Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVYBĖS PRENATALINĖJE FAZĖJE APSAUGOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-337, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 135, 142 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1311 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-338, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-339
2013 m. spalio 14 d. Nr. 920
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 punkto 1, 2 ir 3 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui Nr. XIIP-337 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-337) ir su šiuo projektu susijusiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135, 142 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1311 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-338 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-338) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-339 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-339) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projektu Nr. XIIP-337 siaurinama moters teisė į privatų gyvenimą. Kelia abejonių Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principams ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai jurisprudencijai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimo Vo prieš Prancūziją Nr. 53924/00 80 punkte nurodoma, kad dar negimęs vaikas nėra įvardijamas kaip asmuo, kurio teisės yra saugomos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį, ir jei dar negimęs vaikas būtų pripažintas asmeniu, turinčiu teisę į gyvenimą, tai netiesiogiai ribotų motinos teises ir interesus.
1.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų normos, nustatančios vaiko prenatalinėje fazėje apsaugą, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas. Tačiau Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 rengėjai aiškinamajame rašte teigia, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo, saugančio gyvybę prenatalinėje fazėje. Atsižvelgiant į tai, abejonių kelia Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 nuostatos ir jų pagrindimas aiškinamajame rašte.
1.3. Įstatymo projekte Nr. XIIP-337 pateiktų sąvokų („vaikas prenatalinėje fazėje“, „pradėtas, bet dar negimęs vaikas“ ir kitų) turinys neatitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807) vartojamų sąvokų turinio.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnyje keliamų reikalavimų teisės akto turiniui: Įstatymo projekte Nr. XIIP-337 yra daug deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, kurios nesukuria apibrėžtų teisinių santykių, nenustato šių santykių dalyviams subjektinių teisių ir teisinių pareigų (pavyzdžiui, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 1 dalis), taip pat yra vertinamojo pobūdžio nuostatų (pavyzdžiui, „materialinės sąlygos yra sunkios“), tarpusavyje nesuderintų terminų (pavyzdžiui, „pašalpos“ ir „išmokos“, „socialinė globa“ ir „materialinė pagalba ir globa“), sąvokos vartojamos nenuosekliai.
1.4. Nutraukus nėštumą pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lieka nesureguliuota situacija, kai nusikalstamos veikos tyrimas nutrauktas ar nusikalstama veika neįrodyta, o nėštumas buvo nutrauktas dėl pagrįstų įtarimų, kad jis atsirado dėl nusikalstamų veikų. Taip pat nėra teisiškai aiški formuluotė „pagrįsti įtarimai“. Neaišku, ar sąlyga atlikti nėštumo nutraukimą atsirastų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 187 straipsnį įtariamajam įteikus pranešimą apie įtarimą.
1.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 6 straipsnio 6 dalies nuostata, kuri numato pareigą Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti reikalavimus gydytojams, turintiems teisę nutraukti nėštumą, yra perteklinė, nes gydytojo kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365) ir Lietuvos medicinos norma MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 (Žin., 2008, Nr. 35-1250), o verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją.
1.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 8 straipsnio nuostatos yra perteklinės, nes informacijos apie pacientą konfidencialumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425) 8 ir 9 straipsniuose.
1.7. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 1 straipsnyje nurodytą Įstatymo paskirtį, kaip perteklinis vertintinas Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 9 straipsnis, kuriuo siūloma reguliuoti vaiko prenatalinėje fazėje turtinių ir asmeninių neturtinių teisių klausimą. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 9 straipsnio nuostatos yra ne šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas, nes jomis reguliuojamas subjektų civilinis teisnumas ir veiksnumas, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kurį siūloma keisti Įstatymo projektu Nr. XIIP-339. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų viršenybė, išskyrus atvejus, kai pats Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų normos, nustatančios vaiko prenatalinėje fazėje apsaugą, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas“. Taigi neatsisakius Įstatymo projekto Nr. XIIP-337 9 straipsnio nuostatos, kiltų šios normos ir atitinkamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų taikymo klausimas.
1.8. Abejonių kelia Įstatymo projekto Nr. XIIP-337, Įstatymo projekto Nr. XIIP-338 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-339 (toliau – Įstatymų projektai) aiškinamojo rašto 5 ir 6 punktuose pateikti duomenys, kad priimti Įstatymų projektai neigiamų pasekmių ir įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Pažymėtina, kad Įstatymo projektais siūloma nustatyti iš esmės kitokias asmenų teisių ribas, be to, kriminalizuoti veikas, kurios pagal galiojantį reguliavimą nelaikomos nusikalstamomis. Siekiant visapusiškai įvertinti galimą Įstatymų projektų poveikį, manytina, kad aiškinamajame rašte turėtų būti nuodugniai išanalizuotos ir įvertintos galimos Įstatymų projektų pasekmės, pavyzdžiui, įvertintas galimas nelegalių nėštumų nutraukimų skaičius ir naujai kriminalizuotų veikų skaičiaus įtaka kriminogeninei situacijai.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. kovo 19 d. išvadoms „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135, 142 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1311 straipsniu įstatymo projekto“.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis