LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. VASARIO 5 D.
ĮSAKYMO Nr. ISAK-171 „DĖL UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. gruodžio 28 d. Nr. V-2549

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. ISAK-171 „Dėl Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1283; 2010, Nr. 110-5656) ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ

IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu,

t v i r t i n u Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą (pridedama).“

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo

Nr. V-2549 redakcija)

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vidurinio ugdymo programos akreditacijos tikslą, uždavinius, principus ir kriterijus, akreditavimo organizavimą ir vykdymą, apeliacijų nagrinėjimo tvarką.

2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Tvarkos aprašu, kitais teisės aktais, vidurinio ugdymo programų akreditavimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

3. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos tikslas – siekti, kad visiems besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą asmenims būtų užtikrintos kokybiškos sąlygos įgyti vidurinį išsilavinimą.

4. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos uždaviniai:

4.1. padėti mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjams, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams tobulinti gebėjimus organizuoti ugdymo procesą, atitinkantį mokinių amžių, gebėjimus ir ugdymosi poreikius;

4.2. skatinti mokyklas, mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas (dalyvių susirinkimus), savininkus sukurti materialinę bazę vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybei garantuoti;

4.3. sukurti šalyje mokyklų, įgyvendinančių akredituotas vidurinio ugdymo programas, tinklą.

5. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos principai:

5.1. visuotinumas. Vykdomas vidurinės mokyklos tipui priskiriamų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų (toliau – mokykla) vykdomų vidurinio ugdymo programų akreditavimas;

5.2. objektyvumas. Akredituojant pasitikima mokyklos teikiama informacija, naudojami esami duomenys. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė vertinama pagal vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijus bei mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos rodiklius, numatytus švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkoje;

5.3. skatinimas. Pozityviu akreditavimo vykdytojų požiūriu į mokyklos veiklos praktiką mokykla skatinama nuolat tobulinti ugdymo kokybės vadybą;

5.4. viešumas. Vidurinio ugdymo programų akreditavimo ir apeliacijų nagrinėjimo procedūros vykdomos viešai.

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI

6. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijai:

6.1. vidurinės mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, gimnazijos vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 1 priede;

6.2. suaugusiųjų mokyklos, suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos vykdoma suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 2 priede;

6.3. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 3 priede;

6.4. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 4 priede;

6.5. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 5 priede.

IV. AKREDITAVIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

7. Akreditavimą vykdo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija (toliau – Komisija) ir vertinimo grupės.

8. Komisija sudaroma iš 11 narių: Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Lietuvos gimnazijų asociacijos atstovų. Komisijos personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisijos pirmininku skiriamas švietimo ir mokslo viceministras.

9. Komisija svarsto ir priima nutarimus, kuriuos teikia švietimo ir mokslo ministrui:

9.1. dėl vidurinio ugdymo programos, įgyvendinamos mokyklose, akreditavimo plano, kuris sudaromas atsižvelgiant į mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (dalyvių susirinkimų), savininkų ar jų atstovų prašymus;

9.2. dėl konkrečios mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditacijos ar akreditavimo datos nukėlimo, dėl gimnazijos, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, profesinio mokymo įstaigos vykdomos vidurinio ugdymo programos pakartotinio vertinimo;

9.3. dėl siūlymų mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą;

9.4. dėl vertinimo grupių konkrečių mokyklų vidurinio ugdymo programoms įvertinti sudarymo.

10. Komisija atsako už nešališką mokyklų vidurinio ugdymo programos akreditaciją.

11. Vertinimo grupė sudaroma konkrečios mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo atitikčiai akreditacijos kriterijams nustatyti. Vertinimo grupę sudaro 3–5 akreditavimo ekspertai: Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas (atstovai) ir laisvai samdomi akreditavimo ekspertai (gimnazijų vadovai, gimnazijų vadovų pavaduotojai ugdymui, profesinio mokymo įstaigų gimnazijų skyrių vedėjai ir kt.). Prireikus pasitelkiamas psichologas, specialusis pedagogas ar socialinis pedagogas. Vertinimo grupei vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Vertinimo grupės vadovu ir nariais negali būti asmenys, kuriuos su mokyklos vadovu sieja darbo santykiai ar artimi giminystės arba svainystės ryšiai.

12. Vertinimo grupė įvertina, kaip mokykloje įgyvendinama vidurinio ugdymo programa, nustato atitiktį akreditacijos kriterijams pagal požymius, parengia ir pateikia Komisijai vertinimo ataskaitą ir pažymą.

13. Vertinimo grupių vadovai ir nariai atsako už objektyvų ir pagrįstą įvertinimą, už ataskaitose ir pažymose pateiktų faktų teisingumą ir išvadų tikslumą.

14. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki mokykloms paskirtų akreditavimo datų mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jų įgalioti asmenys Komisijai pateikia paraišką dėl vidurinio ugdymo programos, įgyvendinamos mokykloje (profesinio mokymo įstaigoje), akreditavimo, parengtą pagal Tvarkos aprašo 6 priede pateikiamą formą.

15. Vertinimo grupės vadovas, naudodamasis Švietimo informacinių technologijų centro ir Nacionalinio egzaminų centro duomenų bazių informacija, surenka duomenis apie mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus ir užpildo lenteles, pateikiamas Tvarkos aprašo 7 priede, išsiaiškina mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų atitiktį akreditacijos kriterijams, parengia dalį ataskaitos ir aptaria su mokyklos vadovu (išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių).

16. Kai mokykla vykdo privalomus akreditacijos kriterijus, turi privalomą 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų balų skaičių, atitiktis kitiems akreditacijos kriterijams nebevertinama, jei per paskutinius 3 metus mokykloje buvo atliktas veiklos išorinis vertinimas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarka. Visų mokyklos veiklos sričių kokybė turi būti įvertinta ne žemiau kaip 2 lygiu (nėra įvertinimo 1 lygiu ir „N“), išskyrus temas „Bendrasis ugdymo organizavimas“, „Pagalba planuojant karjerą“, „Personalo valdymas“, pagal kurias kokybė turi būti įvertinta ne žemiau kaip 3 lygiu. Kai kokybė pagal išvardintas temas įvertinta 2 lygiu, vertinimo grupė vyksta į mokyklą ir vertina tik šiomis temomis. Nustačius, kad atitinkami akreditacijos kriterijai yra vykdomi, rengiama galutinė ataskaita. Jei pažanga nepadaryta, vertinimo grupė siūlo akreditaciją atidėti.

17. Jei už mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus mokykla gauna ne mažiau kaip 14 balų iš 21 (išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių), ji atitinka privalomus kriterijus, vertinimo grupės vadovas su mokyklos vadovu suderina vertinimo laiką. Mokyklai surinkus mažiau kaip 14 balų, vertinimo grupės vadovas parengia ataskaitą ir siūlo Komisijai nukelti akreditavimo datą.

