LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL LAIVŲ, KURIEMS REIKIA PAGALBOS, PRIĖMIMO Į PRIEGLOBSČIO VIETAS PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 30 d. Nr. V-133

Klaipėda

Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-655 „Dėl laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas“ (Žin., 2010, Nr. 135-6896) 2 punktą,

tvirtinu Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas planą (pridedama).

L. e. direktoriaus pareigas Robertinas Tarasevičius

SUDERINTA SUDERINTA

Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės

aplinkos ministerijos Karinių jūrų pajėgų

Klaipėdos regioninio aplinkos 2011-06-15 raštu Nr. IS-373

apsaugos departamento

2011-06-22 raštu

Nr. (9.13)-LV4-2541

PATVIRTINTA

Lietuvos saugios laivybos administracijos

direktoriaus

2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-133

LAIVŲ, KURIEMS REIKIA PAGALBOS, PRIĖMIMO Į PRIEGLOBSČIO VIETAS PLANAS

I. BENDROJI DALIS

1. Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijomis A.949(23) „Gairės dėl prieglobsčio vietų laivams, kuriems reikia pagalbos“ ir A.950(23) „Pagalbos jūroje tarnybos (MAS)“, Helsinkio Komisijos rekomendacija 31E/5 „Bendras Baltijos jūros rajono prieglobsčio vietų planas“.

2. Plano paskirtis – suderinti kompetentingų institucijų veiksmus tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus dėl Lietuvos jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse esančių laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas, siekiant pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti grėsmę žmonių gyvybei, laivybos saugumui ar išvengti žalingo poveikio aplinkai.

3. Planas taikomas, kai reikia pagalbos ir prieglobsčio prašo Lietuvos jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse esantis laivas.

4. Planas taip pat taikomas ir ne Lietuvos jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse esančiam laivui, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, Lietuvoje esančios prieglobsčio vietos suteikimas yra vienintelė galimybė laivui ar jo įgulai išvengti pavojaus.

5. Šiame Plane vartojamos sąvokos:

Prieglobsčio vietos – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 1–6 arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinis reidas.

Pagalbos prašantis laivas ar laivas, kuriam reikia pagalbos – laivas, esantis tokioje situacijoje, kai, nesuteikus pagalbos, jam gali grėsti žūtis ar yra navigacinis pavojus, ar pavojus jūros aplinkai, išskyrus situacijas, kai reikia gelbėti laive esančius asmenis.

Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 101-2300), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780) ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245).

6. Pagal šio Plano nuostatas vertinant esamą situaciją ir priimant sprendimus dėl prieglobsčio vietos suteikimo laivui, kompetentingos institucijos visais atvejais privalo atsižvelgti į galimą pavojų žmogaus gyvybei, o ypač:

6.1. kai laivas kelia pavojų aplinkiniams (esant gaisro, sprogimo, ar ypatingos taršos pavojui), reikia atkreipti dėmesį į galimą pavojų gelbėjančio laivo įgulos narių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbuotojų ar net Klaipėdos miesto gyventojų gyvybėms;

6.2. kai laive yra savanoriškai likę (kapitonas ar kiti įgulos nariai) ar laivą gelbėti atvykę (pvz., įvairūs ekspertai ar gelbėtojai) asmenys, reikia atkreipti dėmesį į galimą pavojų jų gyvybėms.

7. Planas netaikomas esant situacijoms, kai reikia gelbėti laive esančius asmenis. Tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planu (Žin., 2009, Nr. 119-5115).

8. Jei įvykis atitinka ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 29-1004), turi būti vadovaujamasi Valstybiniu ekstremalių situacijų valdymo planu (Žin., 2010, Nr. 125-6425).

9. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančio jūros rajono taršos atveju šis Planas taikomas tiek, kiek netrukdo Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano (Žin., 2009, Nr. 138-6099) vykdymui.

10. Planas taip pat nėra taikomas užsienio karo laivams.

II. KOMPETENTINGOS IR DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS

11. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) yra pagrindinė kompetentinga institucija, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – KRAAD) ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras (toliau – Centras) – pagalbinės kompetentingos institucijos, kurios pagal šiame Plane numatytą kiekvienos jų kompetenciją:

11.1. atlikusios situacijos įvertinimą, priima sprendimus dėl laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas;

11.2. ne rečiau kaip kartą per metus arba bet kuriuo metu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rengia reguliarius tarpusavio susitikimus, siekdamos pasikeisti žiniomis ir pagerinti priemones, taikomas priimant į prieglobsčio vietas laivus, kuriems reikalinga pagalba;

11.3. užtikrina, kad laivas būtų priimtas į prieglobsčio vietą, jei atlikus padėties įvertinimą nustatoma, kad priimti laivą yra geriausia, ką galima padaryti, siekiant išsaugoti žmonių gyvybes ar jūros aplinką.

12. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD) yra dalyvaujanti institucija.

III. PRIEGLOBSČIO VIETOS PRAŠANČIO LAIVO KAPITONO VEIKSMAI

13. Laivo kapitonas, prieš kreipdamasis pagalbos dėl prieglobsčio vietos suteikimo, jei reikia, kartu su laivo valdytoju ar turto gelbėtoju turi įvertinti galimas pasekmes pagal tai, ar:

13.1. laivas sustos ir liks toje pozicijoje;

13.2. laivas tęs savo planuotą reisą;

13.3. laivas bus laikomas naudojantis buksyru ar buksyruojamas tolyn nuo kranto.

Laivo kapitonas, priėmęs sprendimą prašyti prieglobsčio vietos, taip pat informuoja ir apie priežastis, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai pagal šio punkto nuostatas.

14. Laivo kapitonas prašymą dėl prieglobsčio vietos suteikimo pateikia Centrui, kurio kontaktai pateikti šio Plano 1 priede. Jeigu laivo kapitonui nežinomi Centro kontaktiniai duomenys ar toks prašymas gali būti pateiktas greičiau kitai institucijai, laivo kapitonas gali pateikti prašymą per bet kurią kitą įstaigą ar organizaciją. Tokiu atveju Centras pats susisiekia su laivo kapitonu.

15. Kartu su prašymu suteikti prieglobsčio vietą laivo kapitonas pateikia šią informaciją:

15.1. laivo pavadinimą, vėliavą, identifikavimo (IMO) numerį, laivo tipą ir matmenis, krovinio tipą ir kiekį, laivo faktinę grimzlę;

15.2. laivo agento Lietuvoje duomenis;

15.3. laivo savininko ir laivybos kompanijos duomenis;

15.4. laivo draudimo bendrovės duomenis, įskaitant P&I klubą;

15.5. tikslią laivo padėtį, greitį ir kursą;

15.6. aplinkos sąlygas;

15.7. kuro kiekį ir tipą laivo bunkeryje;

15.8. vežamų pavojingų ar taršių krovinių kiekį ir tipą;

15.9. prašymo priežastis ir kokios pagalbos reikia;

15.10. laivo ir jo pagrindinių mechanizmų būklę;

15.11. galimus pavojus žmonėms, aplinkai, kroviniui;

15.12. kokių veiksmų jau imtasi (pvz., susisiekta su turto gelbėtojais);

15.13. žmonių skaičių laive;

15.14. komunikacijos su laivu kontaktinius duomenis.

16. Laivo kapitonas privalo teikti ir kitą Centro prašomą informaciją.

17. Prašymo suteikti prieglobsčio vietą pateikimas neatleidžia laivo kapitono nuo prievolės rūpintis laivu, kroviniu ir žmonėmis laive ar prievolės pačiam imtis veiksmų, pavyzdžiui, laivo vilkimo ar laivo gelbėjimo sutarčių sudarymo, stabilizuojančių susidariusią padėtį.

IV. SPRENDIMO DĖL PRIEGLOBSČIO VIETOS LAIVUI SUTEIKIMO PRIĖMIMAS

18. Centras, gavęs laivo kapitono prašymą suteikti prieglobsčio vietą, nedelsdamas informuoja Administraciją ir KRAAD. Jų atstovų kontaktiniai duomenys nurodyti šio Plano 2 priede. Taip pat informuojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Uostas) kapitonas.

19. Pirminį situacijos įvertinimą ir rizikos laivo padėčiai, laivybai, žmonių gyvybei ar aplinkai laipsnio nustatymą dėl laivo priėmimo į prieglobsčio vietą atlieka Administracija kartu su Centru ir KRAAD.

20. Atlikus vertinimą, Administracijos vadovas kartu su Centro ir KRAAD atstovu turi:

20.1. patarti laivo kapitonui atlikti pirminius laivo stabilizavimo veiksmus;

20.2. išanalizuoti laivo incidento veiksnius ir planuoti laivo priėmimą į prieglobsčio vietą;

20.3. jei reikia, organizuoti vertinimo grupės nuvykimą į laivą, siekiant nustatyti rizikos dydį.

21. Administracijos vadovas, įvertinęs turimą informaciją apie laivo būklę, Centro, KRAAD ir Uosto kapitono siūlymus, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašančio laivo priėmimo į prieglobsčio vietą. Jeigu laive vežamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, toks sprendimas priimamas jį suderinus su Uosto kapitonu bei KRAAD atstovu.

22. Uosto kapitonas privalo neleisti prieglobsčio prašančiam laivui įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, jei:

22.1. laive vežami pavojingi kroviniai ir yra reali grėsmė, jog kils pavojus Klaipėdos miesto gyventojams ar aplinkai;

22.2. dėl to būtų ilgam sutrikdytas uosto darbas;

22.3. laivui, atsižvelgiant į jo matmenis, grimzlę, meteorologines sąlygas, matomumą, vėjo greitį ir kt., yra nustatyti apribojimai įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

23. Priimant sprendimą, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

23.1. galimybę priimti prieglobsčio prašantį laivą, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, laivo matmenis, grimzlę;

23.2. grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai, jūrinei aplinkai, pakrantei ir su tuo susijusiems interesams, kuri kiltų atsisakius priimti laivą į prieglobsčio vietą;

23.3. informaciją apie Lietuvos jūros pakrantę, kuri pateikta šio Plano 3 priede;

23.4. įtaką krovos operacijoms ir laivybai uoste, įskaitant potencialų akvatorijos užteršimą;

23.5. galimybę išsaugoti kiek įmanoma nepažeistą laivo korpusą ir krovinį;

23.6. turimas pajėgas, kurios išvardytos šio Plano 4 priede;

23.7. kitas svarbias aplinkybes, išvardytas šio Plano 5 priede.

24. Administracijos vadovui priėmus sprendimą suteikti laivui prieglobsčio vietą, informacija per Centrą nedelsiant pateikiama laivo kapitonui ir Uosto kapitonui.

25. Uosto kapitonas, gavęs Administracijos vadovo sprendimą suteikti laivui prieglobsčio vietą uoste, organizuoja laivo įplaukimą į uostą ir jo pastatymą prie krantinės.

26. Jeigu Administracijos vadovas, įvertinęs turimą informaciją apie laivo būklę, nusprendžia, jog nėra galimybės laivui suteikti prieglobsčio vietos, nurodo Centrui apie priimtą sprendimą nedelsiant informuoti laivo kapitoną ir kaimyninių valstybių, kurių interesai dėl pagalbos prašančio laivo gali būti pažeisti, koordinacinius gelbėjimo centrus.

V. TARPTAUTINIS VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

27. Kai prieglobsčio vieta negali būti suteikta dėl techninių kliūčių ar prieglobsčio vietos prašantis laivas yra arti kitos šalies laivų prieglobsčio vietos, Administracijos vadovas gali nurodyti Centrui kreiptis į kaimyninių šalių kompetentingas institucijas, kad jos suteiktų prieglobsčio vietą pagalbos prašančiam laivui.

28. Kitų valstybių kompetentingų institucijų pateikti prašymai priimti jų jurisdikcijos jūrų vandenyse esantį prieglobsčio prašantį laivą į Lietuvos jurisdikcijoje esančią prieglobsčio vietą nagrinėjami laikantis šio Plano nuostatų.

VI. FINANSINĖS GARANTIJOS IR ATSAKOMYBĖ

29. Kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl prieglobsčio vietos suteikimo, turi pareikalauti, kad laivo valdytojas, agentas arba kapitonas pateiktų draudimo dėl civilinės atsakomybės pažymėjimą ar pažymėjimus pagal tarptautinių konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, reikalavimus.

30. Draudimo pažymėjimo nebuvimas neatleidžia kompetentingų institucijų nuo padėties vertinimo ir sprendimo dėl prieglobsčio vietos suteikimo priėmimo ir nėra pakankama priežastis atsisakyti priimti laivą į prieglobsčio vietą.

