LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĖS (2005–2007 M.) IR EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS (2005 M.) PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2006 m. balandžio 14 d. Nr. A1-110

Vilnius

Atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalį bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) 1 punktu:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę (2005–2007 m.) programą.

1.2. Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę (2005 m.) programą.

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. A1-110

EUROPOS SĄJUNGA

Europos pabėgėlių fondas

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO

LIETUVOJE DAUGIAMETĖ PROGRAMA

(2005–2007 M.)

1. Valstybė narė: LIETUVA

2. Atsakinga institucija pagal 13 straipsnį arba EPF sprendimą (veikianti valstybės narės įstaiga arba nacionalinė viešoji įstaiga)

Atsakinga institucija, kaip apibrėžta Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnyje:

Pavadinimas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Adresas: A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, Lietuva

Atsakingo asmens pavardė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė

Asmuo ryšiams: Auksė Rėklaitytė

Asmens ryšiams pareigos: Europos socialinio fondo vyresnioji specialistė

Tel: +370 5 266 42 60

Faks.: +370 5 266 42 09

El. paštas: areklaityte@socmin.lt

Deleguota institucija, kaip apibrėžta Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnio 1 dalyje (jeigu taikoma)

(Pridėti oficialų dokumentą kuriuo atsakinga institucija perduoda pareigas įgyvendinti EPF veiksmus deleguotai institucijai)

Šis dokumentas pridedamas kaip priedas.

Pavadinimas: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Adresas: Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva

Atsakingo asmens pavardė: Agentūros direktorius Povilas Česonis

Asmuo ryšiams: Aistė Bartkevičienė

Asmens ryšiams pareigos: EPF projektų koordinatorė

Tel: +370 5 264 62 41

Faks.:+370 5 260 82 81

El. paštas: aiste.bartkeviciene@esf.lt

3. Padėtis valstybėje narėje

Pateikite esamos padėties valstybėje narėje aprašymą dėl Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje nurodytų tikslinių grupių asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklų.

3.1. 3 straipsnyje minimų tikslinių grupių padėties tendencijų nuo 2003 m. apžvalga ir trumpas prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir perkeltų asmenų socialinės padėties aprašymas (jeigu taikoma, pagalba integruojantis)

Anksčiau Lietuva daugumai prieglobsčio prašančių asmenų buvo tik tranzito šalis, o dabar palaipsniui tampa tikslu. 2003 m. Lietuvoje prieglobsčio prašė 644 užsieniečiai, 2004 m. – 458.

INFORMACIJA APIE PRIEGLOBSČIO PRAŠYMUS IR SU TUO SUSIJUSIUS SPRENDIMUS

Metai	Prieglobsčio prašiusių asmenų skaičius	Sprendimai dėl prieglobsčio
Metai	Prieglobsčio prašiusių asmenų skaičius	Suteiktas pabėgėlio statusas	Suteikta papildoma apsauga
2003 m.	644	3	417
2004 m.	458	12	407
2005 m.(per 9 mėn.)	335	4	268
Iš viso	1437	19	1092

Pabėgėlių struktūra. 2004 m. buvo pateikta 28,9 proc. prieglobsčio prašymų mažiau nei 2003 m. (644 prašymai). Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią prieglobsčio prašytojų dalį sudarė Rusijos Federacijos piliečiai (358 prašymai arba 78 proc., iš jų – 329 čečėnai), nors 2004 m. Rusijos Federacijos piliečiai pateikė net ketvirtadaliu mažiau prašymų nei 2003 m.(2004 m. – 358, 2003 m. – 481). Pagal tautybę didžiąją prieglobsčio prašytojų dalį sudaro čečėnų tautybės asmenys (73 proc. arba 311 prašymas). (Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos statistiniais duomenimis).

2004 m. atvyko 280 vyrų (62 proc.) ir 178 moterų (38 proc.). Pusė visų vyrų, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo nesukūrę šeimos, kai tuo tarpu daugelis moterų (93 proc.) atvyko su šeimomis. Iš esmės visos čečėnų kilmės moterys atvyko su šeimomis, tik 10 buvo netekėjusių (iš jų 3 – nelydimos nepilnametės). Dauguma jų neturi išsilavinimo arba labai žemo lygio išsilavinimą.

Pabėgėlių struktūra 2005 m. lapkričio 2 dieną.


Amžiaus grupė	Vyrai (absoliutus skaičius)		Moterys (absoliutus skaičius)		Iš viso (absoliutus skaičius)
0–4	22	6,91	33	10,37	55	17,29
5–17	42	13,2	34	10,69	76	23,89
40–59	124	38,99	62	19,49	186	58,49
60 ir vyresni >	1	0,3			1	0,3
Iš viso:	189		129		318	100%
Apgyvendinimas: – 43 asmenys apgyvendinti Pabradės užsieniečių registracijos centre; – 52 asmenys – Ruklos pabėgėlių priėmimo centre; – Privačiai apgyvendinti pagal Pabėgėlių integravimo programą: 174; – Privačiai apgyvendinti ne pagal Pabėgėlių integravimo programą 5 vietose: 44.

Priėmimo sąlygos Lietuvoje ir prieglobsčio procedūra

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2539) nustatyta užsieniečių apgyvendinimo Lietuvoje, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, tvarka. Įstatyme taip pat pateikiamas apgyvendinimo centrų apibrėžimas ir nustatomi prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo pagrindai įvairiais procedūros atlikimo etapais.

Šiuo metu Lietuvoje yra du prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo centrai:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, esantis Pabradėje, apytikriai 50 km nuo Vilniaus. Centras įkurtas 1996 m. Iki 2001 m. jis buvo naudojamas kaip sulaikymo centras nelegaliems migrantams ir prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo pradinis prieglobsčio suteikimo etapas. 2001 m. centras reorganizuotas ir jame taikomi du režimai:

a) sulaikymo režimas užsieniečiams, atvykusiems ir (ar) pasilikusiems šalyje nelegaliai; užsieniečiams, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį; bei prieglobsčio prašantiems asmenims, sulaikytiems dėl įvairių priežasčių teismo sprendimu;

b) atvirasis režimas prieglobsčio prašantiems asmenims (išskyrus nelydimus nepilnamečius), kurių prašymai dėl prieglobsčio nagrinėjami iš esmės (iki 3 mėnesių; terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams dėl objektyvių priežasčių arba priėmus sprendimą, kad valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kai prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės ir prieglobsčio prašantis asmuo apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre iki tol, kol jis (ji) perduodamas valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą). Migracijos departamentas gali spręsti dėl prieglobsčio prašančio asmens apgyvendinimo, jei jis (ji) atvyko į Lietuvos Respubliką legaliai.

Dabar Užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga statusą Lietuvoje turintiems užsieniečiams apgyvendinti.

Užsieniečių registracijos centras gali priimti iki 200 prieglobsčio prašančių asmenų ir 300 nelegalių migrantų ypatingu atveju. Iš tiesų centrą reikia rekonstruoti ar modernizuoti; ypač reikia plėsti jo socialinių ir psichologinių paslaugų teikimo sistemą.

Jei užsienietis gauna galutinį neigiamą sprendimą dėl jo (jos) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, parengiami dokumentai grįžimui į kilmės šalį. Jei nustatoma, kad užsienietis negali grįžti į savo kilmės šalį dėl pavojaus jo gyvybei ir laisvei, suteikiama papildoma apsauga ir išduodamas leidimas laikinai gyventi. Užsienietis apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

Pabėgėlių priėmimo centras, kurio steigėjas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra Rukloje, apie 120 km nuo Vilniaus. Pabėgėlių priėmimo centro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. A1-234 (Žin., 2005, Nr. 102-3795) nustatyta, kad centras yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius, bei įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją Centras taip pat atsakingas už laikiną nelydimų nepilnamečių apgyvendinimą, kol jų prašymai suteikti prieglobstį bus nustatyta tvarka išnagrinėti iš esmės. Centras turi specialias patalpas apgyvendinti ir socialinius darbuotojus, skirtus tėvų ar kitų teisėtų atstovų nelydimiems nepilnamečiams.

Pabėgėlių priėmimo centras įsteigtas 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pirmieji prieglobsčio prašantys asmenys jame apgyvendinti 1997 m. kovo mėn.

Finansinę paramą centrui steigti suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Baltijos ir Šiaurės šalims, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos vyriausybės.

Dabar centras glaudžiai bendradarbiauja su Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos pabėgėlių ar prieglobsčio prašančių asmenų centrais ir (ar) migracijos tarnybomis. Nuolat keičiamasi vizitais ir dalijamasi patirtimi priėmimo, socialinės integracijos ir integravimo į darbo rinką srityse.

