LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ VIDAUS AUDITO VADOVO PATVIRTINIMO

2001 m. sausio 31 d. Nr. 26

Vilnius

Vadovaudamasis Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2764),

Tvirtinu Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovą (pridedama).

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                   JONAS LIONGINAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2001 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 26

VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ VIDAUS AUDITO VADOVAS

I SKYRIUS. VIDAUS AUDITAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovas (toliau – audito vadovas) nustato pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323) veikiančių vidaus audito tarnybų (vidaus auditorių) metodinius nurodymus atliekant vidaus auditą valstybės įmonėse ir įstaigose (toliau – valstybės įstaigose).

2. Šiuo audito vadovu rekomenduojama vadovautis rengiant ir tvirtinant ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentus.

II SKIRSNIS. FINANSŲ MINISTERIJOS VIDAUS AUDITO TARNYBA

3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323) Finansų ministerija yra atsakinga už:

3.1. nacionalinių vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, parengimą;

3.2. vienodą nacionalinių vidaus audito standartų taikymą;

3.3. metodinį vadovavimą atliekant vidaus auditą valstybės įstaigose.

4. Finansų ministerijos vidaus audito tarnybą sudaro:

4.1. Finansų ministerijos Iždo departamento Audito skyrius, kuris organizuotas pagal valstybės įstaigų funkcijas. Valstybės įstaigos suskirstytos į grupes pagal funkcijų panašumą;

4.2. Audito skyriaus padaliniai – Audito grupės, kurioms priskirtos valstybės įstaigų grupės pagal funkcijų panašumą;

4.3. Audito grupės vadovas, kuris:

4.3.1. kontroliuoja Audito grupės darbą;

4.3.2. padeda ir vadovauja valstybės įstaigų vidaus audito tarnyboms rengiant vidaus audito darbo reglamentą;

4.3.3. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;

4.3.4. kontroliuoja audito efektyvumą peržiūrint audito ataskaitas arba tiesiogiai dalyvaujant audito darbe;

4.3.5. atsiskaito Audito skyriaus viršininkui;

4.4. vyresnysis auditorius, kuris:

4.4.1. kontroliuoja auditorių darbą;

4.4.2. atsiskaito Audito grupės vadovui dėl valstybės įstaigų vidaus audito tarnybų atliekamo audito eigos;

4.4.3. teikia konsultacijas specialiose srityse (apskaitos, kompiuterinio audito ir kt.);

4.4.4. rengia valstybės įstaigų vidaus audito strategijas kartu su vidaus audito tarnybomis;

4.4.5. suderina su valstybės įstaigomis bendrus audito planus;

4.4.6. rengia susitikimus su valstybės įstaigų vadovais auditorių pastaboms aptarti;

4.4.7. teikia siūlymus dėl vidaus auditorių mokymo valstybės įstaigose;

4.5. auditorius, kuris:

4.5.1. padeda rengti valstybės įstaigų vidaus audito strategijas, atsižvelgiant į jų funkcijas ir vidaus kontrolės sistemas;

4.5.2. padeda sudaryti audito planą;

4.5.3. analizuoja ir vertina valstybės įstaigų vidaus audito tarnybų atliekamo vidaus audito eigą;

4.5.4. suderina savo pastabas su valstybės įstaigų vadovais;

4.5.5. parengia išskirtines ataskaitas apie kontrolės procedūrų trūkumus, kurie buvo pastebėti vidaus audito metu, ir pateikia jas Audito grupės vadovui;

4.5.6. rengia pasiūlymus dėl vidaus auditorių mokymo valstybės įstaigose;

4.5.7. už savo veiklą atsiskaito Audito grupės vadovui.

III SKIRSNIS. VIDAUS AUDITAS VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE

5. Valstybės įstaigose už vidaus auditą atsakinga vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Ši tarnyba arba vidaus auditorius organizuoja vidaus auditą pagal audito metinį planą.

6. Vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičius priklauso nuo valstybės įstaigos pobūdžio, darbuotojų skaičiaus ir dydžio. Paprastai vidaus audito tarnybą sudaro audito grupės, kurioms vadovauja ir organizuoja jų darbą Audito grupės vadovas. Audito grupę sudaro vadovas, du vyresnieji auditoriai arba vienas vyresnysis auditorius ir vienas auditorius.

7. Vidaus audito tarnybos vadovas vadovauja valstybės įstaigoje atliekamam vidaus auditui. Jis privalo turėti aukštąjį ekonominį, teisinį arba kitokį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį minėtose srityse, privalo išmanyti audituojamą sritį ir turėti atitinkamų vadovavimo įgūdžių, kad galėtų vadovauti tarnybai, atliekančiai paskirtą vidaus audito funkciją, turi būti susipažinęs su tarptautiniais audito standartais. Jeigu valstybės įstaigose steigiama viena vidaus auditoriaus pareigybė, vidaus auditorius atlieka tarnybos vadovo funkcijas ir jam taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, numatyti tarnybos vadovui. Pagrindiniai vidaus audito tarnybos vadovo uždaviniai:

7.1. parengti ir kontroliuoti audito planus bei programas, kurios garantuotų tinkamą visų vidaus audito grupių darbo koordinavimą;

7.2. kontroliuoti audito darbo efektyvumą per audito ataskaitų peržiūras arba tiesiogiai dalyvaujant audito darbe;

7.3. nustatyti auditorių ir vyresniųjų auditorių karjeros siekimo galimybes ir rengti mokymo planus vidaus audito tarnyboje;

7.4. atsiskaityti valstybės įstaigos vadovui pateikiant vidaus audito ataskaitą;

7.5. konsultuotis su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus audito tarnyba ir parengti procedūras, kurių turi laikytis valstybės įstaigos vidaus audito tarnyba.

8. Vidaus audito grupės vadovas vadovauja auditoriams, vyresniesiems auditoriams ir atsiskaito vidaus audito tarnybos vadovui. Jis yra atsakingas už audito rezultatus. Vidaus audito grupės vadovas gali būti vidaus audito tarnybos vadovas arba jo pavaduotojas. Pagrindinė vidaus audito grupės vadovo veikla:

8.1. konsultuotis su vidaus audito tarnybos vadovu ir dalyvauti rengiant audito planus, formuojant audito politiką ir įgyvendinant jo praktiką;

8.2. parengti ir pateikti trumpą valstybės įstaigos, kuri bus tikrinama, audito planą remiantis organizacinės struktūros, bylų, nuostatų, darbo vadovų ir kodų tyrimais;

8.3. teikti pagalbą ir konsultacijas vidaus audito grupei arba valstybės įstaigos vadovams specialiose srityse (kompiuterinio audito, apskaitos ir kt.);

8.4. vadovauti vidaus audito grupės darbui ir kontroliuoti jos drausmę;

8.5. rengti vidaus audito ataskaitų projektus;

8.6. planuoti, programuoti ir kontroliuoti Audito grupės darbą ir rengti ataskaitas;

8.7. vadovauti ir dalyvauti auditorių teorinio ir praktinio mokymo programoje;

8.8. atlikti kitas pareigas, kurias paskiria vidaus audito tarnybos vadovas.

9. Pagrindinė auditoriaus, vyresniojo auditoriaus veikla:

9.1. dalyvauti rengiant audito planą ir strategiją;

9.2. nustatyti faktus, įskaitant pokalbius su vadovybe bei vykdytojais, nustatyti pagrindines kontrolės priemones ir sistemas, patikrinti, kaip įgyvendinamos nuostatos ir kaip laikomasi procedūrų;

9.3. detaliai patikrinti sandorius, įrašus, apskaitą, taip pat įvertinti gautus rezultatus;

9.4. pateikti Audito grupės vadovui informaciją apie nustatytus faktus ir informuoti apie valstybės įstaigos veiklos silpnąsias vietas;

9.5. aptarti su įstaigos vadovais audito ataskaitas;

9.6. už savo veiklą atsiskaityti Audito grupės vadovui.

IV SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PROCESAS VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE

10. Vidaus audito procesas yra vidaus audito planavimas, informacijos tikrinimas ir įvertinimas, rezultatų pateikimas ir poauditinė veikla.

11. Vidaus audito proceso planavimas – tai vidaus audito plano parengimas. Vidaus audito plane reikia numatyti:

11.1. audito tikslus ir procedūras;

11.2. audito trukmę ir baigimo datą;

11.3. auditorius, kurie atliks auditą;

11.4. veiklos apžvalgas – informacijos apie audituotiną veiklą rinkimą neatliekant audituotinos veiklos išsamaus patikrinimo, – kurios būtinos siekiant nustatyti audituotinas sritis ir rizikos rūšis;

11.5. vidaus audito programų rengimą;

11.6. kada, kaip ir kam turi būti pateikti audito rezultatai;

11.7. vidaus audito plano tvirtinimo datą ir kas planą tvirtins;

11.8. poauditinę veiklą.

12. Planuojant vidaus auditą, taikomos šios procedūros:

12.1. įvertinami rizikos veiksniai ir jų reikšmė, nusprendžiama, kokios sąlygos ir įvykiai gali turėti neigiamos įtakos veiklai;

12.2. sudaromos informacijų srautų schemos;

12.3. išnagrinėjamos vadovų ataskaitos;

12.4. atliekami stebėjimai darbo vietoje;

12.5. nurodoma testavimo pobūdis, apimtis ir mastas;

12.6. pildomas vidaus audito kontrolės žurnalas (1 pavyzdys). Žurnalas pildomas kiekvienais finansiniais metais ir yra pagrindinis bei nuolatinis vidaus audito tarnybos valstybės įstaigose atliktų audito patikrinimų registras. Kiekvienais metais, spalio mėnesio pabaigoje, duomenys apie visas valstybės įstaigas, kuriose per ateinančius finansinius metus reikės atlikti vidaus auditą, įrašomi į kontrolės žurnalo 1–6 skiltis;

1 pavyzdys

Kontrolės žurnalas

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas ir adresas	Patikrinimų periodiškumas	Laikotarpis, kurio ataskaitos buvo patikrintos paskutinį kartą	Paskutinio patikrinimo trukmė	Laikotarpis, kurio ataskaitas reikia patikrinti	Metiniame plane numatytas audito grupės darbo dienų skaičius	Metiniame plane siūlomos patikrinimo datos	Audito grupės narių pavardės	Faktinė audito trukmė	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