18. Mokyklos vadovas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki akreditavimo pradžios vertinimo grupės vadovui pristato mokyklos strateginį planą, metinį veiklos bei ugdymo planus, paskutinių mokslo metų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ataskaitą (jei šių dokumentų nėra mokyklos interneto svetainėje).

19. Vertinimo grupės vadovas susipažįsta su mokyklos veiklos dokumentais, kartu su vertinimo grupe parengia mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planą, kuriame kiekvienam grupės nariui tarpusavio susitarimu pagal kompetenciją paskiriamos užduotys, numatoma darbų eiga, terminai, pokalbiai su mokyklos vadovu, jo pavaduotojais ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjais, mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, mokiniais, tėvais ir kt.

20. Vertinimo grupės nariai iki akreditavimo pradžios pagal darbų pasiskirstymą išanalizuoja mokyklos veiklos dokumentus, informaciją, pateiktą mokyklos interneto svetainėje, duomenis, esančius Švietimo informacinių technologijų centro, Švietimo aprūpinimo centro duomenų bazėse, ir pasirengia pokalbiams mokykloje.

21. Prieš savaitę iki akreditavimo pradžios su mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planu vertinimo grupės vadovas supažindina akredituojamos mokyklos vadovą ir informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą), savininką ar jų įgaliotą asmenį.

22. Ne ilgiau kaip per penkias darbo dienas vertinimo grupė įvertina, ar vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas atitinka akreditacijos kriterijus. Dirbant vertinimo grupei mokykloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovas. Preliminarios vertinimo išvados aptariamos su mokyklos administracija.

23. Atlikus vertinimą mokyklos vertinimo grupė (vertinimo grupės vadovas) per 15 darbo dienų parengia ataskaitą ir pažymą dėl vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybės mokykloje (profesinio mokymo įstaigoje) (toliau – pažyma) pagal Tvarkos aprašo 8 priede pateikiamą formą ir suformuluoja vertinimo išvadą.

24. Vertinimo išvados gali būti tokios:

24.1. mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų ir taškų arba mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų, atitinkant privalomus kriterijus ir išorės vertinimo metu visų mokyklos veiklos sričių kokybė buvo įvertinta 2–4 lygiais, arba mokyklai, skirtai mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų taškų – mokykloje vykdomą vidurinio ugdymo programą rekomenduojama akredituoti;

24.2. mokyklai gavus mažiau kaip 2/3 galimų taškų – mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją rekomenduojama atidėti vieneriems metams;

24.3. mokyklai gavus 1/3 ir mažiau galimų taškų – mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos rekomenduojama neakredituoti.

25. Su ataskaita ir pažyma mokyklos vadovas supažindinamas pasirašytinai, jam vertinimo grupės vadovas įteikia ataskaitos ir pažymos antrą egzempliorių, kopija įteikiama mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui ar jų įgaliotam asmeniui.

26. Ataskaita ir pažyma pateikiama Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad ataskaitoje pateikti faktai ir argumentai neatitinka kriterijų ir jų požymių įvertinimo, išvada nepakankamai pagrįsta ir/ar dokumentai parengti ne pagal nustatytus reikalavimus, priima nutarimą pratęsti akreditavimo laiką (ne ilgiau kaip trims darbo dienoms), dokumentus grąžina vertinimo grupės vadovui papildyti ar pataisyti. Dokumentai svarstomi kitame posėdyje.

27. Komisija, dalyvaujant vertinimo grupės vadovui ir mokyklos vadovui, įvertina pateiktus dokumentus ir priima vieną iš šių nutarimų:

27.1. siūlyti švietimo ir mokslo ministrui mokykloje vykdomą vidurinio ugdymo programą akredituoti;

27.2. siūlyti švietimo ir mokslo ministrui mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją atidėti vieneriems metams;

27.3. siūlyti švietimo ir mokslo ministrui mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos neakredituoti, siūlyti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

28. Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, priima sprendimą dėl vidurinio ugdymo programos akreditacijos. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl vidurinio ugdymo programos akreditacijos išsiunčiamas mokyklos vadovui, įsakymo kopija – mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui.

V. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS

29. Mokyklos vadovas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui ar jų įgaliotam asmeniui raštu pritarus, per dešimt darbo dienų po ataskaitos ir pažymos įteikimo turi teisę pateikti argumentuotą apeliaciją Komisijai.

30. Komisija, išklausiusi visų suinteresuotų šalių paaiškinimus, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad vertinimo grupė pažeidė vertinimo procedūras ar nepagrindė įvertinimo, suformulavo nepagrįstą išvadą, priima nutarimą sudaryti iš akreditavimo ekspertų vertinimo grupę papildomam vertinimui atlikti. Papildomam įvertinimui mokykloje, dalyvaujant mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovui, skiriamos ne daugiau kaip trys darbo dienos. Papildomo vertinimo grupė parengia ataskaitą ir pažymą.

31. Komisija per 2 mėnesius po apeliacijos įteikimo datos priima nutarimą dėl mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditacijos. Į Komisijos posėdį kviečiama visa papildomo vertinimo grupė, mokyklos vadovas ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovas.

32. Komisija patvirtina vertinimo grupės, atlikusios papildomą vertinimą, išvadas ir priima atitinkamą nutarimą, kurį teikia švietimo ir mokslo ministrui.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Vertinimo grupių nariai (akreditavimo ekspertai) rengiami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

34. Kandidatai į akreditavimo ekspertus turi turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip trejų metų vadybinio darbo stažą (gimnazijų vadovai jų pavaduotojai ugdymui turi turėti vadybinę kvalifikacinę kategoriją), baigti 46 valandų mokymo programą, išlaikyti įskaitą ir gauti Švietimo konsultanto (vidurinio ugdymo programos akreditavimo eksperto) pažymėjimus.

35. Akreditavimo ekspertų (gimnazijų vadovų, gimnazijų vadovų pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, profesinių mokymo įstaigų gimnazijų skyrių vedėjų, psichologų, specialiųjų, socialinių pedagogų, kitų laisvai samdomų akreditavimo ekspertų) darbą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmoka Švietimo ir mokslo ministerija.

