LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 46-2002 PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 406
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.8 punktu,
1. Tvirtinu aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46-2002 „Vandens kokybė. Skendinčių medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvo metodas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad LAND 46-2002 „Vandens kokybė. Skendinčių medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvo metodas“ įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 08 08
įsakymu Nr. 406
LAND 46–2002
1. Taikymo sritis
Šiame normatyviniame dokumente aprašytas skendinčių medžiagų kiekio nustatymo žaliame vandenyje, nuotekose metodas košiant pro stiklo pluošto koštuvą. Apatinė nustatymo riba yra apytiksliai 2 mg/l. Viršutinė riba nenustatyta.
Ne visi vandens mėginiai yra stabilūs, todėl skendinčių medžiagų kiekis priklauso nuo jų laikymo laiko, transportavimo būdo, pH vertės ir kitų faktorių. Ataskaitoje reikia pažymėti, jei rezultatai gauti analizuojant nestabilius mėginius.
Plūduriuojančios naftos ir kitų nesimaišančių organinių skysčių trukdžiai pateikti A priede.
Mėginius, turinčius daugiau nei 1 000 mg/l ištirpusių medžiagų, reikia specialiai apdoroti (žr. 7.6).
1 PASTABA. Nustatymo rezultatai priklauso nuo naudojamo koštuvo tipo (žr. 5.2), todėl koštuvo tipas turi būti tiksliai apibrėžtas.
2 PASTABA. Dalelių dydis įvairiuose mėginiuose būna labai skirtingas. Nėra koreliacijos tarp rezultatų, gautų su skirtingo porų diametro koštuvais, todėl negalima pateikti rezultatų, gautų naudojant vieno tipo koštuvus, perskaičiavimo faktoriaus į rezultatus, kuriuos gautume naudodami kito tipo koštuvus.
2. Apibrėžimai
Šiame normatyviniame dokumente vartojami šie apibrėžimai:
2.1. Skendinčios medžiagos
Medžiagos, pašalinamos košiant ar centrifuguojant, esant apibrėžtoms sąlygoms [ISO 6107:1989 4.24.3].
3. Principas
Naudojant košimo vakuume ar slėgyje įtaisą, mėginys nukošiamas pro stiklo pluošto koštuvą. Koštuvas yra džiovinamas 105 °C temperatūroje ir sveriant nustatoma sulaikytų ant koštuvo nuosėdų masė.
4. Aparatūra
4.1. Įranga košimui slėgyje ar vakuume, pritaikyta pasirinktiems koštuvams (žr. 4.2).
Membraninio košimo įrangoje daugeliu atvejų gali būti naudojami kitų tipų koštuvai. Plokštelė, prilaikanti koštuvą, turi būti pakankamai pralaidi, kad vanduo laisvai pratekėtų.
4.2. Borosilikatiniai, neturintys klijų, stiklo pluošto koštuvai. Koštuvai turi būti apvalūs, košimo įrangai tinkančio diametro (4.1). Tuščiojo mėginio masės praradimas turi būti mažesnis už 0,3 mg filtrui. Pageidautina, kad masė ploto vienetui būtų nuo 50 g/m2 iki 100 g/m2.
Masės praradimą košimo metu tikrinti, kaip aprašyta 7 skyriuje, vietoj mėginio imant 150 ml distiliuoto vandens. Atskirai tikrinti kiekvieną koštuvų dėžutę ar gamybinę partiją. Analizės jautrio sumažinimui naudoti tris atsitiktinai parinktus koštuvus.
PASTABA. Tam, kad būtų pašalintos vandenyje tirpios medžiagos, koštuvai gali būti perplaunami. Individualius ar mažo numerio (mažiau už 10) koštuvus perplauti, perkošiant per juos 150 ml distiliuoto vandens, ir džiovinti 105 °C temperatūroje mažiausiai 1 valandą.
Koštuvus galima gerai išplauti, pamerkiant juos keletui valandų distiliuotame vandenyje. Plovimo vandenį išpilti ir koštuvą džiovinti 105 °C temperatūroje mažiausiai 1 valandą arba pageidautina per naktį prieš naudojimą.
Skirtingų gamintojų stiklo pluošto koštuvai gali turėti šiek tiek skirtingas košimo charakteristikas. Analizės ataskaitoje nurodyti naudojamo koštuvo tipą ir jo gamintoją (žr. 9 skyrių).
5. Reagentai
5.1. Etaloninė mikrokristalinės celiuliozės suspensija, 500 mg/l. Atsverti 0,500 g (išdžiovintos) mikrokristalinės celiuliozės (C6H10O5)n, skirtos plonasluoksnei chromatografijai, arba ekvivalentas, kiekybiškai supilti į 1 000 ml matavimo kolbą ir praskiesti distiliuotu vandeniu iki žymės. Prieš vartojimą suspensiją gerai suplakti.
Ją galima laikyti mažiausiai 3 mėnesius.
PASTABA. Sausos medžiagos kiekį mikrokristalinėje celiuliozėje nustatyti, atskirai džiovinant mėginį džiovinimo spintoje 105 °C ± 2 °C temperatūroje.
