LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EKOLOGINĖS ŽUVININKYSTĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 18 d. Nr. 3D-94
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti ES Tarybos 1991 m. birželio 24 d. reglamentą Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ ir IFOAM normas „Dėl ekologiškos produkcijos gamybos ir perdirbimo“,
tvirtinu Ekologinės žuvininkystės taisykles (pridedama).
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
Suderinta
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktorius
Kazimieras Lukauskas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-94
EKOLOGINĖS žuvininkystės TAISYKLĖS
(Parengta pagal Europos Sąjungos Tarybos 1991 m. birželio 24 d. reglamentą Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ ir IFOAM normas „Dėl ekologiškos produkcijos gamybos ir perdirbimo“.)
I. Bendrosios nuostatos
I skirsnis. Taikymo sritis
1. Ekologinės žuvininkystės taisyklės (toliau – taisyklės) nustato ekologiškų žuvininkystės produktų tvenkiniuose gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produktai, atitinkantys šių taisyklių reikalavimus, gali būti vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu
II skirsnis. Sąvokos
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ekologiški pašarai – augalinės, gyvūninės, mikrobinės ir cheminės kilmės produktai, pagaminti pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 reikalavimus.
Ekologiški žuvininkystės produktai– sertifikuoti žuvininkystės produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal šių taisyklių reikalavimus.
Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkis – ūkis, atitinkantis šių taisyklių reikalavimus.
Sertifikacijos įstaiga – juridinis asmuo, atliekantis sertifikavimo ir kontrolės procedūras pagal šių taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga patvirtina, kad produktas, gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.
Sertifikatas – pagal šias taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad identifikuotas produktas ar gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikatas suteikia teisę jame nurodytus produktus ženklinti atitinkamu produktų sertifikavimo ženklu.
Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga pripažįsta, kad sertifikuotas produktas ar gamybos procesas nebeatitinka nustatytų reikalavimų.
Genetiškai modifikuotas organizmas – organizmas (išskyrus žmogaus), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu.
Genetiškai modifikuotas produktas – medžiaga, kurios sudėtyje yra ar kuri susideda iš genetiškai modifikuotų organizmų, jų dalių ar iš genetiškai modifikuotų organizmų išskirtų medžiagų ir yra tiekiama į rinką.
Pagalbinės medžiagos – medžiagos, naudojamos ūkyje (trąšos, augalų apsaugos, žuvų priežiūros priemonės), išskyrus pastatų ar įrengimų valymo ir dezinfekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.
Paralelinė produkcija – tos pačios rūšies produkcija, gaminama ekologinės ir įprastinės gamybos padaliniuose viename gamybos objekte.
Pereinamasis laikotarpis – tai laikotarpis, per kurį ūkyje įdiegiama šių taisyklių reikalavimus atitinkantis gamybos būdas ir iš įprastinės ūkininkavimo sistemos pereinama į ekologinio ūkininkavimo sistemą. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti ūkį pateikimo data.
Realizavimas – produktų laikymas arba tiekimas prekybai, siūlymas pirkti, pardavimas, pristatymas arba bet kuris kitas jų tiekimas į rinką.
Sintetiniai pesticidai – sintetinės augalų apsaugos priemonės (herbicidai, fungicidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.)
Sintetinės trąšos – trąšos, gaminamos naudojant cheminius ar kitus procesus, kurių metu pasikeičia cheminė produktų sudėtis, išskyrus tuos atvejus, kai biologiniai ir fiziologiniai procesai vyksta natūraliai.
Sulaikymo periodas – žuvų negaudymo laikotarpis, privalomas panaudojus chemines ar veterinarines priemones.
Tvenkinių žuvininkystė – žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba žuvininkystės tvenkiniuose.
Vandens augalai – vandenyje augantys augalai, turintys ūkinę reikšmę, naudojami vandens gyvūnų kaip maistas, sudarantys substratą žuvų nerštui arba turintys reikšmę natūraliam vandens valymui. Vandens augalų naudojimui taikomos tos pačios Žuvininkystės įstatymo nuostatos, kaip ir žuvų išteklių naudojimui.