36. Nustačius, kad vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė gimnazijoje ar gimnazijos tipo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje nebeatitinka akreditacijos kriterijų, gimnazijos struktūra neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, Komisija gali siūlyti švietimo ir mokslo ministrui priimti sprendimą pakartotinai vertinti vykdomą vidurinio ugdymo programą.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos

kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

1 priedas

VIDURINĖS MOKYKLOS, PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS, GIMNAZIJOS VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

Kriterijaus Nr.	Kriterijai ir jų požymiai	Vertė balais/taškais
1	11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.	21 balas*
1.1	Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.	15 balų*
1.1.1	Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 15 procentų.	3
	2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.	1
1.1.2	Mokinių pažangumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs.	3
	2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 procentai.	2
	3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 90 procentų.	1
1.1.3	Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo.	3
	2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.	1
1.1.4	Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	3
	2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	2
	3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	1
1.1.5	Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	3
	2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	2
	3. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.	1
1.2	Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių mokymo įstaigų absolventų pasiekimai lyginami su šalies profesinių mokymo įstaigų absolventų pasiekimų vidurkiais).	6 balai*
1.2.1	Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.	3
	2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.	2
	3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galima paklaida iki 3 procentų).	1
1.2.2	Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.	3
	2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.	2
	3. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 procentų ).	1
2	Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.	26 taškai**
2.1	Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	17 taškų**
2.1.1	Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. (profesinės mokyklos vadovas vietoj pedagogo kvalifikacijos gali turėti 3 metų pedagoginio arba mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo stažą).	1
2.1.2	Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.	3
2.1.3	Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.4	Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.	2
2.1.5	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.6	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir darbe naudojasi informacinėmis technologijomis.	2
2.1.7	Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese.	3
2.2	Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą ugdantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.	9 taškai**
2.2.1	Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.	3
2.2.2	Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą.	3
2.2.3	Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje.	3
3	Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.	17 taškų**
3.1	Miesto savivaldybės, savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo ugdymo mokykloje sudarytos ir per tris artimiausius metus bus sudaromos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, priimtas sprendimas nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo ugdymo mokykloje, jei ji yra vienintelė valstybine ar tautinės mažumos kalba vykdanti vidurinio ugdymo programą, mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, profesinio mokymo įstaigoje – sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės; mokykloje, kurioje ugdoma valstybine ar kita mokomąja kalba, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, taip pat pasienio ruože esančioje mokykloje, nevalstybinėje mokykloje – sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.	Privalomas
3.2	Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Vidurinio ugdymo programos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr 76-2930; 2011, Nr. 97-4599) rekomendacijas.	9 taškai**
3.2.1	Nustatomi ir nuolat analizuojami mokinių mokymosi poreikiai.	3
3.2.2	Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.	3
3.2.3	Vienoje laikinojoje grupėje mokosi tik tą pačią dalyko kurso programą, dalyko modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.	3
3.3	Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.	8 taškai**
3.3.1	Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose bendruosiuose ugdymo planuose.	2
3.3.2	Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus.	3
3.3.3	Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per laisvus laiko tarpus tarp pamokų.	3
4	Mokyklos ugdymo turinio ir mokymosi formų pasirinkimo galimybės.	44 taškai**
4.1	Mokyklos ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių, kursų pasiūlos ir pasirinkimo įvairovę.	7 taškai**
4.1.1	Mokyklos ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.	3
4.1.2	Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.	3
4.1.3	Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios dalykų modulių programos.	1
4.2	Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą ugdymo turinį ir mokymosi formas.	14 taškų**
4.2.1	Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių mokymosi poreikius.	3
4.2.2	Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų ugdymo planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.	3
4.2.3	Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (esant poreikiui skiriamos konsultacijos).	3
4.2.4	Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei specialieji ugdymosi poreikiai, itin gabūs ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna reikiamą paramą siekiant mokymosi pažangos.	3
4.2.5	Mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal skirtingus mokymosi stilius, tempą, gebėjimus savarankiškai įvairiomis formomis.	2
4.3	Mokytojai taiko mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyviai mokytis, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.	11 taškų**
4.3.1	Ugdymo procese tikslingai taikomi mokymo ir mokymosi metodai, skatinantys mokinius aktyviai mokytis.	3
4.3.2	Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.	3
4.3.2	Mokykloje organizuojama ir vykdoma mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėsena.	3
4.3.3	Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.	2
4.4	Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.	12 taškų **
4.4.1	Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, bendrųjų principų, būdų ir kriterijų.	3
4.4.2	Mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.	3
4.4.3	Mokiniams bei jų tėvams laiku pateikiama išsami informacija apie mokymosi pažangą.	3
4.4.4	Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija, esant poreikiui koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.	3
5	Švietimo pagalba mokiniams.	25 taškai**
5.1	Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.	6 taškai**
5.1.1	Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant specialiojo pedagogo, logopedo ir ugdymo plane numatytas valandas.	2
5.1.2	Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.	3
5.1.3	Mokiniai dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.	1
5.2	Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.	10 taškų**
5.2.1	Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.	2
5.2.2	Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų, mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.	3
5.2.3	Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.	3
5.2.4	Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).	2
5.3	Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugos.	9 taškai**
5.3.1	Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama pagalba ugdymo karjerai klausimais.	2
5.3.2	Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.	3
5.3.3	Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo galimybes ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.	1
5.3.4	Mokykla bendradarbiauja su bendrojo ugdymo, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, profesinio orientavimo centrais, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.	3
6	Ugdymo proceso aprūpinimas.	26 taškai**
6.1	Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.	20 taškų**
6.1.1	Mokykloje šimtui 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.	1
6.1.2	Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.	3
6.1.3	Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.	2
6.1.4	Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 20 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.	3
6.1.5	Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).	3
6.1.6	Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą.	3
6.1.7	Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.	3
6.1.8	Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).	2
6.2	Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.	6 taškai**
6.2.1	Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti.	3
6.2.2	Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti.	3
7	Vadovavimas mokyklai.	36 taškai**
7.1	Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.	9 taškai**
7.1.1	Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais šalies švietimo strategijos siekiais, Gimnazijos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 655 (Žin., 1999, Nr. 45-1456), keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.	3
7.1.2	Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.	3
7.1.3	Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jos įgaliotas asmuo.	3
7.2	Metinio veiklos plano priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.	9 taškai **
7.2.1	Metinio veiklos plano priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.	3
7.2.2	Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.	3
7.2.3	Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.	3
7.3	Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.	8 taškai**
7.3.1	Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.	3
7.3.2	Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, metodinė taryba, mokytojų taryba ir kt.).	3
7.3.3	Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.	2
7.4	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.	10 taškų**
7.4.1	Mokykloje analizuojama, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Mikroklimatas gerinamas remiantis situacijos bei tendencijų analize.	3
7.4.2	Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.	3
7.4.3	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.	1
7.4.4	Mokyklos vadovas viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.	3
8	Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.	6 taškai**
8.1	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatęs, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinio mokymo įstaigoje.	Privalomas
8.2	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas tikslingai remia mokyklą.	6 taškai**
8.2.1	Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).	3
8.2.2	Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.	3
Privalomai vykdomi kriterijai		2
Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai		21
Minimalus privalomas balų skaičius		14
Galimų taškų skaičius		180
Minimalus privalomas taškų skaičius		120

