LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL LAIKINŲJŲ IMPORTUOJAMŲ NEGYVŪNINIŲ MAISTO PREKIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO TAISYKLIŲ

2001 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 355

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1132 „Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 85-2547; 2001, Nr. 61-2190):

1. Tvirtinu Laikinąsias importuojamų negyvūninių maisto prekių mėginių ėmimo taisykles (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinei maisto produktų inspekcijai.

DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus

2001 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 355

LAIKINOSIOS IMPORTUOJAMŲ NEGYVŪNINIŲ MAISTO PREKIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių (toliau – prekių) mėginių ėmimą ir pristatymą į laboratoriją tyrimams.

2. Pagrindinės sąvokos:

Taškinis mėginys – nedidelis maisto prekės kiekis, paimtas pagal nustatytą tvarką iš vienos kontroliuojamos maisto prekių partijos vietos jungtiniam mėginiui sudaryti.

Jungtinis mėginys – maisto prekės kiekis, kurio reikia maisto prekės partijai patikrinti, imamas iš partijos pagal nustatytus reikalavimus ir taisykles, sudarytas iš taškinių mėginių. Jungtinis mėginys gaunamas, sudėjus taškinius mėginius į vieną ir pakankamai juos sumaišius. Tada iš jungtinio mėginio imamas reikalingas laboratorinio mėginio kiekis.

Laboratorinis mėginys – maisto prekės kiekis, kurio reikia laboratoriniam tyrimui.

Arbitražinis mėginys – jungtinio mėginio dalis, kuri paliekama importuotojui (ar jo atstovui) jo pageidavimu, skirta pakartotiniam tyrimui, iškilus nesutarimams dėl tyrimo rezultatų.

II. REIKALAVIMAI MĖGINIŲ PAĖMIMUI

4. Laboratorinis mėginys turi kuo tiksliau atspindėti kontroliuojamų maisto prekių partijos taršą, kitus privalomuosius rodiklius. Atrenkamų taškinių mėginių skaičius ir paėmimo vietos priklauso nuo kontroliuojamų maisto prekių partijos dydžio. Visi taškiniai mėginiai sumaišomi į vieną – gaunamas jungtinis mėginys, o iš šio mėginio paimamas tyrimams reikalingas kiekis – laboratorinis mėginys.

5. Fasuotų į indelius, skardines, pakelius, stiklainius, dėžutes maisto prekių jungtiniai mėginiai sudaromi iš neatidarytų, nepažeistų taros vienetų. Atrenkamų taškinių mėginių skaičius ir paėmimo vietos priklauso nuo kontroliuojamos partijos dydžio.

6. Gabenamojoje ar gamybinėje taroje nefasuotų maisto prekių jungtinis mėginys sudaromas iš taškinių mėginių, kurie paimami naudojant „voko“ principą pagal iliustraciją:

•		•
	•		Tara iki 15 t – 5 taškiniai mėginiai
•		•

•		•		•
	•		•		Tara nuo 15 iki 30 t – 8 taškiniai mėginiai
•		•		•

•		•		•		•
	•		•		•		Tara nuo 30 iki 50 t – 11 taškinių mėginių
•		•		•		•

7. Vaisių, daržovių, uogų ir grybų mėginių paėmimo normos cheminių teršalų (išskyrus pesticidų ir aflatoksinų) kontrolei:

7.1. fasuotų maisto prekių:

Partijos pakuočių skaičius	Taškinių mėginių (pakuočių) skaičius

Ne daugiau kaip 100	5
Nuo 101 iki 300	7
Nuo 301 iki 500	9
Nuo 501 iki 1000	10
Daugiau kaip 1000	15

7.2. nefasuotų maisto prekių:

Partijos masė, kg arba partijos vienetų skaičius	Jungtinio mėginio masė, kg arba vienetų skaičius ×

Ne daugiau kaip 200	10
Nuo 201 iki 300	20
Nuo 301 iki 500	30
Nuo 501 iki 1000	60
Daugiau kaip 1000	100

× Taškinio mėginio masė – 200–300 g. Jei tikrinami dideli vaisiai ir daržovės (kai vieneto masė daugiau kaip 2 kg), jungtiniam mėginiui imami mažiausiai 5 vnt.