31. Prieglobsčio paprašiusio ir jį gavusio laivo valdytojas apmoka išlaidas ir kompensuoja nuostolius, patirtus suteikiant prieglobstį laivui, įskaitant atitinkamus draudimo ir kitų finansinių garantijų reikalavimus.

32. Prieglobsčio paprašiusio ir jį gavusio laivo valdytojas Uosto kapitonui pateikia garantijas, kad išlaidos ir nuostoliai, patirti suteikiant prieglobstį laivui, bus atlyginti.

33. Prašymo suteikti prieglobsčio vietą pateikimas neatleidžia laivo kapitono ar laivo valdytojo nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

_________________

Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas plano

1 priedas

INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PAVOJAUS SIGNALŲ GAVIMĄ IR REAGAVIMĄ Į JUOS, IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras

Budėtojas, budintis visą parą (24/7/365).

Telefonai: +370 46 391 257;

+370 46 391 258.

Faksas +370 46 391259.

El. paštas mrcc@mil.lt.

_________________

Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas plano

2 priedas

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ, KURIOMS PAVESTA ĮVERTINTI PADĖTĮ IR PRIIMTI SPRENDIMĄ DĖL LAIVO, KURIAM REIKIA PAGALBOS, PRIĖMIMO ARBA ATSISAKYMO PRIIMTI Į PASIRINKTĄ PRIEGLOBSČIO VIETĄ, IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

Lietuvos saugios laivybos administracija

Pagrindinis kontaktinis asmuo – Evaldas Zacharevičius, direktorius.

Mob. 8 682 65 772.

Pakaitinis kontaktinis asmuo – Robertinas Tarasevičius, direktoriaus pavaduotojas.

Mob. 8 612 18 337.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

Pagrindinis kontaktinis asmuo – Raimondas Šatkauskas, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas.

Mob. 8 686 10 162.

Pakaitinis kontaktinis asmuo – Vidmantas Tilvikas, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojas.

Mob. 8 686 10 159.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras

Budėtojas, budintis visą parą (24/7/365).

Telefonai: +370 46 391 257;

+370 46 391 258.

Faksas +370 46 391259.

El. paštas mrcc@mil.lt.

Pagrindinis kontaktinis asmuo – Artūras Andrušaitis, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininkas.

Mob. 8 616 17 468.

Pakaitinis kontaktinis asmuo – Valdemaras Dima, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininko pavaduotojas.

Mob. 8 657 89 959.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Pagrindinis kontaktinis asmuo – Viktoras Lukoševičius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas.

Mob. 8 698 80 766.

Pakaitinis kontaktinis asmuo – Adomas Alekna, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas.

Mob. 8 682 54 753.

_________________

Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į

prieglobsčio vietas plano

3 priedas

INFORMACIJA APIE LIETUVOS JŪROS PAKRANTĘ IR DUOMENYS, KURIE PADĖTŲ ĮVERTINTI IR NEDELSIANT PRIIMTI SPRENDIMĄ DĖL PRIEGLOBSČIO VIETOS LAIVUI PARINKIMO, ĮSKAITANT APLINKOS, EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ IR GAMTOS SĄLYGŲ APRAŠYMĄ

Baltijos jūros Lietuvos kranto zona užima 92 km. Iš jų 52 km tenka Kuršių nerijai, kuri priklauso Neringos nacionaliniam parkui. Ne mažiau reikšminga rekreacijai ir likusi „žemyninė“ Baltijos jūros kranto dalis, kurioje yra Palangos, Girulių, Melnragės, Šventosios kurortiniai kompleksai bei Pajūrio regioninis parkas. Visa Lietuvos Baltijos jūros kranto atkarpa išsiskiria didele bioįvairove ir biologinių išteklių turtingumu. Čia praeina daugelio praeivių verslinių žuvų rūšių (lašišos, syko, stintos, žiobrio) migracijos trasos. Reikšmingos strimelės ir uoto nerštavietės, svarbūs verslinių jūrinių ir gėlavandenių žuvų žvejybos rajonai. Jūros priekrantės gamtinė būklė priklauso ir nuo unikalių ir turtingų dugno gyvūnų zoocenozių, kurios yra ne tik žuvų „ganyklos“, bet ir gamtinis biofiltras, lemiantis biologinės savivalos procesus, vandens ir dugno kokybę. Lietuvos priekrantėje yra tarptautinės reikšmės paukščių žiemovietės, saugotinos pagal tarptautines Ramsaro (1971 m.) ir Bonos (1985 m.) konvencijas bei Europos Tarybos nutarimų reikalavimus. Sutinkama nemažai retų gyvūnų ir augalų rūšių, kurios įtrauktos į saugotinų rūšių sąrašą – Lietuvos raudonąją knygą.

Baltijos jūros kranto zona santykinai skirstoma į septynis pagrindinius rajonus. Žemiau pateiktos šių rajonų charakteristikos pagal jautrumo komponentus galimiems naftos išsiliejimams.

1-ojo kranto rajono LIETUVOS–RUSIJOS siena, NIDA–JUODKRANTĖ charakteristika

KRANTAS

Seklus-smėlingas, stabilus (tranzitinis) kranto tipas. Atkarpos ilgis – 34 km.

Krantą sudaro santykinai status (vid. tga – 0,050), 2,2–3,4 m aukščio ir 45–65 m pločio paplūdimys, bei 5,5–7,5 m aukščio ir 9–150 m pločio apsauginis kopagūbris (Apk). Paplūdimio paviršiniame sąnašų sluoksnyje vyrauja kvarciniai vidutingrūdžiai smėliai (Md-0,60).

Krantodarą lemia išilginiai migraciniai srautai, kurių atstojamoji nukreipta į šiaurę. Sutvirtinant prieškopius pagrindinis vaidmuo tenka žolinei augmenijai. Nemažai yra ypač saugotinų, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą, augalų rūšių (pajūrinė zunda, pajūrinė širdažolė, laibastiebė viksva). Gausios ir endeminių augalų rūšių bendrijos (baltijinis putelis, baltijinė linažolė, baltijinė stoklė, sultingoji jūrsmiltė). Naftos išsiliejimo atveju ant augalų patekusi nafta pažeistų augalų bendrijas, o jų sunaikinimas suintensyvintų prieškopių ardymą.

Ši kranto zona yra Neringos nacionalinio parko ribose. Čia yra rekreaciniai-poilsiniai Nidos, Preilos, Pervalkos kurortai, kurių paplūdimiuose vasarą ilsisi tūkstančiai žmonių. Todėl šioje kranto zonoje didžiausias galimų naftos išsiliejimų pavojus (I rizikos laipsnis) būtų pavasario ir vasaros mėnesiais.