Ženklinimas – ženklinimo rekvizitų pateikimas ant prekės ir/ar prekės pakuotėje arba bendroje pakuotėje spausdinant, priklijuojant etiketę, pritvirtinant ženklą, reljefu ar kitokiu būdu.
Žuvininkystės tvenkinys – upės vagoje arba žemės paviršiaus įdauboje, iškasoje, pylimų apsuptame plote įrengtas vandens telkinys žuvims auginti ir veisti.
Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vandens vėžiagyviai ir moliuskai.
Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas bei perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.
Žuvų ištekliai – visos gėlųjų ir jūrų vandenų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams.
Žuvų išteklių apsauga ir atkūrimas – teisinių, techninių–materialinių ir finansinių priemonių, padedančių išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas, visuma.
II. Ekologiškų žuvininkystės produktų ir jų gamybos proceso sertifikavimas
III skirsnis. Bendrieji sertifikavimo principai
5. Ekologiškai pagamintus žuvininkystės produktus, jų gamybos procesą sertifikuoja ir kokybę kontroliuoja specializuotos sertifikacijos įstaigos, patvirtintos nustatyta tvarka.
6. Sertifikavimas atliekamas asmens, norinčio užsiimti ekologiškos žuvininkystės produkcijos auginimu, perdirbimu ar realizavimu (toliau – pareiškėjas), prašymu.
7. Pareiškėjas kasmet turi pateikti sertifikacijos įstaigai prašymą ir kitus dokumentus, susijusius su žuvininkystės produktų sertifikavimu.
8. Sertifikuojama žuvininkystės produkcija turi būti gaminama, perdirbama, realizuojama ir ženklinama pagal šių taisyklių reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus tikrinamas visas žuvininkystės produktų gamybos procesas ir produkcija, taip pat medžiagos, naudojamos ar gaminamos šio proceso metu.
9. Asmenys, auginantys, perdirbantys bei realizuojantys ekologišką žuvininkystės produkciją, privalo pildyti nustatytos formos ūkinės veiklos žurnalą. Prireikus jis pateikiamas kontroliuojantiems pareigūnams.
10. Asmenys, pradedantys ekologinę žuvininkystę, privalo sudaryti perspektyvinį planą, kuriame turi būti numatyta perėjimo į ekologinį ūkininkavimą trukmė, laipsniškumas ir apsirūpinimas pašarais. Šis planas kiekvienais metais turi būti peržiūrimas ir prireikus koreguojamas.
11. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkiuose buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, saugomos visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitos. Perkant ar parduodant ekologiškus produktus, dokumentuose turi būti nurodyta jų kilmė.
12. Jei dėl kokios nors priežasties šių taisyklių reikalavimų imama nesilaikyti, produkcijos gamintojas, perdirbėjas ar realizuotojas privalo nedelsdamas raštu informuoti sertifikavimą atlikusią sertifikacijos įstaigą.
IV SKIRSNIS. SERTIFIKAVIMO TVARKA
14. Pareiškėjas, norintis sertifikuoti savo pagamintą arba įsigytą žuvininkystės produkciją, sertifikacijos įstaigai pateikia prašymą, o prireikus ir papildomus dokumentus, susijusius su sertifikavimu. Sertifikacijos įstaiga nustato prašymo pateikimo formą bei papildomų dokumentų sąrašą.
15. Sertifikacijos įstaiga, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą, sudaro su juo sertifikavimo darbų atlikimo sutartį ir per 30 dienų priima sprendimą dėl sertifikavimo registracijos.
16. Sertifikacijos įstaiga kontroliuoja, ar pareiškėjas laikosi taisyklių. Jei yra būtina, atrenkami pavyzdžiai ir atliekami tyrimai.
17. Sertifikacijos įstaiga atlieka tikrinimo darbų rezultatų ekspertizę ir priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą informuojamas raštu per 15 dienų nuo jo priėmimo. Sertifikatas išduodamas nustatytais terminais.