7.3. laboratorinio mėginio masė ne mažesnė kaip:

grybų	- 1,0 kg;
lapinių daržovių	- 0,5 kg;
daržovių, vaisių, uogų	- 2,0 kg.

8. Vaisių, daržovių, uogų ir grybų mėginių paėmimo normos pesticidų kontrolei:

8.1. fasuotų maisto prekių:

Partijos pakuočių ar vienetų skaičius	Taškinių mėginių skaičius

Ne daugiau kaip 25	2
Nuo 26 iki 100	5
Daugiau kaip 100	10

Jei tikrinami dideli vaisiai ir daržovės (kai vieneto masė daugiau kaip 2 kg), jungtiniam mėginiui imami mažiausiai 5 vnt.

8.2. nefasuotų maisto prekių:

Partijos masė, kg	Taškinių mėginių skaičius×

Ne daugiau kaip 50	3
Nuo 51 iki 500	5
Daugiau kaip 500	10

× Taškinio mėginio masė – 200-500 g.

8.3. laboratorinio mėginio masė ne mažesnė kaip:

grybų, lapinių daržovių	- 1,5 kg;
daržovių, vaisių, uogų	- 3,0 kg.

9. Vaisių, daržovių, riešutų, grūdinių kultūrų mėginių paėmimo normos aflatoksinų kontrolei:

9.1. fasuotų maisto prekių:

Partijos pakuočių skaičius	Taškinių mėginių (pakuočių) skaičius

Ne daugiau kaip 100	5
Nuo 101 iki 300	7
Nuo 301 iki 500	9
Nuo 501 iki 1000	10
Daugiau kaip 1000	15

9.2. nefasuotų maisto prekių (išskyrus grūdų):

Partijos masė, t	Taškinių mėginių skaičius×

Ne daugiau kaip 0,1	10
Nuo 0,1 iki 0,2	15
Nuo 0,2 iki 0,5	20
Nuo 0,5 iki 1,0	30
Nuo 1,0 iki 2,0	40
Nuo 2,0 iki 5,0	60
Nuo 5,0 iki 10,0	80
Daugiau kaip 10,0	100

× Taškinio mėginio masė – 200–300 g.

Grūdų partijų:

Partijos masė, t	Taškinių mėginių skaičius×

Ne daugiau kaip 1	10
Nuo 1 iki 3	20
Nuo 3 iki 10	40
Nuo 10 iki 20	60
Daugiau kaip 20	100

× Taškinio mėginio masė – 200–500 g.

9.3. laboratorinio mėginio masė ne mažesnė kaip 5 kg.

10. Kavos, arbatos, prieskonių mėginių paėmimo normos:

10.1. fasuotų maisto prekių:

Partijos masė, t	Taškinių mėginių (pakuočių) skaičius

Ne daugiau kaip 100	5
Nuo 101 iki 300	7
Nuo 301 iki 500	9
Nuo 501 iki 1000	10
Daugiau kaip 1000	15

10.2. nefasuotų maisto prekių (gamybinė, gabenamoji tara, pvz., konteineriai):

Taros skaičius	Taškinių mėginių skaičius×

Nuo 1 iki 5	iš kiekvienos taros po 1
Nuo 6 iki 49	5
Nuo 50 iki 100	10 %
Daugiau kaip 100 (= n)	√n

× Taškinio mėginio masė – 100 g.

10.3. laboratorinio mėginio masė ne mažesnė kaip 0,5 kg.

11. Alkoholio produktų mėginių paėmimo normos:

11.1. etilo alokoholio mėginių paėmimas:

11.1.1. etilo alkoholio tikrinimui iš partijos atrenkama 10 % pakuočių vienetų (statinių, bidonų ar butelių), bet ne mažiau kaip 4,

11.1.2. kai etilo alkoholis gabenamas gabenamąja tara (pvz., cisternomis), kiekviena gabenamoji tara laikoma partija; imami ne mažiau kaip 4 taškiniai mėginiai; taškinio mėginio tūris – ne mažesnis kaip 200 cm³,

11.1.3. laboratorinio mėginio tūris – ne mažesnis kaip 3,0 dm³;

11.2. spiritinių gėrimų mėginių paėmimas:

11.2.1. iš partijos imami ne mažiau kaip 4 buteliai, o nefasuotų – 4 taškiniai mėginiai ne mažesni kaip po 200 cm³,

11.2.2. laboratorinio mėginio tūris:

degtinės, romo, viskio	- 2,0 dm³,
trauktinės, džino, balzamo,
likerio, kokteilio, aperityvo	- 2,0 dm³,
brendžio, konjako	- 2,0 dm³,
vermuto, vyno	- 4,5 dm³;

11.3. alaus mėginių paėmimo normos:

11.3.1. fasuoto (supilstyto į butelius, skardines ir kt.) alaus:

Partijos pakuočių skaičius	Taškinių mėginių (pakuočių) skaičius

Ne daugiau kaip 1200	5
Nuo 1201 iki 10000	8
Nuo 10001 iki 35000	8
Nuo 35001 iki 500000	13
Daugiau kaip 500000	13

11.3.2. nefasuoto (gabenamoji ar gamybinė tara) alaus:

Partijos gabenamosios ar gamybinės taros skaičius	Atrinktos tyrimui taros skaičius×

Nuo 2 iki 15	2
Nuo 16 iki 25	3
Daugiau kaip 25	5

× Iš kiekvienos talpos imami 2 taškiniai mėginiai po 500 cm³.

11.3.3. laboratorinio mėginio tūris ne mažesnis kaip 2,0 dm³.

12. Nealkoholinių gėrimų, sulčių mėginių paėmimo normos:

12.1. fasuotų gėrimų:

Partijos pakuočių skaičius	Taškinių mėginių (pakuočių) skaičius

Ne daugiau kaip 1200	5
Nuo 1201 iki 35000	8
Daugiau kaip 35000	13

12.2. nefasuotų gėrimų (gabenamoji ar gamybinė tara):

Partijos gabenamosios ar gamybinės taros skaičius	Atrinktos tyrimui taros skaičius×

Nuo 2 iki 15	2
Nuo 16 iki 25	3
Daugiau kaip 25	5

× Iš kiekvienos talpyklos imami 4 taškiniai mėginiai po 300 cm³.

12.3. laboratorinio mėginio tūris ne mažesnis kaip 2,0 dm³.

13. Augalinių aliejų ir riebalų mėginių paėmimo normos – pagal LST ISO 555:1997.

14. Konditerijos gaminių ir kitų negyvūninių maisto produktų mėginių paėmimo normos – pagal LST 1538:1998.

15. Maisto produktų mėginių paėmimo normos radionuklidų savitajam tūriniam aktyvumui nustatyti – pagal HN 72-1977.

16. Cukraus mėginių paėmimo normos – pagal Cukraus, skirto žmonėms vartoti, techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 110-3541).

17. Maisto produktų mėginių ėmimas ir ruošimas mikrobiologiniams tyrimams – pagal LST 1615:2000.

18. Greitai užšaldytų maisto produktų mėginių paėmimo normos – pagal Greitai užšaldytų maisto produktų techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 12-309).

19. Visais kitais nepaminėtais atvejais iš partijos imami ne mažiau kaip du taškiniai mėginiai, o laboratorinio mėginio masė (tūris) fizikiniams-cheminiams tyrimams – ne mažesnė kaip 2 kg (dm³), mikrobiologiniams – ne mažesnė kaip 1 kg (dm³).