12.7. parengiamas vidaus audito tarnybos ateinančių metų planas (2 pavyzdys), kuris sudaromas taip, kad kiekvienoje valstybės įstaigoje vidaus auditas būtų atliekamas kartą per metus. Planas sudaromas konsultuojantis su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus audito tarnyba ir iki ateinančių metų pradžios patvirtinamas valstybės įstaigos vadovo. Patvirtinto plano duomenys pateikiami kontrolės žurnalo 7–9 skiltyse;

2 pavyzdys

Metinis planas

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Patikrinimų periodiškumas	Kada buvo atliktas paskutinis auditas	Siūlomos patikrinimo datos	Darbo dienų skaičius
					iš viso	atlikti kontrolei
1	2	3	4	5	6	7

12.8. parengiama ketvirčio vidaus audito programa (3 pavyzdys), kuri sudaroma remiantis patvirtintu metiniu planu. Iki atitinkamo ketvirčio pradžios šią programą tvirtina valstybės įstaigos vadovas. Pageidautina, kad ji nesutaptų su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės programa;

3 pavyzdys

________ metų ______ketvirčio vidaus audito programa

Eil. Nr.	Grupės Nr.			Kontrolė
	laikotarpis	dienų skaičius	įstaigos pavadinimas	laikotarpis	dienų skaičius	įstaigos pavadinimas
1	2	3	4	5	6	7

12.9. auditoriams paskiriamos vidaus audito atlikimo užduotys (4 pavyzdys), kurias patvirtintas turi pasirašyti kiekvienas auditorius. Užbaigus auditą, kiekvienas auditorius parašu patvirtina, kad iki galo ir laiku atliko užduotis;

4 pavyzdys

Pareigų paskirstymas vidaus audito.................................... metu

(įstaigos pavadinimas)

Nr.

Pavardė, pareigos

Paskirta užduotis

Parašas

Audito grupės vadovas                                                                                                  (parašas)

Patvirtinu, kad laiku ir tinkamai įvykdžiau man paskirtas užduotis.

Auditorius                                                                                                                      (parašas)

12.10. parenkamas laikotarpis išsamiam auditui atlikti.

13. Be patvirtintoje programoje nurodytų darbų, Audito grupė turi patikrinti visus sandorius, sudarytus per parinktus mėnesius. Valstybės įstaigoms neturėtų būti pranešama iš anksto, kurio laikotarpio dokumentus numatoma patikrinti. Apie tai vidaus audito grupei pranešama prieš išvykstant į patikrinimą. Vidaus audito tarnyboje turi būti atskirai pildomas per finansinius metus atliktų auditų žurnalas.

14. Informacijos tikrinimas ir įvertinimas – tai analitinių audito procedūrų taikymas vertinant informaciją.

15. Auditoriai, kad galėtų pateikti audito rezultatus, turi:

15.1. kaupti informaciją, susijusią su audito tikslais ir darbo apimtimi;

15.2. pagrįsti informaciją faktais;

15.3. tikrinti, analizuoti ir vertinti informaciją;

15.4. darbo dokumentuose registruoti surinktą ir išanalizuotą informaciją.

16. Auditoriai, analizuodami ir vertindami informaciją, taiko šias analitines audito procedūras:

16.1. palygina ir nagrinėja finansinę ir kitokią informaciją;

16.2. palygina nagrinėjamo laikotarpio informaciją su ankstesnio laikotarpio informacija;

16.3. palygina nagrinėjamo laikotarpio informaciją su planais arba prognozėmis;

16.4. nagrinėja ryšius tarp atskirų informacijos elementų;

16.5. palygina informaciją su analogiška kitų valstybės įstaigų padalinių informacija;

16.6. atlieka vertinius, santykinius, kiekinius ir procentinius skaičiavimus;

16.7. įvertina vidaus kontrolės sistemos pakankamumą;

16.8. įvertina finansinės ir kitos informacijos patikimumą ir prieinamumą;

16.9. registruoja surinktą ir išanalizuotą informaciją.

17. Auditoriaus darbo dokumentų struktūra, turinys ir forma priklauso nuo ministerijų, apskričių viršininkų administracijų arba kitų valstybės įstaigų specifikos. Svarbiausi auditoriaus dokumentai:

17.1. planavimo dokumentai ir vidaus audito programos;

17.2. surinktos informacijos srautų schemos, tikrinimo lapai ir faktų aprašai, anketos;

17.3. pokalbių pastabos ir atmintinės;

17.4. sutarčių ir susitarimų kopijos;

17.5. analitinių vidaus audito procedūrų rezultatai;

17.6. vidaus kontrolės sistemos įvertinimo rezultatai;

17.7. vidaus audito ataskaitos ir pastabos;

17.8. susirašinėjimo medžiaga, susijusi su vidaus auditu.

V SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO ETAPAI

18. Vidaus auditas skirstomas į etapus:

18.1. pranešimas apie vidaus auditą.

Valstybės įstaigoms, kuriose pagal ketvirčio programą bus atliekamas vidaus auditas, turi būti pranešta prieš mėnesį. Siunčiamą pranešimą patvirtina įstaigos vadovas. Pranešimą reikia išsiųsti todėl, kad būtų laiku pateikti apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai. Siunčiamas toks pranešimas:

„Dėl ............................................................................................................. metų vidaus audito

(valstybės įstaigos pavadinimas)

Numatoma atlikti jūsų įstaigos vidaus auditą nuo.................. iki...................

Audito grupei vadovaus (grupės vadovo pavardė ir pareigos) ir jam padės (pavardės ir pareigos)(5 pavyzdys).

5 pavyzdys

Pavardė

Pareigos

Siunčiame dokumentų, kurie bus tikrinami vidaus audito metu, pavadinimų sąrašą. Prašome parengti ir Audito grupei atvykus pateikti tuos dokumentus. Be to, grupė patikrins to laikotarpio dokumentus, kuriuos parinko vidaus audito grupės vadovas ir apie tai praneš atvykus.

Prašome patvirtinti, kad gavote pranešimą.“

Valstybės įstaigos vadovas gali pateikti prašymą atidėti vidaus audito atlikimą. Prašymai atidėti auditą svarstytini tik išimtiniais atvejais. Jeigu iš įstaigos vadovo tokio prašymo nebuvo gauta, o numatytą patikrinimo dieną įstaigos pareigūnai nepateikia dokumentų, vidaus audito grupės vadovas turi išsiaiškinti su tos valstybės įstaigos vadovu dokumentų nepateikimo priežastis, surašyti jas ir pranešti apie tai vidaus audito tarnybos vadovui. Vidaus audito grupės vadovas neturėtų keisti patvirtintos programos, negavęs audito tarnybos vadovo patvirtinimo;

18.2. dokumentų pateikimo.

Prieš pradėdama vidaus auditą įstaigoje, vidaus audito grupė turi turėti pagrindinę informaciją apie įstaigą, ankstesnių metų audito ataskaitas, kuriose išdėstytos vis dar aktualios pastabos, pastabų, kurios buvo laikomos įvykdytomis ir kurias vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu reikia patikrinti kito audito metu, sąrašą, patikrinimo metu pastebėtų neatitikimų, trūkumų arba kitokių pažeidimų (jeigu jų buvo) sąrašą arba kokių nors kitų svarbių dalykų, kuriuos reikia išnagrinėti, sąrašą, kitą informaciją, kurią vidaus audito grupei reikia išnagrinėti vietoje;

18.3. informavimas apie auditorių pastabas.

Vidaus audito metu valstybės įstaigos vadovas raštu informuojamas apie auditorių pastabas. Šios pastabos turi būti trumpos, tikslios ir konkrečios. Jomis siekiama ką nors patvirtinti arba informuoti, o ne siūloma kokia nors išvada arba pranešama apie vidaus audito grupės nuostatas. Audito grupė turi gauti visą informaciją – apskaitos ir kitų su tuo susijusių įrašų duomenis, paaiškinimus pokalbių metu, jeigu tai įmanoma. Paprastai auditorių raštai su vadovybės atsakymais grąžinami per vieną dieną. Atsakymai į pastabas turi būti kruopščiai išnagrinėjami: jeigu jie tenkina grupės vadovą, vidaus audito pastabos atmetamos, o jeigu ne, – įtraukiamos į vidaus audito ataskaitą.

Vidaus audito pradžioje vidaus audito grupės vadovas turi peržiūrėti ankstesnių ataskaitų pastabas, kurios vis dar yra aktualios, ir patikrinti, ar į jas atsižvelgta. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pastaboms, į kurias nebuvo atsižvelgta. Turi būti patikrinta, ar nekartojami tie patys pažeidimai, pareikšti apie tai savo pastabas ir įtraukti jas į sąrašą. Jeigu yra pažeidimų, jie turi būti įrašomi atliekamo vidaus audito ataskaitos I dalyje.

Vidaus audito grupės vadovas, prieš darydamas išvadą, kad į ankstesnio audito ataskaitoje pateiktas pastabas atsižvelgta ir nurodyti pažeidimai pašalinti, turi gauti audituojamos įstaigos vadovų raštišką atsakymą arba pasiaiškinimą dėl kiekvienos pastabos, įtrauktos į ankstesnio vidaus audito ataskaitą. Tada jis, remdamasis įstaigos vadovo paaiškinimais arba aptarimo rezultatais, turi trumpai išdėstyti priežastis, kuriomis remdamasis nustatė, kad į tas pastabas atsižvelgta, pažeidimai pašalinti ir nebekartojami.

Kai procedūrinio pobūdžio pastaba, pavyzdžiui, dėl įrašų tvarkymo, reikalingų pažymų nebuvimo, yra aktuali vienoje arba keliose ankstesnėse ataskaitose ir tokių pažeidimų pasitaiko atliekamo vidaus audito metu, pastabos iš ankstesnio audito ataskaitų gali būti įtraukiamos į šio audito ataskaitą ir nurodoma, kad toks pažeidimas jau buvo įrašytas ankstesnio audito ataskaitoje;

18.4. vidaus audito pabaiga.

Pasibaigus patikrinimui, atitinkamas vidaus audito grupės narys turėtų uždėti spaudą ir užrašyti datą ant visų tikrintų registrų, ataskaitų, žiniaraščių.

VI SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO APIMTIS

19. Vidaus audito grupė turi atlikti bendrą visų įstaigos dokumentų, užpildytų po paskutinio audito, patikrinimą, o jeigu tai naujai įsteigta įstaiga, patikrinti visus dokumentus nuo pat jos įsteigimo. Be bendro patikrinimo, turi būti nuodugniai analizuojami vidaus audito tarnybos vadovo tirti parinktų mėnesių dokumentai: sąskaitos-faktūros, registrai ir įrašai, išskyrus susijusius su parinktų mėnesių apskaitos įrašais, kuriuos reikia patikrinti bendro įstaigos apskaitos tikrinimo metu; tikrinamų dokumentų procentą turi nustatyti tarnybos vadovas. Tikrinamų dokumentų procentas (mažiausiai 30 proc.) nustatomas atsižvelgiant į audituojamos įstaigos pobūdį ir atliekamo darbo apimtį.

20. Vidaus audito grupė turi išnagrinėti įstaigos dokumentus, kad susidarytų nuomonę, ar:

20.1. visi apskaitos dokumentai tvarkomi laikantis nustatytos tvarkos, ar visi įrašai daromi tiksliai ir teisingai;

20.2. mokėjimo procedūros atliekamos pagal nustatytas taisykles ir nurodymus, ar teisingi aritmetiniai skaičiavimai;

20.3. visos mokėjimo procedūros ir paraiškos laiku įtraukiamos į apskaitą;

20.4. visi sandoriai įtraukiami į apskaitą laikantis tos klasifikacijos, pagal kurią jie turi būti tvarkomi;

20.5. laiku suskaičiuojami nebaigtų atsiskaitymų sumų likučiai ir imamasi atitinkamų priemonių, kad sąskaitos būtų apmokėtos;

20.6. teisingai apskaičiuojamos ir įtraukiamos į apskaitą palūkanos (jeigu jų yra);

20.7. teisingai apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos;

20.8. teisingai išmokami avansai ir subsidijos, suteikiamos paskolos, ar tinkamai tvarkoma jų apskaita ir ar grąžinamos permokos;

20.9. laiku gaunami ir sutikrinami banko sąskaitų išrašai su mokėjimų pavedimais, ar laiku daromos pataisos;

20.10. laikomasi nurodymų suderinant išlaidų ir įplaukų dokumentus;

20.11. laikomasi nurodymų pildant kasos knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, inventoriaus ir kitus apskaitos registrus;

20.12. teisingai tvarkomos didžiosios knygos sąskaitos.

21. Vidaus audito dažnumas paprastai priklauso nuo vidaus audito tarnybos dydžio ir nuo padalinių, kuriuose per metus reikia atlikti auditą, skaičiaus. Visos įstaigos turi būti patikrinamos kartą per metus. Auditą galima atlikti dažniau – tai priklauso nuo sandorių skaičiaus, išlaidų dydžio, įsiskolinimo būklės, bendrosios įstaigos apskaitos būklės ir kt.

22. Kad būtų galima kontroliuoti, ar audituojamose valstybės įstaigose nedaroma pastabose nurodytų pažeidimų, valstybės įstaigos vidaus audito tarnyba turi pildyti žurnalą. Kartą per ketvirtį patikrinama, kas daroma atsižvelgiant į pastabas ir ar imamasi reikiamų priemonių, kad padėtis būtų ištaisyta. Tikrinant reikia nustatyti, ar nekartojami minėti pažeidimai.

VII SKIRSNIS. BENDRI REIKALAVIMAI TIKRINIMAMS

23. Išsamiai tikrinant parinktų mėnesių sandorius ir įrašus turi būti patikrinami visi per tuos mėnesius sudaryti sandoriai – nuo sąskaitos gavimo iki sumokėjimo tiekėjams. Sandoriai tikrinami pagal tokius ranka pildomus registrus arba Navision rinkmenas, kurie pateikiami 6 pavyzdyje.

6 pavyzdys

Ranka pildomi registrai	NAVISION rinkmenos
Mokėjimo paraiška ir atitinkamos sąskaitos bei užsakymai	Pirminio užsakymo paraiškos įrašai su atitinkamomis ranka rašytomis sąskaitomis- faktūromis bei pirkimo užsakymais
Žurnalas
Didžioji knyga
Mokėjimo paraiškų registras	Mokėjimų atlikimo būklės įrašas
Kasos ir banko sąskaitos likučiai su atitinkamais dokumentais, gaunamais iš banko	Kasos ir banko sąskaitos likučiai su atitinkamais dokumentais, gaunamais iš banko

24. Tikrinant mokėjimo paraiškas, reikia įsitikinti, kad:

24.1. funkcinė ir ekonominė sandorio klasifikacija atitinka sandorio pobūdį, nurodomą tiekėjui pateiktame užsakyme ir atitinkamoje tiekėjo sąskaitoje-faktūroje;

24.2. duomenys apie tiekėją, nurodomi pirkimo užsakyme ir atitinkamoje sąskaitoje-faktūroje, atitinka mokėjimo paraiškoje nurodomus duomenis;

24.3. mokėjimo paraiškoje nurodomas realus sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas;

24.4. jeigu pirkimo užsakymas (dokumentas) ir sąskaita-faktūra pateikiama atlikus mokėjimo procedūrą, tai sandoris įregistruojamas kaip išankstinio mokėjimo sandoris;

24.5. mokėjimo paraiškoje nurodoma ta pati suma, kaip ir atitinkamoje sąskaitoje-faktūroje, ir ji atitinka tiekėjui pateikto užsakymo sumą;

24.6. mokėjimo paraiška patvirtinama įstaigos vadovo ir finansininko.

25. Tikrinant biudžeto išlaidų sąmatos paskirstymo įrašus, reikia įsitikinti, kad:

25.1. per metus atlikti biudžeto išlaidų sąmatos paskirstymo pakeitimai atitinka nustatytas procedūras ir neviršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų asignavimų. Norint tuo įsitikinti, reikia nagrinėti visus biudžeto paskirstymo pakeitimus (nurodytus ranka pildomame biudžeto paskirstymo registre arba Navision biudžeto įrašuose) ir iš įstaigų gautus rašytinius prašymus atlikti pakeitimus;

25.2. mokėjimo paraiška tenkinama tik įsitikinus, kad reikalingoms išlaidoms dar yra lėšų.

26. Tikrinant apskaitos įrašus, reikia įsitikinti, kad:

26.1. kiekvienas mokėjimo sandoris registruojamas nustatytos formos apskaitos registre;

26.2. apskaitos registre užregistruojama sandorio klasifikacija sutampa su atitinkamoje mokėjimo paraiškoje nurodoma klasifikacija;

26.3. periodiškai apskaičiuojamos bendros debeto ir kredito sumos;

26.4. įrašai apskaitos registre patvirtinami buhalterio;

26.5. įrašai iš buhalterinių knygų padaromi didžiojoje knygoje;

26.6. bendra sandorių suma, nurodoma buhalterinėse knygose, sutampa su išskaidytomis tų sandorių sumomis;

26.7. visada nurodomi atitinkami debetų ir kreditų buhalterinės knygos puslapių numeriai;

26.8. buhalterinės knygos periodiškai užbaigiamos tada, kai pateikiamos ataskaitos ir teisingai susumuojami balansai.

VIII SKIRSNIS. TIKRINIMAI

27. Nagrinėjant įrašus, susijusius su išmokomis personalui, reikėtų patikrinti, ar:

27.1. darbuotojų darbo užmokestis ir kitos personalui mokėtinos sumos apskaičiuojamos teisingai, ar nesusidaro permokos;

27.2. atlyginimai nustatomi teisingai;

27.3. darbuotojų, įtrauktų į atlyginimų žiniaraštį, skaičius atitinka patvirtintą etatų sąraše darbuotojų skaičių;

27.4. mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos teisingai išskaičiuojami iš darbo užmokesčio;

27.5. laiku sumokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

27.6. atlyginimų žiniaraštis sudaromas pagal tinkamą formą;

27.7. teisingai užregistruojamos socialinio draudimo įmokos darbuotojų socialinio draudimo pažymėjimuose, ar išmokos iš socialinio draudimo lėšų likučio atitinka teisės aktuose leistinas išmokas;

27.8. taikoma adekvati ir tinkama darbo užmokesčio ir kitų išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo kontrolė.

28. Tikrinant išmokas dėl komandiruočių turi būti tikrinamos komandiruočių apyskaitos ir nustatyta, ar:

28.1. komandiruočių avanso apyskaitos pateikiamos pagal nustatytą formą;

28.2. komandiruočių apyskaitos patvirtinamos įstaigos vadovo;

28.3. kartu su avanso apyskaita pateikiami ir pateisinamieji dokumentai: sąskaitos, bilietai, viešbučio sąskaitos ir kt.;

28.4. kelionės maršrutas ir transporto kategorijos atitinka nustatytas taisykles;

28.5. apmokant komandiruočių avanso apyskaitas, komandiruotės išlaidos tinkamai užregistruojamos ir laiku grąžinami komandiruočių avansai;

28.6. taikoma adekvati ir tinkama komandiruočių išlaidų kontrolė.

29. Tikrinant pirkimus reikėtų nustatyti, ar:

29.1. tiekėjai kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas;

29.2. prekių užsakymai patvirtinami įstaigos vadovo;

29.3. pakviečiami konkurso dalyviai (viešojo konkurso dalyviai), jeigu tai būtina pagal Viešųjų pirkimų įstatymą;

29.4. teikiant panašių prekių, gaunamų iš skirtingų šaltinių, užsakymus, kiek įmanoma, paisoma taupumo;

29.5. prekės aprašymas ir kokybė, pateikiami konkursiniame pasiūlyme, sutampa su pateikiamais prekių užsakyme;

29.6. tiekėjams, besivaržantiems dėl užsakymų, suteikiamas pagrįstas laikas;

29.7. paraiškoje aiškiai nurodomos svarbios sąlygos, kurios galėtų turėti įtakos konkursui;

29.8. konkurso dokumentai pateikiami pagal nustatytas taisykles ir tinkamai užregistruojami;

29.9. tinkamai užregistruojamos siūlomos kainos ir kiti konkursiniame pasiūlyme apibrėžti svarbūs dalykai: mokesčiai, muitai, pakavimo ir siuntimo mokesčiai, komisiniai, pateikimo grafikas, pateikimo būdas ir t. t.;

29.10. jeigu taikomos kintamosios kainos, ar nurodoma pagrindinė konkursinė norma ir formulė, taikytina skaičiuojant kitimą;

29.11. konkursiniai pasiūlymai lyginami nešališkai;

29.12. priimamas tinkamiausias pasiūlymas, o jeigu ne, ar nurodomos pagrįstos priežastys, dėl kurių atmetami pasiūlymai;

29.13. tiekėjo pavadinimas, nurodomas pirkimo sutartyje, atitinka pavadinimą, nurodomą priimtame pasiūlyme;

29.14. pirkimo užsakymo kiekis sutampa su gaunamų prekių kiekiu;

29.15. prekių aprašymas sutampa su sąskaitoje įformintomis ir iš tikrųjų gautomis prekėmis;

29.16. tinkamai ir aiškiai išdėstomos pirkimo užsakymo sąlygos;

29.17. aiškiai ir reikiamoje vietoje nurodomas nuobaudų dydis ir pobūdis;

29.18. pirkimo užsakymo pataisos daromos laikantis nustatytos tvarkos ir ar jos nekeičia priimto pasiūlymo statuso, palyginti su kitais pasiūlymais;

29.19. taikoma adekvati ir tinkama pirkimų užsakymų kontrolė.