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų

ir jos vykdymo tvarkos  aprašo

2 priedas

SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLOS, SUAUGUSIŲJŲ IR JAUNIMO MOKYKLOS VYKDOMOS SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

Kriterijaus Nr.	Kriterijai ir jų požymiai	Vertė balais/taškais
1	11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.	21 balas*
1.1	Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.	15 balų*
1.1.1	Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.	3
	2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų,  tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.	1
1.1.2	Mokinių pažangumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 90 procentų.	3
	2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 85 procentai.	2
	3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 80 procentų.	1
1.1.3	Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.	3
	2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.	1
1.1.4	Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis mažėjo. Paskutiniais mokslo metais mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.	3
	2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.	2
	3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.	1
1.1.5	Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	3
	2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	2
	3. Per trejus mokslo metus mokiniai bent kartą dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	1
1.2	Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais.	6 balai*
1.2.1	Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.	3
	2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.	2
	3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galima paklaida iki 3 procentų).	1
1.2.2	Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.	3
	2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.	2
	3. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 procentų).	1
2	Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.	28 taškai**
2.1	Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	19 taškų**
2.1.1	Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, mokytojo/andragogo kvalifikaciją.	3
2.1.2	Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, mokytojo/andragogo kvalifikaciją.	3
2.1.3	Dalykų mokytojai yra mokomųjų  dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.4	Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį  išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.	2
2.1.5	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.6	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir  darbe naudojasi informacinėmis  technologijomis.	2
2.1.7	Mokytojai/andragogai naudoja informacines komunikacijos technologijas ugdymo procese.	3
2.2	Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą ugdantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.	9 taškai**
2.2.1	Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.	3
2.2.2	Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų/andragogų bendradarbiavimą, andragoginių kompetencijų tobulinimą.	3
2.2.3	Vyksta gerosios patirties sklaida mokyklos, savivaldybės, šalies ar tarptautiniu lygmeniu.	3
3	Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.	17 taškų**
3.1	Mokykloje sudarytos ir per tris artimiausius metus bus sudaromos ne mažiau  kaip  dvi vienuoliktosios klasės.	Privalomas
3.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Vidurinio ugdymo programos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr 76-2930; 2011, Nr. 97-4599) rekomendacijas.	9 taškai**
3.2.1	Nustatomi ir nuolat analizuojami mokinių mokymosi poreikiai.	3
3.2.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes  grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.	3
3.2.3	Vienoje laikinojoje grupėje mokosi tik tą pačią dalyko kurso programą, dalyko modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.	3
3.3	Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.	8 taškai**
3.3.1	Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose bendruosiuose ugdymo planuose (išskyrus besimokančius savarankiškai).	2
3.3.2	Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant individualius mokinių ugdymo planus.	3
3.3.3	Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per laisvus laiko tarpus tarp pamokų.	3
4	Mokyklos ugdymo turinio ir mokymosi formų pasirinkimo galimybės.	46 taškai**
4.1	Mokyklos ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių, kursų pasiūlos ir pasirinkimo įvairovę.	8 taškai**
4.1.1	Mokyklos ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.	3
4.1.2	Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį,  numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.	3
4.1.3	Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios  dalykų modulių programos.	2
4.2	Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą ugdymo turinį ir mokymosi formas.	18 taškų**
4.2.1	Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių mokymosi poreikius.	3
4.2.2	Vykdomos suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, padedančios plėtoti asmenų bendruosius gebėjimus.	3
4.2.3	Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų ugdymo planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.	3
4.2.4	Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (esant poreikiui skiriamos konsultacijos).	3
4.2.5	Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei specialieji ugdymosi  poreikiai, mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos.	3
4.2.6	Suaugusieji gali pasirinkti lanksčias mokymosi formas – neakivaizdinį, modulinį, savarankišką ar nuotolinį mokymąsi.	3
4.3	Mokytojai taiko mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyviai mokytis, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.	11 taškų**
4.3.1	Ugdymo procese tikslingai taikomi andragoginiai mokymo(si) metodai.	3
4.3.2	Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacijos technologijomis.	3
4.3.3	Mokykloje organizuojama ir vykdoma mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėsena.	3
4.3.4	Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.	2
4.4	Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.	9 taškai**
4.4.1	Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, bendrųjų principų, būdų ir kriterijų.	3
4.4.2	Mokytojai/andragogai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.	3
4.4.3	Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija, esant poreikiui koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.	3
5	Švietimo pagalba mokiniams.	24 taškai**
5.1	Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.	6 taškai**
5.1.1	Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant ugdymo plane numatytas valandas.	2
5.1.2	Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.	3
5.1.3	Mokiniai dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.	1
5.2	Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama reikiama pagalba.	9 taškai**
5.2.1	Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų,  mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.	3
5.2.2	Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos ar projektai.	3
5.2.3	Mokykloje sudarytos sąlygos mokytis tėvams, turintiems mažamečių vaikų.	3
5.3	Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugos.	9 taškai**
5.3.1	Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama pagalba ugdymo karjerai klausimais.	2
5.3.2	Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.	3
5.3.3	Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo galimybes ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.	1
5.3.4	Mokykla bendradarbiauja su bendrojo ugdymo, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.	3
6	Ugdymo proceso aprūpinimas.	23 taškai**
6.1	Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.	19 taškų**
6.1.1	Mokykloje šimtui 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių  operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.	1
6.1.2	Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.	3
6.1.3	Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.	3
6.1.4	Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, skaitykloje įrengta ne mažiau kaip 10 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.	3
6.1.5	Mokykloje pakankamai vadovėlių ir suaugusiųjų ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, andragoginės).	3
6.1.6	Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	3
6.1.7	Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).	3
6.2	Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.	4 taškai**
6.2.1	Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti.	2
6.2.2	Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.	2
7	Vadovavimas mokyklai.	36 taškai**
7.1	Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.	9 taškai**
7.1.1	Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais šalies švietimo strategijos siekiais, Gimnazijos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 655 (Žin., 1999, Nr. 45-1456),  keliamais uždaviniais,  suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.	3
7.1.2	Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.	3
7.1.3	Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jos įgaliotas asmuo.	3
7.2.	Metinio veiklos plano priemonės  skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.	9 taškai**
7.2.1	Metinio veiklos plano priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.	3
7.2.2	Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.	3
7.2.3	Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.	3
7.3	Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.	8 taškai**
7.3.1	Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.	3
7.3.2	Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, metodinė taryba, mokytojų taryba ir kt.).	3
7.3.3	Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos  metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.	2
7.4	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.	10 taškų**
7.4.1	Mokykloje analizuojama, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Mikroklimatas gerinamas remiantis situacijos bei tendencijų analize.	3
7.4.2	Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.	3
7.4.3	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.	1
7.4.4	Mokyklos vadovas viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.	3
8	Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.	6 taškai**
8.1	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas  tikslingai remia mokyklą.	6 taškai**
8.1.1	Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).	3
8.1.2	Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.	3
Privalomai vykdomi kriterijai		1
Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai		21
Minimalus privalomas balų skaičius		14
Galimų taškų skaičius		180
Minimalus privalomas taškų skaičius		120