Užsieniečiams teikiamos paslaugos

Abiejuose centruose prieglobsčio prašantiems asmenims teikiamos šios paslaugos:

– apgyvendinimo;

– maitinimo;

– pirminės sveikatos priežiūros (nemokamai; garantuoja valstybė);

– teisinės pagalbos (nemokamai; garantuoja valstybė);

– nepilnamečiams sudaroma galimybė lankyti vidurinę mokyklą;

– vertėjų (nemokamai; garantuoja valstybė);

– notarų paslaugos rengiant teisinius dokumentus (nemokamai; garantuoja valstybė);

– piniginės kompensacijos už naudojimąsi visuomeniniu transportu;

– piniginė išmoka smulkioms asmeninėms išlaidoms padengti.

Integracijos sąlygos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje socialinės politikos įgyvendinimą, integravimo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (Žin., 2004, Nr. 157-5741) patvirtino Lietuvos valstybinės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą (www. prieglobstis. lt/teises aktai). Programa taikoma pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta papildoma pagalba; pagal ją teikiamos šios socialinės paslaugos ir parama:

– vienkartinė įsikūrimo pašalpa;

– butų nuoma paramos gavėjams pagal programą;

– 190 val. lietuvių kalbos kursai;

– registracija darbo biržoje ir kita su įdarbinimu susijusi parama;

– parama, susijusi su vaikų darželiais ir mokyklomis, įskaitant galimybę finansuoti papildomas pamokas vaikams;

– parama, susijusi su privalomuoju sveikatos draudimu ir užtikrinanti paramos gavėjams visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas;

– mėnesinės piniginės pašalpos.

Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis 12 mėnesių socialinės integracijos programa apima: laikiną užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, apgyvendinimą (įskaitant buto nuomą ir būtiniausių baldų bei reikmenų įsigijimą už nustatytą sumą); švietimo organizavimą (190–290 val. lietuvių kalbos kursai suaugusiems, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymą); įdarbinimo organizavimą (pagalba susirandant darbą, perkvalifikavimas ir pan.); socialinę apsaugą (mėnesinė pašalpa būtiniausiems daiktams); sveikatos priežiūrą (asignavimai privalomajam sveikatos draudimui); visuomenės informavimą apie prieglobsčio suteikimą užsieniečiams siekiant užkirsti kelią jų izoliacijai bei visuomenės ksenofobijai, skatinti toleranciją.

Pabėgėlių integravimas į visuomenę

Prieglobsčio prašytojų skaičius nuolat didėja. 2000 m. prieglobstį ir valstybės paramą gavo 60 užsieniečių, 2001 m. – 129, 2002 m. – 185, 2003 m. – 356, 2004 m. – 404. 385 asmenys, 2004 m. gavę valstybės paramą socialinei integracijai, buvo iš Rusijos Federacijos, 13 – iš Afganistano, 1 iš Somalio, 1 iš Nigerijos ir 4 iš kitų šalių.

2004 m. integravimo programoje dalyvavo 404 prieglobstį gavę asmenys. Integravimą organizavo Kauno miesto savivaldybė (38 asmenys), Telšių socialinis centras – 4, Klaipėdos miesto savivaldybė – 54, Vilniaus miesto savivaldybė – 5, Vilniaus „Caritas“ – 3, Marijampolės miesto savivaldybė – 14, Elektrėnų savivaldybė – 12, VšĮ „Eupro“ – 140, Lietuvos Raudonasis Kryžius – 39, Pabėgėlių priėmimo centras – 27. Per pirmuosius tris 2005 m. ketvirčius integravimo programoje dalyvavo 257 prieglobstį gavę užsieniečiai.

2004 m. 25 užsieniečiai dalyvavo Kauno savivaldybės organizuotame integravimo procese, 30 – Klaipėdos, 12 – Vilniaus, 5 – Telšių, 7 – Elektrėnų, 2 – Veisiejų ir 1 – Lentvario.

Iš visų socialinės integracijos procese 2004 m. dalyvavusių užsieniečių 234 buvo suaugę, 50 – vaikai iki 3 m., 120 – nuo 3 iki 18 m.

Savanoriškas grįžimas

Savanoriško grąžinimo veikla buvo vykdoma Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir šios veiklos iki 2002 m. buvo finansuojamos Siaurės Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų donorų lėšomis. Po 2002 m. ši parama baigėsi, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nebuvo pasirengusi finansuoti savanoriško grąžinimo veiklos. Savanoriško grąžinimo veikla buvo atstatyta tik 2005 m. pradėjus bendrai finansuoti iš Europos pabėgėlių fondo lėšų.

3.2. Valstybės ištekliai, faktiškai išleisti priėmimo, prieglobsčio procedūroms, integracijos ir savanoriško grįžimo veikloms nuo 2003 m. pradžios

Priėmimui skirtos valstybės lėšos

Užsieniečių, apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre, išlaikymas visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Išlaidos kiekvienais metais šiek tiek skiriasi.

Bendrosios išlaikymo išlaidos:

2003 m. –	3 200 000 Lt	(927 536 Eur)
2004 m. –	2 935 900 Lt	(850 295 Eur)

Prieglobsčio prašančių asmenų priėmimas Užsieniečių registracijos centre taip pat visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto:

2003 m. –	1 380 123 Lt	(399 711 Eur)
2004 m. –	1 117 118 Lt	(323 538Eur)

Šios išlaidos apima sveikatos priežiūrą, maitinimą, mokestį už šildymą ir elektrą, pašalpas prieglobsčio prašantiems asmenims ir kt.

Prieglobsčio prašančių asmenų priėmimas Pabėgėlių priėmimo centre taip pat visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto. Bendrosios išlaikymo išlaidos:

2003 m. –	1 687 457 Lt	(489 118 Eur)
2004 m. –	1 619 900 Lt	(469 156 Eur)

Šios išlaidos apima sveikatos priežiūrą, maitinimą, mokestį už šildymą ir elektrą, pašalpas prieglobsčio ieškantiems asmenims ir kt.

Valstybė apmoka teisinės pagalbos ir vertimo paslaugas prieglobsčio ieškantiems asmenims:

2003 m. –	110 000 Lt	(31 884 Eur)
2004 m. –	110 000 Lt	(31 884 Eur)

Integravimui skirtos valstybės lėšos

Socialinio integravimo programą visiškai finansuoja valstybė. Kasmet finansuojama vis daugiau. 2003 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 1 450 000 litų 2004 m. – 4 270 000 litų. Vieno pabėgėlio integravimas kainuoja nuo 1700 iki 2500 litų. Integravimo programos trukmė – vieneri metai.

Bendrosios išlaidos pagal metus:

2003 m. –	1 450 000 Lt	(420 000 Eur)
2004 m. –	1 473 500 Lt	(427 102 Eur)

Savanoriškam grįžimui skirtos valstybės lėšos

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras 2004 m. įgyvendino projektą, kurį bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas. Projekto vertė – 286 188 Lt (82 886 eur.), Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų dalis – 80 692 Lt.

3.3. Pagrindiniai nacionalinio finansavimo remiamų (be EPF) veiksmų (projektų) rezultatai nuo 2003 m. įgyvendinant priėmimo, prieglobsčio procedūras, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklas. Prašome pateikti bendro tokių veiksmų (projektų) poveikio įvertinimą

Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai priėmimo srityje

Teisinės pagalbos prieglobsčio prašantiems asmenims projektas kartu su „Lietuvos Raudonuoju“ kryžiumi.

2005 m. Vidaus reikalų ministerija paskelbė konkursą teisinės pagalbos paslaugoms teikti prieglobsčio prašantiems asmenims. Konkursą laimėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kuriai buvo pervestos valstybės lėšos teisinės pagalbos paslaugoms teikti.

Šiam projektui įgyvendinti Lietuvos Raudonasis Kryžius pasamdė 2 etatinius ir 2 neetatinius teisininkus. Teisininkai teikia pro bono teisinę pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims tiek nuolat, tiek ypatingais atvejais konsultuodami sulaikymo ir priėmimo centruose, dalyvaudami pokalbiuose su prieglobsčio prašančiais asmenimis ir atstovaudami šių asmenų teisėms apeliacinėse instancijose.

Ši veikla įgyvendinama pagal Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Vidaus reikalų ministerijos sudarytą Paslaugų teikimo sutartį.

Minėto teisinės pagalbos projekto poveikis. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija padėjo įdiegti valstybės finansuojamos nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašantiems asmenims mechanizmą, todėl Lietuvoje jiems iš esmės užtikrinta nemokama teisinė pagalba. Tačiau norint pagerinti teisinės pagalbos kokybę ateityje būtina įgyvendinti kai kurias tikslines priemones. Teisininkams ir asmenims, priimantiems sprendimus dėl pabėgėlių, būtinas mokymas lyties, amžiaus, traumos ir kultūros aspektais. Antra, kad teisinės pagalbos mechanizmas būtų užtikrintas ir ateityje, būtina tobulinti teisininkų priėmimo dirbti su pabėgėliais sistemą. Be to, šiuo metu nėra užtikrinta teisinė pagalba integravimo srityje asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, gaunantiems papildomą pagalbą.