30. Nagrinėjant tiekėjų sąskaitas, reikia įsitikinti, kad:

30.1. sandoris neapmokamas iš anksto be dokumento apie prekių gavimą, pasirašyto parduotuvės darbuotojo ir užsakymą pateikiančio pareigūno, išskyrus atvejus, kai leidžiama mokėti avansus;

30.2. duomenys, pateikiami sąskaitoje, atitinka pirkimo užsakymo ir prekių gavimo duomenis;

30.3. jeigu tam tikro prekių kiekio atsisakoma, užsakymas atitinkamai sumažinamas;

30.4. mokesčiai, muitai ir t. t., pateikti sąskaitoje, pagrindžiami dokumentais;

30.5. visi tiekėjui sumokami avansai įtraukiami į sąskaitą;

30.6. pretenzijos dėl nuostolių, jeigu jų buvo, pateikiamos laiku ir išieškomi nuostoliai;

30.7. laiku sumokama tiekėjams;

30.8. taikoma adekvati ir tinkama tiekėjų sąskaitų kontrolė.

31. Tikrinant įrašus, susijusius su avansais tiekėjams, reikia įsitikinti, kad:

31.1. avansai atitinka pirkimo dokumentus;

31.2. avanso likutis laiku išieškomas iš tiekėjo;

31.3. išieškotos iš tiekėjo sumos teisingai įtraukiamos į apskaitą;

31.4. avansų registras periodiškai patikrinamas;

31.5. taikoma adekvati ir tinkama avansų tiekėjams kontrolė.

32. Tikrinant išrašus iš sąskaitos banke, reikia įsitikinti, kad:

32.1. išrašai iš sąskaitos banke gaunami visi ir periodiškai;

32.2. išrašai iš sąskaitos banke patikrinami pagal mokėjimo pavedimus ir sumas;

32.3. bendra likusių mokėjimų suma suderinama su padarytų mokėjimo pavedimų ir banko atliktų mokėjimo pavedimų sumomis;

32.4. periodiškai sudaromas mokėjimo pavedimų sąrašas;

32.5. mokėjimo pavedimai ir depozitai, nurodomi išrašuose iš sąskaitos banke, susiejami su įstaiga;

32.6. laiku likviduojami neatitikimai tarp likučių, įrašytų įstaigos registruose ir išrašuose iš sąskaitos banke;

32.7. taikoma adekvati ir tinkama banko sąskaitos kontrolė.

33. Tikrinant kasos knygą, reikia:

33.1. įsitikinti, kad valstybės įstaigoje yra tik viena kasos knyga (pagal lėšų rūšis);

33.2. įsitikinti, kad valstybės įstaigoje yra tik vienas kasininkas, atsakingas už kasą;

33.3. patikrinti pasirinkto laikotarpio kasos operacijų įrašus;

33.4. patikrinti, ar teisingai perkeliamas kasos lėšų likutis;

33.5. įsitikinti, kad visi kasos operacijų įrašai atitinka atitinkamų registrų duomenis;

33.6. patikrinti, ar lėšų suma, kurią kasininkas paima iš banko, tinkamai įrašoma į kasos knygą;

33.7. patikrinti, ar tinkamai tvarkoma kasos knyga;

33.8. patikrinti, ar visi įrašai apie įplaukas ir išmokas padaromi iš karto, kai tik jos atsiranda, ir yra patvirtinami;

33.9. patikrinti, ar periodiškai atliekamas netikėtas kasos patikrinimas;

33.10. patikrinti, ar grynųjų pinigų likutis kasoje neviršija normalių mėnesinių įstaigos poreikių;

33.11. patikrinti, ar grynieji pinigai, gauti kasoje, nustatytu laiku įnešami į sąskaitą banke;

33.12. patikrinti, ar kiekvieną mėnesį pateikiama užbaigiamojo kasos likučio analizė ir ar į likutį neįtraukiami neišmokėti likučiai, atsiradę daugiau kaip prieš vieną mėnesį;

33.13. patikrinti, ar išmokėtų grynųjų pinigų sumų kvitai tinkami ir teisiškai galiojantys;

33.14. patikrinti, ar darbuotojams arba tiekėjams neišmokami nepagrįsti grynųjų pinigų avansai;

33.15. patikrinti, ar už avansus atsiskaitoma laiku;

33.16. patikrinti, ar įmokos bankui pagrindžiamos tinkamais banko dokumentais;

33.17. nustatyti, ar taikoma adekvati ir tinkama kasos operacijų kontrolė.

34. Tikrinant sandorius, kai atsiskaitoma avansu, reikia nustatyti, ar:

34.1. likučiai, įrašyti atsiskaitymo sąskaitose, neviršija nustatytos sandorio sumos;

34.2. visos išmokos iš šių sąskaitų pagrindžiamos atitinkamais dokumentais;

34.3. lėšų likučiai suderinami su banko likučiais;

34.4. taikoma adekvati ir tinkama avansinių sandorių kontrolė.

35. Tikrinant materialinių vertybių sąskaitas, reikia atkreipti dėmesį, ar:

35.1. materialinių vertybių apskaita tvarkoma atitinkamos formos registruose;

35.2. yra materialinių vertybių gavimo dokumentai;

35.3. materialinės vertybės buhalterijoje įtraukiamos į apskaitą kiekine ir sumine išraiška pagal pavadinimus ir atsakingus asmenis;

35.4. sandėlininkas, gaudamas materialines vertybes, tikrina jas pagal gavimo dokumentus;

35.5. kiekvienam ilgalaikio ir trumpalaikio turto vienetui suteikiamas inventoriaus numeris ir šis numeris pažymimas ant kiekvieno daikto;

35.6. buhalterija sistemingai kontroliuoja sandėlyje esančių materialinių vertybių gavimą ir išdavimą bei sutikrina savo materialinių vertybių apskaitos įrašus su sandėlyje daromais įrašais;

35.7. bet koks pačios įmonės (įstaigos) pasigamintas turtas taip pat užregistruojamas sandėlio registre;

35.8. parama tinkamai įtraukiama į atitinkamą registrą ir nurodoma jos vertė;

35.9. materialinės vertybės išduodamos pateikus tinkamus pareikalavimus;

35.10. nustatomos išdavimo normos;

35.11. pusfabrikačių išdavimas klasifikuojamas teisingai;

35.12. patikrintas asmenų, turinčių įgaliojimus gauti ir išduoti materialines vertybes, sąrašas ir yra jų parašų pavyzdžiai;

35.13. materialinės vertybės nurašomos jų įsigijimo kainomis arba vidutinėmis kainomis, jeigu jos įsigyjamos skirtingomis kainomis;

35.14. išduotos materialinės vertybės užregistruojamos apskaitos registruose, o likučiai susumuojami tada, kai įvyksta sandoris;

35.15. taikoma adekvati ir tinkama materialinių vertybių tvarkymo kontrolė.

36. Tikrinant, kaip atliekama materialinių vertybių inventorizacija, reikia įsitikinti, kad:

36.1. visos sandėlyje esančios materialinės vertybės tinkamai įtraukiamos į inventorizacijos aprašus;

36.2. nekaupiamos nereikalingos materialinių vertybių atsargos;

36.3. imamasi tinkamų ir adekvačių veiksmų, kad būtų pagrįstas metinis perteklius arba trūkumas;

36.4. inventorizacijos komisija periodiškai inventorizuoja materialines vertybes;

36.5. inventorizacija atliekama taip, kad atskleistų nereikalingų atsargų pirkimo atvejus, lėtą apyvartą arba užsigulėjusias vertybes, trūkumą arba perteklių;

36.6. taikoma adekvati ir tinkama inventorizacijos atlikimo procedūra, o tikrinimo metu rasti neatitikimai deramai išnagrinėjami ir sureguliuojami;

36.7. keičiant sandėlininką, materialinės vertybės perduodamos pagal nustatytas procedūras.

37. Nagrinėjant, kaip realizuojamos atsargos, reikia įsitikinti, kad:

37.1. imamasi priemonių nustatyti ir atskirti netinkamas, perteklines ir pasenusias atsargas, jos realizuojamos pagal nustatytas procedūras;

37.2. gaunami reikalingi leidimai sunaikinti arba realizuoti netinkamas atsargas;

37.3. parenkamos geriausios realizavimo sąlygos, o jeigu geriausi pasiūlymai atmetami, nurodomos priežastys, dėl kurių tai daroma.

38. Turi būti tikrinamos paslaugų sutartys, kurias sudarė įstaiga nuo praėjusio vidaus audito, kad būtų įsitikinta, jog jas sudarant laikomasi visų nustatytų taisyklių ir sutarčių sudarymo procedūrų. Atliekamas dokumentinis darbų (paslaugų) tikrinimas. Tikrinant konkursų, surengtų sutartims dėl paslaugų sudaryti, procedūras, reikia įsitikinti, kad:

38.1. laikomasi nustatytų konkurso procedūrų;

38.2. konkurso dalyvių įnašai užfiksuojami kasos knygoje;

38.3. nustatoma reali kaina ir gaunamos lėšos, kaip reikalaujama konkurso dokumentų sąlygose;

38.4. taikoma adekvati ir tinkama konkurso procedūrų kontrolė.

39. Nagrinėjant įrašus, susijusius su gamybos įrankiais ir įrenginiais, reikia įsitikinti, kad:

39.1. gamybos įrankiai ir įrenginiai tinkamai patikrinami, suskaičiuojami ir įtraukiami į apskaitą;

39.2. jie išduodami laikantis nustatytų procedūrų;

39.3. gamybos įrankiai ir įrenginiai, kurie buvo paskolinti, grąžinami laiku ir geros būklės;

39.4. nuomos mokesčiai už paskolintus gamybos įrankius ir įrenginius tinkamai apskaičiuojami ir periodiškai gaunami;

39.5. inventorizavimas atliekamas pagal taisykles;

39.6. gamybos įrankiai ir įrenginiai realizuojami pagal nustatytas procedūras;

39.7. lėšos už parduotus įrankius ir įrenginius gaunamos laiku;

39.8. taikoma adekvati ir tinkama gamybos įrankių tvarkymo kontrolė.