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų

ir jos vykdymo tvarkos  aprašo

3 priedas

MOKYKLOS, VYKDANČIOS SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMĄ, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

Kriterijaus Nr.	Kriterijai ir jų požymiai	Vertė balais/taškais
1	11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.	21 balas*
1.1	Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.	15 balų*
1.1.1	Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.	3
	2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų,  tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.	1
1.1.2	Mokinių pažangumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 procentai.	3
	2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 90 procentų.	2
	3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 85 procentai.	1
1.1.3	Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo.	3
	2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.	1
1.1.4	Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	3
	2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	2
	Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.	1
1.1.5	Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	3
	2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	2
	3. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.	1
1.2	Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai.	6 balai*
1.2.1	Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus metus visi abiturientai įgijo vidurinį išsilavinimą.	3
	2. Vienerius metus visi abiturientai įgijo vidurinį išsilavinimą.	2
	3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.	1
1.2.2	Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis didėjo.	3
	2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis padidėjo.	2
	3. Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.	1
2	Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.	26 taškai**
2.1	Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	17 taškai**
2.1.1	Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.	1
2.1.2	Dalykų mokytojai turi aukštąjį  išsilavinimą ir  pedagogo kvalifikaciją.	3
2.1.3	Dalykų mokytojai yra mokomųjų  dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.4	Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį  išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.	2
2.1.5	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.6	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir  darbe naudojasi informacinėmis  technologijomis.	2
2.1.7	Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese.	3
2.2	Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą ugdantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.	9 taškai**
2.2.1	Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.	3
2.2.2	Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą.	3
2.2.3	Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje.	3
3	Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.	17 taškų**
3.1	Mokykloje sudarytos ir per tris artimiausius metus bus sudaromos ne mažiau  kaip  dvi vienuoliktosios klasės.	Privalomas
3.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Vidurinio ugdymo programos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr 76-2930; 2011, Nr. 97-4599) rekomendacijas.	9 taškai**
3.2.1	Nustatomi ir nuolat analizuojami mokinių mokymosi poreikiai.	3
3.2.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes  grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.	3
3.2.3	Vienoje laikinojoje grupėje mokosi tik tą pačią dalyko kurso programą, dalyko modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.	3
3.3	Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.	8 taškai**
3.3.1	Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose bendruosiuose ugdymo planuose.	2
3.3.2	Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus.	3
3.3.3	Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per laisvus laiko tarpus tarp pamokų.	3
4	Mokyklos ugdymo turinio ir mokymosi formų pasirinkimo galimybės.	44 taškai**
4.1	Mokyklos ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių, kursų pasiūlos ir pasirinkimo įvairovę.	7 taškai**
4.1.1	Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.	3
4.1.2	Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį,  numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.	3
4.1.3	Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios  dalykų modulių programos.	1
4.2	Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą ugdymo turinį ir mokymosi formas.	14 taškų**
4.2.1	Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių mokymosi poreikius.	3
4.2.2	Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.	3
4.2.3	Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (esant poreikiui skiriamos konsultacijos).	3
4.2.4	Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei specialieji ugdymosi  poreikiai, itin gabūs ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna reikiamą paramą siekiant mokymosi pažangos.	3
4.2.5	Mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal skirtingus mokymosi stilius, tempą, gebėjimus savarankiškai įvairiomis formomis.	2
4.3	Mokytojai taiko mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyviai mokytis, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.	11 taškų**
4.3.1	Ugdymo procese tikslingai taikomi mokymo ir mokymosi metodai, skatinantys mokinius aktyviai mokytis.	3
4.3.2	Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.	3
4.3.3	Mokykloje organizuojama ir vykdoma mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėsena.	3
4.3.4	Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.	2
4.4	Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.	12 taškų**
4.4.1	Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, bendrųjų principų, būdų ir kriterijų.	3
4.4.2	Mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.	3
4.4.3	Mokiniams bei jų tėvams laiku  pateikiama išsami informacija apie mokymosi pažangą.	3
4.4.4	Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija, esant poreikiui koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.	3
5	Švietimo pagalba mokiniams.	25 taškai**
5.1	Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.	6 taškai**
5.1.1	Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant švietimo pagalbos specialisto ir ugdymo plane numatytas valandas.	2
5.1.2	Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.	3
5.1.3	Mokiniai dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.	1
5.2	Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.	10 taškų**
5.2.1	Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita.  Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.	2
5.2.2	Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų,  mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.	3
5.2.3	Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.	3
5.2.4	Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).	2
5.3	Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugos.	9 taškai**
5.3.1	Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama pagalba ugdymo karjerai klausimais.	2
5.3.2	Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.	3
5.3.3	Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo galimybes ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.	1
5.3.4	Mokykla bendradarbiauja su bendrojo ugdymo, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, neformaliojo švietimo įstaigomis, profesinio orientavimo centrais, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.	3
6	Ugdymo proceso aprūpinimas.	26 taškai**
6.1	Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.	20 taškų**
6.1.1	Mokykloje šimtui 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių  operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.	1
6.1.2	Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.	3
6.1.3	Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.	2
6.1.4	Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.	3
6.1.5	Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).	3
6.1.6	Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą.	3
6.1.7	Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms programoms ir moduliams įgyvendinti.	3
6.1.8	Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams(įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).	2
6.2	Mokyklos aplinka atitinka specializuoto ugdymo krypties programos ir mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.	6 taškai**
6.2.1	Menų mokykla turi koncertų salę, erdves parodų ekspozicijoms, kitas erdves, reikalingas specializuoto ugdymo krypties programoms sėkmingai įgyvendinti. Sporto mokykla turi sporto salių, aikštynų, kitų fizinio aktyvumo erdvių, reikalingų specializuoto ugdymo krypties programoms sėkmingai įgyvendinti.	3
6.2.2	Menų mokykloje pakanka priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti, arba mokykla sutarties pagrindu naudoja kito švietimo teikėjo sporto bazę. Sporto mokykloje pakanka priemonių ir inventoriaus, reikalingo specializuoto ugdymo krypties programai įgyvendinti.	3
7	Vadovavimas mokyklai.	36 taškai**
7.1	Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.	9 taškai**
7.1.1	Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais šalies švietimo strategijos siekiais, Gimnazijos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 655 (Žin., 1999, Nr. 45-1456), keliamais uždaviniais,  suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.	3
7.1.2	Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.	3
7.1.3	Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jos įgaliotas asmuo.	3
7.2	Metinio veiklos plano priemonės  skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.	9 taškai**
7.2.1	Metinio veiklos plano priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.	3
7.2.2	Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.	3
7.2.3	Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.	3
7.3	Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.	8 taškai**
7.3.1	Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.	3
7.3.2	Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, metodinė taryba,  mokytojų taryba ir kt.).	3
7.3.3	Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos  metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.	2
7.4	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.	10 taškų**
7.4.1	Mokykloje analizuojama bendruomenės narių saugumas, santykiai ir kt. Mikroklimatas gerinamas remiantis situacijos ir tendencijų analize.	3
7.4.2	Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.	3
7.4.3	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.	1
7.4.4	Mokyklos vadovas viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.	3
8	Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.	6 taškai**
8.1	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas  tikslingai remia mokyklą.	6 taškai**
8.1.1	Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).	3
8.1.2	Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.	3
Privalomai vykdomi kriterijai		1
Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai		21
Minimalus privalomas balų skaičius		14
Galimų taškų skaičius		180
Minimalus privalomas taškų skaičius		120