18. Išdavus sertifikatą, pareiškėjas įtraukiamas į sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sąrašą, skelbiamą viešai.
20. Sertifikacijos įstaiga nuolatos kontroliuoja sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.
21. Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką dėl ekologinės gamybos ūkių bei įmonių, auginančių, perdirbančių ar realizuojančių ekologinę žuvininkystės produkciją, veiklos nustato sertifikacijos įstaiga.
V SKIRSNIS. DESERTIFIKAVIMAS IR KITOS SANKCIJOS
23. Sertifikacijos įstaiga turi teisę laikinai sustabdyti sertifikato galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas (įspėjimą, griežtą įspėjimą, pranešimą, nustatyti specialius terminus likviduoti pažeidimus, skirti papildomą tikrinimą), jeigu:
23.3. pakeista gamybos technologija ar atlikti kiti pakeitimai, neinformavus apie tai sertifikacijos įstaigos;
23.4. produkcijoje rastas didesnis užterštumo lygis nei nustatytas Lietuvos higienos normose HN 26-1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ ir HN 54-2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamas cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.
24. Nustačius taisyklių pažeidimus ar nesertifikuotų žuvininkystės produktų pardavimo kaip sertifikuotų atvejus, sertifikacijos įstaiga gali laikinai sustabdyti sertifikato galiojimą, bet ne ilgiau kaip vienai savaitei. Per šį laikotarpį sertifikacijos įstaiga turi priimti atitinkamą sprendimą.
25. Gamintojų, perdirbėjų, padariusių pakartotinius, tyčinius bei šiurkščius taisyklių pažeidimus, užauginta ar perdirbta produkcija yra desertifikuojama. Sertifikatas anuliuojamas laikotarpiui iki 5 metų. Šiuo laikotarpiu gamintojas negali ženklinti produkcijos ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.
III. Ekologiškų žuvininkystės produktų gamybos reikalavimAI
vi skirsnis. bendrieji reikalavimai
27. Ekologinės žuvininkystės pagrindiniai principai:
27.3. gera sveikatos priežiūra, gera aplinka ir minimalus stresas, mažėjantys susirgimo atvejai, gerinant žuvų gyvybingumą, atsižvelgiant į tai žuvų rūšiai būdingus psichologinius ir elgesio poreikius;
28. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti atkreiptas dėmesys į:
28.2. žuvų suleidimo tankį, žuvų sveikatą, žuvų gerovę (žemės ūkio ministro įsakymas 2001 m. gruodžio 19 d. Nr. 453 „ Dėl žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų“);
29. Tiesioginis žuvų auginimo tvenkinių apšvietimas, atsižvelgiant į žuvų rūšį, gali būti dirbtinai pratęstas, leidus sertifikacijos įstaigai. Šviesiojo laikotarpio trukmė – ne ilgesnė kaip 16 val. per parą.
30. Tvenkinių hidrotechnikos statiniai bei gamybos priemonės negali būti nudažyti ar impregnuoti medžiagomis, jei jų sudėtyje yra sintetinių ar cheminių priedų, sukeliančių žalingą poveikį gamtai ir žuvų aplinkai.
31. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti numatytos prevencinės priemonės, užkertančios galimybei žuvims išplaukti iš tvenkinių.
VII skirsnis. aplinkos sąlygų, taršos dydžių ir vandens kokybės reikalavimai
33. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką ir išsaugojant produkcijos kokybę.
34. Vanduo privalo būti neužterštas ir jo kokybė bei temperatūra privalo atitikti tai žuvų grupei keliamus reikalavimus vandeniui. Gaudomos iš tvenkinių žuvys privalo būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.
35. Pareiškėjas privalo pateikti sertifikacijos įstaigai aplinkos kokybės kontrolės planą, kuriame būtų aprašyti vandens kokybės parametrai, metodai ir jų nustatymo dažnumas. Vandens kokybės parametrai turi atitikti normatyvus, nurodytus žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 453 „Dėl žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų“.