5.2. Darbinė etaloninė suspensija, r = 50 mg/l.
Etaloninę suspensiją (žr. 5.1) plakti tol, kol taps vienalyte. Tuoj pat į 100 ml matavimo kolbą įpilti 100 ml ± 1 ml suspensijos. Atmatuotą tūrį kiekybiškai perpilti į 1 000 ml matavimo kolbą ir praskiesti distiliuotu vandeniu iki žymės. Prieš naudojimą suspensiją gerai suplakti. Ruošti kas dieną prieš darbą.
6. Mėginių ėmimas ir transportavimas
Mėginius imti, kaip aprašyta mėginių ėmimo nurodymuose, tokiuose kaip EN 25667-2. Pageidautina mėginius imti į permatomus indus. Vengti užpildyti indus pilnai, leisti maišytis ir plaktis mėginio inde.
Nustatant skendinčias medžiagas, mėginius analizuoti kaip galima greičiau, pageidautina per
4 valandas. Mėginius, kurių negalima analizuoti per 4 valandas, reikia laikyti tamsoje, 8 °C temperatūroje, jų neužšaldant. Pažymėti, jei mėginiai buvo laikomi daugiau nei 24 valandas. Mėginių, kuriuose nustatomos skendinčios medžiagos, nekonservuoti.
Jei mėginiai laikomi daugiau nei 4 valandas iki analizės pradžios, tai pažymėti analizės ataskaitoje. Taip pat nurodyti ir jų laikymo sąlygas.
7. Procedūra
7.2. Užtikrinti, kad koštuvai atitiktų reikalavimą, t. y. masės praradimas būtų mažesnis už 0,3 mg koštuvui.
7.3. Leisti koštuvui pasiekti drėgmės pusiausvyrą su oru, laikant jį prie analizinių svarstyklių, ir sverti 0,1 mg tikslumu (žr. 4.4). Norint išvengti užteršimo dulkėmis, koštuvą laikyti, pavyzdžiui, eksikatoriuje.
7.4. Koštuvą į košimo įrangos piltuvą (4.1) įdėti lygia puse į apačią ir prietaisą prijungti prie vakuumo (arba slėgio).
ĮSPĖJIMAS. Didelių stiklinių indų ištuštinimas gali sukelti pavojingus sprogimus, jei indas yra pažeistas, įbrėžtas ir pan. Užtikrinti, kad būtų laikomasi darbų saugos reikalavimų.
7.5. Indą su mėginiu stipriai suplakti ir tuoj pat vienu užmoju įpilti į matavimo cilindrą reikiamą mėginio tūrį.
Jei mėginys yra pilnai užpildytame inde, jį išmaišyti pilstant („pirmyn–atgal“) iš vieno indo į kitą. Antras indas turi būti sausas ir neužterštas.
Parinkti tokį mėginio tūrį, kad nuosėdų kiekis ant koštuvo būtų optimaliose masės nustatymo ribose nuo 5 mg iki 50 mg. Tačiau mėginio tūris turi būti ne didesnis už 1 litrą. Užtikrinti, kad sausų nuosėdų masė būtų mažiausiai 2 mg. Mėginio tūrį atmatuoti 2 % ar didesniu tikslumu. Mėginių tūrius, mažesnius už 25 ml, nustatyti sveriant.
7.6. Mėginį nukošti, matavimo cilindrą praplauti 20 ml distiliuoto vandens ir juo plauti koštuvą. Vidines piltuvo sieneles praplauti dar 20 ml distiliuoto vandens.
Jei mėginyje yra daugiau už 1 000 mg/l ištirpusių medžiagų, koštuvą pakartotinai praplautis tris kartus po 50 ml distiliuoto vandens. Būtinai praplauti koštuvo kraštus.
PASTABA. Paprastai košiama mažiau už 1 minutę. Tačiau kai kada vandenyje esančios dalelės užkemša koštuvo poras ar sumažina jų diametrą. Tai pailgina košimo laiką ir rezultatai priklauso nuo bandinio tūrio. Tokiu atveju nustatymą pakartoti su mažesniais tūriais. Tokie rezultatai turi būti atsargiai vertinami.
Vakuumą (ar slėgį) išjungti, kai koštuvas yra beveik sausas. Koštuvą atsargiai išimti iš piltuvėlio dviem pincetais lygiais galais. Koštuvą sulankstyti (jei norima). Koštuvą įstatyti į laikiklį (žr. 4.5) ir džiovinti spintoje (4.3) 105 °C ± 2 °C temperatūroje nuo vienos iki dviejų valandų. Koštuvą išimti iš spintos, prie svarstyklių leisti nusistovėti pusiausvyrai su oru ir sverti kaip prieš tai.
8. Kontrolė
Pakartoti analizės procedūrą (žr. 7 skyrių), vietoj mėginio imant 200 ml darbinės etaloninės suspensijos (žr. 5.2). Išgava turi būti 90 %–110 %.