20. Bendrieji mėginių ėmimo ir pristatymo tyrimams reikalavimai:

20.1. mėginius gali paimti asmenys, turintys įgaliojimą atlikti patikrinimą; asmenys turi nesirgti užkrečiamosiomis ligomis;

20.2. imant mėginius gali dalyvauti suinteresuotų šalių atstovai;

20.3. imant mėginius gali padėti kiti asmenys, tačiau atsakomybė tenka imančiajam;

20.4. mėginiai turi būti imami taip, kad nesukeltų mėginio bei produkto, iš kurio imamas mėginys, pokyčių;

20.5. mėginių ėmimui turi būti naudojamos specialios priemonės, pagamintos iš medžiagų, atsparių dezinfekavimui ir sterilizavimui, nesukeliančių mėginio pokyčių, atitinkančių HN 16 reikalavimus; priemonių paviršiai turi būti lygūs, kampai – užapvalinti; priemonės turi būti sausos, švarios, esant reikalui – sterilios; gali būti naudojamos vienkartinės priemonės;

20.6. iš jungtinio mėginio paimamas tyrimams reikalingas kiekis (lygus dvigubam laboratorinio mėginio kiekiui), kuris dalijamas į dvi dalis: viena dalis siunčiama laboratoriniam tyrimui, kita paliekama importuotojui (arbitražinis mėginys); mėginiai iš karto pakuojami (esant reikalui – sandariai uždaromi) į tarą ar pakuotes, apsaugančias mėginius nuo užteršimo ar kitokio pakenkimo laikant ir gabenant, kurios turi būti pagamintos iš netirpių, nehigroskopiškų medžiagų, nesukeliančių mėginio pokyčių (produkto cheminės sudėties, skonio, kvapo), atsparių dezinfekavimui ir sterilizavimui, esant reikalui – nelaidžių orui, skysčiams ar šviesai medžiagų; visos medžiagos turi atitikti HN 16 reikalavimus;

20.7. esant reikalui (jeigu tai nurodyta tyrimo metodikose), mėginiai konservuojami;

20.8. prie supakuoto mėginio pritvirtinama etiketė, kurioje nurodoma:

- produkto pavadinimas,

- partijos identifikavimo duomenys ir dydis,

- produkto pagaminimo data, galutinė tinkamumo vartoti ar realizavimo data (jei reikia),

- mėginio masė (tūris, kiekis),

- mėginių paėmimo data, esant reikalui – valanda,

- aplinkos temperatūra, jei ji turi įtakos produkto rodikliams,

- nurodymas, kokiems tyrimams siunčiamas (kokiu tikslu laikomas) mėginys,

- importuotojo (gamintojo, prekės savininko) identifikavimo duomenys;

- mėginius ėmusio vardas, pavardė, parašas;

20.9. supakuoti mėginiai plombuojami ar antspauduojami paėmimo vietoje taip, kad nepažeidus plombos (atspaudo) būtų neįmanoma atidaryti taros, pakeisti mėginio ar nuimti etiketės;

20.10. turi būti užpildyti du mėginių paėmimo akto egzemplioriai, forma patvirtinta Valstybinės veterinarijos tarnybos 1995 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-184 „Dėl bandinių lydraščių, jų paėmimo aktų ir rezultatų atsakymo suvienodinimo“; mėginiai (aktai) registruojami žurnale;

20.11. mėginiai gabenami ir laikomi taip, kad jų būklė nepakistų, apsaugoti nuo tiesioginės saulės šviesos, pašalinių kvapų ir kitokių nepageidaujamų poveikių.

21. Atsižvelgiant į produkto laikymo sąlygas, mėginiai turi būti laikomi ir gabenami tokioje temperatūroje:

ne greitai gendantys produktai	- aplinkos temperatūroje, bet ne aukštesnėje
	kaip 30 ^oC; /ir ne žemesnėje, kaip 0 ^oC/;
švieži ir atšaldyti produktai	- nuo 0 ^oC iki 4 ^oC;
sušaldyti produktai	- ne aukštesnėje kaip minus 18 ^oC.

22. Mėginiai pristatomi tyrimams kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 val.

______________