PAUKŠČIAI

Šiame rajone yra ypač jautrios naftos išsiliejimams tarptautinės reikšmės žiemojančių vandens paukščių būriavimosi vietos, kuriose ypač gausu paukščių žiemos mėnesiais. Todėl paplūdimio ir jūros akvatorijos užterštumas naftos produktais žiemos mėnesiais gali atnešti didelius nuostolius.

Laikinai (III rizikos grupė) vandens paukščių pagausėja pavasarinės bei vasarinės jūrinių ančių migracijos laikotarpiais (balandžio–gegužės bei liepos–rugpjūčio mėnesiais).

ŽUVYS

Šioje akvatorijos dalyje nėra ypač svarbių žuvų nerštaviečių, nors pavasarį ir vasaros pradžioje vietomis vyksta strimelės, uoto bei tobių nerštas. Jauniklių koncentracija nėra didelė, tačiau vasaros mėnesiais sugaunama II rizikos grupės upinės plekšnės, uoto ir stintos jauniklių. Didžiausios veislinių praeivių žuvų koncentracijos būna gegužės mėnesį (strimelė) bei liepos–rugpjūčio mėnesiais (starkis, karšis). Galimas naftos išsiliejimų poveikis žuvims šioje atkarpoje būtų vidutinės ir nedidelės rizikos laipsnio.

BENTOSAS, NEKTOBENTOSAS (ŽUVŲ MITYBINĖ BAZĖ)

Tarp žuvų mitybinių organizmų vyrauja gamaridų, miridų ir moliuskų (Macoma) bendrijos, kurioms naftos teršalai didžiausią žalą padarytų pavasario ir vasaros mėnesiais, kada čia vyksta žuvų jauniklių (plekšnės, uoto, stintos) maitinimasis.

2-ojo kranto rajono JUODKRANTĖ–ALKSNYNĖ charakteristika

KRANTAS

Stabilus su nežymia akumuliacija, seklus-smėlingas kranto tipas. Atkarpos ilgis – 10,5 km.

Krantą charakterizuoja status (vid. tgot – 0,086), platus – 50–70 m paplūdimys 7–14 m aukščio ir 80–50 m pločio defliacinių darbų suskaldytas apsauginis kopagūbris (Apk). Paplūdimio paviršiniame sąnašų sluoksnyje vyrauja kvarciniai vidutingrūdžiai ir stambiagrūdžiai smėliai (MD-0,64).

Krantodarą lemia išilginiai nešmenų srautai, daugiausia nukreipti į šiaurę.

Išlaikant apsauginį kopagūbrio stabilumą, didelę reikšmę turi žolinių augalų danga, tarp kurių yra ypač saugotinos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys (pajūrinė zunda, pajūrinė širdažolė, laibastiebė viksva) bei tipingo pajūrio kopų augalų bendrijos.

Kadangi ir šis rajonas (kaip ir 1-asis) yra Neringos nacionalinio parko ribose, o Juodkrantės kurortinio komplekso paplūdimiuose vasarą poilsiauja 1–3 tūkstančiai poilsiautojų, naftos išsiliejimų atveju (ypač vasaros metu) didžiausias rizikos laipsnis iškyla kranto zonai.

PAUKŠČIAI

Šiame rajone ypač svarbios tarptautinės reikšmės nuolatinės žiemojančių vandens paukščių būriavimosi vietos (nuo lapkričio iki kovo mėnesio), kuriems naftos teršalai gali padaryti žymių nuostolių.

ŽUVYS IR JŲ MITYBINĖ BAZĖ (BENTOSAS, NEKTOBENTOSAS)

Žuvų ir jų mitybinių organizmų hidrocenozėms teršalai pavojingiausi būtų pavasario ir vasaros mėnesiais. Galimi naftos išsiliejimai žiemos metu bei rugsėjo–spalio mėnesiais atneštų nuostolių verslinių praeivių žuvų – lašišų, žiobrių, stintų – ištekliams.

3-iojo kranto rajono ALKSNYNĖ–GIRULIAI charakteristika

KRANTAS

Akumuliacinis-technogeninis, seklus-smėlingas kranto tipas. Atkarpos ilgis – 13,5 km.

Kranto atkarpą (Kuršių nerijoje) Alksnynė–Kopgalis charakterizuoja palyginti status (tga – 0,066) 31–72 m pločio paplūdimys ir 4–14 m aukščio monolitinis apsauginis kopagūbris (APk).

Žemyninėje kranto atkarpoje atkarpos Klaipėda–Giruliai paplūdimys susiaurėja iki 25–50 m. Vyrauja 5–8 m aukščio ir 70–90 m pločio defliacinių daubų ir pralaužų suskaldytas apsauginis kopagūbris (APk).

Paplūdimio paviršius padengtas smulkiagrūdžiais ir vidutingrūdžiais kvarciniais smėliais (Md-0,42 mm).

Krantodarą lemia vyraujanti skersinė kranto atžvilgiu nešmenų pernaša, taip pat Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbų apimtys ir intensyvumas (dampingo rajonas jūroje). Šiame morfo-litodinaminiame rajone išskirtini ypač jautrūs naftos užterštumui Smiltynės, Melnragės, Girulių poilsio zonos paplūdimiai, kuriuose vasaros mėnesiais atostogauja 1–2 tūkstančiai poilsiautojų.

Išskirtina technogenizuota Klaipėdos uosto akvatorija ir prieš molų bei uosto įplaukos kanalą esanti kranto atkarpa. Galimu naftos išsiliejimo atveju išskirtina rekreacinių paplūdimių apsauga, taip pat uosto prieigų ir paties uosto akvatorijos apsauga nuo naftos užterštumo pavojaus.

ŽUVYS IR JŲ MITYBINĖ BAZĖ (BENTOSAS, NEKTOBENTOSAS)

Šis rajonas ypač reikšmingas, kadangi pro Klaipėdos uosto vartus (pavasarį ir rudenį) praeina verslinių žuvų (lašišų, šlakių, stintų, žiobrių, sykų) migracijos trasos į marias ir jūrą. Dalis šių žuvų rūšių įtrauktos į Lietuvos raudonosios knygos saugotinų rūšių sąrašą. Pavasario mėnesiais (kovą, balandį, gegužę) čia vyksta strimelių nerštas, o vasaros mėnesiais ir rudens pradžioje nustatytos didelės upinės plekšnės, uoto, stintos, žiobrio, starkio jauniklių koncentracijos. Žuvų produktyvumas (pagal sugavimo rodiklius) aukščiausias būna balandžio–gegužės (strimelė) ir liepos–rugpjūčio mėnesiais (starkis, karšis, žiobris). Šie metų sezonai išsiskiria ir žuvų mitybinės bazės išteklių turtingumu.

Naftos išsiliejimo atveju šiems gamtos komponentams balandžio–gegužės ir rugsėjo–spalio mėnesiais tenka didžiausia rizika, todėl neatidėliotinų priemonių pirmiausia reikėtų imtis žuvų migracijos kelių apsaugai, taip pat Kuršių marių ir Baltijos jūros žuvų išteklių išsaugojimui.

PAUKŠČIAI

Klaipėdos uosto prieigose yra mažųjų kirų maitinimosi (atsiganymo) vietos (liepos pabaiga–rugpjūčio mėn.). Laikinos vandens paukščių būriavimosi vietos šioje akvatorijoje gali susidaryti ir šaltais žiemos periodais bei pavasarinės–vasarinės jūrinių ančių migracijos laikotarpiu. Šiuo metu įvykę naftos išsiliejimai atneštų žymių nuostolių saugomoms vandens paukščių populiacijoms.

4-ojo kranto rajono GIRULIAI–KARKLĖ–NEMIRSETA charakteristika

KRANTAS

Stipriai išplaunamas-abrazinis kranto tipas. Atkarpos ilgis – 11,5 km.

Priekrantės dugną (nuo kranto iki 25 izobatės) daugiausia dengia moreniniai dariniai – priemolis, gargždas, žvirgždas, rieduliai. Smėlis kaupiasi tik intarpuose. Akvatorijai būdingas kalvotas-daubotas abrazinis dugno reljefas.

Morfo-litodinaminiame rajone išsiskiria du skirtingų dinaminių procesų kranto ruožai. Jautriausias intensyviai abraduojamas klifinis kranto tipas – Pajūrio regioninis parkas. Čia nėra apsaugos kopagūbrio, jį pakeičia aukštas, aktyvus, intensyviai abraduojamas nuošliaužinis (10–30 m aukščio) klifas. Abrazijos tempai (klifo atsitraukimas) vidutiniškai 1–1,5 m per metus.

Paplūdimys status (tgot – 0,078) ir siauras (15–34 m pločio). Jo paviršių dengia įvairiagrūdžiai smėliai, žvirgždas, gargždas ir rieduliai. Vidutinis sąnašų diametras (Md) svyruoja nuo 0,5 iki 3,5 mm. Krantodarą iš esmės nulemia abraziniai-banginiai procesai ir išilginiai migraciniai srautai.

Jūros akvatorija išsiskiria hidrobiontų bioįvairove, moliuskų, midijų biocenozių dominavimu, lemia intensyvius biologinius savivalos procesus ir turtingus, aktyviai išnaudojamus žuvų maitinimosi plotus.

Naftos išsiliejimai šioje zonoje didžiausią pavojų žuvininkystei sukeltų balandžio–gegužės ir rugpjūčio–spalio mėnesiais.

PAUKŠČIAI

Tarptautinės reikšmės mažųjų kirų kolonijoms liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje (atsigavimo periodas) naftos išsiliejimai atneštų didžiausius nuostolius. Šaltais žiemos periodais ir pavasarį šioje akvatorijoje gali būti dideli jūrinių ančių susibūrimai, kurioms išsiliejimų pavojus būtų ypač grėsmingas.

5-ojo kranto rajono NEMIRSETA–PALANGA charakteristika

KRANTAS

Seklus-smėlingas su nežymiu išplovimu kranto tipas. Atkarpos ilgis – 8,25 km.

Krantą charakterizuoja lėkštas (vid. tgot – 0,035) 46–90 m pločio paplūdimys ir 3,3–5,8 m aukščio, 80–100 m pločio defliacinių daubų ir pralaužų suskaidytas apsauginis kopagūbris.

Paplūdimio paviršiuje vyrauja smulkiagrūdžiai-vidutingrūdžiai smėliai (Md-0,24).

Krantodarą iš esmės lemia išilginiai migraciniai nešmenų srautai, kurių atstojamoji yra nukreipta į šiaurę. Nemažą įtaką krantodarai turi ir Palangos promenadinis tiltas. Jo poveikio rezultatas Birutės kopos ir Rąžės upelio kranto atkarpoje – akumuliacinis iškyšulys ir išplovimo įlanka.

Šiame rajone ypatingą reikšmę turi didžiausias Lietuvos pajūryje ištisus metus veikiantis pajūrio sanatorinis kurortas, kurio paplūdimiuose per metus ilsisi daugiau negu 11 500 poilsiautojų.

Dėl skurdžių birių nešmenų atsargų povandeniniame šlaite paplūdimys labai jautrus ne tik ekstremalioms gamtinėms situacijoms (stipriems štormams), kurių metu išplaunamas paplūdimys ir ardomas apsauginis kopagūbris, bet ir antropogeniniam poveikiui, ypač užterštumui naftos produktais.

Šioje kranto zonoje yra ypač vertingos 2 augalų rūšys, kurios įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai pajūrinė širdažolė ir pajūrinė narytžolė. Čia sutinkamos ir endeminės pajūrinio perluočio bendrijos. Lietuvos pajūriui būdingos augalų rūšys (muilinė guboja, pajūrinė smiltendė, pajūrinis eraičinas, skėtinė vanagė, smiltyninė viksva ir pilkasis šaukštis) ypač reikšmingos kopų stabilumui, nes jų išnykimas ar išnaikinimas sukeltų nestabdomus kopų ir kranto zonos ardymus.

Jūroje išskirtinė reikšmė tenka jūrinių dumblių furceliarijų kolonijoms, kurios kaip substratas pasitarnauja strimelių nerštui.

ŽUVYS

Šioje akvatorijoje yra ypač svarbios strimelių nerštavietės, daug uotų nerštaviečių, taip pat gausios jų jauniklių ir lervučių koncentracijos. Žiemą sutinkama nemažai upinės plekšnės jauniklių. Vasaros mėn. bei rudens pradžioje – nemažai strimelės, bretlingio, upinės plekšnės, uoto, stintos, žiobrio bei starkio jauniklių. Rudens pabaigoje bei žiemą gausiai sužvejojama stintų, o rugsėjo–spalio mėn. praeivių žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių, sykų). Didesnės šių žuvų koncentracijos būna prie Rąžės upelio žiočių. Didžiausios koncentracijos nustatytos pavasarį ir vasaros mėnesiais.