9. Skaičiavimas
9.1. Skendinčių medžiagų koncentracija p miligramais litrui apskaičiuojama pagal lygtį:
čia:
p – skendinčių medžiagų koncentracija, miligramais litrui;
b – koštuvo masė po filtravimo, miligramais;
a – koštuvo masė prieš filtravimą, miligramais;
V – bandinio tūris, mililitrais. Jei bandinys buvo sveriamas, 1 g masę laikyti ekvivalentiška 1 ml tūrio.
9.2. Rezultatus, mažesnius už 2 mg/l, pateikti kaip „mažesni už 2 mg/l“, o kitus rezultatus, išreikštus miligramais litrui, dviem reikšminiais skaičiais.
Analizės ataskaitoje turi būti nuoroda į normatyvinį dokumentą ir šios aplinkybės:
10. Glaudumas
Skendinčių medžiagų kiekio nustatymo, kaip aprašyta šiame normatyviniame dokumente, duomenų glaudumas priklauso daugiau nuo mėginio prigimties nei nuo paties metodo. Be to, kai kurie trukdžiai, atsirandantys dėl paties naudojamo koštuvo, negali būti pašalinami.
Apskritai negalima įvertinti rezultatų atkuriamumo, nes yra neįmanoma atlikti tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų, naudojant atitinkamus natūralius vandenis, ir užtikrinti, kad laboratorijas pasiektų identiški mėginiai. Mėginiai, turintys gyvų organizmų ar gleivingų medžiagų (pavyzdžiui, polimerų), užkemšančių koštuvus, yra iš dalies jautrūs transportavimo ir analizės sąlygoms.
Tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose bandymuose (Švedijos aplinkos apsaugos agentūra 1992) 175 laboratorijos analizavo du mėginius, taip kaip aprašyta šiame normatyviniame dokumente. Buvo naudoti sintetiniai mėginiai, paruošti su kaolinu ir mikrokristaline celiulioze. 1 lentelėje pateikti rezultatai iliustruoja pasikartojamumą.
1 lentelė. Švedijos tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų rezultatai
|
|
1 bandinys |
2 bandinys |
| Priimtinų rezultatų skaičius |
171 |
172 |
| Vidutinė vertė |
961 mg/l |
790 mg/l |
| Standartinis nuokrypis |
41 mg/l |
36 mg/l |
| Variacijos koeficientas |
4,29% |
4,72% |
| Atmesti rezultatai |
4 |
3 |
2 lentelė. Vokietijos tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų rezultatai
|
Bandinys |
Laboratorijų skaičius |
Priimtini rezultatai |
Atmesti rezultatai |
Vidutinė vertė, mg/l |
Variacijos koeficientas, % |
| Mikrokristalinė celiuliozė, 10 mg/l |
8 |
32 |
0 |
9,95 |
9,0 |
| Mikrokristalinė celiuliozė, 100 mg/l |
8 |
32 |
0 |
96,6 |
7,8 |
| Mikrokristalinė celiuliozė, 500 mg/l |
7 |
26 |
6 |
499,5 |
3,5 |
| Kaolinas, 10 mg/l |
8 |
30 |
2 |
9,59 |
7,8 |
| Kaolinas, 100 mg/l |
8 |
32 |
0 |
92,4 |
7,5 |
| Kaolinas, 500 mg/l |
8 |
31 |
1 |
463,4 |
6,0 |
| Pluoštinė celiuliozė (pulpa), 10 mg/l |
7 |
28 |
0 |
10,3 |
8,3 |
| Pluoštinė celiuliozė (pulpa), 100 mg/l |
6 |
24 |
4 |
102,3 |
9,2 |
| Pluoštinė celiuliozė (pulpa), 500 mg/l |
7 |
28 |
0 |
474,1 |
13,6 |
| Mikrokristalinė celiuliozė: kaolinas, 1:1, 10 mg/l |
8 |
31 |
1 |
9,6 |
4,4 |
| Mikrokristalinė celiuliozė: kaolinas, 1:1, 50 mg/l |
8 |
30 |
2 |
49,9 |
1,7 |
| Mikrokristalinė celiuliozė: kaolinas, 1:1, 200 mg/l |
8 |
32 |
0 |
195,4 |
3,3 |
Bandiniai, turintys naftos ar kitų organinių skysčių
Nafta ar kiti plūduriuojantys organiniai skysčiai gali būti sulaikyti ant filtro ir tik iš dalies išgarinami džiovinant 105 °C temperatūroje. Tačiau plūduriuojanti nafta yra svarbi ir turi būti atskirai nustatyta, o nufiltruotose, vandeniu praplautose nuosėdose neturi būti naftos produktų. Tai galima atlikti pirmiausia praplaunant etanoliu, po to heksanu, o tik tada džiovinant 105 °C temperatūroje. Kai atliekama ši procedūra, tai turi būti pažymima analizės ataskaitoje, kadangi kai kurios medžiagos, skirtingai nei plūduriuojanti nafta, gali būti ekstrahuojamos.
Bibliografija