidžiami maksimaliai išnaudojant pralaidas, užtikrinant pakankamą vandens sluoksnį virš pralaidų slenksčių.
Prieš ledonešį, esant didelių ledo masių smūgių į statinius ar pralaidų užsikimšimo galimybei, būtina organizuoti stebėjimus ir imtis priemonių šiems reiškiniams išvengti.
VI. HIDROTURBINŲ ĮRENGINIAI
257. Hidroelektrinės hidroturbinų įrenginiai turi nepertraukiamai veikti maksimalia galia bei naudingumo koeficientu, esant bet kuriam slėgio aukščiui ir vandens debitui.
258. Hidroenergetikos elektrinių įrenginiai turi būti nuolat paruošti maksimaliai apkrovai, o hidroakumuliacinėse elektrinėse – ir veikimui siurblio režimu.
259. Hidroagregatai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti valdomi automatiškai. Hidroagregato įjungimas generatoriaus režimu, perėjimas iš generatoriaus režimo į sinchroninio kompensatoriaus režimą ir atvirkščiai turi būti atliekamas vienu komandiniu impulsu. Hidroakumuliacinėse elektrinėse reversiniams hidroagregatams šis principas taikomas pereinant iš generatoriaus režimo į siurblio režimą ir atvirkščiai.
260. Hidroagregatai turi veikti esant visiškai atidarytiems uždoriams, įrengtiems vandentakiuose. Didžiausias turbinos kreipračio atidarymas turi neviršyti leistinojo esant maksimalioms turbinos apkrovoms esamo slėgio ir siurbimo aukščio sąlygomis.
Ribinis turbinos/siurblio kreipračio atidarymas, veikiant siurblio režime ir esant minimaliam slėgiui ir leistinam siurbimo aukščiui, turi būti toks, kad veikiant variklio režimu generatoriaus/variklio galia neviršytų maksimalios.
262. Rezerve esantys hidroagregatai bet kuriuo metu turi būti paruošti automatiniam įjungimui. Hidroturbinų (turbinų/siurblių) uždaryti kreipračiai turi būti veikiami viso slėgio aukščio, tai yra vandens priimtuvo ir čiulpvamzdžio uždoriai turi būti visiškai atidaryti.
263. Hidroagregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu, turi būti paruošti neatidėliotinam automatiniam pervedimui į generatoriaus režimą.
Hidroagregatui veikiant sinchroninio kompensatoriaus režimu, iš darbo rato kameros turi būti pašalintas vanduo.
264. Hidroagregatų sukimosi greitis turi būti reguliuojamas automatiškai. Išimtiniais atvejais, suderinus su elektros sistemos dispečeriu, leidžiama perjungti hidroturbinų reguliatorių darbui su atidarymo ribotuvu arba valdyti rankiniu būdu.
265. Hidroagregato reguliavimo sistema turi užtikrinti:
265.4. tolygų (be šuolių ir hidraulinių smūgių alyvos vamzdynuose) reguliavimo įtaisų persislinkimą, keičiantis hidroagregato galiai;
266. Agregato įjungimo, jo normalaus ir avarinio išjungimo, neplanuotos apkrovos keitimo sąlygos turi būti reglamentuotos elektrinės instrukcijose, esančiose operatyvinio personalo darbo vietose.
Visų parametrų vertės, lemiančios agregato įjungimą ir jo darbo režimus, turi būti nustatytos pagal gamintojų duomenis arba specialiais tyrimais.
267. Individualiai kiekvienam agregatui eksploatavimo instrukcijose nurodytais terminais turi būti nustatyti ir periodiškai koreguojami šie optimalūs laiko intervalai:
268. Stacionariaisiais ar kilnojamaisiais prietaisais ar vizualiai, instrukcijose nurodytomis apimtimis, nuolat turi būti kontroliuojamas hidroagregatų įrenginių veikimas.
269. Padidėjus vibracijai ilgalaikis hidroagregato darbas neleidžiamas šiais atvejais:
269.1. turbinos guolio korpuso, viršutinės bei žemutinės generatoriaus kryžmių, jeigu ant jų įrengti kreipiamieji guoliai, horizontaliai vibracijai (dviguba amplitudė) priklausomai nuo hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnio viršijus dydžius, nurodytus 2 lentelėje;
2 lentelė. Leidžiamų hidroagregatų horizontaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo rotoriaus sukimosi dažnio
| Hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min. |
60 ir mažiau |
150 |
300 |
428 |
600 |
| Leidžiamas vibracijos dydis, mm |
0,18 |
0,16 |
0,12 |
0,10 |
0,08 |
269.2. turbinos dangčio, atraminio konuso ar nešančiosios generatoriaus kryžmės vertikalios vibracijos intervalas priklausomai nuo vibracijos dažnio turi neviršyti 3 lentelėje nurodytų dydžių.
3 lentelė. Leidžiamų vertikaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo vibracijos dažnio
| Vibracijos dažnis, Hz |
1 ir mažiau |
3 |
6 |
10 |
16 |
30 ir daugiau |
| Leidžiamas vibracijos dydis, mm |
0,18 |
0,15 |
0,12 |
0,08 |
0,06 |
0,04 |
271. Kiekvienam hidroagregatui eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos vardinės ir maksimalios leistinosios pakulnio segmentų, guolių ir alyvos voniose, temperatūros.
Įspėjamoji signalizacija turi įsijungti segmentų ar alyvos vonioje temperatūrai atitinkamu metų laiku viršijus vardinę +5oC.
Konkrečiai kiekvienam segmentui ir alyvai voniose leidžiamos temperatūrų vertės nustatomos patirties būdu arba atliekant specialius bandymus.
272. Vertikaliųjų hidroagregatų pakulnių, kurių segmentai pagaminti iš specialiųjų medžiagų, eksploatavimas turi būti vykdomas pagal instrukcijas, įvertinant galiojančius norminius dokumentus ir gamintojo reikalavimus.
273. Hidroagregatų techninio vandentiekio sistemos turi užtikrinti atraminių mazgų, generatoriaus ir jo guolių aušinimą, gumuotųjų guolių tepimą ir kitus vandens poreikius visais hidroagregato darbo režimais.
274. Hidroagregatas nedelsiant turi būti išjungtas šiais atvejais:
274.3. sumažėjus alyvos lygiui kulno ir guolių voniose ar alyvos slėgio įrenginio (ASĮ) alyvos/oro bake žemiau leistinojo minimalaus;
274.8. sugedus hidroturbinų pasukamų menčių valdymo sistemai arba kaušinių turbinų čiurkšlės kreipikliams;
275. Hidroagregatui turi būti sumažinta apkrova arba jis turi būti išjungtas, prieš tai suderinus su elektrinės vadovu, šiais atvejais:
275.3. atsiradus bildesiams ar neįprastam triukšmui hidroturbinos pratekamoje dalyje arba generatoriuje;
275.4. padidėjus hidroagregato veleno mušimui ar atraminių guolių, alyvos vamzdžių, reguliavimo sistemos vibracijai;
275.5. pakilus vandens lygiui ant turbinos dangčio aukščiau leistinosios ribos, sutrikus siurblių darbui;
VII. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ MECHANINIAI ĮRENGINIAI
276. Hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai (uždoriai, apsauginės atitvaros, kėlimo ir transportavimo įranga), jų distancinio ir automatinio valdymo priemonės ir signalizacija, taip pat bendrojo naudojimo transporto priemonės ir kėlimo mechanizmai turi būti visuomet paruošti darbui.
Vandens uždoriai, skirti pavasario potvynio praleidimui, prieš potvynį turi būti apžiūrėti, išlaisvinti nuo prišalimo ir apledėjimo, užtikrintas normalus jų veikimas.
277. Visi hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai turi būti pagal grafiką periodiškai apžiūrimi ir tikrinami, o ruošiantis pavasario polaidžiui – išbandomi.
278. Vandens pralaidų uždoriams turi būti įrengti prietaisai, rodantys jų atidarymo aukščius. Ant uždorių linkmių turi būti aukščių žymos, susietos su baziniais reperiais.
279. Uždoriai turi būti pakeliami ir nuleidžiami sklandžiai be kliuvimų, trūkčiojimų, vibracijos ir nepažeidžiant (nedeformuojant) uždorių linkmių ir atraminių dalių.
280. Uždoriai turi užtikrinti angų sandarumą (vandens nepralaidumą), priglusti prie slenksčių ir taurų visu kontūru. Uždoriai turi būti taisyklingi (nekreivi) ir nesideformuoti veikiant vandens slėgiui ar manevruojant.
281. Laikyti uždorius padėtyje, kai pasireiškia uždorių ar hidrotechninių statinių padidėjusi vibracija, draudžiama.
282. Slėginius vamzdynus, uždorius visiškai uždaryti leidžiama tik esant tvarkingoms ir atviroms aeracinėms angoms.
283. Jei reikia, žiemą naudojamų įrenginių grotos, uždorių linkmės ir atraminės dalys gali būti apšiltintos.
284. Elektrinių, siurblinių grotoms (sietams) priklausomai nuo jų atsparumo turi būti nustatyti didžiausi leidžiami vandens lygio perkričiai.
Šiukšlių sulaikymo įrenginius būtina reguliariai valyti.
285. Hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti apsaugoti nuo korozijos.
286. Visų hidrotechninių statinių giluminių uždorių priežiūra turi užtikrinti jų veikimą. Tvenkinių uždumblėjimo atvejais uždorius būtina periodiškai atidaryti ir praplauti aukštutinį bjefą. Priemonės, užtikrinančios uždorių nuolatinį funkcionavimą, turi būti numatytos įrenginių eksploatavimo instrukcijose.
287. Turbinų kamerų ir slėginių vamzdynų avariniai/remonto uždoriai prieš pradedant jų eksploatavimą turi būti patikrinti staigiai nuleidžiant (numetant) juos į tekantį vandenį. Taip jie išbandomi ir nustatomas jų uždarymo laikas.
288. Hidromechanikos įrenginių ir mechanizmų eksploatavimo žiemą sąlygos turi būti nurodytas instrukcijose. Pasinaudojant eksploatavimo patirtimi ir įvertinus žiemos sąlygas, būtina:
288.2. užtikrinti gerą uždorių sandarumą, neleisti uždorių atraminėms dalims, linkmėms ir patiems uždoriams apledėti;
VIII. ELEKTRINIŲ TECHNINIO VANDENTIEKIO ĮRENGINIAI
289. Eksploatuojant techninio vandentiekio sistemas būtina užtikrinti:
290. Kad turbinų kondensatorių vamzdeliuose ir kituose šilumos keitikliuose nesusidarytų nuosėdos, nebūtų korozijos, „nežydėtų“ vanduo ir aušinimo tvenkiniuose neaugtų aukštesnioji vandens augmenija, atsižvelgiant į vietos sąlygas, priemonių efektyvumą, tinkamumą aplinkos apsaugos požiūriu ir ekonomiškumą, naudojamos įvairios cheminės priemonės.
Kondensatorių vamzdelių, apytakinių vandentiekių ir kanalų periodinis valymas gali būti tik laikina priemonė, todėl naudojamos cheminės priemonės.
Prieš naikinant cheminėmis priemonėmis aušinimo tvenkiniuose aukštesniąją vandens augmeniją ar neleidžiant vandeniui „žydėti“, būtina gauti aplinkos apsaugos institucijų leidimą.
291. Jeigu iš aušinančiojo vandens, sistemose su aušintuvais ir ištaškymo įrenginiais, išsiskiria nuovirų, eksploatuojantis personalas privalo vykdyti prapūtimus, rūgštinti, fosfatuoti vandenį arba taikyti kombinuotuosius metodus – rūgštinimą ir fosfatavimą, rūgštinimą, fosfatavimą, kalkinimą ir kitus.
Sieros arba druskos rūgštimi papildomai rūgštinant vandenį, šarminę atsargą vandenyje reikia išlaikyti ne mažesnę kaip 1,0-0,5 mg-ekv/l, o jei rūgštis leidžiama tiesiog į apytakinį vandenį, jo šarmingumą išlaikyti ne mažesnį kaip 2,0-2,5 mg-ekv/l. Naudojant sieros rūgštį apytakiniame vandenyje, sulfatų kiekis turi neveikti betono konstrukcijų ir turi neiškristi kalcio sulfatas.
Fosfatuojant cirkuliacinį vandenį, fosfatų (perskaičiuojant į PO3-4) turi būti 2,0-2,7 mg/l.
Naudojant oksilidendifosforinę rūgštį apytakiniame vandenyje, priklausomai nuo cheminės sudėties jos turi būti 0,25-4,0 mg/l. Prapūtimo vandenyje šios rūgšties kiekis ribojamas ribine leistinąja koncentracija iki 0,9 mg/l.
Jei apytakinio vandentiekio sistemose su aušinimo tvenkiniais išsiskiria nuovirų, keisti vandenį reikia tuomet, kai jo kokybė vandens šaltinyje yra geriausia. Jeigu negalima sumažinti iki reikiamo dydžio aušinančiojo vandens karbonatinio kietumo, pradedant eksploatuoti pirmąjį energetinį bloką būtina numatyti turbinų kondensatorių rūgštinio plovimo ir plaunančiųjų tirpalų valymo įrenginius.
292. Chloruojant aušinamąjį vandenį ir siekiant išvengti šilumos keitiklių užteršimo organinėmis nuosėdomis, ištekančiame iš kondensatoriaus vandenyje aktyviojo chloro turi būti
0,4-0,5 mg/l.
Siekiant išvengti aktyviojo chloro nusėdimo kanalų vandenyje, chloro tirpalą į aušinantįjį vandenį reikia įleisti viename ar dviejuose kondensatoriuose.
293. Apdorojant vandens augmeniją apytakinėje sistemoje su aušintuvėmis ir ištaškymo įrenginiais vario sulfatu, aušinamajame vandenyje vario sulfato turi būti 3-6 mg/l. Jei vanduo buvo apdorotas vario sulfatu, išleidžiant jį iš apytakinio vandentiekio sistemos reikia vadovautis Paviršinių vandenų apsaugos nuo užterštumo nutekamaisiais vandenimis taisyklių reikalavimais.
Apdorojant vandenį vario sulfatu aušinimo tvenkiniuose tam, kad jis „nežydėtų“, vario sulfato turi būti 0,3-0,6, o apdorojant profilaktiškai – 0,2-0,3 mg/l.
294. Jeigu techninio vandentiekio sistemų įrenginiai (grotos, valymo tinklai, vandens paėmimo ir įsiurbimo, slėginių vamzdynų paviršiai) apauga moliuskais, kriauklėmis ar kitais bioorganizmais, reikia naudoti neapaugančias dangas, plauti karštu vandeniu, chloruoti (aktyvaus chloro turi būti 1,5-2,5 mg/l). Aušinantįjį vandenį, tiekiamą pagalbiniams įrenginiams, reikia periodiškai, kas 1,5 mėnesio, chemiškai apdoroti 4-5 parų nepertraukiamais ciklais.
295. Organizuojant techninio vandentiekio įrenginių ir aušinimo tvenkinių eksploatavimą, reikia įvertinti kitų ūkio šakų (vandens transporto, drėkinimo, žuvininkystės ūkio, vandens tiekimo) poreikius ir gamtos apsaugos reikalavimus.
296. Tiesioginio, apytakinio ar kombinuotojo vandentiekio ir aušinimo tvenkinių sistemos turi turėti recirkuliacines šiltojo vandens sistemas, skirtas ižo tirpinimui ir grotelių pašildymui. Vandens recirkuliacija turi neleisti susidaryti ižui vandens priimtuvuose. Vandens recirkuliacijos panaudojimas turi būti nurodytas eksploatavimo instrukcijose.
297. Oras iš apytakinių vandens frontų šalinamas periodiškai, užtikrinant sifono aukščio sumažėjimą juose ne daugiau kaip 0,3 m, palyginti su numatytu projektavimo dokumentuose.
298. Apytakinio siurblio slėgis dėl sistemos užsiteršimo turi nesiskirti nuo projekte numatyto daugiau kaip 1,5 m. Dėl tarpelių tarp darbo rato menčių ir siurblio korpuso padidėjimo bei darbo rato menčių padėties identiškumo pakitimo, siurblių naudingojo veikimo koeficientas turi sumažėti ne daugiau kaip 3%.
299. Eksploatuojant apytakines vandens aušintuves reikia užtikrinti:
300. Vandens paėmimo ir išleidimo iš aušintuvių įrenginių optimalūs darbo režimai parenkami pagal grafikus, sudarytus atsižvelgiant į konkrečias meteorologines sąlygas ir elektrinės kondensacines apkrovas.
Padidėjus aušinančiojo vandens, ištekančio iš aušintuvės, vidutinei paros temperatūrai daugiau kaip 1oC, palyginti su nustatyta norminėje charakteristikoje, reikia išaiškinti ir pašalinti nepakankamo aušinimo priežastis.
301. Aukštesniąją vandens augmeniją, atsiradusią tėkmės zonoje ar aušinimo tvenkinių sūkurių zonose, reikia sunaikinti biologinėmis arba mechaninėmis priemonėmis.
302. Kasmet pavasarį ir rudenį reikia apžiūrėti aušintuvių pagrindines konstrukcijas (bokšto, apsaugančio nuo apledėjimo prieangio, vandens gaudytuvo, drėkintuvo, skirstytuvo ir ventiliacijos įrenginių elementus) ir ištaškymo įrenginius. Pastebėtas skyles bokšto sienose, prieangio pasukamų skydų fiksatorių ir vandens ištaškymo skirstytuvo defektus būtina pašalinti. Esant aplinkos oro temperatūrai aukštesnei nei 0°C, prieangio pasukamieji skydai turi būti pastatyti horizontaliai ir užfiksuoti.
Pažeistas metalinių konstrukcijų antikorozines dangas ir betono konstrukcijų apsauginį sluoksnį būtina atstatyti. Vandens baseinų, aušintuvių bokštų sienų lakštai turi turėti hidroizoliaciją.
303. Ne rečiau kaip du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) reikia išplauti aušintuvių vandens paskirstymo sistemas ir ištaškymo baseinus. Užsiteršusius ištaškymo sistemų antgalius reikia išvalyti, o sugedusius pakeisti. Ne rečiau kaip kartą per 2 metus aušintuvių vandens surinkimo baseinus reikia išvalyti nuo dumblo ir šiukšlių.
304. Aušintuvų remontui naudojamos medinės konstrukcijos turi būti impregnuotos antiseptiku, o metalinės tvirtinimo detalės – padengtos nerūdijančiais metalais.
306. Kartą per parą reikia apžiūrėti, o jeigu reikia nuvalyti aušintuvių ir ištaškymo įrenginių groteles ir tinklus. Vandens patvanka juose turi būti ne didesnė kaip 0,1 m.
307. Eksploatuojant aušintuves ir ištaškymo įrenginius žiemą negalima leisti, kad aušinimo elementai, jų konstrukcijos ir gretimos teritorijos apledėtų.
308. Jeigu techninio vandentiekio sistemoje yra kelios lygiagrečiai veikiančios aušintuvės, tuomet žiemą, sumažėjus aušinamojo vandens kiekiui, dalį aušintuvių galima išjungti. Kad veikiančiose aušintuvėse neapledėtų drėkintuvas, drėkinimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 6 m3/h 1 m2 drėkinamojo ploto, o iš aušintuvių išeinančio vandens temperatūra – ne žemesnė kaip 10oC.
309. Siekiant išvengti greta esančių įrenginių, konstrukcijų ir teritorijos apledėjimo, ištaškymo įrenginiai žiemos metu turi veikti mažesniu slėgiu. Sumažėjus vandens kiekiui reikia uždaryti periferinius purkštuvus ir atjungti kraštinius vandens paskirstymo vamzdžius.
Mažinant aušinamojo vandens kiekį, sumažinamas slėgis purkštukuose, o dalis šilto vandens nukreipiama tiesiai į vandens surinkimo baseiną (prieš tai jo neataušinus). Iš ištaškymo įrenginio ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10oC.
310. Žiemos metu trumpam atjungus aušintuvę ar ištaškymo įrenginį, kad nesusidarytų ledas baseine, reikia užtikrinti šilto vandens cirkuliaciją.
311. Laikinai neeksploatuojamų aušintuvių, turinčių medinių ar kitokių degiųjų konstrukcijų elementų, ventiliacijos langai turi būti uždaryti. Aušintuves reikia stebėti ir užtikrinti jų priešgaisrinės saugos reikalavimus.
312. Aušintuvių traukos bokštų metalinį karkasą su pritvirtintomis sienomis reikia detaliai apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 metų, gelžbetonines konstrukcijas – ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
313. Šiluminių elektrinių techninio vandentiekio (ŠETV) hidrotechniniai statiniai ir įrenginiai eksploatuojami pagal šio skyriaus reikalavimus, įvertinant individualius, tik šiai elektrinei būdingus statinių ir įrenginių ypatumus.
313.1. ŠETV hidrotechninių statinių ir įrenginių eksploatavimas turi užtikrinti vandens tiekimą į techninį vandentiekį bet kuriuo metų laiku.
313.2. ŠETV hidrotechniniams statiniams sudaromos statinių ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti šie dokumentai:
313.2.1. hidrotechninių statinių išdėstymo planai ir eksplikacija, pagrindiniai hidrotechninių statinių pjūviai;
313.3. ŠETV hidrotechninių statinių eksploatavimui turi būti paskirtas personalas, kurio veiklą reglamentuotų instrukcijos.
313.4. Įtekantis į ŠETV hidrotechninių statinius vanduo turi tenkinti šiuos reikalavimus:
313.4.1. minimalus įtekančio vandens lygis turi būti ne žemesnis, kaip nustatyta projektavimo dokumentuose;
313.4.3. turi būti prižiūrimi kanalų šlaitai, kad neapaugtų ir dėl to nesumažėtų vandens pralaidumas bei neblogėtų vandens kokybė;
IX. PATIKIMUMO REIKALAVIMAI ENERGETIKOS HIDROTECHNINIAMS STATINIAMS IR ĮRENGINIAMS
314. Pagrindinis energetikos hidrotechninių įrenginių patikimumo priežiūros uždavinys – tikrinti jų veikimo sąlygas, garantuoti patikimą, be avarijų ir ilgalaikį statinių darbą.
315. Priežiūra turi būti organizuota visiems šalies hidrotechniniams statiniams ir įrenginiams, neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso.
316. Techninės būklės įvertinimas atliekamas vadovaujantis statybos techninio reglamento (STR 1.12.03:2000, patvirtintas 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419 „Dėl reglamento STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechninių statinių techninės būklės įvertinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2818)) reikalavimais.
V. ELEKTRINIŲ BEI ŠILUMOS ŠALTINIŲ ŠILUMOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI
I. KURAS IR JO TRANSPORTAS
318. Eksploatuojant kuro ir jo transporto įrenginius reikia užtikrinti:
318.1. nuolatinį energetikos įmonės geležinkelio transporto darbą, mechanizuotą geležinkelio vagonų, cisternų, laivų ir kitų transporto priemonių iškrovimą nustatytu laiku ir vykdant geležinkelių techninio eksploatavimo norminių dokumentų reikalavimus;
319. Visų rūšių kuro, tiekiamo elektrinei, šilumą gaminančiai įmonei, kokybė turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus ir tiekimo sutarties technines sąlygas.
Kuro tiekimo sutartyje turi būti nurodyta:
319.1. kietajam kurui – kuro markė, peleningumo grupė ir jo ribinė reikšmė, lakiųjų dalių kiekis, stambumo klasė ir maksimalus gabalų dydis, maksimalus drėgnumas (Kuznecko anglims – oksidavimosi grupė, o durpėms – minimalus drėgmės kiekis); turi būti numatyta, kad kure nebūtų pašalinių priemaišų;
319.2. skystajam katilų kurui – kuro markė, užsiliepsnojimo temperatūra, ribinis sieros kiekis, o skystajam kurui, skirtam dujų turbinų įrenginiams, be to, ir drėgnumas, peleningumas, mechaninių priemaišų, vanadžio, natrio, kalio, kalcio kiekis;
319.3. dujiniam katilų kurui – žemutinė degimo šiluma, tankis, ribinis sieros, mechaninių priemaišų ir drėgmės kiekis; dujų turbinoms skirtoms dujoms – papildomai degimo šilumos kitimo ribos.
Gali būti nurodomi ir kiti rodikliai.
Kuro tiekimo sutartyse turi būti numatytas tolygus (pagal grafiką) kietojo ir skystojo kuro išsiuntimas, kietojo kuro sušalimo profilaktikos priemonės žiemos laikotarpiu. Dujų turbinų kurui turi būti nurodytos specialios jo pristatymo į elektrines sąlygos paruoštose cisternose, kurių apačioje įrengtas išleidimo įtaisas dyzeliniam kurui pilti. Dujoms turi būti nurodytas dujų slėgis prieš dujų reguliavimo punktą (DRP) ir laikas, reikalingas elektrinei perjungti dirbti kita kuro rūšimi.
320. Elektrinėse ir katilinėse turi būti vykdoma viso gaunamo kuro, jo sunaudojimo gamyboje ir saugojimo sandėliuose apskaita pagal norminių dokumentų reikalavimus.
321. Visas kietasis kuras, energetikos objektuose gaunamas geležinkeliu, automobilių transportu, turi būti sveriamas, o gaunamo vandens transportu kiekis nustatomas pagal laivų grimzlę, skystasis kuras sveriamas arba matuojamas jo tūris, dujų kiekis nustatomas pagal prietaisų rodmenis.
322. Geležinkelio sąstatą su kuru reikia apžiūrėti. Suradus sugadintų vagonų arba cisterninių vagonų, turi būti surašomas aktas.
Suradus kuro trūkumų, veikiama pagal norminių teisės aktų reikalavimus.
323. Svarstykles ir kitus matavimo įrenginius ir laboratorinius prietaisus, naudojamus kuro apskaitai, reikia tikrinti valstybinės metrologijos institucijų nustatyta tvarka.
324. Tvarkyti traukinių eismą, pristatyti ir išvežti vagonus reikia pagal krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo, privažiuojamojo kelio prisijungimo ir eismo organizavimo norminius dokumentus. Šie dokumentai turi būti sudaryti atsižvelgiant į konkrečios elektrinės sąlygas, įvertinant projekte numatytą vagonų ir cisternų iškrovimo tvarką, remiantis krovinių pervežimo taisyklėmis.
325. Sutartyse, sudaromose tarp elektrinių, šilumą gaminančių įmonių ir įmonių, vykdančių transporto ekspedicinį aptarnavimą, turi būti numatyti reikalavimai laikytis šių taisyklių.
326. Kuro iškrovimo ir šildymo įrenginių, kuro padavimo agregatų bei įrenginių, skystojo ir dujinio kuro ūkio kontrolės, automatinio ir distancinio valdymo aparatūra, technologinės apsaugos ir blokuotės, taip pat dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės turi būti tvarkingos ir periodiškai pagal grafiką tikrinamos.
II. KIETOJO KURO ĮRENGINIAI
327. Elektrinėse ir katilinėse privalo būti specialūs šildymo, mechaninio purenimo, vagonų vibravimo ir kiti įrenginiai, leidžiantys lengviau iškrauti kurą, ypač sušalusį, ir valyti geležinkelio vagonus. Stambių kuro gabalų bei sušalusių luitų trupinimo darbai ir pusvagonių angų uždarymas turi būti mechanizuoti, tam naudojant trupinimo ir frezines mašinas, diskinius krumpliaratinius trupintuvus, angų dangčių keltuvus ir kitus mechanizmus.
328. Eksploatuojant vagonų verstuvus, kuro šildymo ir purenimo įrenginius bei kitus įrenginius turi būti laikomasi geležinkelio vagonams išsaugoti skirtų norminių dokumentų reikalavimų.
Kuro šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal režimo lentelę.
329. Kuras sandėliuose turi būti laikomas pagal iškasamų anglių, degiųjų skalūnų ir frezerinių durpių laikymo atviruose elektrinių sandėliuose instrukcijas.
331. Kietojo kuro ruošimo ir transportavimo į katilinę įrenginiuose kuras turi būti tinkamai sutrupintas, iš jo išvalytos priemaišos.
332. Draudžiama eksploatuoti kuro tiekimo įrenginius, ir jei nėra arba yra netvarkinga įspėjamoji signalizacija, aptvarai ir stabdymo mechanizmai.
333. Juostinių konvejerių galerijose bei estakadose, pagrindinio trakto ir kuro tiekimo iš sandėlio trakto perpylimo mazguose ir iškrovimo įtaisų požeminėje dalyje šaltuoju metų laiku turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +100C temperatūra, o trupinimo įrenginių patalpose – ne žemesnė kaip +150C.
Oro temperatūra antžeminėse iškrovimo įrenginių dalyse (išskyrus vagonų verstuvų pastatą ir kitus įtaisus su nepaliaujamu vagonų eismu) turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +50C temperatūra.
Kuro tiekimo į sandėlį konvejerių, neturinčių šildymo įrenginių, juosta turi būti atspari šalčiui.
334. Visų rūšių akmens anglys ir skalūnai sutrupinami į iki 25 mm gabalus. Likutis rėtyje su 25 mm akutėmis turi būti ne didesnis kaip 5%.
Kuro trupinimo kokybės užtikrinimui pagal instrukciją turi būti periodiškai kontroliuojami ir reguliuojami tarpai tarp veleninių trupintuvų velenų, tarp plaktukinių trupintuvų/plaktukų ir atmušimo plokštės, ardelių ir sijos.
335. Iš tiekiamo į trupintuvus bei malūnus kuro prieš tai turi būti mechaniškai pašalintas metalas, skiedros ir šaknys. Metalo gaudytuvai turi būti nuolat įjungti ir sublokuoti su veikiančiu konvejeriu.
Neleidžiamas kuro padavimo trakto darbas, jeigu energetikos objektuose, turinčiuose dulkių ruošimo sistemos malimo ventiliatorius, plaktukinius ir vidutinės eigos malūnus, neveikia metalo gaudymo įrenginiai.
Nuolat turi veikti sugaudytųjų pašalinių daiktų mechaninio šalinimo sistema.
336. Kuro, paduodamo į konvejerius, purtytuvus, trupintuvus, skiedrų ir šaknų gaudytuvus, srautas turi būti tolygus.
Reikia naudoti priemones (šildymą, vibravimą, smulkmės sijojimą), kurios neleistų drėgnajam kurui užtepti purtytuvų ir trupintuvų.
337. Įtaisai, neleidžiantys kurui pakibti bunkeriuose ir latakuose (sienelių šildytuvai, pneumatiniai verstuvai, vibratoriai ir kiti), turi dirbti arba būti paruošti darbui.
338. Perpylimo mazgų sandarinimui skirti trupintuvai ir kiti kuro padavimo trakto mechanizmai, konvejerių juostų ir būgnų valymo įrenginiai, noraginių mestuvų darbo elementai, taip pat dulkių surinkimo aspiraciniai įrenginiai ir priemonės (pneumatiniai, hidrauliniai ir putų dulkių rinktuvai) turi būti paruošti veikti ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinami. Prireikus reikia pakeisti arba reguliuoti sandariklius, pneumatinių, hidraulinių ir putų dulkių surinkimo įrenginių purkštukus.
339. Reikia siekti, kad ant pastato konstrukcijų, patalpų viduje ir ant kuro padavimo įrenginių nesikauptų dulkės. Kuro padavimo mechanizmai turi būti kruopščiai sandarinami ir įrengti įtaisai, užtikrinantys kuro padavimo trakto patalpose oro švarumą, atitinkantį higienos normų reikalavimus. Kuro padavimo trakto patalpų oro užterštumas dulkėmis ir prireikus dujų kiekis (CO) turi būti kontroliuojamas vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintu grafiku.
Dirbant su aspiratoriais turi būti užtikrintas norminis dulkių iš oro nusodinimas.
Patalpos ir įrenginiai valomi pagal grafiką mechanizuotai, dulkių siurbliais arba nuplaunant vandeniu.
III. SKYSTOJO KURO ĮRENGINIAI
342. Skystojo kuro įrenginiai turi užtikrinti reikiamo slėgio ir temperatūros bei kuro kiekio padavimą katilams.
343. Skystojo kuro rezervuarams, vamzdynams ir jų garo „palydovams“ ar esant elektrinio šildymo įrangai turi būti sudaryti pasai.
344. Išpylus cisternas, visas mazutas iš išpylimo latakų turi būti išleistas ir latakai, kuriuose nėra grotelių, uždengti dangčiais.
345. Priėmimo/išpylimo įrenginių garotiekyje mazuto šildymui reikia palaikyti 8-13 kgf/cm2 (0,8–1,3 MPa) garo slėgį ir nuo +200 iki +2500C garo temperatūrą.
Katilinėse, kuriose nėra nurodytųjų garo parametrų, gali būti naudojamas žemesnių parametrų garas.
347. Mazutą (cisternose, latakuose ir priėmimo talpose) reikia šildyti iki normalų perpumpavimo siurblių darbą užtikrinančios temperatūros.
Aukščiausia mazuto temperatūra priėmimo talpose ir rezervuaruose turi būti +150C žemesnė už kuro užsiliepsnojimo temperatūrą, bet ne aukštesnė kaip +900C.
348. Įrenginiai (rezervuarai, vamzdynai ir kita) turi būti izoliuoti ir jų šiluminė izoliacija turi būti tvarkinga.
350. Skystojo kuro liekanos, išvalius rezervuarus, latakus, priėmimo duobes, filtrus, mazuto šildytuvus ir kitus įtaisus, utilizuojamos vykdant Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministerijos 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065), reikalavimus. Draudžiama liekanas laikyti energetikos objekto teritorijoje.
351. Turi būti sudarytos visų priėmimo talpų ir rezervuarų, kuriuose laikomas mazutas, kalibravimo lentelės. Jas tvirtina energetikos įmonės vadovas.
352. Pagal patvirtintą grafiką reikia atlikti: išorinę mazuto vamzdynų ir armatūros apžiūrą ne rečiau kaip kartą per metus, pasirinktiną armatūros reviziją – ne rečiau kaip kartą per 4 metus.
353. Tiekiamo mazuto į purkštuvus klampumas turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius ir garo mechaninius purkštuvus – 2,5 sutartinių klampumo laipsnių (16 mm2/s), naudojant garo ir rotacinius purkštuvus – 6 sutartiniai klampumo laipsniai (44 mm2/s).
354. Kuro filtrus reikia valyti (prapučiant garu, išvalant rankiniu arba cheminiu būdu), jeigu jų hidraulinis pasipriešinimas padidėja 50% lyginant su pradiniu (filtras švarus), esant skaičiuotajam našumui.
Valyti filtrą išdeginant draudžiama. Mazuto šildytuvai turi būti valomi sumažėjus jų šiluminiam našumui 30% lyginant su vardiniu.
355. Rezerviniai siurbliai, šildytuvai ir filtrai turi būti tvarkingi ir paruošti darbui.
Rezervinio siurblio jungimą automatiniais rezervo įjungimo įrenginiais (ARĮ) reikia bandyti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
356. Ruošiamus remontui vamzdynus arba kitus įrenginius reikia patikimai atjungti nuo veikiančiųjų, nudrenuoti, o numatant atlikti darbus jų viduje – dar ir išvalyti garu.
357. Prieš naudojant kurą iš rezervuarų, kuriuose mazutas buvo ilgai laikomas, reikia paimti iš netoli dugno esančio sluoksnio (iki 0,5 m) mazuto pavyzdį drėgmei nustatyti ir naudoti priemones, kad į katilų kūryklas nepatektų vanduo ir daug vandens turintis mazutas.
358. Skystojo kuro siurblius reikia remontuoti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus arba siurblių gamintojų nurodytu periodiškumu.
359. Pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, reikia tikrinti tiekiamo į katilinę deginti kuro temperatūros sumažėjimo ir padidėjimo bei slėgio sumažėjimo signalizacijos veikimą, valdymo pulte įrengtų distancinių kuro lygio, temperatūros rezervuaruose bei priėmimo talpose prietaisų parodymų teisingumą.
360. Mazuto pakaitalai priimami, saugomi ir ruošiami deginti pagal norminių dokumentų ir technologinių instrukcijų reikalavimus.
Tai atliekant būtina vykdyti šias sąlygas:
360.2. kaip mazuto pakaitalas gali būti naudojamas skystasis kuras, turintis ne žemesnę kaip +450C užsiliepsnojimo temperatūrą. Gautą kurą, kurio užsiliepsnojimo temperatūra žemesnė, išpilti draudžiama;
360.3. vietoj mazuto negalima naudoti rūgščiųjų gudronų ir skystojo kuro rūšių, kurių klampumas didesnis nei 16 sutartinių klampumo laipsnių (118 mm2/s) esant +800C temperatūrai;
IV. Dujų turbinų įrenginių skystojo kuro priėmimo, laikymo ir ruošimo deginti ypatumai
361. Neleidžiama, kad į išpilamą, laikomą ar tiekiamą deginti skystąjį kurą patektų vanduo. Jei išpylus kurą reikia garu valyti cisternas, tai vandens turintys garinimo produktai nuleidžiami į specialius mazuto sandėlio rezervuarus arba talpas.
362. Kurą reikia išpilti uždaruoju būdu. Išpylimo įtaisai, jų antikorozinė danga, vamzdynų garo „palydovai“, armatūra ir kita turi būti tvarkingi, neteršti kuro ir neleisti jam sustingti.
Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta minimali ir maksimali skystojo kuro temperatūra rezervuaruose.
363. Iš rezervuarų į dujų turbinų įrenginį (DTĮ) tiekiamą kurą reikia imti iš viršutinių sluoksnių plaukiojančiais ėmimo įtaisais.
364. Kuro pavyzdžiai iš apatinių rezervuarų sluoksnių turi būti imami inventorizacijos metu ir prieš rezervuaro jungimą naudojimui. Nustačius, kad kuras turi daugiau kaip 0,5% vandens, vandens turintį sluoksnį, viršijantį neišimamą likutį, reikia nudrenuoti į specialius rezervuarus arba į mazuto sandėlio talpas.
365. Sumontuoti ar suremontuoti skystojo kuro vamzdynai turi būti prapūsti garu arba suslėgtu oru, chemiškai išplauti, pasyvuoti ir vėl išplauti dujų turbinų kuru, kurio kiekis turi būti 3 kartus didesnis negu sistemos tūris.
366. Kuro, paduodamo į dujų turbinų įrenginį, klampumas sutartiniais klampumo vienetais turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius purkštukus – 2 (12 mm2/s), naudojant oro (garo) purkštukus – 3 (20 mm2/s).
367. Mechaninės priemaišos iš skystojo kuro valomos pagal DTĮ gamintojų reikalavimus. Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodytas slėgio iki ir po filtrų skirtumas, kuriam esant filtrus reikia valyti.
368. Saugomo ir tiekiamo deginti kuro ir jo priedų kokybės kontrolės periodiškumą, pavyzdžių ėmimo vietas ir kokybės rodiklius nustato technologinė instrukcija.
369. Jeigu deginamas DTĮ skystasis kuras turi korozijai chemiškai aktyviųjų elementų (vanadis, šarminiai metalai ir kiti) daugiau, negu leidžia galiojantys valstybės standartai ir techninės sąlygos, kuras elektrinėje ar katilinėje turi būti paruoštas pagal technologinę instrukciją (pašalintos natrio ir kalio druskos arba pridėta antikorozinių priedų).
V. Dujų kuro įrenginiai
370. Eksploatuojant dujų kuro įrenginius turi būti užtikrinta:
370.1. nenutrūkstamas švarių dujų padavimas į degiklius, išlaikant reikiamą jų slėgį ir kiekį pagal katilų apkrovą;
372. Energetikos objekto dujų kuro įrenginius pradėti naudoti leidžiama, jeigu yra įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktas. Turi būti pateiktos dujotiekių technologinės schemos, saugaus dujų kuro įrenginių naudojimo instrukcijos ir eksploatavimo techniniai dokumentai, galimų avarijų likvidavimo planas, darbininkų ir inžinerijos darbuotojų, prižiūrinčių dujų kuro įrenginius, apmokymo ir žinių patikrinimo dokumentai, dujų sistemų eksploatavimo vadovo skyrimo nurodomasis dokumentas.
373. Energetikos objekte reikia sudaryti įmonės vadovo patvirtintus dujų atžvilgiu pavojingų vietų ir pavojingų darbų su dujomis sąrašus.
Pavojingi darbai su dujomis vykdomi vadovaujantis šiuos darbus reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.
374. Katilinės dujotiekyje dujų slėgis turi kisti ne daugiau, kaip numatyta technologinėje instrukcijoje ir ne daugiau kaip 10% darbo slėgio.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinamas maksimalaus bei minimalaus dujų slėgio signalizacijos veikimas katilinės dujotiekyje po automatinių slėgio reguliatorių.
375. Pripildomi dujotiekiai turi būti prapučiami, kad visiškai būtų pašalintas oras. Prapūtimo pabaiga nustatoma analizuojant arba deginant imamus pavyzdžius. Šiuo atveju deguonies kiekis dujose turi būti ne didesnis kaip 1%, o dujos turi degti ramiai be pliūpsnio.
Prapučiant dujotiekius oro/dujų mišinį reikia išleisti į tokias vietas, kur jis negalėtų patekti į pastatus arba užsiliepsnoti nuo kokio nors ugnies šaltinio.
Šalinant iš dujotiekių dujas, dujotiekius reikia pūsti oru, kol bus visai pašalintos dujos. Prapūtimo pabaiga nustatoma atliekant analizę. Likusi dujų koncentracija prapučiamame ore turi būti ne didesnė kaip 1/5 nuo žemutinės dujų sprogstamumo ribos.
VI. DULKIŲ RUOŠIMO ĮRENGINIAI
377. Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia užtikrinti, kad į kūryklos degiklius nepertraukiamai būtų pučiamas katilo apkrovimą atitinkantis anglies dulkių kiekis; anglies dulkės privalo būti nustatyto smulkumo ir drėgnumo.
Visos tiesioginio dulkių įpūtimo sistemos, esant 60-100% vardiniam katilo našumui, privalo veikti.
378. Prieš jungiant dirbti naujai sumontuotą arba rekonstruotą dulkių ruošimo įrenginį, taip pat po remonto ar ilgo buvimo rezerve turi būti apžiūrėti ir patikrinti, ar veikia matavimo prietaisai, distancinio valdymo, apsaugos, signalizacijos, blokavimo ir automatikos įrenginiai.
Esant sugedusiai signalizacijai, apsaugos ar blokuotės sistemai, įrenginius įjungti ir eksploatuoti draudžiama.
379. Prieš jungiant sumontuotą arba rekonstruotą įrenginį nepriklausomai nuo smulkinamo kuro rūšies reikia atidaryti visas angas ir landas, kad galima būtų aptikti ir likviduoti visas galimas dulkių nusėdimo vietas ir kruopščiai jas apžiūrėti.
Vykdyti įrenginio vidaus apžiūrą reikia saugiai, pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.
Kontrolinę įrenginio vidaus apžiūrą turi atlikti ir surašyti aktą speciali įmonės vadovo skirta komisija ne vėliau kaip po 2000 darbo valandų.
380. Kad ant įrenginių elementų nesikondensuotų drėgmė ir neliptų dulkės, dulkių ruošimo sistemas prieš jungimą reikia pašildyti pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.
381. Dulkių ruošimo sistemos matavimo prietaisai, reguliatoriai, signalizacijos, apsaugos ir blokavimo įrenginiai turi būti tvarkingi ir įjungti.
382. Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia kontroliuoti:
382.2. nesusmulkintos anglies ir dulkių lygį bunkeriuose: neleisti, kad bunkeriuose kuro lygis būtų didesnis už viršutinį leistinąjį ir mažesnis už minimalų leistinąjį, nurodytą technologinėje instrukcijoje;
382.3. džiovinimo agento, išeinančio iš džiovinimo ir malimo įrenginių, temperatūrą, neleidžiant jai pakilti aukščiau 4 lentelėje nurodytų dydžių:
382.6. dulkių temperatūrą bunkeryje, neleidžiant visais darbo režimais jai pakilti aukščiau 4 lentelėje nustatytų ribinių dydžių;
382.8. izoliacijos būklę ir įrenginio elementų sandarumą (nedelsiant turi būti šalinami dulkių išpūtimai);
382.10. džiovinimo agento slėgį prieš džiovinimo įrenginį ar malūną, prieš ir po malūno/ventiliatoriaus;
382.13. džiovinimo agento debitą tiesioginio įpūtimo sistemose su plaktukiniais ir vidutinės eigos malūnais;
382.14. dulkių smulkumą, išskyrus tiesioginio įpūtimo įrenginius.
4 lentelė. Dulkių ir dujų/oro mišinio temperatūra, + °C
| Kuras |
Tiesioginio dulkių įpūtimo įrenginys už separatoriaus, džiovinant |
Įrenginio su dulkių bunkeriu, džiovinant |
||||
| oru |
dūmų dujomis |
oru* |
dūmų dujomis** |
|||
| sistemos su plaktukiniais malūnais |
sistemos su vidutinio greičio malūnais |
sistemos su plaktukiniais malūnais |
sistemos su malūnais/ ventiliatoriais |
|||
| Ekibastūzo anglis |
210 |
150 |
- |
- |
130 |
150 |
| Liesoji anglis |
180 |
150 |
- |
- |
130 |
150 |
| Kuznecko OC ir CC markės akmens anglis |
130 |
130 |
180 |
- |
80 |
130 |
| Kitos akmens anglys |
130 |
130 |
180 |
- |
70 |
130 |
| Trupininės anglys |
80 |
- |
150 |
150 |
- |
- |
| Kansko-Ačinsko, Azeisko, Raičichinsko, Baškirijos rudosios anglys |
80 |
- |
180 |
220 |
70 |
120 |
| Kitos rudosios anglys |
100 |
- |
180 |
220 |
70 |
120 |
| Skalūnai |
100 |
- |
180 |
- |
- |
- |
| Lignitai |
100 |
- |
180 |
- |
- |
- |
| Antracitas |
nenormuojama |
|
|
|
|
|
____________________
* Mišinio temperatūra už malūno džiovinant oru.
** Mišinio temperatūra už malūno, esant kitiems malūnų tipams – už separatoriaus džiovinant dūmų dujomis SBM tipo malūnuose.
383. Sumontavus naujus dulkių ruošimo įrenginius arba juos rekonstravus, režimo kortelei sudaryti reikia paimti dulkių bandinius ir atlikti kitus matavimus.
384. Eksploatuojamų dulkių ruošimo įrenginių, turinčių dulkių bunkerį, dulkių smulkumo kontrolę reikia atlikti pagal bandinius, paimtus po ciklono. Jų paėmimo dažnumą nustato technologinė instrukcija.
Tiesioginio įpūtimo įrenginiuose dulkių smulkumą reikia kontroliuoti netiesioginiu būdu pagal džiovinimo agento, patenkančio į malūną, kiekį ir pagal separatoriaus reguliuojančiųjų įtaisų padėtį.
385. Oro siurbimą į dulkių ruošimo įrenginį reikia kontroliuoti ir dulkes šalinti pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį vertės turi būti ne didesnės už dydžius, pateiktus 5 lentelėje ir išreikšto sausojo džiovinimo agento, išmatuoto įeinant į įrenginį, kiekio procentais, neįskaitant išgarintos kuro drėgmės.
5 lentelė. Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį dydžiai
| Džiovinimo agento debitas, m3/h |
Dulkių sistemos su dulkių bunkeriais |
Tiesioginio dulkių įpūtimo sistema su malūnais/ ventiliatoriais |
|||
| džiovinant oru ir dujų/oro mišiniu tais atvejais, jei prieš malūnus įrengti recirkuliacijos dūmsiurbiai |
džiovinant dujų/oro mišiniu, kai dujos paimamos iš dūmų, malūnui/ventiliatoriui sudarius trauką |
||||
| su rutuliniais būgniniais malūnais |
su kitų tipų malūnais |
su rutuliniais būgniniais malūnais |
su kitų tipų malūnais |
||
| iki 50 |
30 |
25 |
40 |
35 |
40 |
| 51–100 |
25 |
20 |
35 |
30 |
35 |
| 101–150 |
22 |
17 |
32 |
27 |
30 |
| daugiau kaip 150 |
20 |
15 |
30 |
25 |
25 |
Tiesioginio dulkių įpūtimo sistemose, džiovinant jas oru, oro įsiurbimo vertės nenustatomos, įrenginio sandarumas tikrinamas suslėgtu oru.
386. Atvirojo ciklo dulkių ruošimo (džiovinimo) įrenginiuose pagal grafiką turi būti kontroliuojama panaudoto džiovinimo/ventiliavimo agento valymo įtaisų būklė, taip pat kontroliuojamas ciklonų, filtrų, skruberių aerodinaminis pasipriešinimas.
Ne rečiau kaip du kartus per metus, taip pat po remonto reikia tikrinti, kaip efektyviai išvalomos dulkės iš panaudoto džiovinimo agento.
387. Dulkės iš bunkerių periodiškai pagal technologinę instrukciją išnaudojamos iki minimalaus lygio, kad nesusigulėtų. Atsižvelgiant į dulkių polinkį susigulėti ir savaime užsidegti, turi būti nustatytas ribinis dulkių laikymo bunkeriuose laikas.
Kiekvieną kartą išjungiant dulkių sistemą ilgesniam nei ribinis dulkių laikymo laikas, pereinant elektrinei ilgą laiką dirbti dujomis ar mazutu, taip pat prieš katilo remontą visas dulkes reikia sunaudoti, bunkerius apžiūrėti ir išvalyti. Draudžiama tiekti dulkes į neveikiančio katilo kūryklą.
Iš sraigtinių ir kitų dulkių transporto įrenginių, prieš juos išjungiant, dulkės turi būti šalinamos nuleidžiant jas į bunkerius.
388. Kuro, linkusio susigulėti ir savaime užsidegti, dulkės turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 10 dienų nuleidžiamos iki minimalaus leistinojo lygio.
Pereinant ilgą laiką dirbti dujomis ir mazutu, katilo bunkeriai turi būti visiškai ištuštinti.
389. Siekiant palaikyti nustatytąją malūnų įkrovą, malūnai reguliariai papildomi 40 mm skersmens termiškai apdorotais rutuliais, kurių kietumas yra ne mažesnis kaip 400 vienetų pagal Brinelį.
Malūnų papildymo periodiškumas nustatomas remiantis sąlyga, kad faktinė rutulių įkrova sumažėtų ne daugiau kaip 5% optimalios įkrovos.
Remontuojant malūną, mažesni kaip 15 mm skersmens rutuliai turi būti pašalinti.
390. Sistemingai pagal grafiką reikia tikrinti dulkių ruošimo įrenginių greitai susidėvinčius elementus (spragilus, spragilų laikiklius, šarvą, darbo ratus, velenus, tarpiklius) ir prireikus juos keisti arba remontuoti. Turi būti tvarkingi apsauginiai įtaisai, įrengiami greitai susidėvinčiuose ruožuose (dulkotiekių alkūnėse, separatorių latakuose ir kitur).
391. Dulkių ruošimo įrenginių patalpose leidžiama vykdyti tik sunkių ir didelių gabaritų nedirbančių įrenginių detalių suvirinimą nuvalius dulkes, laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
392. Dulkių ruošimo įrenginių patalpos turi būti švarios, reguliariai valomos pašalinant dulkes nuo sienų, palangių, perdangų, laiptų, įrenginių paviršių ir kitų vietų, ant kurių gali susikaupti dulkės. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad dulkės nesikauptų ant karštųjų įrenginių paviršių. Patalpų valymas turi būti mechanizuotas, jo metu nesupurenamos dulkės. Jei valoma rankiniu būdu, būtina sudrėkinti dulkes smulkiai ištaškytąja vandens srove. Valymo grafiką reikia numatyti technologinėje instrukcijoje.
Nustumti arba gesinti patalpoje arba įrenginių viduje rusenantį židinį vandens srove, gesintuvu arba kitu būdu, galinčiu supurenti dulkes, draudžiama.
VII. GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ ĮRENGINIAI
394. Katilai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti įrengti pagal projektavimo dokumentus ir gamintojų bei Lietuvos Respublikos įrenginių priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus.
395. Eksploatuojant katilų įrenginius reikia užtikrinti:
395.2. galimybę katilui veikti visame katilo gamintojo numatytame našumo reguliavimo diapazone ir reikalaujamais parametrais;
396. Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir didesnis, reikia chemiškai išplauti kartu su vandens ir garo vamzdynais ir kitais elementais. Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis mažesnis už 9,8 MPa, ir vandens šildymo katilus reikia šarminti.
Po cheminio plovimo arba šarminimo reikia naudoti priemones valytiesiems paviršiams apsaugoti nuo korozijos.
397. Prieš įkuriant katilą po remonto arba ilgai buvusį rezerve (3 paras), reikia patikrinti, ar pagalbiniai įrenginiai, kontrolės ir matavimo prietaisai, armatūra ir mechanizmų distancinio valdymo priemonės, automatiniai reguliatoriai, apsaugos, blokuotės ir operatyviojo ryšio priemonės tvarkingos ir paruoštos įjungti. Draudžiama įkurti katilą, jei jį išjungiančios apsaugos yra netvarkingos.
398. Katilo įkūrimui turi vadovauti pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas, dalyvauti remonto padalinio vadovas, katilų priežiūros meistras.
399. Prieš įkuriant būgninį katilą, jį galima pripildyti tik deaeruotu maitinančiuoju vandeniu.
Tiesiasroviai katilai pripildomi maitinančiojo vandens, kurio kokybė privalo atitikti technologinės instrukcijos reikalavimus (priklausomai nuo maitinančiojo vandens apdorojimo schemos).
400. Pripildyti neatvėsusį būgninį katilą prieš įkuriant leidžiama, kai būgno viršaus metalo temperatūra ne aukštesnė kaip +160°C.
Jeigu kuriame nors būgno taške temperatūra aukštesnė kaip +140°C, pildyti jį vandeniu hidrauliniam bandymui draudžiama.
Hidrauliniam katilo bandymui reikia naudoti chemiškai valytą ar nudruskintą vandenį.
Katilams, kurių projektavimo dokumentuose nenumatyti vandens ruošimo įrenginiai, katilo hidrauliniam bandymui galima naudoti chemiškai nevalytą vandenį.
401. Tiesiasroviai katilai turi būti pripildomi vandens, nuorinami, taip pat plaunami ruože iki įmontuotų į katilo traktą sklendžių, esant separatoriniam įkūrimo režimui, arba visame trakte, kai įkūrimo režimas tiesiasrovis.
Vandens debitas įkuriant katilą turi būti lygus 30% vardinio. Kitoks įkūrimo debito dydis gali būti nustatytas tik pagal gamintojo arba technologinę instrukciją, pakoreguotą remiantis bandymų rezultatais.
402. Prieš įkuriant vandens šildymo katilą, tinklo vandens debitas turi būti nustatytas ir toliau katilui dirbant palaikomas ne mažesnis kaip minimalus leidžiamas gamintojo ir nustatomas kiekvienam katilo tipui.
403. Įkuriant blokinių įrenginių tiesiasrovius katilus, slėgis prieš įmontuotas į katilo traktą sklendes turi būti: 120-130 kgf/cm2 (11,8-12,8 MPa), jei katilų darbo slėgis yra 140 kgf/cm2, ir 240-250 kgf/cm2 (14 MPa ir 23,5-24,5 MPa) virškritinio slėgio katiluose.
Keisti šiuos dydžius arba kurti katilą tolygiai keliant slėgį galima tik suderinus su katilo gamintoju ir atlikus specialius bandymus.
404. Prieš įkuriant, taip pat išjungus katilą, ne mažiau kaip 10 minučių reikia vėdinti kūryklą, dūmtakius (taip pat recirkuliacinius) bei ortakius veikiant mechanizmams ir atidarius dūmų bei oro trakto užkaišas esant oro debitui ne mažesniam kaip 25% nominalaus oro kiekio.
405. Sandarūs katilai, veikiantys su pertekliniu slėgiu kūrykloje, taip pat vandens šildymo katilai be dūmsiurbių, turi būti vėdinami pūtimo ventiliatoriais ir recirkuliacijos dūmsiurbiais.
406. Įkuriant neataušintus katilus, kai vandens/garo trakte likęs slėgis, pradėti vėdinti kūryklą reikia ne anksčiau kaip 15 minučių iki įkuriant degiklį.
407. Katilai su subalansuotąja trauka turi būti įkuriami įjungus dūmsiurbius ir pūtimo ventiliatorius, o katilai su pertekliniu slėgiu kūrykloje – įjungus pūtimo ventiliatorius.
Prieš uždegant įkūrimo degiklius būtina patikrinti, ar dujų ir oro slėgis prieš degiklius yra reikiamas, taip pat ar kūrykloje ir katilo dūmtakiuose iki dūmsiurbio yra trauka, ir esant reikalui ją sureguliuoti.
408. Įkūrus katilą tuoj pat būtina kontroliuoti vandens lygį būgne. Vandens lygio tiesioginius rodiklius reikia prapūsti:
408.1. katilų, kurių darbo slėgis yra 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) ir mažesnis – kai manometrinis slėgis katile yra apie 1 kgf/cm2 (0,1 MPa) ir antrąjį kartą – prieš įjungiant į bendrąjį garotiekį;
408.2. katilų, kurių darbo slėgis didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) – kai manometrinis slėgis katile pasiekia 3 kgf/cm2 (0,3 MPa) ir antrąjį kartą – pakilus slėgiui iki 15-30 kgf/cm2 (1,5-3,0 MPa).
Įkuriant reikia patikrinti ir sulyginti būgno vandens lygio prietaisų ir vandens lygio tiesioginių rodiklių parodymus (įvertinti pataisas).
409. Katilas įkuriamas pagal grafikus, kurie sudaryti vadovaujantis paleidimo režimų bandymo rezultatais ir gamintojo instrukcija.
410. Įkuriant šaltą katilą po remonto ir ne rečiau kaip kartą per metus, reikia stebėti ekranų, būgno ir kolektorių šilimo poslinkius. Stebėjimo rezultatai įrašomi į šilimo poslinkių žiniaraštį.
411. Prieš įkuriant katilą, kuriame buvo ardytos flanšinės jungtys, reikia paveržti varžtines jungtis pasiekus katile 3-5 kgf/cm2 (0,3-0,5 MPa) slėgį. Draudžiama veržti varžtines jungtis, jeigu slėgis aukštesnis.
412. Įkuriant ir išjungiant katilą, kurio darbo slėgis didesnis nei 9,8 MPa, reikia kontroliuoti būgno temperatūros režimą. Būgno įšilimo ir ataušimo greitis bei temperatūrų skirtumas tarp būgno viršutiniosios ir apatiniosios sudaromųjų turi skirtis ne daugiau kaip:
šildymo greitis įkuriant, °C/10 min 30;
aušimo greitis, °C/10 min 20;
temperatūrų skirtumas įkuriant, °C 60;
temperatūrų skirtumas išjungiant, °C 80.
413. Katilas jungiamas į bendrąjį garotiekį tik kruopščiai nudrenavus ir įšildžius jungiamąjį garotiekį, įjungiant slėgis turi būti lygus slėgiui bendrajame garotiekyje.
414. Katilus, kūrenamus kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15%, kūrenti kietuoju kuru (paduoti į kūryklą dulkes) leidžiama, kai pakuriamuoju kuru pasiekiama kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 30% vardinės. Jei kūrenama kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra didesnė nei 15%, dulkes leidžiama paduoti, jei yra ir mažesnė šiluminė apkrova, kuri nustatoma pagal technologinę instrukciją tokia, kad būtų užtikrintas stabilus kuro užsiliepsnojimas.
Trumpai neveikusį katilą (iki 30 min.) kūrenti kietuoju kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15%, galima, jeigu kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 15% vardinės.
415. Katilas turi veikti pagal režimo lentelę, kuri sudaroma pagal katilo energetinę charakteristiką arba bandymų rezultatus ir technologinę instrukciją.
416. Katilui veikiant reikia laikytis šilumos režimų, kurie užtikrina leidžiamą garo temperatūrą kiekvienoje pirminio ir tarpinio garo perkaitintuvų pakopoje ir kiekviename sraute.
417. Aukštutinis ribinis vandens lygis būgne katilui dirbant turi būti ne aukštesnis, o žemutinis ribinis vandens lygis – ne žemesnis už nustatytą bandymais ir katilo gamintojo reikalavimus, nurodytus technologinėje instrukcijoje.
418. Katilinių agregatų kaitriniai paviršiai, besiliečiantys su dujomis, visada turi būti švarūs. Tam tikslui reikia dirbti optimaliais režimais ir naudoti kompleksinio valymo mechanizuotąsias sistemas (garinius, orinius arba vandens aparatus, vibracinį valymą, šratvales ir kitus įtaisus). Šiam tikslui skirti įtaisai, jų distancinio ir automatinio valymo priemonės nuolat turi būti parengties būklėje.
Kaitrinių paviršių valymo periodiškumą turi reglamentuoti grafikas arba technologinė instrukcija.
419. Eksploatuojant katilus, visi traukos ir pūtimo ventiliatoriai turi būti įjungti. Atsijungus daliai traukos ir pūtimo ventiliatorių, ilgalaikis darbas leidžiamas tik užtikrinus tolygų oro/dujų bei šilumos režimą skirtingose katilo pusėse. Be to, turi būti užtikrintas tolygus oro pasiskirstymas tarp degiklių ir per neveikiantį ventiliatorių (dūmsiurbį) oras (dujos) turi netekėti.
420. Katiluose pagrindiniu kuru naudojant mazutą, turintį daugiau kaip 0,5% sieros, pastarasis paprastai deginamas, kai oro pertekliaus už kūryklos koeficientas ne didesnis kaip 1,03. Prieš tai turi būti įvykdytas kompleksas priemonių katilų darbo šiuo režimu paruošimui (kuro paruošimas, atitinkama degiklių ir purkštuvų konstrukcija, kūryklos sandarinimas, aprūpinimas papildomais prietaisais ir degimo proceso automatika).
421. Mazuto purkštuvai, prieš įdedant juos į degiklius, turi būti išbandyti stende (nuo +20 iki +400C) vandeniu, patikrinamas jų našumas, išpurškimo kokybė ir fakelo išsiskleidimo kampas. Purkštuvas turi turėti lenteles su purkštuvo numeriu ir našumu. Į mazutu kūrenamą katilą įmontuoto komplekto atskirų purkštuvų našumų skirtumas turi neviršyti 1,5%. Kiekvienas katilas privalo turėti atsarginių purkštuvų komplektą, o tarp komplektų purkštuvų našumo skirtumas turi būti ne didesnis kaip 2%.
Draudžiama naudoti neišbandytus purkštuvus.
422. Draudžiama katilą įkuriant naudoti mazuto purkštuvus, prie kurių nėra oro privedimo.
Eksploatuojant purkštuvus ir katilinės garo bei mazuto vamzdynus, turi būti vykdomos priemonės, neleidžiančios mazutui patekti į garotiekį.
423. Eksploatuojant katilus, įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra (°C) turi būti ne žemesnė kaip nurodyta 6 lentelėje.
6 lentelė. Įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra, +°C
| Kuro rūšis |
Oro šildytuvai |
|
| vamzdiniai |
regeneraciniai |
|
| Rudosios anglys (Sp<0,4%), durpės, skalūnai |
50 |
30 |
| Akmens anglis (Sp<0,4%), antracitai |
30 |
30 |
| Rudosios anglys (Sp>0,4%) |
80 |
60 |
| Akmens anglis (Sp>0,4%) |
60 |
50 |
| Mazutas, turintis daugiau kaip 0,5% sieros |
110 |
70 |
| Mazutas, turintis 0,5% ir mažiau sieros |
90 |
50 |
Sp – perskaičiuotas sieros kiekis
Deginant sieros turintį mazutą, išankstinio oro pašildymo temperatūra parenkama tokia, kad išeinančiųjų dujų temperatūra katilo apkrovą reguliuojančiame diapazone būtų ne žemesnė kaip +150°C.
Deginant mazutą, esant minimaliai mažam oro pertekliaus koeficientui už kūryklos (mažesnis kaip 1,03) arba naudojant efektyviąsias antikorozines priemones (priedus, medžiagas, dangas), vadovaujantis eksploatavimo patirtimi įeinančiojo oro temperatūra prieš oro šildytuvus gali būti žemesnė už nurodytąsias vertes.
Katilas sieros turinčiu mazutu įkuriamas iš anksto įjungus oro šildymo sistemą (kaloriferius, karšto oro recirkuliacijos sistemą). Oro temperatūra prieš oro šildytuvą katile, įkuriamame mazutu, pradiniame įkūrimo periode turi būti ne žemesnė kaip +90°C.
424. Katiluose, kuriuose deginamos kietojo kuro dulkės, o šilumos nuostoliai dėl mechaninio nesudegimo viršija 0,5%, turi būti įrengti nuolat veikiantys lekiančiųjų pelenų pavyzdžių ėmimo įtaisai, kad būtų galima kontroliuoti šiuos nuostolius.
Išnašų pavyzdžių ėmimo periodiškumą nustato vietos instrukcija, tačiau AŠ markės ir liesųjų anglių išnašas reikia imti ne rečiau kaip kartą per pamainą ir ne rečiau kaip kartą per parą, naudojant kitas kuro rūšis.
425. Katilų mūrinys ir izoliacija turi būti tvarkingi. Kai aplinkos temperatūra yra +25°C, mūro paviršiaus (izoliacijos) temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +45°C.
426. Katilo kūrykla ir dūmų traktas turi būti sandarūs. Oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą iki išėjimo iš garo perkaitintuvo dujų/mazuto katiluose, kurių našumas yra iki 420 t/h, turi būti ne didesnis kaip 5%, o kurių našumas didesnis kaip 420 t/h – 3%, anglies dulkių katilų atitinkamai 8 ir 5%.
Katiluose, kurie veikia su slėgiu kūrykloje (suvirinta sienų šildymo vamzdžių sistema), oras į kūryklas ir dūmtakius neturi būti įsiurbiamas.
Įsiurbimas į dūmų traktą nuo įėjimo į vandens ekonomaizerį (anglies dulkių vandens šildymo katilams – nuo įėjimo į oro šildytuvą) iki išėjimo iš dūmsiurbio turi būti (neįvertinant pelenų gaudytuvų) ne didesnis kaip 10%, kai oro šildytuvas vamzdinis, kai regeneracinis – ne didesnis kaip 25%.
Vandens šildymo katilų, deginančių dujas, mazutą, oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą turi būti ne didesnis kaip 5%, anglies dulkes deginančių katilų (neskaitant pelenų gaudytuvų) – ne didesnis kaip 10%.
Oro įsiurbimas į elektrofiltrus turi būti ne didesnis kaip 10%, į kitų tipų pelenų gaudytuvus – ne didesnis kaip 5%.
Katilui dirbant vardiniu našumu, įsiurbimo leistinosios normos nurodytos teoriškai būtino oro kiekio procentais.
427. Katilo ir dūmtakių sandarumas tikrinamas apžiūrint įrenginius ir nustatant oro įsiurbimą kartą per mėnesį. Oro įsiurbimas į kūryklą turi būti nustatomas ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat prieš remontą ir po jo.
Katilo kūryklos ir dūmtakių nesandarumus reikia šalinti.
428. Eksploatacinius katilo (ekspres) bandymus reikia atlikti pakeitus konstrukciją, siekiant nustatyti nuokrypių nuo norminių parametrų priežastis, prieš ir po katilo remonto.
Katilai privalo turėti būtinus įtaisus eksploataciniams bandymams atlikti.
429. Katilo, ruošiamo rezervui arba remontui, šildymo paviršius ir kaloriferius reikia konservuoti pagal galiojančius energetikos šilumos įrenginių konservavimo nurodymus.
430. Katilo vidaus nuosėdas reikia šalinti plaunant vandeniu išjungiant ar įjungiant katilą arba valant cheminiu būdu.
Cheminio plovimo periodiškumas nustatomas pagal technologinę instrukciją, atlikus kiekybinę vidaus nuosėdų analizę.
431. Siekiant greičiau atvėsinti būgną, draudžiama pildyti vandeniu sustabdytą katilą kartu drenuojant iš jo vandenį.
432. Nuleisti vandenį iš išjungto natūraliosios cirkuliacijos katilo leidžiama tik sumažėjus jame slėgiui iki atmosferinio, o kai sujungimai valcuoti – jei vandens temperatūra ne aukštesnė kaip +80°C. Iš išjungto tiesiasrovio katilo išleisti vandenį leidžiama, kai slėgis jame yra aukštesnis nei atmosferos; viršutinė šio slėgio riba nustatoma pagal technologinę instrukciją, atsižvelgiant į drenažų ir plėstuvo sistemą.
Išjungiant blokinių elektrinių katilus ir katilų korpusus, garą iš tarpinio garo kaitintuvo reikia išleisti (į turbinos kondensatorių).
433. Išjungiant katilą rezervui, ne ilgiau kaip 15 minučių išvėdinus kūryklą ir dūmtakius, dūmsiurbiai ir ventiliatoriai išjungiami, visos dūmtakių užkaišos, landos, traukos ir pūtimo įtaisų kreipračiai sandariai uždaromi.
434. Žiemą, kai katilas yra rezerve arba remontuojamas, reikia stebėti oro temperatūrą jame.
Esant žemesnei nei 0°C oro temperatūrai katilinėje arba lauke, reikia palaikyti teigiamą oro temperatūrą kūrykloje ir dūmtakiuose, šalia būgno esančiose priedangose, prie impulsinių linijų ir šiluminių matavimų automatikos (ŠMA) daviklių, be to, vandenį katiluose reikia pašildyti arba organizuoti jo cirkuliaciją per ekranų sistemą.
435. Išjungtų remontui katilų aušinimo režimą turi nustatyti technologinė instrukcija. Aušinti natūraliosios cirkuliacijos katilus traukos ir pūtimo mašinomis leidžiama, jei neviršijamas leistinas metalo temperatūrų tarp būgno viršutinės ir apatinės sudaromųjų skirtumas.
Tiesiasrovius katilus galima aušinti iš karto išjungus.
436. Personalas turi prižiūrėti išjungtą katilą tol, kol slėgis jame sumažės iki atmosferinio ir kol nebus išjungta elektros variklių įtampa; dūmų ir oro už oro šildytuvo, taip pat iš vandens šildymo katilo išeinančiųjų dūmų kontrolę galima nutraukti ne anksčiau kaip praėjus 24 val. po katilo išjungimo.
437. Jei katilai kūrenami kietuoju arba dujiniu kuru, o mazutas yra rezervinis arba yra įkūrimo kuras, mazuto ūkio ir mazuto vamzdynų sistemos turi būti parengtos nedelsiant paduoti mazutą į katilų degiklius.
438. Trūkus mazuto arba dujų vamzdynui katilinėje arba esant stipriam mazuto (dujų) nuotėkiui, siekiant išvengti gaisro ir sprogimo pavojaus, reikia pašalinti kuro nuotėkį, prireikus net išjungti mazuto siurblinę ir uždaryti DRP armatūrą.
439. Katilas turi būti nedelsiant išjungtas šiais atvejais:
Reikalavimą nedelsiant išjungti katilą čia ir toliau reikia suprasti pilnąja to žodžio prasme, tai yra tokioje situacijoje operatyvinis personalas tuoj pat turi išjungti katilą, nederindamas savo veiksmų su padalinio vadovais:
439.1. neleistinai pakilus arba nukritus vandens lygiui būgne arba sugedus visiems vandens lygį rodantiems įtaisams;
439.3. sugedus visiems tiesiasrovio ir vandens šildymo katilo maitinimo vandens debito matavimo prietaisams (jei tuo metu režimas sutrinka tiek, kad reikia reguliuoti maitinimą) arba ilgiau kaip 30 s nutrūkus tiesiasrovio katilo bet kurio srauto maitinimui;
439.6. nustojus veikti daugiau kaip 50% apsaugos vožtuvų arba kitų juos pakeičiančių apsaugos įtaisų;
439.7. neleistinai padidėjus arba sumažėjus slėgiui prieš tiesiasrovio katilo trakte įmontuotas sklendes; neleistinai sumažėjus slėgiui vandens šildymo katilo trakte ilgiau kaip 10 s;
439.8. trūkus vandens/garo trakto vamzdžiams arba pastebėjus pagrindiniuose katilo elementuose (būgne, kolektoriuje, išoriniame separatoriuje, garo ir vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose į apatinius kolektorius vamzdžiuose), garotiekiuose, maitinimo vamzdyne ir vandens/garo armatūroje įtrūkimus, išpūtimus, tekėjimą per suvirinimo siūlę;
439.10. neleistinai sumažėjus dujų arba mazuto slėgiui už reguliavimo vožtuvo (jei katilas kūrenamas viena kuria nors šių kuro rūšių);
439.11. vienu metu sumažėjus dujų ir mazuto slėgiui (deginant juos kartu) už reguliavimo vožtuvo žemiau technologinės instrukcijos nustatytųjų ribų;
439.12. išsijungus visiems dūmsiurbiams (išbalansuotos traukos katiluose) ar pūtimo ventiliatoriams arba visiems regeneraciniams oro šildytuvams;
439.13. įvykus sprogimui kūrykloje, sprogus arba užsidegus degiosioms nuosėdoms dūmtakiuose ir pelenų gaudytuvuose, įkaitus iki raudonumo karkaso laikančiosioms sijoms, išgriuvus mūrui, taip pat kitais atvejais, jei darbuotojams ar įrenginiams gresia pavojus;
439.15. sumažėjus vandens debitui per vandens šildymo katilą žemiau minimalios leistinosios reikšmės ilgiau kaip 10 s;
439.17. kilus gaisrui, pavojingam darbuotojams arba įrenginiams, taip pat katilo apsaugos schemoje esančioms atjungimo armatūros distancinio valdymo grandinėms;
440. Katilą reikia išjungti energetikos objekto vadovo nurodymu šiais atvejais:
440.1. pastebėjus „švilpius“ šildymo paviršių vamzdžiuose, garo bei vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose, garotiekiuose, kolektoriuose, maitinimo vamzdyne, taip pat nuotėkius bei garavimą armatūroje, flanšinėse ir valcuotose jungtyse;
440.2. neleistinai pakilus šildymo paviršių metalų temperatūrai, jei jo temperatūros negalima sumažinti keičiant katilo darbo režimą;
VIII. GARO TURBINŲ ĮRENGINIAI
441. Garo turbinas ir jų pagalbinius įrenginius reikia eksploatuoti pagal įmonės vadovo patvirtintus turbinų ir jų pagalbinių įrenginių technologinių (aptarnavimo) instrukcijų reikalavimus. Rengiant instrukcijas pirmiausia reikia vykdyti įrenginių gamintojų reikalavimus.
442. Eksploatuojant garo turbinų įrenginius reikia užtikrinti:
442.2. galimybę veikti visu gamintojo numatytu elektros ir šilumos apkrovos diapazonu ir reikalaujamais darbo agento parametrais;
443. Turbinos automatinio reguliavimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
443.1. stabiliai išlaikyti nustatytas elektrinę ir šiluminę apkrovas ir užtikrinti galimybę tolygiai jas keisti;
443.2. palaikyti tuščiosios veikos turbinos rotoriaus sukimosi dažnį ir tolygiai jį keisti (neviršijant turbinos valdymo mechanizmo darbo diapazono), esant garo vardiniams ir leidimo parametrams;
444. Po 1991 m. sausio 1 d. pastatytų elektrinių garo turbinų reguliavimo sistemų darbo kokybę charakterizuojančių pagrindinių parametrų dydžiai turi tenkinti Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
Visų eksploatuojamų turbinų, pagamintų iki 1991 m. sausio 1 d., reguliavimo sistemų darbo parametrų dydžiai turi atitikti šiuos reikalavimus:
444.1. sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis (esant vardiniams garo parametrams)* turi būti 4-5%;
444.2. vietinis sukimosi dažnio netolygumo laipsnis pagal sukimosi dažnumą, %:
444.3. nejautrumo laipsnis** pagal sukimosi dažnį – ne didesnis kaip 0,3%;
444.4. garo slėgio atėmimuose ir priešslėgio reguliavimo nejautrumo laipsnis:
445. Visus turbinų automatinio reguliavimo ir saugumo sistemų tikrinimus ir bandymus reikia atlikti pagal turbinų gamintojų reikalavimus.
446. Saugos automatas turi veikti padidėjus turbinos rotoriaus sukimosi dažniui daugiau kaip 10-12% vardinio arba iki turbinų gamintojų nurodyto dažnio.
Suveikus saugos automatui, turi užsidaryti:
446.2. atkertantys, reguliuojantys ir atbuliniai atėmimų vožtuvai, taip pat reguliuojančiosios diafragmos ir garo atėmimų skląsčiai;
447. Turbinos saugos nuo sukimosi dažnio padidėjimo sistemą (apimant visus jos elementus), jei nėra gamintojo specialių nurodymų, reikia bandyti didinant sukimosi dažnį šiais atvejais:
447.4. po automatinio jungiklio ardymo.
Be to, apsaugą reikia bandyti, jei buvo išardyti reguliavimo sistemos atskiri mazgai ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Pastaraisiais atvejais leidžiama apsaugą tikrinti nedidinant sukimosi dažnio, bet būtina tikrinti visą sistemos grandinę.
Turbinos saugos sistemos bandymui, didinant sukimosi dažnį, turi vadovauti padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.
448. Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai turi būti sandarūs.
Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojančiųjų vožtuvų sandarumą reikia tikrinti bandant kiekvieną grupę atskirai.
Sandarumo vertinimo kriterijus – turbinos rotoriaus sukimosi dažnis, kuris nusistovi visiškai uždarius tikrinamus vožtuvus, esant vardiniam arba daliniam garo slėgiui prieš šiuos vožtuvus. Leidžiamas sukimosi dažnis nurodomas turbinos gamintojo instrukcijoje. Turbinoms, kurioms gamyklos instrukcijose arba nurodymuose tikrinimo kriterijai yra nenurodyti, esant vardiniams garo parametrams prieš tikrinamus vožtuvus ir vardiniam garo priešslėgiui už turbinos, sukimosi dažnis turi neviršyti 50% vardinio.
Uždarius visus atkirtimo ir reguliuojančiuosius vožtuvus, esant vardiniams šviežio garo slėgiui ir priešslėgiui (vakuumui), einantis per juos garas turi nesukti turbinos rotoriaus.
Tikrinti vožtuvų sandarumą reikia sumontavus turbiną, prieš saugumo automato bandymą didinant sukimosi dažnį, ruošiant turbiną remontui (išskyrus atominės elektrinės turbinas), leidžiant po jo, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Jei eksploatuojant turbiną (jungiant darbui ar išjungiant) paaiškėja, kad sumažėjo vožtuvų sandarumas, reikia atlikti neeilinį jų sandarumo tikrinimą.
449. Turi būti tikrinama, ar šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai, garo atėmimų atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai (diafragmos), taip pat atkertantys garą iš šalutinių šaltinių vamzdynų vožtuvai laisvai juda: visa eiga – leidžiant turbiną turbinų gamintojo instrukcijų numatytais atvejais, daline eiga turbinai veikiant – kas parą.
Tikrinant vožtuvus visa eiga reikia stebėti, ar jie užsidaro ir neužstringa.
450. Reguliuojančiųjų atėmimų atbulinių vožtuvų sandarumą ir reguliuojamųjų atėmimų apsauginių vožtuvų veikimą reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per metus ir prieš turbinos bandymą išjungiant apkrovą.
Reguliuojamųjų termofikacinių garo atėmimų atbulinių vožtuvų, kurie nesujungti su kitų turbinų garo atėmimais, redukuojančiais aušinimo įrenginiais (RAĮ) ir kitais garo šaltiniais, sandarumo galima netikrinti, jei tam nėra turbinų gamyklos specialaus nurodymo.
Visų garo atėmimų atbulinių vožtuvų užsidarymą reikia tikrinti kiekvieną kartą įjungiant arba išjungiant turbiną, o jai dirbant – kartą per mėnesį.
Draudžiama eksploatuoti turbiną su įjungtu garo atėmimu sugedus atėmimo atbuliniam vožtuvui.
451. Siekiant patikrinti, ar tenkinami šių taisyklių 444 punkto reikalavimai ir turbinos gamintojos duomenys, tikrinti atkirtimo (apsauginių) vožtuvų užsidarymo laiką, taip pat nustatyti reguliavimo sistemos charakteristikas turbinai neveikiant ir veikiant tuščiąja veika, reikia:
451.2. iki ir po remonto arba reguliavimo ar garo paskirstymo sistemos pagrindinių mazgų remonto.
Be to, turbiną sumontavus arba suremontavus, taip pat po reguliavimo ir garo paskirstymo sistemos pagrindinių mazgų remonto, statinės charakteristikos sudarymui reikia nustatyti turbinos su apkrova reguliavimo charakteristikas. Reguliavimo sistemos charakteristikų reikalavimai netaikomi AE turbinoms. Joms taikomi turbinų gamintojų reikalavimai.
452. Bandyti turbinos reguliavimo sistemą staigiai išjungiant apkrovą, atitinkančią maksimalų garo debitą, ir išjungiant generatorių iš tinklo, reikia:
452.2. po rekonstrukcijos, kuri keičia turbinos agregato dinaminę charakteristiką arba reguliavimo sistemos statinę ir dinaminę charakteristikas.
Atliekant serijinių turbinų, turinčių elektrohidraulinius keitiklius, reguliavimo sistemų bandymus, galima staigiai uždaryti reguliuojančiuosius vožtuvus, neišjungiant generatoriaus iš tinklo.
Rekonstruotų turbinų (pakeitus agregato dinaminę arba reguliavimo charakteristikas), taip pat visų turbinų, neturinčių elektrohidraulinių keitiklių, bandymą reikia atlikti išjungiant generatorių iš tinklo.
453. Pastebėjus reguliavimo ir apsaugos sistemose charakteristikų nuokrypius nuo vardinių, ilgesnį vožtuvų užsidarymo laiką arba pablogėjus sandarumui, lyginant su nurodytu gamintojo ir eksploatavimo instrukcijoje, reikia rasti priežastis ir jas pašalinti.
454. Eksploatuoti turbiną įjungus galios ribotuvą leidžiama tik laikinai, atsižvelgiant į turbinos mechaninę būklę ir leidus įmonės vadovui. Šiuo atveju turbinos apkrova turi būti ne mažiau kaip 5% žemesnė už apkrovą, atitinkančią nustatytąją galios ribotuvo padėtį.
455. Eksploatuojamo turbogeneratoriaus aprūpinimo alyva sistema turi:
456. Rezervinius ir avarinius alyvos siurblius ir jų automatinio įjungimo įtaisus reikia tikrinti du kartus per mėnesį, taip pat kiekvieną kartą prieš įjungiant ir išjungiant turbiną.
Kai turbinų tepalo sistemos darbo ir rezervinis siurbliai turi individualią elektros pavarą, rezervo automatinio įjungimo įtaisų išjungiant turbiną bandyti nereikia.
457. Turbinų tepalo degimo lokalizavimo ir gesinimo sistemų elektros įrenginius reikia tikrinti prieš įjungiant turbiną.
458. Tepimo, reguliavimo ir generatoriaus sandarinimo alyvotiekių uždarančiąją armatūrą, kurią klaidingai uždarius bus išjungiami arba pažeidžiami įrenginiai, reikia plombuoti darbo padėtyje.
459. Eksploatuojant kondensavimo įrenginius reikia užtikrinti ekonomišką ir patikimą turbinos darbą visais darbo režimais, išlaikyti norminį temperatūros skirtumą kondensatoriuose ir kondensato kokybę.
460. Eksploatuojant kondensavimo įrenginį būtina:
460.1. naudoti profilaktikos priemones, norint išvengti kondensatoriaus užteršimo (chemiškai ir fiziškai apdoroti aušinantįjį vandenį, valymui naudoti elastingus rutuliukus ir kita);
460.2. padidėjus slėgiui kondensatoriuje 0,005 kgf/cm2 (0,5 kPa), lyginant su vardiniu, dėl aušinančiųjų paviršių užsiteršimo, kondensatorių valyti;
460.3. kontroliuoti kondensatoriaus aušinamojo paviršiaus švarą ir kondensatoriaus sandarinimo (lentų) būklę;
460.4. kontroliuoti aušinančiojo vandens debitą (tiesiogiai matuojant debitą arba pagal kondensatoriaus šilumos balansą), optimizuoti aušinančiojo vandens debitą pagal aušinančiojo vandens temperatūrą ir garo kiekį į kondensatorių;
460.5. tikrinti vakuuminės sistemos sandarumą ir ją sandarinti. Oro įsiurbimai, keičiantis garo srautui į kondensatorių nuo 40 iki 100%, turi būti ne didesni nei apskaičiuoti pagal formulę:
Gv=8+0,065N
kur: N – vardinė turbinos elektrinė apkrova dirbant kondensaciniu režimu, MW.
Oro įsiurbimo dydį termofikacinėms turbinoms įmonės vadovas gali leisti padidinti iki 1,5 karto. Atominės elektrinės turbinoms oro įsiurbimas turi būti ne didesnis kaip 125 kg/h;
460.6. tikrinti kondensatoriaus vandens dalies sandarumą periodiškai kontroliuojant kondensato druskingumą;
461. Eksploatuojant regeneracijos sistemos įrenginius reikia užtikrinti:
461.1. norminę maitinimo vandens (kondensato) temperatūrą už kiekvieno šilumokaičio ir galutinį vandens šildymą;
461.2. patikimą šilumokaičių darbą visais turbinos darbo režimais.
Regeneracijos sistemos šilumokaičių maitinimo vandens (kondensato) šildymo laipsnį, temperatūrų skirtumus, šildančiojo garo kondensato peraušinimą reikia tikrinti iki ir po turbinos remonto, suremontavus šildytuvus ir periodiškai pagal grafiką (ne rečiau kaip kartą per mėnesį).
462. Draudžiama eksploatuoti aukštojo slėgio šildytuvus (ASŠ), jei nepakanka arba yra netvarkingi jų apsaugos elementai ir lygio reguliatoriai.
Aukšto slėgio šildytuve esant grupiniam avariniam apvadui draudžiama eksploatuoti visą grupę, jei bent viename jų nepakanka arba netvarkingi apsaugų elementai ir lygio reguliatoriai, taip pat jei atjungtas garo tiekimas į bet kurį aukšto slėgio šildytuvą.
Draudžiama tiekti maitinimo vandenį į ASŠ neįjungus apsaugos.
Atsiradus gedimui šildytuvo apsaugoje arba lygio reguliatoriuje, ASŠ arba ŽSŠ grupė turi būti nedelsiant atjungta. Atsiradus gedimui kituose automatinio lygio reguliavimo elementuose (išskyrus vožtuvą), jei negalima defekto pašalinti įrenginiams dirbant, šildytuvo (arba šildytuvų grupės) išjungimo laiką nustato įmonės vadovas.
463. Rezerviniai maitinimo ir kiti siurbliai, esantys automatiniame rezerve, turi būti techniškai tvarkingi ir paruošti įjungti (įleidimo ir išleidimo vamzdyno sklendės atidarytos).
Tikrinti siurblių įjungimą ir atlikti planinį dirbančių siurblių keitimą rezerviniais reikia pagal grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
464. Prieš paleidžiant turbiną po remonto arba visiškai ataušusią, reikia tikrinti, ar tvarkingi ir paruošti įjungti pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, technologinės apsaugos įtaisai, blokuotės, distancinis ir automatinis valdymas, matavimo prietaisai ir operatyviojo ryšio priemonės. Tikrinant rastus gedimus reikia pašalinti.
Paleidžiant turbiną iš kitos šiluminės būklės, apsaugos ir blokavimo įtaisus reikia tikrinti pagal technologinę instrukciją.
Turbinos paleidimui turi vadovauti padalinio pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas, o po remonto – padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.
465. Turbiną paleisti draudžiama šiais atvejais:
465.1. kai turbinos šiluminės ir mechaninės būklės kontroliniai rodikliai neatitinka leistinųjų verčių;
465.3. reguliavimo ir garo paskirstymo sistemoje yra defektų, dėl kurių turbinos rotorius, išjungus apkrovą, gali įsibėgėti;
465.4. sugedęs vienas iš tepimo, reguliavimo, generatoriaus sandarinimo siurblių arba jų automatinio rezervo įtaisų (ARĮ);
465.5. alyvos kokybė neatitinka eksploatuojamos alyvos normų arba alyvos temperatūra žemesnė už turbinos gamintojo reikalaujamą;
466. Kol neįjungtas veleną sukantis įtaisas, draudžiama leisti garą į turbinos sandariklius, nuleisti garą arba karštą vandenį į kondensatorių, garu šildyti turbiną. Jei turbina neturi veleno sukančiojo įtaiso, garo padavimo į turbiną sąlygas nustato technologinė instrukcija.
Norint įjungti turbiną, nuleisti į kondensatorių iš katilo arba garotiekių darbo terpę ir tiekti garą darbui į turbiną galima, kai slėgis kondensatoriuje atitinka nurodytą instrukcijoje, bet ne didesnis kaip 0,6 kgf/cm2 (60 kPa).
467. Turbinos ir generatoriaus guolių atramų vibracijos greičio vidutinės kvadratinės vertės nusistovėjusiame režime turi būti ne didesnės kaip 4,5 mm/s.
Padidėjus vibracijai daugiau norminio dydžio, reikia ją sumažinti ne vėliau kaip per 30 parų.
Kai vibracija didesnė nei 7,1 mm/s, eksploatuoti turbinas, generatorius ilgiau kaip 7 paras draudžiama.
Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi atlikti operatyvinis personalas.
Jei turbinai veikiant nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimųjų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.
Turbiną reikia nukrauti ir išjungti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.
Neleidžiama eksploatuoti turbinos, generatoriaus, jei yra žemųjų dažnių vibracija. Atsiradus didesnei nei 1 mm/s žemųjų dažnių vibracijai, ją reikia pašalinti.
Vibraciją reikia matuoti ir registruoti nuolatinės kontrolės stacionaria aparatūra, kuri matuoja visų turbinos agregato atraminių ir ašinių atraminių guolių vibraciją trimis tarpusavyje statmenomis turbinos ir generatoriaus ašiai kryptimis: vertikaliąja, horizontaliąja skersine ir horizontaliąja ašine.
Turbinos agregatams, kurių galia mažesnė nei 50 MW, leidžiama naudoti nešiojamuosius vibracijos matavimo prietaisus. Vibracija tikrinama pagal technologinę instrukciją priklausomai nuo turbinos vibracinės būklės, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
468. Garo turbinos pratekamosios dalies būklės ir jos užterštumo druskomis kontrolei ne rečiau kaip kartą per mėnesį kontroliniuose turbinos laipsniuose reikia tikrinti garo slėgį, kai garo debitas kontroliuojamame laipsnyje artimas vardiniam. Šis reikalavimas netaikomas AE turbinoms, jei to nereikalauja turbinų gamintojas.
Slėgio padidėjimas kontroliniuose laipsniuose, lyginant su vardiniu, esant atitinkamam garo debitui, turi būti ne didesnis kaip 10%. Be to, slėgis turi neviršyti nurodytojo gamintojo.
Kontroliniuose laipsniuose dėl užsiteršimo druskomis pasiekus slėgio ribines reikšmes, reikia plauti arba valyti turbinos garo pratekamąją dalį. Plovimo arba valymo būdas parenkamas priklausomai nuo nuosėdų sudėties ir pobūdžio bei vietos sąlygų.
469. Įrenginių darbą charakterizuojančių rodiklių analizė leidžia nuolat kontroliuoti eksploatuojamų turbinos įrenginių ekonomiškumą.
Turbinos įrenginių ekonomiškumo, taip pat jų remonto įvertinimui daromi eksploatavimo (ekspres) bandymai.
Jei turbinų įrenginių rodikliai neatitinka vardinių, reikia pašalinti įrenginių defektus ir eksploatavimo trūkumus.
Rekonstruotoms turbinoms reikia atlikti balansinius bandymus.
470. Nesant arba nesuveikus atitinkamoms apsaugoms, personalas turi nedelsdamas išjungti turbiną (avarinio išjungimo mygtuku) šiais atvejais:
470.6. neleistinai padidėjus tepalo, nutekančio iš bet kurio guolio, generatoriaus veleno sandarinimo guolių ar bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai;
470.8. neleistinai sumažėjus „alyvos/vandenilio“ slėgio perkričiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemoje;
470.9. neleistinai sumažėjus tepalo lygiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemos dempferiniame bake;
470.10. atsijungus visiems generatoriaus vandenilio sandarinimo sistemos alyvos siurbliams (kur sandarinimų aprūpinimo sistemose nėra inžektorių);
470.16. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinos ar generatoriaus guolių arba galinių sandarinimų;
407.19. atsiradus įtrūkiui arba plyšiui alyvotiekių, garo ir vandens trakto vamzdynų neatjungiamoje dalyje, garo paskirstymo mazge;
470.22. dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose arba matavimo prietaisuose.
Technologinėje instrukcijoje pagal gamintojo instrukcijos reikalavimus turi būti nurodyta, kada reikia nutraukti vakuumą, kai išjungiama turbina.
Technologinėje instrukcijoje turi būti tiksliai nurodyti neleistini agregato kontroliuojamųjų dydžių nuokrypiai.
471. Turbina turi būti nukrauta ir sustabdyta elektrinės vadovo nurodytu laiku (apie tai informuojant elektros sistemos dispečerį) šiais atvejais:
471.2. užstrigus reguliavimo vožtuvams arba nutrūkus kotams (štokams), užstrigus sukamosioms diafragmoms arba atėmimų atbuliniams vožtuvams;
471.5. padidėjus atramų vibracijai daugiau kaip 7,1 mm/s (kai padidėja iki 11,2 mm/s ir daugiau, personalas išjungia nedelsdamas);
471.8. nustačius, kad neleistina vandenilio koncentracija guolių karteriuose, šinolaidžiuose, tepalo bake, taip pat, jei vandenilio nuotėkis iš generatoriaus korpuso viršija norminį;
472. Kiekvienai turbinai turi būti nustatyta rotoriaus stojimo trukmė, atitinkanti turbinos išjungimą esant norminiam vakuumui ir tuo atveju, kai vakuumas nutraukiamas. Pasikeitus šiai trukmei turi būti išaiškintos ir pašalintos pasikeitimo priežastys. Stojimo trukmę reikia tikrinti visada išjungiant turbiną.
IX. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ BLOKINIAI ĮRENGINIAI
474. Blokiniai įrenginiai eksploatuojami pagal pagrindinių ir pagalbinių įrenginių technologinių instrukcijų, taip pat bloko technologinės instrukcijos reikalavimus.
475. Reikia užtikrinti ilgalaikį, patikimą ir ekonomišką eksploatuojamų blokinių įrenginių darbą. Esant vardiniams ir avariniams režimams, blokiniai įrenginiai turi reguliuoti elektros sistemos dažnį ir galią.
476. Siekiant vykdyti apkrovų dispečerinį grafiką, reikia užtikrinti bloko apkrovos keitimą reguliavimo diapazone, prireikus iki techninio minimumo, išjungimo į rezervą ir bloko jungimo darbui, kai yra įvairi jo šilumos būklė.
477. Termofikaciniai blokai, per kurių kondensatorius teka nustatytas cirkuliuojančiojo vandens kiekis, gali tenkinti elektrinės apkrovos dispečerinį grafiką, išlaikant reikiamą šilumos atidavimą.
478. Žemutinė bloko reguliavimo diapazono riba nustatoma tokia, kad, nenaudojant rankinio valdymo, visame apkrovos diapazone liktų nepasikeitę dirbantys įrenginiai ir automatinio valdymo sistemos. Reikia užtikrinti eksploatuojamų įrenginių (katilų, turbinų) darbą techniškai minimalia apkrova. Negalima dirbti apkrova, mažesne už gamintojo nurodytą minimalią.
479. Kai bloko apkrova atitinka reguliuojamojo diapazono žemutinę ribą arba techniškąjį minimumą, šviežio ir tarpinio garo temperatūros kritimas turi neviršyti įrenginių gamintojo nustatytų dydžių.
480. Blokus, suprojektuotus dirbti esant pastoviam šviežio garo slėgiui, leidžiama eksploatuoti tolygiai kintančio slėgio režimu visai atidarant dalį turbinos aukšto slėgio cilindro (ASC) reguliuojančiųjų vožtuvų tik turint tam technišką pagrindimą. Šis režimas netaikomas blokams, kuriuos elektros sistemos dispečerinės sprendimu reikia eksploatuoti vardiniu slėgiu. Šiuo atveju atitinkami papildymai įtraukiami į technologinę instrukciją.
481. Termofikaciniuose blokuose, turinčiuose bloko kondensato nudruskinimo įrenginius (BNĮ), tinklo vandens šildytuvų garo kondensatą reikia valyti BNĮ tik tais atvejais, kai nesandari šių šildytuvų vamzdžių sistema.
482. Išjungiant blokus rezervui, įrenginių aušinti nereikia. Reikia išleisti garą iš tarpinio kaitinimo sistemos, o blokuose su tiesiasroviais katilais – ir iš perkaitintuvo trakto už į katilo traktą įmontuotų sklendžių. Išjungus būgninius katilus reikia naudoti technologines priemones, kurios neleistų perkaitintuve susidariusiam kondensatui patekti į karštus garo vamzdžius.
483. Bloko leidimo darbui technologija ir grafikai renkami priklausomai nuo pradinės šiluminės būklės.
484. Blokų ir elektrinės įrenginiai, garo ir elektros įrenginiai, armatūra, šilumos izoliacija ir vandens įrenginiai turi būti tokios parengties, kad galima būtų jungti darbui vienu metu ne mažiau kaip du elektrinės blokus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie neveikė.
485. Leisti bloką dirbti draudžiama šiais atvejais:
485.3. jeigu netvarkingas operatyvių reguliavimo įtaisų, avarinėms situacijoms likviduoti naudojamos armatūros distancinis valdymas;
486. Blokų darbas su įjungtais garo prieš turbiną slėgio reguliatoriais, veikiančiais turbinos reguliuojančiuosius vožtuvus (reguliatoriais „iki savęs“), kai jų nėra elektros sistemos dažnio ir galios reguliavimo sistemos sudėtyje, draudžiamas. Išimties atvejais, esant gedimams arba įrenginiams veikiant nestabiliai, įmonės vadovo leidimu, suderinus su elektros sistemos dispečerine, laikinai galima dirbti su įjungtais reguliatoriais „iki savęs“.
487. Jei nėra (sugedo) blokų dažnio ir galios automatinio reguliavimo sistemos, o dėl dažnio kitimo turbinų apkrova padidėjo (sumažėjo), personalas turi nedelsdamas keisti katilų našumą reguliuojamojo diapazono ribose, kad išlaikytų buvusį šviežio garo slėgį. Jei apkrovos keitimas gali perkrauti elektros linijas, o tai kelia grėsmę elektros sistemos stabilumui, technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta, kokiam dažnio pasikeitimui esant, suderinus su elektros sistemos dispečere, personalui reikia pradėti nurodytuosius veiksmus.
488. Technologinės apsaugos arba personalas bloką nedelsiant turi išjungti šiais atvejais:
488.2. atjungus turbiną dėl jos pažeidimų arba pavojingų režimo pažeidimų, išvardytų 470 punkte (išskyrus šviežio arba tarpinio perkaitinto garo temperatūros neleistino pažemėjimo atvejus);
488.5. atsiradus kiauram įtrūkiui arba plyšus maitinimo vamzdynui, garotiekiui, deaeratoriaus korpusui;
X. DUJŲ TURBINŲ ĮRENGINIAI
489. Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius (DTĮ) reikia užtikrinti:
489.1. patikimą ir ekonomišką pagrindinių ir pagalbinių įrenginių darbą, laikantis dispečerinio apkrovos grafiko;
490. Dujų turbinos įrenginių reguliavimo sistema turi tenkinti šiuos reikalavimus:
490.3. užtikrinti patikimą dujų turbinos įrenginių veikimą įjungiant, išjungiant ir avarinėse situacijose;
490.5. palaikyti tokį rotoriaus sukimosi dažnį, kuris nepaveiktų saugos automato staiga išjungus maksimalią apkrovą (DTĮ su laisva jėgos turbina apkrovos vertė nurodoma techninėse sąlygose);
490.6. laikyti prieš turbiną (turbinas) reikiamą dujų temperatūrą, neleisti jai pakilti iki ribinės, kuriai esant suveikia avarinė apsauga;
490.8. užtikrinti nepulsuojantį kompresorių darbą.
DTĮ generatoriaus veleno sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis turi būti 4-5% vardinio; siekiant pagerinti eksploatavimo sąlygas konkrečių modelių DTĮ, galimas netolygumo laipsnio padidinimas turi būti nurodytas techninėse sąlygose; minimalus vietinis statinio netolygumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 2%.
Esant bet kuriam apkrovimui, nejautrumo laipsnis turi būti ne didesnis kaip 0,2% vardinio apsisukimų dažnio.
Dujų turbinų įrenginių darbo nuokrypių nuo normalaus apsisukimų dažnio galimybę ir trukmę turi reglamentuoti DTĮ techninės sąlygos.
491. Temperatūros impulsą, naudojamą reguliavimo ir apsaugos sistemose, turi duoti mažos inercijos jutikliai (termoelektriniai pirometrai arba kiti matavimo įtaisai, jeigu reikia, turintys dinaminę korekciją), įtaisyti būdinguose trakto pjūviuose ir tiksliai matuojantys temperatūrą.
492. Apsaugos, neleidžiančios dujų temperatūrai pakilti aukščiau leistinosios, už kiekvienos degimo pakopos turi būti sureguliuotos taip, kad veiktų esant DTĮ techninėse sąlygose nurodytai temperatūrai.
493. Apsaugos automatai turi būti sureguliuoti taip, kad veiktų padidėjus rotorių sukimosi dažniui 10–12% daugiau vardinio arba iki vertės, nurodytos DTĮ techninėse sąlygose.
494. Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius reikia naudoti priemones, mažinančias įsiurbiamo į juos oro dulkėtumą (laisvas aikšteles užsėti žole, asfaltuoti kelius, įrengti laistymo priemones ir kita) ir kliudančias saviems arba pašaliniams užterštojo oro išleidžiamiems srautams patekti į dujų turbinų įrenginio oro imtuvą.
495. Oro filtravimo sistema turi užtikrinti, kad dulkių kiekis į DTĮ tiekiamame ore būtų ne daugiau kaip 0,3 mg/m3 vidutinio liekamojo metinio dulkėtumo. Šiame ore dulkių, kurių dalelių skersmuo didesnis kaip 20 mkm, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,03 mg/m3. Leidžiama trumpalaikė, ne daugiau 100 val. per metus (padidinto dulkėtumo periodais), dulkių koncentracija iki 5 mg/m3, esant dalelių skersmeniui ne didesniam kaip 30 mkm. Reikia reguliariai tikrinti oro filtrų būklę. Neleidžiama, kad alyva arba kitos medžiagos patektų iš filtrų į dujų turbinos įrenginio siurbimo traktą. Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį reikia apžiūrėti oro filtrus ir išvalyti nuo dulkių ir dumblo (jei DTĮ veikia baziniu režimu, tai valyti reikia artimiausiu laiku, kai jie neveiks).
496. Oro filtravimo sistemoje turi būti įrengti abipusio veikimo vožtuvai su apvadais, atsidarantys automatiškai, kai filtruose slėgio skirtumas viršija vardinį arba kai filtrų kameroje susidaro perteklinis slėgis.
497. Negalima leisti, kad apledėtų oro filtrai arba kompresorių pratekamoji dalis. Jei būtina, dujų turbinų įrenginių oro siurbimo traktuose įrengiami įtaisai, neleidžiantys apledėti.
498. Dujų turbinų įrenginį atkertantys ir kuro reguliavimo vožtuvai turi būti sandarūs. Prieš kiekvieną DTĮ įjungimą reikia tikrinti vožtuvų judesio laisvumą pilnąja eiga, o dirbant DTĮ – iš dalies pridarant, pagal įrenginio gamintojo instrukcijos reikalavimą.
Dirbant nepertraukiamai ilgiau kaip 1 mėnesį, ne rečiau kaip kartą per mėnesį reikia tikrinti vožtuvų sandarumą. Tikrinti reikia artimiausio DTĮ išjungimo metu.
499. Alyvotiekiuose prieš aušintuvus ir už jų, rezervinių bei avarinių alyvos siurblių siurbimo ir slėgio linijose, taip pat avarinio alyvos nupylimo linijose iš DTĮ alyvos bakų, prieš įrengtus filtrus ir už jų, generatoriaus veleno sandariklių sistemoje įmontuotos sklendės ir ventiliai plombuojami darbo padėtyje.
500. DTĮ generatoriui pradėjus veikti elektros variklio režimu, reikia jį nedelsiant išjungti. Tam tikslui generatoriuose įrengiama apsauga. Šis reikalavimas netaikomas DTĮ su laisvosiomis jėgos turbinomis.
501. Dujų turbinų įrenginys įsukamas ir sinchronizuojamas automatiškai, esant bet kokiai jo šiluminei būklei.
Planuotai DTĮ išjungiamas automatiškai pagal programą.
503. Jungiant DTĮ po remonto arba ilgesnio kaip 3 parų rezervo reikia tikrinti, ar tvarkingos ir paruoštos įjungti technologinės apsaugos ir automatikos priemonės, pagalbinių įrenginių blokuotės, alyvos sistema, rezerviniai ir avariniai alyvos siurbliai, matavimo prietaisai ir operatyvinio ryšio priemonės. Gedimus reikia likviduoti.
504. Draudžiama įjungti DTĮ šiais atvejais:
504.2. jei reguliavimo sistemoje yra defektų, dėl kurių dujų temperatūra gali viršyti leistinąją arba gali įsibėgėti DTĮ rotorius;
504.4. jei kuro ar alyvos kokybė neatitinka norminės arba kuro (alyvos) temperatūra ar slėgis žemesnis arba aukštesnis už nustatytas ribas;
505. Prieš uždegant deginimo kamerose kurą, dujų turbinų įrenginių traktus reikia ventiliuoti ne mažiau kaip 2 minutes dirbant skystuoju ir 5 minutes dirbant dujiniu kuru sukant rotorių paleidimo įrenginiu.
Po nesėkmingo bandymo įjungti DTĮ draudžiama pakartotinai uždegti kurą, jei prieš tai nebuvo išvėdinti traktai ne mažiau kaip 4 minutes dirbant skystuoju ir 10 minučių dujiniu kuru. Vėdinimo trukmė priklausomai nuo trakto komponavimo, kuro rūšies ir DTĮ modelio turi būti nurodyta technologinėje instrukcijoje.
506. DTĮ įjungimą darbui reikia nedelsiant nutraukti suveikus apsaugai arba tai turi daryti personalas, šiais atvejais:
506.4. jei išjungus jungimo įtaisą sumažėja įsukamojo veleno sukimosi dažnis, o tai nenumatyta instrukcijoje;
507. Dujų turbinų įrenginį reikia nedelsiant išjungti suveikus apsaugai arba tai turi atlikti personalas šiais atvejais:
507.4. esant neleistinam kompresoriaus ar turbinos rotoriaus ašiniam poslinkiui arba pasikeitus rotorių padėčiai cilindrų atžvilgiu iki neleistinos vertės;
507.5. sumažėjus alyvos slėgiui tepimo sistemoje arba lygiui alyvos bake iki neleistino, taip pat pakilus nutekančios iš bet kurio guolio alyvos arba bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai iki neleistinos ribos;
507.8. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinų arba generatoriaus guolių bei galinių sandarintuvų;
507.9. užsiliepsnojus alyvai arba kurui ir negalint turimomis priemonėmis greitai likviduoti gaisro;
507.11. užgesus degimo kamerose fakelui, iki neleistino sumažėjus skystojo arba dujinio kuro slėgiui;
507.12. dingus įtampai reguliavimo ir automatinio valdymo įtaisuose arba visuose matavimo prietaisuose;
508. Dujų turbinų įrenginiui reikia sumažinti apkrovą ir išjungti jį įmonės vadovo sprendimu šiais atvejais:
508.1. sutrikus normaliam eksploatavimo režimui arba normaliam pagalbinių įrenginių darbui, atsiradus įspėjamosios signalizacijos signalams, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus;
508.4. neleistinai pakilus turbinos korpusų, degimo kamerų, pereinamųjų vamzdynų išorinių paviršių temperatūrai, jei šios temperatūros, keičiant darbo režimą, negalima sumažinti;
508.5. neleistinai pakilus oro temperatūrai prieš didelio slėgio kompresorių, taip pat aušinančiojo vandens tiekimo sutrikimo atvejais;
509. Jei užsidegus regeneratoriuose arba tinklo vandens šildytuvuose nuosėdoms dujų turbinų įrenginio parametrai pavojingai nepasikeičia, įrenginį reikia palikti dirbti, kad būtų užtikrintas šilumokaičių paviršių aušinimas.
Nuosėdoms užsiliepsnojus sustabdytame dujų turbinų įrenginyje, reikia įjungti gaisro gesinimo įtaisus.
510. Atjungus DTĮ reikia efektyviai išvėdinti traktus ir prapūsti kuro kolektorius bei purkštuvus oru arba inertinėmis dujomis ten, kur tai numatyta. Baigus vėdinti reikia uždaryti užkaišas siurbimo ir (arba) išpūtimo pusėje. Aušinant DTĮ vėdinimo, rotorių sukimo trukmę ir periodiškumą reikia nurodyti technologinėje instrukcijoje.
511. Eksploatavimo metu, vadovaujantis stebėjimais ir analizuojant veikimo parametrus, reikia atlikti DTĮ diagnostiką ir tikrinti jų vibracijos būklę, analizuojant:
512. Visi DTĮ reguliavimo ir apsaugos nuo apsisukimų dažnio padidėjimo sistemos tikrinimai ir bandymai turi būti atliekami pagal gamintojo instrukcijas.
513. Ar veikia apsauga dujų temperatūrai turbinoje viršijus ribinę, reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.
514. DTĮ reguliavimo sistemos darbas tikrinamas staigiai išjungiant apkrovą ir generatorių šiais atvejais:
514.2. rekonstravus, jei pakeista dujų turbinų įrenginio dinaminė charakteristika arba reguliavimo sistemos statinė ir dinaminė charakteristikos;
515. Periodiškai veikiantys DTĮ turi būti visada paruošti įjungti. Jei jų įjungti nereikia, tuomet DTĮ pagalbinių įrenginių ir sistemų tvarkingumas tikrinamas kartą per pamainą, o kontroliniai įjungimai, apkraunant agregatą, daromi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
516. Turbinų, kompresorių, generatoriaus ir žadintuvo guolių atramų vibracija eksploatuojant DTĮ turi neviršyti 4,5 mm/s. Viršijus šią vibracijos normą, ne vėliau kaip per 30 dienų vibraciją reikia sumažinti.
Eksploatuoti DTĮ esant 7,1 mm/s vibracijai draudžiama.
Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi padaryti operatyvinis personalas.
Jei veikiant turbinai nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.
Turbiną reikia nukrauti ir sustabdyti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.
Aviacinių ir laivų dujų turbinų, kurios veikia energetikos įrenginiuose, vibracinė būklė turi būti tokia, kaip nurodyta gamintojų instrukcijoje. Tačiau šiuo atveju varikliai turi nesukelti su jais sujungtų įrenginių vibracijos, viršijančios aukščiau nurodytąją.
517. Turi būti nurodyta vardinė kiekvieno DTĮ veleno rotoriaus stojimo trukmė ir veleną sukančio elektros variklio vardinė elektros srovė.
Rotoriaus stojimo trukmė ir elektros srovė stebima ir registruojama paros žiniaraštyje kiekvieną kartą išjungus turboagregatą. Jeigu yra nuokrypių nuo vardinės stojimo trukmės ar elektros srovės, atsiradus pašaliniams garsams reikia išaiškinti nuokrypių priežastis ir jas pašalinti.
518. Išjungiant ilgesniam laikui rezervui DTĮ reikia konservuoti. Kai įrenginį reikia konservuoti, konservuojamųjų mazgų sąrašą ir konservavimo technologiją nustato DTĮ gamintojų instrukcijos.
521. Techninės priežiūros reglamente turi būti nustatyta:
521.1. pratekamosios dalies vizualinė diagnostika neardant turbinų ir aparatų vietose, nurodytose technologinėje instrukcijoje, naudojant optinius arba optinio pluošto prietaisus;
521.2. periodinis nuosėdų šalinimas iš DTĮ pratekamosios dalies neardant turbinų ir aparatų, naudojant techninius plovimo tirpalus ir minkštus abrazyvus;
521.3. DTĮ apsaugos ir automatinio valdymo sistemos tikrinimas, įskaitant kontrolinius automatinius DTĮ įjungimus, tikrinant, ar pagrindiniai oro ir dujų parametrai, kuro slėgis bei įjungimo įtaiso apkrova atitinka įjungimo grafiką;
XI. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KONTROLĖS, VALDYMO IR SAUGOS SISTEMOS
522. Eksploatuojant technologinių procesų valdymo sistemas turi būti užtikrinta:
522.2. įrenginių apsauga, jų valdymas, ekonomiškumas ir patikimas darbas.
Veikiant technologiniams įrenginiams, turi veikti nuolat projekte numatytąja apimtimi:
523. Valdymo sistemas prižiūrintis personalas privalo užtikrinti šių sistemų darbingą būklę, jų tinkamumą darbui, priežiūrą laiku ir remontą.
Už valdymo sistemų įrenginių saugumą ir išorinių dalių švarą atsako energetikos įmonių padalinių, kuriuose yra valdymo įrenginiai, personalas.
524. Technologinio procesų valdymo sistemų apimtis turi tenkinti technologinių įrenginių gamintojų reikalavimus, taip pat norminių dokumentų reikalavimus.
525. Valdymo sistemų elektros maitinimas turi būti įrengtas pagal imtuvų grupes:
525.5. informacinės, skaičiavimo priemonės ir jų jutikliai.
Į išvardytas grupes, jas sudarančius pogrupius turi būti skirstoma savarankiškais apsaugos aparatais, užtikrinančiais selektyvų pažeistų schemos dalių atjungimą ir elektros maitinimo tinklo elementų remontą nestabdant pagrindinių įrenginių.
Visų grupių ėmėjai, išskyrus skaičiavimo technikos priemones, turi būti suskirstyti į pogrupius technologiniu principu: katilų skyrius, turbinų skyrius ir kita.
526. Blokinių įrenginių technologinių apsaugų ir signalizacijos grandinių maitinimas turi būti iš trijų šaltinių:
526.4. kitoms bloko valdymo priemonėms reikalavimas „Iš pastoviosios srovės šaltinio per invertorių“ neprivalomas.
Signalizacija turi veikti visiškai praradus maitinimą tiek bet kuriai grupei ėmėjų, tiek ir vienam iš įvadų.
Rezervinio maitinimo automatinio jungimo valdymo įrenginių priemonių ir maitinimo įtampos buvimo signalizacijos įrenginių tvarkingumą reikia tikrinti pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
527. Aplinkos oro temperatūra, drėgmė, vibracija, radiacija, išorinių magnetinių ir elektros laukų stiprumas ir valdymo priemonių sumontavimo vietų dulkėtumas turi neviršyti norminių dokumentų leidžiamų verčių.
Būtina palaikyti tokią oro kondicionavimo sistemos būklę, kuri garantuotų informacinių ir valdančių skaičiavimo sistemų priemonių patikimą funkcionavimą.
528. Spintų tipo skydai privalo būti sandarūs, turėti pastovų apšvietimą, kištukinius 12 bei 220 V įtampos lizdus. Skydų durelės turi būti rakinamos. Kištukų lizdai turi būti prijungti prie patalpų apšvietimo tinklo.
Tarp vietinių prietaisų ir sklendžių valdymo spintų, blokinių skydų neoperatyvinio kontūro panelių, apsaugų aparatūros skydų ir pirminių keitiklių spintų turi būti naudojamos telefono arba radijo ryšio priemonės su operatyvinio valdymo pultu.
529. Pultuose sumontuota aparatūra, pirminiai keitikliai, uždarančioji armatūra ir sklendžių valdymo spintos privalo turėti aiškius paskirties užrašus.
Skydai, perėjimo dėžutės, vykdymo mechanizmai, visi užspaudimai ir prijungti prie jų kabeliai, laidai ir kabelių gyslos, taip pat vamzdinės prijungimo linijos (impulsinės) turi būti numeruotos (ženklintos).
530. Prie paėmimo įrenginių, pirminių keitiklių ir vykdymo mechanizmų turi būti aptarnavimo aikštelės.
531. Į valdymo priemones galios ir matavimo kabeliai turi būti nutiesti pagal Energetikos objektų priešgaisrinių saugos taisyklių ir Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro ir aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 433/547 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo skyrių bei antrojo skyriaus pakeitimų ir papildymų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-59) ir ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 242/397 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 63/47, 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 433/547, 2000 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 203/219 dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2454) reikalavimus.
Neleidžiama sugretinti viename kabelyje galios grandinių su matavimo ar valdymo grandinėmis.
532. Kabelių ir impulsinių linijų perėjimų per sienas, skiriančias patalpas, vietų sandarinimas bei kabelinių ir impulsinių linijų įvedimo į skydus ir panelėse sandarinimo būklė turi užtikrinti sandarumą ir hermetiškumą ir atitikti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
533. Impulsinės linijos turi būti sandarios. Po įrenginių remonto visos impulsinės linijos prapučiamos. Be to, linijos, į kurias gali pakliūti oras arba šiukšlės, pagal vietos instrukcijų nuostatas turi būti prapučiamos periodiškai.
Eksploatavimo metu pirminiai uždarantieji ėmimo įrenginių įtaisai turi užtikrinti galimybę atjungti impulsines linijas dirbant įrenginiams. Tokią jų būklę privalo garantuoti technologinius įrenginius prižiūrintis personalas.
534. Eksploatavimo procese reguliuojantieji ir uždarantieji įtaisai, naudojami valdymo sistemose ir aprūpinti servomotorais, turi tenkinti sandarumo techninius reikalavimus, debito charakteristikas ir laisvumą. Uždarius vožtuvą, sandarumą turi užtikrinti distancinio arba automatinio valdymo sistemos be papildomo uždarymo rankiniu būdu.
Reguliuojančiuosius įtaisus ir jų sujungimus su vykdymo mechanizmais remontuoja technologinius įrenginius remontuojantis personalas, o priima – personalas, prižiūrintis valdymo sistemas.