Akvatorija svarbi žuvininkystei, ypač balandžio–birželio mėnesiais, kai vyksta strimelių ir uotų nerštas, bei rugsėjo–spalio mėnesiais, kai jūros priekrantėje koncentruojasi praeivės žuvys, tarp jų įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą žuvų rūšys (lašiša, šlakis, žiobris, sykas).

BENTOSAS, NEKTOBENTOSAS (ŽUVŲ MITYBINĖ BAZĖ)

Bentosinių ir nektobentosinių gyvūnų bendrijos ypač turtingos bioįvairove ir produktyvumu. Vyrauja moliuskai – midijos, balansasai ir vėžiagyviai.

VANDENS PAUKŠČIAI

Šioje akvatorijos dalyje yra tarptautinės reikšmės, didžiausio rizikos laipsnio vandens paukščių – sibirinių gagų (globaliai nykstanti rūšis) – nuolatinės žiemovietės (gruodžio–kovo mėn.) bei tarptautinės reikšmės, vidutinio rizikos laipsnio mažųjų kirų šėrimosi vietos (liepos pabaigoje ir rugpjūčio mėn.). Žiemos mėnesiais čia nuolat būna gana dideli III rizikos grupės vandens paukščių susibūrimai. Laikinos šių paukščių būriavimosi vietos būna ir pavasarinės bei vasarinės ančių migracijos laikotarpiais (balandžio–gegužės bei liepos–rugpjūčio mėn.).

6-ojo kranto rajono PALANGA–OŠUPIS charakteristika

KRANTAS

Stabilus (tranzitinis), seklus-smėlingas kranto tipas. Atkarpos ilgis – 7,52 km.

Krantą formuoja lėkštas (vid. tga – 0,042) 37–50 m pločio paplūdimys ir 3,9–5,1 m aukščio, 100–120 m pločio defliacinių daubų ir pralaužų suskaidytas apsauginis kopagūbris.

Paplūdimio paviršių dengia kvarciniai vidutingrūdžiai-smulkiagrūdžiai smėliai (Md-0,21).

Krantodarą iš esmės lemia išilginiai migraciniai nešmenų srautai, kurių atstojamoji yra nukreipta į šiaurę.

Rajone išsiskiria Palangos–Ošupio kurortinė zona, kuri priklauso Palangos rekreacinei zonai.

Kranto zona jautri ne tik antropogeniniam poveikiui (ypač užterštumui naftos produktais), bet ir ekstremalių (uraganinių) štormų poveikiui. Jų metu dėl skurdžių smėlio atsargų povandeniniame šlaite išplaunamas paplūdimys ir ardomas apsauginis kopagūbris.

Kopų tvirtinimui ypač svarbūs žoliniai augalai. Šioje kranto zonoje auga į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys – pajūrinė širdažolė ir tamsiaplaukis skiautalūpis. Saugotini ir litoriniai endeminiai augalai – baltijinis putelis, baltijinė stokė ir sultingoji jūrasmiltė. Būdingiausių Baltijos pajūrio augalų bendrijas sudaro pajūrinis pelėžirnis, skėtinė vanagė ir pilkasis šaukštis.

Jūroje ypač jautrioss naftos užterštumui yra dumblių furceliarijų kolonijos, ant kurių neršia strimelės.

ŽUVYS IR JŲ MITYBINIAI ORGANIZMAI (BENTOSAS, NEKTOBENTOSAS)

Šioje jūros priekrantės dalyje vyksta intensyvi verslinių žuvų žvejyba, čia koncentruojasi daugelis verslinių žuvų ir jų jauniklių (stintos, strimelės, žiobriai, menkės, uotai, upinės plekšnės).

Strimelių nerštavietės kur kas mažesnės negu nerštavietės prie Karklės, gausu bretlingio bei stintos jauniklių. Praeivių žuvų koncentracijos bei bendra biomasė panaši kaip ir Nemirsetos–Palangos ruože.

Žuvininkystei ši akvatorija svarbiausia balandžio–birželio bei rugsėjo–spalio mėn.

Žuvų ganyklos ypač turtingos pavasario ir rudens mėnesiais.

VANDENS PAUKŠČIAI

Čia yra svarbios tarptautinės reikšmės didžiausio rizikos laipsnio mažųjų kirų būriavimosi vietos (liepos pabaigoje ir rugpjūčio mėn.). Žiemos mėnesiais čia būna reikšmingos vandens paukščių būriavimosi vietos. Laikini šios grupės susibūrimai būna ir pavasarinės bei vasarinės jūrinių ančių migracijos laikotarpiais (balandžio–gegužės bei liepos–rugpjūčio mėn.).

Įvertinus Baltijos jūros kranto zonos gamtinės aplinkos komponentų visumą bei jų jautrumą galimiems naftos išsiliejimams, darytina išvada, kad beveik visa Lietuvos kranto zona yra kurortinis-rekreacinis rajonas su gerais kvarcinio smėlio paplūdimiais, unikalia gamta ir landšaftais (kopomis, pušynais, gyvūnų ir augalų įvairove), palankiomis poilsiui klimatinėmis sąlygomis. Tai labai jautri ir ypač saugotina Baltijos jūros kranto atkarpa.