36. Vandens valymas ir naudojami įrengimai vandens debitui palaikyti ar vandeniui išleisti privalo atitikti gamtosaugos kriterijus, numatytus Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087).
37. Ekologinės gamybos tvenkiniai gali būti:
37.1. ne arčiau kaip 70 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 3 000 mašinų per parą, ir ne arčiau kaip 150 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 7 000 mašinų per parą;
38. Tvenkinių, vandens kanalų valdymo strategija turi būti nukreipta į natūralios gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimą.
39. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje, kur galima, naudoti atsinaujinančius elektros šaltinius bei medžiagas, kurias galima perdirbti.
41. Rekomenduojama sudaryti sutartis su šalia esančiais ūkiais dėl dumblo panaudojimo laukuose, ypač ekologinės žuvininkystės gamybos ūkiuose.
VIII skirsnis. Perėjimas iš įprastinės žuvininkystės į ekologinės gamybos būdą
43. Perėjimas į ekologinės žuvininkystės gamybos būdą – tai procesas, kurio metu plėtojama gamyba, skatinanti ir išlaikanti akvaekosistemos gyvybingumą ir tęstinumą.
44. Perėjimas į ekologinės žuvininkystės gamybos sistemą turi vykti visame ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje.
Išimtis. Sertifikacijos įstaigai leidus, galima pereiti į ekologinės žuvininkystės gamybos būdą ir dalyje ūkio. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti priemonių planą, kuriame nurodyti veiksmai, užtikrinantys ekologinės produkcijos atskyrimą nuo įprastinės visuose gamybos proceso etapuose.
45. Asmenys, pradedantys ekologinį ūkininkavimą, privalo pildyti ūkinės veiklos žurnalą, kuriame būtų aiškus šių taisyklių reikalavimų vykdymas. Žurnalas turi būti pateikiamas kontrolę atliekantiems pareigūnams.
IX skirsnis. paralelinė produkcija
47. Jeigu ne visa gamyba pervedama į ekologinę gamybos sistemą tuo pačiu metu, turi būti:
47.1. atskiri žuvų auginimo tvenkiniai ekologiškai produkcijai ir įprastinei visuose gamybos etapuose;
48. Perėjimas iš ekologinės gamybos į įprastinę ūkininkavimo sistemą, kai ne visas ūkis prieš tai buvo sertifikuojamas, galimas tik prieš tai pranešus (raštu) sertifikacijos įstaigai. Grįžus į įprastinį ūkininkavimą be leidimo, sertifikacijos įstaiga gali ūkio sertifikavimą sustabdyti iki 5 metų.
X skirsnis. Pereinamasis laikotarpis
50. Perėjimas į ekologinės gamybos sistemą – tai procesas, kurio metu diegiama aplinkai palanki gamybos sistema, atsižvelgiant į žuvų gerovę, sveikatos priežiūrą ir kt. Pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas nuo prašymo padavimo datos sertifikacijos įstaigai iki to laiko, kai visi šių taisyklių reikalavimai yra visiškai įgyvendinami ūkyje.
51. Pagal šių taisyklių reikalavimus pereinamasis laikotarpis žuvininkystės produkcijai yra 2/3 žuvų gyvenimo, bet ne trumpesnis negu 12 mėn.
Išimtis. Sertifikacijos įstaiga gali nustatyti ankstesnę pereinamojo laikotarpio pradžią nei prašymo dėl ūkio ar įmonės sertifikavimo registravimo data.
XI SKIRSNIS. Veislės ir veisimas
56. Reproduktorių ir jauniklių žuvų būriai turi būti laikomi pagal šių taisyklių reikalavimus, tačiau reproduktoriai gali būti įsigyjami iš įprastinio ūkio naujai gamybai pradėti arba linijai pakeisti. Šiuo atveju reproduktoriai prieš veisimą turi būti laikomi 12 mėnesių.
57. Ekologiškų žuvų ikrų inkubaciją prižiūri personalas, turintis ne tik techninių žuvininkystės žinių, bet ir gerai išmanantis ekologinės gamybos reikalavimus.