535. Valdymo sistemas techniškai prižiūrėti ir remontuoti reikia pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
536. Sumontuotos arba rekonstruotos technologinės apsaugos pripažįstamos tinkamomis naudoti energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
537. Eksploatuojamos technologinės apsaugos turi būti įjungtos per visą įrenginių, kuriuose jos sumontuotos, darbo laiką.
Atjungti veikiančias tvarkingas technologines apsaugas draudžiama.
Apsaugos atjungiamos šiais atvejais:
537.1. sugedus apsaugoms. Atjungti būtina energetikos objekto pamainos vadovo nurodymu; būtina pranešti įmonės vadovui ir padaryti įrašą operatyviniuose dokumentuose;
538. Šilumos ir mechaninių įrenginių apsaugų ir automatinio rezervo įvedimo (ARĮ) įtaisų vykdomąsias operacijas turi išbandyti atitinkamo technologinio padalinio ir prižiūrintis šiuos įtaisus personalas, prieš įrenginį įjungiant darbui po ilgesnės kaip 3 parų prastovos arba jeigu, sustabdžius įrenginius trumpiau kaip 3 paroms, apsaugų grandinėse buvo atliekami remonto darbai. Jei dėl agregato šiluminės būklės negalima patikrinti vykdomų operacijų, apsaugas reikia tikrinti nepaveikiant vykdymo įtaiso.
539. Technologinės apsaugos priemonės (pirminiai matavimo keitikliai, matavimo prietaisai, gnybtai, raktai ir perjungikliai, impulsinių linijų uždaromoji armatūra ir kita) privalo turėti išorines skiriamąsias žymes (raudona spalva ir kita).
Ant apsaugų skydų ir juose įrengtoje aparatūroje iš abiejų pusių turi būti užrašai apie jų paskirtį. Prietaisų skalėse turi būti žymos, kurių vertes pasiekus pradeda veikti apsaugos.
540. Technologinių apsaugų veikimo ir laiko išlaikymo vertes nustato įrenginių gamintojas. Jei įrenginiai buvo rekonstruojami arba trūksta gamintojo duomenų, šios vertės nustatomos bandymais ir tvirtinamos įmonės vadovo.
Apsaugų aparatūra, turinti veikimo nustatymo keitimo įtaisus, privalo būti užplombuota (išskyrus registruojančiuosius prietaisus). Plombas leidžiama nuimti tik apsaugos įtaisus prižiūrintiems darbuotojams apie tai pažymint operatyviniame žurnale. Plombas nuimti leidžiama tik atjungus apsaugą.
541. Technologinės apsaugos privalo turėti įtaisus, fiksuojančius apsaugos veikimo pirminę priežastį. Įtaisai, fiksuojantys apsaugos veikimo pirminę priežastį, įskaitant įvykių registratorius, turi būti eksploatuojami visą saugomo įrenginio darbo laiką. Apsaugos veikimo arba neveikimo atvejai turi būti apskaitomi ir analizuojami.
542. Eksploatuojami reguliatoriai turi išlaikyti užduotus technologinius parametrus.
Išjungti veikiančius automatinius reguliatorius leidžiama tik technologinėje instrukcijoje numatytais atvejais.
543. Technologiniai įrenginiai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir gamintojų, gaminusių įrenginius, techninius reikalavimus.
544. Elektrinėje ir katilinėje apie kiekvieną eksploatuojamą reguliatorių turi būti duomenys, kurie reikalingi derinant jį po remonto arba keičiant sugedusią aparatūrą.
545. Funkcinio grupinio valdymo (FGV) įtaisai po derinimo arba valdymo algoritmų koregavimo pradedami eksploatuoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
546. Centrinės dalies FGV įtaisų (loginio valdymo panelių) tikrinimą atlieka valdymo priemones prižiūrintis personalas prieš įjungiant įrenginius po ilgesnės kaip 3 parų prastovos. Jeigu įrenginius išjungus trumpiau nei 3 paroms FGV įtaisų grandinėse buvo atliekami remonto ir derinimo darbai, FGV darbo patikrinimą mechaniškai paveikiant įtaisus, kai išjungtas įrenginys, atlieka technologinio cecho ir valdymo priemones aptarnaujantis personalas. Jei dėl įrenginio šiluminės būklės negalima tikrinti vykdomų operacijų, FGV reikia tikrinti mechaniškai nepaveikiant vykdymo įtaiso.
Apimtį ir darbingumo tikrinimo tvarką reglamentuoja įmonės vadovo patvirtinta instrukcija.
547. Draudžiama veikiant įrenginiui atlikti derinimo ir remonto darbus vykdančiųjų įtaisų išorinėse grandinėse.
Atlikti derinimo darbus centrinėje FGV įtaisų dalyje leidžiama tik atjungus juos nuo vykdančiųjų įtaisų grandinių. Prijungti vykdančiąsias grandines prie FGV įtaisų centrinės dalies leidžiama tik išjungus technologinį įrenginį.
548. Visų eksploatuojamų funkcinių grupių technologinių algoritmų pakeitimus turi tvirtinti įmonės vadovas.
549. Jeigu projekte numatyti reguliatoriai, loginio valdymo įtaisai, IVSS nepradėti eksploatuoti per technologinio įrenginio įsisavinimo laiką, turi būti įformintas pagrįstas techninis sprendimas, nurodantis atsisakymo įdiegti priežastis, ir užduotis projektavimo organizacijai dėl projekto papildymo.
XII. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ, KATILINIŲ IR ŠILUMOS TINKLŲ VANDENS RUOŠIMAS IR VANDENS CHEMIJOS REŽIMAS
550. Energetikos įrenginių vandens ruošimas ir vandens chemijos režimas turi tenkinti įrenginių gamintojų, projekte numatytų sprendimų reikalavimus.
Tiems įrenginiams, kuriems atitinkamų reikalavimų gamintojai ar projektuotojai nepateikia, reikia vadovautis žemiau nurodytais reikalavimais.
551. Vandens ruošimo įrenginių eksploatavimą ir vandens chemijos režimą reikia tvarkyti taip, kad nebūtų žalojami elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiai ir nesumažėtų jų ekonomiškumas dėl vandens ruošimo, įrenginių vidinių paviršių korozijos, susidarius nuoviroms ir nuoguloms ant šilumą perduodančiųjų paviršių, nuoguloms pratekamojoje turbinų dalyje, dumblui elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiuose ir vamzdynuose.
552. Elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginių vandens chemijos režimą organizuoja ir kontroliuoja chemijos arba atitinkamo padalinio personalas.
Bet kurio įrenginio įjungimas ir išjungimas arba garo/vandens schemos pakeitimas, jei dėl to blogėja vandens ir garo kokybė, turi būti derinamas su chemijos padalinio personalu (laboratorija arba atitinkamu padaliniu).
Atlikti įrenginių vidaus apžiūrą, imti nuogulų bandinius, išpjauti vamzdžių pavyzdžius, surašyti apžiūrų aktus, atlikti avarijų ar sutrikimų dėl vandens chemijos režimo tyrimą turi atitinkamo padalinio darbuotojai, dalyvaujant chemijos padalinio (laboratorijos arba atitinkamo padalinio) darbuotojams. Bet kokie projekto schemų ar įrenginių konstrukcijų pakeitimai, kurie gali turėti įtakos vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginių darbui, taip pat elektrinės, katilinės ar šilumos tinklų įmonės vandens chemijos režimui, turi būti suderinti su įrenginius projektavusia įmone.
553. Naujų vandens ruošimo metodų ir vandens chemijos režimų naudojimas turi būti suderintas su įrenginius projektavusia ar šiai veiklai leidimą (licenciją) turinčia įmone.
554. Vandens ruošimo ir visi pagalbiniai įrenginiai, įskaitant ir reagentų sandėlius, turi būti pradedami eksploatuoti iki pradedant šilumos įrenginių pirmąjį cheminį valymą prieš įjungiant įrenginius.
Turbinų, užteršto kondensato valymo įrenginiai, taip pat vandens kokybės koregavimo įrenginiai turi būti sumontuoti ir pradėti eksploatuoti iki energetinio bloko (katilo) pirmojo leidimo ir įjungti jį leidžiant.
Bendri elektrinės nudruskinto vandens ir kondensato atsargos bakai turi būti sumontuoti ir padengti antikorozine danga iki pirmojo energetinio bloko (katilo) įrenginių cheminio valymo pradžios prieš įjungiant įrenginius.
555. Vandens ruošimo, kondensato valymo, taip pat vandens kokybės koregavimo technologinių procesų mechanizavimo, automatizavimo įrenginiai ir automatinės cheminės kontrolės prietaisai turi būti įjungti įjungiant atitinkamus įrenginius ir agregatus.
556. Vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginius, vamzdynus ir armatūrą, taip pat statybines konstrukcijas, kurių paviršių liečia aktyvioji korozinė terpė, galima eksploatuoti tik padengtus antikorozine danga arba jie turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų.
557. Vandens ruošimo, kondensato valymo ir vandens kokybės koregavimo įrenginių planinį remontą reikia atlikti kartą per 3 metus, filtruojančiųjų medžiagų lygį dirbant filtrams reikia matuoti kartą per metus papildant įkrovą iki projekte numatyto aukščio.
558. Virškritinio slėgio energetiniuose blokuose leidžiama naudoti šiuos vandens chemijos režimus: hidrazininį amoniakinį (HAVR), neutralųjį deguoninį (NDVR), deguoninį amoniakinį (DAVR), hidrazininį (HVR), laikantis norminiuose techniniuose dokumentuose nurodytų sąlygų.
559. Natūraliosios cirkuliacijos katilams reikia organizuoti vandens fosfatinimą dozuojant fosfatų tirpalą į katilo būgną, prireikus – koreguoti katilo vandens pH natrio šarmo tirpalu. Katilams, kurių slėgis 40-100 kgf/cm2 (3,9-9,8 MPa), vietoje katilo vandens fosfatinimo galima naudoti trilonavimą. Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa), vietoje fosfatų galima dozuoti Hydro-X ir kitus reagentus, kai yra gautas Lietuvos Respublikos sveikatos centro leidimas.
Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir po maitinimo vandens terminės deaeracijos deguonies kiekį reikia dar mažinti, galima į vandenį papildomai dozuoti natrio sulfitą arba hidraziną.
Katilams, kurių slėgis 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir didesnis, į kondensatą arba maitinimo vandenį reikia dozuoti tiktai hidraziną, išskyrus katilus, kuriems naudojami deguoniniai vandens chemijos režimai ir iš kurių tiekiamas garas į maisto, mikrobiologinės, vaistų ir kitas pramonės įmones, jeigu Lietuvos Respublikos higienos centrai draudžia, kad hidrazinas būtų gare.
Reikiamas maitinimo vandens pH turi būti palaikomas dozuojant amoniaką.
560. Cheminė kontrolė turi užtikrinti:
560.1. vandens ruošimo, šilumos įrenginių darbo režimo sutrikimų, kurie sąlygoja korozijos, nuovirų ir nuogulų susidarymą, išaiškinimą laiku;
560.2. vandens, garo, kondensato, nuogulų, reagentų, konservuojančiųjų ir cheminio valymo tirpalų, kuro, šlako, pelenų, dujų, alyvų ir nutekamojo vandens kokybės ar sudėties nustatymą;
561. Elektrinę ar katilinę leidžiama eksploatuoti tik tinkamai aprūpinus ekspres ir centrinę laboratorijas įrenginiais ir prietaisais, leidžiančiais užtikrinti visapusę aukščiau minėtąją cheminę kontrolę.
562. Visuose kontroliuojamuose garo/vandens ūkio ruožuose turi būti įrengtos vandens ir garo bandinių ėmimo vietos su šaldytuvais bandiniams ataušinti iki +20-400C temperatūros.
Bandinių ėmimo linijos ir šaldytuvų aušinantieji paviršiai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno.
Šiluminėse elektrinėse su 200 MW ir didesnės galios blokais ir termofikacinėse elektrinėse su 50 MW ir didesnės galios agregatais bandinių ėmimo linijos turi būti išvestos į specialią šalia ekspres laboratorijos esančią patalpą, kurioje yra ventiliacija.
563. Elektrinėse, katilinėse ir šilumos tinkluose turi būti parengtas vandens chemijos režimo cheminės kontrolės grafikas, atitinkantis eksploatavimo sąlygas ir patvirtintas įmonės vadovo.
Cheminės kontrolės grafike reikia numatyti:
563.2. automatinių cheminės kontrolės prietaisų parodymų registracijos tvarką ir jų parodymų teisingumo tikrinimo periodiškumą;
564. Be įrenginių vidinės apžiūros, papildomai turi būti išpjaunami vamzdžių pavyzdžiai, taip pat paimamos nuogulos iš turbinų pratekamosios dalies, šildytuvų ir kitur.
Vamzdžių pavyzdžių išpjovimo vietą ir periodiškumą reikia nustatyti vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.
Pagal įrenginių vidinės apžiūros, nuogulų kiekio ir cheminės sudėties tyrimo rezultatus turi būti surašomas aktas apie įrenginių vidinių paviršių būklę, apie būtinumą atlikti cheminį valymą ir naudoti kitas priemones, silpninančias koroziją ir nuogulų susidarymą.
565. Tiesiasrovių katilų garo kokybė turi atitikti šias normas:
566. Tiesiasrovių katilų maitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
566.7. vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, µg/dm3, ne daugiau kaip 5*
566.9. pH, kai režimas:
566.9.2. hidrazininis** (HVR) 8,0-8,4
566.10. hidrazino, µg/dm3, kai režimas:
566.11. naftos produktų kiekis (iki kondensato valyklos), µg/dm3, ne daugiau kaip 0,1
Pastaba. Čia ir žemiau garo ir vandens kokybės normos pateiktos pagal natrio (Nа), geležies (Fe), vario (Cu) junginių kiekį atitinkamai perskaičiavus į Na, Fe, Cu, amoniaką ir jo junginius perskaičiavus į NH3, silicio rūgštį į SiO2, fosfatus į PO43-, savitasis elektros laidis nurodytas H-katijonuotojo arba degazuotojo vandens mėginio prie +250C temperatūros, pH – prie +250C temperatūros.
567. Jei elektrinės su tiesiasroviais 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio garo katilais projekte nenumatyta valyti visą iš turbinos kondensatoriaus surinktuvo išeinantį kondensatą, leidžiama, kad maitinimo vandenyje ir gare dirbant katilui būtų: natrio junginių ne daugiau kaip 10 µg/dm3, maitinimo vandens bendrasis kietumas ne didesnis kaip 0,5 µg-ekv/dm3, geležies junginių ne daugiau kaip 20 µg/dm3.
568. Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu, teršalų šalinimo iš garo/vandens trakto technologija parenkama atsižvelgiant į tai, kiek laiko prieš tai energetinis blokas neveikė, taip pat įvertinant ankstesniojo remonto trukmę ir darbų apimtį katilo šildymo paviršiuose.
569. Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu ir pasiekus dispečerio grafike numatytą apkrovą arba įjungiant antrąjį katilo korpusą, pirmąsias dvi paras leidžiama viršyti ne daugiau kaip 50%: gare – savitąjį elektros laidį, natrio ir silicio rūgšties junginių kiekį; maitinimo vandenyje – savitąjį elektros laidį, bendrąjį kietumą, natrio, silicio rūgšties, geležies ir vario junginių kiekį. Šiuo atveju pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 50 µg/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.
Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu po remonto, viršyti nurodytąsias normas leidžiama keturias paras ne daugiau kaip 50%. Be to, pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 100 µg/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.
570. Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinė sočiojo garo kokybė visose ėmimo vietose, taip pat perkaitintojo garo kokybė po visų jo temperatūros reguliavimo įtaisų nurodyti 7 lentelėje.
7 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinės sočiojo ir perkaitintojo garo
kokybės reikšmės
| Rodiklis |
Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) |
||
| 40 (3,9) |
100 (9,8) |
140 (13,7) |
|
| Natrio junginių, µg/dm3, ne daugiau kaip: – kondensacinėse elektrinėse – termofikacinėse elektrinėse |
60 100 |
15 25 |
5 5 |
Silicio rūgšties 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir aukštesnio slėgio katiluose turi būti ne daugiau kaip 15 µg/dm3 kondensacinėse elektrinėse ir ne daugiau kaip 25 µg/dm3 termofikacinėse elektrinėse.
Visų slėgių katilams pH turi būti ne mažesnis kaip 7,5.
Savitasis elektros laidis turi būti:
100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,5 µS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1,5 µS/cm H-katijonuotame mėginyje;
140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,3 µS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1 µS/cm H-katijonuotame mėginyje.
571. Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos nurodytos 8 lentelėje.
Natrio junginių 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne daugiau kaip 50 µg/dm3. Termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai, tuo atveju, jeigu jose nėra pastatytų katilų, veikiančių su slėgiu kūrykloje, arba kitų katilų su padidintomis ekranų vietinėmis šilumos apkrovomis ir kuriems garo perkaitimas reguliuojamas įpurškiant nuosavą kondensatą, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai licenciją įmonei leidus natrio junginių normą galima koreguoti.
H-katijonuotojo mėginio savitasis elektros laidis 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne didesnis kaip 1,5 µS/cm. Tuo atveju, jeigu maitinimo vandenyje koreguojama natrio norma, suderinus su katilo gamintoju ar šiai veiklai turinčia leidimą (licenciją) įmone, atitinkamai leidžiama koreguoti ir savitojo elektros laidžio normą.
Hidrazino (hidrazininant vandenį) turi būti nuo 20 iki 60 µg/dm3; katilą įjungiant arba išjungiant leidžiamas didesnis hidrazino kiekis, bet ne daugiau kaip 3000 µg/dm3.
Amoniako ir jo junginių turi būti ne daugiau kaip 1000 µg/dm3; atskirais atvejais, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai leidimą (licenciją) įmonei leidus, amoniako kiekį galima padidinti iki dydžių, kurie užtikrina reikalingą garo pH su sąlyga, kad maitinimo vandenyje nebūtų viršijama vario junginių norma.
Laisvojo sulfito (sulfitinant vandenį) turi būti ne daugiau kaip 2 mg/dm3.
140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams suminis nitratų ir nitritų kiekis turi būti ne didesnis kaip 20 µg/dm3; 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitritų ir nitratų kiekį remdamasi eksploatavimo patirtimi, užtikrinant patikimą ir ekonomišką įrenginių darbą, nustato šiai veiklai turinti leidimą (licenciją) įmonė. 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitratų kiekis nenormuojamas.
8 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos
| Rodiklis |
Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) |
||
| 40 (3,9) |
100 (9,8) |
140 (13,7) |
|
| Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm- 3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
Geležies junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
Vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, miug/dm-3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
Ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
Naftos produktų, mg/dm-3, ne daugiau kaip
pH (t-25oC)
|
5 10
50 100
10 nenormuojama
20
0,5
8,5-9,5 |
1 3
20 30
5 5
10
0,3
9,1+-0,1 |
1 1
20 20
5 5
10
0,3
9,1+-0,1 |
| Rodiklis |
Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) |
||
| 70-100 (7,0 -9,8) |
140 (13,8) |
||
| Silicio rūgšties miug/dm-3, ne daugiau kaip: -kondensacinėse ir termofikacinėse elektrinėse -termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai |
80
Nustatoma atlikus termocheminius bandymus |
30
120 |
|
______________
* Papildant garo ir kondensato nuostolius chemiškai valytu vandeniu, leidžiama pH padidinti iki 10,5.
572. Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio dūmų vamzdžių katilų maitinimo vandens kokybė po cheminio vandens paruošimo turi atitikti šias normas:
572.1. bendrasis kietumas, miug-ekv/dm-3, ne daugiau kaip:
572.2. ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/ dm-3, ne daugiau kaip:
573. Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos nurodytos 9 lentelėje.
9 lentelė. Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos
| Rodiklis |
Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) |
||
| 14 (1,4) |
24 (2,4) |
40 (3,9) |
|
| Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm- 3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
Geležies junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
Vario junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip
Ištirpusio deguonies, miug/dm-3, ne daugiau kaip: - katilams, kūrenamiems skystuoju kuru - katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru
pH (t-25oC)
Natrio junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip
Naftos produktų, mg/dm-3, ne daugiau kaip |
15 20
300 nenormuojama
nenormuojama
30 50
8,5-9,5
nenormuojama
3 |
10 15
100 200
nenormuojama
20 50
8,5-9,5
nenormuojama
3 |
5 10
50 100
10
20 30
8,5-9,5
20
0,5 |
574. Katilo vandens kokybės normos, nuolatinio ir periodinio prapūtimų režimas nustatomas vadovaujantis katilo gamintojo instrukcija, vandens chemijos režimo organizavimo tipinėmis instrukcijomis arba termocheminių bandymų, kuriuos atlieka elektrinė arba šiai veiklai turinti leidimą (licenciją) įmonė, rezultatais.
575. Fosfatų perteklius katilo vandenyje turi būti:
575.1. 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams:
576. Katilo švarios dalies vandens pH turi būti:
576.1. 140 kgf/cm2 (13,7 MPa), 100 kgf/cm2 (9,8 MPa)
ir žemesnio slėgio katilams ne mažiau kaip 9,3
Katilo druskingosios dalies vandens pH turi būti:
576.5. 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams, kurie maitinami chemiškai valytu vandeniu, katilo gamintojo ar šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės sutikimu, prapūtimo vandens pH gali būti ne didesnis kaip 11,5
576.6. 140 kgf/cm2 (13,7 MPa), 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir mažesnio slėgio katilų vandenyje švarioje ir druskingoje dalyje turi būti išlaikytas šis santykis:
Šff > 0,5 Šb,
kur: Šb – bendrasis šarmingumas, Šff – šarmingumas pagal fenolftaleino indikatorių.
Neišlaikant nurodytojo šarmingumo santykio ir reikalaujamų pH, į katilo vandenį reikia dozuoti natrio šarmą, taip pat ir katilo leidimo metu.
577. 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio katilams su kniedytaisiais būgnais vandens santykinis šarmingumas turi būti ne didesnis kaip 20%; su suvirintaisiais būgnais ir su įvalcuotaisiais arba įvalcuotaisiais ir suvirinant užsandarintais vamzdžiais – 50%. Katilams, kurių būgnai suvirinti ir prie jų privirinti vamzdžiai, vandens santykinis šarmingumas nenormuojamas.
578. Katilo nuolatinio prapūtimo vandens kiekį reikia matuoti kiekmačiu ir palaikyti šiose ribose:
578.1. normaliame režime, papildant nuostolius nudruskintu vandeniu arba garintuvų distiliatu – ne daugiau kaip 1 ir ne mažiau kaip 0,5% katilo našumo, o papildant nuostolius chemiškai valytu vandeniu – ne daugiau kaip 3 ir ne mažiau kaip 0,5%; leidžiant katilą po montavimo, remonto arba iš rezervo, galima nuolatinį prapūtimą padidinti atitinkamai iki 2-5%; katilo darbo su padidintu prapūtimu trukmę nustato chemijos padalinio pamainos vadovas pagal vandens kokybę;
578.2. jei pirminis vanduo labai mineralizuotas, vartotojai negrąžina didelio kiekio kondensato ir kitais panašiais atvejais, leidžiama prapūtimą padidinti iki 5%.
Katilų apačia turi būti periodiškai prapučiama kiekvieną kartą leidžiant ir stabdant katilą, o katilams dirbant – pagal elektrinės, katilinės ar šilumos tinklų įmonės vadovo patvirtintą grafiką, atsižvelgiant į vietos sąlygas.
579. Perkaitinto garo temperatūrai reguliuoti įpurškiamo vandens kokybė turi būti tokia, kad perkaitinto garo kokybė atitiktų normas.
580. Jeigu 255 kgf/cm2 (25 MPa) slėgio tiesiasrovių katilų garo kokybė pablogėja, savitasis elektros laidis padidėja iki 0,5 µS/cm, natrio junginių iki 10 µg/dm3, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas; jei savitasis elektros laidis padidėja nuo 0,5 iki 1,0 µS/cm, natrio junginių nuo 10 iki 15 µg/dm3, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 valandas.
Jeigu minėtosios priežastys nepašalintos atitinkamai per 72 ir 24 valandas, taip pat toliau blogėjant garo kokybei – padidėjus savitajam elektros laidžiui daugiau kaip 1 µS/cm, natrio junginių – daugiau kaip 15 µg/dm3 arba sumažėjus pH mažiau 5,5, elektrinės, įmonės vadovo sprendimu turbiną reikia sustabdyti ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešant elektros sistemos dispečeriui.
Pablogėjus natūraliosios cirkuliacijos katilų garo kokybei – natrio, silicio rūgšties junginiams, savitajam elektros laidžiui padidėjus ne daugiau kaip 2 kartus už normą, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas.
Natrio, silicio rūgšties junginiams, savitajam elektros laidžiui padidėjus daugiau, nei leidžia norma nuo 2 iki 4 kartų, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 val.
Jeigu minėtosios priežastys nepašalinamos atitinkamai per 72 ir 24 valandas ir toliau blogėja garo kokybė didėjant natrio, silicio rūgšties junginių kiekiui, savitajam elektros laidžiui daugiau kaip 4 kartus arba sumažėjus pH mažiau 5,5, elektrinės, katilinės vadovo sprendimu, blokinėse elektrinėse turbiną arba elektrinėse su skersiniais ryšiais katilą reikia išjungti ne vėliau kaip po 24 valandų, apie tai pranešant elektros sistemos dispečeriui.
581. Jei pablogėjo natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybė:
581.1. viršijus bendrojo kietumo, silicio rūgšties ir natrio junginių normą daugiau kaip
2 kartus, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas;
581.2. viršijus bendrojo kietumo normą nuo 2 iki 5 kartų, silicio rūgšties ir natrio junginių normą daugiau kaip 2 kartus, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 valandas;
581.3. jeigu minėtosios priežastys nepašalintos atitinkamai per 72 ir 24 valandas arba bendrasis kietumas padidėjo daugiau kaip 5 kartus, elektrinės, įmonės vadovo sprendimu katilą reikia sustabdyti ne vėliau kaip per 4 valandas, apie tai pranešus elektros sistemos dispečeriui.
Kol maitinimo vandens kokybės pablogėjimo priežastys bus pašalintos, reikia padidinti nuolatinį ir periodinį prapūtimus ir dažniau kontroliuoti garo kokybę, o padidėjus bendrajam kietumui, sustiprinti katilo vandens fosfatinimą. Tokiu atveju 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilo druskingosios dalies vandenyje leidžiamas fosfatų perteklius iki 30 mg/dm3.
Katilas nedelsiant stabdomas, jeigu jam dirbant režimo sutrikimo priežasčių pašalinti neįmanoma arba katilo vandens pH nukrito žemiau 7,5 ir jo pakelti dozuojant natrio šarmą negalima.
582. Elektrinėse su 140-255 kgf/cm2 (13,7-25 MPa) slėgio tiesiasroviais katilais turbinų kondensato kokybė po pirmosios pakopos kondensato siurblių turi atitikti šias normas:
582.1. bendrasis kietumas ne daugiau kaip 0,5 µg-ekv/dm3. Kai išeinantis iš turbinos kondensato surinktuvo kondensatas 100% yra valomas, laikinai, bet ne ilgiau kaip 4 paras, leidžiama nurodytą normą viršyti, laikantis maitinimo vandens kokybės normų;
583. Elektrinėse su natūraliosios cirkuliacijos katilais turbinų kondensato kokybė turi atitikti šias normas:
584. Nudruskinto vandens, kuris naudojamas tiesiasroviams katilams pamaitinti, kokybė turi atitikti šias normas:
585. Nudruskinto vandens, kuris naudojamas natūraliosios cirkuliacijos katilams pamaitinti, kokybė turi atitikti šias normas:
585.5. naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,3
Tam tikrais atvejais priklausomai nuo vietos sąlygų (pirminio vandens kokybės, vandens ruošimo schemos, naudojamų jonitų tipo, nudruskinto vandens dalies maitinimo vandens balanse) ir laikantis maitinimo vandens kokybės normų, nudruskinto vandens kokybė katilo gamintojo ar šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės gali būti pakoreguota.
100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio būgniniams katilams pamaitinti vandens kokybė, taip pat elektrinės tiesiasrovių ir būgninių katilų maitinimo vandens vidaus dedamųjų kokybė (regeneratyvinių, tinklo ir kitų šildytuvų kondensatas, drenažinių bakų ir apatinių taškų kondensatas, atsarginio kondensato bakų ir kita) turi būti tokia, kad užtikrintų maitinimo vandens kokybę nustatytų normų ribose. Tais atvejais, kai elektrinės maitinimo vandens vidaus dedamųjų užterštumas viršija normas, prieš grąžinant į ciklą jas reikia išvalyti arba kanalizuoti.
586. Kai pirminio vandens šarmingumas mažinamas H-Na-katijonitiniu metodu arba pridedant rūgšties, liekamasis chemiškai valyto vandens bendrasis šarmingumas turi būti 0,2-0,8 mg-ekv/dm3.
587. Jei pirminiame vandenyje, naudojamame vandens ruošimo įrenginiuose, yra bakterijų, dėl kurių atsiranda dvigubai daugiau nitritų, pirminio vandens vamzdynus ir skaidrinimo filtrų filtruojančiąsias medžiagas reikia periodiškai praplauti 0,5-1,0% chlorkalkių tirpalu.
588. Garintuvų, skirtų garo ir kondensato nuostoliams padengti, distiliato kokybė turi atitikti šias normas:
589. Garintuvų, skirtų garo ir kondensato nuostoliams padengti, maitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
589.2. bendrasis kietumas, kai pirminio vandens druskingumas didesnis kaip 2000 mg/dm3, µg-ekv/dm3, ne daugiau kaip 75
589.4. laisvosios angliarūgštės neturi būti
Maitinant garintuvus vandeniu, kurio bendrasis druskingumas didesnis kaip 2000 mg/dm3, maitinimo vandenį leidžiama fosfatuoti.
Garintuvų koncentrato kokybės normos ir prapūtimo režimas turi būti nustatomas vadovaujantis garintuvo gamintojo instrukcija, vandens chemijos režimo organizavimo tipinėmis instrukcijomis arba termocheminių bandymų, kuriuos atlieka elektrinė arba šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės, rezultatais.
590. Iš gamybos grąžinamo kondensato kokybė prieš valymą tiesiasroviams ir didelio slėgio būgniniams katilams (140 kgf/cm2) turi atitikti šias normas:
590.7. naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,5
100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio būgniniams katilams iš gamybos grąžinamo kondensato kokybė turi būti tokia, kad užtikrintų maitinimo vandens kokybę nustatytų normų ribose.
Grąžinamo kondensato sudėtyje turi nebūti potencialiai rūgščių ar šarminių junginių, kurie pakeistų nustatytą katilo vandens pH daugiau kaip 0,5 vieneto, koreguojant vandens chemijos režimą fosfatais arba fosfatais ir natrio šarmu*.
Jeigu į elektrinę arba katilinę grąžinamo kondensato kokybė neatitinka maitinimo vandens kokybės normų, jį reikia išvalyti iki norminių reikšmių.
591. Šilumos tinklų pamaitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
591.5. naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 1
Karbonatinio indekso*** Ik vertė turi būti ne didesnės, kaip nurodyta 10 lentelėje.
10 lentelė. Šilumos tinklų pamaitinimo vandens Ik norminė reikšmė
| Įrenginių tipas |
Tinklo vandens temperatūra, |
Ik(mg-ekv/dm3)2 šilumos tiekimo sistemoje |
|
|
|
0C |
atviroje |
uždaroje |
| Elektrinių ir šildymo |
70-100 |
3,2 |
3,0 |
| katilinių vandens |
101-120 |
2,0 |
1,8 |
| šildymo katilai* |
121-130 |
1,5 |
1,2 |
|
|
131-140 |
1,2 |
1,0 |
|
|
141-150 |
0,8 |
0,5 |
| Tinklų šildytuvai |
70-100 |
4,0 |
3,5 |
|
|
101-120 |
3,0 |
2,5 |
|
|
121-140 |
2,5 |
2,0 |
|
|
141-150 |
2,0 |
2,0 |
|
|
151-200 |
1,0 |
0,5 |
Atviroms šilumos tiekimo sistemoms (iš kurių tiesiogiai imamas vanduo) pamaitinimo vandens kokybė taip pat turi atitikti geriamo vandens normų standarto (HN 24:1998 Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926) reikalavimus. Jeigu vandens, skirto atviroms šilumos tiekimo sistemoms pamaitinti, 20 minučių pavirinto mėginio spalvotumas padidėja daugiau, nei leidžia standarte nurodytos normos (HN 24:1998), organinėms priemaišoms šalinti reikia atlikti pirminio vandens koaguliaciją.
Silikatinant šilumos tinklų su atvirąja karštojo vandens tiekimo sistema pamaitinimo vandenį, silikato kiekis jame, perskaičiuotas į SiO2, neturi viršyti 40 mg/dm3.
Silikatinant pamaitinimo vandenį, ribinė kalcio koncentracija nustatoma įvertinant ne tik sulfatų (CaSO4 iškritimui išvengti), bet ir silicio rūgšties (CaSiO3 iškritimui išvengti) suminę koncentraciją nustatytajai tinklo vandens šildymo temperatūrai, įvertinant tai, kad prie katilo vamzdžių sienelės ji pakyla dar 400C.
Dėti hidrazino ir kitų toksiškų (nuodingųjų) medžiagų priedus tiesiai į pamaitinimo ir tinklo vandenį draudžiama.
592. Tinklo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
592.3. geležies junginių šilumos tiekimo sistemoje, mg/dm3:
592.3.1. atviroje, ne daugiau kaip 0,2***
593. Šildymo sezono pradžioje ir po remonto per 4 savaites uždaroje šilumos tiekimo sistemoje ir per 2 savaites atviroje šilumos tiekimo sistemoje leidžiama viršyti šias normas:
593.3. pakibusių dalelių iki 15 mg/dm3
Karbonatinio indekso Ik reikšmės turi būti ne didesnės už nurodytas 11 lentelėje.
11 lentelė. Tinklo vandens Ik norminė reikšmė
| Įrenginiai |
Tinklo vandens temperatūra, °C |
Ik (mg-ekv/dm3)2 |
| Elektrinių ir šildymo |
70-100 |
3,2 |
| katilinių vandens |
101-120 |
2,0 |
| šildymo katilai |
121-130 |
1,5 |
|
|
131-140 |
1,2 |
|
|
141-150 |
0,8 |
| Tinklų šildytuvai |
70-100 |
4,0 |
|
|
101-120 |
3,0 |
|
|
121-140 |
2,5 |
|
|
141-150 |
2,0 |
|
|
151-200 |
1,0 |
Suderinus su Lietuvos Respublikos higienos centrais, atvirose šilumos tiekimo sistemose per 14 dienų leidžiami šių rodiklių nukrypimai nuo standarto (HN 24:1998): spalva iki 700, geležies junginių iki 1,2 mg/dm3, kai šilumos tiekimo sistemos įjungiamos, prijungus naujas sistemas, taip pat po jų remonto.
Baigus šildymo sezoną arba išjungus įrenginius, vandens šildymo katilus ir šilumos tinklus, reikia panaudoti įrenginių koroziją mažinančias priemones.
594. Vidiniai garo ir kondensato nuostoliai organinį kurą kūrenančiose elektrinėse (neįskaitant kuro purkštuvų, katilų prapūtimo ir apipūtimo, plovimo vandeniu, kondensato valymo įrenginių, šilumos tinklų pamaitinimo vandens deaeracijos, mazuto iškrovimo nuostolių), kai yra vardinis dirbančių garo katilų našumas, procentais nuo bendrojo maitinimo vandens sunaudojimo turi būti ne didesnis kaip:
594.3. termofikacinėse elektrinėse su gamybine ir šildymo apkrova 1,6
Jeigu faktiškasis maitinimo vandens sunaudojimas yra mažesnis už vardinį, vidinių nuostolių norma atitinkamai didinama, bet ne daugiau kaip 1,5 karto.
Skaičiuojant bendruosius nuostolius, vandens ir garo sunaudojimo technologinėms reikmėms kiekiai nustatomi pagal galiojančias normas, įvertinant ciklinį pakartotinį vandens panaudojimą.
Vadovaujantis aukščiau nurodytaisiais dydžiais ir Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2613), garo ir kondensato nuostolių normas kiekvienai elektrinei kasmet turi patvirtinti įmonės vadovas.
XIII. VAMZDYNAI IR ARMATŪRA
595. Atsakingais už vamzdynų ir jų armatūros techninę būklę skiriami įmonės vadovo įsakymu atestuotieji vamzdynų priežiūros meistrai.
596. Energetikos objekte turi būti įmonės vadovo patvirtintas vamzdynų sąrašas, kurių techninę būklę tikrina įrenginių techninės būklės tikrinimui įgaliota įstaiga. Vamzdynams, kuriems taikomi atitinkamų taisyklių reikalavimai, turi būti sudaryti pasai.
597. Prieš įjungiant vamzdyną po remonto, kurio metu buvo suvirinta vamzdyno dalis arba keista armatūra, derinamos atramos, keičiama šilumos izoliacija, reikia patikrinti:
597.1. nejudamų ir slystančiųjų atramų ir spyruoklinių tvirtinimų tvarkingumą, pakabų ir atramų spyruoklių įtempimą nedarbinėje padėtyje, šiluminių poslinkių indikatorių tvarkingumą, vamzdyno laisvojo plėtimosi galimybę juos šildant;
597.2. drenažų ir oro išleidiklių, apsauginių įtaisų būklę, armatūros judamųjų dalių laisvąjį judėjimą;
597.3. uždaromosios armatūros kraštutinių padėčių (atvira/uždara) signalizacijos atitikimą tikrajai jos padėčiai;
598. Eksploatuojant vamzdynus ir armatūrą, būtina tikrinti:
598.1. vamzdynų šiluminio plėtimosi dydį ir jo atitikimą skaičiuotiems dydžiams pagal indikatorių parodymus;
598.5. pakabų ir atramų spyruoklių įtempimo laipsnį (dirbančių ir šaltų) ne rečiau kaip kartą per 2 metus;
598.7. reguliuojančiosios armatūros padėties rodiklių parodymų valdymo skyduose atitikimą jos faktinei padėčiai;
599. Užpildant terpe garo vamzdžius, reikia kontroliuoti vamzdžio sienelės temperatūrą, kuri turi atitikti leistinąsias reikšmes.
600. Drenažų sistema turi užtikrinti vamzdynų šildymo, aušinimo ir ištuštinimo metu susikaupusios drėgmės šalinimą, dėl to vamzdynai horizontaliose vietose privalo turėti ne mažesnį kaip 0,004 nuolydį (terpės tekėjimo kryptimi), išliekantį iki sotaus garo temperatūros esant darbo slėgiui.
Kad išvengti vamzdyno strigimo ir drenažo linijų neleistinų deformacijų, montuojant drenažo linijas reikia įvertinti šiluminius vamzdyno poslinkius (dydį ir kryptį).
Sujungiant kelių vamzdynų drenažo linijas, kiekvieno vamzdyno linijoje reikia įrengti uždarančiąją armatūrą.
601. Projektuojant ir montuojant vamzdyną ir armatūrą reikia užtikrinti, kad būtų patogu remontuoti ir prižiūrėti. Armatūros ir garo vamzdžių šiluminio plėtimosi indikatoriams prižiūrėti turi būti įrengtos aikštelės.
602. Ant armatūros reikia pažymėti numerius pagal vamzdynų technologines schemas, taip pat nurodyti atidarymo ir uždarymo kryptis.
Ant reguliuojančiųjų vožtuvų turi būti atidarymo laipsnio rodikliai, ant uždarančiosios armatūros – uždarančiojo įtaiso padėties rodikliai (atidaryta, uždaryta).
603. Vamzdynai, armatūra ir armatūros distancinio valdymo elementai remontuojami, remontuojamo vamzdyno ruožą atskiriančios aklės įdedamos bei išimamos pagal raštišką nurodymą.
604. Armatūra, kuri remonto metu neišpjaunama iš vamzdyno, tikrinama darbo slėgiu įjungiant įrenginius.
605. Vamzdynų ir armatūros šilumos izoliacija visada turi būti tvarkinga. Jei aplinkos temperatūra +250C, izoliacijos paviršiaus temperatūra turi būti ne didesnė kaip +450C.
Flanšinių jungčių, armatūros ir periodiškai kontroliuojamų vamzdynų ruožų (suvirinti sujungimai, iškyšuliai valkšnumui matuoti ir kiti) izoliacija turi būti lengvai ir greit nuimama (surenkamos konstrukcijos).
Lauke įrengtų vamzdynų ir esančių arti alyvos bakų, alyvotiekių, mazuto vamzdynų, kabelių linijų šilumos izoliacija turi būti padengta apsaugine medžiaga, saugančia ją nuo skysčio įsisunkimo.
Vamzdynai ir armatūra, kurių darbo terpės temperatūra yra žemesnė už aplinkos oro temperatūrą, turi būti apsaugoti nuo korozijos, turėti hidro ir šilumos izoliaciją.
Šilumos izoliacijai reikia naudoti nedegias ir nelakias medžiagas, nesukeliančias vamzdyno korozijos.
606. Vamzdyno spalva ir užrašai turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus.
Neturinti apsauginės dangos vamzdynų izoliacija turi būti nudažyta.
607. Pastebėjus įtrūkius maitinimo vamzdynuose, šviežio garo ar tarpinio perkaitinimo garotiekiuose, taip pat jų armatūroje, avarinį ruožą reikia tuojau pat išjungti. Jei išjungto avarinio ruožo negalima rezervuoti, reikia išjungti šio ruožo įrenginius.
XIV. PELENŲ GAUDYMAS IR ŠALINIMAS
609. Reikia užtikrinti nenutrūkstamą katilų, dirbančių kietuoju kuru arba orimulsija, pelenų gaudytuvų darbą.
Draudžiama eksploatuoti katilus, jei neveikia pelenų gaudytuvai.
Pelenų gaudytuvams perėjus į nedarbinę būklę (kai daugumos bunkerių bent viename iš laukų pelenų lygis pasiekė viršutinę ribą; taip pat kai atskiruose bunkeriuose daugiau kaip pusei elektrofiltro laukų nustojus drėkinti drėgname pelenų gaudytuve vieną iš lašų gaudytuvų), katilo tolesniam darbui reikia panaudoti atsarginį kurą arba katilą išjungti ir ištuštinti bunkerius, išaiškinti priežastį ir pašalinti bunkerių perpildymo pelenais priežastį.
Draudžiama pelenų gaudymo bunkerius naudoti sugaudytiems pelenams kaupti. Pelenai iš bunkerių turi būti nuolat šalinami.
Elektrostatiniai pelenų gaudymo filtrai turi būti eksploatuojami pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus.
610. Įkuriant katilą dujomis, orimulsija arba mazutu, aukštoji įtampa nuo elektrofiltrų elektrodų turi būti atjungta, purtymo mechanizmai įjungti, bunkeriai ir izoliatorių dėžutės šildomos.
611. Pelenų gaudytuvų eksploatavimo režimą sąlygoja šie rodikliai:
611.1. elektrofiltrų – optimalūs elektrinio maitinimo parametrai ir optimalus elektrodų purtymo režimas;
612. Eksploatuojant drėgnuosius pelenų gaudytuvus reikia numatyti priemones, kurios neleistų purslams išplisti. Įrengus elektrofiltrus už drėgnųjų gaudytuvų, purslai turi nepatekti į elektrofiltrą.
613. Pelenų gaudytuvų ir jų sistemų, pelenų nuplovimo aparatų ir signalizacijos būklę reikia tikrinti pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.
614. Sustabdžius katilą 3 paroms ar ilgesniam laikui, reikia apžiūrėti pelenų gaudytuvus, elektrofiltrus ir išvalyti nuosėdas.
615. Po montavimo, remonto arba rekonstravimo reikia atlikti pelenų gaudytuvų bandymus.
Kad galima būtų atlikti pelenų gaudytuvų bandymus, juose turi būti įrengti atvamzdžiai, liukeliai ir kitos priemonės, taip pat stacionariosios aikštelės prieiti prie bandymams naudojamų prietaisų.
616. Siekiant patikrinti pelenų gaudytuvų efektyvumą, ne rečiau kaip kartą per metus reikia atlikti jų bandymus ekspres metodu, o prireikus naudoti priemones darbui pagerinti.
617. Šlako ir pelenų šalinimo sistemos ir pelenynai turi užtikrinti:
618. Hidraulinės ir pneumatinės pelenų šalinimo sistemos turi dirbti režimais, kurie užtikrintų:
618.2. kad neužšaltų išoriniai pulpotiekiai ir vandentakiai, neapsineštų dumblu pelenų nuplovimo aparatai, kanalai ir pulpos priimtuvai neužsikištų smėliu, nesusidarytų pelenų nuogulų bunkeriuose, protėkiuose ir pneumatiniuose pelenų šalinimo vamzdynuose.
Švaresniam nuskaidrintam vandeniui gauti turi būti numatyti atitinkamo ploto ir gylio sėsdinimo baseinai.
619. Eksploatuojant hidraulinio pelenų šalinimo sistemas, reikia užtikrinti įrenginių sandarumą, kanalų apdailos ir perdenginių, pelenų, šlako vamzdyno tvarkingumą.
620. Šlako pelenų šalinimo apytakines (uždarąsias) hidraulines sistemas reikia eksploatuoti benuotakiniu režimu, kuris numato:
620.2. užtikrinti, kad nuskaidrintas vanduo nebūtų nuolat arba periodiškai nuleidžiamas į gamtinius vandens telkinius;
620.3. nuskaidrintą vandenį panaudoti pirmiausia techniniams tikslams (katilų šildomiesiems paviršiams, pelenų gaudytuvams plauti, pelenų patalpų hidrovalymui, bagerinių siurblių guoliams sandarinti ir kitur);
621. Nuleisti pašalinius vandenis į apytakinę HPŠ sistemą leidžiama, jei bendrai papildomo vandens kiekis neviršija faktinių jo nuostolių sistemoje per kalendorinius metus.
Labiausiai užterštas pramoninis nuotėkis naudojamas kaip papildomas vanduo ir paduodamas į pulpas perpumpuojančius įtaisus.
622. Trūkstant nuskaidrinto vandens, leidžiama HPŠ apytakinę sistemą pamaitinti techniniu vandeniu, pajungiant techninį vandenį izoliuotajai siurblių grupei.
Draudžiama maišyti techninį ir nuskaidrintą vandenį, išskyrus sistemas, kuriose nuskaidrinto vandens reakcija artima neutraliajai (pH daugiau kaip 5 ir mažiau kaip 9).
623. Vandens lygis šlako šalinimo mechanizuotos sistemos voniose turi būti toks, kad šlakas atauštų ir į kūryklą nebūtų siurbiamas oras.
624. Reikia sistemingai kontroliuoti hidraulinio pelenų šalinimo sistemos plovimo bei sujudinimo būklę, tūtos vidaus skersmeniui padidėjus daugiau kaip 10%, lyginant su skaičiuotuoju, jas reikia keisti.
625. Hidraulinės ir pneumatinės pelenų šalinimo sistemos matavimo prietaisai, technologinės apsaugos įtaisai, blokuotės ir signalizacija turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
626. Ruošiant remontui arba rezervui, hidraulinio ir pneumatinio pelenų šalinimo ruožus reikia ištuštinti, prireikus išplauti vandeniu arba prapūsti oru.
627. Kai lauko temperatūra žemesnė kaip 00C, prieš išjungiant hidraulinę pelenų šalinimo sistemą iš vamzdyno reikia išleisti vandenį, kad jis neužšaltų.
628. Periodiškai pagal grafiką reikia tikrinti pelenų ir šlako vamzdyno susidėvėjimą ir laiku pasukti vamzdžius. Mineralinės nuogulos iš vamzdynų šalinamos vamzdyno hidrauliniam pasipriešinimui padidėjus 20% (nekeičiant pulpos, vandens kiekio).
629. Kai yra didesnis šlako pelenų sandėliavimo ir šalinimo sistemos (pulpos, pelenų vamzdyno tūtos ir kita) susidėvėjimas, taikytinos šių elementų apsaugos nuo susidėvėjimo priemonės (akmens liejimo dirbiniai, dilimui atsparūs metalai ir kiti).
630. Prireikus būtina tikrinti pulpos vamzdyno ir nuskaidrinto vandens antžeminio vamzdyno nuolydį, juos ištiesinti arba įrengti papildomą drenažą.
632. Pelenynų pripildymo vandeniu, pelenais, šlaku norma nurodoma projekte.
Pelenyno dambas reikia eksploatuoti ir prižiūrėti pagal šių taisyklių IV skyriaus I skirsnio reikalavimus.
633. Ne vėliau kaip 3 metai iki visiško pelenyno talpos užpildymo elektrinė turi užtikrinti, kad būtų paruošti naujo pelenyno projektavimo dokumentai.
634. Pelenyno, nuskaidrinto vandens baseinų kanalų ribose, taip pat išorinio šlako ir pelenų šalinimo zonoje esančiuose keliuose turi būti pastatyti įspėjantieji ir draudžiantieji ženklai.
635. Pelenynų užpildymo kontrolei kartą per metus reikia suniveliuoti aukščiau vandens lygio esantį šlako nuosėdų paviršių ir pamatuoti sėsdinimo tvenkinio gylį pagal fiksuotuosius įtvarus.
Ribinį pelenyno užpildymo lygį reikia žymėti lotomis (reperiais).
636. Draudžiama be projekto paaukštinti užtveriamąsias dambas.
Paaukštinti dambas naudojant pelenų/šlako ir lengvuosius gruntus (priemolius, priesmėlius) reikia šiltuoju metų laiku.
637. Įrenginių priežiūros ir darbuotojų saugos priemonės (kopėčios, tilteliai, aptvarai ir kita) visada turi būti tvarkingi.
638. Išleisti nuskaidrintą vandenį iš pelenynų į upes ir gamtinio vandens telkinius galima tik suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis.
639. Kiekvienoje elektrinėje kasmet reikia sudaryti ir vykdyti priemonių planus, kurie užtikrintų patikimą šlako ir pelenų sandėliavimą ir šalinimo sistemos darbą. Į planus reikia įtraukti įrenginių, nuskaidrinto vandens pulpos vamzdyno apžiūros ir remonto grafikus, dambų paaukštinimo, nuogulų šalinimo iš vamzdyno, apsaugos nuo dulkėjimo, pelenyno rekultivacijos ir kitus grafikus.
XV. ELEKTRINIŲ TERMOFIKACINIAI ĮRENGINIAI
640. Kiekvienam šildymo laikotarpiui rengiama šilumą tiekiančios vartotojams įmonės (šilumos tinklų) ir šilumos šaltinio įmonės vadovų sutartis dėl šilumos šaltinio naudojimo.
641. Temperatūrą vandens šilumos tinklo tiekimo linijoje, vadovaujantis šiam tinklui patvirtintu temperatūros grafiku, nustato šilumos tinklo dispečeris pagal prognozuojamą 12–24 valandų vidutinę lauko temperatūrą, atsižvelgiant į tinklų ilgį, klimato sąlygas ir kitus faktorius.
642. Nuokrypiai nuo nustatyto šilumos tinklo režimo (šilumos šaltinyje už sklendės į šilumos tinklo magistralės pusę) turi būti ne didesni kaip:
642.3. slėgis grįžtamajame vamzdyne ± 0,2 kgf/cm2 (± 20 kPa).
Iš šilumos tinklo grįžtančiojo vandens vidutinė paros temperatūra gali viršyti nustatytą grafike ne daugiau kaip 3%. Grįžtančiojo vandens temperatūros sumažinimas lyginant su grafiku neribojamas.
Jei tinklo vandens debitas yra didesnis už nustatytą, šilumos tinklų dispečeris turi naudoti priemones, kad atstatyti vandens debitą. Garo slėgio ir temperatūros nuokrypiai elektrinės kolektoriuose turi būti ne didesni kaip ± 5% nustatytų parametrų.
Šio straipsnio reikalavimai taikomi ir kitiems šilumos šaltiniams.
643. Kiekvienam šildytuvui ir šildytuvų grupei pagal projektavimo duomenis ir bandymų rezultatus reikia nustatyti:
643.4. tinklo vandens debitą ir jį atitinkantį slėgio kritimą.
Be to, bandymais reikia nustatyti ribinius slėgio nuostolius vandens šildymo katiluose, vamzdynuose ir pagalbiniuose įrenginiuose, esant skaičiuotinam vandens tinklo debitui.
Termofikaciniai įrenginiai bandomi juos sumontavus ir periodiškai kartą per 3-4 metus.
644. Į atominės elektrinės termofikacinius įrenginius (šilumokaičius) paduodamo šilumos tinklo vandens slėgis turi būti didesnis už vandens slėgį tarpiniame kontūre, o įrenginiuose, kurie gamina švarų garą, slėgis tarpiniame kontūre turi būti didesnis už šildančiojo garo slėgį. Kai šie reikalavimai nevykdomi, termofikacinį įrenginį reikia atjungti nuo bendrojo termofikacinio kolektoriaus.
645. Atominių elektrinių termofikaciniuose įrenginiuose reikia kontroliuoti šilumos tinklo vandens, tarpinio kontūro vandens ir atleidžiamo garo radioaktyvumą.
Jeigu radioaktyvumas didesnis už nustatytą normomis, turi būti atjungti šilumos tinklų vandens ir garo tiekimo vamzdynai.
Kiti atominės elektrinės termofikacinių įrenginių atjungimo atvejai turi būti numatyti elektrinės technologinėje instrukcijoje.
646. Vandens temperatūra už tinklo vandens šildytuvų, taip pat šilumos tinklo tiekiamojo ir grįžtamojo vandens maišymo vietose turi keistis tolygiai, 300C/val. neviršijančiu greičiu.
647. Veikiant tinklo vandens šildytuvams reikia:
648. Automatiniai rezervo įjungimo įtaisai visada turi būti tvarkingi, paruošti darbui ir periodiškai tikrinami.
649. Šilumos tinklų papildymo įrenginiai turi užtikrinti šilumos tinklų papildymą chemiškai išvalytu, deaeruotu vandeniu, taip pat avariniu atveju papildymą nevalytu vandeniu iš ūkinio geriamojo arba gamybinio vandens vandentiekio sistemų.
650. Apie kiekvieną nevalyto vandens padavimo atvejį šilumos tinklams papildyti reikia įrašyti į operatyvinį žurnalą, nurodyti papildyto vandens kiekį ir vandens tiekimo šaltinį.
Tinklo vandens kokybės kontrolei kiekviename termofikaciniame, tiekiamajame ir grįžtamajame vamzdyne reikia įrengti specialias mėginių ėmimo vietas. Papildymo įtaisų vamzdynų sujungimuose su techninio vandens vamzdynais arba vandentiekiu tarp dviejų uždarų sklendžių turi būti kontrolinis čiaupas (vožtuvas). Šilumos tinklams veikiant kontrolinis čiaupas (vožtuvas) turi būti atidarytas, o sklendės užplombuotos.
651. Papildymo, išleidimo įtaisai turi palaikyti nustatytą slėgį tinklo siurblių įsiurbimo pusėje veikiant šilumos tinklams, taip pat nustojus veikti tinklo siurbliams.
Turi būti įrengta grįžtamųjų vamzdynų apsauga nuo staigaus slėgio padidėjimo.
652. Bakus akumuliatorius reikia pripildyti tik deaeruotu ne aukštesnės kaip +950C temperatūros vandeniu. Bakų pripildymo greitis turi atitikti alsuoklio pralaidumą.
Jei bakas akumuliatorius buvo sumontuotas be šilumos izoliacijos, jį izoliavus ribinį pripildymo lygį būtina sumažinti tokiu aukščiu, kuris yra ekvivalentiškas šilumos izoliacijos masei.
Jei baku akumuliatoriumi naudojamas naftos produktams skirtas bakas, kuris skaičiuotas 0,9 t/m3 tankio produktams, darbinį bako tūrį reikia sumažinti 10%.
653. Bakus akumuliatorius be vidinio paviršiaus antikorozinės apsaugos eksploatuoti draudžiama.
Kasmet išjungus karšto vandens tiekimo įrenginius reikia įvertinti bakų akumuliatorių būklę ir nustatyti jų tinkamumą tolesniam eksploatavimui. Vizualiai reikia apžiūrėti bako konstrukcijas ir vamzdynų kompensacijos įtaisus, alsuoklius ir surašyti apžiūros aktą.
Ne rečiau kaip kartą per 3 metus reikia atlikti bakų akumuliatorių konstrukcijų instrumentinį tyrimą, nustatyti sienelių storį.
Jei sienelių arba dugno storis sumažėjo lyginant su projekte nurodytu 20% ir daugiau, nepriklausomai nuo susidėvėjimo pobūdžio ir korozijos pakenkto ploto baką eksploatuoti draudžiama.
654. Bakai akumuliatoriai techniškai tikrinami juos sumontavus, taip pat periodiškai pagal galiojančių priežiūros norminių aktų reikalavimus.
Techninio tikrinimo rezultatai įforminami bako pase.
655. Bakus akumuliatorius eksploatuoti draudžiama:
655.1. kai neveikia blokavimo įtaisai, nutraukiantys vandens tiekimą į baką pasiekus viršutinį leistinąjį lygį, taip pat išjungiantys siurblius pasiekus apatinį leistinąjį lygį;
656. Elektrinės, katilinės termofikaciniai vamzdynai eksploatuojami pagal žemiau esančio skirsnio „Šilumos tinklai“ reikalavimus.
Termofikacinio vamzdyno antikorozinės dangos ir šilumos izoliacijos būklė turi būti tvarkinga.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį vamzdynų priežiūros meistras turi apžiūrėti termofikacinius vamzdynus ir kasmet tikrinti jų sandarumą hidrauliniu būdu.
657. Riba tarp elektrinės eksploatuojamų termofikacinių įrenginių ir šilumos tinklus eksploatuojančios įmonės įrenginių yra numatoma sutartyje.
Pirmoji šilumos tinklo uždarančioji armatūra, matavimo prietaisai bei jų jutikliai ir impulsinės linijos turi būti elektrinės (katilinės) žinioje ir prižiūrimi jos personalo.
XVI. ŠILUMOS TINKLAI
659. Eksploatuojant šilumos tinklus turi būti užtikrintas nepertraukiamas šilumos tiekimas vartotojams nustatytų parametrų karštu vandeniu arba garu, neviršijant šilumos agento nuotėkių ir šilumos nuostolių normų.
Kai išnaudota šilumos šaltinio faktinė galia arba šilumos tinklų magistralių pralaidumas, prijungti naujus vartotojų įrenginius negalima.
660. Šilumos tinklų eksploatavimo atsakomybės ribos yra:
660.1. šilumos šaltinio – šilumos šaltinio įmonės (elektrinės) ir šilumos tinklus eksploatuojančios įmonės vadovų sutartyje nurodyta riba;
661. Šilumos tinklus eksploatuojanti įmonė (šilumos tinklų įmonė) turi kontroliuoti vamzdyno techninę būklę ir tvarkingumą, taip pat vartotojams priklausančių šilumos tinklų įvadų punktus.
662. Įmonė turi kontroliuoti, kad prie tinklų esantys objektų keliai, kelių danga ir virš požeminių statinių esantis žemės paviršius būtų išlygintas ir tvarkingas.
Šilumos tinklo trasoje žemės paviršius turi būti taip išlygintas, kad ant šilumotiekių nepatektų paviršinis vanduo.
663. Šilumos tinklų įmonė turi užtikrinti, kad aptvėrimo konstrukcijos, įrengtos apsaugai nuo pašalinių asmenų ir uždarančioji bei reguliavimo armatūra būtų tvarkingos.
664. Kitos organizacijos gali atkasti šilumos tinklų vamzdyno trasą arba vykdyti darbus arti jų tik šilumos tinklų įmonei leidus ir jos specialiai skirtam asmeniui prižiūrint.
665. Įmonėje turi būti sudaryti šilumos tinklo planas, operatyvinė ir technologinė schema, kiekvienos magistralės šilumos trasų profiliai.
Kasmet prieš šildymo sezono pradžią reikia koreguoti planus, schemas ir profilius, kad jie atitiktų šilumos tinklų būklę.
666. Šilumos tinklų operatyvinė schema, taip pat automatikos ir technologinės apsaugos įtaisai turi užtikrinti:
666.1. patikimą šilumos tiekimą vartotojams, taip pat šilumos agento nustatytus dydžius ir slėgį kontroliniuose taškuose;
667. Visos šilumos magistralės, kameros išsišakojimo mazgai, pumpuojantys, papildantys ir drenažiniai siurbliai, automatinio reguliavimo mazgai, nejudamos atramos, kompensatoriai ir kiti šilumos tinklo įtaisai turi turėti numerius, kuriais jie ženklinami planuose, schemose ir pjezometriniuose grafikuose.
Technologinėse schemose turi būti sunumeruotos visos prie tinklo prijungtos abonentų sistemos, o operatyvinėse schemose – dar ir sekcionavimo bei uždarančioji armatūra.
Tiekiamojo vamzdžio armatūra (garo vamzdžio) ženklinama neporiniu numeriu, atitinkamai armatūra, esanti ant grįžtamojo (kondensato) vamzdžio – kitu didesniu už jį poriniu numeriu.
668. Kiekvienas šilumos tinklų padalinys (rajonas) privalo turėti dujų atžvilgiu pavojingų kamerų ir pereinamųjų kanalų sąrašą. Prieš pradedant juose dirbti reikia tikrinti, ar nėra dujų. Dujų atžvilgiu pavojingos kameros privalo turėti specialius ženklus, kaip numatyta Saugos taisyklėse eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintose ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 316 „Dėl Saugos taisyklių eksploatuojant šilumos įrenginius patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 80-2372).
Visos dujų atžvilgiu pavojingos kameros ir trasos ruožai turi būti pažymėti šilumos tinklo operatyvinėje schemoje.
Dujų atžvilgiu pavojingos kameros prižiūrimos vadovaujantis norminių dokumentų: „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas.“ Taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 1998 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 8-187), ir „Dujų sistema. Pavojingi darbai
su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai.“ Taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl taisyklių „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1965), reikalavimais.
669. Kai šilumos tinklų įmonės darbuotojai priima sumontuotus arba suremontuotus vartotojų šilumos tinklus, vartotojas turi hidrauliškai išbandyti visus įrenginius nustatytu slėgiu, kuris turi neviršyti šiems įrenginiams maksimalaus leistino bandomojo slėgio.
670. Šilumos tinklus eksploatuojančios įmonės personalas privalo nuolat kontroliuoti tinklo grįžtamojo vandens kokybę.
671. Sumontavus, suremontavus ar pakeičiant vamzdžius, šilumos tinklus reikia išvalyti:
671.2. vandens tinklus su uždarojo šilumos tiekimo sistema ir kondensato vamzdynus išplauti hidropneumatiniu būdu;
672. Draudžiama įjungti vartotojų šilumos tinklus be hidropneumatinio išplovimo, jei jie prijungti pagal priklausomą schemą.
673. Naujai sumontuoti šilumos tinklo vamzdynai pripažįstami tinkamais naudoti norminių dokumentų numatyta tvarka.
Naujos šilumos magistralės iš termofikacinių elektrinių ir katilinių pirmaisiais eksploatavimo metais turi būti išbandytos šilumos agento skaičiuotajai temperatūrai.
674. Tinklo užpildymui vandeniu, jo išplovimui, dezinfekavimui, cirkuliacijos sistemos įjungimui, garotiekių išpūtimui bei įšildymui ir vandens bei garo šilumos tinklų pirmojo jungimo operacijoms, taip pat įvairiems tinklo arba jo elementų bei konstrukcijų bandymams turi vadovauti atsakingas vadovas pagal specialią techninę programą, kurią turi patvirtinti šilumos tinklo įmonės vadovas ir suderinti su šilumos šaltinio įmonės vadovu.
675. Šilumos tinklo vamzdyną reikia užpildyti ne aukštesnės kaip +700C temperatūros vandeniu, esant išjungtoms vartotojų šildymo sistemoms.
676. Šilumos tinklo vamzdynų ir metalinių konstrukcijų (balkių, atramų, stiebų, estakadų ir kitų) išorinis paviršius turi būti padengtas antikorozinėmis dangomis.
Neleidžiama pripažinti tinkamais naudoti pastatyto arba suremontuoto šilumos tinklo be išorinės vamzdžių ir metalinių konstrukcijų antikorozinės dangos.
Kiekvienoje atjungiamoje šilumos tinklo atkarpoje turi būti įrengtas drenažas.
677. Šilumos tinklo vamzdynai, armatūra, kompensatoriai ir flanšinės jungtys, kaip numatyta projektavimo dokumentuose, turi būti padengtos šilumine izoliacija.
678. Praeinamieji kanalai ir stambios mazginės kameros, kuriose sumontuoti elektros įrenginiai, privalo turėti elektrinį apšvietimą.
Praeinamųjų kanalų tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija turi būti tvarkinga.
Požeminio šilumos tinklo kanalų drenažai turi būti tvarkingi.
679. Draudžiama kompensatoriuose ir armatūroje naudoti medvilninius ir kanapinius riebokšlius.
Vamzdynų sujungimai turi būti suvirinti, išskyrus flanšinės armatūros jungimo vietas.
680. Antžeminio šilumos tinklo sklendės su elektros pavaromis turi būti įrengtos patalpoje arba apdengtos gaubtais, apsaugančiais armatūrą ir distancinio valdymo pavaras nuo kritulių, taip pat neprieinamos pašaliniams asmenims.
682. Šilumos tinklo požeminių statybinių konstrukcijų, šilumos izoliacijos ir vamzdynų būklės kontrolei kasmet pagal grafiką reikia atlikti profilaktinius planinius atkasimus (šurfuoti). Atkasimų (šurfų) skaičius nustatomas atsižvelgiant į požeminių klojinių būklę ir bendrąjį šilumos tinklų ilgį.
Požeminių vamzdynų tvirtumas įvertinamas atsižvelgiant į kasmet atliekamų ir buvusių hidraulinių bandymų analizės rezultatus.
Atidengiant šilumos tinklų atkasimų (šurfavimo) vietose statybines ir termoizoliacines konstrukcijas, reikia atstatyti ir apsaugoti šilumos vamzdyną nuo drėgmės.
683. Vandens šilumos tinklo ir kondensato vamzdynų vidinių paviršių korozija turi būti nuolat kontroliuojama atliekant tinklo vandens ir kondensato analizes, taip pat statant būdingiausiose vietose vidinės korozijos indikatorius (šilumos šaltinio išvaduose, galiniuose ruožuose, dviejose trijose magistralės tarpinėse vietose).
Neveikiantį šilumos tinklą reikia užpildyti deaeruotu vandeniu arba panaudoti kitus būdus korozijai sumažinti.
684. Iš sotaus garo vamzdyno turi būti nenutrūkstamai per kondensato nuleidiklius šalinamas kondensatas.
Neleidžiama jungti kondensato nuleidiklius į bendrą kondensato vamzdyną neįrengus atbulinių vožtuvų.
685. Sekcijavimo sklendės ir uždarančioji armatūra dirbant normaliu režimu turi būti arba visai atidarytos, arba visai uždarytos; reguliuoti jomis šilumos agento debitą draudžiama.
686. Vidutinis metinis vandens nuotėkis iš šilumos tinklo turi būti ne didesnis kaip 0,25% vidutinio metinio vandens tūrio šilumos tinkle ir prie jo prijungtose šilumos naudojimo sistemose per valandą nepriklausomai nuo jų prijungimo schemos (išskyrus karšto vandens tiekimo sistemas, kurios prijungtos per vandens šildytuvus).
Nustatant šilumos agento nuotėkį neįskaitomas vandens debitas, kuris reikalingas užpildyti šilumos vamzdynus ir šilumos vartojimo sistemas juos remontuojant, taip pat prijungiant naujus tinklų ruožus ir vartotojų tinklus.
Naujai įrengtų šilumos tinklų vamzdynų nuotėkiai turi atitikti statybos techninių dokumentų reikalavimus.
687. Kasmet pasibaigus šildymo sezonui reikia išaiškinti šilumos tinklo defektus ir juos pašalinti. Sudarant remonto darbų grafiką reikia atsižvelgti į tai, kad tinklo vamzdynai ir šilumos punktai būtų remontuojami vienu metu.
Iki prasidedant šildymo sezonui reikia atlikti suremontuotų tinklų sandarumo ir tvirtumo bandymą hidrauliniu slėgiu.
Kiekvieną šilumos tinklo ruožą reikia bandyti slėgiu, lygiu 1,25 darbo slėgio, tačiau ne mažesniu kaip 16 kgf/cm2 (1,6 MPa) tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose (pastarasis reikalavimas netaikomas vamzdynams, kurių skaičiuotasis slėgis mažesnis už 16 kgf/cm2).
Jei vamzdyne nėra įrenginių, kurie keistų darbo agento slėgį jame, bandymo slėgis skaičiuojamas visam vamzdynui pagal įėjimo į jį darbo parametrus nepriklausomai nuo jo ilgio.
Tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynai išbandomi atskirai, atsižvelgiant į nejudamų atramų tvirtumą.
688. Hidrauliniam bandymui atlikti šilumos tinklo vamzdyną reikia užpildyti ne aukštesnės kaip +450C temperatūros vandeniu.
Kai šilumos tinklas bandomas hidrauliniu slėgiu, šilumos punktai ir šildymo sistemos turi būti patikimai išjungti.
689. Bandyti šilumos tinklus pagal šilumos agento skaičiuojamąją temperatūrą reikia ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
Draudžiama šilumos tinkluose vienu metu atlikti šilumos agento skaičiuojamosios temperatūros ir stiprumo bei sandarumo bandymus.
690. Šilumos tinklo šilumos ir hidraulinius faktinius nuostolius reikia tikrinti atliekant bandymą ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
691. Šilumos tinklų bandymų pagal klaidžiojančių srovių potencialą apimtis ir periodiškumas turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus.
692. Draudžiama šilumos tinklų darbo metu išjungti technologinės apsaugos įtaisus.
Remonto arba avarijų likvidavimo metu šilumos tinklų technologinės apsaugos įtaisus galima išjungti tik šilumos tinklą eksploatuojančios įmonės vadovui leidus. Periodiškai technologinėje instrukcijoje nurodytais terminais reikia tikrinti, kaip šie įtaisai veikia.
693. Jei yra karšto vandens tiekimo apkrova, minimali vandens temperatūra tiekiamajame tinklo vamzdyne turi būti ne žemesnė nei +700C, o atvirosiose sistemose – nei +600C.
694. Kasmet reikia numatyti vandens šilumos tinklo hidraulinius režimus šildymo ir vasaros periodams; atviroms šilumos tiekimo sistemoms šildymo periodui reikia sudaryti režimus esant maksimaliam vandens sunaudojimui iš tiekiamojo ir grįžtamojo vamzdynų, taip pat nenaudojant vandens.
Naujos magistralės ir siurblinės statomos įvertinant faktinį tiekiamos šilumos apkrovos didėjimą, dėl ko šilumos tinklus eksploatuojančios įmonės turi paruošti šilumos tiekimo sistemų hidraulinius režimus artimiausiems 3-5 metams.
Šilumos tinklų įmonė turi numatyti priemones, kurios užtikrintų šilumos tiekimą vartotojams siurblinių ir atskirų magistralių ruožų gedimo atvejais.
695. Vandens slėgis vandens šilumos tinklo tiekimo linijoje dirbant tinklo siurbliams bet kurioje vietoje turi būti nemažesnis kaip 0,5 kgf/cm2 (49 kPa). Vandens slėgis šilumos šaltinio, šilumos tinklo ir šilumos punktų vamzdynuose ir įrenginiuose ir tiesiogiai prijungtų šilumos naudojimo sistemų aukščiausiose vietose turi būti laikomas su ne mažesne kaip 0,5 kgf/cm2
(49 kPa) atsarga, kad maksimalios temperatūros vanduo negalėtų užvirti.
Vandens slėgis bet kurioje vandens šilumos tinklo grįžtamosios linijos vietoje, dirbant tinklo siurbliams turi būti ne mažesnis kaip 0,5 kgf/cm2 (49 kPa).
Vandens slėgis grįžtamojoje linijoje turi neviršyti vamzdynų ir šilumos šaltinių įrenginių, šilumos tinklų ir šilumos punktų ir tiesiogiai prijungtų šildymo sistemų leidžiamojo slėgio.
696. Šilumos tiekimo sistemų statinis slėgis turi užtikrinti šilumos tinklo vamzdynų, taip pat kitų tiesiogiai prijungtų šilumos naudojimo sistemų užpildymą vandeniu. Statinis slėgis turi neviršyti šilumos šaltinio vamzdynų ir įrenginių, šilumos tinklų, šilumos punktų ir tiesiogiai prijungtų šilumos naudojimo sistemų leidžiamo slėgio.
Statinis slėgis nustatomas sąlyginai vandens temperatūrai nuo +1 iki +1000C.
Tolimųjų šilumos tiekimo magistralių, dirbančių aukštesne tinklo vandens temperatūra, statinį slėgį reikia nustatyti atsižvelgiant į magistralės apskaičiuotąją temperatūrą.
Tuo atveju, kai statinis slėgis atskirose tinklo vietose pakyla aukščiau šilumos šaltinio arba šilumos naudojimo sistemų leidžiamojo slėgio, turi būti užtikrintas automatiškas tinklo padalinimas į hidrauliškai izoliuotas zonas, kurių kiekvienoje būtų palaikomas leistinasis slėgis.
697. Avarijos atveju, kai nutrūksta tinklo ir pumpuojančiųjų siurblių elektros tiekimas, šilumos tinklų įmonės turi užtikrinti šilumos tinklų ir šilumos vartotojų sistemų leistinąjį slėgį. Jei yra sąlygų, įgalinančių viršyti šį slėgį, reikia numatyti ir įrengti specialius įtaisus, saugančius šilumos tiekimo sistemas nuo hidrosmūgių.
698. Šilumos tinklų, siurblinių vamzdynai ir įrenginiai tinklo paskirstymo į hidrauliškai izoliuotąsias zonas punktai, taip pat šilumos punktai turi būti aprūpinti technologinės kontrolės, automatinio valdymo ir apsaugos priemonėmis.
XVII. METALŲ KONTROLĖ
700. Šilumos energetikos įrenginių saugus ir patikimas darbas priklauso nuo jų pagaminimo ir sumontavimo kokybės, konstruktyviojo tobulumo ir eksploatavimo parametrų įtakos galimiems pagrindinio metalo ir suvirintųjų sujungimų savybių pokyčiams bei defektų atsiradimui.
Kad išvengti įrenginių pagrindinio metalo ir suvirintųjų sujungimų defektų ir jų galimų pasekmių, energetikos objekte privaloma vykdyti prevencinę pradinę ir profilaktinę kontroles, papildomą kontrolę ir tyrimus, kontrolę bei tyrimus baigiantis įrenginiui skirtam eksploatavimo laikui.
701. Pradinė kontrolė turi būti vykdoma, kad įsitikinti ar naujai montuojamų įrenginių arba keičiamų detalių plieno markės, gaminių geometriniai matmenys, gaminimo ir montavimo kokybė atitinka kontrakto sąlygas ir įrenginių priežiūros norminių aktų reikalavimus.
702. Profilaktinė kontrolė turi būti vykdoma dėl laiku nepastebėtų gamybos montavimo defektų, eksploatavimo režimų pažeidimo (temperatūros, slėgio, korozinės terpės nuokrypiai) bei darbo trukmės nestandartiniame režime galimų metalo savybių pakitimų ir defektų atsiradimo plyšimams ir jų pasekmėms išvengti.
703. Papildoma kontrolė turi būti vykdoma, kai profilaktinės kontrolės arba eksploatavimo metu aptinkami metalo ar suvirintųjų sujungimų sužalojimai arba gaunama informacijos apie aptiktus plyšimus ar defektus tokio paties ar panašaus tipo kitų savininkų įrenginiuose.
704. Baigiantis įrenginiui skirtam eksploatavimo laikui, siekiant įvertinti jo būklę ir nustatyti tinkamumą toliau eksploatuoti, turi būti nuodugniai tikrinamos jo detalės ir suvirintieji sujungimai.
705. Nustatant įrenginių pagrindinio metalo ir suvirintųjų sujungimų kontrolės bei tyrimų apimtis, būdus ir periodiškumą, reikia vadovautis įrenginių gamintojų, projektuotojų, įrenginių priežiūros norminių aktų reikalavimais, tikrinimo įstaigos rekomendacijomis, sukauptu patyrimu ir kita galima informacija. Kontrolės ir tyrimų programą tvirtina įmonės vadovas.
706. Apie detalių ar suvirintųjų sujungimų, kuriuose aptikti defektai arba įvykę pasikeitimai, remonto galimybes ir būdus sprendžia įmonės vadovas kartu su įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atstovais. Tam gali būti pasitelkiami ekspertai, gamyklos bei specializuotųjų remonto įmonių specialistai.
707. Įrenginių, išdirbusių norminį darbo laiką, tolesnio eksploatavimo galimybę, sąlygas ir trukmę nustato įmonės vadovo patvirtinta ekspertų komisija, į kurios sudėtį turi įeiti įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atstovas.
Komisijai pateikiami metalų ir suvirintųjų sujungimų kontrolės tyrimų duomenys, skaičiavimų rezultatai, duomenys apie įrenginio ar jo detalių darbo sąlygas.
Atominės elektrinės ekspertų komisijos parengtas išvadas pateikia VATESI, kuri priima galutinį sprendimą.
708. Techniniai dokumentai, kuriuose registruojami įrenginio pagrindinio metalo ir suvirintųjų sujungimų kontrolės ir tyrimų rezultatai, duomenys apie įvykusius pažeidimus (plyšimus), defektų šalinimo technologiją, ekspertų išvados ir rekomendacijos turi būti saugomi iki įrenginio nurašymo (likvidavimo).
VI. ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
709. Šio elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių skyriaus reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojantiems, projektuojantiems ir montuojantiems elektros įrenginius, taip pat gamintojams. Kai kuriems elektros įrenginiams (atominių elektrinių, sprogimo ir degimo atžvilgiu pavojingų patalpų, elektrifikuotojo transporto, suvirinimo ir kitų) taikomos ir specialiosios elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės.
710. Ilgalaikiui ir patikimam elektros įrenginių darbui užtikrinti būtina laikytis šių taisyklių, gamintojų instrukcijų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų.
711. Eksploatuojančios įmonės turi parengti elektros generatorių, variklių, linijų, pastočių, skirstyklų, transformatorinių ir kitų elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijas, reglamentus. Jie turi neprieštarauti šioms taisyklėms, gamintojų instrukcijoms ir kitiems šalies norminiams aktams.
712. Elektros įrenginių profilaktiniai bandymai ir matavimai turi būti atliekami vadovaujantis gamintojų, pagaminusių elektros įrenginius, instrukcijomis ir galiojančiomis Elektros įrenginių bandymo normomis ir apimtimis, patvirtintomis ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 „Dėl norminio dokumento „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 54-1930).
713. Juridinių ir fizinių asmenų, turinčių savo nuosavybėje elektros įrenginius, kurių darbas įtakoja kitų nuosavybę, tarpusavio santykiai turi būti nustatyti atitinkamais dokumentais: nuosavybės ribų aktais, eksploatavimo sutartimis ir kitais.
II. GENERATORIAI
716. Normaliai generatorius turi dirbti įjungus automatinį žadinimo reguliatorių.
Iš pagrindinio į rezervinį žadinimą ir atvirkščiai turi būti perjungiama neišjungiant generatorių iš tinklo.
717. Automatiniai generatorių žadinimo reguliatoriai turi būti nuolat įjungti. Automatinius žadinimo reguliatorius leidžiama išjungti tik juos remontuojant arba derinant.
Automatinių žadinimo reguliatorių veikimas turi būti suderintas su elektrinės ir sistemos automatikos įtaisais.
Rezervinių žadintuvų forsavimo galimybė turi būti tokia, kad rotoriaus įtampa būtų ne mažesnė kaip 1,3 vardinės įtampos.
718. Automatinio žadinimo reguliatorius ir forsavimo įtaisai turi būti suderinti taip, kad tinkle nustatytuoju dydžiu sumažėjus įtampai būtų užtikrinama:
718.1. ribinė nusistovėjusi žadinimo įtampa ne mažesnė kaip dviguba darbo režimo įtampa, jei ji neribojama tam tikriems senų mašinų tipams;
719. Generatoriaus, kuriame įrengtas lauko gesinimo automatinis jungiklis, nutraukiantis rotoriaus apvijos grandinę, rotoriaus apvija turi būti apsaugota nuo viršįtampių.
720. Generatoriai prie tinklo paprastai turi būti jungiami tiksliosios sinchronizacijos būdu. Šiuo atveju turi būti įjungta nesinchroninio įjungimo blokuotė.
Generatorių prie tinklo galima jungti savaiminės sinchronizacijos būdu, jeigu tai numatyta gamintojo instrukcijoje ir elektros sistemos darbą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose.
Likviduojant avarijas, lygiagrečiam darbui leidžiama jungti turbogeneratorius iki 220 MW galios ir visus hidrogeneratorius savaiminės sinchronizacijos būdu. Didesnės galios turbogeneratorius minėtuoju būdu leidžiama jungti, jeigu įjungimo srovė ne daugiau kaip 3 kartus didesnė už vardinę.
721. Ne dėl gedimo generatoriuje ar bloko transformatoriuje išsijungusį generatorių leidžiama įjungti į tinklą nepatikrinus.
722. Generatorių įtampos didinimo greitis neribojamas.
Visų generatorių aktyviosios apkrovos didinimo greitį sąlygoja turbinos, katilo, branduolinio reaktoriaus ir apvijų aušinimo sistemos darbas.
Generatorių, kurių apvijos aušinamos netiesiogiai, taip pat hidrogeneratorių, kurių apvijos aušinamos tiesiogiai, statoriaus ir rotoriaus srovės didinimo greitis neribojamas. Turbogeneratorių šis greitis avarinėmis sąlygomis taip pat neribojamas, o normaliais režimais turi neviršyti aktyviosios apkrovos didinimo greičio.
723. Esant vardiniam galios koeficientui, generatoriams leidžiama dirbti vardine galia, kai įtampa ir dažnis vienu metu nukrypsta atitinkamai ne daugiau kaip ±5% ir ±2,5% nuo vardinių.
Normalaus darbo metu generatoriaus statoriaus ir rotoriaus srovės bei įtampos turi neviršyti generatoriaus dokumentuose nurodytų dydžių, išlaikant generatoriaus aktyviąsias dalis aušinančių dujų bei skysčių vardinį slėgį, temperatūrą, debitą, grynumą ir kitus vardinius parametrus.
12 lentelė. Leistinoji generatorių perkrova pagal statoriaus srovę, %
| Perkrovos trukmė, min. |
Generatorių perkrova, % |
||
| netiesiogiai aušinama statoriaus apvija |
tiesiogiai aušinama statoriaus apvija |
||
| vandeniu |
vandeniliu |
||
| 60 |
10 |
10 |
– |
| 15 |
15 |
15 |
– |
| 10 |
– |
– |
10 |
| 6 |
20 |
20 |
15 |
| 5 |
25 |
25 |
– |
| 4 |
30 |
30 |
20 |
| 3 |
40 |
35 |
25 |
| 2 |
50 |
40 |
30 |
| 1 |
100 |
50 |
50 |
Generatorių didžiausia darbo įtampa turi būti ne didesnė kaip 110% vardinės. Jei įtampa yra didesnė kaip 105%, tai leistina generatoriaus galia turi būti nustatyta pagal gamintojo pateiktus reikalavimus.
Jei generatoriaus įtampa yra mažesnė kaip 95% vardinės, statoriaus srovė turi būti ne didesnė kaip 105% ilgalaikės leistinosios.
724. Neleidžiama ilgai perkrauti generatorius srove, jei ji viršija leistinąją, nustatytą atsižvelgiant į aušinančiosios aplinkos temperatūrą ir slėgį. Avarijų metu generatorius trumpam perkrauti pagal statoriaus ir rotoriaus sroves leidžiama pagal gamintojo pateiktus reikalavimus. Jeigu reikalavimų nėra, įvykus avarijai, leidžiama generatorius trumpam perkrauti pagal statoriaus srovę, kaip nurodyta 12 lentelėje.
Generatorių su netiesiogiai aušinamomis apvijomis rotoriaus srovės perkrova turi būti nustatoma atsižvelgiant į leistinąją statoriaus perkrovą. Turbogeneratoriams, kurių rotoriaus apvijos aušinamos vandeniliu tiesiogiai, leistinoji rotoriaus perkrovos srovė nurodyta 13 lentelėje.
13 lentelė. Leistinoji turbogeneratorių perkrova pagal rotoriaus srovę, %
|
Perkrovos trukmė, min. |
Turbogeneratorių perkrova, % |
|
| forsuotųjų, aušinamų vandeniliu, išskyrus TVF-120-2 |
aušinamų dujomis ir vandeniu, taip pat vandeniliu ir vandeniu (iki 500 MW) ir TVF-120-2 |
|
| 60 |
6 |
6 |
| 4 |
20 |
20 |
| 1 |
70 |
50 |
| 0,5 |
100 |
– |
| 0,33 |
– |
100 |
725. Generatoriaus įtampos tinkle atsiradus vienfaziam įžemėjimui, 150 MW ir didesnės galios turbogeneratoriai, 50 MW ir didesnės galios hidrogeneratoriai turi būti automatiškai išjungti, o sugedus apsaugoms turi būti nedelsiant nukrauti ir išjungti iš tinklo.
Būtina imtis tokių pat priemonių įžemėjus mažesnės galios turbogeneratorių arba hidrogeneratorių statoriaus apvijai, kai įžemėjimo srovė didesnė kaip 5 A.
Mažesnės kaip 150 MW galios turbogeneratoriams ir mažesnės kaip 50 MW galios hidrogeneratoriams leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 2 val., jei įžemėjimo srovė neviršija 5A.
Įmonės vadovo nuožiūra generatoriui leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 6 val., jei įžemėjimas yra ne generatoriaus apvijoje.
726. Atsiradus signalui, kad žadinimo grandinėje izoliacija pablogėjo, turbogeneratoriaus, kurio rotoriaus apvijos aušinamos tiesiogiai, pagrindinis žadinimas turi būti ne vėliau kaip per 1 valandą, o įžemėjus – nedelsiant pakeistas rezerviniu žadinimu. Jeigu po to izoliacija žadinimo grandinėje pagerėja, tai generatorius gali dirbti toliau, jeigu nepagerėja, bet yra ne mažesnė už mažiausią leistinąją, tai atsiradus pirmajai galimybei ne vėliau kaip per 7 paras turbogeneratorius turi būti išjungtas remontuoti.
Jeigu nėra rezervinio žadinimo sistemos arba neįmanoma jos panaudoti, be to, jeigu dirbant rezerviniam žadintuvui izoliacijos varža ir toliau mažėja (sumažėja daugiau kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje arba kituose norminiuose aktuose), generatorių reikia ne vėliau kaip per 1 valandą iškrauti ir išjungti iš tinklo remontuoti.
Jei turbogeneratoriaus rotoriaus apvijos aušinamos netiesiogiai ir žadinimo grandinės izoliacijos varža mažesnė kaip 2 kW, tai turi būti įjungtas rezervinis žadinimas. Jeigu po šios operacijos įžemėjimas pranyks, generatorius gali ir toliau dirbti. Įžemėjus rotoriaus apvijai turbogeneratorius gali dirbti tol, kol bus sustabdytas remontuoti, bet turi būti įjungta apsauga nuo dvigubo rotoriaus apvijos įžemėjimo.
Dvigubo įžemėjimo atveju turbogeneratorius turi būti nedelsiant iškrautas ir išjungtas iš tinklo. Jei generatorius neturi apsaugos nuo dvigubo įžemėjimo (arba ji negali būti įjungta), tai generatorių per 1 val. reikia iškrauti, išjungti iš tinklo ir remontuoti.
Hidrogeneratoriai negali dirbti jei yra įžemėjusi žadinimo grandinė.
727. Generatorių, kurių rotoriaus apvija aušinama vandeniliu, o žadinimo sistema – oru, visos žadinimo grandinės izoliacijos varža, išmatuota 500–1000V megommetru, turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.
Generatorių, kurių rotoriaus apvija arba žadinimo sistemos elementai aušinami vandeniu, leistinoji izoliacijos varža nustatoma pagal gamintojo instrukcijas arba bandymų normas.
Generatoriai, kurių žadinimo grandinių izoliacijos varža mažesnė už norminę, gali dirbti tik įmonės vadovui leidus, vykdant 726 punkto reikalavimus.
728. Turbogeneratoriams leidžiama ilgai dirbti, jeigu fazių srovės skiriasi ne daugiau kaip 12% vardinės. Dyzeliniams generatoriams srovių skirtumas turi būti ne didesnis kaip 20% vardinės.
Hidrogeneratorių, kurių galia neviršija 125 MV×A ir statoriaus apvijos aušinamos oru, srovės fazėse gali skirtis ne daugiau kaip 20% vardinės, didesnės galios generatorių – ne daugiau kaip 15%.
Hidrogeneratorių, kurių statoriaus apvijos vandeniu aušinamos tiesiogiai, srovės fazėse gali skirtis ne daugiau kaip 10% vardinės.
Bet kuriuo atveju fazių srovės turi neviršyti vardinių.
729. Nesužadintiems turbogeneratoriams leidžiama trumpai dirbti nesinchroniniu režimu, jeigu jų apkrova sumažinta. Turbogeneratoriams, kurių apvijos aušinamos netiesiogiai, apkrautiems iki 60% vardinės apkrovos, nurodytuoju režimu leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 30 minučių. Nesužadinto generatoriaus darbo trukmė nesinchroniniu režimu ir apkrovos dydis gali būti pakeisti pagal gamintojo instrukciją, o jos nesant – pagal norminių dokumentų reikalavimus arba specialiųjų bandymų rezultatus.
Turbogeneratoriams leidžiama dirbti nesinchroniniu režimu, jeigu tai nustatyta bandymais arba skaičiavimais, įvertinus elektros tinklą.
Nesužadintiems hidrogeneratoriams ir turbogeneratoriams, kurių rotoriaus dantys surenkami, dirbti nesinchroniniu režimu neleidžiama.
Neleidžiama sužadintam bet kokio tipo generatoriui kartu su kitais elektrinės generatoriais dirbti nesinchroniškai.
730. Generatoriaus darbą elektros variklio režimu ir darbo trukmę riboja turbinos darbo galimybės ir nustato turbiną pagaminusi gamykla arba reglamentuoja norminiai dokumentai.
731. Generatoriui leidžiama ilgai dirbti galios koeficientu, mažesniu už vardinį, ir sinchroninio kompensatoriaus režimu, jeigu žadinimo srovė neviršija ilgalaikės leistinosios esamomis aplinkos sąlygomis.
Generatorių leistinoji reaktyvioji apkrova iš dalies sužadinto sinchroninio kompensatoriaus režimu nustatoma pagal gamintojo instrukcijas arba norminius dokumentus, o jų nesant – pagal specialiųjų bandymų rezultatus.
732. Padidinus galios koeficientą iki vieneto, generatoriams netiesiogiai aušinamomis apvijomis leidžiama ilgai dirbti vardine galia.
Tiesiogiai aušinamų iš dalies sužadintų generatorių ilgalaikė leistinoji apkrova, taip pat leistinoji apkrova padidinus galios koeficientą nuo vardinio iki vieneto, nustatoma pagal gamintojo instrukciją, o jos nesant – pagal specialiųjų bandymų rezultatus ar norminių dokumentų reikalavimus. Generatoriams turi būti automatiškai ribojama minimali žadinimo srovė.
733. Generatoriaus transformatoriaus bloko generatorių jungtuvui išjungus arba įjungus ne visas fazes, jas turi išjungti kiti šynų sistemos arba sekcijos, prie kurios prijungtas blokas, jungtuvai.
734. Sumontuotųjų arba suremontuotųjų generatorių džiovinti dažniausiai nereikia. Kada būtina džiovinti generatorių sprendžiama vadovaujantis bandymų normomis.
735. Vandeniliu aušinamų generatorių sandariklių rezerviniai alyvos tiekimo įrenginiai turi automatiškai įsijungti išsijungus pagrindiniams įrenginiams ir sumažėjus alyvos slėgiui žemiau nustatytos normos.
60 MW ir didesnės galios generatorių sandariklių pagrindiniams alyvos tiekimo įrenginiams rezervuoti turi būti nuolat prijungti dempferiniai bakai.
736. Turbogeneratorių, kurio aktyviosios dalys aušinamos vandeniliu arba vandeniu ir vandeniliu, leidžiama apkrauti tik užpildžius aušinimo sistemą atitinkamai vandeniliu arba vandeniu ir vandeniliu ir pasiekus vardinį vandenilio slėgį.
Aušinant oru, nesužadinti turbogeneratoriai gali neilgai suktis vardiniu greičiu, jei oro temperatūra ne didesnė nei nurodyta gamintojo instrukcijoje. Forsuotai aušinamus vandeniliu TVF serijos generatorius leidžiama trumpai sužadinti, jeigu jie neprijungti prie tinklo.
737. Oru aušinamų generatorių gaisro gesinimo įtaisai turi būti paruošti greitai gesinti generatorių.
738. Leidžiant ir eksploatuojant generatorius turi būti tikrinama:
738.2. aušinimo aplinkos, žadinimo sistemos įrenginių, statoriaus apvijos ir plieno, veleno sandariklių guolių ir pakulnių temperatūra;
738.3. distiliato, cirkuliuojančio apvijomis ir kitomis aktyviosiomis bei konstrukcinėmis dalimis, debitas, slėgis, taip pat slėgių skirtumas filtruose ir lyginamoji varža;
738.4. alyvos lygis dempferiniuose bakuose ir plūdiniuose hidrauliniuose užtvaruose, hidrogeneratorių guolių ir pakulnių alyvos voniose;
739. Dirbančių arba esančių rezerve generatorių dujų ir alyvos bei vandens sistemų darbo rodiklius reikia tikrinti:
739.1. vandenilio rasos taško temperatūrą generatoriaus korpuse – ne rečiau kaip kartą per savaitę ir ne rečiau kaip kartą per parą, jeigu sugedusi individualioji dujų džiovinimo įranga arba drėgmė viršija leistinąją;
739.3. vandenilio švarumą korpuse, vandenilio kiekį už plūdinio hidraulinio užtvaro, guolių karteriuose, įvadų ekranuotose šynose, linijinių ir nulinių įvadų gaubtuose – nuolat tiriant automatiniais dujų analizatoriais, veikiančiais signalą, ir ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekant cheminę dujų analizę, o sugedus automatiniam dujų analizatoriui arba jo nesant – ne rečiau kaip kartą per parą;
739.4. deguonies kiekį vandenilyje, esančio generatoriaus korpuse, generatoriaus sandarinimo sistemos plūdiniame hidrauliniame užtvare, prapūtimo bakelio ir vandenilio atskyrimo bake – pagal patvirtintą grafiką, remiantis cheminės kontrolės duomenimis;
740. Vandenilio švarumas turi būti ne mažesnis kaip:
740.2. 97% netiesiogiai aušinamo vandeniliu generatoriaus korpuse, jei perteklinis vandenilio slėgis 50 kPa ir didesnis ir 95%, jei perteklinis vandenilio slėgis iki 50 kPa.
Vandenilio rasos taško temperatūra generatoriaus korpuse, esant darbo slėgiui, turi būti ne didesnė kaip +150C ir visada mažesnė už tiekiamo į aušintuvus vandens temperatūrą.
Dujų rasos taško temperatūra vien vandeniu aušinamo generatoriaus korpuse turi būti ne didesnė už nurodytą gamintojo instrukcijoje.
741. Generatoriaus korpuse esančiose vandenilio dujose deguonies kiekis turi būti atitinkamai:
742. Turbogeneratoriaus guolių karteriuose ekranuotose šynose, linijinių ir nulinių įvadų gaubtuose vandenilio koncentracija turi būti ne didesnė kaip 1%.
743. Vandenilio slėgio svyravimai generatoriaus korpuse, esant vardiniam pertekliniam slėgiui iki 100 kPa, turi būti ne didesni kaip 20%, o esant didesniam pertekliniam slėgiui – ne didesni kaip 20 kPa.
744. Alyvos slėgis sandarikliuose, stovint arba sukantis generatoriaus rotoriui, turi būti didesnis už vandenilio slėgį generatoriaus korpuse. Leistinąjį slėgių skirtumą nustato gamintojo instrukcijos.
745. Turbogeneratorių sandariklių alyvos tiekimo sistemoje nuolat turi veikti alyvos slėgio reguliatoriai.
Armatūra, įrengta ant generatoriaus veleno alyvinių sandariklių sistemos alyvotiekių, turi būti užplombuota.
746. Generatoriaus vandenilio nuotėkis per parą, esant darbo slėgiui, turi būti ne didesnis kaip 5%.
747. Skysčiu aušinamosios sistemos filtrai turi būti visą laiką įjungti.
Sumažėjus distiliato savitajai varžai iki 100kW×cm, turi pradėti veikti signalizacija, o sumažėjus iki 50 kW×cm, generatorius turi būti iškrautas ir išjungtas iš tinklo.
748. Generatorių ir žadintuvų guolių ir veleno sandariklių korpusų izoliacijos varža, išmatuota 500–1000 V megommetru, turi būti ne mažesnė kaip 1MW, kai alyvos vamzdžiai visiškai surinkti, o hidrogeneratorių pakulnių ir guolių – ne mažesnė kaip 0,3MW, jeigu gamintojų instrukcijose nenurodyti kitokie varžų dydžiai.
Turbogeneratorių guolių ir veleno sandariklių, oru aušinamų žadintuvų guolių bei hidrogeneratorių guolių ir pakulnių (jeigu pastarųjų konstrukcija tai leidžia) izoliaciją reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
749. Turbogeneratorių ir hidrogeneratorių guolių bei kryžmių vibracija turi neviršyti gamintojų instrukcijose nurodytų dydžių.
Turbogeneratorių kontaktinių žiedų vibraciją reikia matuoti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Ji turi neviršyti 300 mm.
750. Generatorius, kurių apvijos aušinamos tiesiogiai, normaliomis sąlygomis reikia pripildyti vandeniliu jiems nesisukant. Vandenilį iš jų reikia šalinti rotoriui nesisukant arba jį sukant veleno pasukimo įrenginiu.
Avarinėmis sąlygomis vandenilį šalinti galima pradėti mašinai stojant.
Vandenilį arba orą iš generatoriaus reikia išstumti inertinėmis dujomis (anglies dvideginiu arba azotu).
751. Elektrinėse, kuriose dirba vandeniliu aušinami generatoriai, turi būti tokia vandenilio atsarga, kurios pakaktų dešimčiai dienų generatoriams eksploatuoti ir didžiausio dujų tūrio generatoriui vieną kartą pripildyti, taip pat anglies dvideginio arba azoto atsarga, kurios pakaktų didžiausio dujų tūrio generatoriui pripildyti 6 kartus.
Jei elektrinėje yra rezervinis elektrolizeris, vandenilio atsargą resiveriuose leidžiama sumažinti 50%.
752. Generatoriai ir turbinos paprastai remontuojami kartu.
Hidrogeneratoriai ir turbogeneratoriai, išimant rotorių ir sutvirtinant statoriaus apvijų kaktines dalis, perklijuojant griovelius, tikrinant šynų ir kronšteinų bei statoriaus šerdies tvirtinimą, turi būti remontuojami pagal gamintojo reikalavimus.
III. ELEKTROS VARIKLIAI
754. Elektrinių savųjų reikmių variklių darbo įtampa turi būti nuo 100 iki 105% vardinės. Elektros varikliams leidžiama dirbti vardine apkrova, kai įtampa yra nuo 90 iki 110% vardinės.
Elektros varikliams leidžiama dirbti vardine galia, jei dažnis kinta ±2,5%.
Elektros varikliai gali dirbti vardine galia, kai įtampa ±10%, o dažnis ±2,5% nukrypsta nuo vardinio dydžio, jeigu padidėjus įtampai ir sumažėjus dažniui arba atvirkščiai, įtampos ir dažnio nuokrypių absoliučiųjų dydžių suma neviršija 10%. Šis reikalavimas taikomas, kai yra atitinkamos matavimo priemonės.
755. Ant variklių ir jų sukamųjų mechanizmų turi būti pažymėta sukimosi kryptis. Ant variklių ir jų įjungimo įtaisų turi būti užrašytas agregato, kuriam jie priklauso, pavadinimas.
756. Nutrūkus elektros tiekimui savosioms reikmėms ir kitiems svarbiems mechanizmams, pakartotinai atsiradus įtampai turi būti užtikrinta svarbių mechanizmų elektros variklių savilaida.
Maitinimo pertraukos trukmė, kurią lemia technologinių ir rezervinių elektrinių apsaugų suveikimo laikas, turi būti ne didesnė kaip 2,5s. Išimties tvarka leidžiama ir ilgesnė pertrauka, jeigu skaičiavimais ir bandymais yra nustatyta, kad elektros variklių savilaida bus užtikrinta. Svarbių mechanizmų sąrašą tvirtina įmonės vadovas.
757. Elektros variklį trumpai jungtu rotoriumi galima leisti du kartus iš eilės, jeigu variklis šaltas, ir tik vieną kartą, jeigu variklis karštas ir nėra gamintojo instrukcijoje kitokių nurodymų. Po to elektros variklis gali būti leidžiamas, kai jis atvėsta arba praeina laikas, nurodytas gamintojo instrukcijoje.
Pakartotinai įjungti variklį, jei jis yra išjungtas pagrindinių apsaugų, galima tik apžiūrėjus ir išmatavus izoliacijos varžą.
Svarbių mechanizmų nerezervuotus variklius pakartotinai galima leisti tik apžiūrėjus iš išorės.
Pakartotinai leisti variklius, kuriuos išjungė rezervinės apsaugos, leidžiama tik išaiškinus išjungimo priežastis.
758. Rezerve esantys elektros varikliai ir automatinio rezervo įjungimo įrenginiai turi būti apžiūrimi ir išbandomi pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką. Taip pat turi būti nustatyta variklių statoriaus apvijos izoliacijos varža, o aukštesnės kaip 1kV įtampos ir didesnės kaip 1MW galios varikliams ir absorbcijos koeficientas.
759. Elektros variklių guolių vibracija vertikaliąja ir horizontaliąja kryptimi turi būti ne didesnė, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Nesant tokių nurodymų, elektros variklių, prijungtų prie mechanizmų, leistinoji guolių vibracija (dviguba guolių svyravimo amplitudė) turi neviršyti 30, 60, 80, 95 mm, kai sukimosi dažnis atitinkamai – 3000, 1500, 1000, 750 aps./min. ir mažiau.
Elektros varikliams, sukantiems anglies malūnus, dūmų siurblius ir kitus mechanizmus, kurių besisukančios dalys greitai dyla, taip pat elektros varikliams, kurie eksploatuojami ilgiau kaip 15 metų, leidžiama dirbti su didesne guolių vibracija tol, kol bus pašalintos vibracijos didėjimo priežastys. Šių variklių guolių vibracija turi būti ne didesnė kaip 50, 100, 130, 160 mm, kai sukimosi dažnis atitinkamai 3000, 1500, 1000, 750 aps./min. ir mažiau.
Svarbių mechanizmų vibracija matuojama pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
760. Turi būti kontroliuojama statoriaus srovė galingesnių kaip 100 kW kintamosios srovės variklių ir tų elektros variklių, kurių sukami mechanizmai yra perkraunami.
Turi būti kontroliuojama inkaro srovė bet kokios galios nuolatinės srovės variklių, sukančių kuro maitintuvus, avarinius turbinų alyvos siurblius ir veleno sandariklius.
761. Prapučiamieji elektros varikliai, kurie įrengti dulkėtose ir didesnio drėgnumo patalpose, turi būti aušinami švariu oru, kurio temperatūra ir kiti parametrai turi atitikti gamintojo instrukcijos reikalavimus.
Aušinimo sistemos (elektros variklio korpuso, ortakių, sklendžių) sandarumas turi būti tikrinamas remontuojant elektros variklį, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Individualūs išorinių aušinimo ventiliatorių elektros varikliai turi įsijungti ir išsijungti automatiškai, įjungiant ir išjungiant pagrindinius elektros variklius.
762. Elektros varikliai, kurių statoriaus ir rotoriaus apvijos aušinamos vandeniu, privalo turėti įtaisus, signalizuojančius apie vandens atsiradimą korpuse. Aušinimo vandeniu sistemų įrenginiai ir aparatūra turi būti eksploatuojami laikantis gamintojo instrukcijų reikalavimų, o jų kondensato kokybė turi atitikti nurodytą gamintojų instrukcijose.
763. Elektros varikliai, kurių guoliai priverstinai tepami, turi turėti apsaugą, veikiančią signalą ir išjungiančią elektros variklį neleistinai guolių įdėkluose pakilus temperatūrai arba nustojus cirkuliuoti alyvai.
764. Elektros varikliai turi būti nedelsiant išjungti įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirodžius dūmams ar liepsnai iš elektros variklio korpuso, paleidimo ir žadinimo įrenginių, sugedus variklio sukamajam mechanizmui.
Elektros variklis paleidus rezervinį turi būti sustabdytas kai:
IV. GALIOS TRANSFORMATORIAI
766. Transformatoriai (autotransformatoriai) įjungiami, kai tinklo įtampa vardinė.
Generatoriaus transformatoriaus bloko transformatorių galima įjungti kartu su generatorium sinchronizavimo būdu.
767. Ant atvirose skirstyklose esančių transformatorių bakų arba prie korpusų pritvirtintų lentelių turi būti užrašyti jų dispečeriniai numeriai. Tokie pat užrašai turi būti ant uždarųjų skirstyklų, transformatorinių transformatorių patalpų durų bei jų viduje.
Vienfazių transformatorių bakai turi būti pažymėti skiriamosiomis fazių spalvomis.
Lauke pastatyti transformatoriai turi būti nudažyti šviesiomis spalvomis. Dažai, kuriais dažomi transformatoriai, turi būti atsparūs atmosferos ir alyvos poveikiui.
768. Transformatorių, kurių alyvos cirkuliacija priverstinė, aušinimo įrenginių elektros varikliai turi būti maitinami iš dviejų šaltinių, o rezervinis maitinimas turi įsijungti automatiškai.
769. Transformatorių automatiniai įtampos reguliatoriai turi būti visą laiką įjungti ir valdomi automatiškai. Operacijų skaičiaus skaitikliai taip pat turi būti visą laiką įjungti. Transformatorių automatinio įtampos reguliavimo perjungimo įtaisus leidžiama įjungti, kai viršutinių alyvos sluoksnių temperatūra aukštesnė kaip minus 200C.
Transformatoriaus, kurio įtampos reguliatorius automatinis, apvijų atšakas perjungti rankena galima tik išjungus visų transformatoriaus apvijų įtampą.
770. Transformatorinių pastočių ir kamerų ventiliacija turi garantuoti patikimą transformatorių darbą bet kuriuo leistinu darbo režimu.
771. Transformatorių, kurių alyvos ir oro cirkuliavimas priverstinis, aušinimo įrenginiai turi automatiškai įsijungti (išsijungti), kai tik įjungiamas (išjungiamas) transformatorius. Priverstinio alyvos cirkuliavimo įrenginiai turi dirbti nepertraukiamai, nepaisant apkrovos dydžio. Aušinimo sistemų įjungimo (išjungimo) tvarka nurodyta gamintojo instrukcijoje. Alyvos aušintuvai turi būti valomi.
Neleidžiama eksploatuoti priverstinai aušinamų transformatorių, jei neįjungta alyvos cirkuliavimo nutrūkimo arba ventiliatorių sustojimo signalizacija.
772. Transformatorių, kurių alyvos cirkuliavimas natūralus, o oro – priverstinis, ventiliatorių varikliai turi automatiškai įsijungti pakilus alyvos temperatūrai iki +550C arba pasiekus vardinę apkrovą neatsižvelgiant į alyvos temperatūrą ir išsijungti temperatūrai sumažėjus iki +500C, jeigu apkrovos srovė mažesnė už vardinę.
773. Nedirbančio transformatoriaus konservatoriuje alyvos lygis turi būti iki pažymos, atitinkančios transformatoriuje esančios alyvos temperatūrą.
774. Dirbant vardine apkrova, viršutinių alyvos sluoksnių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +750C transformatorių, kurių alyvos ir oro cirkuliavimas priverstinis, ir ne aukštesnė kaip +950C transformatorių, kurių alyvos aušinimas natūralus, taip pat tų, kurių alyvos cirkuliavimas natūralus, o oro – priverstinis, jeigu įrenginį pagaminusi gamykla nenurodo kitų temperatūrų.
775. Leidžiama transformatoriui ilgai dirbti, kai bet kurios atšakos įtampa 10% aukštesnė negu vardinė atšakos įtampa, jeigu apkrova ne didesnė už vardinę. Be to, įtampa bet kurioje apvijoje turi būti ne aukštesnė už gamintojo nurodytą maksimaliąją darbo įtampą.
776. Leidžiama ilgai perkrauti pagal srovę kiekvieną alyvinio transformatoriaus apviją iki 5% atšakos vardinės srovės, jei atšakos įtampa ne didesnė kaip vardinė.
Transformatorius, atsižvelgiant į jų darbo režimą, leidžiama sistemingai perkrauti.
Reikia kontroliuoti autotransformatorių aukštos įtampos apvijos bendrosios dalies srovę, kai prie žemos įtampos apvijų prijungtas generatorius arba apkrova.
777. Esant avariniams režimams, bet kurios aušinimo sistemos transformatorius, neatsižvelgiant į prieš tai buvusios apkrovos trukmę ir dydį bei aušinančiosios aplinkos temperatūrą, leidžiama perkrauti (jeigu gamintojų instrukcijose nenurodyti kitokie leidžiamų perkrovų dydžiai):
Alyviniai transformatoriai
| Perkrova pagal srovę, % |
30 |
45 |
60 |
75 |
100 |
| Perkrovos trukmė, min. |
120 |
80 |
45 |
20 |
10 |
Sausieji transformatoriai
| Perkrova pagal srovę, % |
20 |
30 |
40 |
50 |
60 |
| Perkrovos trukmė, min. |
60 |
45 |
32 |
18 |
5 |
778. Transformatorių, kurio alyvos ir oro cirkuliavimas yra priverstinis, apkrauti vardine apkrova, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 250C, galima tik jį pašildžius, apkraunant puse vardinės apkrovos ir neįjungiant alyvos cirkuliavimo sistemos, kol alyvos viršutinių sluoksnių temperatūra pasieks minus 250C. Avarinėmis sąlygomis leidžiama apkrauti transformatorių vardine apkrova, neatsižvelgiant į aplinkos temperatūrą.
779. Iki 10 kV įtampos skirstomuosiuose elektros tinkluose transformatorių apkrova ir įtampa turi būti matuojama didžiausių ir mažiausių apkrovų metu.
780. 330 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių ir autotransformatorių neutralės turi būti tiesiogiai įžemintos.
Leidžiama transformatorių ir autotransformatorių neutrales įžeminti specialiais reaktoriais.
110 kV įtampos transformatoriai, kurių neutralės izoliacija išbandyta 100 kV įtampa (seniau gamintų transformatorių – 85 kV įtampa), gali dirbti neįžeminta neutrale, jeigu ji apsaugota viršįtampių ribotuvu.
781. Dujinę apsaugą turintys transformatoriai turi būti pastatyti taip, kad dangtis būtų pakeltas į dujinės relės pusę ne mažiau kaip 1%, o alyvos vamzdis nuo transformatoriaus į konservatorių – ne mažiau kaip 2%. Išmetimo vamzdžio ir konservatoriaus ertmės turi susisiekti.
782. Atsiradus dujinės relės signalui, transformatorių būtina nedelsiant apžiūrėti. Apžiūros metu nustačius aiškų vidaus gedimą (traškesiai, spragsėjimas, kiti požymiai), transformatorius turi būti nedelsiant išjungtas. Jei aiškių gedimo požymių nėra, kaip galima greičiau reikia paimti dujų mėginius. Jei dujos degios, transformatoriui toliau dirbti neleidžiama. Jei dujos nedegios ir transformatorių išjungiant gali sutrikti elektros tiekimas vartotojams, galima leisti transformatoriui dirbti toliau, kol bus nustatytos dujinės relės poveikio priežastys.
330 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių (autotransformatorių) net tuo atveju, kai išsiskiria nedegios dujos, reikia nukrauti ir tol, kol bus nustatytos dujų pasirodymo priežastys.
783. Jei transformatorius automatiškai išjungiamas suveikus vidinių gedimų apsaugoms, transformatorių galima jungti tik jį apžiūrėjus, atlikus dujų ir alyvos analizę ir pašalinus rastus sutrikimus.
Jei išsijungus transformatoriui nutraukiamas elektros tiekimas vartotojams, leidžiama vieną kartą pakartotinai įjungti jungtuvu transformatorių, turintį diferencinę ir dujinę apsaugą, jei jį išjungė tik viena šių apsaugų ir nėra matomų išorinių sužalojimo požymių.
Jei transformatorių išjungė apsaugos, kurių veikimas nesusijęs su jo gedimais, transformatorių galima vėl jungti nepatikrinus.
784. 1000 kV×A ir didesnės galios transformatoriai turi turėti nepertraukiamą alyvos regeneravimo sistemą termosifoniniuose arba adsorbciniuose filtruose.
Transformatoriaus ir įtampos reguliatoriaus alyva turi būti apsaugota nuo sąlyčio su aplinkos oru.
Įvadų alyva turi būti apsaugota nuo oksidavimosi ir drėkimo.
785. Transformatorius reikia apžiūrėti jų neišjungus:
785.1. svarbiausius transformatorius, pagrindinius ir rezervinius savųjų reikmių transformatorius elektrinėse, pastotėse ir kituose įrenginiuose, kur nuolat budi darbuotojai – kartą per parą, o kitus transformatorius – kartą per savaitę;
785.2. aukščiau minėtuosius įrenginius, kai nėra nuolat budinčių darbuotojų – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
V. SKIRSTYKLOS
787. Ilgalaikiam ir patikimam įrenginių darbui užtikrinti visų tipų ir įtampų skirstyklų vardiniai duomenys turi atitikti darbo sąlygas ne tik normaliu režimu, bet ir trumpųjų jungimų, viršįtampių bei leistinųjų perkrovų atvejais.
788. 330 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos turi būti aprūpintos biologinės apsaugos priemonėmis ir individualiosios saugos priemonėmis. 330 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklų personalas turi turėti skirstyklos teritorijos planą, kur nurodytas elektros lauko stipris 1,8 m nuo žemės paviršiaus lygyje.
789. Vietovėse, kur užteršta atmosfera, projektuojamųjų elektros įrenginių izoliacija turi būti tokia, kad jie galėtų patikimai dirbti be papildomų priemonių.
Eksploatuojant užterštos atmosferos vietovėse neatsparius užteršimui įrenginius turi būti:
789.1. atvirosiose skirstyklose izoliacija stiprinama, plaunama, valoma, padengiama hidrofobinėmis pastomis, sandarinamos spintos, įrengiamas automatiškai arba rankiniu būdu valdomas elektrinis šildymas ir ventiliacija;
790. Į uždarąsias skirstyklas ir į komplektinių skirstyklų kameras turi nepatekti gyvūnai ir paukščiai.
Grindų danga turi būti tokia, kad nesusidarytų cemento dulkių.
Skirstyklų patalpos, kuriose įrengti komplektiniai narveliai su dujiniais įrenginiais, taip pat patalpos, kuriose jie remontuojami, turi būti izoliuotos nuo kitų patalpų ir išorės. Patalpose turi būti įrengta ventiliacija, ištraukianti orą iš apatinės patalpų dalies, o tiekiamas į patalpas oras turi būti švarus.
6 kV ir aukštesnės įtampos uždarosios skirstyklos su relinės apsaugos ir televaldymo priemonėmis turi būti įrengtos ir prižiūrimos taip, kad vidaus mikroklimatas ištisus metus užtikrintų minėtųjų įrenginių patikimą darbą.
791. Atstumai tarp medžių ir skirstyklos srovinių dalių turi būti tokie, kad neįvyktų elektros išlydžių.
792. Atvirųjų ir uždarųjų skirstyklų kabelių kanalai ir antžeminiai loviai turi būti uždengti nedegiomis plokštėmis, o kabelių išvedimo iš kanalų, tunelių, aukštų ir perėjimų per kabelių sekcijas skiriamąsias sieneles vietos užsandarintos nedegia medžiaga.
Tuneliuose, rūsiuose ir kanaluose turi būti įrengtas drenažas ir palaikoma švara.
793. Skirstyklose šynų sujungimo vietų temperatūra turi būti tikrinama įmonės vadovo nustatyta tvarka.
794. 6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose turi būti įrengtos blokuotės, neleidžiančios klaidingai operuoti skyrikliais, skirtuvais, komplektinių skirstyklų išstumiamais vežimėliais ir įžeminimo peiliais. Blokavimo įrenginiai, išskyrus mechaninius, turi būti užplombuoti. Kompiuteriais valdomų įrenginių blokuotę turi užtikrinti ir programinė įranga.
795. Transformatorinėse, perjungimo punktuose ir kituose įrenginiuose, neturinčiuose aptvarų, skyriklių pavaros ir žemosios įtampos spintos turi būti užrakintos.
796. Jungtuvų ir skyriklių valdymo spintos, įrengtos 2 m ir didesniame aukštyje, turi būti prižiūrimos naudojantis stacionariomis aikštelėmis, tipiniais lengvai surenkamais pastoliais arba mobiliomis aikštelėmis.
797. 6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose įrenginiams įžeminti rekomenduojama naudoti stacionarius įžeminimo peilius.
Įžeminimo peilių pavarų rankenos turi būti nudažytos raudona spalva. Atvirosiose skirstyklose naujai montuojamus arba perdažomus įžeminimo peilius ir jų traukes reikia nudažyti žalia/geltona spalva. Dažant vadovaujamasi 908 punkto nurodymais.
798. Ant uždarųjų skirstyklų kamerų durų ir vidinių sienų, atvirųjų skirstyklų įrenginių, vidaus bei lauko komplektinių skirstyklų priešakinių ir vidinių dalių, rinklių, taip pat ant skydų panelių priešakinės ir užpakalinės pusės turi būti užrašai, nurodantys junginių paskirtį ir jų dispečerinius pavadinimus.
Ant skirstyklų durų turi būti įspėjamieji ženklai.
Ant saugiklių skydelių, prie saugiklių arba ant saugiklių korpusų turi būti užrašai, nurodantys lyduko vardinę srovę.
799. Skirstyklose, kur yra budintysis personalas, turi būti kilnojamieji įžemikliai ir pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiems nelaimingo atsitikimo atveju reikmenys, saugos nuo elektros ir priešgaisriniai reikmenys.
Budinčiosios brigados, prižiūrinčios skirstyklas, privalo turėti kilnojamuosius įžemiklius, pirmosios pagalbos ir saugos reikmenis.
800. Skirstyklos turi būti apžiūrimos jų neišjungiant:
800.2. kur nuolat budi darbuotojai išaiškinti iškrovoms ir vainikiniams išlydžiams – ne rečiau kaip kartą per mėnesį tamsiuoju paros metu;
800.4. 10/0,4 kV įtampos transformatorinėse ir 10 kV įtampos skirstymo punktuose, maitinančiuose pirmosios kategorijos vartotojų imtuvus – ne rečiau kaip 2 kartus per metus;
800.5. kitose 10/0,4 kV įtampos transformatorinėse ir skirstymo punktuose – įmonės vadovo nustatyta tvarka.
Apžiūrų metu turi būti apžiūrimi ir reaktoriai.
Atvirųjų skirstyklų apžiūros būtinumą, įvykus trumpajam jungimui arba esant tirštam rūkui, šlapdribai, apledėjimui, dideliam užterštumui ir kita, nustato įmonės vadovas.
Visi defektai ir pakitimai, pastebėti skirstyklų apžiūrų metu, įrašomi į eksploatavimo dokumentus ir atsižvelgiant į jų pobūdį turi būti nedelsiant šalinami.
801. Skirstyklų įrenginiai bandomi ir jų parametrai tikrinami vadovaujantis bandymo normomis ir atsižvelgiant į darbo metu atsiradusius trūkumus bei apžiūrų rezultatus.
802. Skirstyklose sumontuotoji relinės apsaugos ir automatikos, ryšių ir telemechanikos įrenginių aparatūra, spintos, gnybtynai, orinių jungtuvų valdymo spintos, paskirstymo spintos, taip pat alyvinių jungtuvų, skirtuvų, trumpiklių pavarų ir skyriklių pavarų su elektros varikliu spintos, nukritus aplinkos oro temperatūrai žemiau nurodytos gamintojų instrukcijose, turi būti šildomos elektra.
Alyvinių jungtuvų bakų ir korpusų dugnai, nukritus aplinkos oro temperatūrai žemiau nurodytos gamintojų instrukcijose, taip pat turi būti šildomi elektra.
803. 6-35 kV įtampos komplektinėse skirstyklose turi būti įrengta apsauga nuo elektros lanko, atsirandančio dėl trumpojo jungimo narvelio viduje.
804. Komutavimo aparatams naudojamas oras sausinamas termodinaminiu būdu.
Papildomai rekomenduojami ir absorbciniai suslėgtojo oro sausinimo būdai.
805. Iš visų 4 MPa ir didesnio kompresorinio slėgio oro rinktuvų turi būti šalinama drėgmė.
Oro rinktuvų dugnas ir vandens išleidimo įtaisai turi būti apšiltinti ir šildomi elektra ledui tirpinti. Iš 23 MPa slėgio kondensato rinktuvų drėgmė turi būti šalinama automatiškai kiekvieno kompresoriaus paleidimo metu. Kad neužšaltų vanduo, balionų apatines dalis ir kondensato rinktuvus reikia įmontuoti į elektra šildomą šilumos izoliacinę kamerą (išskyrus balionus, įrengtus už suslėgtojo oro valymo blokų).
Suslėgtojo oro valymo bloko drėgmės šalintuvas turi būti prapučiamas ne rečiau kaip 3 kartus per parą. Oro sausumas (nusausintojo oro rasos taškas) turi būti tikrinamas kartą per parą. Rasos taškas turi būti ne aukščiau kaip minus 40°C, esant teigiamai aplinkos temperatūrai, ir ne aukščiau kaip minus 50 °C, esant neigiamai aplinkos temperatūrai.
806. Orinių jungtuvų ir kitų aparatų rezervuarai, oro rinktuvai ir balionai yra slėgio indai.
Kompresorinio slėgio oro rinktuvus ir balionus, orinių jungtuvų ir kitų aparatų rezervuarus reikia eksploatuoti vadovaujantis galiojančiomis rezervuarų priežiūros taisyklėmis.
Vidiniai rezervuarų paviršiai turi būti atsparūs korozijai.
807. Pastebėjus suslėgtojo oro nuotėkį iš išjungtų orinių jungtuvų, galima netiekti jiems oro, atskyrus jungtuvus skyrikliais.
808. Suslėgtasis oras, naudojamas oriniuose jungtuvuose ir kitų komutavimo aparatų pavarose, turi būti išvalytas mechaninių priemaišų filtrais, įmontuotais kiekvieno orinio jungtuvo skirstymo spintose arba kiekvieno aparato pavaros oratiekyje.
Sumontavus oro skirstymo tinklą, prieš pripildant pirmą kartą orinių jungtuvų rezervuarus ir kitų aparatų pavaras, būtina prapūsti visus oratiekius.
Kad neužsiterštų suslėgtasis oras, eksploatavimo metu reikia prapūsti:
808.1. magistralinius suslėgtojo oro oratiekius – ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius, kai oro aplinkos temperatūra teigiama;
809. Jei jungtuvai turi indikatorius, apžiūrų metu turi būti tikrinama orinių jungtuvų izoliatorių vidinių ertmių ventiliacija.
Išleidus iš rezervuarų suslėgtąjį orą ir nustojus ventiliuoti jungtuvo izoliatorių vidinę ertmę, prieš įjungiant jungtuvą jo izoliacija turi būti išdžiovinama prapučiant.
810. Alyvos surinktuvai, drenažai ir alyvotakiai turi būti techniškai tvarkingi ir neleisti alyvai nutekėti į gruntą.
811. Alyvos lygis alyviniuose jungtuvuose, matavimo transformatoriuose ir įvaduose turi būti alyvos rodiklio skalės nurodytose ribose.
Nehermetiškų įvadų alyva turi būti apsaugota nuo sudrėkimo.
812. Jungtuvuose ir jų pavarose turi būti įrengtos įjungtosios ir išjungtosios padėties rodyklės.
Jungtuvai, kuriuose įmontuota pavara, arba jungtuvai, kurių pavara yra šalia jungtuvo, neatskirta nuo jo ištisiniu nepermatomu skydu (sienele), gali turėti vieną rodyklę ant jungtuvo arba ant pavaros. Jungtuvams, kurių išoriniai kontaktai aiškiai rodo, kad jie yra įjungti, rodyklės ant jungtuvų ir įmontuotų arba neatitvertų sienelėmis pavarų nebūtinos.
Skyriklių, įžeminimo peilių, skirtuvų, trumpiklių ir kitų aparatų mechaninės (rankomis valdomos) pavaros, atskirtos nuo aparatų sienele arba elektromechaninės (varikliu valdomos) pavaros, privalo turėti įjungtos ir išjungtos padėties rodykles. Kompiuteriais valdomų komutavimo aparatų padėtis turi būti fiksuojama kompiuterio atmintyje realiame laike, o monitoriuje matomoje schemoje turi aiškiai skirtis išjungtosios ir įjungtosios padėčių indikacijos.
813. Pirmasis skirstyklų įrenginių remontas turi būti atliekamas gamintojo nurodytu terminu. Vėlesnių remontų būtinumą ir apimtį nustato įmonės vadovas, atsižvelgdamas į bandymų ir matavimų rezultatus bei įrenginių darbo resursą.
814. Uždarosiose skirstyklose, kuriose naudojami dujomis užpildyti įrenginiai, įmonės vadovo nustatyta tvarka turi būti tikrinama dujų koncentracija 10–15 cm aukštyje nuo grindų ir tose vietose, kurios yra žemiau grindų lygio. Tokiose patalpose turi būti įrengti įtaisai dujų koncentracijai kontroliuoti, jei tai nurodyta įrenginių gamintojų instrukcijose.
VI. AKUMULIATORINĖS
817. Pradedant naudoti suremontuotą arba naujai sumontuotą akumuliatorių bateriją, reikia patikrinti jos talpą dešimties valandų iškrovos srove, elektrolito kokybę, elementų įtampą įkrovos ir iškrovos pabaigoje ir baterijos izoliacijos varžą žemės atžvilgiu.
818. Akumuliatorių baterijos turi būti nuolat įkraunamos pagal gamintojų instrukciją.
Papildomos įkrovos įrenginys turi stabilizuoti įtampą baterijos šynose ne mažesniu kaip ±2% tikslumu. Nenaudojami baterijų elementai turi būti nuolat įkraunami.
819. Rūgštinės baterijos eksploatuojamos be periodinių treniruojamųjų iškrovų ir įkrovų. Vieną kartą per metus baterija turi būti papildomai įkraunama nuo 2,25 iki 2,4 V įtampa elementui, kol pasiekiamas elektrolito tankis nuo 1,2 iki 1,245 g/cm3 visuose elementuose, kai elektrolito temperatūra +200 C. Papildomai reikia krauti ne trumpiau kaip 6 valandas.
Elektrolito lygis akumuliatoriuose turi būti ne mažesnis kaip 20 mm virš apsaugos skydelio, jeigu jo nėra – pagal gamintojo instrukciją.
Baterijos įtampą tekant smūgio srovėms reikia tikrinti gamintojo instrukcijose nurodytu periodiškumu.
820. Šiluminėse elektrinėse akumuliatorių baterijos talpai nustatyti kartą per 1 arba 2 metus turi būti atliekama jos kontrolinė iškrova vardinės talpos ribose. Neleistina, kad elemento įtampa sumažėtų iki žemesnės kaip 1,8 V įtampos.
Pastotėse kontrolinė baterijos iškrova atliekama gamintojo nurodytu periodiškumu. Tais atvejais, kai elementų skaičius nepakankamas, kad iškrovos pabaigoje būtų išlaikyta šynų įtampa nurodytose ribose, leidžiama iškrauti 50–70% vardinės talpos arba iškrauti tik dalį pagrindinių elementų.
Iškrovos srovė kiekvieną kartą turi būti vienoda. Kontrolinio iškrovų matavimo rezultatai lyginami su ankstesniųjų iškrovų rezultatais. Bateriją įkrauti ir iškrauti leidžiama ne didesne kaip didžiausia tai baterijai nustatyta srove.
Elektrolito temperatūra įkrovos pabaigoje turi būti ne aukštesnė kaip nurodyta gamintojo instrukcijose.
821. Akumuliatorių baterijų patalpų tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija turi būti įjungiama prieš baterijos įkrovos pradžią ir išjungiama ne anksčiau kaip po 1,5 valandos baigus įkrovą.
Elektrolito temperatūra įkrovos metu ir pabaigoje turi būti ne aukštesnė kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.
822. Elektrinėje dėl avarijos iškrauta baterija turi būti įkraunama ne ilgiau kaip per 8 valandas iki 90% jos talpos. Įkrovimo įtampa gali siekti iki 2,5-2,7 V elementui.
823. Akumuliatorių bateriją įkraunant lygintuvu, kintamosios ir nuolatinės srovės grandinės turi būti atskirtos skiriamuoju transformatoriumi. Lygintuvai privalo turėti išsijungimo signalizaciją. Pulsacijos koeficientas nuolatinės srovės šynose turi būti ne didesnis nei leidžiamas relinės apsaugos ir automatikos įtaisų maitinimo šaltiniams.
824. Nuolatinės srovės šynų, maitinančių relinės apsaugos, signalizacijos, automatikos ir telemechanikos įrenginius, įtampa normaliomis eksploatavimo sąlygomis gali būti 5% aukštesnė negu elektros imtuvų vardinė įtampa.
Visos nuolatinės srovės rinklės ir žiedinės magistralės privalo turėti rezervinį maitinimą.
825. Mažiausioji akumuliatorių baterijos izoliacijos varža priklausomai nuo vardinės įtampos turi būti:
| vardinė įtampa, V |
220 |
110 |
60 |
48 |
24 |
| izoliacijos varža, kW |
100 |
50 |
30 |
25 |
15 |
Nuolatinės operacinės srovės šynų izoliacijos kontrolės įrenginys turi signalizuoti, jei vieno kurio nors poliaus izoliacijos varža sumažėja iki 20 kW – 220V tinkle, 10 kW – 110 V tinkle, 6 kW – 60 V tinkle, 5 kW – 48 V tinkle, 3 kW – 24 V tinkle.
Eksploatavimo metu nuolatinės operacinės srovės tinklo izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip dviguba izoliacijos kontrolės įtaisui nustatyta vertė.
826. Suveikus signalizacijai, kai operacinės srovės tinkle sumažėjo izoliacijos varža žemės atžvilgiu, reikia nedelsiant šalinti gedimą. Dirbti neišjungus įtampos, išskyrus atvejus, kai ieškoma izoliacijos pažeidimo vietos, draudžiama.
827. Sumažėjus elektrolito lygiui, baterijas reikia papildyti distiliuotu vandeniu arba distiliuoto vandens normas atitinkančiu vandeniu.
Elektrolito garavimui sumažinti rūgštinių akumuliatorių baterijų indai turi būti uždengiami stiklo arba kitos elektrolitui atsparios izoliacinės medžiagos plokštelėmis.
828. Akumuliatorinių temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 00C, jeigu gamintojų instrukcijose nėra nurodyti kiti reikalavimai.
829. Ant akumuliatorinės durų turi būti užrašai „Akumuliatorinė“, „Ugnis pavojinga“, „Rūkyti draudžiama“ arba šiuos užrašus atitinkantys ženklai pagal Priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
830. Elektrinėse visų baterijos elementų įtampa, elektrolito tankis ir temperatūra turi būti matuojama kas mėnesį.
Transformatorių pastotėse visų baterijos elementų įtampa, elektrolito tankis ir temperatūra turi būti matuojama vadovaujantis norminiais dokumentais.
Bendroji akumuliatorių baterijos ir kiekvieno elemento įtampos, vidaus ir kontaktų varžos turi būti matuojamos kartą per metus. Akumuliatorių baterijoms, kurių eksploatavimo trukmė numatyta gamintojo instrukcijose baigėsi, šie matavimai turi būti atliekami 2 kartus per metus. Jeigu dalies elementų kontaktų varža skiriasi nuo vidutinės daugiau kaip 20%, tai jie turi būti atskirai kontroliuojami (atstatoma jų talpa arba jeigu tai neįmanoma – keičiami). Matavimo duomenys registruojami.
VII. KONDENSATORIAI
834. Kondensatorių baterija turi būti valdoma automatiškai, jei valdant rankiniu
būdu negalima užtikrinti reikiamos elektros kokybės. Kondensatorių baterija turi būti
įjungiama sumažėjus įtampai mažiau nei vardinė ir išjungiama padidėjus įtampai daugiau kaip 1,05–1,1 vardinės.
835. Kondensatorių darbo įtampa turi būti ne didesnė kaip 1,1 vardinės, o darbo srovė – ne didesnė kaip 1,3 vardinės, įvertinant ir aukštesniųjų harmonikų srovės dedamąsias.
836. Aplinkos oro temperatūra turi neviršyti leistinosios kondensatorių eksploatavimo instrukcijoje. Viršijus nurodytą temperatūrą, būtina imtis priemonių ventiliacijos efektyvumui pagerinti. Jeigu per valandą temperatūra nesumažėja, kondensatorių baterija turi būti išjungta.
839. Kondensatorių bateriją, išsijungusią suveikus apsaugoms, leidžiama įjungti tik išaiškinus ir pašalinus išsijungimo priežastį.
840. Ant kondensatorių korpuso, kurio izoliacija įmirkyta trichlordifenilu, šalia žymens turi būti skiriamasis ženklas – lygiakraštis geltonos spalvos trikampis, kurio kraštinės ilgis 40 mm. Šiuos kondensatorius reikia eksploatuoti taip, kad trichlordifenilas nepatektų į aplinką. Sugedę kondensatoriai, kurių izoliacija įmirkyta trichlordifenilu, turi būti sunaikinti suderinus su vietos visuomenės sveikatos centru arba laikomi hermetiškame konteineryje.
841. Neišjungtas kondensatorių baterijas reikia apžiūrėti:
VIII. ORO IR ORO KABELIŲ LINIJOS
843. Darbai, kurie turi būti atliekami oro ir oro kabelių linijų techninės priežiūros ir remonto metu, turi būti išvardyti oro ir oro kabelių linijų eksploatavimo instrukcijoje, metodiniuose nurodymuose, reglamentuose ir kitur.
844. Eksploatuojant oro ir oro kabelių linijas reikia vykdyti Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 „Dėl Energetikos objektų vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 41-1119), reikalavimus ir kontroliuoti kaip jų laikomasi. Oro ir oro kabelių linijas eksploatuojančios įmonės privalo informuoti juridinius ir fizinius asmenis, dirbančius oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje ir arti jos, apie Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus.
Oro ir oro kabelių linijas eksploatuojančios įmonės turi sustabdyti darbus, vykdomus oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose, jeigu jie atliekami nesilaikant Elektros tinklų apsaugos taisyklių bei inicijuoti traukti pažeidėjus administracinėn atsakomybėn.
845. Elektros tinklus eksploatuojančios įmonės iš oro ir oro kabelių linijų proskynų periodiškai turi iškirsti krūmus ir apgenėti šalia jų augančių medžių šakas nustatytame proskynų plotyje. Proskynas reikia išvalyti taip, kad jose nekiltų gaisrai. Ne proskynose augantys medžiai, kurie gali užvirsti ant oro ir oro kabelių linijų, turi būti iškirsti, vėliau apie tai būtina informuoti juridinius ir fizinius asmenis, kuriems priklauso želdiniai, ir įforminti miško kirtimo leidimus (orderius).
846. Oro linijų ruožuose, kuriuose izoliacija gali būti teršiama, būtina naudoti specialią arba sustiprintą izoliaciją, jeigu reikia – izoliatorius plauti arba keisti. Linijų ruožuose, kuriuose izoliaciją teršia paukščiai, turi būti naudojamos atbaidančios priemonės, neleidžiančios jiems tūpti ant izoliatorių. Teršiamuose linijų ruožuose rekomenduojama naudoti oro kabelius.
847. Oro arba oro kabelių linijų sankirtose su kitomis elektros bei ryšio linijomis leidžiama įrengti ne daugiau kaip dvi laidų jungtis kiekviename kertančiosios linijos laide arba saugos trose. Kertamosios linijos laidų sujungimų skaičius neribojamas.
848. Oro linijas eksploatuojančios įmonės privalo tvarkyti:
848.1. signalinius ženklus, įrengtus pagal galiojančius norminius teisės aktus ir pastatytus linijų susikirtimuose su upėmis, kanalais, ežerais ar kitais vandens telkiniais, kuriuose vyksta laivyba;
848.2. apsauginį apšvietimą, įrengtą ant oro linijų atramų pagal aukštuminių kliūčių ir apsauginio apšvietimo žymėjimo taisykles;
849. Eksploatuojančios įmonės privalo pasirūpinti, kad būtų tinkamai įrengti gabaritus ribojantys kelio ženklai oro ir oro kabelių linijų sankirtose su plentais, geležinkeliais ir kitais statiniais, kuriais gali būti pervežami negabaritiniai kroviniai. Kelių ženklus įrengia ir jais rūpinasi kelių, geležinkelių ir kitų statinių priežiūros įmonės.
850. Turi būti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiūros. Aukštesnės kaip 35 kV įtampos linijos pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką turi būti apžiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus, 6–35 kV įtampos oro linijos – kartą per 2 metus, 0,38 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos priklausomai nuo vietos sąlygų – įmonės vadovo patvirtintu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kas 6 metai. Numatomus remontuoti linijų ruožus turi apžiūrėti specialistai.
110 kV ir aukštesnės įtampos linijų laidų ir trosų gnybtų ir distancinių spyrių būklės viršutinė apžiūra pasirinktinai turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per 6 metus. 0,38–35 kV įtampos linijų viršutinę apžiūrą reikia atlikti tik tada, kai tai būtina.
851. Neeilinės oro ir oro kabelių linijų apžiūros atliekamos išjungus liniją relinei apsaugai ir po stichinių reiškinių, kurie galėjo sukelti pažeidimus linijose, įmonės vadovo nustatyta tvarka.
852. Oro ir oro kabelių linijos turi būti periodiškai apžiūrimos ir jose atliekami matavimai. Apžiūrų metu nustatoma:
852.3. oro kabelių tvirtinimo ir atšakų gnybtų, kitos armatūros ir apsauginių gaubtų būklė.
Prireikus turi būti tikrinama:
852.6. atstumai suartėjimo ir sankirtos vietose nuo laidų ir oro kabelių iki žemės, kitų oro ir oro kabelių linijų, ryšių linijų bei įvairių statinių;
852.7. atstumai tarpatramyje tarp atskirų linijų grandžių laidų ir oro kabelių, nutiestų ant bendrųjų atramų;
852.10. oro kabelių izoliacijos būklė tose vietose, kur jie gali liestis prie medžių, jų šakų arba kitų daiktų ir statinių.
Matuojant nustatoma:
852.11. atramų, trosų ir atotampų įžeminimo, taip pat nulinio laido pakartotinio įžeminimo varža, vadovaujantis 910 punktu;
853. Visi defektai ir pakitimai, pastebėti linijų apžiūrų metu ir išaiškinti matuojant, įrašomi eksploatavimo techniniuose dokumentuose. Nedelsiant turi būti šalinami defektai, keliantys grėsmę žmonėms ar galintys pažeisti įrenginius. Kitų defektų šalinimo terminai nustatomi atsižvelgiant į jų pobūdį.
854. 0,38–35 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos remontuojamos atsižvelgiant į jų techninę būklę, bet ne rečiau kaip kas 12 metų, o aukštesnės įtampos oro linijos – ne rečiau kaip kas 6 metai.
855. Atramų ir jų elementų konstrukciją ir jų įtvirtinimo grunte būdą pakeisti galima tik parengus reikiamus techninius dokumentus.
856. Žemės naudotoją reikia informuoti apie linijos trasoje numatomus atlikti darbus, o juos baigus trasą sutvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti. Darbai, atliekami likviduojant avarijas linijose, gali būti vykdomi bet kuriuo metų laiku nebūtinai prieš tai suderinus su žemės naudotoju. Žemės naudotojui už padarytus nuostolius turi būti atlyginta.
857. Bendrojo naudojimo linijos turi būti eksploatuojamos dvišalių sutarčių pagrindu, vadovaujantis linijų eksploatavimo bendrojo naudojimo atramose reikalavimais.
858. 6 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų pažeistoms vietoms nustatyti rekomenduojama sumontuoti specialius prietaisus. 6–35 kV įtampos oro linijose, kuriose yra atšakų, rekomenduojama įrengti pažeistojo ruožo nustatymo prietaisus.
IX. ELEKTROS KABELIŲ LINIJOS
860. Turi būti nustatyta kiekvienos tinkamos naudoti kabelių linijos didžiausia leistinoji srovės apkrova. Ji nurodoma blogiausias aušinimo sąlygas arba aukščiausią aplinkos temperatūrą turinčiam ne trumpesniam kaip 10 metrų trasos ruožui. Didinti šią apkrovą leidžiama tik atlikus šiluminius bandymus ir įsitikinus, kad kabelio gyslų įšilimas bus ne didesnis negu gamintojo nustatytos leistinosios temperatūros.
861. Kabelių įšilimas, jų patalpų oro temperatūra ir jų vėdinimo įrenginių darbas turi būti sistemingai kontroliuojami.
Kabelių tuneliuose, kanaluose, galerijose ir šachtose aplinkos temperatūra vasarą turi būti ne didesnė už skaičiuojamąją, pagal kurią nustatyta didžiausia leistinoji apkrova. Skaičiuojamoji aplinkos temperatūra vasarą turi būti ne didesnė kaip +35 0C.
862. Kabelių patalpose sumontuotus priešgaisrinės signalizacijos ir automatinius gaisro gesinimo įrenginius reikia eksploatuoti vadovaujantis instrukcijomis.
863. Kabelių patalpas draudžiama naudoti kitiems tikslams (įrengti dirbtuves, sandėlius, laikyti jose medžiagas ar įrenginius).
864. Iki 10 kV įtampos kabelius įmirkyta popierine izoliacija poavariniu režimu leidžiama perkrauti 30% 5 paras iš eilės ne ilgiau kaip po 6 valandas per parą, jeigu gamintojo instrukcijos nenumato kitaip. Ilgiau kaip 15 metų eksploatuojamų šių kabelių poavarinio režimo apkrova gali būti ne didesnė kaip 1,1 karto ilgalaikės leistinosios.
35 kV įtampos kabelių popieriaus izoliacija perkrauti neleidžiama.
Visų 0,38-110 kV įtampos kabelių plastmasės ir gumos izoliacija bei 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių popieriaus izoliacija poavarinio režimo leidžiamos apkrovos nustatomos vadovaujantis gamintojų instrukcijomis.
865. Kiekvienai alyva aušinamai 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijai ar jos sekcijai, atsižvelgiant į jos trasos profilį, turi būti nustatytos leistinosios alyvos slėgio kitimo ribos. Jei nuo jų nukrypstama, kabelių linija turi būti išjungiama. Ją įjungti leidžiama tik išaiškinus ir pašalinus alyvos slėgio kitimo priežastis.
866. Alyva aušinamų 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų alyvos pavyzdžiai ir kabelių plastmasine izoliacija movų skysčio pavyzdžiai turi būti imami prieš įjungiant naują liniją praėjus 1 metams, paskui – po 3 metų ir vėliau – kas 6 metai.
867. Kiekviena kabelių linija privalo turėti dispečerinį numerį arba pavadinimą.
Atvirai pakloti kabeliai kas 50 m tiesiuose ruožuose ir posūkiuose, taip pat movos kabelių pradžioje ir gale privalo turėti žymenis, nurodančius kabelio markę, įtampą, skerspjūvį, linijos dispečerinį numerį arba pavadinimą. Kabeliai iš abiejų perėjos per pertvarą pusių turi turėti žymenis, nurodančius linijos dispečerinį numerį arba pavadinimą, o ant jungiamųjų movų – movos numerį, montavimo datą ir montuotojo pavardę.
Žymenys turi būti atsparūs aplinkos poveikiui.
868. Visos rūdijančios kabelių ir kabelinių įrenginių dalys turi būti apsaugotos nedegia antikorozine danga.
869. Elektrifikuotojo geležinkelio ir chemiškai aktyvaus grunto zonose kabelių linijos turi būti apsaugotos nuo korozijos.
Šiose zonose kabelių linijose turi būti matuojamos klaidžiojančiosios srovės, sudaromos ir sistemingai koreguojamos kabelių tinklo potencialų diagramos, korozinių zonų planai, tikrinama kabelių metalinių apvalkalų antikorozinės dangos būklė. Potencialų diagramų sudaryti nereikia ten, kur yra bendra teritorijos požeminių komunikacijų antikorozinė apsauga.
Kabelių potencialai matuojami tose klaidžiojančiųjų srovių zonose, kur galios kabeliai priartėja prie vamzdynų ir ryšių kabelių, turinčių katodinę apsaugą, ir kabelių ruožuose, kur įrengti apsaugos nuo korozijos įrenginiai.
Kabelių metalinių apvalkalų antikorozinės dangos būklė kontroliuojama matuojant jos elektrinę varžą. Ši varža turi būti ne mažesnė už 15 kΩ/km.
870. Ūkio subjektai, eksploatuojantys kabelius, taip pat turintys įrenginius, galinčius sukelti klaidžiojančiąsias sroves grunte, privalo laikytis požeminių įrenginių apsaugos nuo korozijos taisyklių.
Pastebėjus kabelių linijose metalinių apvalkalų irimą dėl elektrokorozijos, grunto arba cheminės korozijos, reikia imtis priemonių to išvengti.
Apsaugos nuo korozijos įtaisus būtina nuolat stebėti.
871. Kabelių linijų apkrovos turi būti matuojamos įmonės vadovo nustatytais terminais. Atsižvelgiant į matavimo rezultatus, turi būti keičiami kabelių tinklų darbo schemos ir darbo režimai.
872. Kabelių linijų trasos turi būti apžiūrimos 14 lentelėje nurodytu periodiškumu.
Kabelių trasos priežiūros tvarką nustato įmonės vadovas. Kabelių movos ir galūnės turi būti apžiūrimos kiekvieną kartą, kai apžiūrimi įrenginiai. Povandeninių kabelių trasos apžiūrimos įmonės vadovo nustatytais terminais, bet ne rečiau kaip kas 12 metų.
Specialistai pasirinktinai turi atlikti kabelių linijų apžiūras. Linijos turi būti papildomai apžiūrimos įmonės vadovo nustatyta tvarka po polaidžio, didelių liūčių, potvynių, po kurių gali būti pažeidimų. Relinei apsaugai išjungus liniją turi būti atliekamos neeilinės apžiūros.
Per apžiūras pastebėti defektai turi būti įrašomi į žurnalą ir šalinami.
14 lentelė. Kabelių linijų trasų apžiūrų periodiškumas, mėnesiais
| Trasos charakteristika |
Kabelių įtampa |
|
| 6-35 kV |
110 kV ir aukštesnė |
|
| Žemėje paklotų kabelių trasos |
kabelių trasų priežiūros metu |
3 |
| Kolektoriuose, tuneliuose, šachtose ir po geležinkelių tiltais pakloti kabeliai |
36 |
6 |
| Papildymo punktai, kai įrengta alyvos slėgio signalizacija |
– |
1 |
| Kabelių šuliniai |
36 |
6 |
873. Elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai, kabelių šachtas, tunelius, aukštus ir kanalus reikia apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jei nėra nuolat budinčių darbuotojų – įmonės vadovo nustatytais terminais.
874. Kasinėti žemę ne savo kabelių trasose arba arti jų galima tik raštu gavus juos eksploatuojančios įmonės sutikimą.
875. Neleidžiama kasti žemės kasimo mašinomis arčiau kaip per metrą nuo kabelių, taip pat naudoti pneumatinių plaktukų, dalbų, kaplių gruntui virš kabelių smulkinti giliau kaip 0,3 m. Naudoti smūginius ir vibracinius įgilinimo mechanizmus leidžiama ne arčiau kaip 5 m nuo kabelių.
Prieš kasimo darbų pradžią, prižiūrint eksploatuojančios įmonės darbuotojams, būtina vietomis atkasti kabelį.
Sprogdinimo darbams atlikti turi būti numatytos papildomos techninės sąlygos.
876. Eksploatuojanti įmonė privalo periodiškai informuoti aplinkinius gyventojus apie žemės darbus arti kabelių trasų.
877. Vertikaliuosiuose trasos ruožuose, pablogėjus 35 kV įtampos kabelių popierinei izoliacijai, reikia keisti kabelius arba įmontuoti užtveriamąsias movas.
878. Kabelių žarninis apvalkalas turi būti nesutrūkinėjęs ir nepažeistas. Paklojus kabelius, jų apvalkalus reikia tikrinti vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.
879. Pažeistų kabelių pavyzdžius ir pažeistas kabelių movas būtina ištirti tokioje apimtyje, kad būtų galima nustatyti gedimo priežastis ir parengti priemones, kaip išvengti gedimų.
880. Kabelių linijų bandymų reikalingumą ir periodiškumą po remonto ir kasinėjimų, kurių metu buvo atkastos trasos, nustato įmonės vadovas.
X. RELINĖ APSAUGA IR ELEKTROS AUTOMATIKA
882. Visos elektrinių, pastočių ir elektros tinklų galios grandinės ir įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpųjų jungimų ir normalaus darbo režimo sutrikimų relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisais, saugikliais arba automatiniais jungikliais.
Relinės apsaugos, elektros automatikos ir avarinės bei įspėjamosios signalizacijos įtaisai turi būti įjungti ir parengti dirbti išskyrus tuos, kurie turi būti išjungti pagal jų veikimo principą, sistemos darbo režimą ir selektyvumo sąlygas.
883. Relinės apsaugos ir elektros automatikos padaliniai privalo registruoti ir tirti visus relinės apsaugos ir elektros automatikos įrenginių darbo atvejus, taip pat eksploatavimo metu išaiškintus gedimus ir defektus. Gedimai ir defektai turi būti šalinami įmonės vadovo nustatytais terminais priklausomai nuo gedimo ar defekto pobūdžio.
884. Ant relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisų panelių, spintų ir valdymo pultų abejose pusėse turi būti užrašai, nurodantys jų paskirtį (naudojant dispečerinius pavadinimus). Prie visų relių ir paneliuose įmontuotų antrinių grandinių aparatų iš abiejų panelio pusių turi būti užrašai arba žymenys, esantys schemose. Prie įtaisų (perjungimo raktai, signalinės relės ir lempos, bandymo blokai ir kita), kuriais naudojasi budintys darbuotojai, taip pat turi būti jų paskirtį nurodantys užrašai. Prie saugiklių turi būti nurodyta jų paskirtis ir lyduko vardinė srovė.
Ant bendrųjų skydų sumontuoti kelių junginių arba vieno junginio skirtingų relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisų aparatai, kuriuos reikia techniškai prižiūrėti atskirai, turi būti nuo kitų atskirti ryškia skiriamąja linija, išskyrus valdymo panelius.
885. Relinės apsaugos ir elektros automatikos paneliuose ir spintose prie raktų, tarpių, bandymo blokų ar kitokių įtaisų, kuriais budėtojai atlieka perjungimus, turi būti užrašai apie minėtųjų įtaisų padėtį visų režimų atvejais arba kitos vaizdžios kontrolės priemonės. Apie įtaisų perjungimus turi būti įrašoma operatyviniame žurnale.
886. Sugedus apsaugai arba ją išjungus, likusios junginio apsaugos turi jį apsaugoti nuo visų gedimų. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, reikia panaudoti laikinąsias apsaugas arba įrenginį išjungti.
887. Po remonto įjungiant linijas, šynas ir kitus įrenginius, taip pat juos perjungiant oriniais jungtuvais ir skyrikliais, turi būti įjungtos greit veikiančios junginio apsaugos ir jungtuvų išjungimo rezervavimo apsauga (jei ji yra). Jeigu jų įjungti negalima, reikia pagreitinti apsaugų veikimą arba įrengti laikinąją, nors ir neselektyvią, apsaugą.
888. Relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinių izoliacijos varža turi būti palaikoma nustatytose ribose.
889. Nauji įrenginiai įjungiami įmonės vadovo nustatyta tvarka. Įjungti leidžiama jeigu:
889.1. relinės apsaugos ir elektros automatikos žurnale yra įrašas apie derinimo darbų pabaigą ir įrenginio paruošimą įjungti;
890. Relinės apsaugos ir elektros automatikos įrenginių išjungimas turi būti įforminamas operatyvine paraiška. Jeigu yra pavojus, kad relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisai gali veikti netinkamai, jie turi būti išjungiami pagal 886 punkto reikalavimus be aukštesnes pareigas einančių darbuotojų leidimo, bet vėliau būtina apie tai juos informuoti ir įforminti paraišką.
891. Reles, aparatus ir pagalbinius relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisus, išskyrus tuos, kurių nustatymus keičia budėtojai, leidžiama atidaryti tik šiuos įrenginius prižiūrinčių padalinių personalui arba jų nurodymu budėtojams.
892. Valdymo pultų, spintų ir panelių gnybtinuose turi nebūti arti vienas kito gnybtų, kuriuos atsitiktinai sujungus galima įjungti ar išjungti junginį, užtrumpinti operatyvinės srovės grandines arba generatoriaus žadinimo grandines.
893. Vykdantys darbus relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse turi turėti atlikimo schemas, o 110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse – dar ir darbų sekos tipines arba specialiąsias programas. Vykdant darbus sudėtinguose relinės apsaugos ir elektros automatikos įrenginiuose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių, kad klaidingai nebūtų išjungti ar įjungti kiti įrenginiai.
Baigus darbus reikia patikrinti ar tinkamai prijungtos srovės, įtampos ir operatyvinės grandinės, įsitikinti, ar įranga veikia.
894. Jeigu vykdant darbus relinės apsaugos ir elektros automatikos įrenginiuose gali būti klaidingai išjungti arba įjungti kiti įrenginiai ar grandinės arba atsirasti nenumatytų poveikių, tai turi būti iš anksto įvertinta ir pažymėta šiuos darbus atlikti išduodamame nurodyme arba pavedime.
895. Relinės apsaugos ir automatikos įtaisai turi būti periodiškai apžiūrimi, tikrinami ir išbandomi pagal jiems taikomų techninių reglamentų reikalavimus. Jeigu relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisai veikia netinkamai, juos reikia tikrinti papildomai.
896. Budėtojai privalo tikrinti valdymo ir komutavimo įtaisų padėtį, signalizaciją, relinės apsaugos ir elektros automatikos įtaisų tvarkingumą ir paruoštumą darbui pagal jų išorinę būklę ir kontrolinių prietaisų parodymus. Nustačius nuokrypius nuo normų, personalo veiksmus reglamentuoja vietos instrukcijos. Budėtojai atsako už relinės apsaugos ir elektros automatikos įrenginių valdymo ir komutavimo įtaisų teisingą padėtį.
Apžiūrų, kurias atlieka budėtojai ir relinių padalinių darbuotojai, periodiškumą bei tvarką nustato įmonės vadovas.
897. Visi prie gnybtų prijungti laidai žymimi taip kaip ir schemose. Kontroliniai kabeliai galuose ir iš abiejų perėjimo per pertvaras pusių turi būti žymimi. Kontrolinių kabelių laisvųjų gyslų galai izoliuojami, jeigu nuo jų buvo pašalinta izoliacija.
898. Taisant sugedusius arba suduriant kontrolinius kabelius metaliniu apvalkalu, jų gyslos turi būti sujungiamos hermetiškomis movomis arba specialiose dėžutėse ir gnybtuose. Vidutiniškai 50 m kabelio ruože leidžiamas ne daugiau kaip vienas sujungimas. Movos ir dėžutės turi būti pažymėtos kabelių žurnaluose.
899. Jeigu oro, šviesos arba alyvos veikiama kontrolinių kabelių izoliacija gali irti, tai kabelių galuose išsišakojusios gyslos privalo turėti papildomą apsauginę dangą.
900. Nenaudojamos ir išjungtos srovės transformatorių antrinės apvijos turi būti užtrumpintos. Srovės ir įtampos transformatorių antrinės grandinės ir aukštojo dažnio kanalų prijungimo filtrų antrinės grandinės turi būti įžemintos.
901. Elektrinėse ir pastotėse įrengti registruojantieji prietaisai, turintys pagreitinimą avarinių režimų metu, automatiniai oscilografai ir jų paleidimo įrenginiai, ampermetrai, voltmetrai ir kiti prietaisai, naudojami relinės apsaugos ir automatikos įtaisų darbo analizei bei gedimų vietoms elektros linijose nustatyti, visada turi būti parengti dirbti. Minėtieji prietaisai prijungiami ir atjungiami pagal paraišką.
902. Operatyvinėse srovės grandinėse turi būti užtikrintas selektyvus automatinių jungiklių ir saugiklių veikimas.
903. Elektrinių ir pastočių valdymo pultuose ir skyduose bei relinės apsaugos ir elektros automatikos skyduose relinės apsaugos ir elektros automatikos bei priešavarinės automatikos grandinių perjungimo įtaisai turi būti išdėstyti vaizdžiai, to paties pobūdžio operacijos turi būti atliekamos vienodai.
XI. ĮŽEMINIMO ĮRENGINIAI
905. Visos metalinės elektros įrenginių dalys, kuriose pažeidus izoliaciją gali atsirasti įtampa ir dėl to gali nukentėti žmonės, sutrikti darbo režimas arba sugesti įrenginiai, turi būti įžemintos.
906. Visi elektros įrenginiai arba jų elementai, kuriuos reikia įžeminti, turi būti prijungti prie įžemintuvo arba įžeminimo magistralės atskirais įžeminimo laidininkais. Neleidžiama įrenginių į įžeminimo grandinę jungti nuosekliai.
907. Įžeminimo magistralės ir laidininkai prie požeminių įžemintuvo dalių (įžeminimo kontūro, įžeminamų konstrukcijų) turi būti privirinami. Įžemintuvo elementams iš spalvotųjų arba jais padengtų metalų sujungti turi būti naudojamos specialios jungtys. Įžeminimo laidininkai prie aparatų, elektros mašinų korpusų, elektros konstrukcijų ir kitur gali būti privirinami, priveržiami varžtais arba įpresuojami.
908. Atvirai nutiesti įžeminimo laidininkai turi būti apsaugoti nuo korozijos.
Naujai montuojant arba perdažant įžeminimo peilius, jų pavarų traukes, atvirai paklotas įžeminimo šynas ir įnulinimo laidus reikia žymėti:
908.1. 6-330 kV atvirųjų skirstyklų įžeminimo peilius 4-5 žalios ir 4-5 geltonos spalvos juostomis. Vienos spalvos juostos plotis 30-300 mm be tarpų;
908.2. 6-330 kV įžeminimo peilių pavarų traukes 2 žalios ir 2 geltonos spalvos juostomis. Vienos spalvos juostos plotis 50-100 mm be tarpų. Žaliomis ir geltonomis juostomis žymėti ir skyriklių bendrąsias traukes, kuriomis išjungiami pagrindiniai peiliai ir įjungiami įžeminimo peiliai;
908.3. skirstyklose, transformatorinėse, skirstomuosiuose punktuose ir elektros linijų atramose atvirai paklotus įžeminimo laidininkus žymėti žalios/geltonos spalvos skersinėmis 100 mm pločio juostomis be tarpų iki 2 m aukščio nuo žemės. Nereikia žymėti laidininkų, jungiančių įžemintuvus su apatinėmis atramų konstrukcijomis, skirtų laidų įnulinimui atramose bei įvadinių apskaitos spintų įžeminimo laidininkų (jie gali būti dažomi juoda spalva);
908.4. įžeminimo bei bendrus neutralės ir įžeminimo laidininkus patalpų viduje žymėti žalios/geltonos spalvos skersinėmis 100 mm pločio juostomis be tarpų; dažoma visa atvirai paklota šyna;
908.5. neutralės arba vidurinio laido laidininkus žymėti šviesiai mėlyna spalva 15-100 mm pločio juostomis kiekvienoje atšakoje matomoje vietoje arba spalvinti per visą jų ilgį. Šviesiai mėlyna spalva turi būti nežymimas bet kuris kitas laidininkas, kur spalvos gali susimaišyti.
Žymėjimą pradėti nuo nurodytos pozicijos ir pradėti žalia spalva, tai yra įžeminimo peilių – nuo tvirtinimo prie pavaros, pavarų traukių – nuo pavaros mechanizmo, atviros vertikaliosios įžeminimo šynos – nuo žemės.
Spalvos turi būti lengvai skiriamos, medžiagos ar dažai ilgaamžiai.
Jeigu laidininkai pagaminti iš spalvotųjų metalų arba jais dengti, jie gali būti žymimi lipniomis 2 žalios ir 2 geltonos spalvos juostomis iš abiejų laidininko pusių, skirtomis eksploatuoti lauko sąlygomis.
909. Kontroliuojant įžeminimo įrenginius reikia:
909.2. elektros įrenginio remonto metu, bet ne rečiau kaip kas 12 metų, pasirinktinai atkasti gruntą ir apžiūrėti žemėje esančius įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat nustatyti ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo, tarp dirbtinių ir natūralių įžemintuvų, patikrinti juos jungiančių laidininkų būklę;
910. Įžemintuvų varža turi būti matuojama:
910.1. elektrinėse, pastotėse ir oro linijose, sumontavus, rekonstravus ir suremontavus įžemintuvus;
910.2. pastebėjus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų su apsaugos nuo perkūnijos trosais atramose elektros išlydžių žymes arba elektros lanko suardytus izoliatorius;
910.3. 6-35 kV įtampos oro linijose prie atramų su skyrikliais ir viršįtampių ribotuvais – ne rečiau kaip kas 12 metų;
XII. APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ
912. Skirstyklos, jų įrenginiai ir elektros linijos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių ir komutacinių viršįtampių.
913. Kiekvienai skirstyklai ir oro linijai turi būti:
913.1. nustatytos skirstyklų stiebinių žaibolaidžių, prožektorių, bokštų, metalinių ir gelžbetonio konstrukcijų ir visų kitų aukštų statinių, į kurių saugomą teritoriją patenka srovės grandinės, apsaugos zonų ribos;
913.2. techniniuose dokumentuose atžymos apie labiausiai žaibų pažeidžiamus oro linijų ruožus, apie nelaidžių gruntų ruožus, apie vietoves, kuriose teršiama izoliacija, apie linijų sankirtas su kitomis elektros, ryšio, radijo transliacijos ir geležinkelių autoblokuotės linijomis;
913.4. skirstyklų schemos, kuriose nurodytos saugomų aparatų, nutiestų įžeminimo laidininkų ir žaibolaidžių, įrengtų ant portalų, vietos;
914. Neleidžiama iki 1000 V įtampos bet kokios paskirties oro linijų (apšvietimo, telefono, radiorelinių ir kitų) laidų tvirtinti prie atvirųjų skirstyklų konstrukcijų, stiebinių žaibolaidžių, prožektorių, aušinimo bokštų ir kaminų, taip pat nutiesti iki patalpų, kuriose gali įvykti sprogimas. Tokiose vietose žemėje turi būti nutiesti kabeliai metaliniais apvalkalais arba metaliniuose vamzdžiuose.
916. Intensyviai teršiamuose rajonuose viršįtampių ribotuvai turi būti tikrinami nenuimant jų nuo atramų pagal instrukcijų nurodymus.
917. Kai izoliuotosios arba kompensuotosios neutralės tinkluose yra įžemėjimas, personalas privalo nedelsiant ieškoti gedimo ir kuo greičiau jį likviduoti.
Kai yra įžemėjimas generatorinės įtampos tinkluose, taip pat tinkluose, iš kurių maitinami aukštosios įtampos varikliai, leidžiama dirbti pagal 725 punkto nurodymus.
918. 6-35 kV įtampos elektros tinkluose lanko gesinimo įrenginiai turi būti naudojami, kai talpinės srovės didesnės kaip 10 A. Leidžiama eksploatuoti nepilnai kompensuotuosius elektros tinklus, kurių talpinė srovė neviršija 25 A, o esami lanko gesinimo įrenginiai nepajėgia pilnai kompensuoti tinklų talpines sroves.
Lanko gesinimo reaktoriai turi būti reguliuojami.
Talpines įžemėjimo sroves, lanko gesinimo įrenginių sroves ir neutralės poslinkio įtampą reikia išmatuoti prieš pradedant eksploatuoti ir pakitus režimams.
919. Lanko gesinimo įrenginiai turi būti įrengiami pastotėse, kurios su kompensuojamuoju tinklu sujungtos ne mažiau kaip 2 elektros linijomis. Neleidžiama lanko gesinimo įrenginių įrengti galinėse pastotėse.
Prie transformatorių ir generatorių neutralių lanko gesinimo aparatai turi būti jungiami per skyriklius.
Neleidžiama lanko gesinimo įrenginių jungti prie tirpiaisiais saugikliais saugomų transformatorių.
920. Lanko gesinimo įrenginiai turėtų būti suderinti rezonansui.
Leidžiama perkompensuoti, tačiau induktyvioji įžemėjimo srovės dedamoji turi neviršyti 5 A, o išderinimas turi būti ne didesnis kaip 5%. Jei 6-10 kV įtampos tinkluose įrengtų lanko gesinimo įrenginių gretimųjų atšakų srovės labai skiriasi, leidžiama juos derinti su ne didesne kaip 10 A reaktyviąja įžemėjimo srovės dedamąja. 35 kV įtampos elektros tinkluose, kai talpinė įžemėjimo srovė mažesnė kaip 15 A, leidžiamas išderinimas ne didesnis kaip 10%.
Tinkluose leidžiama lanko gesinimo įrenginiams laikinai dirbti nevisiškai kompensavus talpines sroves, jei avarijų metu dėl fazių talpių nesimetrijos (pavyzdžiui, nutrūkus laidams arba perdegus saugikliams) neutralės poslinkio įtampa neviršys 70% fazinės įtampos.
921. Tinkluose, kuriuose kompensuotosios talpinės įžemėjimo srovės, nesimetrijos įtampa turi būti ne didesnė kaip 0,75% fazinės įtampos. Neutralės poslinkio įtampa neįžemėjusiame tinkle turi būti ne didesnė kaip 15% fazinės įtampos.
Nesimetrijos ir neutralės poslinkio įtampai sumažinti iki nurodytųjų dydžių reikia išlyginti fazių talpius žemės atžvilgiu, pakeičiant fazinių laidų išdėstymą arba perskirstant aukštojo dažnio ryšio kondensatorius tarp fazių.
Neleidžiama prijungti arba išjungti oro ir kabelių linijų laidų po vieną fazę, jeigu tai gali sukelti didesnį negu nurodyta neutralės poslinkį. Aukštojo dažnio kondensatoriai ir elektros mašinų apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių kondensatoriai prie tinklo gali būti jungiami tik patikrinus, ar žemės atžvilgiu fazių talpių nesimetrija yra leistina.
922. Naudojant ranka reguliuojamus lanko gesinimo įrenginius, jie turi būti derinami specialiuoju prietaisu. Neturint šio prietaiso, lanko gesinimo įrenginius reikia derinti pagal išmatuotąsias įžemėjimo, talpines ir kompensavimo sroves, atsižvelgiant į neutralės poslinkio įtampą.
923. Įrenginiuose vakuuminius jungtuvus nuo komutacinių viršįtampių rekomenduojama apsaugoti viršįtampių ribotuvais.
924. 110 kV įtampos pastotėse, kuriose įrengti NKF-110 tipo įtampos transformatoriai, prieš jungiant galios transformatorių prie neapkrautos šynų sistemos, reikia įžeminti jo neutralę. Taip yra išvengiama viršįtampių, atsirandančių dėl savaiminio neutralės poslinkio arba pavojingų ferorezonansinių procesų.
Prieš išjungiant iš tinklo neapkrautą šynų sistemą, prie kurios prijungti minėtojo tipo įtampos transformatoriai, būtina įžeminti galios transformatoriaus neutralę.
330 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose, kuriose įrengti įtampos transformatoriai, o jungtuvų kontaktus šuntuoja kondensatoriai, reikia patikrinti, ar išjungiant šynas negali atsirasti ferorezonansiniai viršįtampiai. Jeigu toks pavojus yra, turi būti imtasi priemonių išvengti ferorezonanso.
6-35 kV įtampos tinkluose, kur yra pavojus atsirasti ferorezonansiniams reiškiniams ir savaiminiam neutralės poslinkiui, turi būti naudojamos priemonės jiems išvengti.
925. Nenaudojamos transformatorių ir autotransformatorių žemesniosios (vidutinės) įtampos apvijos turi būti sujungtos žvaigžde arba trikampiu ir apsaugotos nuo viršįtampių įžeminant vieną fazę ar neutralę arba įrengiant viršįtampių ribotuvus prie kiekvienos fazės įvado.
Transformatorių neutralės, turinčios žemesnės klasės negu faziniai įvadai izoliaciją, nuo viršįtampių turi būti apsaugotos viršįtampių ribotuvais.
Tarp aukštesniosios įtampos transformatorių apvijų esančios nenaudojamos žemesniosios įtampos apvijos turi būti apsaugotos viršįtampių ribotuvais, prijungiamais prie kiekvienos fazės įvado. Apsaugos įrengti nebūtina, jeigu prie apvijų nuolat prijungtas ilgesnis kaip 30 m kabelis metaliniu apvalkalu arba šarvu.
926. 110 kV ir aukštesnės įtampos tinkluose relinės apsaugos ir sisteminės automatikos įtaisų darbą reikia suderinti taip, kad dėl operatyvinių ir automatinių išjungimų nebūtų atskirta 110 kV tinklo dalis, kurioje būtų vien tiktai transformatoriai neįžemintomis neutralėmis.
927. 110 kV ir aukštesnės įtampos tinklų įrenginiams leidžiamas trumpalaikis įtampos padidėjimas operatyvinių perjungimų ir avarinių režimų metu pateiktas 15 lentelėje. Nurodytieji dydžiai galioja ir nesinusinių įtampų amplitudėms.
15 lentelė. Leidžiamas įtampos padidėjimas 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų įrenginiams, %
| Įrenginiai |
Vardinė įtampa, kV |
Leistinojo įtampos padidėjimo trukmė, s |
|||
| 1200 |
20 |
1 |
0,1 |
||
| Galios transformatoriai ir autotransformatoriai |
110 kV ir aukštesnė |
10/10 |
25/25 |
90/50 |
100/50 |
| Įtampos transformatoriai |
110 kV ir aukštesnė |
15/15 |
35/35 |
100/50 |
110/58 |
| Komutavimo aparatai, srovės transformatoriai, ryšio kondensatoriai ir šynos |
110 kV ir aukštesnė |
15/15 |
60/60 |
120/70 |
140/80 |
| Visų tipų ventiliniai iškrovikliai |
110 kV ir aukštesnė |
15 |
35 |
38-70 |
|
Pastaba. Skaitiklyje nurodytas leistinasis fazinės, o vardiklyje tarpfazinės įtampos padidėjimas.
Tarpfazinės įtampos padidėjimas taikomas tik trifazių galios transformatorių, šuntuojamųjų reaktorių ir elektromagnetinių įtampos transformatorių, taip pat esančių viename bake arba ant bendrojo rėmo išdėstytų trijų polių aparatų izoliacijai.
60, 70 ir 80% įtampos padidėjimai, nurodytieji 15 lentelės trečiosios eilutės vardikliuose, turi būti taikomi 110 kV komutavimo aparatų išorinei tarpfazinei izoliacijai.
Jeigu padidėjusios įtampos trukmė yra tarp dviejų 15 lentelėje nurodytųjų dydžių, tai turi būti priimamas įtampos padidėjimas, leidžiamas didesnei trukmei. Kai įtampos padidėjimo trukmė 0,1< t < 0,5 s, leidžiamas įtampos padidėjimas:
Ue. s. = U1s + 0,3 (U0,1s – U1s),
kur U1s ir U0,1s – leidžiami įtampos padidėjimai, kai jų trukmė atitinkamai 1 ir 0,1 s.
Jeigu padidėjusi įtampa tuo pat metu veikia kelis įrenginius, tai leidžiamas įtampos padidėjimas visai įrenginių grupei turi būti ribojamas pagal leidžiamą įtampos padidėjimą tam įrenginiui, kuriam nurodyta mažiausia leistinoji įtampa.
1200 s trukmės įtampos padidėjimų per metus turi būti ne daugiau kaip 50. Įtampos padidėjimų, kurių trukmė 20 s, turi būti ne daugiau kaip 100 per elektros įrenginio eksploatavimo standarte nurodytą laiką arba per 25 metus, jei toks laikas nenurodytas. Šiuo atveju 20 s trunkančių įtampos padidėjimų turi būti ne daugiau kaip 15 per 1 metus ir ne daugiau kaip 2 per parą.
Laikotarpis tarp dviejų 1200 ir 20 s trukmės įtampos padidėjimų turi būti ne trumpesnis kaip 1 valanda. Jeigu per valandą įvyko du 1200 s trukmės įtampos padidėjimai, tai per artimiausias 24 valandas trečią kartą padidėti įtampai leidžiama tik tada, jeigu susidarė avarinė situacija, bet ne anksčiau kaip po 4 valandų.
0,1 ir 1 s trukmės įtampos padidėjimų skaičius nereglamentuojamas.
330 kV ir aukštesnės įtampos linijoms ir toms 110 kV linijoms, kur įtampa gali pakilti daugiau kaip 10% didžiausios darbo įtampos, turi būti įrengta apsauga nuo įtampos padidėjimo.
Norint išvengti įtampos leistinųjų dydžių viršijimo, turi būti nurodyta kiekvienos 330 kV ir aukštesnės įtampos, taip pat kiekvienos ilgos 110 kV įtampos elektros tiekimo linijos įjungimo tvarka, kurią nustato įmonės vadovas.
928. Atsikurianti įtampa tarp jungtuvo kontaktų, neatsižvelgiant į 15 lentelėje nurodytuosius dydžius, turi būti apribota:
928.1. iki 240% arba 280% vardinės (priklausomai nuo jungtuvo modifikacijos) 110 kV įrenginiams ir iki 300% – 330 kV ir aukštesnės įtampos įrenginiams; pagal linijos nepažeistos fazės išjungimo sąlygas, esant nesimetriniam trumpajam jungimui;
XIII. APŠVIETIMAS
929. Darbinis ir avarinis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų apšviestumo normas.
Avarinio apšvietimo šviestuvai turi skirtis nuo darbinio apšvietimo šviestuvų, turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais arba būti kitokios spalvos.
Kaminų ir kitų aukštų statinių, aukštesnių nei 45 m, apsauginis apšvietimas turi atitikti aukštuminių kliūčių apsauginio apšvietimo taisykles.
930. Elektrinių ir pastočių pagrindinio, centrinio ir blokinio valdymo pultų patalpose, taip pat dispečerinių punktų pagrindinio skydo panelių fasaduose avarinis apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 30 lx, o grindų lygyje – ne mažesnis kaip 0,5 lx. Viena arba dvi lempos turi būti nuolat prijungtos prie nuolatinės srovės šynų. Evakuacijos kelių apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 30 lx.
931. Avarinį ir darbinį apšvietimą reikia prijungti prie skirtingų elektros šaltinių. Išjungus pagrindinius maitinimo šaltinius, elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai, dispečeriniuose punktuose avarinis apšvietimas turi automatiškai persijungti prie akumuliatorių baterijos arba prie kito elektros šaltinio.
Neleidžiama prie avarinio apšvietimo tinklo prijungti apkrovos, nepriklausančios avariniam apšvietimui.
Avarinio apšvietimo tinkle turi nebūti rozečių.
932. Kilnojamieji šviestuvai, naudojami remonto metu, turi būti ne aukštesnės kaip 50 V įtampos ir ne aukštesnės kaip 12 V įtampos dirbant ypač didelio pavojingumo aplinkoje.
12-50 V įtampos šakutės turi netikti 127 ir 220 V įtampos lizdams. Greta rozečių turi būti užrašytas įtampos dydis.
Jei yra įrengta greitai veikianti skirtuminių srovių apsauga, gali būti naudojami 127- 220 V įtampos kilnojamieji šviestuvai, naudojami remonto metu.
933. Lempos galia turi būti ne didesnė kaip nurodyta šviestuvo techninėje charakteristikoje. Neleidžiama nuimti šviestuvų šviesos sklaidytuvų, ekranuojančiųjų ir apsauginių grotelių.
934. Elektrinių ir pastočių vidaus, išorės, taip pat apsauginio apšvietimo įrenginiai turi būti prijungti skirtingomis linijomis.
Išorės, išskyrus kuro sandėlių ir nutolusių elektrinės objektų, darbinis apšvietimas, taip pat apsauginis apšvietimas turi būti valdomas iš centrinio valdymo pulto.
935. Elektrinių apšvietimo tinklas turi būti prijungtas per stabilizatorius arba prie tam skirtų transformatorių, kurie palaiko reikiamą įtampą.
Lempos turi būti maitinamos ne didesne kaip vardinė įtampa.
Tolimiausių darbinio apšvietimo lempų ir prožektorių įtampa negali sumažėti daugiau kaip 5% vardinės tinklo įtampos, o tolimiausių išorinio bei avarinio apšvietimo lempų ir 12-50 V įtampos lempų – ne daugiau kaip 10% (liuminescencinių lempų – ne daugiau kaip 7,5%) vardinės tinklo įtampos.
936. Skirstyklų koridoriuose su dviem išėjimais ir pereinamuosiuose tuneliuose apšvietimas turi būti valdomas iš dviejų vietų.
937. Apšvietimo tinklo skyduose ir rinklėse greta visų jungiklių (kirtiklių, automatinių jungiklių) turi būti užrašai su jungiklio pavadinimu, o greta saugiklių turi būti nurodyta lyduko srovė.
938. Budintieji privalo turėti apšvietimo tinklo schemas, saugiklių, lydukų ir visų įtampų lempų atsargą. Visi budintys darbuotojai, net ir esant avariniam apšvietimui, privalo turėti elektrinius žibintus.
939. Valyti šviestuvus, keisti lempas ir saugiklius turi elektros arba kitų padalinių specialiai apmokyti darbuotojai. Šviestuvų valymo periodiškumas nustatomas priklausomai nuo aplinkos užterštumo sąlygų.
Leidžiama prižiūrėti šviestuvus nuo tiltinių kranų laikantis specialių saugos reikalavimų.
940. Apšvietimo tinklą reikia apžiūrėti ir tikrinti:
XIV. ELEKTROLIZĖS ĮRENGINIAI
942. Elektrolizės įrenginių indai turi atitikti ir būti eksploatuojami vykdant slėginių indų naudojimosi reikalavimus.
943. Eksploatuojant elektrolizės įrenginius būtina kontroliuoti:
944. Elektrolizės įrenginių technologinės apsaugos turi išjungti keitiklių agregatus (variklius-generatorius), dingus maitinimo įtampai ir kai atsiranda šie nuokrypiai:
944.6. polių trumpieji jungimai su žeme (elektrolizeriams su centriniu dujų nuvedimu).
Automatiškai išsijungus elektrolizeriui, pasiekus +700C temperatūrą elektrolito cirkuliavimo kontūre, padidėjus vandenilio koncentracijai elektrolizerio ir dujų analizatorių daviklių patalpose iki l%, į valdymo skydą turi būti perduodamas signalas. Gavę signalą budintieji darbuotojai turi apžiūrėti įrenginį ne vėliau kaip per 15 min.
Technologinei apsaugai išjungus įrenginį, budintieji darbuotojai jį gali įjungti tik išaiškinę ir pašalinę išjungimo priežastį.
945. Be nuolatinės budinčiųjų priežiūros dirbantį elektrolizės įrenginį reikia apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per pamainą vadovaujantis eksploatavimo instrukcija. Pastebėti defektai ir sutrikimai turi būti registruojami žurnale (kartotekoje) ir kuo greičiau šalinami.
946. Siekiant patikrinti, ar tvarkingi automatiniai dujų analizatoriai, kartą per parą reikia atlikti deguonies kiekio vandenilyje ir vandenilio kiekio deguonyje cheminę analizę. Jei vienas automatinių dujų analizatorių yra netvarkingas, šią cheminę analizę reikia atlikti kas 2 valandas.
947. Vandenilio bei deguonies slėgio reguliatoriuose ir resiveriuose apsaugos vožtuvai turi būti sureguliuoti pagal gamintojo instrukciją, bet ne daugiau kaip 15% nei vardinis slėgis. Slėgio reguliatorių apsaugos vožtuvus reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, o resiverių apsaugos vožtuvus – ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Apsaugos vožtuvus reikia bandyti azotu arba švariu oru.
948. Vandenilio ir deguonies tiekimo į resiverius vamzdynuose ir vamzdynuose, kuriais nudruskintas vanduo (kondensatas) paduodamas į maitinimo bakus, turi būti įrengti sandarūs atbuliniai vožtuvai dujoms.
949. Elektrolizei reikia naudoti vandenį, kuriame yra ne daugiau kaip 30 mg/kg geležies, ne daugiau kaip 20 mg/kg chloridų ir ne daugiau kaip 70 mg-ekv/kg karbonatų.
950. Elektrolizerių gaminamo vandenilio švarumas turi būti ne mažesnis kaip 99%, o deguonies – ne mažesnis kaip 98%.
Dujų slėgį aparatuose leidžiama padidinti iki vardinio, kai vandenilio ir deguonies švara atitinka nurodytąją.
951. Elektrolito elektrolizeryje temperatūra turi būti ne didesnė kaip +800C, o elektrolizerio karščiausių ir šalčiausių narvelių temperatūrų skirtumas – ne didesnis kaip 200C.
952. Elektrinės reikmėms naudojamo deguonies slėgis resiveriuose turi būti mažesnis už vandenilio slėgį resiveriuose.
953. Prieš įjungiant elektrolizerį, visus aparatus ir vamzdynus reikia prapūsti azotu. Naudojamo azoto švarumas turi būti ne mažesnis kaip 97,5%. Prapūtimas yra baigtas, jei išpučiamose dujose yra ne mažiau kaip 97,0% azoto.
Neleidžiama elektrolizerio aparatūros prapūsti anglies dvideginiu.
954. Elektrolizeris prie suslėgtojo vandenilio rinktuvų prijungiamas, kai slėgis elektrolizerio sistemoje yra ne mažiau kaip 50 kPa didesnis negu slėgis rinktuvuose.
955. Orui arba vandeniliui iš resiverių pašalinti naudojamas anglies dvideginis arba azotas. Oras anglies dvideginiu šalintinas tol, kol anglies dvideginio viršutinėse resiverio dalyse bus ne mažiau kaip 85%, o vandenilis – kol anglies dvideginio bus ne mažiau kaip 95%.
Oras arba vandenilis azotu šalintinas tol, kol išpučiamose dujose azoto bus ne mažiau kaip 97%.
Jei rinktuvus reikia apžiūrėti iš vidaus, prieš tai juos reikia prapūsti oru, kol deguonies koncentracija išpučiamose dujose bus ne mažesnė kaip 20%.
Azotas arba anglies dvideginis iš resiverių vandeniliu šalintinas tol, kol vandenilio apatinėje resiverių dalyje bus ne mažiau kaip 99%.
956. Eksploatuojant elektrolizės įrenginius reikia patikrinti:
957. Dirbant vandenilio arba deguonies absorbcinio džiovinimo įrenginiui, džiovintuvus reikia perjunginėti pagal grafiką.
Džiovinant vandenilį šaldymo metodu, išeinančio iš garintuvo vandenilio temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip minus 50C.
Kad garintuvas atšiltų, jį reikia pagal grafiką išjunginėti.
958. Išjungiant elektrolizės įrenginį ne ilgiau kaip vienai valandai, leidžiama palikti aparatūros vardinį dujų slėgį. Šiuo atveju turi būti įjungta slėgio skirtumo padidėjimo deguonies ir vandenilio slėgio reguliatoriuose signalizacija.
Išjungiant elektrolizės įrenginį ne ilgiau kaip keturioms valandoms, dujų slėgis aparatūroje turi būti sumažintas iki 10-20 kPa, o išjungiant ilgiau kaip keturioms valandoms, aparatūrą ir vamzdynus reikia prapūsti azotu. Prapūsti reikia visais atvejais, jei pastebėjus gedimą išjungiamas elektrolizeris.
959. Elektrolizės įrenginyje dirbant vienam elektrolizeriui, o antram esant rezerve, rezervinio elektrolizerio vandenilio ir deguonies išleidimo į atmosferą čiaupai turi būti atidaryti.
960. Elektrolizerius išplauti, patikrinti elektrolizerių narvelių suspaudimą ir armatūrą reikia kartą per 6 mėnesius.
Elektrolizeriai techniškai prižiūrimi ir remontuojami įmonės vadovo nustatyta tvarka. Remontas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 6 metus.
XV. ENERGETIKOJE NAUDOJAMOS ALYVOS
962. Eksploatuojant izoliacines alyvas reikia vadovautis normomis bei standartais ir užtikrinti patikimą agregatų alyvos sistemų ir alyva užpildytų elektros įrenginių darbą, palaikyti reikiamą izoliacinių alyvų elektrinį atsparumą, organizuoti vartotos alyvos surinkimą, regeneravimą ir pakartotinį naudojimą.
963. Gaunamos šviežios izoliacinės alyvos privalo turėti kokybės sertifikatus (pasus).
Izoliacinės alyvos kokybės kontrolė atliekama vadovaujantis Elektros įrenginių bandymų normomis ir apimtimis.
964. Po remonto elektros įrenginiai turi būti užpildomi izoliacine alyva, kurios kokybiniai rodikliai atitinka Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių reikalavimus.
965. Šviežios izoliacinės alyvos markė parenkama atsižvelgiant į įrenginių tipą ir įtampos klasę. Jeigu reikia, leidžiama maišyti šviežias alyvas, skirtas vienodoms ar artimoms naudojimo sritims. Įvairių įtampos klasių alyvų mišinio leidžiama pripilti tik žemiausios įtampos klasės įrenginius. 110 kV ir aukštesnės įtampos hermetiškuose įvaduose maišyti skirtingų markių alyvas neleidžiama.
966. Didesnės kaip 630 kV·A galios transformatorių sorbentus termosifoniniuose ir adsorbciniuose filtruose reikia keisti, jei alyvos rūgštingumas didesnis kaip 0,1 mg KOH viename grame alyvos arba kai vandenyje tirpių rūgščių daugiau kaip 0,0144 mg KOH viename grame alyvos. 630 kV A ir mažesnės galios transformatorių sorbentus reikia keisti, kai nepatenkinamos kitos izoliacijos charakteristikos.
Sorbentų drėgnumas, dedant juos į filtrus, turi būti ne didesnis kaip 0,5%.
967. Izoliacinė alyva turi būti tikrinama laboratorijoje šiais atvejais:
967.1. prieš išpilant iš geležinkelių cisternų nustatomi izoliacinės alyvos kokybiniai rodikliai (išskyrus pramušimo įtampą) ir jie palyginami su kokybės sertifikatu vadovaujantis Elektros įrenginių bandymo normomis ir apimtimis. Iš geležinkelio cisternos paimtame alyvos bandinyje nustatyti stabilumą leidžiama priėmus alyvą;
967.3. rezervinė alyva – atliekant trumpąją analizę (ne rečiau kaip kartą per 3 metus). Pramušimo įtampa turi būti tikrinama kasmet.
Atliekant izoliacinės alyvos trumpąją analizę, nustatoma pliūpsnio temperatūra, pramušimo įtampa, rūgštingumas ir tirpiųjų rūgščių bei šarmų vandenyje kiekis. Mechanines priemaišas ir neištirpusį vandenį leidžiama nustatyti vizualiai tik neturint tam skirtų prietaisų.
969. Elektrinėse turi būti laikoma izoliacinės alyvos atsarga, ne mažesnė kaip vieno didžiausio alyvinio jungtuvo talpa, ir papildoma atsarga, ne mažesnė kaip 1% visos įpiltos į įrenginius alyvos. Elektrinėse, kuriose yra tik oriniai arba mažo tūrio alyviniai jungtuvai, papildoma atsarga turi būti ne mažesnė kaip 10% alyvos, telpančios didžiausiame transformatoriuje.
Kitose eksploatuojančiose įmonėse izoliacinės alyvos atsarga turi būti ne mažesnė kaip 2% telpančios įrenginiuose alyvos.
970. Prieš išpilant turbininę alyvą iš cisternų reikia patikrinti laboratorijoje jos kokybinius rodiklius ir palyginti su kokybės sertifikatu; mechanines priemaišas ir neištirpusį vandenį leidžiama nustatyti vizualiai tik neturint tam skirtų prietaisų.
Išpiltos iš cisternos į rezervuarus turbininės naftos alyvos tikrinamas deemulsacijos laikas, oksidavimosi stabilumas ir antikorozinės savybės.
971. Garo turbinose bei maitinimo siurbliuose vartojama turbininė alyva turi atitikti šias normas:
971.1. Ugniai atspari (sintetinė) alyva:
971.2. Naftos alyva:
971.2.3. ištirpusio šlamo (kai alyvos rūgštingumas didesnis kaip 0,1 mg KOH viename grame alyvos) turi nebūti;
971.2.4. alyva turi būti atspari oksidavimuisi. Atsparumo oksidavimuisi bandymas atliekamas +1200C temperatūroje, deguonies debitas – 200 cm3/min., bandymo trukmė – 14 val. nenutrūkstamai. Po sendinimo analizuojamoji alyva turi atitikti šias normas:
971.2.4.2. nuosėdų masė – ne daugiau kaip 0,15%.
Alyvų ir jų mišinių, kurių rūgštingumas 0,1 mg KOH viename grame alyvos arba didesnis, oksidavimosi stabilumas nustatomas kartą per metus prieš apkrovų maksimumo sezoną. Maitinimo elektros ir turbininių siurblių alyvos sistemų alyvai šis rodiklis nenustatinėjamas.
972. Ugniai atsparios turbininės alyvos, kurių rūgštingumas pasiekia ribinį, turi būti regeneruojamos gamykloje.
Ugniai atsparios turbininės alyvos turi būti eksploatuojamos pagal specialią instrukciją.
973. Naudojama hidroturbinų alyva turi atitikti šias normas:
974. Rezervinė ir vartojama turbininė alyva turi būti periodiškai vizualiai tikrinama ir tiriama trumposios analizės būdu.
Atliekant trumpąją analizę nustatoma:
974.2. ugniai atsparios alyvos rūgštingumas, vandenyje tirpiųjų rūgščių kiekis, vandens kiekis ir mechaninių priemaišų kiekis pagal švarumo klases.
Vizualiai alyva tikrinama pagal išorinę išvaizdą, nustatant, ar nėra joje vandens, šlamo ir mechaninių priemaišų. Pagal tai sprendžiama, ar būtina alyvą valyti.
975. Turbininės alyvos trumpąją analizę reikia atlikti tokiu periodiškumu:
975.1. Ugniai atsparios alyvos:
975.2. Naftos alyvos:
975.3. Hidroturbinų alyvos:
975.3.2. eksploatavimo metu – ne rečiau kaip kas metus, jei alyva yra visiškai skaidri ir ištirpusio šlamo masės dalis ne didesnė kaip 0,005%, ir ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, jei ši dalis didesnė kaip 0,005%. Atsiradus alyvoje drumzlių, atliekama skubi trumpoji jos analizė.
Vizualiai nustačius, kad alyvoje yra šlamo arba mechaninių priemaišų, taip pat atliekama trumpoji analizė.
Rezervinės turbininės naftos alyvos trumpoji analizė atliekama ne rečiau kaip kas 3 metus ir prieš pilant į įrenginius, o ugniai atsparios alyvos – ne rečiau kaip kas metus ir prieš pilant į įrenginius.
976. Garo turbinose ir turbininiuose siurbliuose naudojama alyva vizualiai tikrinama kartą per parą.
Hidroelektrinėse, kuriose yra budintieji darbuotojai, hidroturbinose naudojama alyva vizualiai tikrinama kartą per savaitę, o automatizuotose hidroelektrinėse – per kiekvieną eilinę įrenginių apžiūrą, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
977. Turbininės alyvos atsargos dydį elektrinėse nustato įmonės vadovas, bet ne mažesnį kaip 2% įpiltos į įrenginius alyvos.
Ugniai atsparios turbininės alyvos nuolatinė atsarga turi būti ne mažesnė kaip vienam turboagregatui reikalingas per metus papildyti kiekis.
978. Gaunama industrinė alyva ir konsistenciniai tepalai turi būti vizualiai tikrinami, ar nėra juose mechaninių priemaišų ir vandens. Be to, papildomai tikrinama, ar industrinės alyvos klampumas atitinka normas.
979. Pagalbiniams įrenginiams turi būti tepalų atsarga ir nustatytos įrenginių sunaudojamų tepalų normos bei keitimo periodiškumas.
980. Pagalbinių įrenginių tepimo sistemose, kuriose alyvos cirkuliacija priverstinė, turi būti vizualiai tikrinama, ar nėra alyvoje mechaninių priemaišų, šlamo ir vandens, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kai atsiranda teršalų, alyva turi būti valoma arba keičiama.
982. Papildomos analizės reikalingumas ir periodiškumas konkretiems įrenginiams nustatomas pagal alyvos vartojimo instrukcijas.
VII. OPERATYVINIS DISPEČERINIS VALDYMAS
I. UŽDAVINIAI IR VALDYMO ORGANIZAVIMAS
985. Elektros sistemos įmonėse dispečerinis valdymas turi būti organizuotas visą parą, kad elektrinės, katilinės, elektros ir šilumos tinklai dirbtų patikimai.
Šio valdymo uždaviniai:
985.1. elektros sistemos ir šilumos tinklų režimų parengimas ir realizavimas, užtikrinantis normalų ir patikimą elektros ir šilumos tiekimą vartotojui;
985.5. elektros sistemos ekonomiško darbo užtikrinimas bei energetinių resursų racionalus naudojimas;
986. Kiekvienoje energetikos įmonėje (elektrinėje, perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, katilinėse ir šilumos tinklų padaliniuose) turi būti organizuotas operatyvinis įrenginių valdymas visą parą, kurio uždaviniai yra:
987. Dispečerinis valdymas turi būti organizuotas pagal laiptuotąją struktūrą, numatančią operatyvinės kontrolės ir valdymo funkcijų tarp įvairių pakopų paskirstymą, taip pat žemesniosios valdymo pakopos pavaldumą aukštesniajai.
988. Elektros sistemoje dispečerinio valdymo funkcijas atlieka:
989. Kiekvienai dispečerinio valdymo pakopai turi būti nustatytos dvi įrenginių ir statinių valdymo kategorijos – operatyvinio valdymo ir operatyvinio tvarkymo.
990. Įrenginių operatyvinis valdymas – kai operatyvinis dispečerinis personalas tiesiogiai vadovauja arba koordinuoja veiksmus tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius perjungimus energetikos objektuose.
Operacijos vykdomos tiesiogiai vadovaujant aukštesnės pakopos dispečeriui.
991. Įrenginių operatyvinis tvarkymas – kai operatyvinis dispečerinis personalas duoda leidimą vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam energetikos objektus.
Operacijos vykdomos aukštesniosios pakopos dispečeriui leidus.
992. Elektros linijos, šilumos vamzdynai, elektrinių, katilinių ir tinklų įrenginiai turi būti suskirstyti pagal dispečerinio valdymo lygius.
Elektros linijų, šilumos vamzdynų, įrenginių, kuriuos operatyviai valdo ir tvarko energetikos objektų ar sistemos dispečeriai, sąrašai turi būti sudaryti aukštesniosios operatyvinio valdymo pakopos personalo sprendimu. Kiekvienoje dispečerinėje ir energetikos objekte sudarytus sąrašus tvirtina įmonės vadovas.
993. Elektros sistemos dispečeriui (ESD) operatyviai pavaldūs elektrinių pamainos vadovai ir elektros tinklų vidutinės pakopos dispečerinis personalas (VPD).
Perdavimo tinklo dispečeris (PTD) operatyviai valdo aptarnaujamos zonos pagrindinius 110, 330 kV elektros tinklus, jiems operatyviai pavaldūs skirstomųjų tinklų dispečeriai (STD), jų valdomų pastočių budintieji ir operatyvinis remontą atliekantis personalas, eksploatuojantis PTD valdomus įrenginius. PTD sudėtyje gali būti operatyvinė išvažiuojamoji brigada (OIB).
STD operatyviai valdo 0,38, 6, 10, 35 kV savo rajono (miesto) skirstomuosius elektros tinklus, jam operatyviai pavaldūs pastočių/elektrinių budintieji, operatyvinis remontą atliekantis personalas ir operatyvinė išvažiuojamoji brigada.
994. Leidžiamas daugiapakopis operatyvinis pavaldumas (pavyzdžiui, VE-2 pamainos vadovas aktyviosios ir reaktyviosios galių reguliavimo klausimuose pavaldus ESD, 110 kV tinklo dalyje – PTD ir 6, 10 kV tinklo dalyje – STD).
995. Lygiagrečiai dirbant elektros sistemoje, santykiai tarp skirtingų operatyvinio dispečerinio valdymo pakopų nepriklausomai nuo nuosavybės formos turi būti reglamentuoti nuostatais ir/arba sutartimis. Nuokrypiai nuo sutarčių neleistini. Ginčytini klausimai sudarant sutartis sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
996. Operatyvinis dispečerinis valdymas turi būti vykdomas iš dispečerinių valdymo punktų, aprūpintų dispečerinio ir technologinio valdymo priemonėmis, kontrolės ir matavimo sistemomis bei operatyvinėmis schemomis. Dispečerinio valdymo punktai turi būti aprūpinti rezerviniu įtampos šaltiniu.
II. DARBO REŽIMO PLANAVIMAS
998. Planuojant energetinius režimus turi būti užtikrinta:
998.1. subalansuotas elektros gamybos ir galios poreikio grafikas, elektrinių, šilumos šaltinių, elektros sistemos apkrovos, įvertinant energetinius resursus, įrenginių būklę, elektros ir šilumos tinklų pralaidumą;
998.2. režimų operatyvinio valdymo principų efektyvumas bei priešavarinės ir režimų automatikos sistemų funkcionavimas;
1000. Ilgalaikis elektros sistemos energetikos objektų režimas turi būti planuojamas charakteringiems metų laikotarpiams (žiemos apkrovų maksimumo ir vasaros apkrovų minimumo laikotarpiams).
Ilgalaikio režimo planavimo metu turi būti numatyta:
1000.1. metų, ketvirčių, mėnesių energijos balansų parengimas bei galios balansas apkrovos maksimumo valandą;
1000.2. šilumos šaltinių disponuojamos galios ir šilumos apkrovos prijungimų sezoninių balansų parengimas;
1000.3. elektrinių galios maksimumo dydžiai, elektros suvartojimas, elektrinių disponuojamos galios, įvertinant instaliuotosios galios naudojimo efektyvumo koeficientą bei turimus mėnesinius energetinius resursus;
1000.5. pagrindinių elektrinių, šilumos tinklų ir katilinių, pastočių bei elektros linijų, relinės apsaugos ir automatikos įrenginių remonto planų parengimas metams, mėnesiams;
1000.6. elektrinių, elektros ir šilumos tinklų sujungimų schemų parengimas normaliam ir remonto režimams;
1000.7. normalių, remonto ir poavarinių režimų skaičiavimai, įvertinant naujų generuojančiųjų galių ir elektros sistemos objektų įjungimą bei priešavarinės ir režimų automatikos nustatymų parametrų parinkimą;
1000.8. maksimalių ir avarinių leistinųjų galios srautų skaičiavimai ir nustatymai, įvertinant normines stabilumo atsargas elektros linijomis (pjūvius) esant tinklo normalioms ir remontinėms schemoms;
1000.9. trumpojo jungimo srovių skaičiavimai, įrenginių elektrodinaminio ir terminio stabilumo pagal schemas režimų tikrinimas, jungtuvų atjungimo galios atitikimas bei priešavarinės ir režimų automatikos parametrų tinkamumas;
1000.10. elektrinių, šilumos šaltinių, elektros ir šilumos tinklų techninių ekonominių charakteristikų skaičiavimas optimaliam režimui;
1000.11. operatyvinio personalo instrukcijų patikslinimas, organizuojant režimą bei naudojant priešavarines ir režimų automatikos priemones;
1001. Elektros sistemos, katilinių ir šilumos tinklų trumpalaikis režimas turi būti planuojamas nuo vienos paros iki savaitės.
Trumpalaikio planavimo metu būtina numatyti:
1001.2. optimalų galios paskirstymą tarp elektrinių ir atskirų agregatų, tarpsisteminių galios srautų paros grafikų užduotis (galios srautų saldo), elektros sistemos ir kiekvienos elektrinės apkrovų paros grafikus;
1002. Elektros sistemos dispečeriui turi būti pateikti dispečerinės tarnybos vadovo patvirtinti elektros sistemos ir elektrinių aktyviosios apkrovos ir galios rezervo paros grafikai bei duomenys apie tarpsisteminius galios srautus.
Atskirų šiluminės elektrinės agregatų (jei jie skirtingi) apkrovų grafikus tvirtina tos elektrinės vadovas.
Hidroelektrinių apkrovų grafikuose turi būti įvertinti kitų ūkio šakų poreikiai (laivybos, žemės ūkio, vandens tiekimo, žuvų neršto laikotarpis ir kiti), vadovaujantis galiojančiais tarpžinybiniais dokumentais.
Šilumos apkrovų grafikus kiekvienam šilumos šaltiniui rengia šilumos tinklų dispečerinės tarnybos, juos tvirtina šių tinklų dispečerinės tarnybos vadovas.
1003. Elektrinių ir katilinių pagrindinių įrenginių ir statinių remontų grafikai, turintys įtakos bendrajai elektrinės galiai, kitiems metams sudaromi remiantis įrenginių techninės būklės analize bei užduotomis remontinės galios apimtimis kiekvienam mėnesiui. Šie grafikai turi būti suderinti su atitinkamos pakopos dispečerine tarnyba ir patvirtinti įmonės vadovo.
Metinių remonto grafikų pakeitimai leidžiami išimtiniais atvejais, suderinus su atitinkamos pakopos dispečerine tarnyba.
1004. Elektros linijų, pastočių, sisteminės relinės apsaugos ir automatikos bei ryšių įrenginių metiniai remonto grafikai turi būti suderinti su atitinkamos pakopos dispečerine ir patvirtinti elektros sistemos ar energetikos įmonės vadovų priklausomai nuo operatyvinio pavaldumo.
Remontų grafikai, pagal kuriuos šilumos tinklai riboja karšto vandens tiekimą ne šildymo sezono metu, turi būti suderinti su savivaldybėmis.
1005. Elektros sistemos dispečerinė tarnyba kasmet pateikia elektros sistemоs automatinio dažninio nukrovimo (ADN) ir dažninio automatinio kartotinio įjungimo (DAKĮ) apimtis ir nustatymus perdavimo ir skirstomiesiems elektros tinklams.
Nustato ADN apimtis, nustatymus ir išdėstymą, įvertinant galios balansus, DAKĮ įrenginių apimtis ir nustatymus.
Automatinio agregatų paleidimo nustatymus hidroelektrinėms bei hidroakumuliacinėms elektrinėms ir dujų turbinų įrenginiams. Tais atvejais, kai pažemėja dažnis, hidroagregatai automatiškai perjungiami iš sinchroninio kompensatoriaus režimo į generatorinį ar HAE agregatai perjungiami iš siurblio režimo į generatorinį, esantys rezerve – paleidžiami.
1006. Aukštesnės pakopos dispečerinė tarnyba nustato vartotojus, kuriems elektrą atjungia nukrovimo automatika (NA), bei lemia šios automatikos naudojimą avariniuose sistemos režimuose. NA naudojimas įteisinamas elektros sistemos vadovo sprendimu.
1007. Kai įjungta ADN ir NA, apkrovos vertės turi būti matuojamos 2 kartus per metus (birželio ir gruodžio mėn.). Matavimai atliekami darbo ir išeiginę dieną.
1008. Elektros sistemoje kasmet turi būti parengti ir patvirtinti grafikai: vartotojų avarinių atjungimų grafikas, susidarius generuojančios galios trūkumui dėl avarinių sutrikimų energetinėje sistemoje, vartotojų aktyviosios galios ribojimų grafikas, esant galios trūkumui, vartotojų elektros ribojimo grafikas, esant energijos ir kuro trūkumui.
III. DARBO REŽIMO VALDYMAS
1009. Elektros ir šilumos įrenginių darbo režimo valdymas organizuojamas pagal paros grafikus.
Normalaus darbo metu elektrinės ir šilumos įmonės privalo vykdyti nustatytus galios ir įjungto rezervo grafikus. Šių įmonių operatyvinis personalas turi nedelsdamas pranešti elektros sistemos ar šilumos tinklų aukštesnės pakopos operatyviniam personalui apie priverstinius nurodytų grafikų nuokrypius ir privalo įforminti operatyvinę paraišką.
Elektros sistemos dispečeris turi teisę pagal režimo sąlygas pakeisti elektrinės galios grafiką, o šilumos tinklų dispečeris trumpam (ne ilgiau kaip 3 valandoms per parą) – šilumos tinklų grafiką. Tinklo vandens temperatūros neleidžiama sumažinti daugiau kaip 100C nuo nurodytos grafike.
Jei vartotojams – pramonės įmonėms (technologine apkrova) ar šiltnamių ūkiui mažinama temperatūra, tai turi būti suderinta ir su jais. Ši temperatūra negali būti žemesnė už šilumos tinklų leidžiamą minimalią.
Pakeitus elektrinės generuojamosios galios grafiką, bendras elektros sistemos balansas bei tarpvalstybiniai galios srautai turi būti palaikomi leidžiamose ribose. Nuokrypiai leidžiami tik gavus atskirą ESD potvarkį. Atominė elektrinė, dirbanti bazine apkrova, reguliuojama pagal savaitinius apkrovos grafikus, atsižvelgiant į AE darbo saugos ir patikimumo reikalavimus.
Jei yra elektros sistemos dispečerio pavedimas, elektrinės privalo nustatytu greičiu kelti arba žeminti apkrovą iki nurodytos darbo galios.
Dispečeris gali duoti potvarkį įjungti rezerve esančius ar išjungti veikiančius agregatus.
Elektrinės darbo galios apribojimas ar minimalus galimas agregatų galios nuokrypis nuo nustatytų normų privalo būti įformintas operatyvine paraiška.
1010. Reguliuojant elektros srovės dažnį ir galią elektros sistemoje privalo būti užtikrinta:
1010.1. elektros srovės dažnio palaikymas pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2001 „Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“, išleistą 2001 m. vasario 1 d. (galimas tik atsiskyrus);
1010.2. lygiagrečiai dirbančioms energetikos sistemoms – suminių galios srautų (galios srautų balanso) palaikymas tarpsisteminiais ryšiais su dažnio korekcija;
1011. Dažnio ir galios srautų reguliavimas vykdomas:
1011.1. keičiantis dažniui keičiama galia elektrinės turbinų reguliavimo sistemos ribose (pirminis dažnio reguliavimas), reguliavimo statizmas bei nejautrumo dažniui zona turi būti suderinta su dispečerine;
1012. Keičiantis dažniui, automatinio valdymo ir darbo režimo sistemų naudojimas, draudžiantis galios pokyčius (turbinų galios ribotuvai, slėgio reguliatoriai, slystančiųjų parametrų režimas, esant visiškai atidarytiems turbinų vožtuvams, galios reguliatoriai be dažnio korekcijos, galios reguliatorių ar katilų automatinio reguliavimo įrenginių atjungimas ir kita), leidžiamas laikinai esant pagrindinių įrenginių gedimui Lietuvos elektros sistemos vadovui leidus.
Pasikeitus dažniui ir pakitus galiai, elektrinių personalas turi teisę dalyvauti galios reguliavimo procese tik šiais atvejais:
1013. Jei Rusijos energetikos sistemoje nėra galimybių automatiškai reguliuoti dažnio ir galios srautų (nėra ar sugedusi automatinė galios ir dažnio reguliavimo sistema, ribojama pagal režimą), šis reguliavimas vykdomas kitų energetikos sistemų elektrinėmis vadovaujant sistemos dispečeriui.
1014. Dažniui pažemėjus žemiau leistinųjų ribų, elektros sistemos dispečeris privalo išsiaiškinti priežastis ir duoti potvarkį įjungti turimus galios rezervus ir stabdyti hidroagregatus, dirbančius siurblio režimu. Jei visi turimi galios rezervai panaudoti, o dažnis vis žemėja, tai dispečeris pagal parengtą programą turi atskirti Lietuvos elektros sistemą nuo Rusijos energetikos sistemos.
1015. Jei tarpsisteminiai galios srautai viršija leistinąsias avarines ribas, sistemos dispečeris privalo išsiaiškinti priežastis, stabdyti veikiančius arba leisti rezervinius generuojančius įrenginius.
1016. Esant avariniams dažnio nuokrypiams, atkuriant dažnį, elektrinių personalas privalo veikti savarankiškai, vadovaudamasis vietine instrukcija, parengta pagal aukštesniosios dispečerinės pakopos nuorodų instrukciją.
1017. Už dažnio palaikymą sinchroniškai dirbančioje energetikos sistemoje atsakingas Rusijos VES dispečeris, o atsiskyrusioje Lietuvos elektros sistemoje – elektros sistemos dispečeris. Dirbant kartu su Rusijos energetikos sistema, LES dispečeris atsako už galios srautų (galios srautų balansą) su dažnio korekcija, elektrinių darbo galios užduočių vykdymą. Elektrinių pamainų vadovai atsako už darbo galios vykdymą bei dalyvavimą pirminiame dažnio reguliavime, o paskirtos elektrinės – ir antriniame dažnio bei galios srautų reguliavime.
Už savalaikį elektros apribojimą vartotojams bei avarinių atjungimų grafikų veikimo efektyvumą atsako Lietuvos elektros sistemos įmonių vadovai ir elektros sistemos įmonių dispečerinės tarnybos.
1018. Reguliuojant įtampą elektros tinkluose turi būti užtikrinta:
1019. 35-110 kV įtampos tinklų transformatoriams bei autotransformatoriams, kurie turi atšakų reguliavimą po apkrova, turi būti įjungti automatiniai įtampos reguliatoriai.
6-10 kV įtampos tinkluose turi būti naudojamos atšakos, užtikrinančios įtampos lygį pagal Lietuvos standartus bei atsakomybės ribas tarp tiekėjo ir vartotojo.
Įtampos reguliatorių ir transformatorių be reguliavimo atšakų derinimas turi būti koreguojamas priklausomai nuo tinklo ir apkrovos pasikeitimų.
Transformatorių be automatinio reguliavimo atšakų padėtys ir įtampos reguliavimo parametrai turi būti patvirtinti dispečerinės tarnybos vadovo.
1020. Įtampos reguliavimas 110 kV ir aukštesnės įtampos tinkluose turi būti vykdomas kontroliniuose taškuose pagal patvirtintą įtampos grafiką, taip pat pagal įtampos priklausomybės nuo režimo parametrų charakteristikas, įvertinant dirbančius įrenginius.
Įtampos reguliavimo grafikus ir charakteristikas elektrinėse bei pagrindiniuose perdavimo tinklo taškuose nustato elektros sistemos dispečerinė, o kitai tinklo daliai – vidutinės pakopos dispečerinės tarnybos.
Kontrolinius taškus nustato atitinkamos dispečerinės tarnybos priklausomai nuo įtampos lygio, įtakos laipsnio šiame taške, elektros sistemos stabilumo ir elektros nuostolių.
Įtampos reguliavimas turi būti vykdomas automatikos ir televaldymo įrenginiais. Jei šių įrenginių nėra, įtampą reguliuoja energetikos įmonės dispečerinis personalas.
1021. Taškų, kurių įtampą kontroliuoja elektros sistemos dispečeris, sąrašą, įtampos grafikus ir reguliavimo charakteristikas tvirtina Lietuvos elektros sistemos dispečerinės tarnybos vadovas. Įmonės kontroliuojamų taškų sąrašus, įtampos grafikus ir reguliavimo charakteristikas tvirtina jų vadovai.
1022. Vartotojų reaktyviosios galios šaltinių naudojimo tvarka turi būti nustatyta sudarant sutartį tarp perdavimo, skirstomųjų elektros tinklų, tiekėjo ir vartotojo.
1023. Energetikos įmonių kontroliuojamose elektrinėse ir pastotėse, taškuose su sinchroniniais kompensatoriais ar kondensatorių baterijomis turi būti nustatytos maksimalios ir minimalios įtampos ribos (nustatomos pagal elektros sistemos statinio stabilumo ir mazgų apkrovų sąlygas).
Jeigu įtampa kontroliniuose taškuose žemėja iki nurodytos avarinės ribos, energetikos įmonių operatyvinis personalas privalo savarankiškai reguliuoti įtampą perkraunant generatorius bei sinchroninius kompensatorius. Elektros sistemos dispečeris turi padėti įmonėms, keisdamas aktyviosios bei reaktyviosios galių paskirstymą tarp jų. Atskiruose taškuose neleidžiama kelti įtampos aukščiau įrenginiams leistinosios ribinės vertės.
Elektros sistemos mazguose, kuriuose galimas įtampos pažemėjimas žemiau leistinosios ribos, keičiantis režimui ar tinklo schemai, turi būti numatyta nukrovimo automatika (NA) vartotojams atjungti. Turi būti atjungiamas toks vartotojų skaičius, kuris neleistų pažeisti mazgo stabilumo.
1024. Šilumos tinklų parametrų reguliavimas turi užtikrinti kontroliniuose (vartotojų šilumos punktuose) taškuose numatytą šilumos slėgį bei temperatūrą.
Perduodant šilumą temperatūros nuokrypis nuo patvirtinto grafiko dydžių leidžiamas trumpam (ne ilgiau kaip 3 val.), jeigu kitaip nenumatyta sutartyse tarp šilumos tinklų ir vartotojų.
1025. Šilumos tinkluose automatinis ar rankinis reguliavimas atliekamas darant poveikį:
1025.2. šiluminių tinklų hidrauliniam režimui (keičiant srautus, siurblinių bei šilumos imtuvų darbo režimą);
IV. ĮRENGINIŲ VALDYMAS
1026. Eksploatuojami energetikos įmonių įrenginiai gali būti vienoje iš šių operatyvinių būklių:
1027. Įrenginys veikia, kai elektros įrenginių komutavimo aparatai arba jų dalis (pavyzdžiui, trijų apvijų transformatorius ar transformatorius su skeltomis apvijomis, renkamosios šynos, oro linija su atšakomis) yra įjungti į elektros tinklą ir nuo maitinimo šaltinio iki vartotojo sudaro uždarąją elektros grandinę.
Viršįtampių ribotuvai, ryšio kondensatoriai, įtampos transformatoriai ir panašūs įrenginiai, įjungti į elektros grandinę be komutavimo aparatų ir turintys įtampą, laikomi dirbančiais.
1028. Įrenginys remontuojamas, kai atjungti komutavimo aparatai, išimti saugikliai, išardytos šynos, jis atskirtas nuo įtampos šaltinio ir paruoštas remontui pagal Saugos taisykles eksploatuojant elektros įrenginius.
1029. Įrenginys yra rezerve, kai jis atjungtas tik komutavimo aparatais ir bet kuriuo metu gali būti įjungtas.
1030. Įrenginys yra automatiniame rezerve, kai jis atjungtas jungtuvais, skirtuvais bei galios skyrikliais, turinčiais automatines pavaras, taip pat žemosios įtampos automatiniais jungikliais ir gali būti įjungtas automatikos įrenginiais.
1031. Energetikos įrenginių remonto grafikai sudaromi metams ir mėnesiams. Paraiškos teikiamos pagal patvirtintą mėnesinį įrenginių atjungimo grafiką. Paraiškų, teikiamų elektros sistemai, forminimo bei derinimo terminai nustatyti LES dispečerinio valdymo nuostatuose. Šias paraiškas tvirtina energetikos įmonių vadovai.
Paraiškų, teikiamų žemesnių pakopų dispečerinėms, teikimo, forminimo bei derinimo terminus ir tvarką nustato energetikos įmonės vadovas.
Energetikos įrenginiai, įjungti į tinklą ar esantys rezerve, išjungiami remontui ar bandymams tik įforminus paraiškas. Paraiškos įrenginiams, esantiems dispečerio valdyme ir tvarkyme, įforminamos:
1032. Įrenginių bandymai, kurių metu gali žymiai pasikeisti Lietuvos ar kitų šalių energetikos sistemų režimai, turi būti vykdomi pagal Lietuvos elektros sistemos vadovo patvirtintą programą.
Kitų energetikos įmonių įrenginių bandymų programas tvirtina tų įmonių vadovai.
Bandymų programos pateikiamos derinti ir tvirtinti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbų pradžios.
1033. Paraiškos skirstomos į planines (pagal patvirtintą mėnesinį remonto grafiką) ir neplanines (skubias, avarines). Skubias paraiškas leidžiama forminti bet kuriuo paros metu tiesiogiai dispečeriui, kuris operatyviai valdo ar tvarko įrenginius.
Dispečeris turi teisę operatyviai leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimą ilgesniam laikui gali duoti dispečerinės vadovas.
1034. Pastebėjus įrenginio gedimą, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei ar gali sugadinti įrenginį, būtina pranešti įrenginį valdančiam dispečeriui ir nedelsiant jį išjungti.
Šį įrenginį išjungia operatyvinis personalas. Išjungus įrenginį pateikiama skubi paraiška remontui, kurioje nurodomos priežastys bei remonto laikas.
1035. Planine tvarka leidimai išjungti remontui įrenginius, kuriuos operatyviai valdo ir tvarko atitinkamos pakopos dispečeris, duodami tik pateikus paraišką.
1036. Į paraiškos remonto laiko trukmę įskaitoma:
1036.3. turbinos paleidimas ir sinchronizavimas bei galios didinimas iki reikiamo dydžio.
Jei dėl kokių priežasčių įrenginys nebuvo išjungtas paraiškoje numatytu laiku, remonto trukmė sutrumpėja, o įjungimo laikas lieka tas pats. Pratęsti remonto laiką gali tik įrenginius valdančios dispečerinės vadovas.
1037. Neatsižvelgiant į leidimą paraiškoje, įrenginys išjungiamas remontui, rezervui ar bandymui tik leidus įrenginius valdančiam energetikos įmonės dispečeriui.
1038. ESD potvarkį vykdyti operatyvinius perjungimus duoda:
1038.2. PTD, kuris pats vykdo perjungimus (pastotėse, kuriose yra PTD) arba perduoda tiesioginiam vykdytojui.
Nesant ryšio su PTD ar avariniu atveju, ESD turi teisę duoti potvarkį perjungimams atlikti tiesioginiam vykdytojui (pavyzdžiui, 330 kV pastočių budinčiajam personalui), kuris privalo vykdyti gautąjį potvarkį, o įvykdžius pranešti ESD ir PTD.
Išskirtinis atvejis yra IAE – čia potvarkis perjungimams atlikti perduodamas elektros cecho pamainos vadovui.
1039. PTD potvarkius perjungimams atlikti duoda STD tiesiogiai pastočių operatyviniam personalui, operatyvinei išvažiuojamajai brigadai, (jei PTD turi savo OIB). Nesant ryšio su STD ar avariniu atveju, PTD turi teisę duoti potvarkius perjungimams atlikti tiesiogiai STD OIB, kuri įvykdžiusi užduotį turi pranešti PTD ir STD.
1040. STD potvarkius perjungimams atlikti duoda OIB, pastočių operatyviniam personalui ir operatyviniam remontą atliekančiam personalui.
1041. Energetikos įmonių darbuotojai neturi teisės keisti relinės, sisteminės automatikos nustatymų, įjungti ar išjungti ryšio priemonių, atlikti bandymus be pamainų vadovų ar dispečerio leidimo.
Dviejuose ar daugiau objektų išdėstytų relinės apsaugos, automatikos įrenginių, aparatūros tikrinimas turi būti atliekamas vienu metu visuose objektuose.
1042. Energetikos įmonių dispečeris, pakeitęs elektros sujungimų schemą, privalo patikrinti bei atlikti šios schemos apsaugų, sisteminės priešavarinės ir režimų automatikos nustatymų pakeitimus, atitinkančius darbo režimą.
1043. Įrenginys laikomas įjungtu tik gavus eksploatuojančios organizacijos pranešimą apie remonto darbų užbaigimą, įjungimą į tinklą ir operatyvinės paraiškos uždarymo pabaigą.
1044. Tinklo režimo pažeidimas ar įrenginio gedimas, išjungiant jį remontui pagal skubią paraišką, jei nutraukiamas elektros ar šilumos perdavimas vartotojams, forminami kaip sutrikimas ar avarija pagal Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus. Atominėje elektrinėje tai atliekama pagal vietinę instrukciją, pranešus Energetikos valstybinei inspekcijai ir suderinus su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.
V. AVARIJŲ IR TECHNOLOGINIŲ SUTRIKIMŲ PREVENCIJA IR ŠALINIMAS
1045. Šalinant technologinius sutrikimus, avarijas, operatyvinio valdymo pagrindiniai uždaviniai yra:
1045.1. pažeidimų prevencija, siekimas išvengti darbuotojų traumų, technologinių sutrikimų bei įrenginių gedimo;
1046. Kiekvienoje energetikos įmonių dispečerinėje turi būti vietinė avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukcija. Ši instrukcija parengiama pagal aukštesniosios pakopos operatyvinio valdymo instrukciją bei vietinius energetikos įmonių avarijų ir technologinių sutrikimų šalinimo ypatumus, įskaitant elektrinių ir katilinių kuro ir aprūpinimo sistemas.
1047. Šalinant avarijas ir technologinius sutrikimus, funkcijos tarp visų pakopų dispečerinių tarnybų ir elektrinių operatyvinio personalo skirstomos pagal įrenginių operatyvinę priklausomybę.
Sutrikimų šalinimas tarp Lietuvos elektros sistemos ir kitų valstybių energetikos sistemų turi būti reglamentuotas atskirais dokumentais.
1048. Elektrinės ir šilumos šaltinio avarijų ir technologinių sutrikimų šalinimui iš valdymo pulto vadovauja šios elektrinės pamainos vadovas. Esant reikalui, jis gali pasišalinti, tačiau jo buvimo vieta likusiems darbo vietoje turi būti žinoma.
Pastotėse šiam darbui vadovauja atitinkamos pakopos dispečeris priklausomai nuo įrenginių pasiskirstymo pavaldumo.
Šilumos tinkluose avarijų ir technologinių sutrikimų šalinimui vadovauja šilumos tinklų dispečeris. Jo nurodymų privalo klausyti termofikacinių elektrinių bei kitų savarankiškai veikiančių šilumos šaltinių operatyviniai darbuotojai.
Energetikos įmonių avarijų ir technologinių sutrikimų, neturinčių įtakos elektros sistemos darbo režimui, šalinimui vadovauja atitinkamos pakopos dispečeris priklausomai nuo sutrikimų išplitimo zonos ir valdymo struktūros.
Jei sutrikimas sukelia pokyčius visoje elektros sistemoje, jo šalinimui vadovauja elektros sistemos dispečeris.
Technologinių sutrikimų, apimančių kelias energetikos sistemas, šalinimui vadovauja aukštesnės pakopos dispečeris.
1049. Priimti ir perduoti pamainą avarijos ar technologinio sutrikimo šalinimo metu draudžiama. Atėjusiam į pamainą operatyviniam personalui vadovas paskirsto darbus savo nuožiūra. Jei avarijų ar technologinių sutrikimų šalinimo darbai užsitęsia, pamainą perduoti leidžiama tik gavus aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo leidimą.
Tais atvejais, kai avarija ar technologinis sutrikimas šalinamas ne aukštesnės pakopos dispečerio valdomuose ar tvarkomuose įrenginiuose, leidimo teisę perduoti pamainą turi tos energetikos įmonės, kurioje įvyko šis sutrikimas, dispečerinės vadovas.
1050. Už sprendimus ir veiksmus atstatant normalų tinklo režimą atsako operatyvinis dispečerinis personalas.
1051. Visų valdymo pakopų, dispečerių ir elektrinių pamainos vadovų bei pastočių su operatyviniu budinčiuoju personalu operatyviniai pokalbiai turi būti įrašyti į magnetinę juostą ar kompiuterį automatinio įrašymo įrenginiais. Informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip savaitę.
1052. Siekiant užtikrinti darbo stabilumą energetikos sistemose, priimančiose galią, turi būti naudojama sisteminė apkrovą atjungianti automatika, o atiduodančiose galią – elektrinių automatinis nukrovimas. Tais atvejais, kai automatiniai įrenginiai nesuveikia, darbuotojai turi būti pasiruošę tai atlikti rankiniu būdu.
1053. Avarijų ir sutrikimų likvidavimas elektros įrenginiuose vykdomas pagal Avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukciją.
1054. Visi operatyvieji perjungimai avarijų ar sutrikimų atvejais vykdomi tokiu pat nuoseklumu kaip ir normaliomis sąlygomis.
1055. Išjungti įrenginius, kuriems nesudaryti tipiniai perjungimo lapeliai, leidžiama be jų. Likvidavus avariją ar sutrikimą, operacijos surašomos į operatyvinį žurnalą. Masinių 10 kV gedimų metu, jei yra ir veikia pokalbių įrašymo aparatūra, leidžiama į operatyvinį žurnalą nerašyti gedimo vietos ieškojimo operacijų, įrašomas tik ieškojimo pradžios ir pabaigos laikas, darbai, atliekami pagal pavedimus ir nurodymus. Paros žiniaraštyje fiksuojami schemos pakeitimai lokalizavus gedimo vietą.
1056. Nesant ryšio su įrenginius valdančiu aukštesniosios pakopos dispečeriu, žemesnės pakopos operatyvinis dispečerinis personalas reikalingus perjungimus atlieka savarankiškai, vadovaudamasis Avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukcija (1046 punktas). Ryšiui atsistačius, apie tai informuojamas aukštesnės pakopos dispečeris.
VI. REIKALAVIMAI OPERATYVINĖMS SCHEMOMS
1057. Elektros sistemos įrenginių, elektros sujungimų schemos, relinės apsaugos ir automatikos nustatymai normaliems bei remonto režimams turi užtikrinti šiuos reikalavimus:
1057.1. vartotojams turi būti tiekiama kokybiška elektra, atitinkanti Lietuvos Respublikos standarto reikalavimus (pagal dvišales sutartis);
1058. Elektrinių ir transformatorių pastočių savųjų reikmių kintamosios ir nuolatinės srovės schemos turi būti parenkamos įvertinant jų patikimumą normaliems, remonto ir avariniams režimams šiais būdais:
1058.2. dingus įtampai bet kurioje savųjų reikmių šynų sekcijoje turi automatiškai įsijungti automatinis rezervinis maitinimas (ARĮ);
1058.3. savųjų reikmių maitinimo šaltiniai turi būti paskirstyti tarp šynų sistemų ir sekcijų, įvertinant ARĮ automatikos veikimą, užtikrinant įtampą savųjų reikmių įrenginiams, dingus įtampai kurioje nors sekcijoje. Darbo ir rezerviniai maitinimo šaltiniai turi būti prijungti prie skirstyklos skirtingų šynų sekcijų;
1058.4. savųjų reikmių įrenginiai paskirstomi tarp šynų sekcijų įvertinant minimalų elektrinės ar transformatorių pastotės darbo pažeidimą atsijungus bet kuriai šynų sekcijai;
1058.5. savųjų reikmių patikimas maitinimas esant elektrinės nesinchroniniam šynų darbui (sekcionuojant aukštosios įtampos šynas, išskiriant bloką atskirai linijai, elektros sistemos tinklo dalijimo parengimas);
1059. Neleidžiama jungti pašalinių vartotojų įrenginių (gyvenviečių ir kitų) prie elektrinių ir transformatorių pastočių savųjų reikmių skirstyklų šynų, išskyrus elektrines, kuriose generatoriai blokais sujungti su transformatoriais, kai toje vietoje nėra skirstomųjų tinklų.
1060. Elektros tinklų ir elektrinių normalių sujungimų operatyvinės schemos turi būti tvirtinamos ne rečiau kaip kas 2 metai įmonės vadovo, o visos sistemos schema – Lietuvos elektros sistemos vadovo.
Šios schemos turi būti suderintos su aukštesnės pakopos dispečerine tarnyba, jei schemose parodyti įrenginiai yra jų valdyme ar tvarkyme.
1061. Elektrinių vamzdynų schemos turi užtikrinti šiuos reikalavimus:
1062. Pažeidus vamzdynus, elektrinės vamzdynų schemos turi užtikrinti galimybę lokalizuoti atskirus ruožus ir neleisti užtvindyti elektrinės patalpų ir įrenginių.
VII. OPERATYVINIS DISPEČERINIS PERSONALAS
1064. Elektros sistemos ir energetikos įmonių operatyvinis dispečerinis personalas yra:
1064.1. operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius;
1065. Operatyvinis dispečerinis personalas turi užtikrinti saugų, patikimą ir ekonomišką energetikos objektų, įrenginių bei visos elektros sistemos darbo režimą. Darbe jie privalo vadovautis gamybinėmis bei pareiginėmis instrukcijomis, aukštesniųjų pakopų operatyvinių darbuotojų potvarkiais bei saugos darbe instrukcijomis.
1066. Operatyvinis dispečerinis personalas atsako už valdomų ir tvarkomų įrenginių normalų darbo režimą, tikslų aukštesniojo operatyvinio personalo potvarkių vykdymą, instrukcijų bei saugos darbe taisyklių reikalavimų vykdymą.
Operatyvinis personalas apie visus atliekamus darbus privalo įrašyti operatyviniame žurnale.
1067. Sugedus įrenginiams, kilus gaisrui operatyvinis dispečerinis personalas nedelsdamas turi organizuoti gaisro gesinimą, atstatyti normalų darbo režimą, šalinti avarinę padėtį, numatyti priemones avarijos ir technologinio sutrikimo plitimo galimybei išvengti. Apie įvykius privaloma pranešti aukštesniosios pakopos operatyviniam dispečeriniam personalui, įmonės vadovui, dispečerinės vadovui ir asmenims pagal įmonės patvirtintą sąrašą.
1068. Operatyvinis dispečerinis personalas privalo vykdyti visus aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo potvarkius pagal jo kompetenciją.
1069. Aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo valdomi ar tvarkomi įrenginiai negali būti įjungti ar išjungti be jo leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai gresia pavojus žmonėms ar įrenginiams.
1070. Aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo potvarkiai turi būti trumpi ir aiškūs. Juos privaloma vykdyti nedelsiant ir tiksliai. Nesuprastą potvarkį vykdyti draudžiama.
Išklausęs potvarkį pavaldus operatyvinis dispečerinis personalas turi pažodžiui pakartoti jį ir gauti patvirtinimą, kad potvarkis suprastas teisingai.
Operatyvinis dispečerinis personalas, davęs ar gavęs potvarkį arba leidimą, privalo jį užrašyti į operatyvinį žurnalą. Jei pokalbiai įrašomi, dispečerinės vadovas nustato, kokios apimties turi būti įrašas operatyviniame žurnale. Operatyvinė išvažiuojamoji brigada operatyvinio žurnalo nepildo.
1071. Operatyviniai pokalbiai turi būti visapusiškai suprantami. Visi įrenginiai, prijunginiai, relinės, technologinės apsaugos ir automatikos įrenginiai turi būti įvardyti pilnai, nurodant jų operatyvinius pavadinimus. Neleistina nukrypti nuo techninės terminologijos ir operatyvinių pavadinimų.
1072. Potvarkiu, kuriuo keičiamas elektrinių įrenginių ar visos sistemos darbo režimas, turi būti nustatyti keičiamų režimų parametrai ir laikas, iki kada parametrų vertės turi būti pasiektos, taip pat operatyviniame žurnale užrašomas potvarkio davimo laikas.
1073. Operatyvinis dispečerinis personalas, gavęs vadovaujančiojo technikos darbuotojo ar dispečerinės vadovo potvarkį, kuriam įvykdyti reikia aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo leidimo, jį vykdyti gali tik pastarajam leidus.
1074. Už aukštesniosios pakopos operatyvinio dispečerinio personalo potvarkių nevykdymą ar delsimą vykdyti atsako darbuotojai bei vadovai, sankcionavę nevykdymą ar delsimą.
1075. Jei pavaldžiajam operatyviniam dispečeriniam personalui duodamas potvarkis atrodo klaidingas ar nesuprantamas, jis nedelsdamas apie tai turi pranešti davusiajam potvarkį. Išsiaiškinus ir patvirtinus potvarkį, jį būtina vykdyti.
Jei aukštesniosios pakopos personalo potvarkio įvykdymas pažeidžia saugaus darbo taisykles, gali sugadinti įrenginius, nutraukti elektrą ar šilumą vartotojams, tokį potvarkį vykdyti draudžiama. Apie atsisakymą vykdyti operatyvinis dispečerinis personalas privalo pranešti davusiajam potvarkį bei dispečerinės vadovui ir visa tai užrašyti operatyviniame žurnale.
1076. Pamainoje nedirbantis operatyvinis dispečerinis personalas gali būti įpareigotas vykdyti darbus elektros ir šilumos įrenginiuose pagal pareigines instrukcijas tik leidus dispečerinės vadovui, apie tai įrašant operatyviniame žurnale.
1077. Kai būtina, dispečerinės vadovui leidus galima pakeisti vieną operatyvinį dispečerinį personalą kitu. Draudžiama budėti dvi pamainas paeiliui.
1078. Kiekvienas operatyvinio dispečerinio personalo darbuotojas, atėjęs į darbo vietą, turi priimti pamainą iš prieš tai dirbusiojo, o pasibaigus darbui – perduoti pamainą kitam darbuotojui pagal budėjimo grafiką.
Draudžiama išeiti ir palikti darbo vietą neperdavus pamainos.
1079. Priimdamas pamainą operatyvinis dispečerinis personalas privalo:
1079.1. susipažinti su elektros sistemos padėtimi, schemomis, valdomų ir tvarkomų energetikos įrenginių darbo režimu, išsiaiškinti iš perduodančiojo pamainą apie įrenginius, kuriuos reikia ypač akylai stebėti, siekiant išvengti sutrikimų darbe, bei apie remontuojamus ar esančius rezerve įrenginius;
1079.2. išsiaiškinti, kokie darbai įrenginiuose vyksta pagal paraiškas, nurodymus, pavedimus ir instrukcijas;
1079.5. pasirašyti žurnale ar žiniaraštyje apie pamainos priėmimą/perdavimą, patvirtinant priėmusiojo ir perdavusiojo parašais;
1080. Operatyvinis dispečerinis personalas privalo periodiškai darbo vietoje patikrinti laikrodžių tikslų laiką, taip pat pagal vietos instrukciją išbandyti automatikos, signalizacijos, ryšių ir telemechanikos įrenginių veikimą.
1081. Operatyvinis dispečerinis personalas pagal patvirtintą grafiką pakeičia dirbančius įrenginius rezerviniais, atlieka bandymus ir įrenginių apžiūras.
1082. Nevykdantis savo pareigų operatyvinis dispečerinis personalas turi būti nušalinamas, o apie pakeitimus pamainoje, pareigų perskirstymą įrašoma operatyviniame žurnale arba įforminama atskiru potvarkiu, apie tai informuojamas atitinkamas aukštesnės pakopos operatyvinis dispečerinis personalas.
1083. Aukštesnės pakopos operatyviniam dispečeriniam personalui leidus, pamainos operatyvinis dispečerinis personalas gali dalyvauti trumpalaikiuose remonto darbuose bei bandymuose, tam laikui atleidžiant juos nuo tiesioginių pareigų darbo vietoje ir apie tai įrašant operatyviniame žurnale.
VIII. PERJUNGIMAI ELEKTROS ĮRENGINIUOSE
1085. Visi perjungimų metu atliekami elektros įrenginių elektrinių sujungimų schemų pakeitimai ir pakeitimai relinės apsaugos ir automatikos įrenginių grandinėse, taip pat įžemiklių uždėjimo vietos turi būti pažymėtos atitinkamuose dokumentuose užbaigus operacijas.
1086. Kad būtų aiškiau ir greičiau orientuotis, pageidautina dispečerinių ir elektrinių schemose maketuose žymėti visų komutavimo aparatų padėtis bei įjungtus ar uždėtus įžemiklius.
1087. Įjungtus ar uždėtus įžemiklius operatyvinis dispečerinis personalas pažymi operatyviniame žurnale. Paros žiniaraštis – pagrindinis dokumentas, kuriame perduodant pamainą turi būti pažymėti visi schemos nuokrypiai nuo normalios (išjungtų, įjungtų komutavimo aparatų padėtys, uždėti įžemikliai, RAA pakeitimai). Visi elektros tinklo ir elektrinių įrenginių nuokrypiai gali būti žymimi ir operatyvinėse schemose.
1088. Visose dispečerinėse ir elektrinėse privalo būti sudarytos ir patvirtintos operatyvinės normalių elektrinių sujungimų schemos bei normalių nutraukimų sąrašai. Šias schemas bei normalių nutraukimų sąrašus reikia peržiūrėti ir patvirtinti ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
1089. Normalūs nutraukimai schemoje makete, atitinkantys patvirtintą operatyvinę schemą (pagal patvirtintą normalių nutraukimų sąrašą), žymimi specialiu žymekliu ir turi skirtis nuo laikinai atjungtų vietų žymėjimo.
1090. Naudojamai kompiuterinei technikai ir joje esančioms schemoms atliekami tokie pat žymėjimai kaip ir schemoje makete.
1091. Perjungimai elektros įrenginiuose skirstomi į paprastuosius ir sudėtinguosius.
Paprastieji perjungimai – kai operacijos vykdomos vieno prijunginio ribose, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos su RAA tarpėmis, raktais, blokais ir kita.
Sudėtingieji perjungimai – kuriuos atliekant reikalingas griežtas eiliškumas su komutavimo aparatais, įžeminimo skyrikliais, relinės apsaugos ir automatikos, priešavarinės ir režiminės automatikos įrenginiais, renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų, transformatorių išjungimais ir įjungimais (išskyrus 6-10/0,4 kV transformatorius), jungtuvų pakeitimais apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, prijunginių perjungimais nuo vienos šynų sistemos prie kitos, perjungimais schemose, kuriose vienam prijunginiui yra daugiau kaip vienas jungtuvas.
Sudėtingieji perjungimai, taip pat perjungimai elektros įrenginiuose be blokuotės ir su netvarkinga blokuote turi būti atliekami pagal perjungimų lapelius ar programas.
Sudėtingųjų perjungimų sąrašai tvirtinami įmonės vadovo ir turi būti dispečeriniuose, elektrinių ir pastočių su operatyviniu dispečeriniu personalu valdymo pultuose. Šie sąrašai turi būti peržiūrimi pasikeitus schemai, relinės apsaugos ir automatikos bei kitiems įrenginiams.
1092. Perjungimo lapeliai yra dviejų tipų: paprastieji ir tipiniai.
Sudėtingieji perjungimai turi būti vykdomi pagal tipines programas, tipinius ar paprastuosius perjungimų lapelius. Įrenginiuose, kuriuose įrengta ir veikia blokuotė nuo klaidingų veiksmų su skyrikliais, paprastuosius perjungimus ir perjungimus, vykdomus kompiuteriu per automatizuotojo valdymo sistemą, leidžiama atlikti be perjungimo lapelio. Visi kiti perjungimai atliekami naudojant perjungimo lapelius (išimtį sudaro 6-10/0,4 kV transformatoriaus įjungimas bei išjungimas).
Perjungimo lapelis yra rašytinis griežtosios apskaitos operatyvinis dokumentas, kuriame surašyta perjungimo užduotis, darbo pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus vykdantys asmenys.
Likviduojant avarinius sutrikimus, kai reikia veikti greitai, leidžiama atlikti operacijas be perjungimo lapelių, o po to įrašyti į operatyvinį žurnalą.
1093. Perjungimo lapeliuose bei programose turi būti nustatyta tvarka ir operacijų atlikimo eiliškumas vykdant perjungimus elektros įrenginiuose bei RAA grandinėse.
Perjungimo lapelyje privaloma surašyti visas operacijas, atliekamas komutavimo aparatais, saugiklių įdėjimą bei išėmimą, valdymo operacijas antrinės komutacijos ir telemechanikos grandinėse, nurodant skydų numerius, blokų, raktų ir tarpių pavadinimus, taip pat įžemiklių įjungimą ir išjungimą, kilnojamųjų įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą, fazių sekos patikrinimą (fazavimą), apžiūros operacijas.
Tipiniais perjungimo lapeliais naudojasi operatyvinis dispečerinis personalas, tiesiogiai vykdantis perjungimus.
Perjungimų programas naudoja operatyvinis dispečerinis personalas, vadovaujantis perjungimams skirtingų valdymo pakopų operatyviniam personalui ir skirtingų objektų elektros įrenginiuose.
Perjungimo programų ir lapelių detalizavimo laipsnis turi atitikti dispečerinio valdymo pakopos lygį.
Perjungimų programose dispečerio valdomiems įrenginiams nurodomos visos operacijos su pirminiais komutavimo aparatais, taip pat veiksmai antrinio komutavimo įrenginiuose (pavyzdžiui, Vilniuje išjungti LN 332 DFA), nenurodant skydų, tarpių, raktų ar blokų, kuriais tai bus atliekama. Žemesnės pakopos dispečerinės vadovaujasi aukštesnės pakopos dispečerinės paruoštomis perjungimų programomis, sudaro savo TPL.
Savo valdomuose įrenginiuose dispečerinis personalas perjungimus vykdo pagal savus tipinius perjungimų lapelius.
Dispečerio tvarkomiems įrenginiams duodama komanda tik galutiniam tikslui (pavyzdžiui, Radviliškyje paruošus schemą atjungti TL-100-2 ir T-102-2). Už operacijų atlikimo eiliškumą ir vartotojų maitinimą atsakingas įrenginius valdantis dispečeris.
Operatyviniam personalui, tiesiogiai atliekančiam perjungimus, leidžiama naudotis perjungimo programomis, papildytomis perjungimo lapeliais. Tipinės perjungimo programos ir lapeliai turi būti taisomi keičiantis elektros sujungimų schemai, įjungus naujus ar pakeitus senus elektros, relinės apsaugos ir automatikos įrenginius.
1094. Planuojant schemos ir darbo režimų pakeitimus elektros sistemoje, keičiant relinės apsaugos ir automatikos parametrus ir įrenginius, suinteresuotieji padaliniai iš anksto turi paruošti pakeitimus ir papildymus perjungimų programose ir tipiniuose lapeliuose atitinkamiems operatyvinio dispečerinio valdymo lygiams.
1095. Visi perjungimai elektrinėse ir transformatorių pastotėse turi būti atliekami pagal perjungimų lapelius arba vietinėse instrukcijose nustatytą tvarką, išskyrus:
1096. Perjungimai aukštesnės pakopos operatyvinio dispečerinio personalo valdomuose elektros, relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose atliekami jo potvarkiu, o tvarkomuose įrenginiuose – jam leidus.
Perjungimai be aukštesnės pakopos operatyvinio dispečerinio personalo potvarkio ar leidimo (vėliau apie tai pranešant) leidžiami tik išimtiniais atvejais (nelaimingas atsitikimas, stichinė nelaimė, gaisras, avarija).
Kilus gaisrui ar likviduojant technologinį sutrikimą, operatyvinis dispečerinis personalas turi veikti pagal vietines instrukcijas ir gaisro gesinimo operatyvinį planą.
Gaisro gesinimo operatyvinis planas turi būti pastotėse su nuolat budinčiu operatyviniu personalu.
1097. Duodantysis potvarkį nusako operacijų tikslą ir atlikimo eiliškumą – perjungimus RAA grandinėse, apsaugos ir automatikos rūšį, atliekamas operacijas su būtinuoju detalizavimo laipsniu, kurį nustato aukštesnės pakopos operatyvinis dispečerinis personalas. Potvarkis laikomas įvykdytu tik gavus vykdytojo pranešimą. Matavimo prietaisų ar telesignalizacijos rodmenys yra tik pagalbinė priemonė.
Tiesioginiam perjungimų vykdytojui vienu metu galima duoti ne daugiau kaip vieną užduotį vienam tikslui pasiekti.
1098. Sudėtingus perjungimus vykdo du asmenys, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip vidurinės kvalifikacijos (VK) apsaugos nuo elektros kvalifikacijos, antras – pradinės kvalifikacijos (PK).
Jei pamainoje yra tik vienas operatyvinio dispečerinio personalo darbuotojas, kontroliuojančiuoju asmeniu gali būti dispečerinės vadovas, suprantantis elektros įrenginio schemą, išmanantis perjungimų taisykles ir turintis leidimą juos atlikti.
Atliekant sudėtingus perjungimus relinės apsaugos ir automatikos grandinėse, gali dalyvauti relinės apsaugos ir automatikos darbuotojas. Šis darbuotojas turi būti iš anksto perskaitęs perjungimo lapelį, jį pasirašęs ir vykdyti kiekvieną operaciją pagal kontroliuojančiojo potvarkius.
Išimtiniais atvejais, kai pastotę prižiūri vienas operatyvinio dispečerinio ar operatyvinio remonto personalo darbuotojas, operatyvinius perjungimus leidžiama vykdyti ne žemesnės kaip VK darbuotojui, išskyrus kilnojamųjų įžemiklių uždėjimą. Uždedant kilnojamąjį įžemiklį privalo dalyvauti antras PK darbuotojas, turintis operatyviųjų perjungimų teisę, arba VK darbuotojas, nebūtinai turintis šią teisę.
1099. Dingus įtampai elektros įrenginyje, operatyvinis dispečerinis ir kitas personalas turi būti pasiruošęs jos atsiradimui be atskiro įspėjimo.
1100. Jei prijunginio grandinėje yra jungtuvas, tai šį prijunginį atjungti ir įjungti būtina jungtuvu.
1101. Tiesiogiai vykdančiam perjungimus pagal perjungimo lapelį ar be jo operatyviniam dispečeriniam personalui savavališkai išjungti apsaugos blokuotes nuo klaidingų veiksmų su skyrikliais draudžiama. Deblokavimas yra kraštutinė priemonė. Leidimą deblokuoti gali duoti: elektrinėse – pamainos vadovas, elektros tinkluose – dispečeris, kuris tiesiogiai nedalyvauja perjungimuose, dispečerinės vadovas ir aukštesniosios pakopos dispečeris.
Prireikus išjungti blokuotę perjungimai nutraukiami, gaunamas leidimas deblokuoti, operatyviniame žurnale įrašoma blokuotės išjungimo operacija, nurodant, kas ir ką leido, ir tik tada perjungimai tęsiami toliau.
1102. Vykdyti planinius perjungimus apkrovos maksimumo metu nerekomenduotina. Visais atvejais apie perjungimų pradžios laiką sprendžia įrenginius valdantis dispečeris.
1103. Paprastąjį perjungimo lapelį užpildo darbuotojas, gavęs potvarkį. Pasirašo abu perjungimuose dalyvaujantys darbuotojai (kontroliuojantysis ir vykdantysis). Jei perjungimus atlieka vienas darbuotojas, vietoj kontroliuojančiojo įrašoma lapelį patikrinusiojo (ryšio priemonėmis ar tiesiogiai) darbuotojo pavardė.
1104. Užpildant perjungimo lapelį būtina pagal operatyvinę schemą, operatyvinį žurnalą bei paros žiniaraštį nustatyti komutavimo aparatų padėtį, įjungtus ar uždėtus įžemiklius, RAA grandinių pasikeitimus.
1105. Jei perjungimus atlieka du darbuotojai, tai darbuotojas, gavęs potvarkį, schemoje išaiškina gautą užduotį ir numatomą operacijų atlikimo eiliškumą kitam perjungimuose dalyvaujančiam darbuotojui. Šiam neprieštaraujant dėl operacijų atlikimo tvarkos, užpildomas perjungimo lapelis.
1106. Kai perjungimuose dalyvauja kelių objektų operatyvinis personalas (pastotės ir OIB, dviejų pastočių budintieji), visą perjungimų kompleksą apimantį lapelį leidžiama užpildyti dispečeriui. Šiuo atveju lapelis lieka pas užpildžiusįjį, o potvarkius vykdytojams jis duoda atskiromis komandomis nustatytu eiliškumu apie tai pažymėdamas lapelyje.
1107. Tais atvejais, kada iš anksto žinoma, kokie bus vykdomi perjungimai, lapelį galima užpildyti anksčiau, tačiau susipažinti ir jį pasirašyti privalo abu perjungimuose dalyvaujantys darbuotojai.
1109. Panaudoti perjungimo lapeliai kryžmai perbraukiami (pageidautina spalvotu pieštuku) ir segami į panaudotų perjungimo lapelių segtuvą. Jeigu pildant lapelis sugadinamas, tai ant jo ryškiai užrašoma „sugadintas“ ir lapelis segamas į panaudotų perjungimo lapelių segtuvą.
1110. Panaudoti perjungimo lapeliai saugomi ne trumpiau kaip 1 mėnesį, jie pasirinktinai tikrinami dispečerinės vadovo.
1111. Tipiniai perjungimo lapeliai (TPL) sudaromi reguliariai besikartojantiems sudėtingiems perjungimams pagrindinėje elektrinių sujungimų schemoje, savųjų reikmių schemoje (elektrinėse), relinės apsaugos ir automatikos grandinėse.
Tipiniam perjungimo lapeliui suteikiamas sąrašo numeris, nurodoma, kokiam įrenginiui ir kokiai schemai jis naudotinas (pavyzdžiui, Jurbarkas 1, AT-1 atjungimas remontui, kai yra normali schema).
1112. Paruošti ir pasirašyti tipiniai perjungimo lapeliai saugomi operatyvinio dispečerinio personalo kaip pavyzdiniai. Perjungimuose jie nenaudojami.
1113. Tipiniai perjungimo lapeliai operatyviniam personalui išduodami spausdinti ar kopijuoti. Jie gali būti surašyti į kompiuterius, tačiau operatyvinis personalas neprivalo turėti galimybių jų taisyti. Kopijoms atskira numeracija nebūtina.
1114. Tipinį perjungimo lapelį taisyti turi teisę jį pasirašęs ar pavaduojantis darbuotojas. Taisymai daromi visose TPL saugojimo vietose ir kompiuteriuose, jei yra atspausdintų kopijų – ir jose.
1115. Apie RAA dalies pasikeitimus įrašo RAAT atsakingasis darbuotojas tuoj pat po įvykdymo, nurodo įrašo datą ir pasirašo. Dispečerinės vadovas (dispečeris) šiuos pakeitimus perduoda į kitas susietas dispečerines.
1116. Tipiniame perjungimo lapelyje leidžiami ne daugiau kaip trys pataisymai (išbraukta, prirašyta ar pakeista operacija). Prie kiekvieno pataisymo privalo būti parašyta data bei atsakingojo darbuotojo parašas. Jei reikia daugiau pataisymų, lapelis turi būti perspausdintas.
1117. Jei įrenginių schema neatitinka tos, kuriai sudarytas TPL, juo naudojantis išrašomas paprastas lapelis. Vykdyti perjungimus pagal operatyvinio dispečerinio personalo pataisytą tipinį perjungimo lapelį draudžiama.
1118. Tipinio perjungimo lapelio panaudojimo galimybę konkretiems perjungimams elektrinėse nustato pamainos vadovas, elektros tinkluose – įrenginius valdantis dispečeris. Operatyviniame žurnale įrašoma, pagal kokį lapelį ir ką atlikti (pavyzdžiui, „Pagal tipinį perjungimo lapelį Radviliškis 1 atjungti T-1 remontui „).
1119. Jeigu pagal darbo vietos paruošimo pobūdį ar dėl panašių priežasčių kai kurių operacijų vykdyti nereikia, elektrinės pamainos vadovo ar įrenginius valdančio dispečerio leidimu šios operacijos lapelyje išbraukiamos apie tai pažymint operatyviniame žurnale (pavyzdžiui, pagal tipinį perjungimo lapelį Vievis 2 T-2 išjungti remontui, 7 ir 8 operacijos nevykdyti).
1120. Jeigu vykdant perjungimus pagal tipinį ar paprastąjį perjungimo lapelį reikalingas įrenginius valdančio dispečerio leidimas (pavyzdžiui, įjungiant tranzitinės linijos įžemiklį), prieš šią operaciją užrašoma: „gavus atitinkamos dispečerinės pakopos leidimą“.
1121. Vykdant perjungimus pagal paprastąjį ar tipinį perjungimo lapelį, atskiroms operacijoms vykdyti (pavyzdžiui, RAA nustatymams pakeisti) galima pasikviesti RAA darbuotojus, atliekančius šių įrenginių priežiūrą, kurie lapelyje pasirašo kaip perjungimų dalyviai.
1122. Visi operatyviniai perjungimai, kuriems sudaryti TPL, vykdomi tik pagal juos arba jais vadovaujantis sudarytais paprastaisiais perjungimo lapeliais.
1123. TPL privaloma peržiūrėti pasikeitus įrenginio ar RAA schemai, tačiau ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
1124. Perjungimus elektros įrenginiuose gali vykdyti apmokytas elektrotechninis personalas, žinantis įrenginių schemą, išdėstymą ir paskirtį, atestuotas ir turintis operatyvinio ar operatyvinio remonto personalo teises.
1125. Darbuotojams, neturintiems tam teisės, draudžiama vykdyti operatyvius perjungimus, išskyrus distancinį jungtuvų išjungimą bei įjungimą.
1127. Vykdant perjungimus be perjungimo lapelio darbuotojas, gavęs potvarkį, jį pakartoja ir patvirtinus, kad užduotis suprasta teisingai, užduoties turinį užrašo į operatyvinį žurnalą (kai jis yra). Tik po to, vienas ar su kitu darbuotoju (priklausomai nuo operatyvinio aptarnavimo rūšies), vykdo užduotį.
Baigęs perjungimą, apie tai praneša užduotį davusiajam. Gavęs pranešimą apie užduoties įvykdymą, fiksuoja operatyviniame žurnale įvykdymo laiką.
1128. Vykdant perjungimus pagal perjungimo lapelį, darbuotojas, gavęs užduotį perjungimui atlikti, ją pakartoja ir patvirtinus, kad suprato teisingai, užpildo arba patikrina jau paruoštą perjungimo lapelį ir suderina su potvarkį davusiuoju. Jeigu perjungimai bus vykdomi pagal TPL, paruošia jo kopiją, užrašo savo pavardę, pasirašo. Gavęs patvirtinimą, kad perjungimus galima vykdyti, pradeda perjungimus.
1129. Kai perjungimuose dalyvauja du operatyvinio personalo darbuotojai, kontroliuojančiuoju paprastai būna aukštesnės kvalifikacijos, darbus tiesiogiai vykdo žemesnės kvalifikacijos asmuo.
1130. Operacijoms, kurioms atlikti reikalingas ypatingas atsargumas (pavyzdžiui, fazių sekos patikrinimas – fazavimas), galimas priešingas pareigų pasiskirstymas (vykdo aukštesnės kvalifikacijos, stebi žemesnės kvalifikacijos darbuotojas).
1131. Pradedant vykdyti pirmąją operaciją, abu perjungimuose dalyvaujantys darbuotojai atvyksta į reikiamą vietą, patikrina, ar schema atitinka duotąją užduotį.
Atsistojus prie prijunginio, kur bus vykdoma pirmoji operacija, kontroliuojantysis garsiai ir aiškiai skaito pirmosios operacijos turinį. Vykdantysis pagal užrašus prie komutavimo aparatų įsitikina, kad yra reikiamoje vietoje, ranka paliečia komutavimo aparato valdymo įrenginį, perskaito jo operatyvinį pavadinimą ir pakartoja užduotį. Kontroliuojantysis žodžiais „teisingai, vykdyti“ duoda leidimą operacijai atlikti.
Atlikus operaciją, kontroliuojantysis tai pažymi perjungimo lapelyje ir abu eina į vietą, kur bus atliekama antroji operacija, ir taip toliau.
1132. Kai perjungimus vykdo vienas darbuotojas, atėjus į reikiamą vietą ir atsistojus prie prijunginio skaitoma perjungimo lapelio pirmoji operacija, pagal užrašus įsitikinama, ar darbuotojas yra reikiamoje vietoje ir prie reikiamo komutavimo aparato, atliekama pirmoji operacija, pažymint apie tai perjungimo lapelyje, po to einama į kitą vietą, kurioje bus atliekama antroji operacija.
1133. Baigus perjungimus, lapelyje užrašomas perjungimų įvykdymo laikas, apie įvykdymą pranešama užduotį davusiajam.
1134. Darbuotojas, davęs potvarkį vykdyti perjungimus, fiksuoja įvykdymo laiką operatyviniame žurnale, schemoje ar schemoje makete pakeičia komutavimo aparatų padėtį. Perduodamas pamainą paros žiniaraštyje arba specialiame pamainos perdavimo dokumente pažymi komutavimo aparatų padėtį, įjungtus ar išjungtus įžemiklius, RAA grandinių pasikeitimus.
1135. Kai reguliariai kartojasi sudėtingų perjungimų atvejai, operacijos RAA įrenginiuose vykdomos pagal iš anksto sudarytas perjungimo programas (tipinius perjungimo lapelius), kuriuose nurodytos visos operacijos tiek pirminėse, tiek ir antrinėse grandinėse bei šių operacijų seka.
Operatyviniai darbuotojai kartu su RAA darbuotojais paruošia perjungimo programas:
1135.1. keičiant prijunginio relinę apsaugą kita apsauga, kai prijunginio jungtuvas paliekamas dirbti;
1135.2. išjungiant RAA įrenginį techninei apžiūrai, neatjungiant saugomo prijunginio ar įrenginių (pavyzdžiui, DFA, VAPĮ, teleatjungimo įrenginiai, šynų apsauga, JARĮ ir kiti);
1135.4. atstatant normalią schemą, jei operacijų vykdymas atvirkščia tvarka neleistinas.
Tais atvejais, kai vykdant perjungimus operacijos RAA įrenginiuose nevykdomos, perjungimo programas ruošia operatyviniai darbuotojai ir derina su RAA darbuotojais.
Už perjungimo programų paruošimą atsako operatyviniai ir RAA darbuotojai. RAA darbuotojai privalo nedelsdami pranešti operatyviniams darbuotojams apie būtinumą koreguoti perjungimų programas po pakeitimų RAA schemose.
Tokių programų komplektas turi būti elektrinėje, pastotėje su budinčiuoju personalu ir pas operatyvinį dispečerinį personalą, kuris valdo šiuos įrenginius.
1136. Jungiant naujus įrenginius ar objektus arba atliekant sudėtingus perjungimus, kuriems nėra iš anksto sudarytų perjungimo programų, turi būti sudaromos specialios vienkartinės programos, įforminamos paraiškomis.
Šias programas tvirtina įmonių ar sistemos vadovas priklausomai nuo įrenginių operatyvinio pavaldumo.
Šias programas turi RAA ir operatyvinis dispečerinis personalas visuose objektuose, kur vykdomi perjungimai.
1137. Pasikeitus RAA įrenginių eksploatavimo tvarkai ar metodui, apie tai įrašoma RAA žurnale. Įrašų pagrindu perjungimo programos koreguojamos nedelsiant, o RAA instrukcijas leidžiama ištaisyti vėliau, laikinai vadovaujantis RAA žurnalo įrašais.
Jei RAAT darbuotojas negali atvykti į dispečerinį punktą, tekstas telefonograma perduodamas dispečeriui, kuris įrašo į RAA žurnalą, nurodydamas, kas perdavė ir kas priėmė.
1138. Įrenginiams, esantiems rezerve, dirbantiems ar esantiems po įtampa, privalo būti įjungtos apsaugos nuo visų rūšių gedimų.
1139. Vykdant operacijas 110 kV ir aukštesnės įtampos šyniniais skyrikliais šynų diferencinė apsauga privalo būti įjungta, ŠAPĮ (šynų pakartotinio įjungimo automatika) – išjungta. Jeigu to padaryti nėra galimybių, reikia įjungti nustatytuosius rezervinių apsaugų pagreitinimus.
1140. Pastotėse, kuriose yra jungtuvo atjungimo rezervavimo įrenginys (JARĮ), prieš atjungiant bet kurią apsaugą, veikiančią JARĮ paleidimą, reikia išjungti paleidimą nuo šios apsaugos. Įjungti JARĮ paleidimą galima tik po apsaugos įjungimo.
1141. Išjungiant transformatorius ar autotransformatorius su automatiniu įtampos reguliavimu, būtina išjungti įtampos reguliavimo automatika (AĮR).
1142. Komplektinėse skirstyklose kai kur RAA grandinės su jungtuvo vežimėliu sujungtos RAA kištukine jungtimi. Taip pat yra pastotėse, kuriose dviejų apvijų galios transformatorių apsaugos sukonstruotos taip, kad, atjungus RAA kištukinę jungtį, atjungiama transformatoriaus trumpiklio įjungimo grandinė. Todėl atjungti dviejų apvijų galios transformatoriaus RAA kištukinę jungtį leidžiama tik atjungus transformatorių nuo įtampos iš abiejų pusių.
Apie RAA kištukinės jungties atjungimus ir prijungimus rašoma į perjungimo lapelį.
1143. Diferencinė apsauga turi būti išjungta, kai atliekamos operacijos su blokais diferencinės ir diferencinės fazinės apsaugos srovės grandinėse.
1144. Jungtuvus galima naudoti, jei juose yra reikiamas alyvos lygis, oro bei dujų slėgis ir atitinkamas vakuumas.
1145. Kai yra įtampa, prijunginys, turintis grandinėje jungtuvą, išjungiamas ar įjungiamas jungtuvu. Jei jungtuvas turi distancinį valdymą, įjungimo raktą ar mygtuką laikyti padėtyje „Įjungti“ ar „Išjungti“ (pageidautina distanciniu būdu) tol, kol pradeda veikti jungtuvo padėties signalizacija.
1146. Išjungiant ar įjungiant 10 kV alyvinį jungtuvą (AJ) vietinio valdymo įtaisais, operatorius privalo stovėti šalia narvelio taip, kad nesėkmingos operacijos atveju išmetamos karštos dujos jo nepaveiktų.
1147. Oriniai ir dujiniai jungtuvai valdomi distanciniu būdu. Orinį ar dujinį jungtuvą leidžiama išjungti vietoje, kai neveikia distancinis valdymas.
Išjungiant orinį jungtuvą, žmonės gali būti ne arčiau kaip už 50 metrų nuo jo.
1148. Visais atvejais įjungiant jungtuvą reikia stebėti matavimo prietaisų rodmenis. Stiprus srovės šuolis įjungimo metu (ampermetro rodyklė atsilenkia iki galinės atramos) rodo, kad yra trumpasis ar nesinchroniškas jungimas. Nelaukiant RAA poveikio reikia duoti impulsą išjungimui.
1149. Įjungiant ar išjungiant jungtuvą televaldymu (TV) reikia patikrinti, kad visi valdymo raktai atitiktų jungtuvo padėtį (nebūtų mirksinčių simbolių). Jungtuvo, kurį norime įjungti ar išjungti, raktą pastatyti į padėtį „nesutapimas“ (rakte šviečia mirksinti lemputė), nuspausti reikalingos komandos („Išjungti“, „Įjungti“) mygtuką ir laikyti 5-7 sekundes. Komanda bus įvykdyta, kai rakte lemputė užges.
Jei operacija nesėkminga (lemputė rakte negęsta), duodamas užklausimas, po to komanda kartojama.
Jeigu nesėkmingos operacijos atveju atsiranda ir avarinis signalas, įtariame, kad buvo trumpasis jungimas, tokiu atveju elgiamasi pagal Avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukciją. TV įrenginiu galima atlikti tik vieną operaciją, kita operacija galima tik baigus prieš tai pradėtąją.
1150. Atliekant perjungimus telemechanizuotoje pastotėje vietinio valdymo įrenginiais, televaldymą pageidautina išjungti.
1151. Jei išjungus jungtuvą bus vykdomos operacijos su skyrikliais arba bus ištrauktas jungtuvo vežimėlis, atjungta jungtuvo padėtis tikrinama vietoje (pagal mechaninę rodyklę, kontaktų padėtis, oro slėgį). Jungtuvų su svorinėmis ar spyruoklinėmis pavaromis svoris turi būti nuleistas, spyruoklės neįtemptos.
1152. Dirbant kompleksinėse skirstyklose ištraukus vežimėlį, kameros užuolaidos, už kurių yra įtampa, privalo būti užrakintos ir iškabintas plakatas „Stok, įtampa!„
1153. Dirbant kabelinėse ar oro linijose, kur nėra skyriklių, pirmojoje atramoje, taip pat transformatoriaus prijunginyje vežimėlį reikia ištraukti iš kameros, užuolaidas ar dureles užrakinti, ant jų pakabinti plakatą „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“. Kai jungtuvo vežimėlis sublokuotas su įžeminimo peiliais, įjungus peilius vežimėlį leidžiama pastatyti į kontrolinę padėtį.
1154. Prieš įstumiant ar ištraukiant kompleksinių skirstomųjų įrenginių vežimėlį iš kontrolinės į darbo padėtį ar atvirkščiai reikia vizualiai tikrinti išjungtą jungtuvo padėtį.
1155. Kai yra žema oro temperatūra, planiniai operatyvieji perjungimai neleidžiami: su oriniais jungtuvais esant žemesnei kaip minus 150C temperatūrai, su alyviniais jungtuvais, jei nėra apšildymo arba jis neveikia – esant žemesnei kaip minus 250 C temperatūrai, su kitais įrenginiais – esant žemesnei kaip minus 250 C temperatūrai.
1156. Prieš įjungiant ir išjungiant skyriklius ar skirtuvus būtina juos atidžiai apžiūrėti, ypatingą dėmesį atkreipiant į 35 kV ir aukštesnės įtampos izoliatorių kolonėlių būklę. Pastebėjus defektus ar gedimus, operacija nevykdoma. Išjungiant sugedusį įrenginį remontuoti, įtampa išjungiama kitais komutavimo aparatais.
1157. Išjungiant ar įjungiant 35 kV ir aukštesnės įtampos skyriklį ar skirtuvą, operatorius privalo žinoti, kad bet kuriuo momentu gali lūžti izoliatorių kolonėlė, ir turi būti tam pasiruošęs.
1158. Skyriklį su rankine pavara reikia įjungti greitai. Pradėta įjungimo operacija privalo būti baigta net užsidegus elektros lankui tarp kontaktų.
1159. Skyriklis su rankine pavara išjungiamas atsargiai. Pradžioje pavara pasukama tiek, kad kontaktai išeitų iš lizdų, pažiūrima, ar nelūžta kolonėlės, ar nedega elektros lankas, nesigirdi ūžesio. Pastebėjus kolonėlių defektus, operacija nutraukiama. Pastebėjus elektros lanko požymius, skyriklio pavara grąžinama į įjungtą padėtį. Išsiaiškinama elektros lanko atsiradimo priežastis.
Išjungiant transformatoriaus įmagnetinimo ar linijos įkrovos sroves, skyriklis išjungiamas greitu judesiu.
1160. Išjungiant vienpolius skyriklius, pirmiausia išjungiama vidurinė fazė, po to – kraštinės. Jei fazių išdėstymas vertikalusis – antrąja išjungiama viršutinė fazė, vėliau – apatinė. Įjungiant operacijos vykdomos atvirkštine tvarka.
1161. Po kiekvienos operacijos su skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais ar stacionariaisiais įžemikliais jų tikrąją padėtį reikia tikrinti vizualiai, būtinai visų trijų fazių. Išjungtos pavaros padėtis, vienos ar dviejų fazių skyriklių išsijungimas dar nereiškia, kad komutavimo aparatas išjungtas, būtina matyti visų trijų fazių padėtis.
1162. Įjungtoje padėtyje visos trys skyriklio, skirtuvo, galios skyriklio ar įžemiklio fazės privalo turėti patikimą kontaktą visu peilio kontaktiniu paviršiumi.
Jeigu kuris nors komutavimo aparato peilis nėra visiškai įsijungęs (yra tarpas tarp kontaktų, kontaktai tik liečiasi), aparatas perjungiamas, jei ir po perjungimo peilis visiškai neįsijungia į skyriklio nejudamus kontaktus, aparatą reikia remontuoti. Įžeminimo skyriklio atveju lygiagrečiai uždedamas įžemiklis.
1163. Įjungiant ar išjungiant skyriklį, kurį šuntuoja jungtuvas, reikia šio jungtuvo įjungtąją padėtį tikrinti vizualiai, išjungti jungtuvo valdymą (išjungti valdymo grandinių automatą, išimti valdymo saugiklius).
1164. Skyrikliais, skirtuvais ir išardomaisiais kontaktais kompleksinėse skirstyklose leidžiama išjungti ir įjungti:
1164.6. šynų sistemas (laikantis norminių techninių dokumentų reikalavimų) bei prijunginių talpines sroves, išskyrus kondensatorių baterijas;
1164.7. 6–10 kV žiediniuose tinkluose skyrikliais leidžiama išjungti išlyginamąją srovę iki 70 A ir uždaryti žiedą, kai tarp atvirųjų skyriklių kontaktų įtampų skirtumas ne didesnis kaip 5%;
1164.8. 10 kV ir žemesnės įtampos tripoliais lauko skyrikliais leidžiama išjungti ir įjungti apkrovos srovę iki 15 A;
1164.9. per atstumą valdomais skyrikliais leidžiama atskirti netvarkingą 110 kV ir aukštesnės įtampos jungtuvą, jeigu jis šuntuojamas skyrikliu, jungtuvu arba šynų sistemos kitų prijunginių jungtuvų grandinėle (keturkampio, pusantrinė ir kita schema) ir jeigu atjungiant jis gali sprogti ir sugadinti kitus pastotės įrenginius.
Operacijų atlikimo įvairiuose elektros įrenginiuose tvarką ir sąlygas reglamentuoja vietos instrukcijos.
1165. 6-10 kV skirstomojo tinklo uždarose skirstyklose skyrikliais leidžiama išjungti ar įjungti:
1166. 6-10 kV skirstomojo tinklo atvirose skirstyklose skyrikliais leidžiama išjungti ar įjungti:
1167. 35 kV uždarose skirstyklose skyrikliais leidžiama išjungti ir įjungti:
1168. 35 kV atvirose skirstyklose skyrikliais leidžiama išjungti ir įjungti:
1169. 110 kV ir aukštesnės įtampos skyriklių komutacinių galimybių priklausomybė nuo
skyriklių tipo ir atstumo tarp fazių pateikta 16 lentelėje.
16 lentelė. Skyriklių komutacinės galimybės
| Vardinė įtampa, kV |
Skyriklio ar skirtuvo tipas |
Atstumas tarp skyriklio polių |
Leidžiama išjungti |
|
| transformatoriaus įmagnetinimo srovė, A |
linijų talpinė srovė, A |
|||
| 110 |
VK |
2,0 2,5 3,0 |
6,0 7,0 9,0 |
2,5 3,0 3,5 |
|
|
HP |
2,0 2,5 3,0 3,5 |
4,0 6,0 8,0 10,0 |
1,5 2,0 3,0 3,5 |
VK – vertikaliai kertamieji,
HP – horizontaliai pasukamieji.
1170. Visų skirstomojo tinklo transformatorių įmagnetinimo ir linijų įkrovos srovės išjungiamos ir įjungiamos tais komutavimo aparatais, kurie sumontuoti šiame tinkle. Jei kurios nors linijos įkrovos ar transformatoriaus įmagnetinimo srovės esamu komutavimo aparatu išjungti negalima, tokios vietos specialiuoju ženklu turi būti pažymėtos schemose. Jų išjungimo operacijos numatytos perjungimų instrukcijose.
1171. Išjungiant grandinę, kurioje nuosekliai sumontuoti skyriklis ir skirtuvas, pirmiausia išjungiamas skirtuvas (jei yra galimybė – distanciniu būdu), po to – skyriklis. Įjungus skirtuvą, grandinė uždaroma skyrikliu.
1172. Išjungiant transformatoriaus, reguliuojamo, kai yra apkrovos, įmagnetinimo srovę skyrikliu ar skirtuvu, atšakų perjungiklį reikia pastatyti į tokią padėtį, kad įmagnetinimo srovė būtų kuo mažesnė (atšakos įtampa ne mažesnė už esamą šynose).
1173. Įjungiant ir išjungiant skyrikliu, skirtuvu ar oriniu jungtuvu 110 kV transformatorių, turintį nepakankamą neutralės izoliaciją, nors ir įrengta apsauga viršįtampių ribotuvais, neutralės įžemiklis turi būti įjungtas.
1174. Išjungiant talpinių srovių kompensavimo ritę patikrinama, ar tinkle nėra įžemėjimo, ir išjungiamas ritės vienpolis skyriklis.
1175. Operuojant 110 kV skyrikliais, turinčiais įtampą, jei pavaros konstrukcija leidžia operuoti vienam, antrasis darbuotojas privalo būti 5-8 m nuo vykdymo vietos.
1176. Draudžiama skyrikliais komplektiniuose skirstymo įrenginiuose išjungti/įjungti įžemėjimo ar talpines sroves, viršijančias leistinuosius dydžius.
1177. Galios skyrikliais leidžiama išjungti ir įjungti sroves, atitinkančias galios skyriklio vardinę srovę.
1179. Nepatikrinus atsijungusių įrenginių būklės, draudžiama galios skyrikliu įjungti įtampą į atsijungusį tinklo ruožą.
1180. Operuoti komutavimo aparatais, turinčiais distancinį valdymą, leidžiama tik nesant įžemėjimo valdymo grandinėse. Esant įžemėjimui, leidžiama operuoti tik avariniais atvejais. Jei išjungus jungtuvą reikės išjungti skyriklius, išjungiamas jungtuvo valdymas (išjungiamas automatinis jungiklis, išimami saugikliai).
1181. Jeigu jungtuvas valdomas ne iš valdymo pulto ar skirstyklos (pavyzdžiui, elektrinės savųjų reikmių mechanizmai), prieš išjungiant skyriklius reikia išjungti išjungto jungtuvo valdymą.
1182. Įjungiant įžemiklius uždarose skirstyklose būtina indikatoriumi patikrinti, ar nėra įtampos įžeminamoje dalyje.
1183. Įtampos nebuvimas tikrinamas šia seka:
1184. Įrenginiuose, kur įtampos patikrinti negalima arba tai atlikti pavojinga (pavyzdžiui, kai kurių tipų kompleksiniuose įrenginiuose), įrenginius valdančio dispečerio leidimu leidžiama įjungti įžemiklį, vizualiai patikrinus, ar nėra įtampos (išjungtas jungtuvas ir skyrikliai, vežimėlis ištrauktas į remonto padėtį).
1185. Prieš įžeminant oro liniją, būtina gauti valdančiojo dispečerio patvirtinimą, kad nėra įtampos.
1186. Uždėti kilnojamuosius įžemiklius aukštesnės nei 1000 V įtampos įrenginiuose leidžiama tik dviem darbuotojams, kurių vienas turi turėti VK (arba aukštąją kvalifikaciją (AK)), antrasis – PK.
1188. Kilnojamieji įžemikliai uždedami taip:
1188.2. patikrinama, ar įžemiklio uždėjimo vietoje nėra įtampos (jungtuvai tikrinami visuose šešiuose išvaduose);
1189. Nuimant kilnojamąjį įžemiklį, pirmiausia jis nuimamas nuo fazinių laidų, vėliau atjungiamas nuo „žemės“. Nuimti kilnojamąjį įžemiklį daugiau kaip 1000 V įtampos įrenginiuose gali vienas darbuotojas, turintis ne žemesnę kaip VK.
1190. 0,4 kV įtampos įrenginiuose kilnojamąjį įžemiklį uždėti ir nuimti gali vienas darbuotojas, turintis PK. Uždėjimo ir nuėmimo tvarka tokia pati kaip ir daugiau kaip 1000 V įtampos įrenginiuose, tik vietoj „žemės“ galima naudoti nulinį laidą.
1191. Pastotėse, operatyviai prižiūrimose vieno operatyvinio darbuotojo, kai kilnojamasis įžemiklis uždedamas ir pritvirtinamas specialiąja lazda, 35 kV linijose leidžiama jį uždėti vienam darbuotojui, turinčiam ne žemesnę kaip VK.
1192. Kai jungtuvas įjungtas, blokuotė privalo neleisti:
1194. Jei blokuotė neleidžia vykdyti kokios nors operacijos, būtina patikrinti:
1195. Jei nenustatoma, kodėl blokuotė neleidžia vykdyti operacijų, apie tai pranešama darbuotojui, davusiam potvarkį perjungimams atlikti.
1196. Jei įrenginiuose yra specialus deblokavimo raktas, jį turi: elektros tinklų įmonėse – dispečeris (PTD, STD), elektrinėse – pamainos vadovas. Raktas išduodamas tik gavus leidimą deblokuoti.
1197. Jei narvelių tinklinės durys sublokuotos, o darbų pobūdis reikalauja deblokavimo (srovės matavimas replėmis, kontaktų įšilimo matavimas, fazavimas), tai padaryti leidžia įrenginius valdantis dispečeris.
1198. Kai grandinėje yra jungtuvas:
1198.1. Išjungiant:
1198.2. Įjungiant:
1199. Išjungiant ar įjungiant kompleksinį narvelį:
1199.2. Jei išjungiama remontui:
1200. Išjungiant ar įjungiant trijų apvijų transformatorių (autotransformatorių):
1200.1. Išjungiant ir įjungiant:
1200.2. Įjungiant:
1201. Operacijų seka išjungiant remontui ir įjungiant T-1 dviejų transformatorių suprastintos schemos pastotėse pavaizduota 1 paveiksle.
1 paveikslas. Operacijų seka išjungiant remontui ir įjungiant T-1 dviejų transformatorių supaprastintos schemos pastotėse
1201.1. Išjungiama remontui:
1201.1.3. patikrinti, kad įtampos abiejose 10 kV sekcijose būtų vienodos (skirtumas ne didesnis kaip 2,5 %);
1201.2. Įjungiant po remonto:
1202. Išjungiant ir įjungiant tiltelio jungtuvą (TL-100) remontui, tiltelio schema pastotėse pavaizduota 2 paveiksle.
2 paveikslas. Tiltelio schema pastotėse išjungiant ir įjungiant
tiltelio jungtuvą (TL-100) remontui
1202.1. Išjungiant:
1202.2. Įjungiant:
1203. Dviejų šynų sistemų su apeinamuoju jungtuvu ir apeinamąja šynų sistema pastotėje jungtuvo keitimas apeinamuoju pavaizduotas 3 paveiksle.
3 paveikslas. Dviejų šynų sistemų su apeinamuoju jungtuvu ir apeinamąja šynų sistema pastotėje jungtuvo keitimas apeinamuoju
1203.5. pakeisti (jeigu reikia) AP-100 RAA nustatymus (nustatymų pakeitimo eiga nurodant skydus, blokus, terpes, raktus ir kita, atlikimo nuoseklumo tvarka, suderinta su RAA personalu, nurodoma tipiniame perjungimo lapelyje);
1204. Prijunginio, pakeisto apeinamuoju jungtuvu, maitinimo atstatymas per savo jungtuvą:
1204.9. AP-100 RAA nustatymus pakeisti reikalingais, kai AP-100 yra rezerve (nustatymų pakeitimo eiga nurodant skydus, blokus, terpes, raktus ir kita, atlikimo nuoseklumo tvarka, suderinta su RAA personalu, nurodoma tipiniame perjungimo lapelyje);
1205. Įjungiant generatorių į tinklą tiksliosios sinchronizacijos būdu, pasiekus vardines apsukas reikia:
1205.2. įjungti šyninį generatoriaus skyriklį (jei dvi šynų sistemos – jungti į šynų sistemą, kurioje generatorius dirbs);
1205.3. įjungti generatorinės įtampos transformatoriaus (ĮT) skyriklį ir žemosios įtampos automatą (įstatyti saugiklius);
1206. Atjungiant nuo tinklo bloką generatorius-transformatorius, laikomasi šios tvarkos:
1206.6. patikrinus, ar rotoriaus srovė atitinka reikiamą dydį, atjungiamas LGA, visiškai išjungiamas šuntinis žadinimo reostatas;
1207. Įjungiant OL, jungiančią elektrinę su sistema, įtampa įjungiama iš sistemos pusės, priešingai daryti galima tik tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, elektrinė nedirba).
1208. Išjungiant vienpusio maitinimo oro ar kabelių liniją, pirmiausia rekomenduojama išjungti jungtuvą nuo vartotojo, vėliau nuo maitinimo pusės.
1209. Tranzitinei 110 kV linijai išjungti, kai viename iš linijos galų nėra jungtuvo (4 paveikslas), galimi du atvejai:
4 paveikslas. Tranzitinės 110 kV linijos išjungimas, kai viename iš linijos galų nėra jungtuvo
1209.1. Abu linijos galai per tarpines pastotes maitinasi iš to paties aukštesnės įtampos šaltinio:
1209.1.1. jei GILĖS tranzitinė apkrova S (P + jQ) < 10 MVA:
1209.1.2. jei GILĖS tranzitinė apkrova S (P + jQ) > 10 MVA:
1209.1.2.3. GILĖJE išjungti L Vr-0.
Pastabos:
Išjungti skyrikliu L Vr-0 linijos apkrovos ar talpinę srovę galima tik tada, kai leidžia skyriklio komutacinės galimybės.
Potvarkį „nutraukti žiedą skyrikliu“ perduoti vykdančiajam perjungimus tuomet, kai jis yra arčiausiai skyriklio, kad laikas nuo potvarkio perdavimo iki operacijos įvykdymo būtų minimalus.
Pasirenkant tranzitinės OL išjungimo būdą reikia turėti omenyje, kad elektros lankas tarp atsiskiriančių skyriklio peilių beveik visada bus mažesnis nutraukiant žiedą.
1209.2. Linijos galai maitinami iš skirtingų aukštesnės įtampos maitinimo šaltinių:
1209.2.1. jei tranzitinės apkrovos S (P + jQ) £ 10 MVA, nutraukus žiedą įtampų skirtumas laukiamas mažesnis kaip 5% Uvard, pasirenkamas 1 atvejis;
1210. Šynų (110 kV) sistemą reikia išjungti (perėjimas dirbti viena šynų sistema) šia tvarka:
1210.2. JARĮ ir šynų apsaugą pervesti į nefiksuotąjį režimą (operacijų seka nurodant skydus, blokus, terpes, raktus ir kita, nurodoma tipiniame perjungimo lapelyje);
1210.6. išjungti visus prijunginius (išskyrus tarpšyninį jungtuvą ir ĮT) nuo išjungiamos šynų sistemos;
1210.7. perjungti visų prijunginių (jei nepersijungia automatiškai) RAA įtampos grandines nuo liekančios darbe šynų sistemos ĮT;
1211. Šynų sistemą reikia įjungti šia tvarka:
1211.13. visų prijunginių RAA įtampos grandines perjungti fiksuotajai schemai (jei nepersijungia automatiškai);
1212. Tarpšyninis jungtuvas pakeičiamas apeinamuoju jungtuvu (5 paveikslas) taip:
1213. Visi perjungimai, išskyrus avarinius 0,38-10 kV įtampos tinkluose, vykdomi įrenginius valdančio dispečerio pavedimu.
1214. Pastočių operatyviniam personalui ir OIB gali būti suteikta teisė be dispečerio potvarkio pakartotinai jungti automatiškai išsijungusias 10-35 kV OL.
1215. Leidžiama nutraukti ar uždaryti žiedą skyrikliu 6-10 kV įtampos skirstomajame tinkle iki 70 A.
1216. Uždarant žiedą skyrikliu reikia patikrinti, ar iš abiejų komutavimo aparato pusių yra įtampa, ar nėra „įžemėjimo“. Jei vienoje pusėje įtampos nėra arba yra „įžemėjimas“, perjungimai nutraukiami. Atidarius žiedą tikrinama, ar abiejose pusėse yra įtampa.
1217. Jei žiedo nutraukimo vietoje teka daugiau kaip 70 A įtampa, kur galima reikia sudaryti papildomą žiedą.
1218. Jei 0,38 kV įtampos tinkle reikia uždaryti žiedą, rekomenduojama patikrinti fazių sekos atitikimą (fazavimą).
1219. Jei vykdant perjungimus kompensuotame tinkle ryškiai keičiasi įžeminimo srovių dydžiai, reikia naujai suderinti kompensavimo rites.
1220. Jungiant žiedą tarp dviejų maitinimo centrų, kur yra pastebėtas galimas savaiminis transformatorių atšakų persijungimas į kraštines padėtis (maža sujungiamoji tinklo varža, maži transformatorių atšakų laiptai), reikia išjungti maitinimo centrų transformatorių AĮR (dažniausiai pakanka išjungti to, kurio mažesni atšakų laiptai, transformatoriaus ARĮ).
1221. Išjungiant 6/10 kV įtampos transformatorių reikia:
1222. Vartotojų rezerviniai elektros generatoriai prie 0,38 kV įtampos skirstomojo tinklo turi būti prijungti dviejų padėčių kirtikliu ar kitu aparatu, neleidžiančiu įjungti įtampos iš vartotojo generatoriaus į tinklą.
1223. Generuojančiųjų šaltinių, kuriuos turi vartotojai, sąrašai turi būti STD. Dispečerinėje mnemo schemoje generuojantieji šaltiniai, taip pat ir 0,38 kV įtampos prijunginiai, prie kurių šaltiniai prijungti, turi būti žymimi sutartiniu žymėjimu.
1224. Išjungiant 0,38 kV įtampos OL remontui reikia papildomai išjungti transformatorinę, prie kurios 0,4 kV įtampos tinklo prijungtas generuojantis šaltinis, išjungimo vietoje įžeminti.
IX. PERJUNGIMAI ŠILUMOS ĮRENGINIUOSE
1226. Visi perjungimai šilumos įrenginiuose turi būti atliekami pagal vietines technologines instrukcijas ir operatyvinius dokumentus.
1227. Dalyvaujant dviem ir daugiau gretimų padalinių, energetikos objektų ar kitais instrukcijose nenumatytais atvejais, perjungimai turi būti atliekami pagal atskiras programas.
Sudėtingieji perjungimai taip pat atliekami pagal programas.
1228. Sudėtingieji perjungimai yra šie:
1228.4. retai vykdomi. Retai vykdomi perjungimai gali būti šie:
1229. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengtas ir patvirtintas įmonės vadovo sudėtingųjų perjungimų sąrašas. Šis sąrašas koreguojamas įjungus, rekonstruojant ar demontuojant įrenginius, keičiant technologines ir automatikos schemas. Sąrašas turi būti peržiūrimas kartą per 3 metus. Sąrašo kopijos turi būti operatyvinių darbuotojų darbo vietose.
1230. Įmonių vadovai turi tvirtinti sąrašą darbuotojų, turinčių teisę kontroliuoti pagal programą vykdomus perjungimus. Keičiantis darbuotojams šis sąrašas atnaujinamas, jo kopijos turi būti operatyvinių darbuotojų darbo vietose.
1231. Perjungimų programoje turi būti nurodyta:
1231.5. perjungimų planuojamas pradžios ir pabaigos laikas, kuris gali būti tikslinamas operatyvine tvarka;
1231.6. jei reikia – perjungimo objektų schemos, kuriose schemų elementų pavadinimai ir numeriai turi atitikti objektų pavadinimus ir numerius;
1231.7. operacijų atlikimo tvarka ir eiliškumas nurodant sklendžių, reguliavimo įtaisų, technologinių apsaugų, automatikos grandinių elementų padėtis;
1231.11. dalyvaujant dviem ar daugiau padalinių – technikos darbuotojas, vykdantis bendrąjį vadovavimą, taip pat technikos darbuotojai, atsakingi už perjungimų atlikimą kiekviename objekte;
1232. Programa tvirtinama energetikos objekto vadovo, jei programa apima daugiau kaip vieną objektą, ji tvirtinama visų dalyvaujančių objektų vadovų.
1233. Pasikartojantiems perjungimams (nurodytiems šių taisyklių 1228 punkte) turi būti naudojamos iš anksto parengtos tipinės programos. Šios programos peržiūrimos kartą per 3 metus, jos koreguojamos įjungus, rekonstruojant ar demontuojant įrenginius, keičiant technologines ir automatikos schemas.
1234. Tipinės perjungimų programos, kuriomis vadovaujasi operatyviniai darbuotojai, yra operatyviniai perjungimų dokumentai.
X. AUTOMATIZUOTOJO DISPEČERINIO VALDYMO SISTEMOS
1237. Elektros sistemos, perdavimo ir skirstomųjų elektros tinklų dispečerinės turi būti aprūpintos automatizuotojo dispečerinio valdymo sistema (ADVS).
1238. Automatizuotoji dispečerinio valdymo sistema turi užtikrinti visų reikiamos kokybės, greičio ir patikimumo operatyvinio dispečerinio valdymo uždavinių ir tikslų vykdymą.
1239. ADVS gali funkcionuoti kaip savarankiška valdymo sistema arba kaip integruotoji valdymo sistemos dalis. Kiekviena diegiama ar atnaujinama ADVS turi būti pritaikyta ir suderinta darbui su kitomis veikiančiomis ADVS.
1240. ADVS techninių priemonių kompleksas sudaromas iš:
1240.1. dispečerinio ir technologinio valdymo priemonių kartu su informacijos jutikliais, televaldymo, telemechanikos ir informacijos perdavimo įrenginiais, ryšio kanalais;
1240.2. informacijos apdorojimo ir vaizdo priemonių (duomenų surinkimo, atvaizdavimo ir energijos menedžmento sistemos SCADA/EMS, spausdinimo įtaisų, programinės įrangos, skaitmeninių ir analoginių prietaisų ir kitų);
1241. Visi įrenginiai ir ADVS komplekso programinės bei techninės priemonės turi būti tvarkingos, veikti nepertraukiamai ir patikimai.
1242. Pirminių tinklo schemų pakeitimai turi laiku atsispindėti operatyviniuose dokumentuose ir informacinėse sistemose.
1243. Atskirų ADVS elementų išjungimas įforminamas operatyvine paraiška ir vykdomas tik dispečeriui leidus.
1244. Maitinimo schemos veikimo tikrinimas turi būti atliekamas periodiškai pagal grafiką, patvirtintą Lietuvos elektros sistemos ar energetikos įmonės vadovo.
1245. Patalpos, kuriose yra ADVS įrenginiai, privalo atitikti tų įrenginių įrengimo reikalavimus bei darbo su šiais įrenginiais higienos reikalavimus.
1247. ADVS įrenginiai ir programinė įranga turi būti tikrinama periodiškai pagal sudarytą tikrinimo grafiką.
1248. ADVS priemonių apsauginio įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 2 W. Kompiuterių elektros tinklo maitinimo įtampa turi turėti trijų pakopų apsaugas nuo viršįtampių. Pastatai ir patalpos turi būti apsaugoti nuo tiesioginių žaibo smūgių.
1249. ADVS integravimui, informacijos mainams tarp ADVS turi būti naudojamas standartinis, vieningas protokolas.
1250. Informacija dispečeriui turi būti pateikiama pagal vieningą, sutartą principą, standartus bei vieningus spalvinius ir principinius tinklo elementų žymėjimus.
1251. Informacija dispečeriui apie tinklo įrenginių būklės pasikeitimus, trikdžius bei matavimus turi būti pateikiama greitai ir patogia forma.
1252. ADVS turi pateikti visą reikiamą informaciją ir parametrus apie elektros tinklo būseną, komutavimo elementų padėtis, automatikos ir apsaugų veikimą.
1254. Televaldymo priemonių diegimui prioritetas turi būti suteikiamas nutolusių elektros tinklo įrenginių valdymui.
1255. Teleinformacija turi būti naudojama elektros tinklo režimų analizei, režimų planavimui ir valdymui, tinklo įrenginių būklei nustatyti ir kontroliuoti, perjungimo ir televaldymo vykdymui, sutrikimų ir avarijų analizei.
XI. DISPEČERINIO IR TECHNOLOGINIO VALDYMO PRIEMONĖS
1259. Elektros sistemos, elektrinės, katilinės, elektros ir šilumos tinklai, pastotės turi būti aprūpintos dispečerinio ir technologinio valdymo priemonėmis (DTVP). DTVP priežiūra turi užtikrinti normalų jų veikimą, esant kokybiškam informacijos perdavimui normaliais ir avariniais energetikos sistemos režimais.
1260. DTVP aparatūra, esanti energetikos objektų dispečeriniuose punktuose, turi būti prižiūrima atitinkamo valdymo lygio ryšių ir teleinformatikos bei kompiuterių personalo.
1261. Aukštojo dažnio telefoninio ryšio bei telemechanikos įrenginius, esančius aukštosios įtampos elektros linijose (ryšio kondensatoriai, aukštojo dažnio užtvėriklių reaktoriai, įžemikliai, derinimo elementų ir filtrų iškrovikliai), turi eksploatuoti energetikos įmonės vadovo paskirtas personalas.
1262. Srovės ir įtampos transformatorių antrinių grandinių telematavimų jutiklius (keitiklius) turi tikrinti ir prižiūrėti relinės apsaugos, automatikos ar metrologijos specialistai.
1263. Įtaisų bei įrenginių, kuriuos prižiūri ryšių padalinys (nurodant priežiūros ribas), tvirtina įmonių vadovai. Priežiūros ribos bei ryšiai tarp atitinkamų lygių padalinių turi būti nurodyti padalinių nuostatuose.
1264. Operatyvinę ir techninę DTVP priežiūrą turi užtikrinti:
1264.2. laboratorijos, įeinančios į ryšių padalinių (energetikos objektų) sudėtį.
Kad DTVP dirbtų nenutrūkstamai, centriniuose valdymo priemonių objektuose turi būti organizuotas operatyvinių darbuotojų budėjimas, juose turi būti matavimo bei kontrolės įrenginiai, instrumentai, reikiamos medžiagos bei atsarginės dalys. Budėjimo reikalingumą vietiniuose valdymo priemonių objektuose nustato energetikos įmonės vadovas.
1266. Visų DTVP įrenginiai turi būti prižiūrimi pagal galiojančius norminius aktus ir gamintojų instrukcijas.
1267. Laidiniai ryšių įrenginiai turi būti apsaugoti nuo pavojingų ir trikdančių aukštosios įtampos elektros įrenginių poveikių.
1268. Trikdžių lygio periodiniai matavimai, tvarka bei ryšių personalo veiksmai, kai trikdžiai viršija leistinąsias ribas, numatomi vietos instrukcijose.
1269. Oro linijų ir pastočių radijo trikdžių laukų intensyvumas turi atitikti leistinųjų radijo trikdžių normas.
1270. Telemechanikos įrenginiai turi neleisti klaidingai išjungti/įjungti valdomą įrenginį sugedus bet kuriam šių įrenginių elementui. Gnybtai telemechanikos skyduose, kuriuos atsitiktinai sujungus galima įjungti/išjungti įrenginį, privalo būti įrengti ne greta.
1271. Telematavimų ir telesignalizacijos elektros grandinių išpildymo būdas ir eksploatavimas nuo daviklių (keitiklių) iki informacijos priėmimo ir apdorojimo įrenginių turi neleisti atsirasti trikdžiams, kurie iškraipytų šią informaciją.
1272. Telemechanikos įrenginių izoliacijos varža tarp sujungtų grandinių kartu su išoriniais ryšiais (išskyrus ryšius su kompiuteriais ir telemechanikos kanalų aparatūra) korpuso (žemės) atžvilgiu bei tarp elektriškai nesujungtų grandinių turi būti matuojami 250-500 V megommetru. Varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tikrinant telemechanikos įrenginių grandinių su puslaidininkiniais elementais izoliaciją, turi būti numatytos priemonės jų sugadinimui išvengti. Prieš tikrinant izoliaciją įrenginiuose su įžemintu nuliniu laidu, šis laidas turi būti atjungtas nuo įžeminimo šynos. Televaldymo išėjimo grandinių ir 220 V įtampos maitinimo grandinių izoliacijos varža turi būti matuojama 1000-2500 V megommetru. Varža turi būti ne mažesnė kaip 10 MW.
1273. Elektrinėse, katilinėse, pastotėse ir dispečeriniuose punktuose televaldymo grandinių išjungimui turi būti naudojami specialūs raktai ar išjungimo įtaisai. Televaldymo ir telesignalizacijos atskirų prijunginių atjungimo grandinės turi būti aprūpintos išardomaisiais gnybtais arba individualiais atjungimo įtaisais. Visos operacijos su televaldymo ir telesignalizacijos raktais bei individualiais atjungimo įtaisais leidžiamos atlikti tik pagal dispečerio nurodymą.
VIII. ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SPECIALIEJI ĮRENGINIAI
I. BRANDUOLINIS KURAS. TECHNOLOGINĖS TRANSPORTAVIMO OPERACIJOS
1275. Eksploatuojant atominę elektrinę (AE) būtina:
1275.1. užtikrinti šimtaprocentę tiekiamo šviežio ir panaudoto branduolinio kuro apskaitą ir jo judėjimo apskaitą atominėje elektrinėje;
1275.2. turėti būtinas šviežio branduolinio kuro atsargas ketvirčiui, kad būtų galima užtikrinti nepertraukiamą branduolinio reaktoriaus įrenginio darbą;
1276. AE generalinio direktoriaus įsakymu elektrinėje turi būti paskirti atsakingieji kuro saugotojai.
1277. Šilumą išskiriančios rinklės (ŠIR) su šviežiu ir apšvitintu kuru AE teritorijoje arba už jos ribų transportuojamos tik specialiai pervežimui įrengtu transportu, konteineriais ir kitais įtaisais. Transportuojama laikantis normų, reglamentuojančių branduolinio kuro saugojimą ir transportavimą.
1278. Priimti iš tiekėjo šviežią branduolinį kurą leidžiama tik dalyvaujant jo atstovui. Konteineriai būtinai turi būti užplombuoti, be išorinių pažeidimų. Turi būti pateikti reikiami dokumentai.
1279. ŠIR su šviežiu ir panaudotu kuru turi būti saugomos specialiose patalpose (sandėliuose) arba specialiai tam skirtose energobloko vietose, vadovaujantis normomis, reglamentuojančiomis branduolinio kuro saugojimą ir transportavimą. ŠIR saugojimo patalpose turi būti įtaisai, padedantys išvengti ŠIR griuvimo ar jų kritimo, įspėjantieji ženklai.
1280. Saugojant ŠIR būtina užtikrinti, kad:
1280.1. efektyvusis neutronų dauginimosi koeficientas esant normalios eksploatacijos sąlygoms ir projekte numatytoms avarijoms neviršytų 0,95;
1281. Draudžiama atlikti ugnies darbus (pjaustymas, suvirinimas ir kita) arčiau nei 3 m nuo ŠIR krepšių.
1282. ŠIR įstatymo lizdai turi būti tikrinami, kalibruojami ir valomi prieš įstatant kiekvieną ŠIR. Lizdų paviršių švara turi būti tikrinama vadovaujantis vietine instrukcija.
ŠIR saugojimo patalpų radioaktyvusis užteršimas turi būti tikrinamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73-1997, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-31), ir HN 87-2001, patvirtinta
sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 120 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 87-2001 „Radiacinė sauga atominėje elektrinėje“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-564).
1283. Iš transportavimo konteinerių į saugojimo vietas ŠIR turi būti perkraunamos pagal specialiąją instrukciją laikantis branduolinės, radiacinės saugos ir bendrosios saugos taisyklių reikalavimų, dalyvaujant atsakingajam darbų vadovui.
1284. Paimti ŠIR iš sandėlio turi teisę tik atsakingasis branduolinio kuro saugotojas pagal AE technikos direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytą reikalavimą.
1285. Apšvitintos ŠIR turi būti išlaikomos išlaikymo baseinuose arba specialiose šachtose po vandens sluoksniu.
Pervežant ŠIR į ilgalaikio saugojimo vietą, jas perkrauti į konteinerį leidžiama tik sumažinus likutinį šilumos išsiskyrimą iki priimtino dydžio.
1286. Laikant ŠIR išlaikymo baseinuose (šachtose) būtina užtikrinti šias sąlygas:
1286.1. efektyvusis neutronų dauginimosi koeficientas esant normalios eksploatacijos sąlygoms ir projekte numatytoms avarijoms turi neviršyti 0,95;
1288. Visos transportavimo technologinės operacijos turi būti atliekamos pagal specialiąsias instrukcijas laikantis branduolinės, radiacinės ir bendrųjų saugos taisyklių reikalavimų.
1289. Išvažiuojant iš energetinio bloko turi būti atlikta transporto priemonių ir konteinerių su ŠIR dozimetrinė kontrolė. Transportą lydinčiam asmeniui turi būti išduotas leidimas išvažiuoti.
1290. Transportavimo technologinėms operacijoms atlikti leidžiama naudoti tik tvarkingus projekte nurodytus įtaisus ir mechanizmus, kurie turi būti periodiškai patikrinti, išbandyti bei prieš operacijas apžiūrėti.
Transportavimo technologinė įranga turi būti saugoma nurodytoje vietoje.
Transportavimo technologinių operacijų metu naudojami kėlimo mechanizmai turi būti patikrinti.
1291. Transportuojant apšvitintas ŠIR, transportavimo technologinės įrangos ir aušinimo sistemos mechanizmų elektros varikliai privalo turėti patikimą su rezervu maitinimą.
1292. Kroviniai virš reaktoriaus ir išlaikymo baseino perkeliami pagal AE technikos direktoriaus patvirtintas technologines transportavimo schemas.
1293. Išlaikymo baseinai (šachtos) ir perkrovimo baseinai turi būti pripildyti reikiamos kokybės vandens.
Atominėje elektrinėje nuolat turi būti pakankamai reikiamos kokybės vandens išlaikymo baseinams papildyti ir pripildyti esant normaliam eksploatavimui ir projekte numatytoms avarijoms.
1295. ŠIR bei kitų reaktorių aktyviosios zonos komponentų pakrovimo ir iškrovimo tvarka, taip pat perkeltinų ŠIR kiekis turi būti patvirtinti AE technikos direktoriaus pagal atitinkamų neutroninių fizikinių ir šiluminių fizikinių skaičiavimų rezultatus ir šilumą išskiriančių elementų apvalkalų sandarumo analizę.
1296. Kiekviena atskira transportavimo technologinė operacija, susijusi su šviežių bei apšvitintų ŠIR ir kitų aktyviosios zonos komponentų perkėlimu, turi būti užregistruota specialiuose žurnaluose nurodant jų perkėlimo vietą.
1297. Bet kokie šviežių bei apšvitintų ŠIR buvimo vietos pakeitimai turi būti atliekami pagal specialius blankus, įformintus remiantis vietinėmis instrukcijomis.
II. BRANDUOLINIS REAKTORIAUS ĮRENGINYS
1299. Eksploatuoti branduolinį reaktoriaus įrenginį leidžiama turint VATESI licenciją (leidimą) ir reaktoriaus įrenginio pasą.
Eksploatuojant branduolinį reaktoriaus įrenginį būtina užtikrinti:
1300. Branduolinis reaktoriaus įrenginys, kurį sudaro branduolinis reaktorius, šilumos keitiklių kontūrai, garo generatoriai, jų pagalbinės sistemos, taip pat valdymo ir apsaugos sistemos (VAS), turi būti eksploatuojamas laikantis branduolinės, radiacinės, gaisrinės saugos, darbų saugos ir potencialiai pavojingų įrenginių saugos taisyklių reikalavimų bei nustatyta tvarka patvirtinto technologinio reglamento.
1301. Pradedant eksploatuoti AE energetinį bloką vykdoma AE pirminio eksploatavimo programa. Už programos parengimą ir jos vykdymą atsako eksploatuojančioji organizacija. Programa turi būti suderinta su valstybės valdymo bei priežiūros institucijomis ir patvirtinta eksploatuojančiosios įmonės.
1302. Draudžiama atlikti bet kokį reaktoriaus modifikavimą, keisti reaktoriaus aktyviosios zonos projekto charakteristikas, atlikti projekte nenumatytus remonto darbus, naudoti dezaktyvavimo metodus ir vykdyti kitas projekte nenumatytas priemones, turinčias poveikį branduolinio įrenginio eksploatavimo patikimumui ir saugai, taip pat įtraukti pakeitimus į priemonių, užtikrinančių saugą, kompleksą nesuderinus su VATESI.
Bet kokie AE eksploatavimo technologiniame reglamente, reaktoriaus įrenginio eksploatavimo instrukcijose, reaktoriaus įrenginio sistemų (elementų) eksploatavimo instrukcijose nenumatyti bandymai reaktoriaus įrenginyje turi būti atliekami pagal programas ir metodikas, kuriose pagrindžiama šių bandymų būtinybė, branduolinė sauga ir numatomos branduolinės saugos užtikrinimo priemonės. Saugos pagrindimas turi atitikti šiuolaikinį mokslinį techninį lygį. Prieš pateikiant suderinti su VATESI, atliekama nepriklausoma šio pagrindimo ekspertizė. Eksploatuojančioji organizacija turi patvirtinti saugos pagrindimą prieš atliekant bandymus reaktoriaus įrenginyje.
Tokie bandymai gali būti atliekami leidus eksploatuojančiajai organizacijai ir VATESI.
1303. Pagrindinė branduolinio reaktoriaus įrenginio įranga turi būti inspektuojama ir išbandoma prieš paleidžiant dirbti. Eksploatavimo metu inspekcijos ir bandymai atliekami periodiškai pagal instrukcijas ir taisykles. Eksploatavimo metu būtina pagal instrukcijas kontroliuoti branduolinio reaktoriaus korpuso ir metalinių konstrukcijų būklę, branduolinio reaktoriaus įrenginio kontūrų įrangos būklę, taip pat visos įrangos atramų tvirtinimą.
1304. Branduolinio reaktoriaus ir pagrindinio cirkuliacijos kontūro įrangos inspekcijos ir bandymai turi būti atliekami grafikuose nurodytu laiku. Grafikus sudaro AE administracijos vadovybė. Jie derinami su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
1305. Draudžiama įjungti branduolinį reaktoriaus įrenginį šiais atvejais:
1305.1. Esant sutrikimams, kurie pažeidžia šių sistemų funkcinį veikimą:
1306. Prieš įjungiant branduolinį reaktoriaus įrenginį po remonto, turi būti įvykdytos technologiniame reglamente nurodytos sąlygos.
1307. Visi su branduolinio reaktoriaus aktyviąja zona susiję paleidimo darbai turi būti atliekami įjungus aparatūrą, kontroliuojančią aktyviosios zonos būklę (visų kanalų kontrolės jutikliai turi būti nustatyti didžiausio jautrumo zonoje) ir dozimetrinę aparatūrą. Paleidimo darbuose dalyvaujantis personalas turi turėti individualios dozimetrinės kontrolės priemones.
1308. Į branduolinį reaktorių kuras turi būti pakraunamas tik nuolat stebint projekte numatytos neutronų srauto kontrolės bei paleidimo aparatūros rodmenis ir esant įjungtoms avarinėms apsaugoms, reaguojančioms į neutronų srauto greitėjimo periodą ir dydį.
1309. Aktyviojoje zonoje atliekant bet kokius darbus (kuro pakrovimas ar perkrovimas, išėjimas į kritinę būseną), reaktorių salėje gali būti tik pagal atitinkamą programą atliekamų darbų vadovai ir vykdytojai.
1310. Įjungiant reaktorių turi būti nuolat kontroliuojama:
1310.2. neutronų galios (neutronų srauto) kitimo greitis arba reaktyvumas matuojant trimis nepriklausomais kanalais;
1311. Leidžiama išvesti branduolinį reaktorių į kritinę būseną ir jam veikti esant bet kokiai galiai, įskaitant mažiausią kontroliuojamą lygį, esant šioms sąlygoms:
1311.5. per grafito klojinį turi cirkuliuoti dujos.
Reaktorius į kritinę būseną turi būti išvedamas remiantis branduolinio reaktoriaus įrenginio eksploatavimo instrukcijomis ir technologiniu reglamentu.
Reaktoriaus išvedimo į virškritinę būseną momentas turi būti nustatomas pagal neutronų galios indikatoriuose fiksuojamą pastovų galios augimą ir pagal periodo matuoklių fiksuojamą periodo atsiradimą.
Didinant reaktoriaus galią iki nustatyto lygio pagal techninio reglamento (vietinės instrukcijos) reikalavimus turi būti nustatomas dvigubinimo periodas.
Jei paleidžiant reaktorių neutronų galios indikatorių ar periodo matuoklių kontroliuojamieji parametrai viršijo nustatytas leidžiamas ribas, kurioms esant suveikia įspėjamoji signalizacija, turi būti nedelsiant imtasi priemonių reguliavimo įtaisais grąžinti reaktorių į normalią būseną.
Kilus avarinei situacijai turi būti nutraukti visi su aktyviąja zona susiję darbai ir branduolinio reaktoriaus įrenginio fizikinio paleidimo eksperimentai, o reaktorius pervestas į prieškritinę būseną.
1312. Prieš branduolinio reaktoriaus įrenginio energetinį paleidimą turi būti atlikti visų apsauginių sistemų ir avarijų lokalizavimo sistemos bandymai, o pačios apsaugos sistemos turi atitikti projekto reikalavimus.
1313. Naujai pradedamo eksploatuoti branduolinio reaktoriaus įrenginio fizikinio ir energetinio paleidimo metu turi būti gauti eksploataciniai duomenys apie aktyviosios zonos neutronų fizikinius parametrus esant šaltai ir karštai jos būklei, reguliavimo ir apsaugos įtaisus, atliktas projekte numatytos kontrolinių matavimų aparatūros, reaktoriaus avarinės apsaugos ir reguliavimo įtaisų baigiamasis derinimas ir taravimas.
Turi būti patikslinta įvairių sugėriklių būsena aktyviojoje zonoje paleidimo metu, jų efektyvumo diferencialinės ir integralinės charakteristikos, sugėriklių išvedimo eiliškumas keliant reaktoriaus galią paleidimo metu.
1314. Reaktoriaus galia iki nustatyto lygio turi būti keliama laipsniškai, remiantis vietine instrukcija ir technologiniu reglamentu.
AE operatyvinis personalas pirmąsias 72 naujai įjungiamo energetinio bloko darbo valandas (jau esant apkrovai) turi kontroliuoti reaktoriaus įrenginio būklę du kartus dažniau negu ilgalaikio eksploatavimo metu.
1315. Eksploatuojant branduolinį reaktoriaus įrenginį būtina kontroliuoti valdymo ir apsaugos sistemų įtaisų darbą bei pagal atitinkamus jutiklius kontroliuoti ŠIEL sandarumą.
1316. Branduolinio reaktoriaus įrenginio darbas esant galiai draudžiamas ir avarinė apsauga arba reaktoriaus operatorius, nuspausdamas avarinės apsaugos mygtuką (AA-1) ar rankiniu būdu nuleisdamas reguliavimo įtaisus ant žemutinių galinių išjungikių, turi nedelsdamas sustabdyti reaktorių šiais atvejais:
1316.1. jei reaktoriaus neutronų galia (neutronų srautas) pasiekia avarinį dydį, numatytą projekte šiam bloko darbo režimui pagal du iš trijų neutronų galios kontrolės sistemos kanalus;
1316.2. jei neutronų galios (neutronų srauto) didėjimo greitis padidėja arba periodas sumažėja iki avarinio dydžio, numatyto projekte pagal du iš trijų neutronų srauto kontrolės kanalus;
1316.5. jei dviejuose iš trijų reaktoriaus avarinės apsaugos prietaisų komplektuose dingsta maitinimas kintamąja srove;
1316.6. esant sutrikimams reguliavimo įtaisų valdymo schemoje, trukdantiems automatiškai suveikti reaktoriaus avarinei apsaugai;
1316.7. trūkus pagrindinio cirkuliacijos kontūro, VAS aušinimo kontūro vamzdynui, maitinantiesiems vamzdynams arba šviežio garo vamzdynams;
1316.8. pastebėjus įrangoje ir vamzdynuose nuotėkius ir švilpesius (šiuo atveju reaktoriaus stabdymo būtinumą nustatantys kriterijai apibrėžiami technologiniame reglamente);
1316.10. kilus gaisrui bloko valdymo pulte arba gaisrams, keliantiems grėsmę pagrindinei branduolinio garą gaminančio įrenginio įrangai;
1316.11. sumažėjus šilumnešio debitui pagrindiniame cirkuliacijos kontūre iki projekte numatyto avarinio dydžio;
1316.12. padidėjus slėgiui, padidėjus ar sumažėjus lygiui būgne-separatoriuje iki projekte numatytų avarinių dydžių;
1316.13. sumažėjus slėgiui VAS slėgio kolektoriuje ir sumažėjus vandens lygiui VAS aušinimo sistemos avarinių atsargų bake iki projekte numatytų avarinių dydžių;
1317. Operatorius turi sustabdyti branduolinį reaktorių technologiniame reglamente nurodytu laiku šiais atvejais:
1317.2. esant sutrikimui VAS arba pagrindinio cirkuliacijos siurblio tarpinio kontūro sistemoje, trukdančiam normaliai aušinti pagrindinio cirkuliacijos kontūro šilumokaičius arba VAS pavaras;
1317.3. esant sutrikimui 1 arba 2 patikimumo kategorijos maitinimo sistemose, trukdančiam normaliam apgręžiamųjų variklių-generatorių darbui arba automatiniam dyzelių-generatorių paleidimui;
1317.5. sugedus biologinės apsaugos metalo konstrukcijų aušinimo kontūro siurblių-šilumokaičių įrenginiui;
1317.6. padidėjus ore aktyvumui, viršijančiam projekte numatytą dydį, aptarnaujamose ar iš dalies aptarnaujamose patalpose;
1317.7. atsiradus šilumos nešėjo nuotėkiui nukreiptųjų nuotėkių linijoje, viršijančiam visų projekte numatytų papildomojo maitinimo siurblių našumą;
1318. Branduolinio reaktoriaus įrenginio galia turi būti sumažinta iki technologiniame reglamente numatyto dydžio šiais atvejais:
1319. Branduolinio reaktoriaus įrenginio aušimo režimas (šilumnešio išpylimas bei slėgio sumažėjimas ir kita) turi būti palaikomas taip, kad nepažeistų ŠIR ir įrangos (reaktoriaus korpuso, reguliavimo įtaisų, pagrindinio cirkuliacijos siurblio ir kitų). Aušimo greitis negali viršyti 30oC per valandą.
1320. Aušinant branduolinį reaktoriaus įrenginį turi būti kontroliuojama:
1321. Prieš išsandarinant pagrindinį cirkuliacinį kontūrą būtina įsitikinti, kad jame nėra perteklinio slėgio.
1322. Sustabdytą branduolinį reaktoriaus įrenginį budintysis personalas privalo nuolat prižiūrėti visą stovėjimo laikotarpį, nepaisant reaktoriaus būklės.
1323. Prieš paleidžiant branduolinį reaktoriaus įrenginį, jei jis buvo sustabdytas ilgiau kaip 3 paras, arba po remonto turi būti kruopščiai patikrinti pagrindiniai cirkuliacijos siurbliai. Pagrindinių cirkuliacijos siurblių paleidimas ir darbas draudžiamas esant sugedusioms blokuotėms jų apsaugos sistemoje.
1324. Pagrindinių cirkuliacijos siurblių aptarnavimo instrukcijoje turi būti pateiktas sąrašas atvejų, kada operatorius turi nedelsdamas sustabdyti pagrindinį cirkuliacijos siurblį. Sustabdžius pagrindinį cirkuliacijos siurblį, reaktoriaus galia turi būti sumažinta pagal leidžiamas saugios eksploatacijos ribas ir sąlygas.
1325. Darbai su flanšinėmis jungtimis pagrindinio cirkuliacijos kontūro įrangoje turi būti atliekami pagal instrukciją naudojant tik specialiai tam skirtus instrumentus.
Atominėje elektrinėje turi būti aklidangčiai liukų ir atvamzdžių angoms uždengti, kad remontų ir apžiūrų metu ten nepatektų pašaliniai daiktai. Visų rūšių pagrindinio cirkuliacijos kontūro jungtims turi būti parinkti veržliasukiai, distancinio aptarnavimo ir remonto įtaisai, šiluminės izoliacijos tvirtinimo detalės.
1326. Eksploatavimo metu būtina kontroliuoti reaktoriaus aušinimo pagrindinio cirkuliacijos kontūro įrangos storasienių elementų temperatūrą, jungčių sandarumą, taip pat stebėti ar nėra nuotėkių įrangoje ir vamzdynuose.
1327. Draudžiama dirbti azoto laikymo talpose, barboteriuose ir kituose įtaisuose, skirtuose surinkti išmetalams iš apsauginių pagrindinio cirkuliacijos kontūro vožtuvų, jei kontūre yra slėgis.
1328. Uždarant pagrindinių cirkuliacijos siurblių įsiurbimo dalyje ir slėginėje dalyje esančias sklendes, draudžiama naudoti įtaisus, kurie didina suveržimo momentą, palyginti su gaminusios gamyklos nurodymais.
Sklendės turi būti kraštutinėje padėtyje (atidarytos arba uždarytos). Esant bet kokios sklendės sutrikimui sprendimą dėl tolesnės energetinio bloko eksploatacijos priima AE administracijos vadovybė.
Draudžiama paveržti ar keisti riebokšlinį sandariklį esant šilumnešio slėgiui kontūre.
1329. Atlikus boksuose dezaktyvacijos darbus arba pašalinus šilumnešio nuotėkius būtina pamatuoti visų kontrolinių matavimo prietaisų elektros variklių, kabelių, jutiklių, taip pat kitos elektrotechnikos įrangos ir įtaisų izoliacijos varžą.
1330. Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, turi būti kontroliuojamas sandarių patalpų, štokinių angų, kabelių ir vamzdynų sandariklių, vėdinimo sistemos vožtuvų, landų, šliuzų ir kitų angų sandarių patalpų sienose sandarumas.
1331. Sustabdžius branduolinį reaktorių, pagal atitinkamą programą turi būti atliekami reaktoriaus aktyviosios zonos avarinio aušinimo sistemų ir avarinio papildomojo maitinimo sistemų veikimo bandymai.
1332. Apsaugos armatūros, įskaitant jos valdymo schemas, veikimo funkcijos turi būti tikrinamos, išmetant darbinę terpę, prieš paleidžiant įrangą pirmą kartą darbo parametrais ir prieš kitus planinius paleidimus, bet ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Jeigu tikrinant išaiškėja armatūros arba valdymo schemos veikimo defektai, reikia suremontuoti ir pakartotinai patikrinti.
1333. Tikrinti apsaugos armatūros derinimą reikia sumontavus, po armatūros arba valdymo schemos remonto, turinčio įtakos derinimui, bet ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, keliant įrangos darbinės terpės slėgį, arba keliant jį įtaisais, įeinančiais į tiekiamą šios armatūros komplektą, arba išbandant stacionariajame stende. Suderinus apsaugos armatūros suveikimą, derinimo mazgas turi būti užplombuojamas. Reguliavimo (derinimo) duomenys turi būti įregistruoti apsaugos įrenginių eksploatavimo žurnale.
1334. Eksploatuojant branduolinį reaktoriaus įrenginį visi rezerviniai agregatai ir sistemos turi būti paruoštos dirbti ir, jei tai numatyta projekte, – automatiškai įsijungti. Įrangos ir sistemų išvedimo iš rezervo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos vietinėse instrukcijose.
1335. Perėjimas nuo darbinės prie rezervinės įrangos turi būti atliekamas periodiškai pagal atitinkamo cecho viršininko patvirtintą grafiką. Prieš tai paprastai turi būti patikrintos visos rezervinės įrangos apsaugos ir blokuotės.
Įrangos blokuočių ir apsaugų patikrinimai, kurie negali būti atlikti veikiant energetiniam blokui, turi būti numatyti grafikuose ir atlikti tuo metu, kai energetinis blokas neveikia. Paprastai apsaugos ir blokuotės turi būti tikrinamos davus impulsą, kad jos suveiktų visoje grandinėje, įskaitant įrangos įjungimą, armatūros atidarymą ir kita.
III. BRANDUOLINĖ SAUGA
1337. Reaktoriaus įrenginys turi būti montuojamas, eksploatuojamas pagal Atominių elektrinių reaktoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklių (VATESI 1997 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 69, VD-T-001-0-97) reikalavimus.
1338. AE generalinis direktorius asmeniškai atsako ir vadovauja branduolinės saugos užtikrinimui. Už branduolinės saugos užtikrinimo darbų organizavimą atsako AE technikos direktorius. AE inžinerijos ir technikos darbuotojai ir operatyvinis personalas atsako už branduolinę saugą, kiek tai nurodyta jų pareigybinėje instrukcijoje.
1339. Visi atominių elektrinių branduoliniai reaktoriai turi būti užregistruoti VATESI. Jų branduolinės saugos būklė tikrinama pagal nustatytas taisykles.
1340. Visi branduolinės saugos pažeidimo atvejai turi būti kruopščiai ištirti pagal eksploatuojančiosios organizacijos parengtą dokumentą, atsižvelgiant į norminių techninių dokumentų, reguliuojančių branduolinės energetikos saugą, reikalavimus. Turi būti imtasi priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
1341. Eksploatuojant AE, reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema turi užtikrinti:
1341.3. neutronų galios (neutronų srauto) kitimo greičio matavimą trimis vienas nuo kito nepriklausančiais kanalais su rodančiais prietaisais (mažiausiai dviejuose iš trijų galios kontrolės kanalų turi būti rašantieji prietaisai);
1341.5. neutronų galios (neutronų srauto) matavimą trimis nepriklausomais kanalais su rodančiais (rašančiaisiais) prietaisais esant bet kokiam galios lygiui;
1341.8. nuosekliai pereinant nuo vienos matavimo kanalų grupės prie kitos, dydžio matavimo diapazonai turi persidengti ne mažiau kaip viena eile.
Jei branduoliniame reaktoriaus įrenginyje sumontuotos įvairios avarinės apsaugos, pirmąja avarine apsauga (AA-1) laikoma greičiausiai veikianti apsauga, užtikrinanti automatinį reaktoriaus stabdymą avarijos metu. Kitomis avarinėmis apsaugomis (AA-2, AA-3 ir kitos) laikomos atitinkamai lėčiau veikiančios apsaugos.
1342. Suveikus avarinei apsaugai, elektrinė VAS įtaisų valdymo schema turi užtikrinti automatinį sugėriklių įvedimą į branduolinį reaktorių pagal užduotą programą ir neleisti ištraukti kompensavimo ar reguliavimo įtaisų esant neištrauktiems avarinės apsaugos įtaisams.
1343. Būtina užtikrinti, kad teigiamo reaktyvumo, reguliuojamo VAS vykdančiaisiais įtaisais, sudarymo greitis neviršytų 0,07bef/s. Jei vykdančiųjų įtaisų efektyvumas viršija 0,7bef, teigiamas reaktyvumas sudaromas ne didesniais kaip 0,3bef žingsniais.
1344. Paleidžiant branduolinį reaktorių jo prieškritiškumas, esant paruoštiems avarinės apsaugos įtaisams ir įvedus likusius VAS įtaisus, turi būti ne mažesnis kaip 0,01 aktyviosios zonos būsenos su maksimaliu dauginimosi efektyvumo koeficientu.
1345. Esant bet kokioms avarinėms situacijoms (įskaitant vieno efektyviausio įtaiso gedimą), avarinės apsaugos vykdančiųjų įtaisų įvedimo greitis, jų kiekis, išdėstymas ir efektyvumas turi užtikrinti:
1345.1. reikiamą branduolinio reaktoriaus galios mažėjimo greitį, kad būtų išvengta ŠIEL apvalkalų pažeidimo;
1345.2. reaktoriaus pervedimą į prieškritinę būseną ir jo palaikymą šioje būsenoje įvertinant galimą reaktyvumo padidėjimą per laikotarpį, pakankamą kitiems lėtesniems VAS įtaisams įvesti;
1346. Išvesti branduolinį reaktorių į kritinę būseną ir kelti jo galią leidžiama įvykdžius šias sąlygas:
1346.6. avarinio elektros tiekimo sistema turi būti tvarkinga ir paruošta dirbti, būtina turėti instrukcijoje nurodytą dyzelinio kuro atsargų kiekį;
1347. Operacijos kritinei būsenai pasiekti turi būti atliekamos tik AE pamainos viršininkui ar jo pavaduotojui nurodžius.
1348. Sustabdytas branduolinis reaktorius, kai kuras yra aktyviojoje zonoje, turi būti kontroliuojamas nuolat visą stovėjimo laiką, įskaitant ir kuro pakrovimo bei perkrovimo laikotarpį.
Būtina kontroliuoti:
1349. Kilus instrukcijoje nenumatytai avarinei situacijai, keliančiai grėsmę, kad gali būti pažeista branduolinė sauga, branduolinis reaktorius turi būti pervestas į „giliai“ prieškritinę būseną įvedant visus VAS sugėriklius.
Reaktoriaus operatorius privalo savarankiškai sustabdyti reaktorių, jei jis nusprendžia, kad tęsiant darbą gali iškilti grėsmė AE saugai.
1350. Visi darbai, susiję su šviežio ir panaudoto kuro tvarkymu, turi būti atliekami laikantis branduolinės saugos taisyklių pagal patvirtintą planą ir instrukcijas.
Kuro perkrovimo tvarka turi būti nustatoma perkrovimo užduotyse, sudarytose atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti branduolinę saugą.
1351. Sustabdytame reaktoriuje kuras turi būti perkraunamas avarinės apsaugos vykdantiesiems įtaisams esant pradinėje darbo padėtyje. Prieškritiškumas, įvertinant galimas klaidas, turi būti ne mažesnis kaip 0,02 esant aktyviosios zonos būklei su maksimaliu dauginimosi efektyvumo koeficientu.
1352. Branduoliniu požiūriu pavojingi darbai turi būti atliekami pagal AE administracijos vadovybės patvirtintą techninį sprendimą. Paprastai jie atliekami esant sustabdytam reaktoriui, kai prieškritiškumas ne mažesnis kaip 0,02 esant aktyviosios zonos būklei su didžiausiu dauginimosi efektyvumo koeficientu.
Techniniame sprendime būtina nurodyti:
1353. AE personalo veiksmai, įvykus branduolinei avarijai ar branduolinių avarinių situacijų atveju, apibrėžiami norminiais dokumentais.
IV. RADIACINĖ SAUGA
1355. Projektuojant, eksploatuojant ir nutraukiant AE eksploatavimą būtina vykdyti
HN 73-1997 ir HN 87-2001 reikalavimus, taikant tiek, kiek jie neprieštarauja HN 73-1997 reikalavimams.
1356. Už radiacinę saugą atominėje elektrinėje atsako AE generalinis direktorius, už radiacinės saugos užtikrinimo darbų organizavimą – AE technikos direktorius.
1357. AE struktūrinių padalinių vadovai privalo užtikrinti, kad jų padaliniuose ir aptarnaujant priskirtąją įrangą būtų laikomasi HN 73-1997 ir HN 87-2001 reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja HN 73-1997 reikalavimams.
1358. Už radiacinę kontrolę atominėje elektrinėje, sanitarinės apsaugos zonoje ir AE stebėjimo zonoje, metodinį vadovavimą darbams, užtikrinantiems radiacinę saugą, visų atominėje elektrinėje dirbančiųjų radiacinės saugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo skyrius (cechas), atsakingas už radiacinę saugą.
Pavesti vykdyti kitas funkcijas minėtajam padaliniui draudžiama.
1359. AE, atsižvelgiant į radiacinės saugos norminius dokumentus, būtina parengti Radiacinės saugos eksploatuojant AE instrukciją (taisykles), kurios reikalavimai pagrindiniams radiacinės saugos principams yra šie:
1360. AE personalas ir kitų įmonių bei organizacijų darbuotojai, dirbantys AE griežtojo režimo zonose arba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo laikytis HN 73-1997 ir HN 87-2001 reikalavimų.
Kitų organizacijų vadovai privalo užtikrinti, kad į AE darbui siunčiamas personalas turėtų komandiruoto veiklai darbuotojo apšvitos dozės pasą ir pažymą apie apšvitos dozės kvotą.
1361. Kiekvienas AE darbuotojas privalo:
1361.1. žinoti ir vykdyti HN 73-1997 ir HN 87-2001 reikalavimus, kiek tai reikalaujama jo pareigybinėje instrukcijoje;
1361.2. stengtis vykdyti savo tarnybines pareigas gaunant kuo mažesnę dozę atsižvelgiant į beslenkstį radiacijos poveikį organizmui;
1361.3. saugoti naudojamas individualiosios ir kolektyvinės radiacijos kontrolės priemones (rankų, kūno, drabužių ir kitų vietų užteršimo kontrolės priemones);
1361.4. naudotis nurodytomis individualiosios apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo vidaus organų apšvitos (kvėpavimo organų individualiosios apsaugos priemonės) ir sumažinančiomis išorinę apšvitą rentgeno ir beta spinduliuote;
1362. Visa informacija apie radiacinę būklę atominėje elektrinėje, sanitarinės apsaugos zonoje ir AE stebėjimo zonoje, taip pat AE radiacinės saugos rodikliai turi būti prieinami visam AE personalui, priežiūros institucijų atstovams, vietinės valdžios atstovams, visuomenei ir žiniasklaidai.
1363. AE radiacinės saugos rodikliai:
1364. Darbai faktiškojo ar potencialaus radiacinio pavojaus sąlygomis, kurioms esant individuali personalo apšvitos dozė gali viršyti 0,2 mSv (20 miliberų) per pamainą, turi būti atliekami pagal dozimetrines paskyras.
Radiaciniu požiūriu pavojingi darbai, kuriems darbų atlikimo projektuose, technologinėse kortose ir instrukcijose nenumatyti radiacinės saugos užtikrinimo reikalavimai, turi būti atliekami pagal programas, suderintas su skyriumi, atsakingu už radiacinę saugą, ir patvirtintas AE technikos direktoriaus.
1365. AE poveikio aplinkai kontrolinius lygius (dujų ir aerozolių išmetalų bei skystųjų išmetalų lygis) ir AE radiacinės būklės rodiklius (gama spinduliuotės dozės galia, patalpų ir įrangos paviršių bei darbo patalpų oro užteršimo lygis) nustato AE administracija, suderinusi su Radiacinės saugos centru.
Eksploatuojančioji organizacija nustato kontrolinius AE personalo apšvitos lygius. Juos viršyti pagrindus leidžiama tik raštiškai leidus eksploatuojančiosios organizacijos vadovui.
1366. Planuojama padidintoji personalo apšvita, viršijanti didžiausią leistinąją dozę, taikoma tik likviduojant radiacinės avarijos pasekmes Pagrindinėse radiacinės saugos normose ir HN 73-1997 nustatyta tvarka.
1367. Visi radiacinės saugos taisyklių pažeidimo atvejai, kurie tapo neplanuotos padidintosios apšvitos ar aplinkos taršos priežastimi, turi būti išnagrinėti ir numatytos prevencinės priemonės panašiems atvejams išvengti. Pranešimai apie tokius pažeidimus ir tyrimo rezultatai turi būti perduodami eksploatuojančiajai organizacijai ir priežiūros institucijoms.
1368. Už radiacinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus atsako AE administraciniai techniniai darbuotojai, kurie neužtikrino, kad jiems pavaldus personalas laikytųsi taisyklių ir nesiėmė reikiamų priemonių pažeidimams išvengti, taip pat asmenys, tiesiogiai pažeidę šias taisykles.
1369. AE technologiniame reglamente turi būti nurodytos normalios ir saugios eksploatacijos radiacinių parametrų ribiniai dydžiai.
1370. AE darbo sutrikimus, susijusius su saugios eksploatacijos radiacinių parametrų ribų viršijimu, turi nagrinėti eksploatuojančiosios organizacijos sudarytoji komisija.
1371. AE yra laikoma saugia, jei esant normaliam eksploatavimui ir projekte numatytoms avarijoms jos radiacinis poveikis personalui, gyventojams ir aplinkai yra ne didesnis kaip nustatytos šioms AE būklėms ribos.
1372. Esant projekte numatytoms ir nenumatytoms avarijoms atominėje elektrinėje personalo apsauga vykdoma pagal AE avarinės parengties planą.
Pagal minėtąjį planą pradedama veikti, kai tik elektrinėje paskelbiama avarinė padėtis. Avarinė padėtis skelbiama radiacinės būklės rodikliams AE griežtojo režimo zonos prižiūrimose patalpose, pramoninės aikštelės teritorijoje ar sanitarinės apsaugos zonoje (bet kurioje vietoje, pagal bet kokį normuojamąjį rodiklį) pasiekus AE avarinės parengties plane nurodytus dydžius.
Pablogėjus radiacinei būklei, AE griežtojo režimo zonos periodiškai prižiūrimose ir periodiškai neprižiūrimose patalpose personalo apsaugos priemonės (avarinės zonos atitvėrimas, personalo evakavimas) turi būti vykdomos pagal specialias instrukcijas.
1373. Kilus projekte nenumatytoms avarijoms atominėje elektrinėje, gyventojų apsaugos priemonės vykdomos pagal gyventojų apsaugos kilus avarijai atominėje elektrinėje priemonių planą. AE administracija turi informuoti vietinės valdžios institucijas apie avariją atominėje elektrinėje ir rekomenduoti vietos valdžios institucijoms pradėti veikti pagal šį planą, kai radiacinės būklės rodikliai AE stebėjimo zonoje pasiekia AE avarinės parengties plane nurodytus dydžius.
1374. AE energoblokų normalaus eksploatavimo radiacinių parametrų ribos (eksploatavimo ribos):
1374.1. pagal dujų ir aerozolių išmetalus: penkis kartus didesnis negu leidžiamas radionuklidų arba jų grupių išmetalų per parą kiekis (jodas-131, inertinės radioaktyviosios dujos, ilgaamžiai radionuklidai), jei suminis išmetimas per vieną ketvirtį ar paskutinius 3 mėnesius neviršija atitinkamų dydžių, nustatytų pagal HN 89-2001, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 89-2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-565), reikalavimus;
1374.2. pagal skystuosius išmetalus: leistinas radioaktyviųjų medžiagų kiekis skystyje, išleidžiamame į aušinimo telkinį, nustatomas pagal su Aplinkos ministerija suderintą metodiką;
1374.3. pagal personalo apšvitą: eksploatuojančiosios organizacijos nustatytas personalo apšvitos kontrolinis lygis;
1375. AE energetinių blokų saugios eksploatacijos ribos pagal radiacinius parametrus:
1375.1. pagal dujų ir aerozolių išmetalus: radionuklidų arba jų grupių (jodas-131, inertinės radioaktyviosios dujos, ilgaamžiai radionuklidai) per metus leidžiamų išmetalų kiekis;
1375.2. pagal skystuosius išmetalus: leidžiamas išmetalų kiekis pagal bet kurį normuojamąjį radionuklidą arba jų sumą;
1376. 1374 ir 1375 punktuose pateiktosios eksploatavimo ribos ir saugaus eksploatavimo ribos turi būti nurodytos AE energetinių blokų eksploatavimo technologiniame reglamente.
1377. Radioaktyviosios atliekos surenkamos, saugomos, transportuojamos ir laidojamos pagal galiojančias taisykles ir instrukcijas.
1378. Skystosios radioaktyviosios atliekos (SRA) pagal tūrinį aktyvumą skirstomos remiantis HN 89-2001 į žemojo, vidutinio ir aukštojo aktyvumo atliekas.
1379. AE technologinių sistemų radioaktyvusis vanduo, atlikus jo dezaktyvaciją ir aktyvumo kontrolę, turi būti naudojamas AE apytakiniame vandentiekyje, o nebalansiniai vandenys gali būti išleisti į atviruosius vandens telkinius arba pramoninės aikštelės ūkinę fekalinę kanalizaciją, jei radionuklidų kiekis mišinyje neviršija kontrolinės koncentracijos, o suminis išleidimas neviršija leidžiamojo. Išvalytojo vandens išleidimo sąlygos turi atitikti normas.
Draudžiama iš specialiosios kanalizacijos į žemės paviršiuje esančius vandens telkinius, taip pat į ūkinę fekalinę ir gamybinę lietaus kanalizacijos sistemą nekontroliuojamai išleisti vandenį.
1380. Eksploatuojant skystųjų atliekų saugyklą būtina palaikyti skystųjų atliekų ir pulpos perdavimo iš vienos talpos į kitą sistemos darbinę būklę, taip pat perdavimo galutiniam atliekų apdorojimui sistemos darbinę būklę.
1381. Būtina užtikrinti nuotėkių iš skystųjų atliekų vamzdynų, kanalų ir latakų kontrolę, galimų nuotėkių produktų surinkimą ir šalinimą.
1382. Atominėje elektrinėje būtina kontroliuoti skystųjų atliekų saugojimo talpų sandarumą (matuojant aktyvumą specialiuose nuo užteršimo apsaugotuose gręžiniuose ir kitais metodais).
1383. Atominėje elektrinėje saugomos SRA turi būti koncentruojamos ir kietinamos. Galutiniam laidojimui siunčiamame SRA koncentrate po garintuvo druskų kiekis normuojamas projekte.
1384. Skystųjų atliekų saugykloje turi būti atliekama gama spinduliuotės galios, radioaktyviųjų dujų ir aerozolių koncentracijos patalpų ore radiacinė kontrolė.
Skystosios atliekos saugotinos taip, kad talpose nesusidarytų sprogiųjų mišinių ir atliekų temperatūra neviršytų nustatytų reikšmių.
1385. Atominėje elektrinėje būtina griežta iš tarpinių talpų į skystųjų atliekų saugyklą gaunamų skystųjų atliekų apskaita užrašant atitinkamame žurnale.
Už skystųjų atliekų saugojimą, apskaitą ir teisingą saugyklos eksploatavimą atsako cecho, kuriam priklauso skystųjų atliekų saugykla, administracija.
1386. SRA šalinamos į specialius laidojimo punktus – skystųjų atliekų saugyklas. Laidoti šiuose punktuose neradioaktyviąsias atliekas draudžiama. Laidoti radioaktyviąsias atliekas ne specialiuose punktuose draudžiama.
1387. Kietosios radioaktyviosios atliekos (KRA) turi būti surenkamos į konteinerius, esančius patalpose specialiai tam skirtose vietose.
Kietosios radioaktyviosios atliekos klasifikuojamos pagal HN 89-2001 reikalavimus.
AE personalas turi užtikrinti, kad nesusimaišytų įvairaus radioaktyvumo atliekos, kad į neaktyviąsias kietąsias atliekas nepatektų radioaktyviosios.
1388. Atominėje elektrinėje turi būti užtikrinta periodiška įrangos ir patalpų, kurių paviršius eksploatavimo metu kontaktuoja su radioaktyviosiomis medžiagomis užterštomis technologinėmis terpėmis, deaktyvacija.
Būtina kontroliuoti deaktyvavimo efektyvumą.
1390. Atominėje elektrinėje turi būti numatytos nesenkančios deaktyvavimo priemonių ir plovimo tirpalų atsargos. Jos saugomos specialiai tam skirtose vietose.
Deaktyvacijai skirti plovimo tirpalai parenkami tokie, kad nuplautų radioaktyviąsias medžiagas ir neleistų joms dar kartą nusėsti ant deaktyvuojamųjų paviršių. Plovimo tirpalai turi nesukelti įrangos korozijos.
1392. KRA į laidojimo vietas transportuojamos specialiuoju transportu transportavimo konteineriuose su valstybės priežiūros institucijomis suderintais maršrutais.
Prieš išsiunčiant į perdirbimo, saugojimo ar laidojimo vietas, atliekama dozimetrinė konteinerių su KRA kontrolė.
Išvežamųjų KRA apskaita, užrašant atitinkamame žurnale, yra būtina.
1393. Į KRA saugyklas turi nepatekti vanduo. Sistemingai (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį) būtina kontroliuoti saugyklos būklę.
Jei vanduo patektų į saugyklą, būtina imtis priemonių jam surinkti, pašalinti ir valyti.
1394. Atominėje elektrinėje turi būti nustatytos SRA susidarymo normos, atliekant bet kokius technologinius procesus bei deaktyvaciją.
SRA laikinajam saugojimui surenkamos į specialiąsias talpas; jonitinių dervų, perlito ir aktyvuotosios anglies pulpos surenkamos į atskiras talpas.
Degiosios SRA taip pat turi būti surenkamos atskirai ir išsiunčiamos į šių atliekų deginimo įrenginius, kuriuose dūmai išvalomi nuo radioaktyviųjų atliekų.
1395. Visais atvejais planuojant ir atliekant bet kokius darbus griežtojo režimo zonoje būtina numatyti ir vykdyti priemones, mažinančias KRA ir SRA kiekį bei užtikrinančias jų pašalinimą laiku.
1396. Gruntinio vandens režimas, vandens lygis kontroliniuose gręžiniuose ir radionuklidų kiekis KRA ir SRA saugyklos perimetre turi būti kontroliuojamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
1397. Iš priedangos (boksų, spintų ir kitų), neaptarnaujamų ar periodiškai aptarnaujamų griežtojo režimo zonos patalpų į kitas patalpas išgabenama įranga, instrumentai, indai ir kiti daiktai turi būti deaktyvuojami vietoje ir jų užteršimo lygis turi būti sumažintas iki šioms patalpoms nustatyto lygio. Nepavykus pasiekti reikiamo lygio, minėtieji daiktai ir įranga yra priskiriama radioaktyviosioms atliekoms.
1398. Visas patalpas, kuriose nuolat būna personalas ir kuriose atliekami darbai naudojant atviras radioaktyviąsias medžiagas, būtina kasdien valyti drėgnuoju būdu; ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas generalinis patalpų valymas (plaunamos sienos, grindys, durys, išorinis įrangos paviršius).
1399. Baigęs darbą kiekvienas darbuotojas (ar specialusis personalas) turi sutvarkyti savo darbo vietą ir esant reikalui deaktyvuoti darbo indus ir instrumentus.
1400. AE neradioaktyviosioms gamybinėms atliekoms saugoti AE sanitarinės apsaugos zonoje turi būti specialusis poligonas (sąvartynas).
Draudžiama išvežti dozimetriškai patikrintas AE neradioaktyviąsias atliekas į miesto ir kitus ūkinės paskirties sąvartynus (išskyrus buities ir statybų šiukšles).
1401. Parenkant AE vietą, ją projektuojant, statant, eksploatuojant ir nutraukiant jos eksploatavimą būtina vykdyti aplinkos apsaugos įstatyminių aktų ir galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus.
1402. Siekiant turėti „foninius“ (cheminius ir radioaktyvumo) duomenis apie aplinkos bei žemės naudmenis, parenkant aikštelę numatomos statyti AE rajone būtina surinkti pradinius duomenis apie aplinkos būklę. Šiais duomenimis vėliau remiamasi įvertinant veikiančiųjų AE poveikį.
1403. Eksploatuojant AE būtina užtikrinti, kad racionaliai būtų naudojami gamtiniai resursai, neviršijami aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei norminių teisės aktų nustatyti reikalavimai šiluminei ir cheminei aplinkos taršai.
Aplinką teršiančiųjų medžiagų kiekis turi neviršyti leistinųjų ar nustatyta tvarka laikinai suderintų išmetalų kiekio.
1404. Esant normaliai AE eksploatacijai, dominuoja cheminė ir šiluminė aplinkos tarša; radioaktyvioji tarša dominuoja tik projekte nenumatytų avarijų metu.
Siekiant užtikrinti ekologiškai leistinus taršos lygius, kurie garantuotų gyventojų ir aplinkos saugą, būtina organizuoti AE išmetalų kontrolę pagal galiojančius norminius dokumentus.
1405. Atominėje elektrinėje turi būti automatizuotosios kontrolės sistema, užtikrinanti AE ir aplinkos radiacinę būklę charakterizuojančių kontroliuojamųjų parametrų matavimą esant visiems AE darbo režimams, įskaitant projekte nenumatytas avarijas ir nutraukus AE eksploatavimą.
1406. Siekiant pastebėti galimus radioaktyviųjų skysčių nuotėkius AE pramoninėje aikštelėje, būtina projekte numatyti stebėjimo gręžinius. Stebėjimo gręžiniai turi būti aprūpinti priemonėmis kontroliuotiniems vandens mėginiams paimti.
1407. Naudojant AE pramoninės zonos ir komunalinio sektoriaus šildymui bei karšto vandens tiekimui, būtina kontroliuoti šilumos tinklų bei šildymo prietaisų radioaktyvumą pagal galiojančius norminius dokumentus.
1408. Atominėse elektrinėse atsižvelgiant į vietos gamtines, sanitarines bei technines ekonomines sąlygas, turi būti radioaktyviųjų atliekų laidojimo (saugojimo) punktai.
SRA ir KRA tvarkomos ir saugomos (laidojamos) laikantis HN 89-2001 reikalavimų.
1409. Prieš pradedant paleidimo paruošiamuosius derinimo darbus būtina pradėti naudoti nutekamųjų vandenų valymo ir apdorojimo įrenginius.
1410. Jei AE saugaus eksploatavimo ribų ar sąlygų pažeidimas sukelia radiacines pasekmes, AE administracija privalo nustatyta tvarka informuoti apie tai AE saugos priežiūros institucijas ir vietos savivaldos institucijas, esančias AE 30 km zonoje.
V. DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMO SISTEMOS. VĖDINIMAS
1412. Eksploatuojant vėdinimo sistemas būtina užtikrinti nepertraukiamą šviežio, reikiamos temperatūros ir drėgnumo oro tiekimą į prižiūrimas patalpas. Esant bet kokiems normaliems AE eksploatavimo režimams, visose neaptarnaujamose ir periodiškai aptarnaujamose sandariose patalpose bei boksuose, kur gali atsirasti radioaktyviosios dujos ir aerozoliai, būtina palaikyti projekte numatytą oro išretinimą, slėgis juose turi būti ne mažiau kaip 50 Pa mažesnis už aplinkos slėgį.
1413. Griežtojo režimo zonoje nepriklausomai nuo AE darbo režimo vėdinimo sistemos turi užtikrinti oro judėjimo kryptį tik į labiau užterštų patalpų pusę; būtina užtikrinti, kad oras iš griežtojo režimo zonos nepatektų į laisvojo režimo zoną.
1414. AE būtina laikytis principo, užtikrinančio atskirą griežtojo ir laisvojo režimo zonų patalpų vėdinimą. Griežtojo režimo zonoje neleidžiama vėdinimo sistemų ortakiais sujungti įvairaus aptarnavimo kategorijų patalpas (neaptarnaujamas, periodiškai aptarnaujamas, kur nuolat būna personalas). Leidžiama sujungti ištraukiamųjų sistemų ortakiais patalpas, kur nuolat būna personalas (išskyrus operatorių patalpas ir skydines), su periodiškai aptarnaujamomis patalpomis pagrindžiant, kad pastarosios neužterštos radioaktyviosiomis ir toksinėmis medžiagomis.
1415. Reaktorių salę vėdina nepriklausoma atskira sistema. Oro apykaita reaktorių salėje turi būti ne mažesnė kaip vienas visiškas oro pasikeitimas per valandą.
1416. Griežtojo režimo patalpas aptarnaujančios ištraukiamosios ir tiekiančiosios vėdinimo sistemos turi turėti rezervinius vėdinimo agregatus su automatiniu rezervo įjungimu. Svarbius vartotojus aptarnaujančios vėdinimo sistemos turi būti maitinamos iš patikimo elektros tinklo ir turi būti užtikrinta agregatų savilaida įvykus maitinimo pertrūkiui.
1417. Vėdinimo sistemų eksploatavimo metu būtina kontroliuoti šiuos parametrus:
1418. Valant orą ir dujas anglies filtrais, oro ar dujų santykinė oro drėgmė turi neviršyti 70%. Draudžiama eksploatuoti šiuos filtrus esant išjungtam drėgmės matuokliui.
1419. Liftų šachtose, laiptinėse, tambūruose-šliuzuose, kuriuose įrengtos tiekiamosios priešdūminės vėdinimo sistemos, būtina sudaryti padidintą oro slėgį (ne mažesnį kaip 20 Pa).
1420. Jei radionuklidais užteršiama atmosfera AE tiekiančiųjų sistemų oro ėmimo įtaisų zonoje bei pagalbiniuose pastatuose (daugiau kaip 0,3 leistinosios aerozolių koncentracijos), būtina išjungti tiekiamąsias-ištraukiamąsias vėdinimo sistemas, nesusijusias su technologinės įrangos darbo sąlygų užtikrinimu ir avarijos likvidavimu.
1421. Vėdinimo sistemų darbo režimas avarijų atveju turi būti suderintas su AE radiacinės saugos tarnyba ir priežiūros institucijomis.
1422. Esant bet kokiems AE darbo režimams būtina užtikrinti, kad į tiekiamųjų sistemų oro ėmimo įtaisus ir oro kondicionavimo sistemas nepatektų iš vėdinimo vamzdžių išmetamas oras.
1423. Remonto metu būtina užtikrinti, kad neišplistų galimi radioaktyvūs teršalai iš remonto metu atidaromų neaptarnaujamų patalpų. Tuo tikslu leidžiama įjungti rezervinius ištraukiamųjų sistemų agregatus. Remonto metu reikia riboti vienu metu atidaromų angų patalpose kiekį ir panaudoti įtaisus, mažinančius angos skerspjūvį.
1424. Atliekant radionuklidais užterštos įrangos ir vamzdynų virinimo, pjovimo ir nuvalymo operacijas, būtina numatyti mobiliuosius (kilnojamuosius) vėdinimo įtaisus, užtikrinančius vietinį susidarančių radioaktyviųjų ir toksinių medžiagų pašalinimą. Šalinamas oras turi būti valomas filtrais.
1425. Neaptarnaujamose, atitinkamam slėgiui apskaičiuotose patalpose, kuriose galimas didelis šilumos išsiskyrimas esant numatomam radioaktyviajam užteršimui, būtina užtikrinti oro temperatūros ir išretėjimo kontrolę.
1426. Patalpose, kuriose yra didelis šilumos išsiskyrimas ir kuriose įrengta atitveriančiųjų konstrukcijų šiluminė izoliacija, būtina kontroliuoti betono temperatūrą.
1427. Vandenilio sudeginimo įrenginiai ir dujų aktyvumo mažinimo įrenginiai eksploatuojami pagal specialiąją instrukciją.
1428. Draudžiama eksploatuoti šiuos įrenginius, kai vandenilio tūrinė koncentracija už kontaktinio aparato viršija 1,0% tūrio.
1429. Jei vandenilio tūrinė koncentracija dujų aktyvumo mažinimo įrenginyje padidėja daugiau kaip 0,4% tūrio, būtina jį prapūsti.
1430. Draudžiama ilgą laiką (daugiau kaip 3 valandas) eksploatuoti vandenilio sudeginimo įrenginį, jei į kontaktinį aparatą patenkančių dujų temperatūra mažesnė nei 120 0C.
1431. Visuose dujų surinkimo, išlaikymo ir valymo sistemų įrangos elementuose, kur gali išsiskirti ir susikaupti vandenilis, reikia sistemingai kontroliuoti jo koncentraciją.
1433. Elementai, kuriuose kontroliuojamas vandenilio išsiskyrimas ir kaupimasis, turi būti nurodyti instrukcijoje remiantis projektu.
1434. Vandenilio kontrolės prietaisai turi turėti perspėjamąją signalizaciją, išvestą į operatoriaus darbo vietą. Signalizacijos suveikimo ribos nurodomos projekte.
1435. Eksploatavimo instrukcijoje turi būti nurodytos vandenilio koncentracijos mažinimo iki saugių ribų priemonės.
1436. Atominėje elektrinėje turi būti nuolat kontroliuojami dujiniai išmetalai, mažinamas jų aktyvumas.
1437. Iš technologinės įrangos šalinamos radioaktyviosios dujos ir oras prieš išmetant į atmosferą turi būti išvalyti, o esant reikalui – išlaikomi specialiuose įrenginiuose. Iš technologinės įrangos šalinamų dujų valymo sistemoje turi būti įrengti kontroliniai matavimo prietaisai.
1438. Projekte turi būti numatyti dujų valymo metodai ir radioaktyviųjų medžiagų didžiausios leistinosios koncentracijos prieš ir po išvalymo.
1439. Eksploatuojant oro valymo ir šalinimo sistemas turi būti pašalinta galimybė viršyti galiojančiose taisyklėse nustatytą didžiausią leistinąją radioaktyviųjų atliekų išmetalų normą.
1440. AE filtravimo stotyse būtina nuolat matuoti oro, šalinamo ištraukiamosiomis sistemomis ir technologiniais nupūtimais, valymo efektyvumą.
1441. Panaudoti filtrų elementai keičiami ir transportuojami naudojant konteinerius su biologine apsauga.
1442. Jei AE yra keletas vėdinimo sistemos išmetamųjų vamzdžių, išmetalų aktyvumas kiekviename iš jų normuojamas taip, kad suminis aktyvumas neviršytų nustatytojo. Radioaktyviųjų dujų ir aerozolių koncentracija vėdinimo sistemos išmetamuose vamzdžiuose turi būti nuolat kontroliuojama.
1444. Išskirtiniais atvejais leidžiama 5 kartus viršyti radionuklidų išmetimų per parą normą, jei suminis išmetalų dydis per paskutinius 3 mėnesius neviršijo galiojančiose taisyklėse nustatyto dydžio.
1445. Vėdinimo sistemų įrangos, dujų valymo ir vandenilio sudeginimo įrenginių remontas, apžiūra, rezervinių agregatų bandymas ir perėjimas dirbti jais atliekamas pagal grafiką.
Remonto ir specialioje vėdinimo sistemose remontuoti vėdinimo agregatus, išskyrus rezervinius vėdinimo įrenginius, ar keisti filtrus negalima energetinio bloko remonto ar kuro perkrovimo darbų metu (AE su korpusiniais reaktoriais).
______________