_________________

Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas plano

4 priedas

PAGALBAI, GELBĖJIMO DARBAMS IR KOVAI SU TARŠA TINKAMI

IŠTEKLIAI IR ĮRENGINIAI

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste besibazuojantys vilkikai

Nr.	Vilkiko pavadinimas, savininkas	Išorinės priešgaisrinės priemonės	Grimzlė (m)	PV galia, AG (kw)	Vilkimo galia (t)
1.	RVS-124 AB „Laivitė“	-	1,6	300 (220)	-
2.	RVS-125 AB „Laivitė“	-	1,6	300 (220)	-
3.	BIZONAS AB „KLASCO“	Vandens monitorius	4,5	2520 (1850)	30,0
4.	KLASCO-1 AB „KLASCO“	1200 m³/h Putokšlis 20 m³	4,6	4519 (3370)	55,0
5.	KLASCO-2 AB „KLASCO“	1200 m³/h Putokšlis m³	4,6	4519 (3370)	55,0
6.	PERKŪNAS AB „Vakarų laivų remontas“	Vandens monitorius	4,3	1200 (880)	16,9
7.	STUMBRAS KVJUD UAB „Towmar Smit Baltic“	600 m³/h Putokšlis 20 m³	4.7	4200(3132)	53,0
8.	TAK-1 UAB „Towmar Smit Baltic“	-	4,8	1740 (1280)	30,0
9.	TAK-2 UAB „Towmar Smit Baltic“	-	3,6	1000 (735)	20,0
10.	TAK-3 UAB „Towmar Smit Baltic“	-	3,6	1740 (1280)	25,0
11.	TAK-4 UAB „Towmar Smit Baltic“	-	4,8	1740 (1280)	25,0
12.	TAK-5 UAB „Towmar Smit Baltic“	-	4,8	1740 (1280)	35,0
13.	TAK-6 UAB „Towmar Smit Baltic“	600 m³/h Putokšlis 20 m³	4,5	4519 (3370)	56,0
14.	SMIT DANE UAB „Towmar Smit Baltic“	600 m³/h Putokšlis 20 m³	4,5	4934 (3628)	60,0
15.	TAK-9 UAB „Towmar Smit Baltic“	1200 m³/h Putokšlis 20 m³	5,0	3998 (2940)	50,0
16.	SOLL TENGIZ UAB „Smit Octo“	2 x 1400 m³/h Putokšlis 5 m³	5,8	3920 (2880)	60,0

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausanti įranga teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Metalinė barža „B-001“ ir „B-002“	Vieneto talpa – 50 m³ Matmenys: 16,3 x 4,3 x 1,23 m	2 vnt.
2.	Naftos surinkimo sistema „Foxtail AB2-6“	Šepetinė, pajėgumas – 8 m³/val.	1 kompl.
3.	Jėgainė „Lamor“	Galingumas – 53 kW, slėgis – 175 bar, srautas – 160 l/min.	3 vnt.
4.	Jūrinis kateris „Zunda“	Ilgis – 6,5 m, plotis – 2 m, grimzlė – 0,7 m, greitis – 30 mazgų	5 vnt.
5.	Boninė užtvara „Ro-beach boom“	Sekcijos ilgis – 10 m, viršvandeninė dalis – 300 mm, grimzlė – 350 mm	8 sekcijos
6.	Naftos produktų surinktuvas su jėgaine	Pajėgumas – 20 m³/val., svoris – 65 kg Plaukiojantis, šepetinis	5 kompl.
7.	Aukšto slėgio plovimo įranga	Slėgis – 200 bar, srautas – 0–30 l/min., galingumas – 15 kW, svoris – 8 kg	6 kompl.
8.	Naftos produktų surinktuvas „Terminator“	Slenkstinis, pajėgumas – 100 m³/val., svoris – 150 kg	3 kompl.
9.	Velkama minkšta talpa su oro pagalvėmis	Talpa – 10 m³	1 vnt.
10.	Ritė su 200 m RO-BOOM 1200 bonine užtvara	Sekcijos ilgis – 100 m, viršvandeninė dalis – 440 mm, grimzlė – 610 mm	3 vnt.
11.	Boninė užtvara „Troilboom GP900“	Sekcijos ilgis – 15 m, bendras ilgis – 800 m, viršvandeninė dalis – 300 mm, grimzlė – 600 mm	53 sekcijos
12.	Traluojama sistema naftos produktams	Ilgis – 60 m, surinkimo maišai – 3, svoris – 290 kg	2 kompl.
13.	Velkama vakuuminė jėgainė „Ro-Vac“ su talpa	Vakuuminė, našumas – 10 m³/val., talpa – 2 m³, svoris – 490 kg	1 kompl.
14.	Boninių užtvarų plovimo įranga RO-BOOM konteineryje	Slėgis – 190 bar, našumas – 20 l/min., galingumas – 6,7 kW, svoris – 2200 kg	1 kompl.
15.	Traktorius „Geležinis arklys“	Galia – 4 kW, svoris – 300 kg	6 vnt.
16.	Sudedamoji talpykla	Talpa – 4 m³	10 vnt.
17.	Jūrinis kateris „Zunda“	Ilgis – 9 m, greitis – 11 mazgų, galia – 2 x 67 kW, matmenys – 9 x 3 x 1,55 m, svoris – 4100 kg	1 vnt.
18.	Prietaisas akmenims valyti „Rock cleaner“	Šepetinis, pajėgumas – 2–20 m³/val.	6 kompl.
19.	Siurblys teršalams pumpuoti MSP 100	Pajėgumas – 140 m³/val., svoris – 27 kg	8 vnt.
20.	Dispergentų išpurškimo sistema „Zunda 1“	Pajėgumas – 40 m³/val., svoris – 120 kg	1 kompl.
21.	Daugiafunkcis griebtuvas LMS	Plaukiojantis, šepetinis, diskinis, našumas šepetinio – 60 m³/val., diskinio – 42 m³/val.	1 kompl.
22.	Šepetinis „Arctic“ griebtuvas LAS 125W/GT A-50 pump	Plaukiojantis, šepetinis, našumas – 50 m³/val., svoris – 1850 kg	1 kompl.
23.	Boninė užtvara „LOB900“	Ilgis – 800 m	1 vnt.
24.	Absorbcinės bonos su sorbento USVR užpildu, ŪRUS IR KO	Ilgis – 300 m	1 vnt.
25.	Maišai, kastuvai, šakės		113 vnt.
26.	Apsauginiai kostiumai nuo naftos teršalų		62 vnt.
27.	Absorbuojančios boninės užtvaros Ø200 mm		192 m
28.	Absorbuojančios boninės užtvaros Ø130 mm		108 m
29.	Dyzelinis aukšto spaudimo mobilus valymo komplektas	Slėgis – 200 bar, našumas – 15 l/min, svoris – 220 kg	1 vnt.
30.	Boninių užtvarų HDB 1200 papildomos įrangos komplektas konteineryje	Dyzelinė jėgainė, oro pūtikas, inkaravimo įranga, kreipiamoji boninėms užtvaroms	1 vnt.