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų

ir jos vykdymo tvarkos  aprašo

4 priedas

MOKYKLOS, SKIRTOS MOKINIAMS, DĖL ĮGIMTŲ AR  ĮGYTŲ SUTRIKIMŲ TURINTIEMS DIDELIŲ AR LABAI DIDELIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

Kriterijaus Nr.	Kriterijai ir jų požymiai	Vertė balais/taškais
1	11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.	21 balas*
1.1	Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.	15 balų*
1.1.1	Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus praleistų  pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo 15 procentų.	3
	2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius mažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.	1
1.1.2	Mokinių pažangumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs.	3
	2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 procentai.	2
	3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 90 procentų.	1
1.1.3	Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo.	3
	2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.	2
	3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.	1
1.1.4	Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.	3
	2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.	2
	3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.	1
1.1.5	Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	3
	2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.	2
	3. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.	1
1.2	Paskutinių trejų metų abiturientų pasiekimai.	6 balai*
1.2.1	Įgijusių vidurinį išsilavinimą dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus metus visi abiturientai įgijo vidurinį išsilavinimą.	3
	2. Vienerius  metus visi abiturientai įgijo vidurinį išsilavinimą.	2
	3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.	1
1.2.2	Išlaikytų brandos egzaminų dalis nuo laikytų brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).	3 balai*
	1. Dvejus  metus išlaikytų brandos egzaminų dalis didėjo.	3
	2. Vienerius  metus išlaikytų brandos egzaminų dalis padidėjo.	2
	3. Išlaikytų brandos egzaminų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.	1
2	Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.	26 taškai**
2.1	Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	17 taškų**
2.1.1	Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.	1
2.1.2	Dalykų mokytojai turi aukštąjį  išsilavinimą ir  pedagogo kvalifikaciją.	3
2.1.3	Dalykų mokytojai yra mokomųjų  dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.4	Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį  išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.	2
2.1.5	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.	3
2.1.6	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir  darbe naudojasi informacinėmis  technologijomis.	2
2.1.7	Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese.	3
2.2	Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą ugdantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.	9 taškai**
2.2.1	Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.	3
2.2.2	Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą.	3
2.2.3	Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje.	3
3	Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.	17 taškų**
3.1	Mokykloje dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.	Privalomas
3.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Vidurinio ugdymo programos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr 76-2930; 2011, Nr. 97-4599) rekomendacijas.	9 taškai**
3.2.1	Nustatomi ir nuolat analizuojami mokinių mokymosi poreikiai.	3
3.2.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes  grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.	3
3.2.3	Vienoje laikinojoje grupėje mokosi tą pačią dalyko kurso programą, dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai arba laikinosios  grupės sudarytos atsižvelgiant į mokinių   gebėjimus, motyvaciją ir mokymosi  stilius.	3
3.3	Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.	8 taškai**
3.3.1	Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose bendruosiuose ugdymo planuose.	2
3.3.2	Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkaraščius.	3
3.3.3	Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per laisvus laiko tarpus tarp pamokų.	3
4	Mokyklos ugdymo turinio ir  mokymosi formų pasirinkimo galimybės.	44 taškai**
4.1	Mokyklos ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių, kursų pasiūlos ir pasirinkimo įvairovę.	7 taškai**
4.1.1	Mokyklos ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.	3
4.1.2	Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį,  numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.	3
4.1.3	Parengtos ne mažiau kaip trys pasirenkamųjų dalykų ir trys   dalykų modulių programos.	1
4.2	Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą ugdymo turinį ir mokymosi formas.	14 taškų**
4.2.1	Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius, galias ir gebėjimus.	3
4.2.2	Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų ugdymo planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.	3
4.2.3	Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (esant poreikiui skiriamos konsultacijos).	3
4.2.4	Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei specialieji ugdymosi  poreikiai, itin gabūs ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna reikiamą paramą siekiant mokymosi pažangos.	3
4.2.5	Mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal gebėjimus savarankiškai įvairiomis formomis.	2
4.3	Mokytojai taiko mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyviai mokytis, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.	11 taškų**
4.3.1	Ugdymo procese tikslingai taikomi mokymo ir mokymosi metodai, skatinantys mokinius aktyviai mokytis.	3
4.3.2	Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.	3
4.3.3	Mokykloje organizuojama ir vykdoma mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėsena.	3
4.3.4	Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.	2
4.4	Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.	12 taškų**
4.4.1	Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, bendrųjų principų, būdų ir kriterijų.	3
4.4.2	Mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.	3
4.4.3	Mokiniams bei jų tėvams (rūpintojams) laiku  pateikiama išsami informacija apie mokymosi pažangą.	3
4.4.4	Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija, esant poreikiui koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.	3
5	Švietimo pagalba mokiniams.	25 taškai**
5.1	Mokiniai, turintys kompleksinių negalių ir sutrikimų, ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.	6 taškai**
5.1.1	Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant numatytas specialiąsias pamokas ir/ar specialiąsias pratybas, skirtas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.	2
5.1.2	Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.	3
5.1.3	Mokiniai dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.	1
5.2	Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.	10 taškų**
5.2.1	Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.	2
5.2.2	Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų,  mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.	3
5.2.3	Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.	3
5.2.4	Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).	2
5.3	Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugos.	9 taškai**
5.3.1	Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama pagalba ugdymo karjerai klausimais.	2
5.3.2	Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.	3
5.3.3	Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo galimybes ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.	1
5.3.4	Mokykla bendradarbiauja su bendrojo ugdymo, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.	3
6	Ugdymo proceso aprūpinimas.	26 taškai**
6.1	Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.	20 taškų**
6.1.1	Mokykloje dešimčiai 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip vienas kompiuteris, kurių  operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP (išskyrus tuos atvejus, kai specializuota programinė įranga nesuderinama su  naujomis operacinėmis sistemomis).	1
6.1.2	Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.	3
6.1.3	Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.	2
6.1.4	Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 2 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.	3
6.1.5	Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų), specialiųjų mokymo priemonių.	3
6.1.6	Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, ugdymui skirtomis techninėmis pagalbos priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą.	3
6.1.7	Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.	3
6.1.8	Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti mokinių ugdymo prieinamumui užtikrinti (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).	2
6.2	Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.	6 taškai**
6.2.1	Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti.	3
6.2.2	Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti.	3
7	Vadovavimas mokyklai.	36 taškai**
7.1	Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.	9 taškai**
7.1.1	Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais šalies švietimo strategijos siekiais, Gimnazijos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 655 (Žin., 1999, Nr. 45-1456), keliamais uždaviniais,  suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.	3
7.1.2	Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.	3
7.1.3	Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jos įgaliotas asmuo.	3
7.2	Metinio veiklos plano priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.	9 taškai**
7.2.1	Metinio veiklos plano priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.	3
7.2.2	Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.	3
7.2.3	Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.	3
7.3	Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.	8 taškai**
7.3.1	Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.	3
7.3.2	Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, metodinė taryba,  mokytojų taryba ir kt.).	3
7.3.3	Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos  metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.	2
7.4	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.	10 taškų**
7.4.1	Mokykloje analizuojama bendruomenės narių saugumas, jų santykiai ir kt. Mikroklimatas gerinamas remiantis situacijos bei tendencijų analize.	3
7.4.2	Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.	3
7.4.3	Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.	1
7.4.4	Mokyklos vadovas viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.	3
8	Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.	6 taškai**
8.1	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas  tikslingai remia mokyklą.	6 taškai**
8.1.1	Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).	3
8.1.2	Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.	3
Privalomai vykdomi kriterijai		1
Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai		21
Minimalus privalomas balų skaičius		14
Galimų taškų skaičius		180
Minimalus privalomas taškų skaičius		120

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų

ir jos vykdymo tvarkos  aprašo

5 priedas

MOKYKLOS, SKIRTOS MOKINIAMS, DĖL NEPALANKIŲ APLINKOS VEIKSNIŲ TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

Kriterijaus Nr.	Kriterijai ir jų požymiai	Vertė taškais
1	Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.	20 taškų*
1.1	Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.	20 taškų*
1.1.1	Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.	1
1.1.2	Dalykų mokytojai turi aukštąjį  išsilavinimą ir  pedagogo kvalifikaciją.	3
1.1.3	Dalykų mokytojai yra mokomųjų  dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.	3
1.1.4	Vaikų socializacijos centre bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį  išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.	2
1.1.5	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.	3
1.1.6	Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir  darbe naudojasi informacinėmis  technologijomis.	2
1.1.7	Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese.	3
1.1.8	Gerąja darbo patirtimi mokytojai dalijasi mokykloje, savivaldybėje, šalyje.	3
2	Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.	11 taškų*
2.1	Mokykloje sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.	Privalomas
2.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Vidurinio ugdymo programos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr 76-2930; 2011, Nr. 97-4599) rekomendacijas.	6 taškai*
2.2.1	Nustatomi ir analizuojami mokinių mokymosi poreikiai.	3
2.2.2	Mokiniai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes  grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus arba sudarytos sąlygos mokytis individualiai.	3
2.3	Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.	5 taškai*
2.3.1	Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui nėra mažesnis už minimalų, nustatytą švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose bendruosiuose ugdymo planuose arba pagal savarankiško mokymosi tvarką, nustatytą švietimo ir mokslo ministro.	2
2.3.2	Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus, koreguojamas atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę.	3
3	Mokyklos ugdymo turinio ir mokymosi formų pasirinkimo galimybės.	32 taškai*
3.1	Mokyklos ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių, kursų pasiūlos ir pasirinkimo įvairovę.	6 taškai*
3.1.1	Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus siekdami užtikrinti ugdymo tęstinumą.	3
3.1.2	Metodinėse grupėse susitarta dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį,  numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.	3
3.2	Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą ugdymo turinį ir mokymosi formas.	14 taškų*
3.2.1	Sudarytos sąlygos tęsti mokymąsi pagal mokinių individualius ugdymo planus, įgyvendinamos užimtumo, neformaliojo švietimo programos, padedančios plėtoti bendruosius gebėjimus.	3
3.2.2	Mokykloje mokiniams padedama sudaryti individualų ugdymo planą orientuojantis į darbo rinką ir profesinę karjerą.	3
3.2.3	Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (esant poreikiui skiriamos konsultacijos).	3
3.2.4	Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei specialieji ugdymosi  poreikiai, mokiniai gauna reikiamą paramą siekiant mokymosi pažangos.	3
3.2.5	Mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal gebėjimus savarankiškai įvairiomis formomis.	2
3.3	Vaikų socializacijos centre mokytojai taiko mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyviai mokytis, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.	12 taškų*
3.3.1	Ugdymo procese tikslingai taikomi mokymo ir mokymosi metodai, skatinantys mokinius aktyviai mokytis.	3
3.3.2	Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.	3
3.3.3	Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija, esant poreikiui koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.	3
3.3.4	Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius, mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.	3
4	Švietimo pagalba mokiniams.	24 taškai*
4.1.	Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.	6 taškai*
4.1.1	Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant švietimo pagalbos specialisto ir ugdymo plane numatytas valandas.	2
4.1.2	Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.	3
4.1.3	Mokiniai dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.	1
4.2	Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, vaikų socializacijos centre užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.	10 taškų*
4.2.1	Analizuojamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.	2
4.2.2	Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų,  mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.	3
4.2.3	Mokiniams  teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.	3
4.2.4	Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).	2
4.3	Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugos.	8 taškai*
4.3.1	Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama pagalba profesinio orientavimo klausimais.	2
4.3.2	Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, jų pasirinkimo galimybes ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.	3
4.3.3	Mokykla bendradarbiauja su bendrojo ugdymo, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, socialiniais partneriais.	3
5	Ugdymo proceso aprūpinimas.	26 taškai*
5.1	Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.	20 taškų*
5.1.1	Mokykloje dešimčiai 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip vienas kompiuterių, kurių  operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.	1
5.1.2	Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.	3
5.1.3	Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.	2
5.1.4	Vaikų socializacijos centre bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.	3
5.1.5	Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).	3
5.1.6	Mokykloje pakanka organizacinės technikos, įrangos, mokymo priemonių, tinkamų įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą.	3
5.1.7	Vaikų socializacijos centre yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.	3
5.1.8	Patalpos pritaikytos fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).	2
5.2	Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.	6 taškai*
5.2.1	Mokiniai turi galimybių sportuoti ir įgyti sveikos gyvensenos pagrindų.	3
5.2.2	Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.	3
6	Vadovavimas mokyklai.	26 taškai*
6.1	Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.	9 taškai*
6.1.1	Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais šalies švietimo strategijos siekiais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.	3
6.1.2	Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.	3
6.1.3	Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jos įgaliotas asmuo.	3
6.2	Metinio veiklos plano priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.	9 taškai*
6.2.1	Metinio veiklos plano priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.	3
6.2.2	Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.	3
6.2.3	Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.	3
6.3	Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.	8 taškai*
6.3.1	Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.	3
6.3.2	Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, metodinė taryba,  mokytojų taryba ir kt.).	3
6.3.3	Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos  metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.	2
7	Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.	5 taškai*
7.1	Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas  tikslingai remia mokyklą.	5 taškai*
7.1.1	Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti.	2
7.1.2	Stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.	3
Privalomai vykdomi kriterijai		1
Galimų taškų skaičius		144
Minimalus privalomas taškų skaičius		96

* Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

6 priedas

(Paraiškos dėl vidurinio ugdymo programos, įgyvendinamos mokykloje (profesinio mokymo įstaigoje), akreditavimo forma)

Vidurinio ugdymo programos

akreditacijos komisijai

......................................................................................................................................................

(Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo),  savininko ar jų įgalioto asmens pavadinimas

PARAIŠKA

DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS, ĮGYVENDINAMOS

.................................. MOKYKLOJE (PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOJE), AKREDITAVIMO

Informacija apie mokyklą (profesinio mokymo įstaigą):

Adresas ...............................................................................................................................

Telefonas  ...........................  Faksas  ..................................................................................

El. paštas  ............................................................................................................................

vadovo vardas ir pavardė ...................................................................................................

Mokykla (profesinio mokymo įstaiga) vykdo privalomus kriterijus:

a) ......................................................................................................................................

...................................................................................................................................................

................................................................................................................................................... ;

b) ......................................................................................................................................

...................................................................................................................................................

................................................................................................................................................... ;

Data

................... (Pareigos)

................. (Parašas)

.................... (Vardas ir pavardė)

A.V.

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos

kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

7 priedas

DUOMENYS APIE MOKINIŲ,

KURIE MOKOSI PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ,

MOKYMOSI SĖKMINGUMĄ IR PASIEKIMUS

1 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

2008–2009 m. m.			2009–2010 m. m.			2010–2011 m. m.			Iš viso per 3 metus
Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.)	Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.)	Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų	Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.)	Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.)	Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų	Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.)	Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.)	Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų	Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.)	Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.)	Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

_________________

2 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

Mokinių pažangumas ir kurso kartojimas

	2008–2009 m. m. pabaiga				2009–2010 m. m. pabaiga				2010–2011 m. m. pabaiga				Iš viso per 3 metus
	Mokinių skaičius	Paliktų kartoti kursą mok. sk.	Pažangių mokinių sk.	Pažangumas proc.	Mokinių skaičius	Paliktų kartoti kursą mok. sk.	Pažangių mokinių sk.	Pažangumas proc.	Mokinių skaičius	Paliktų kartoti kursą mok. sk.	Pažangių mokinių sk.	Pažangumas proc.	Mokinių skaičius	Paliktų kartoti kursą mok. sk.	Pažangių mokinių sk.	Pažangumas proc.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17
11–12 kl.

_________________

3 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

11–12 klasių mokiniai, nutraukę mokymąsi

Mokslo metai	11–12 kl. mokinių skaičius 09.01	Išvyko iš 11–12 kl.	Perėjo į kitas mokyklas	Nutraukė mokymąsi	Pašalinta mokinių iš 11–12 kl.	Bendras nutraukusiųjų mokymąsi proc.
2008–2009
2009–2010
2010–2011
Iš viso

Nutraukę mokymąsi mokiniai – niekur nesimokantys, išbraukti iš mokinių sąrašų.

_________________

4 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

Pamokų lankomumas

	2008–2009 m. m.				2009–2010 m. m.				2010–2011 m. m.
	praleista pamokų				praleista pamokų				praleista pamokų
	Mokinių skaičius	Iš viso	Dėl ligos	Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui	Mokinių skaičius	Iš viso	Dėl ligos	Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui	Mokinių skaičius	Iš viso	Dėl ligos	Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13
11–12 kl.

_________________

5 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

Olimpiadų, varžybų, konkursų, projektų, mokslinių konferencijų rezultatai

Mokslo metai	Šalies ir tarptautiniai renginiai	Laimėjimai	Savivaldybės renginiai	Laimėjimai
2008–2009
2009–2010
2010–2011

_________________

6 lentelė

Mokyklos (profesinio mokymo įstaigos) pavadinimas

Valstybiniai brandos egzaminai

	2008–2009 m. m.		2009–2010 m. m.		2010–2011 m. m.
Mokomasis dalykas	laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus skaičius	išlaikyta valstybinių brandos egzaminų	laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus skaičius	išlaikyta valstybinių brandos egzaminų	laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus skaičius	išlaikyta valstybinių brandos egzaminų
1	2	3	4	5	6	7
Lietuvių kalba (gimtoji)
Lietuvių kalba (valstybinė)
Matematika
Užsienio kalba (vokiečių)
Užsienio kalba (anglų)
Užsienio kalba (rusų)
Užsienio kalba (prancūzų)
Istorija
Biologija
Chemija
Fizika
Informacinės technologijos
Iš viso

_________________

Vidurinio ugdymo programų akreditacijos

kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

8 priedas

(Pažymos dėl vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybės mokykloje (profesinio mokymo įstaigoje) forma)

Vidurinio ugdymo programos

akreditacijos komisijai

PAŽYMA

DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĖS

............................... MOKYKLOJE

(profesinio mokymo įstaigoje)

Mokyklos, profesinio mokymo įstaigos (toliau – mokykla)  kodas juridinių asmenų registre:

......................................................................................................................................................

Mokyklos įgyvendinamų programų kodai: ..................................................................................

Mokyklos vadovo vardas ir pavardė ............................................................................................

Mokinių skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse: .............................................................................

Mokytojų skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse: ...........................................................................

Vidurinio ugdymo programos vertinimas atliktas ..... m. ......... d. vykdant ..... m. .......... d. švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ..... „Dėl.................................................................................................... “.

Vertinimo grupė, atlikusi vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo įvertinimą ....................................... mokykloje, Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai siūlo ...................................... mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą ...................................................................................................... .

Mokyklos privalumai: .........................................................................................................

......................................................................................................................................................

Tobulintinos sritys: .............................................................................................................

......................................................................................................................................................

PRIDEDAMA. Ataskaita, ...... lapų.

Data

Vertinimo grupės vadovas                                                                                .............................

Vertinimo grupės nariai:

............................. ............................. ............................. .............................

Susipažinau

............ (parašas)

......................... (mokyklos vadovo vardas ir pavardė)

_________________