40. Tikrinant atlyginimų mokėjimą, įformintą žiniaraščiais, reikia įsitikinti, kad:

40.1. žiniaraščiai pildomi laikantis nustatytų procedūrų;

40.2. atlyginimai mokami laiku;

40.3. daromi sisteminiai įrašai apie neišmokėtas sumas, kurios grąžinamos į sąskaitą;

40.4. visais atvejais įvertinamas darbas;

40.5. atlyginimas išmokamas tik faktiškai dirbusiems asmenims;

40.6. taikoma adekvati ir tinkama atlyginimų kontrolė.

41. Tikrinant atliktų darbų aktus, reikia įsitikinti, kad:

41.1. už visus atliktus darbus ir visas pateiktas medžiagas, reikalingas specialiems darbams, mokama remiantis dokumentuose užfiksuotais įvertinimais ir pagal taisykles;

41.2. jeigu įvertinimai užfiksuoti, paprastai nedelsiama atsiskaityti;

41.3. būtini atsiskaitymai neatidedami metų pabaigai ir neperkeliami į kitus metus;

41.4. atliktos mokėjimo procedūros patikrinamos, įrašai yra aritmetiškai teisingi, nurodytos normos teisingos ir atitinka sutartį, tiksliai apskaičiuojami kiekiai bei sumos;

41.5. taikoma adekvati ir tinkama atliktų darbų aktų kontrolė.

42. Tikrinant atliekamus ir atliktus darbus, siekiama nustatyti, ar:

42.1. darbas vertinamas periodiškai ir tai fiksuojama apskaitoje;

42.2. nedelsiama surašyti atliktų darbų aktus, įvertinant atliktą darbą bei sumokant už jį;

42.3. už visus įsipareigojimus atsiskaitoma iš karto;

42.4. pagal atliktų darbų aktus užbaigto darbo vertė įskaitoma į įstaigos turto sąskaitą;

42.5. nepanaudoti likučiai kruopščiai patikrinami;

42.6. sąskaitose nurodomi kiekiai ir normos sutampa su nurodomais įvertinimo dokumentuose ir sutartyse;

42.7. kai iš anksto sumokama už atliktą, bet neįvertintą darbą, visa mokama suma neviršija sutartyje nurodomos sumos už įvertintą darbą;

42.8. kai darbas įvertinamas, už jį atsiskaitoma atsižvelgiant į avansinį mokėjimą;

42.9. patikrinami dokumentai apie sumokėjimą už medžiagas su nuorodomis į tiekimo kainas, nurodytas sutartyje;

42.10. už medžiagų transportavimą, susijusį su tiekimu, sumokama nustatytu laiku;

42.11. išieškomos sutartyje numatytos baudos už pavėluotai atliktą darbą;

42.12. jeigu sutartis atšaukiama arba anuliuojama, tai nėra naudinga rangovui ir nuostolinga įstaigai;

42.13. mokesčiai už atskirai suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, vandenį, elektrą ir kt., išieškomi iš rangovo;

42.14. faktinės išlaidos neviršija tam tikslui skirtos sumos;

42.15. taikoma adekvati ir tinkama atliktų darbų kontrolė.

43. Tikrinant įstaigos gautas tikslines lėšas, reikia nustatyti, ar:

43.1. tikslinės lėšos naudojamos laikantis nustatytų sąlygų ir tikslų;

43.2. nepanaudotos lėšos grąžinamos;

43.3. jeigu tikslinės lėšos numatytos tam tikrai programai vykdyti, ar ta programa iš tikrųjų įgyvendinama;

43.4. tikslinių lėšų likutis nepanaudojamas ir negrąžinamas dėl pagrįstų ir teisėtų priežasčių ir ar šis likutis atitinka tą darbo arba programos dalį, kurią dar reikės atlikti;

43.5. programa, kuriai tikslinės lėšos buvo skirtos, yra įgyvendinta ir nedaroma nereikalingų išlaidų;

43.6. sistema, registruojanti atsiskaitymus, yra adekvati, o bankinės procedūros tinkamos;

43.7. nedaroma nereikalingų, nenumatytų išlaidų, neįtraukiami nuostoliai dėl netinkamai saugomų vertybių;

43.8. įstaigos apskaita pagrindžiama atitinkamais dokumentais;

43.9. įstaiga nevėluodama pateikia ataskaitas;

43.10. turtas, kuris visas arba jo didelė dalis įsigyta iš tikslinių lėšų, be išankstinio Vyriausybės pritarimo nenaudojamas kitiems tikslams;

43.11. tikslai yra (bus) pasiekti per numatytą laiką;

43.12. yra (bus) pasiektas galutinis projekto tikslas;

43.13. taikoma adekvati ir tinkama tikslinių lėšų naudojimo kontrolė.

44. Tikrinant įstaigos mokėjimo pavedimus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar:

44.1. visi mokėjimo pavedimai registruojami chronologine tvarka;

44.2. lėšų gavėjo pavadinimas, banko kodas ir banko sąskaita sutampa su atitinkamais mokėjimo pavedimo rekvizitais;

44.3. visi įrašai patikrinami įgalioto asmens;

44.4. bendros atliktų mokėjimo pavedimų sumos teisingos ir sutampa su sumomis, nurodomomis sąskaitose;

44.5. kiekviename mokėjimo pavedime yra banko pažymėta apmokėjimo data;

44.6. mokėjimo pavedimai, kurių bankas neatlieka, anuliuojami per nustatytą laikotarpį;

44.7. taikoma adekvati ir tinkama mokėjimo pavedimų rengimo ir apskaitos kontrolė.

45. Kai tikrinama įmonė (įstaiga) dalyvauja materialinių vertybių gamyboje, tikrinama, ar:

45.1. optimaliai naudojamos gamybos priemonės;

45.2. imamasi reikiamų veiksmų, jeigu yra nenaudojamos technikos;

45.3. gamybos planuose atsižvelgiama į produkto paklausą;

45.4. nekaupiama gatavų (pagamintų) materialinių vertybių;

45.5. sudaromos materialinių vertybių sąnaudų planinės ir faktinės kalkuliacijos;

45.6. parengiama nukrypimų analizė, imamasi atitinkamų koregavimo priemonių;

45.7. tinkama sąnaudų (darbo, medžiagų, energijos) tikrinimo ir kontroliavimo sistema;

45.8. tinkamas materialinių vertybių paskirstymo metodas;

45.9. išeiga atitinka panaudotų žaliavų kiekį;

45.10. remiantis faktinėmis sąnaudomis, nustatomos tinkamos kainos;

45.11. gamybos sąnaudų rodikliai atitinka finansinių ataskaitų duomenis;

45.12. dokumentai užpildomi iš karto, kai tik pateikiamos materialinės vertybės;

45.13. pardavimą skolon patvirtina kompetentingas asmuo ir ar skolininkų mokėjimai tikrinami periodiškai;

45.14. vėluojančiam sumokėti pirkėjui skaičiuojami delspinigiai;

45.15. pridėtinės vertės mokestis sumokamas ir pervedamas laiku;

45.16. taikoma adekvati ir tinkama operacijų, susijusių su materialinių vertybių gamyba, kontrolė.

46. Be pirmiau paminėtų įrašų, vidaus audito grupė turi patikrinti ir pateikti savo pastabas dėl:

46.1. telefono sąskaitų apmokėjimo;

46.2. nuomos mokesčio;

46.3. mokesčio už elektros energiją, šiluminę energiją;

46.4. transporto priemonių naudojimo;

46.5. stipendijų;

46.6. kitų mokėjimų.

47. Atliekant įplaukų vidaus auditą valstybės įstaigoje, turi būti užtikrinta, kad:

47.1. visos pajamos ir kitos skolos, kurias gauna įstaiga, būtų teisingai ir tinkamai įvertinamos, pripažįstamos ir pervedamos į valstybės iždo sąskaitą;

47.2. būtų garantuojamas efektyvus įplaukų surinkimo ir apskaitos patikrinimas;

47.3. būtų patikslinamas patikrinimų pobūdis, kad būtų galima greitai nustatyti įplaukų nuostolius arba kitas neužpajamuotas sumas, komisinius, ir tokie atvejai būtų išnagrinėjami mokant arba surenkant įmokas.

IX SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO REZULTATAI

48. Baigę auditą vidaus auditoriai turi pateikti ataskaitą apie atlikto vidaus audito rezultatus. Ataskaitos turi būti objektyvios, aiškios, glaustos, konstruktyvios ir parengtos laiku. Ataskaitoje išdėstyta faktinė medžiaga turi būti nešališka, informacija neiškraipyta. Faktai, išvados ir rekomendacijos turi būti pateikti be išankstinio nusistatymo. Ataskaitos turi būti lengvai suprantamos ir logiškos.

49. Bendroji vidaus audito ataskaitos taisyklė – smulkių ir kasdien pasitaikančių klaidų, kurios gali būti arba buvo ištaisytos vietoje, ataskaitoje minėti nereikia. Tačiau joje reikėtų nurodyti neatitikimus, kurie, nors ir yra ištaisyti, bet yra gana svarbūs ir į juos turi būti atkreipiamas vadovybės dėmesys. Svarstant, ką įtraukti į vidaus audito ataskaitą, atsižvelgiama į auditoriaus pastebėtus didesnius trūkumus.

50. Auditoriaus teiginiai turėtų remtis aiškiais, dokumentais pagrįstais įrodymais. Nepakanka pacituoti nurodymą arba įsakymą, kuris buvo pažeistas, reikia aiškiai išdėstyti faktinį arba galimą tokio nuokrypio poveikį įstaigos veiklai.

51. Vidaus audito testo pastaba, kurioje išdėstyti smulkesni neatitikimai, pasirašyta vidaus audito grupės vadovo, pateikiama įstaigos vadovui, o nuorašas, pridėtas prie patikrinimo ataskaitos projekto, – audito tarnybos vadovui. Audito testo pastabą būtina patikrinti kito audito metu. Vidaus audito ataskaita kartu su lydraščiu pateikiami Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (7 pavyzdys).

7 pavyzdys

.............. METŲ AUDITO ATASKAITA

Audituojamos įstaigos pavadinimas

Audito atlikimo laikas

Įstaigos administracijos vadovo pavardė

Vyriausiojo finansininko pavardė

Audito grupės vadovas

Audito grupės nariai

52. Ataskaitų forma ir jų turinys gali skirtis priklausomai nuo įstaigos veiklos ir audito pobūdžio, tačiau būtina nurodyti audito tikslą, apimtį ir rezultatus. Vidaus audito ataskaita dalijama į dvi dalis: 1-oje dalyje pateikiamas po ankstesnio audito likusių nepašalintų prieštaravimų sąrašas, be to, galima nurodyti, ar tai planinis patikrinimas, ar atliktas pagal specialų nurodymą. Taip pat turi būti aprašyta audito esmė ir trukmė. 2-oje dalyje pateikiami audito rezultatai – audito metu nustatyti faktai, išvados ir rekomendacijos. Nustatant faktus, reikia remtis standartais, normomis, prognozėmis. Audito išvados, įtrauktos į audito ataskaitą, turi būti aiškiai išskirtos. Jos gali būti daromos dėl visos veiklos arba tik dėl specifinių audituotos veiklos aspektų. Rekomendacijos grindžiamos vidaus auditorių nustatytais faktais ir išvadomis. Jose nurodoma, kokių reikia imtis priemonių esamai padėčiai ištaisyti. Jos gali būti bendro pobūdžio arba konkrečios.

53. Vidaus audito ataskaitoje apibūdinama įstaigos veiklos būklė ir atkreipiamas dėmesys į tai, ar:

53.1. buhalterinės ataskaitos pateikiamos laiku;

53.2. jose yra visi duomenys;

53.3. likučių kontrolė atliekama pagal buhalterinės apskaitos duomenis;

53.4. buhalterinės ataskaitos suderintos su banko dokumentais;

53.5. didžioji knyga ir kiti buhalterinės apskaitos registrai išsamūs ir juose yra visi duomenys;

53.6. tinkamai nagrinėjamos įstaigos pareigūnų rengiamos mokėjimo paraiškos.

54. Sudarant vidaus audito ataskaitos projektą, reikėtų atsižvelgti į tokius dalykus:

54.1. ataskaita turėtų būti trumpa;

54.2. vartojamos frazės turėtų būti mandagios ir neužgaulios. Reikėtų neminėti darbuotojų pavardžių, išskyrus atvejus, kai mokėjimo procedūros susijusios su asmenimis. Neturėtų būti pabrėžiama atsakomybė, nustatyta už bet kokį neatitikimą. Prireikus veiksmų turi imtis įstaigos vadovas;

54.3. kiekviena ataskaitos dalis turi turėti aiškią antraštę. Joje turi būti kalbama apie konkretų dalyką: pirmiausia pateikiamas faktas, paskui nurodoma, kokios taisyklės ar įsakymai pažeisti, koks neatitikimo arba praleidimo pobūdis, kokių veiksmų būtina imtis pažeidimams pašalinti;

54.4. taisyklės ir įsakymai cituojami tiksliai, datos pateikiamos nesutrumpintos. Jeigu ataskaitoje yra nuorodų į vadovybės raštus ir įsakymus, pridedamos jų kopijos arba pateikiamos ištraukos iš įstaigos dokumentų įrašų;

54.5. pastaba iš ankstesnės ataskaitos nekartojama. Dabartinė tokių pastabų pozicija gali būti pateikta 1-oje ataskaitos dalyje;

54.6. paskutinę vidaus audito dieną grupės vadovas turėtų asmeniškai aptarti vidaus audito ataskaitą su įstaigos vadovu. Įstaigos vadovo pastabos pridedamos prie ataskaitos.

55. Pateikiant vidaus audito ataskaitos projektą, reikia laikytis tokių instrukcijų:

55.1. vidaus audito grupės vadovas turėtų pateikti audito ataskaitos projekto nuorašą kartu su įrodomaisiais dokumentais ir kitais darbo dokumentais tą dieną, kai baigiamas auditas, arba kitą dieną;

55.2. prie vidaus audito ataskaitos projekto pridedami tokie dokumentai:

55.2.1. vidaus audito grupės narių darbo paskirstymas;

55.2.2. apžvalginis informacijos lapas, kuriame nurodoma patikrinimų apimtis, straipsniai, kuriuose nustatomi finansiniai neatitikimai, straipsniai, susiję su pažeidimais arba iššvaistymais, pateiktų preliminarių auditorių pastabų skaičius, vietoj padarytų pastabų skaičius, bendrosios pastabos apie sąskaitų tvarkymo būklę, faktinė ataskaitos pateikimo data, patikrinimo metu patirti sunkumai (jeigu jų buvo);

55.3. nustatytos formos pastaba dėl ankstesnių audito ataskaitų atitikimo. Pastaba dėl ankstesnių audito ataskaitų atitikimo pateikiama 8 pavyzdyje.

8 pavyzdys

Nepašalinti prieštaravimai, susiję su ankstesnio vidaus audito ataskaitomis, dėl........................

buvo aptarti su įstaigos vadovu.

..................................... laikotarpio ataskaita

Ataskaitos numeris

Punktas (pastraipa)

Trumpa informacija apie pastabą

Įstaigos paaiškinimas

Kaip pastaba buvo išaiškinta

Audito grupės vadovas ____________

56. Vidaus audito tarnyboje turi būti pildomas vidaus audito ataskaitų kontrolės žurnalas (9 pavyzdys), kad būtų galima kontroliuoti, kaip gaunamos ir pateikiamos ataskaitos.

9 pavyzdys

Ataskaitos numeris	Įstaigos pavadinimas	Tikrinimo laikotarpis	Tikrinimo data pagal patvirtintą programą	Audito grupės narių pavardės	Mėnesiai, parinkti nuodugniai patikrinti	Audito užbaigimo faktinė data	Audito ataskaitos pateikimo audito skyriui data	Audito ataskaitos patvirtinimo data	Audito ataskaitos pateikimo data	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

57. Tada, kai užbaigiama ketvirčio vidaus audito programa, kontrolės žurnalo 1-5 skiltys užpildomos taip, kad visų patikrinimų, užbaigtų tam tikrą mėnesį, ataskaitos būtų vienoje vietoje. Kontrolės žurnalas reguliariai peržiūrimas siekiant įsitikinti, kad audito ataskaitos gaunamos per tris dienas nuo paskutinės audito dienos. Vidaus audito ataskaitų kontrolės žurnalas kiekvieno mėnesio 15 dieną pateikiamas audito tarnybos vadovui. Kartu su žurnalu pateikiama apžvalga, kurioje nurodomas ataskaitų, likusių ankstesnio mėnesio pradžioje, skaičius, ataskaitų projektų, gautų tą mėnesį, skaičius ir ataskaitų, likusių mėnesio pabaigoje, skaičius.

58. Audito tarnybos vadovas turi patikrinti iš vidaus audito grupės gautą audito ataskaitos projektą ir įsitikinti, kad:

58.1. gauti visi reikalingi ataskaitoje pateikti dokumentai;

58.2. nėra praleista duomenų, yra atitinkamos nuorodos arba datos;

58.3. tinkami straipsnių pavadinimai;

58.4. teisingai sudaryta 1-oji audito ataskaitos dalis;

58.5. dėl kiekvienos pastabos nurodytos pakankamos priežastys, kuriomis remiantis galima laikyti, kad į pastabą atsižvelgta;

58.6. dokumentai grąžinti ir nurodytos jų grąžinimo datos;

58.7. sakiniai taisyklingi, nėra dviprasmybių; finansinė pastabų prasmė išreikšta teisingai;

58.8. pastabos paremtos faktais, nurodyta pažeistos taisyklės arba įsakymai, kur tai yra būtina;

58.9. vidaus audito ataskaita aptarta su įstaigos vadovu;

58.10. visos bylos, susijusios su ankstesnių metų audito ataskaitomis, grąžintos.

59. Audito tarnybos vadovas audito ataskaitos projektą turi patikrinti per dvi savaites. Turėdamas įstaigos pateiktus patikslinimus ar atsakymus, jeigu jų yra, jis turi pasirūpinti, kad ataskaita būtų surašyta mandagia forma, kad būtų teisingai atskleisti svarbūs finansiniai aspektai. Audito tarnybos vadovas turi nusiųsti įstaigos vadovui galutinės audito ataskaitos nuorašą, kuriame būtų pabrėžti visi svarbūs dalykai. Ataskaitos nuorašai turi būti siunčiami Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat vadovui, kuriam pavaldi audituota įstaiga.

60. Tikimasi, kad valstybės įstaiga, gavusi vidaus audito ataskaitą, papunkčiui pateiks atsakymus (kur tai būtina) į ataskaitoje išdėstytas pastabas raštvedybos reglamente nustatytais terminais. Apie pateisinamus vėlavimo atvejus turėtų būti informuojamas kitas aukštesnis administracinis subjektas. Kaip šalinami pažeidimai, turi būti kontroliuojama remiantis likusių audito ataskaitų ir straipsnių kontrolės žurnalu (10 pavyzdys).

Jeigu iš įstaigos laiku negaunamas atsakymas, reikia jai priminti. Antrą kartą, jeigu tai būtina, galima priminti dar po mėnesio. Tačiau jeigu atsakymas negaunamas ir tada, priemonių turi imtis audituojamos įstaigos vadovas, o Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus audito tarnyba turėtų būti informuojama apie tokį vėlavimą. Ataskaitoje nurodyti pažeidimai paprastai turėtų būti pašalinami per šešis mėnesius.

10 pavyzdys

Įstaigos pavadinimas ir tikslus adresas

Ataskaitos numeris	Tikrinimo laikotarpis	Audito data	Rašto, pagal kurį pateikta ataskaita, Nr. ir data	Audito ataskaitos punktų numeriai	Pašalintų pažeidimų numeriai pagal ataskaitą	Nepašalintų pažeidimų numeriai pagal ataskaitą	Neišaiškintų punktų išskirstymas pagal ataskaitą
1	2	3	4	5	6	7	8

61. Vidaus audito tarnybos vadovas kiekvieno mėnesio 15 dieną turi pateikti įstaigos vadovui 12 pavyzdyje nurodytą ataskaitą. Ataskaitoje abstrakčiai pateikiamos visos audito programos ir audito ataskaitos, įskaitant ir tas, pagal kurias dar bus priimtas sprendimas (11 pavyzdys).