58. Ikreliai turi būti patikrinti iš karto po apvaisinimo ir tikrinami periodiškai, kad būtų užtikrinta jų gyvybinė veikla.
59. Mailius gali būti transportuojamas, jei yra gyvybingas ir sveikas. Prieš transportuojant jis turi būti patikrinamas.
60. Transportavimas neturi sukelti nereikalingo streso žuvims. Transportavimo laikas turi būti minimalus, taip pat privaloma atžvelgti į žuvų kiekį ir masę transportavimo konteineryje. Deguonies kiekis turi būti kontroliuojamas visos kelionės metu. Turi būti sudarytos sąlygos deguonies lygio reguliavimui ir vengiama pernelyg didelių vandens temperatūros ir pH pokyčių.
61. Rekomenduojama:
62. Draudžiama veisti:
XII skirsnis. Pašarai ir pašarų priedai
64. Pašarai turi būti geros kokybės, parinkti kiekvienai žuvų rūšiai, tenkinantys žuvų organizmo poreikius.
65. Žuvys turi būti šeriamos 100 proc. ekologiškais pašarais arba maitintis natūraliu maistu. Kai nėra galimybės įsigyti sertifikuotų ekologiškų pašarų ar natūralių produktų, sertifikacijos įstaigai leidus, galima naudoti iki 5 proc. (sausos masės) įprastinių pašarų. Šeriant natūraliu maistu, turi būti laikomasi tų pačių Žuvininkystės įstatymo nuostatų kaip ir žuvų išteklių naudojimui.
66. Kombinuotųjų pašarų sudėtyje 50 proc. gyvūninės kilmės žaliavų turi sudaryti vandens gyvūnų baltymai, kaip nurodyta ūkinės paskirties gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais veterinarijos reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 267 (Žin., 2002, Nr. 59-2408).
Išimtis. Jeigu nėra galimybės nurodytų reikalavimų įvykdyti, sertifikacijos įstaiga gali leisti 65–66 punktuose nurodytus parametrus laikinai pakeisti.
67. Pašarų normos turi būti nustatytos tokios, kad augaliniai ir/ar gyvūniniai pašarai tenkintų organizmo mitybos poreikių dalį.
69. Žuvis draudžiama šerti:
69.3. sintetiniais antioksidantais ir konservantais, karbamidu, pašarais, apdorotais cheminėmis medžiagomis, keičiančiomis spalvą, tirpumą ar pan., sintetinėmis amino rūgštimis;
69.7. kitomis medžiagomis, išvardytomis Pašarų teikimo į rinką taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 209 (Žin., 2000, Nr. 60-1787).
70. Vitaminai ir mineralinės medžiagos turi būti naudojamos tik natūralios kilmės. Sintetines arba nenatūralios kilmės medžiagas galima naudoti tik sertifikacijos įstaigai leidus.
71. Pašarų konservavimui leidžiama naudoti:
XIII skirsnis. Sveikata ir GerOVĖ
73. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti imtasi visų profilaktinių priemonių užkirsti kelią ligoms ir infekcijų plitimui.
76. Įvykus ligos ar infekcijos protrūkiui, būtina nustatyti priežastis ir imtis visų priemonių užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje.
79. Vakcinavimas yra leidžiamas, jei regione kyla realus pavojus susirgti kokia nors infekcine liga ir jei kitu būdu išvengti ligos neįmanoma. Apie vakcinavimo būtinumą sprendžia apskrities ar rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas. Genetiškai pakeistos vakcinos draudžiamos. Privalomi skiepai leidžiami.