Vertimo paslaugos

2005 m. Vidaus reikalų ministerija paskelbė konkursą vertimo (žodžiu ir raštu) paslaugoms teikti asmenims, prašantiems prieglobsčio. Konkursą laimėjo viešoji įstaiga Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras.

Minėto vertimo paslaugų projekto poveikis. Lietuvoje prieglobsčio prašantiems asmenims prieinamos nemokamos vertimo (žodžiu ir raštu) paslaugos. Tačiau vertėjams ir asmenims, priimantiems sprendimus dėl pabėgėlių, būtinas mokymas lyties, amžiaus, traumos ir kultūros aspektais. Be to, šiuo metu nėra užtikrintas vertimo paslaugų teikimas integravimo srityje asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, gaunantiems papildomą pagalbą.

Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai integravimo srityje

Nevyriausybinių organizacijų veikla pabėgėlių integravimo srityje

2001–2004 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius ir „Caritas“ buvo pagrindinės nevyriausybinės organizacijos, veikusios pabėgėlių integravimo srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo nelengva įtraukti savivaldybes į prieglobstį gavusių užsieniečių integravimo veiklą pagal Vyriausybės patvirtintą šių asmenų integravimo programą. Tuo metu ministerijos bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ir „Caritas“ buvo labai svarbus surandant prieglobstį gavusiems užsieniečiams gyvenamąjį plotą ir teikiant su integravimu susijusias paslaugas, pvz., įregistruojant darbo biržoje, rūpinantis sveikatos draudimu, organizuojant mėnesinių pašalpų mokėjimą ir pan. 2003 m. į Vyriausybės finansuojamą Prieglobstį gavusių užsieniečių integravimo programą įsitraukus daugiau savivaldybių ir kitų organizacijų, Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Vilniaus „Caritas“ ėmė skirti daugiau dėmesio kitiems integravimo klausimams. Ši veikla apima: a) informacinius seminarus vietos bendruomenių pagrindiniams veikėjams; b) pabėgėlių moterų pagalbos centro veiklą; c) pabėgėlių socialinės klinikos projektą.

Minėto integracijos projekto poveikis:

– individualios integravimo programos (vidutiniškai 1 metų) laikotarpiu prieglobstį gavusiems užsieniečiams užtikrinama bazinė socialinė apsauga;

– pagal programą įgyvendinamos tikslinės priemonės (profesinio mokymo kursai, darbo vietų kūrimo priemonės) šiek tiek sumažino prieglobstį gavusių užsieniečių nedarbo lygį (numatoma atlikti šių asmenų užimtumo tyrimą, kuris turėtų pateikti konkrečių duomenų);

– programos įgyvendinimas padėjo iš dalies sumažinti judėjimą (persikėlimą), vykusį 2003-2004 m.

Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai savanoriško grįžimo srityje

Pastaruosius trejus metus nacionalinės institucijos nefinansavo jokių priemonių ir projektų savanoriško grįžimo srityje.

3.4. Pagrindiniai jūsų valstybėje bendrai Europos pabėgėlių fondo ankstesniais veiklos metais finansuotų veiksmų (projektų) rezultatai įgyvendinant priėmimo, prieglobsčio procedūras, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklas. Prašome pateikti bendro tokių veiksmų (projektų) poveikio įvertinimą

EPF finansuojamų projektų Lietuvoje pagrindiniai rezultatai

2004 m. Lietuva pradėjo dalyvauti Europos pabėgėlių fondo finansuojamoje ir remiamoje veikloje. 2004 m. Europos Komisija skyrė Lietuvos Respublikai 534 931,94 litus. Atsakinga institucija (kuri tuo metu buvo Vidaus reikalų ministerija), bendradarbiaudama su įkurta darbo grupe, organizavo konkursą ir atliko atrinktų projektų įgyvendinimo priežiūrą. 2004 m. Lietuvoje buvo įgyvendinami 6 projektai. Fondas finansavo tris veiklas:

1. priėmimo sąlygų – vienas projektas;

2. užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteikta bet kurios rūšies tarptautinė apsauga, integracija – keturi projektai;

3. užsieniečių, paprašiusių prieglobsčio Lietuvoje ir neturinčių teisės gauti tarptautinę apsaugą Lietuvoje, savanoriškas grįžimas ir reintegravimas – vienas projektas.

Pagrindinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgyvendinamo projekto priėmimo sąlygų srityje tikslas – didinti Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančių užsieniečių socialinį aktyvumą, mažinti įtampą ir priklausomybės, pasyvumo, institucionalizacijos ir depresijos jausmą. Pagal projektą dirba vienas socialinis darbuotojas, kurio pareiga -skatinti geresnį pabėgėlių poreikių supratimą, inicijuoti socialinę ir kultūrinę veiklą, nuolat teikti socialinę pagalbą ir papildomą humanitarinę pagalbą.

Projekto poveikis: užsieniečiai leidžia laiką centre prasmingiau, izoliacija ne taip neigiamai veikia jų psichologinę ir socialinę gerovę. Aktyviau įtraukiant gyventojus į įvairią kultūrinę, sportinę ir kitokią veiklą, mažėja depresija ir pasyvumas.

Per tris ketvirtadalius šio projekto laikotarpio beveik 100 prieglobsčio prašančių asmenų, gyvenančių Užsieniečių registracijos centre, buvo užtikrinta socialinė apsauga. Organizuoti 8 socialiniai renginiai. Per 100 asmenų aprūpinta medikamentais, higienos ir pašto reikmenimis. Vidutiniškai 4 kartus per mėnesį vyksta lietuvių kalbos ir kompiuterių kursai (po 3–8 žmones grupėje); sudarytos sąlygos piešti, siūti, sportuoti, skaityti.

Užsieniečių integracijai skirti keturi projektai daug prisidėjo prie užsieniečių, gavusių Lietuvos Respublikoje įvairių rūšių tarptautinę apsaugą, sėkmingo integravimo. Projektų veikla orientuota į pagrindines užimtumo sritis (konsultavimas socialiniais ir teisės klausimais, kursai įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje galimybių ir socialinių įgūdžių klausimais ir kt.), švietimą ir mokymą (lietuvių kalbos ir kompiuterių kursai, sąlygų piešti, siūti, sportuoti ir skaityti sudarymas, socialiniai ir kultūriniai renginiai ir kt.), sveikatos priežiūrą, apgyvendinimą, humaniškumo ir tolerancijos skleidimą tarp centro gyventojų ir vietos bendruomenėje. Pagrindinė tikslinė grupė – asmenys, kuriems pagal galiojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje suteikta kurios nors rūšies tarptautinė apsauga. Pirmenybė teikiama užsieniečiams, kuriems valstybės socialinė parama nebeteikiama, bet kurie tebėra sunkioje padėtyje ir kuriems tebe reikalinga pagalba (nepilnamečiai be suaugusių asmenų, vienišos motinos (tėvai) su mažamečiais vaikais, didelės šeimos ir kt.).

Pagal antrąjį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgyvendinamą užsieniečių integravimo projektą Kaune įsteigtas Pabėgėlių dienos centras. Centro veikla orientuota į profesinį mokymą ir kursus: teikiama informacija apie Lietuvos įstatymus, darbo rinką, užimtumą, socialinės apsaugos sistemą. Centro darbuotojai teikia socialines ir psichologines konsultacijas, organizuoja socialinę veiklą, veikia savaitgalio mokykla pabėgėlių vaikams ir jaunimui. Centre galima paskaityti spaudą, yra nedidelė biblioteka ir interneto ryšys.

Projekto poveikis: per tris ketvirtadalius šio projekto laikotarpio centre apsilankė iki 200 užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis; vidutiniškai po 10–15 lankytojų per dieną. Be to, organizuota 10 socialinių kultūrinių renginių, 4 susirinkimai aktualiems klausimams aptarti. Du kartus per savaitę vyksta lietuvių ir anglų kalbos, siuvimo (po 4–8 žmones grupėje) kursai. Dauguma centro lankytojų konsultuojami socialiniais ir teisės klausimais (apytikriai 100–150 žmonių).

Vilniaus „Caritas“ įgyvendinamo projekto tikslas – moterų integravimas. Platinama informacija apie Lietuvos darbo rinką, lavinami socialiniai ir profesiniai įgūdžiai (siuvimo kursai), suteikiama kvalifikacija ir iš dalies remiamos darbo vietos. Šiame projekte dalyvauja 10 moterų.

Projekto poveikis: moterims suteikiama praktinės informacijos apie darbo vietas, jos įgyja praktinės patirties, teikiama psichologinė pagalba, skatinama motyvacija ieškoti darbo. Po 16 savaičių trukmės siuvimo kursų 9 projekto dalyvės sėkmingai įgijo siuvėjos operatorės specialybę. Be to, įvyko 3 susitikimai galimybių įsidarbinti ir socialinių įgūdžių lavinimo klausimais.

Pabėgėlių priėmimo centro projektas skirtas sukurti nuolatinę užsieniečių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, profesinio orientavimo ir mokymo sistemą ir užtikrinti, kad jie taptų Lietuvos profesinio mokymo sistemos dalimi. Pagal projektą remiama darbo paieška, konsultavimas ir mokymas.

Projekto poveikis: socialinės integracijos programoje dalyvavo 29 prieglobstį gavę užsieniečiai. Jie buvo paprašyti užpildyti įvairius testus, kurių rezultatai padėjo sudaryti įdarbinimo planus ir nustatyti jų pasirengimo darbo rinkai lygį. Pastaruoju metu 14 užsieniečių turi pastovų darbą. Įsteigti 8 konsultaciniai karjeros centrai (1 Užsieniečių registracijos centre, 3 Kaune, 1 Klaipėdoje, 1 Telšiuose, 1 Ukmergėje ir 1 Alytuje).

Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro įgyvendinamas projektas skirtas įgyvendinti aktyvias asmenų bei šeimų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracijos priemones, didinti jų savarankiškumą. Pagal projektą suteikiamas gyvenamasis plotas, apmokamos komunalinių paslaugų sąskaitos, organizuojamas vaikų mokymas ir lietuvių kalbos kursai. Kita projekto dalis skirta formuoti teigiamą Klaipėdos regiono gyventojų ir politikų požiūrį į projekto dalyvius.

Projekto poveikis: mažinama užsieniečių priklausomybė, pailgėja socialinės integracijos terminas ir garantuojamos pastovios lėšos pragyvenimui. Projekte dalyvauja 7 prieglobstį gavusios šeimos (20 žmonių), kurioms iš dalies padengiamos nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos ir visiškai – lietuvių kalbos ir tarpkultūrinės komunikacijos kursai, vaikų auginimo ir mokymo išlaidos, socialinio draudimo įmokos. 8 užsieniečiai lankė 190 val. lietuvių kalbos kursus, 6 – kompiuterių kursus. Organizuoti 2 kultūriniai renginiai.

Pagal trečiąją EPF remiamą veiklą įgyvendinamas projektas – Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektas, kurio metu teikiama praktinė pagalba užsieniečiams, norintiems sugrįžti nuolat gyventi į savo kilmės šalį. Projekto metu teikiama informacija ir patarimai dėl grįžimo tvarkos; teikiama praktinė logistinė pagalba sugrįžti namo; įgyvendinamos reintegracijos priemonės kilmės šalyje.

Projekto poveikis: per tris ketvirtadalius šio projekto įgyvendinimo laikotarpio 22 užsieniečiai savanoriškai grįžo į Čečėniją, 6 į Pakistaną, 3 į Afganistaną ir 3 į Vietnamą. 38 užsieniečiams patarta sugrįžti į savo šalį arba sutvarkyti reikiamus dokumentus. Parengtos savanoriško grįžimo patvirtinimo formos (rusų, anglų ir lietuvių kalbomis) ir informacinis lapelis apie programą (4000 vnt.).

3.5. Priėmimo, prieglobsčio procedūrų, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklų įgyvendinimo jūsų šalyje trūkumų analizė

Poreikiai priėmimo srityje

Pagrindiniai trūkumai priėmimo srityje:

– Sudaryti priėmimo sąlygas ties Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos išorės sienomis ir pagerinti turimas laikino apgyvendinimo Lietuvoje patalpas vietos policijos padaliniuose.

– Socialinio aktyvumo iniciatyvos, skirtos mažinti socialinę įtampą, institucionalizaciją ir psichologinę depresiją apgyvendinimo centruose; bendros iniciatyvos kartu su vietos bendruomenėmis skatinant geresnį supratimą apie pabėgėlių poreikius ir savitarpio supratimą.

– Plėtoti reabilitacijos ir susijusias paslaugas (pvz., socialinis ir teisinis konsultavimas) siekiant patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio prašančių asmenų (nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų, vienišų motinų ar tėvų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, traumuotų, pagyvenusių asmenų, patyrusių kankinimus, išžaginimą ar kitą sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą asmenų) poreikius.

Kaip jau minėta, prieglobsčio prašantys asmenys Lietuvoje apgyvendinami dviejose centruose: Pabėgėlių priėmimo centre ir Užsieniečių registracijos centre (Nelydimi vaikai – tik Pabėgėlių priėmimo centre).

Tačiau nei pasienio kontrolės postuose ties išorės sienomis, nei vietos policijos padaliniuose nėra patalpų apgyvendinti prieglobsčio ieškančius asmenis laikotarpiui, kol bus priimtas oficialus Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio procedūros (pagal galiojančius teisės aktus, sprendimas turi būti priimtas per 48 val. nuo prieglobsčio prašymo gavimo momento). Nors praktiškai sprendimai priimami per 4–12 val., artimiausioje ateityje gali kilti problemų, jei Lietuvoje prieglobsčio prašančių asmenų skaičius padidės – ypač užsieniečių, prašančių prieglobsčio prie išorės sienų, skaičius.

Kita problema, kurią reikėtų spręsti tikslinės programos būdu – socialinis ir psichologinis konsultavimas atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Padėtis Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuriame dirba 10 socialinių darbuotojų ir psichologas, yra patenkinama, tačiau Pabradės užsieniečių registracijos centre šiuo metu neužtikrinamas reikiamas socialinis ir psichologinis konsultavimas. Pastarajame nėra nei socialinio darbuotojo, nei psichologo. Akivaizdu, kad galimybių prasmingai praleisti laiką priėmimo centruose nebuvimas ir izoliacija neigiamai veikia žmonių psichologinę ir socialinę gerovę. Šią sritį būtina tobulinti – patobulinti priėmimo tvarką ir sukurti malonesnę socialinę aplinką teikiant nuolatinę socialinę bei papildomą materialinę pagalbą bei tenkinant individualius centruose gyvenančių moterų, vyrų, mergaičių ir berniukų poreikius. Centruose būtinas profesionalus socialinis konsultavimas atsižvelgiant į lytį, amžių ir traumas, ypač Užsieniečių registracijos centre. Šios paslaugos prieglobsčio prašantiems asmenims turėtų užtikrinti šias galimybes:

– galimybę gauti socialines ir psichologines konsultacijas darbo valandomis ir ypatingais atvejais;

– pagalbą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas, pvz., vaikų mokymas, socialiniai kontaktai su vietos bendruomene ir pan.;

– skatinti socialinį aktyvumą: pvz., organizuoti kultūros renginius, sporto varžybas, sudaryti galimybę skaityti laikraščius ir literatūrą, pasinaudoti kitais informacijos šaltinius, įskaitant moterų ir vaikų socialinio aktyvumo veiklą;

– teikti tikslinę papildomą materialinę pagalbą (higienos reikmenis moterims, kūdikių maistą, pagalbą nėščioms ir ką tik pagimdžiusioms moterims) atlikus individualų situacijos įvertinimą ir atsižvelgiant į lyties, amžiaus ir traumos aspektus;

– nevyriausybinių organizacijų prieinamumas sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigose.

Poreikiai integravimo srityje

Anksčiau Lietuva daugeliui prieglobsčio prašančių asmenų buvo tik tranzito šalis pakeliui į Vakarus; dabar ji vis dažniau tampa tikslu. Kartu su augančiu užsieniečių skaičiumi daugėja ir problemų. Tai stabdo integravimo procesą. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė integracija vietos bendruomenėse – vienas iš pažeidžiamiausių Lietuvos prieglobsčio sistemos elementų.

Lietuvos poreikius šioje srityje sudaro būtinybė žymiai prisidėti prie sėkmingo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integravimo. Veikla šioje srityje turėtų būti orientuota į pagrindines užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, bendruomenių švietimo ir pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo sritis.

Be to, darbo biržos, teikdamos paslaugas, neatsižvelgia į specifinę trauminę prieglobstį gavusių asmenų patirtį bei amžiaus, traumines ir kultūrines implikacijas. Be to, nėra profesinio mokymo ir (ar) mokymo darbo vietoje, skirto specialiai prieglobstį gavusiems užsieniečiams. Dar viena priežastis, kodėl sunku įsijungti į Lietuvos darbo rinką -psichologinė našta, nes daugelis šeimų yra pabėgę nuo karo, bado ir depresijos. Vienerių metų nepakanka visiškai atgauti psichologinę pusiausvyrą. Be to, penkerių metų Lietuvos patirtis įgyvendinant integracijos programą parodė, kad vietos bendruomenės nepakankamai aktyviai dalyvauja integravimo procese ir stinga socialinio bendravimo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių bei vietos žmonių.

Tai pagrindinės priežastys, kodėl prieglobstį gavę užsieniečiai priversti palikti Lietuvą pasibaigus integracijos laikotarpiui – valstybės parama baigiasi, o jie nėra pakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę, neturi darbo ir pajamų.

Poreikiai savanoriško grįžimo srityje

Lietuvos Respublika turi skubiai imtis praktinių priemonių padėti asmenims – trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims be pilietybės – pateikusiems prieglobsčio prašymus, taip pat asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, norintiems grįžti į savo kilmės šalį. Tai apima:

– konsultavimą dėl grįžimo tvarkos ir galimo reintegravimo;

– praktinę pagalbą organizuojant kelionę;

– reintegravimo priemones kilmės šalyje.

Savanoriško grįžimo idėja pagrįsta laisvai priimtu asmens sprendimu pasinaudojant pasirinkimo laisve ir turint pakankamai tikslios bei objektyvios informacijos apie padėtį kilmės šalyje. Informacija apie galimybę savanoriškai sugrįžti ir apie galimą pagalbą tokiu atveju turi pasiekti prieglobsčio prašytoją ir asmenis, kuriems suteiktas prieglobstis, kiek įmanoma anksčiau ir patogiausiu būdu.

Akivaizdu, kad turi būti teikiama pirmenybė savanoriškam grįžimui kaip humaniškesnei ir administraciniu požiūriu paprastesnei galimybei. Šiuo metu Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras įgyvendina projektą, kurį bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas (2004 m.). Jei šioje srityje nebus įgyvendinama projektų, gali atsirasti trūkumų.

4. Valstybėje narėje taikomų reikalavimų analizė

Prašome pateikti jūsų šalyje taikomų reikalavimų, susijusių su priėmimu, prieglobsčio procedūromis, integracija ir savanorišku grįžimu, analizę, nurodyti šiems reikalavimams įvykdyti per programos apimantį laikotarpį (2005–2007 m.) skirtus veiklos tikslus, atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl daugiamečių planų sudarymo pagal toliau nurodytus prioritetus:

Priėmimas

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai prieglobsčio srityje skirti efektyviam prieglobsčio suteikimui užtikrinti. Pirmenybė šioje srityje teikiama apgyvendinimui pasienio kontrolės postuose ties Lietuvos Respublikos ES išorės sienų ir apskričių policijos padaliniuose. Tai apima ir medicinos punktus asmenims, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ir sąlygas pasitarti su teisininkais, JT pabėgėlių komisaro atstovybėmis ir kt.

Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Šis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialius poreikius turinčių pabėgėlių padėtį. Todėl šiandien Užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams.

Kiti poreikiai šioje srityje: plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą, ypač apgyvendinimo patalpas, psichologo paslaugas, profesionalų personalą atsižvelgiant į specialius vaikų, moterų, traumas patyrusių pabėgėlių poreikius, vaikų darželius, profesinį mokymą, lietuvių kalbos kursus, visuomenės pažinimą.

Prieglobsčio suteikimo procedūra

Vieninga prieglobsčio procedūra įgyvendinama pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus principus ir priemones. Kad prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje būtų efektyvesnė ir įgyvendinami minėti principai ir priemonės, reikia įsigyti papildomų transporto priemonių. Už transportavimo veiklą yra atsakingos institucijos, kurios tiesiogiai įgyvendina prieglobsčio suteikimo procedūrą Lietuvos Respublikoje, todėl jų darbuotojams turi būti sukurtos specialios sąlygos. Reikia tobulinti apklausos atlikimo su prieglobsčio prašančiais asmenimis techniką ir gerinti atitinkamų institucijų priimamų sprendimų kokybę. Be to, jei užsienietis neturi nuosavų lėšų atvykti į apgyvendinimo vietą, turi būti parūpintos transporto priemonės.

Integracija

Prieglobstį gavusių užsieniečių integravimas į vietos bendruomenes – vienas iš pažeidžiamiausių Lietuvos prieglobsčio sistemos elementų. Šių asmenų integravimą į Lietuvos visuomenę organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindiniai šios veiklos tikslai: efektyviai integruoti prieglobstį gavusius užsieniečius į Lietuvos visuomenę, pasiekti, kad jie galėtų laisvai bendrauti lietuvių kalba, sumažinti priklausomumą nuo valstybės paramos. Ne mažiau svarbūs ir įdarbinimo ir žinių/įgūdžių lavinimo aspektai.

Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuolatinių pastangų įtraukti į Socialinio integravimo programą daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, į ją kasmet įsijungia vis daugiau vietos bendruomenių ir organizacijų.

Savanoriškas grįžimas

Savanoriško grįžimo idėja pagrįsta laisvai priimtu asmens sprendimu pasinaudojant pasirinkimo laisve ir turint pakankamai tikslios bei objektyvios informacijos apie padėtį kilmės šalyje. Informacija apie galimybę savanoriškai sugrįžti ir apie galimą pagalbą tokiu atveju turi pasiekti prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kuriems suteiktas prieglobstis kiek įmanoma anksčiau ir patogiausiu būdu.

1 prioritetas. Pagrindinių veiksmų, įskaitant su integracija susijusius veiksmus, įgyvendinimas, kaip apibrėžta:

(a) 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 343/2003, nustatančiame valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus^{^[1]};

(b) 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente EB Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją^{^[2]};

(c) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 407/2002, nustatančiame tam tikras taisykles, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją^{^[3]};

(d) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą, esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų, priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą^{^[4]},

(e) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo^{^[5]};

(f) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvoje 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatose dėl pabėgėlių^{^[6]};

(g) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų^{^[7]}.

Lietuva kaip Europos Sąjungos valstybė narė įgyvendina visus minėtus dokumentus. ES dokumentų ir Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas – veiksmingai suteikti prieglobstį. Daugiausiai problemų keliantis dalykas – priėmimo ir apgyvendinimo Lietuvoje sąlygos. Direktyvos ir reglamentai nustato minimalius standartus, kurių Lietuvoje dar ne visada laikomasi, ypač steigiant apgyvendinimo centrus, kuriuose (ir policijos padaliniuose) būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinant veiksmingą prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių šeimų apsaugą ir apmokant asmenis, dirbančius pabėgėlių centruose.

2 prioritetas. Pasirengimas įgyvendinti principus ir priemones, numatytas Tarybos direktyvoje dėl minimalių standartų, valstybių narių taikomų pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse procedūroms, kuri priimta 2005 m.

Lietuvos Respublikos, kaip ir Europos Sąjungos, prieglobsčio politika skirta užtikrinti prieglobsčio procedūrų suderinamumą. Siekiant padaryti Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūrą efektyvesnę ir įgyventi minėtoje direktyvoje nustatytus principus ir priemones, reikia įsigyti daugiau transporto priemonių. Šiuo metu Migracijos departamentas rengia dokumentą (užsieniečio registracijos pažymėjimą), patvirtinantį prieglobsčio prašančio asmens teisę į laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieš išduodamas šį dokumentą Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Todėl departamento darbuotojai turi būti pasirengę bet kuriuo momentu vykti į užsieniečio, pateikusio prieglobsčio prašymą, buvimo vietą, ypač jei užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms, kad nustatytų jo tapatybę ir atliktų prieglobsčio prašytojo apklausą, o prireikus – informuotų jį apie priimtą teigiamą sprendimą ir išduotų užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tai atliekama nedarbo ir švenčių dienomis. Todėl Migracijos departamento darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos atlikti šią veiklą. Reikia tobulinti apklausos atlikimo su prieglobsčio prašančiais asmenimis techniką, ypač tais, kurie apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, ir gerinti Migracijos departamento priimamų sprendimų kokybę. Be to, jei užsienietis neturi lėšų atvykti į apgyvendinimo vietą, turi būti parūpintos transporto priemonės.

3 prioritetas. Veiksmų skirtų prašymų suteikti tarptautinę apsaugą valstybėse narėse nagrinėjimo tvarką, įgyvendinimas, pavyzdžiui:

– sukurti bendrą prašymų suteikti tarptautinę apsaugą vertinimo procedūrą;

– rinkti, vertinti ir veiksmingai naudoti informaciją apie kilmės šalis ar regionus;

– kurti strategijas specifinėms valstybių narių prieglobsčio sistemų ir priėmimo pajėgumų problemoms, inter alia, susidarančioms dėl jų geografinės vietovės, spręsti;

– bendradarbiaujant su prieglobsčio institucijomis, atlikti nepriklausomas kokybines valstybių narių prieglobsčio sistemų peržiūras;

– gerinti pirmosios instancijos sprendimų priėmimo proceso kokybę, siekiant pagerinti visos procedūros įgyvendinimą ir užtikrinti greitą galutinio sprendimo priėmimą;

– kurti strategijas, skirtas nustatyti ir spręsti problemas tais atvejais, kai galima būtų taikyti supaprastintą, pagreitintą ar ypatingą priėmimo procedūrą.

Pagrindiniai tikslai apibrėžti vieningos ir efektyvios prieglobsčio procedūros užtikrinimo ir kvalifikuotų sprendimų priėmimo kokybę. Pirmenybė šioje srityje teikiama Migracijos departamento sprendimų kokybei gerinti ir efektyviam informacijos apie kilmės šalis rinkimui. Labai svarbu tokią informaciją gauti greitai. Informacija apie kilmės šalis turi būti nuolat atnaujinama ir prieinama bet kuriuo metu. Todėl būtina nuolat atnaujinti kompiuterius ir įrangą. Daug dėmesio skiriama informacijos mainams su kitomis valstybėmis narėmis.

Kitas svarbus klausimas – institucijų, susijusių su prieglobsčio procedūra ir pabėgėlių integracija, darbuotojų administraciniai gebėjimai. Turėtų būti organizuojami kursai ir specialūs mokymai.

4 prioritetas. Prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir asmenims, turintiems laikinos arba papildomos apsaugos statusą, bei nepilnamečiams taikomų priemonių įgyvendinimas, atsižvelgiant į svarbiausius vaiko interesus.

Lietuvai svarbiausios šios priemonės:

– sukurti priėmimo sąlygas ir priemones laikinam apgyvendinimui prie Lietuvos Respublikos ES išorės sienų;

– patobulinti turimas laikino apgyvendinimo patalpas vietos policijos padaliniuose (dešimtyje Lietuvos Respublikos apskričių centrų);

– plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą.

Lietuvos Respublikos prieglobsčio įstatymai skirti užtikrinti efektyvų prieglobsčio teikimą. Lietuvos Respublikos ES išorės sienų, pasienio kontrolės postuose turi būti įrengtos apgyvendinimo patalpos. Oro uostai ir sienos kirtimo punktai turi būti pertvarkyti įrengiant laikino apgyvendinimo patalpas, įskaitant patalpas gyventi 48 val. ar ilgiau (ypač policijos padaliniuose), medicinos punktus, kuriuose būtų teikiama skubi medicinos pagalba, teisininkų, JT pabėgėlių komisaro atstovybių darbuotojų ir kitas konsultacijas.

Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Sis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialius poreikius turinčių pabėgėlių padėtį. Šiandien užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams.

Kitas šios srities prioritetas – Užsieniečių registracijos centro socialinės infrastruktūros plėtra. Ji turėtų apimti:

– psichologo paslaugas ir tinkamas apgyvendinimo patalpas;

– profesionalius darbuotojus, atsižvelgiančius į specialius vaikų, moterų, kankinimus ar kitas traumas patyrusių prieglobsčio prašančių asmenų poreikius;

– vaikų darželį ir socialines patalpas vaikams;

– saugią teritoriją vienišoms moterims;

– profesinį mokymą, lietuvių kalbos pamokas, galimybes susipažinti su visuomene.

Svarbiausias nacionalinės prieglobsčio sistemos uždavinys – ginti nepilnamečių interesus. Kadangi vaiko padėtį lemia jo šeimos statusas, ypatingą dėmesį reikia skirti šeimai, atsižvelgiant į specialiuosius šeimos poreikius ir laikantis vieningos šeimos principo.

Darbuotojų mokymas. Siekiant sukurti efektyvią prieglobsčio sistemą, įskaitant priėmimo Lietuvoje sąlygas, būtina sukurti nuolatinio darbuotojų mokymo sistemą. Ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam ir teisiniam mokymui.

5 prioritetas (pasirinktinai). Valstybėms narėms, sukūrusioms ar pageidaujančioms sukurti persikėlimo schemas, veiksmai, kuriais užtikrinamas pagal tokias schemas į valstybes nares priimtų asmenų priėmimas bei orientavimas, ir tokių schemų valdymas.

Artimiausioje ateityje tokių schemų steigti neplanuojama.

5. Tikslų ir prioritetų įgyvendinimo strategija

A) Pateikti tinkamą strategiją pirmiau esančiame 4 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nurodyti jų įgyvendinimui teikiamus prioritetus. Prašome glaustai apibūdinti šiems prioritetams įgyvendinti numatytus tikslus; kokiu būdu šie reikalavimai padeda įgyvendinti pirmiau apibrėžtus prioritetus.

Nustatyti prioritetai pagal atitinkamas asmenų kategorijas ir bendrąją padėtį Lietuvoje. Pagrindinis prioritetų tikslas -reikiamai įgyvendinti EPF remiamas veiklas atsižvelgiant į Lietuvoje esančius trūkumus. Atrenkant projektus 2005–2007 m. laikotarpiui pirmenybė bus teikiama projektams, susijusiems su Lietuvos daugiametėje programoje įvardytais prioritetais, ypač projektams, kuriuos numato įgyvendinti pabėgėlių asociacijos ir (ar) kurie apima užsieniečius, gavusiems Lietuvoje kurios nors rūšies tarptautinę apsaugą.

Priėmimo srityje

Lietuvos strategiją priėmimo srityje galima apibūdinti kaip tikslinę intervenciją siekiant pašalinti trūkumus, nustatytus remiantis septynerių metų priėmimo sistemos kūrimo šalyje patirtimi. Lietuvos strategija pagrįsta ES teisės aktais ir orientuota į priėmimo patalpų kūrimą.

Kita vertus, strategijoje atsižvelgiama ir į naujus prioritetus, atsiradusius įstojus į Europos Sąjungą. Lietuva, tobulindama savo priėmimo infrastruktūrą ir paslaugas, remiasi 2003 m. sausio 27d. Tarybos direktyva 2003/9/EB dėl minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo standartų, kitais priėmimo standartais ir pažangia kitų šalių praktika.

Apibendrinant galima teigti, jog strategija apima 4 svarbiausius klausimus: 1) naudos gavėjų veiklas; 2) socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugų gerinimą; 3) materialinių priėmimo sąlygų kūrimą ir tobulinimą; 4) institucijų bendradarbiavimą.

1. Naudos gavėjų veiklos

Prieglobsčio prašančio asmens pažeidžiamumas atsižvelgiant į lyties, amžiaus ir traumos aspektus yra pagrindinis principas, pagal kurį apibrėžiama priėmimo veiklos tikslinė grupė. Šio principo turi būti laikomasi visais sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapais. Pirmiausia tai turi atsispindėti priėmimą reguliuojančiose oficialiose taisyklėse. Antra, į lyties, amžiaus ir traumos aspektus turi būti atsižvelgiama planuojant ir įgyvendinant pasienio apsaugos, migracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir socialinių darbuotojų mokymo programas. Trečia, į prieglobsčio prašančių asmenų pažeidžiamumą visada turi būti atsižvelgiama kuriant materialines priėmimo sąlygas ir teikiant su priėmimu susijusias socialines paslaugas. Galiausiai (bet ne mažiau svarbu), paramos gavėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą turi didžiulę reikšmę programos veiklų efektyvumui.

Prioritetinių paramos gavėjų aprašymas iš tiesų atitinka 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB dėl minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo standartų nustatytus reikalavimus. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva siekia užtikrinti tiek materialinius priėmimo sąlygų, tiek socialinių paslaugų, kurios atitiktų individualius moterų, vyrų ir vaikų, kurių prieglobsčio prašymus nagrinėja Lietuvos institucijos, poreikius. Pagrindinis Lietuvos programos strateginis prioritetas – patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio prašančių asmenų (nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų, vienišų motinų ar tėvų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, traumuotų pagyvenusių asmenų, patyrusių kankinimus, išžaginimą ar kitą sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą asmenų) poreikius.

2. Socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugų gerinimas

Kaip jau minėta, Lietuvos priėmimo sistema nepakankamai užtikrina socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugas bei jų kokybę. Šia prasme ypač paminėtina padėtis Pabradės užsieniečių registracijos centre. Akivaizdu, kad nedelsiant reikalingas profesionalus ir patyręs socialinis darbuotojas ar darbuotojai, kurį prieglobsčio prašantys asmenys laikytų neutraliu ir nešališku. Kita vertus, ilgalaikė strategija turėtų apimti ir centro darbuotojų mokymą dirbti atsižvelgiant į lyčių, amžiaus bei traumų aspektus, gilinti žinias bei gerinti įgūdžius, kaip dirbti su kankinimų aukomis ir kitas traumas patyrusiais asmenimis. Laipsniškas psichologinių ir socialinių paslaugų sistemos, apimančios visas sulaikymo ir priėmimo įstaigas, plėtojimas – ilgalaikis uždavinys. Mokymas atsižvelgiant į minėtus aspektus ir būsimų socialinių darbuotojų priėmimas irgi labai svarbus norint užtikrinti kokybiškas priėmimo sistemos paslaugas.

3. Materialinių priėmimo sąlygų kūrimas ir tobulinimas

Apgyvendinimo infrastruktūros kūrimas, skiriant ypač daug dėmesio į patalpų steigimą prie išorės sienų prieglobsčio prašantiems asmenims, yra ilgalaikis Lietuvos prioritetas. Planuojant ir tobulinant patalpas būtina vadovautis pažeidžiamumo kriterijumi. Pirmenybė turi būti teikiama patalpoms prie išorės sienų steigti, kad būtų užtikrintas prieglobsčio prašančių asmenų materialinių poreikių užtikrinimas šiems laukiant sprendimo dėl įleidimo į teritoriją.

4. Institucijų bendradarbiavimas

Lietuva, toliau plėtodama priėmimo sistemą, siekia bendradarbiauti su visais prieglobsčio sistemos dalyviais bei su pilietinės visuomenės atstovais. NVO įtraukimas į veiklą, susijusią su priėmimu, turi didelę reikšmę šioje srityje. Atsižvelgiant į programos strategiją reikia palaikyti ir plėtoti ankstesnį bendradarbiavimą su NVO, veikiančiomis pabėgėlių srityje. Lietuvos Raudonasis Kryžius jau turi bendradarbiavimo su Užsieniečių registracijos centru ir Pabėgėlių priėmimo centru patirtį. 2001–2002 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius finansavo dviejų socialinių darbuotojų veiklą Užsieniečių registracijos centre ir vieno socialinio darbuotojo – Pabėgėlių priėmimo centre. Socialiniai darbuotojai teikė socialines konsultacijas prieglobsčio prašantiems asmenims, prisidėjo prie jų socialinio aktyvumo didinimo, teikė higienos reikmenis, kūdikių maistą ir kt. Tačiau 2003 m. dėl finansinių sunkumų ši veikla Pabėgėlių priėmimo centre buvo sustabdyta, o Užsieniečių registracijos centre – žymiai apribota. Nuo 1997 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius teikia pro bono teisines paslaugas, įskaitant individualų konsultavimą, sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigose. 2003 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Vilniaus universiteto Teisės klinika ir JT pabėgėlių komisaro atstovybe inicijavo Pabėgėlių teisės klinikos projektą. Projektas skirtas suteikti teisės studentams teorinių žinių (prieglobsčio teisės kursas VU) ir praktinių įgūdžių (internatūra dirbant pagal minėtą projektą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje), kad šie galėtų veiksmingai teikti pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims ir pabėgėliams. Šia iniciatyva siekiama pagerinti teisinių paslaugų kokybę ir paskatinti būsimus teisininkus, besispecializuojančius žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės srityse, teikti teisinę pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Kita aktuali Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva – Pabėgėlių socialinė klinika. Tai projektas įgyvendinamas kartu su Kauno technologijos universitetu ir JT pabėgėlių komisaro atstovybe. Projektu siekiama suteikti KTU socialinio darbo studentams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių socialinio darbo su prieglobsčio prašantiems asmenimis ir pabėgėliais srityje. Ši patirtis rodo, kad NVO yra svarbūs Lietuvos valdžios institucijų partneriai sprendžiant priėmimo sistemos problemas.

Integracijos srityje

Tik labai nedaugelis užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteiktas prieglobstis, gali patys save išlaikyti. Kadangi apskritai šalyje nedarbo lygis gana aukštas, tokių užsieniečių buvimas tam tikroje teritorijoje yra jautrus klausimas ir gali sukelti socialinę įtampą bendruomenėje. Nepakankamas profesinis mokymas, socialinių ryšių ir kontaktų su integravimusi susijusios informacijos ar profesinių įgūdžių stoka – pagrindinės priežastys, neleidžiančios prieglobstį gavusiems užsieniečiams tapti lygiaverčiais vietos bendruomenių nariais.

Lietuvos Respublikoje įgyvendinama socialinės integracijos programa atitinka pagrindinius prieglobsčio prašančių asmenų poreikius pradiniu jų gyvenimo šalyje laikotarpiu (1–2 metus). Tačiau kol kas yra problemų, nes užsieniečių integracijai skirtas laikotarpis trumpas. Vis dėlto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos NVO, veikiančiomis šioje srityje (Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Caritas“, „Eupro“), tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautine migracijos organizacija, JT pabėgėlių komisaru) ir užsienio partneriais (daugiausia – su Skandinavijos šalimis), kad būtų patenkinti pagrindiniai užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis ir kurių integracijos laikotarpis pasibaigęs, gyvenimo poreikiai.

Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, integracijos srityje Lietuvos valdžios institucijų veikla apima šias sritis: a) lygių galimybių skatinimą šioje užsieniečių bendruomenėje; b) šios bendruomenės įtraukimą į sprendimų dėl integracijos priėmimo ir įgyvendinimo procesą; c) gavusių prieglobstį užsieniečių individualių gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje skatinimą; d) struktūrinio dialogo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių ir vietos bendruomenės palengvinimą; e) su integracija susijusių socialinio konsultavimo paslaugų tobulinimą atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Lietuva aiškiai teikia pirmenybę tiems pažeidžiamiems pagalbos gavėjams, kuriems valstybės remiamas integracijos laikotarpis pasibaigęs.

Lietuvos integracijos strategijos prieglobstį gavusių užsieniečių atžvilgiu pagrindas – tikslinės priemonės, skirtos plėsti prieglobstį gavusių žmonių socialinę erdvę, teikti jiems individualias konsultacijas dėl darbo, palengvinti kontaktus su vietos bendruomenėmis, įskaitant darbdavių asociacijas ir verslininkus, Lietuvos moterų ir jaunimo organizacijas, savivaldybių, darbo biržų, ligonių kasų pareigūnus bei vietos žiniasklaidos priemones. Lietuva nelaiko prieglobstį gavusių žmonių pasyviais socialinės paramos gavėjais, bet skatina priemones jiems įgalinti. Tuo pačiu metu ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje. Be to, Lietuva siekia užtikrinti prieglobstį gavusioms moterims profesinį mokymą, pagalbą įdarbinimo klausimais ir kitą su integracija susijusią paramą. Šiuo požiūriu labai svarbu turėti gerai parengtus socialinės integracijos konsultantus ir tikslinę paramos programą.

Savanoriško grįžimo srityje

Iš valstybės biudžeto skiriama lėšų užsieniečiams deportuoti iš Lietuvos Respublikos, tačiau būtina atnaujinti savanoriškos repatriacijos programas užsieniečiams, paprašiusiems prieglobsčio, gavusiems prieglobstį, bet norintiems savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Reikia pažymėti, kad tokioms programoms įgyvendinti reikalinga ne tik finansinė valstybės parama, bet ir darbuotojų ir NVO mokymas, glaudus bendradarbiavimas ir ryšiai su kilmės šalimis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos institucijos nėra pajėgios įgyvendinti tokias programas. Būtina tarptautinių organizacijų patirtis ir indėlis.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija jau seniai bendradarbiauja su Tarptautine migracijos organizacija prieglobsčio prašančių asmenų savanoriško grįžimo ir asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis bei kurie nori visam laikui sugrįžti į savo kilmės šalį, srityje. Įkūrus Vilniuje TMO biurą grąžinimo veikla buvo tęsiama ir iki 2002 m. pabaigos iš Lietuvos į kilmės šalis buvo grąžinta per 1500 prieglobsčio prašiusių asmenų, kurių prašymai buvo atmesti. Pagal grąžinimo projektus buvo vykdomas tam tikras techninis bendradarbiavimas ir mokomi Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai (tyrimų atlikimas, daugiakultūriniai aspektai, pokalbių metodika, ES teisės aktų reikalavimai; anglų kalbos kursai; mokomosios kelionės į ES institucijas, susijusias su migracija).

Lietuvos strategija repatriacijos srityje – kurti ir stiprinti savanoriško grįžimo programas prieglobsčio prašantiems asmenims, gavusiems prieglobstį bei norintiems savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Tai turi būti integruotas trijų etapų procesas: 1) informavimas ir konsultavimas prieš išvykstant, taikant įvairias priemones, patvirtinančias, kad savanoriškas grįžimas yra įgyvendinamas prieglobsčio politikos sprendimas; 2) logistinis tinklas, apimantis grįžimą į tėvynę ir kelionę iki galutinės paskirties vietos jos teritorijoje; 3) kuklios priemonės, užtikrinančios orų ir neskausmingą grįžimą namo.