11 pavyzdys

......................... mėnesio ataskaita

Įstaigos, kurios bus tikrinamos pagal metinį vidaus audito planą		Faktiškai patikrintų įstaigų skaičius		Pateiktų audito ataskaitų skaičius		Audito ataskaitų, kurios dar turi būti pateiktos (patikrintų įstaigų), skaičius
per mėnesį	mėnesio pabaigoje nuo metų pradžios	per mėnesį	mėnesio pabaigoje nuo metų pradžios	per mėnesį	mėnesio pabaigoje nuo metų pradžios	per mėnesį	mėnesio pabaigoje nuo metų pradžios
1	2	3	4	5	6	7	8

Audito vadovas ____________

62. Ataskaita, kurioje nurodyti pažeidimai nepašalinti daugiau kaip per tris mėnesius, pateikiama neišaiškintų vidaus audito ataskaitų (punktų) kontrolės žurnale (12 pavyzdys).

12 pavyzdys

.................... mėnesio ataskaita

	Nepašalintų pažeidimų Nr.
	audito ataskaitos Nr.	punkto Nr.
Likutis laikotarpio pabaigoje
Padidėjo per mėnesį
Iš viso
Įvykdyta per mėnesį
Likutis laikotarpio pabaigoje pagal toliau pateikiamą paskirstymą
Laikotarpio pabaigos likučio paskirstymas pagal metus
2000
1999
1998

63. Vidaus audito padalinio veiklos metinė ataskaita, kurioje nurodomos pastabos ir veiksmai, kurių buvo imtasi, turi būti pateikiama įstaigos vadovui iki kitų metų vasario mėnesio pabaigos, o nuorašas siunčiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus audito tarnybai.

64. Vidaus audito ataskaitos gali būti atiduodamos į archyvą nuo audito užbaigimo datos praėjus penkeriems metams su sąlyga, kad:

64.1. pašalinti visuose vidaus audito ataskaitos punktuose nurodyti pažeidimai;

64.2. užbaigtas Valstybės kontrolės atliekamas auditas, kurio metu tikrintas tas laikotarpis, kaip ir vidaus audito tarnybos atlikto audito metu;

64.3. praėjo vieneri metai nuo to laiko, kai vidaus audito ataskaitoje nurodyti pažeidimai buvo pašalinti;

64.4. yra atliktas kitas vidaus auditas.

X SKIRSNIS. POAUDITINĖ VEIKLA

65. Poauditinė veikla – procesas, kurio metu vidaus auditoriai nustato, ar pakanka tų veiksmų, kurių vadovybė ėmėsi audito ataskaitoje nurodytiems pažeidimams pašalinti, ar jie tinkami ir laiku atlikti. Vidaus audito tarnybos vadovas turi nustatyti poauditinės veiklos pobūdį, trukmę ir apimtį. Siekiant, kad poauditinė veikla būtų veiksminga, reikia gauti valstybės įstaigų vadovų atsakymus ir įvertinti jų veiksmus audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.

66. Rengiantis atlikti poauditinį tikrinimą, reikia įvertinti šiuos veiksnius:

66.1. ataskaitoje nurodytų faktų svarbą;

66.2. pastangų ir išlaidų dydį ataskaitoje nurodytai situacijai ištaisyti;

66.3. priemonių situacijai ištaisyti sudėtingumą;

66.4. poauditinei veiklai skirtą laiką.

II SKYRIUS. PROGRAMŲ VYKDYMO VERTINIMAs

XI SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

67. Programų vykdymo vertinimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys programų vykdymo vertinimą.

68. Šiame Audito vadovo skyriuje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. 112/50 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 47-1364) vartojamas sąvokas.

XII SKIRSNIS. PROGRAMOS PARINKIMAS VERTINTI

69. Kiekvienais biudžetiniais metais programos parinkimo vertinti procesas pradedamas nuo išorės ir vidaus veiksnių, susijusių su programa, analizės. Analizė turi būti atliekama vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

69.1. reikšmingumo (biudžeto dalis, svarba visuomenei ir kt.);

69.2. rizikos (veiksmingumo ir kt.);

69.3. galimų sprendimų (išskyrus asignavimų didinimą).

70. Analizuojant išorės ir vidaus veiksnius, reikia:

70.1. gerai susipažinti ir įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, atkreipiant ypatingą dėmesį į jų įtaką ir sąsają su institucijos programomis ir tikslais;

70.2. išnagrinėti organizacijos vidaus struktūrą, darbo organizavimą;

70.3. išnagrinėti programos paskirtį, įgyvendinimo pasekmes, įtaką visuomenei;

70.4. įvertinti programos uždavinius;

70.5. nustatyti, ar programų tikslai, uždaviniai, priemonės ir vertinimo kriterijai atitinka Strateginio planavimo metodikos nuostatas;

70.6. išnagrinėti tęstinių programų bazinį biudžetą, t. y nustatyti, ar prašomos lėšos yra tinkamai paskirstytos tarp programų ir priemonių, ar programos atitinka organizacijai priskirtas funkcijas;

70.7. nustatyti, ar programos vertinimo kriterijai yra galiojantys, tikslūs, atitinka laiko reikalavimus, ar vertinimo kriterijai tiksliai, išsamiai ir suprantamai apibrėžia programos rezultatus, ar leidžia daryti palyginimus, ar atsižvelgiama į išlaidų apimtį, darbo krūvį, rezultatus ir gaunamą naudą.

71. Vidaus audito tarnybos turi užpildyti Programos parinkimo vertinti planą (13 pavyzdys), kuriame programos išdėstomos prioriteto tvarka pagal svarbą. Šiame plane pagrindžiamas programos parinkimas, vadovaujantis analizės rezultatais, gautais nagrinėjant išorės ir vidaus veiksnius pagal šiame skirsnyje nurodytus kriterijus bei analizuotinas nuostatas, taip pat nagrinėjant programos svarbą pagal kituose skirsniuose nurodytus kriterijus.

13 pavyzdys

Programos parinkimo vertinti planas

Vertinimo eilės numeris	Programos kodas	Programos parinkimo vertinti pagrindimas
1	2	3

72. Kriterijai, pagal kuriuos nagrinėjama programos svarba:

72.1. augančios išlaidos ir dėl to didėjantis išteklių poreikis programai įgyvendinti;

72.2. ilgas programos vykdymo laikotarpis, viršijantis vienerius metus;

72.3. esami programos vykdymo kokybės ir aptarnavimo trūkumai (įsipareigojimų nevykdymo atvejai ir kt.);

72.4. užfiksuoti su programos vykdymu susiję skundai;

72.5. programos atitikimas, palyginti su Vyriausybės programa.

73. Sudarius programos parinkimo vertinti planą, pradedama vertinti atitinkama programa pagal vertinimo etapus, nurodytus šio skyriaus XIII–XV skirsniuose. Vertinimo metu turi būti atsižvelgiama į įvairias programų vykdymo galimybes, t. y. tiriamos alternatyvios programos ieškant geriausių variantų. Be to, vertinimo pradžioje reikia atsižvelgti į keletą svarbių klausimų, susijusių su programų vykdymu:

73.1. kokie ištekliai (finansiniai, materialūs, intelekto) reikalingi ir kokie uždaviniai bei priemonės sudaro programą;

73.2. ar programos aprašymas atitinka realius duomenis;

73.3. ar galima nustatytomis programos priemonėmis ir turimomis lėšomis įgyvendinti programos uždavinius.

XIII SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO TAUPUMO NUSTATYMAS

74. Pradedant vertinti atitinkamos programos vykdymą, pirmiausia pagrindžiamas programos taupumas, t. y. nustatoma, ar programa buvo vykdoma mažiausiomis išlaidomis išlaikant reikiamą veiklos bei gaunamo rezultato kokybę.

75. Vidaus audito tarnybos, pagrįsdamos programų taupumą, turi nustatyti, ar:

75.1. ištekliai (finansiniai, materialūs, intelekto) programai vykdyti buvo teisingai parinkti kokybės ir kiekybės požiūriu;

75.2. ištekliai buvo įsigyti mažiausiomis kainomis;

75.3. visi ištekliai buvo panaudoti.

76. Atsakymai į 75 punkte nurodytus klausimus kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo taupumo analizės ataskaitoje (14 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.

14 pavyzdys

Programos vykdymo taupumo analizės ataskaita

Programos pavadinimas
Analizuojamas veiksnys	Vertinimo išvada
1	2
1. Programai reikalingų pagrindinių išteklių įsigijimas, analizuojant kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu	(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi informacija)
2. Išteklių panaudojimas
3. Galimi alternatyvūs išlaidų deriniai, analizuojant ekonominiu požiūriu
4. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma taupiai)

XIV SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO EFEKTYVUMO NUSTATYMAS

77. Vertindamos atitinkamos programos vykdymą, vidaus audito tarnybos turi pagrįsti programos vykdymo efektyvumą, t. y. nustatyti, ar maksimalus yra santykis tarp rezultato ir jam gauti sunaudotų išteklių.

78. Programos efektyvumui nustatyti priklausomai nuo programos specifikos vidaus audito tarnybos, analizuodamos įvairių alternatyvių programų vykdymą, turi pasirinkti išlaidų analizės metodus iš pateiktų 1 priede. Atsižvelgdamos į programos specifiką, vidaus audito tarnybos gali naudoti papildomus (nenurodytus 1 priede) išlaidų analizės metodus, kurie turi būti aprašomi programų vykdymo efektyvumo analizės ataskaitoje (15 pavyzdys).

79. Vertinant programos efektyvumą, nagrinėjama, ar:

79.1. programa galėjo būti įgyvendinama taip, kad išlaidos būtų mažesnės;

79.2. programa galėjo būti įgyvendinama taip, kad rezultatas būtų geresnis;

79.3. darbo metodai yra racionaliausi, t. y. ar įstaigos organizacinė struktūra, procedūros ir darbo metodai maksimaliai atitinka programos įgyvendinimą;

79.4. yra trūkumų, kurių būtų galima išvengti;

79.5. nedubliuojamos funkcijos;

79.6. įmanoma padidinti efektyvumą;

79.7. įmanoma sumažinti išlaidas, neprarandant rezultato kokybės;

79.8. žinoma efektyvumo padidėjimo ar sumažėjimo priežastis (jei programa vykdoma ilgiau nei vienerius metus).

80. Programos vykdymo efektyvumo rodikliai kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo efektyvumo analizės ataskaitoje (15 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką ir į šiame skyriuje nurodytų klausimų aktualumą. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.