Lietuvos kariuomenei priklausanti įranga teršimo incidentams jūros rajone likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Gelbėjimo ir paieškos laivas „Šakiai“	Ilgis – 56,4 m, plotis – 10,5 m, grimzlė – 4,65 m, greitis – 9,5 mazgų, bendra talpa teršalų kaupimui – 200 m³, naftos atskyrimo sistema – 2 tankai po 70 ir 90 m³	1 vnt.
2.	Plaukiojantis šepetinis griebtuvas su dviguba surinkimo sistema su tinklu	Našumas – 100 m³/val., matmenys – 2,9 x 2 x 1,2 m, svoris – 240 kg	2 kompl.
3.	Energijos blokas	50 kW jėgainė „Lamor“	2 vnt.
4.	Krovininės hidraulinės žarnos	50 kW	2 vnt.
5.	Boninė užtvara RO BOOM 2000	Sekcijų skaičius – 8 vnt., sekcijos ilgis – 50 m, bendras ilgis – 400 m, viršvandeninė dalis – 600 mm, grimzlė – 1100 mm, bangų aukštis 2–3 m, vėjo greitis – 20 m/s. komplektuojama konteineriuose	2 kont.
6.	Išsiurbimo sistema „Framo“	Slėgis – 315 bar, našumas – 750, 180 ir 180 m³/val., galingumas – 176 kW	2 vnt.
7.	Buksyrinis stulpas RO-BOOM 2000		1 vnt.
8.	50 kW jėgainė LAMOR	Galingumas – 53 kW, slėgis – 175 bar, srautas – 160 l/min.	4 vnt.
9.	Ritė su RO-BOOM 1500 bonine užtvara	Sekcijų skaičius – 16 vnt., sekcijos ilgis – 50 m; ilgis ritėje – 200 m; viršvandeninė dalis – 500 mm; grimzlė – 700 mm; bangų aukštis 2–3 m, vėjo greitis – 20 m/s	4 ritės
10.	Naftos produktų rinktuvas TERMINATOR	Slenkstinis, pajėgumas – 100 m³/val., svoris – 150 kg	4 vnt.
11.	Velkamoji minkšta talpykla su oro pagalvėmis	Talpa – 10 m³	2 vnt.
12.	10 kW jėgainė		2 vnt.
13.	Naftos produktų rinktuvas RO-SKIM 1500	Integruotas slenkstinis, našumas – 100 m³/val., matmenys – 1,5 x 1,1 x 0,6 m, svoris – 125 kg	1 vnt.
14.	Gelbėjimo ir paieškos laivo „Šakiai“ dispergentų purkštuvų komplektas		1 kompl.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai priklausanti įranga teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Pakrančių apsaugos laivas „Madeleine“	Ilgis – 22,4 m, plotis – 5,4 m, grimzlė – 1,7 m, greitis – 10 mazgų	1 vnt.
2.	Griebtuvas VIKOMA su jėgaine	Diskinis, našumas – 17,5 m³/val., svoris – 56 kg	1 vnt.

Neringos savivaldybei priklausantis materialusis turtas teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Absorbciniai bonai su sorbento USVR užpildu, ŪRUS IR KO	Ilgis – 200 m	1 vnt.
2.	Tentinis katerio uždangalas		2 vnt.
3.	Kilblokai		2 vnt.
4.	Jūriniai kateriai ir varikliai	Ilgis – 6,5 m, plotis – 2 m, grimzlė – 0,7 m, greitis – 30 mazgų	2 vnt.
5.	Boninė užtvara RO-BEACH BOOM	Sekcijos ilgis – 10 m, viršvandeninė dalis – 300 mm, grimzlė – 350 mm	2 vnt.
6.	Peristaltinis siurblys	Slėgis – 3 bar, našumas – 20 m³/val., svoris – 55 kg	2 vnt.
7.	Naftos produktų rinktuvas su jėgaine „Miniskimmer“	Plaukiojantis, šepetinis, našumas – 20 m³/val., svoris – 65 kg	2 vnt.
8.	Aukšto slėgio plovimo įranga	Slėgis – 200 bar, srautas – 0–30 l/min., galingumas – 15 kW, svoris – 8 kg	2 vnt.
9.	Velkamoji minkšta talpykla	Talpa – 10 m³, matmenys – 9,5 x 2,2 x 0,05 m	2 vnt.
10.	Ritė su žarnomis		2 vnt.
11.	Traluojama naftos produktų surinkimo sistema	Ilgis – 60 m, surinkimo maišai – 3, svoris – 290 kg	1 vnt.
12.	Traktorius	Galia – 4 kW, svoris – 300 kg	2 vnt.
13.	Sudedamoji talpykla	Talpa – 4 m³	4 vnt.
14.	Maišai, kastuvai, šakės		40 kompl.
15.	Apsaugos nuo naftos teršalų kostiumai		40 vnt.
16.	Prietaisas akmenims valyti	Šepetinis, pajėgumas – 2–20 m³/val.	2 vnt.
17.	Boninė užtvara „Troilboom“	Ilgis – 105 m	1 vnt.

_________________

Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas plano

5 priedas

SVARBIOS APLINKYBĖS, Į KURIAS TURI BŪTI ATSIŽVELGTA PRIIMANT SPRENDIMĄ DĖL PRIEGLOBSČIO VIETOS LAIVUI SUTEIKIMO

1. Laivo tinkamumas plaukioti:

- Laivo plūdrumas.

- Laivo gramzdos.

- Laivo posvyris, diferentas.

- Laivo stovumo parametrai.

- Laivo jėgainės būklė.

- Elektros energijos tiekimas laive.

2. Krovinio tipas ir būklė, kiekis. Ar yra pavojingas krovinys?

3. Kuro, tepalų kiekis laive.

4. Kitų atsargų kiekis laive.

5. Atstumas ir apytikris plaukimo laikas iki prieglobsčio vietos.

6. Žmonių skaičius laive, jų būklė.

7. Ar laivas apdraustas? Laivo draudimo bendrovės duomenys. Finansinės garantijos dėl laivo priėmimo į prieglobsčio vietą.

8. Laivo agentas Lietuvoje.

9. Laivo kapitono ar laivybos kompanijos sutikimas plukdyti laivą į prieglobsčio vietą.

10. Ar laivas turi sudaręs komercinę sutartį su turto gelbėtojais? Informacija apie laivo kapitono ar turto gelbėtojų ketinimus.

11. Gelbėjimo veiksmų ir priemonių ištekliai. Galimos įvairių scenarijų pasekmės. Veiksmai, kurių jau yra imtasi.

12. Kitų rizikos faktorių parametrai (aplinkos ir socialiniai faktoriai, hidrometeorologinės ir navigacinės sąlygos).

_________________