81. Sintetiniai medikamentai skiriami tik išimtiniais atvejais, jei kitais būdais išgydyti negalima arba reikia apsaugoti žuvis nuo skausmo ir kančių. Visą ligos eigą būtina surašyti į ekologinės žuvininkystės gamybos ūkinės veiklos žurnalą. Įrašai turi apimti:
81.2. detales apie gydymą ir jo trukmę, įskaitant vaistų vartojimo normą, būdą, dažnumą, koncentraciją;
82. Po gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais nustatomi tokie produkcijos vartojimo terminai:
82.1. produkcijos sulaikymo terminai turi būti dvigubai ilgesni už rekomenduojamą tam preparatui, bet ne trumpesni negu 48 dienos. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai rekomenduojamo produkcijos sulaikymo termino po gydymo, jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos;
82.3. nenormalios žuvų elgsenos atveju turi būti ištirta vandens kokybė ir prireikus pritaikyta žuvų poreikiams;
XIV skirsnis. žuvų gaudymas
84. Sertifikuotų ekologiškų žuvų gaudymas iš tvenkinių turi sukelti kuo mažesnį stresą ir būti pritaikytas tai žuvų rūšiai.
XV skirsnis. Transportavimas
89. Transportavimas žuvims negali sukelti bereikalingo streso, taip pat pavojaus susižeisti. Transportavimo įranga ir konstrukcijos negali turėti toksinio poveikio.
90. Transportavimo metu gamintojas būtinai turi atsižvelgti į:
91. Prieš transportavimą ir jo metu žuvims negalima duoti cheminių raminamųjų ar stimuliuojančių vaistų.
IV. EKOLOGIŠKŲ žuvų skerdimo (žudymo), produkcijos laikymo, Ūkinės veiklos žurnalo pildymo ir darbuotojų mokymo reikalavimai
XVI skirsnis. skerdimo (žudymo) Reikalavimai
93. Žuvys ir jų produktai turi būti identifikuojami visose gamybos, gabenimo, skerdimo ir realizacijos stadijose.
95. Skerdykla turi parengti priemonių, mažinančių žuvų patiriamą stresą, planą, patvirtintą sertifikacijos įstaigos.
99. Įranga, skirta apsvaiginimui ir užmušimui, turi veikti efektyviai ir greitai, kad žuvys nepatirtų streso.
101. Atsižvelgiant į žuvų rūšis, yra nustatomas:
103. Draudžiama:
XVII skirsnis. Ūkinės veiklos Žurnalas
105. Ūkinės veiklos žurnalas turi būti pildomas detaliai, aiškiai, tiksliai ir laiku visais gamybos etapais, laikantis šių taisyklių reikalavimų. Ūkinės veiklos žurnalas turi būti saugomas 5 metus ir prieinamas kontrolę atliekančiam pareigūnui.
106. Privalomi tokie bendrieji įrašai:
106.2. visų asmenų, atsakingų už atskiras procedūras ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje, sąrašas;
107. Privalomi ekologinės gamybos įrašai:
107.6. kiekiai ir kiti įrašai apie produkcijos parduotą kiekį (kiekis, parduotas tiesiogiai iš ūkio vartotojui, turi būti taip pat pažymėtas);
108. Specifiniai įrašai:
109. Privalomi šie veterinariniai įrašai:
109.2. detalus gydymo aprašymas, įskaitant datas, preparatų (medikamentų) panaudojimą, kiekį, pavadinimą (gamintoją), asmenį, kuris administravo gydymo procesą;
XVIII skirsnis. ekologiškų produktų laikymo, perdirbimo, REALIZACIJos, ženklinimo reikalavimai
110. Ekologiškų žuvininkystės produktų laikymo, perdirbimo, realizacijos ženklinimo reikalavimai nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375.
111. Realizacijos įmonėje žuvys turi būti laikomos geros kokybės vandenyje. Prieš pateikiant vartotojui, jos turi būti skerdžiamos (žudomos) pagal šiose taisyklėse XVI skirsnyje pateiktus reikalavimus.
Išimtis. Vartotojui pageidaujant, žuvys gali būti parduodamos gyvos.
XIX skirsnis. darbuotojų mokymo reikalavimai
XX skirsnis. tvenkinių, patalpų, įrengimų valymo ir dezinfekavimo reikalavimai
115. Gamintojas turi užtikrinti ekologiškų žuvininkystės produktų apsaugą nuo užteršimo neleidžiamomis medžiagomis visuose gamybos etapuose.
116. Ekologinės gamybos ūkiuose bei įmonėse būtina laikytis bendrųjų maisto higienos principų ir reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15-2001 „Maisto higiena“.
117. Vanduo ir medžiagos, išvardytos 3 priede, gali būti naudojamos tiesioginiam kontaktui su ekologiška produkcija.
118. Patalpos, įrengimai, transportas turi būti veiksmingai ir reguliariai valomi, kad būtų pašalinti medžiagų likučiai ir nešvarumai. Ganyklinius ir auginimo tvenkinius galima dezinfekuoti medžiagomis, išvardytomis šių taisyklių 3 priede. Žiemojimo tvenkiniai dezinfekuojami prieš tai iš jų pašalinus augmeniją, o iš kanalų – sąnašinį dumblą.
120. Ekologinės gamybos ūkyje ar įmonėje naudojamos valymo ir dezinfekavimo medžiagos turi būti registruojamos ūkinės veiklos žurnale.
121. Ekologinės gamybos ūkyje ar įmonėje svarbu išvengti kenkėjų atsiradimo, o jų naikinimas turi būti tik kraštutinė priemonė.
122. Kenkėjų naikinimui naudojamos priemonės ir būdai turi būti registruojami ūkinės veiklos žurnale.
123. Kenkėjams kontroliuoti ir naikinti gali būti taikomi šie metodai ir priemonės:
123.2. mechaniniai, fiziniai ir biologiniai metodai (garsas, ultragarsas, šviesa ir ultravioletinė šviesa, gaudyklės, temperatūra);
Ekologinių žuvininkystės taisyklių
1 priedas
TRĄŠų, LEIDŽIAMų NAUDOTI EKOLOGINĖS žuvininkystės ūkiuose, sąrašas
1. Organinės trąšos iš ekologinės gamybos ūkio:
gyvulių ir paukščių mėšlas;
srutos;
augalų liekanos ir žaliosios trąšos;
šiaudai ir kitos mulčiuoti naudojamos medžiagos;
kompostai.
2. Organinės trąšos, įvežtos iš kitų šaltinių:
mėšlas (išskyrus specializuotų didelių ūkių vištų ir galvijų mėšlą bei žmogaus fekalijas);
pjuvenos, medžio drožlės ir žievės (jei mediena nebuvo apdorota sintetinėmis medžiagomis);
kompostai, jei nebuvo naudoti sintetiniai priedai;
maisto pramonės ir buitinės maisto atliekos be sintetinių priedų (sunkiųjų metalų kiekis atliekose neturi viršyti: kadmio – 0,7, vario – 70, nikelio – 25, švino – 45, cinko – 200, gyvsidabrio – 0,4, bendro chromo – 70, chromo (VI) 0 mg/kg sausose medžiagose).
3. Mineralinės trąšos:
natūralios kilmės kalcio ir magnio karbonatai (pvz., klintys, kreida ir kt.);
natūralūs fosfatai (pvz., fosforitmilčiai), kai kadmio kiekis ne didesnis negu 90 mg/kg;
natūralios kalio trąšos (pvz., kainitas, silvinitas, kalio sulfatas, kalio magnezija ir kt.);
kalcio chloridas;
mikroelementai.
Ekologinių žuvininkystės taisyklių
2 priedas
Veterinarinių vaistų ir preparatų sąrašas
1. Vaistai ir preparatai, leidžiami vartoti be apribojimų:
1.2. Mineraliniai preparatai:
1.4. Vaistai nuo viduriavimo:
2. Riboto vartojimo vaistai:
Ekologinių žuvininkystės taisyklių
3 priedas
Tvenkinių ir įrangos priežiūros Bei dezinfekavimo medžiagų sąrašas
Natrio ir kalio muilas.
Kalio šarmas, natrio šarmas.
Vanduo ir garai.
Natrio hipochloritas.
Natūralios augalų esencijos.
Skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštys.
Formaldehidas.
Kalkių pienas.
Vandenilio peroksidas.
Natrio karbonatas.
______________