15 pavyzdys

Programos vykdymo efektyvumo analizės ataskaita

Programos pavadinimas
Analizuojamas veiksnys	Vertinimo išvada
1	2
1. Naudojamo išlaidų analizės metodo rezultatai	(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi informacija)
2. Sąlygos, lemiančios programos rezultatų didinimą ir išlaidų mažinimą
3. Efektyvumo didinimo galimybės
4. Darbo metodų racionalumas ir įtaka programos vykdymo efektyvumui
5. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma efektyviai)

XV SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO REZULTATYVUMO NUSTATYMAS

81. Vertindamos atitinkamos programos vykdymą, vidaus audito tarnybos turi pagrįsti programos vykdymo rezultatyvumą, t. y. palyginti gaunamus rezultatus su programos uždaviniais bei tikslais.

82. Vidaus audito tarnyba, pagrįsdama programos vykdymo rezultatyvumą, turi nustatyti bei įvertinti, ar:

82.1. programos tikslai, uždaviniai pasiekti pagrįstomis išlaidomis ir per nustatytą laiką;

82.2. programos uždaviniai buvo nustatyti teisingai;

82.3. tikslingai apibrėžtos priemonės uždaviniams pasiekti;

82.4. tikslinga programą tęsti kitais metais;

82.5. gali būti nagrinėjamos alternatyvios programos priemonės geresniems rezultatams pasiekti;

82.6. numatytos pakankamos kontrolės priemonės, užtikrinančios planuojamų rezultatų pasiekimą, ir parinkti tinkami vertinimo kriterijai rezultatams įvertinti;

82.7. programos vykdymas atitinka veiklos strategijos kryptis, planus, procedūras, galiojančius teisės aktus;

82.8. programos suderintos, t. y. nekartoja viena kitos ir neprieštarauja viena kitai.

83. Programos vykdymo veiksmingumo rodikliai kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo rezultatyvumo analizės ataskaitoje (16 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką bei į šiame skyriuje išdėstytų klausimų aktualumą. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.

16 pavyzdys

Programos vykdymo rezultatyvumo analizės ataskaita

Programos pavadinimas
Analizuojamas veiksnys	Vertinimo išvada
1	2
1. Rezultatų palyginimas su programos tikslu ir uždaviniais bei priemonėmis	(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi
2. Programos tikslo pasiekimo vertinimas
3. Bendras pasiekto rezultato vertinimas
4. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma rezultatyviai)

XVI SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO VERTINIMO ATASKAITA

84. Programų vykdymo vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita) vidaus audito tarnybos teikia valstybės įstaigos vadovui, Finansų ministerijai (apie tai informuodamos valstybės įstaigos vadovą) bei kitoms Vyriausybės nustatytoms institucijoms Vyriausybės nustatytais terminais.

85. Į programos vykdymo vertinimo ataskaitą įtraukiamos atitinkamų programų vykdymo taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimų išvados.

86. Ataskaita rengiama pagal nustatytą formą (17 pavyzdys).

17 pavyzdys

Programos vykdymo vertinimo ataskaita

Institucijos pavadinimas
Programos pavadinimas
Vertinimo periodas
1. Santrauka	Pateikiami svarbiausi ataskaitos klausimai, atsižvelgiant į programos specifiką.
2. Įžanga	Pateikiamos nuorodos į ankstesnius programos vertinimus arba tyrimus, nurodomos vertinimo priežastys, programos parinkimo vertinti kriterijai.
3. Vertinimo organizavimas	Apibūdinama, kaip buvo organizuotas vertinimo darbas, kad būtų aišku, kaip tarnyba gavo tam tikrus darbo rezultatus ir pateikė atitinkamas išvadas. Skyrius turi būti trumpas, pateikiama tik esminė informacija.
4. Vertinamo objekto apibūdinimas	Apimamos tokios sritys kaip programos istorija, tikslai, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, įstaigos organizacinė struktūra, vertinamo subjekto darbo rezultatai ir kt. Šio skyriaus paskirtis yra suteikti pagrindinę informaciją apie programą, kad būtų aiškus tolesnis ataskaitos tekstas. Informacija turi būti konkreti ir glausta.
5. Vertinimo rezultatai	Pateikiamos pastabos, gautos duomenų rinkimo metu (be tarnybos komentarų ir subjektyvios nuomonės).
6. Vertinimo išvados taupumo efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais	Tarnyba pateikia padarytas išvadas, remdamasi programų vykdymo taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo analizių ataskaitomis. Būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti, ar programa vykdoma taupiai, efektyviai ir rezultatyviai.
7. Rekomendacijos	Formuluojama, kokių tolesnių veiksmų turi būti imamasi. Veiksmų seka pateikiama prioriteto tvarka.
8. Priedai	Prieduose gali būti pateikiami detalūs naudotų metodų aprašymai bei kita, vidaus audito tarnybos požiūriu, svarbi informacija.

______________

Valstybės įmonių ir įstaigų

vidaus audito vadovo

1 priedas

IŠLAIDŲ ANALIZĖS METODAI PROGRAMOS VYKDYMO EFEKTYVUMUI PAGRĮSTI

I. IŠLAIDŲ IR REZULTATO VERTĖS ANALIZĖ

1. Išlaidų ir rezultato vertės analizė atliekama lyginant alternatyvių programų išlaidas ir gaunamų rezultatų vertę. Programų išlaidos ir rezultatų vertė išreiškiama pinigais. Vykdant alternatyvias programas, siekiama vienodo tikslo. Šiuo metodu reikia nustatyti:

1.1. ar programos naudingumo piniginė išraiška viršija išlaidas;

1.2. kurios programos išlaidų ir rezultato vertės santykis yra geriausias.

2. Programos, kurių šis santykis viršija vienetą, duoda vertę, t. y. rezultato vertė viršija išlaidas. Geriausias tas santykis, kuris yra didžiausias.

Pavyzdžiui, A atveju diskontuota rezultato vertė yra 135000 litų, o išlaidos – 100000 litų; B atveju atitinkamai – 98000 litų ir 91000 litų. Tuomet pagal išlaidų ir rezultato vertės analizę gaunamas santykis A atveju yra 1,35 (t. y. 1 litas išlaidų atitinka 1,35 lito rezultato vertės), o B atveju – 1,07. Didžiausias santykis nurodo, kad A atvejis yra geresnis.

	A	B
Rezultato vertė Išlaidos	135000 100000	98000 91000

II. IŠLAIDŲ PAGAL PROGRAMOS ĮGYVENDINAMUMĄ ANALIZĖ

3. Programos įgyvendinamumas analizuojamas siekiant nustatyti pačią geriausią alternatyvią programą, įgyvendinamą turimais ištekliais. Šio metodo dėka atkrinta tos alternatyvios programos, kurių išlaidos viršija tam tikslui skirtas lėšas. Tam, kad vidaus auditorius galėtų patikrinti tam tikras alternatyvas, alternatyvių programų išlaidos turi būti nustatytos tiksliai.

III. IŠLAIDŲ PAGAL PROGRAMOS REZULTATO NAUDINGUMĄ ANALIZĖ

4. Atliekant išlaidų pagal programos naudingumą analizę, alternatyvios programos yra įvertinamos pagal jų išlaidas ir programos rezultato naudingumą. Šis metodas yra naudojamas, kai yra žinomos išlaidos, bet nėra rodiklių arba vertinimo kriterijų norimiems rezultatams apskaičiuoti. Ši analizė gali būti labai naudinga atliekant preliminarias valdymo analizes (pvz., priimant sprendimus dėl darbuotojų skaičiaus arba paslaugų sumažinimo).

Be išlaidų, reikia įvertinti kiekvienos alternatyvios programos vykdymo galimumą ir naudingumą. Galimumas išreiškiamas skaičiais nuo 0 iki 1 (pvz., vidutinis galimumas yra lygus 0,5). Kiekvienos alternatyvios programos rezultato naudingumas, nurodantis skaičių skalėje rezultatą, yra išreikštas skaičiais nuo 1 iki 10 (pvz., 2 yra pusė naudos, kai rezultatas yra lygus 4). Po analizės apskaičiuojamas numatomas rezultato naudingumas, kuris yra lygus alternatyvios programos vykdymo galimumo ir naudingumo išraiškų sandaugai. Išlaidos pagal programos rezultato naudingumą atitinka alternatyvios programos išlaidų ir numatomo programos rezultato naudingumo išraiškos santykį. Geriausia yra ta alternatyva, kurios šis santykis yra mažiausias.

Pavyzdyje yra pateikiama alternatyvių programų išlaidų pagal programos rezultato naudingumą analizė, kuri atliekama nežinant vertinimo kriterijų. Šiuo atveju yra žinoma tik kiekvienos alternatyvios programos išlaidos, norimi, bet neišmatuojami rezultatai ir problemos, kurias programa turi padėti išspręsti. Taip pat yra žinoma, kad kiekvienos alternatyvios programos galimumas pasiekti norimą rezultatą ir išspręsti problemą skiriasi, bet vertė yra vienoda. Numatomas kiekvienos programos rezultato naudingumas yra apskaičiuojamas dauginant skaičius, išreiškiančius jos galimumą ir naudingumą (pvz.: I alternatyvos atveju skaičiavimai yra [(0,8*8)] + [(0,5*10)] = 11,4). Išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykis yra alternatyvių programų išlaidos, padalytos iš numatomo rezultato naudingumo (pvz., I atveju 9600/11,4). Šiame pavyzdyje reikia atsižvelgti į I alternatyvą dėl mažiausio gaunamo išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykio.

	ALTERNATYVOS
	I	II	III	IV
Galimumas pasiekti rezultatą	0,8	0,7	0,6	0,5
Galimumas panaikinti problemą	0,5	0,6	0,7	0,8
Pasiekto programos rezultato naudingumas	8	8	8	8
Problemos sumažinimo naudingumas	10	10	10	10
Numatomo programos rezultato naudingumas	11,4	11,6	11,8	12
Išlaidos	9600	23100	52500	82000
Išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykis (I/N)	842	1991	4449	6833

IV. VIENETO SAVIKAINOS ANALIZĖ

5. Vieneto savikainos analizė padeda palyginti alternatyvių programų atitinkamo rezultato vienetui panaudotas išlaidas ir naudojama tais atvejais, kai gaunamo rezultato negalima įvertinti pinigais. Vieneto savikaina yra apskaičiuojama programos išlaidas padalijant iš gauto rezultato arba darbo krūvio (pvz., išlaidos reikalingos vienam muitinės patikrinimui atlikti atitinkamoje Lietuvos dalyje). Vertinant alternatyvias programas, šis analizės metodas padeda išnagrinėti finansinius planuojamos veiklos privalumus ir trūkumus.

______________