B) Apibūdinti konsultacijas su 13 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytais partneriais.

Pagal 13 straipsnio 3 dalies a punktą vienas iš atsakingos institucijos uždavinių – konsultuotis su atitinkamais partneriais rengiant daugiametę programą. Šia veikla užsiėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip atsakinga institucija. Informacija apie daugiametę programą buvo perduota visoms įstaigoms ir organizacijoms, susijusioms su prieglobsčio procedūra ir pabėgėlių integravimu Lietuvoje. Partneriai, su kuriais konsultuotasi: Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybe, Užsieniečių registracijos centru, Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitomis organizacijomis, įskaitant NVO.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 773 (Žin., 2005, Nr. 87-3269) paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga institucija. Naujoji institucija įvertino ir apibendrino visus klausimus ir prioritetus, priklausančius kiekvienos aukščiau nurodytos įstaigos kompetencijai. Atsižvelgiant į bendrąją padėtį Lietuvoje buvo apibrėžti bendrieji prioritetai.

6. Suderinamumas su kitomis priemonėmis

Prašome nurodyti, ar ši strategija yra suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ar Bendrijos priemonėmis ir kitokiu būdu.

2004–2006 m. Lietuva pradėjo įgyvendinti Europos Bendrijos iniciatyvą EQUAL. Ši programa remia novatorišką veiklą ir eksperimentus Lietuvos darbo rinkoje. Šios programos įgyvendinimui didelę reikšmę turi tai, kad skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi bei pažangia praktika.

Pagal EQUAL I temą „Parama prieglobsčio prašančių asmenų integracijai“ Lietuva įgyvendina vieną projektą – „In Corpore“. Vadovaujantysis partneris – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kiti šio projekto partneriai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Vilniaus archivyskupijos „Caritas“, M. Riomerio universitetas ir VšĮ „Eupro“. Projekto tikslas – plėtoti užsienio piliečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, socialinę ir profesinę integraciją remiantis užsieniečių, su jais dirbančio personalo ir visuomenės informuotumo didinimu bei teikiant karjeros konsultacijas prieglobsčio siekiantiems asmenims bei tuo prisidedant prie jų socialinės bei profesinės integracijos. Projekto uždaviniai:

– gerinti visuomenės supratimą apie prieglobsčio prašančių asmenų papročius ir kultūrą;

– tobulinti personalo, dirbančio su prieglobsčio ieškančiais asmenimis, kvalifikaciją ir kompetenciją;

– teikti karjeros konsultacijas prieglobsčio prašantiems asmenims.

Projektas įgyvendinamas trimis etapais. Pirmasis etapas prasidėjo 2004 m. lapkričio 31 d. ir pasibaigė 2005 m. gegužės 31d. Per šį pusmetį parengta nacionalinė ir tarpvalstybinė darbo programa ir surasti 5 tarptautiniai partneriai.

Užbaigus I etapą buvo galima pradėti antrąjį. II etapas trunka nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. Paskutinis (trečiasis) etapas apims teminių tinklų kūrimą ir projekto patirties skleidimą nacionaliniu lygmeniu, susiejant su panašia europinio masto veikla.

Bendrijos iniciatyvos EQUAL laikotarpis suteikia unikalių galimybių EPF projektams pasinaudoti EQUAL projektų patirtimi (integracijos darbo rinkoje, profesinio mokymo ir prieglobsčio ieškančių asmenų konsultavimo požiūriu) bei toliau juos plėtoti.

Nuo 2003 m. Lietuvos organizacijos bendradarbiauja su Europos savanorių tarnyba, kurios programą remia Europos Bendrija. Pagal šią programą savanoriai iš Europos šalių gali atvykti į Lietuvą ir dirbti meno ir kultūros, socialinės izoliacijos, nusikalstamumo prevencijos, jaunimo laisvalaikio ir kitose srityse nuo 6 iki 12 mėnesių. Visas išlaidas padengia Europos Sąjunga. Programos įgyvendinimo tarpininkė – UAB „Deineta“, Vilnius.

Europos savanorių tarnybos programa apima du Lietuvos priėmimo centrus: Pabėgėlių priėmimo centrą ir Užsieniečių registracijos centrą. Nuo 2003 m. Užsieniečių priėmimo centre dirbo 3 savanoriai. 2003 m. buvo 2 savanoriai: vienas iš Prancūzijos, kitas iš Islandijos; 2004 m. – vienas iš Serbijos ir Juodkalnijos. Visi savanoriai centre dirbo 9 mėnesius. Jų veikla apėmė socialinę pagalbą ir paramą, prieglobsčio ieškančių asmenų užimtumo planavimą. Šią veiklą planuojama plėsti.

Nuo 2003 m. Pabėgėlių priėmimo centre dirbo 5 savanoriai. 2003 m. buvo 2 savanoriai iš Vokietijos ir Islandijos (9 mėnesius). 2005 m. – trys: vienas iš Vokietijos (6 mėn.), o du (iš Ispanijos ir Makedonijos) dirba ir dabar. Jų veikla apėmė socialinę pagalbą ir paramą, prieglobsčio prašančių asmenų užimtumo planavimą, anglų kalbos kursų organizavimą.

7. Preliminarus finansavimo planas

Prašome parengti preliminarų finansavimo planą kuriame kiekvieniems metams ir kiekvienai veiklai nurodomas Fondo siūlomas finansinis įnašas ir visa valstybinio ar privataus bendro finansavimo suma (sumos nurodytos litais ir eurais).

Preliminarus finansavimo planas (3 metu daugiametis planavimo laikotarpis)

Veiklos

Metai

Valstybės asignavimai

Privatus

Iš viso

bendrijos (EPF)

valstybės

regionų

savivaldybės

Priėmimo ir prieglobsčio procedūros

Total

2 476 658,92 Lt 717 290,00 Eur

825 552,94 Lt

239 096,67 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

3 302 211,86 Lt

956 386,66 Eur

2005

802 776,00 Lt

232 500,00 Eur

267 592,00 Lt

77 500,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 070 368,00 Lt

310 000,00 Eur

2006

836 941,46 Lt

242 395,00 Eur

278 980,47 Lt

80 798,33 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 115 921,93 Lt

232 193,33 Eur

2007

836 941,46 Lt

242 395,00 Eur

278 980,47 Lt

80 798,33 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 115 921,93 Lt

232 193,33 Eur

Integracija

Total

2 658 656,00 Lt

770 000,00 Eur

886 218,68 Lt

256 666,67 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

3 544 874,68 Lt

1 026 666,67 Eur

2005

863 200,00 Lt

250 000,00 Eur

287 733,32 Lt

83 333,33 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 150 933,32 Lt

333 333,33 Eur

2006

897 728,00 Lt

260 000,00 Eur

299 242,68 Lt

86 666,67 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 196 970,68 Lt

346 666,67 Eur

2007

897 728,00 Lt

260 000,00 Eur

299 242,68 Lt

86 666,67 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

1 196 970,68 Lt

346 666,67 Eur

Savanoriškas grįžimas

Total

293 859,52 Lt

85 107,59 Eur

97 953,14 Lt

28 369,20 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

391 812,66 Lt

113 476,79 Eur

2005

71 102,06 Lt

20 592,58 Eur

23 700,68 Lt

6 864,19 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

94 802,74 Lt

27 456,77 Eur

2006

111 378,73 Lt

32 257,51 Eur

37 126,23 Lt

10 752,50 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

148 504,96 Lt

43 010,01 Eur

2007

111378,73 Lt

32 257,51 Eur

37 126,23 Lt

10 752,50 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

148 504,96 Lt

43 010,01 Eur

Techninė pagalba

Total

742 789,50 Lt

215 126,71 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

742 789,50 Lt

215 126,71 Eur

2005

242 128,46 Lt

70 125,25 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

242 128,46 Lt

70 125,25 Eur

2006

250 330,52 Lt

72 500,73 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

250 330,52 Lt

72 500,73 Eur

2007

250 330,52 Lt

72 500,73 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

250 330,52 Lt

72 500,73 Eur

Iš viso

Total

6171 963,94 Lt

1 787 524,30 Eur

1 809 724,76 Lt

524 132,52 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

7 981 688,70 Lt

2 311 656,83 Eur

2005

1 979 206,52 Lt

573 217,83 Eur

579 026,00 Lt

167 697,52 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

2 558 232,52 Lt

740 915,35 Eur

2006

2 096 378,71 Lt

607 153,24 Eur

615 349,38 Lt

178 217,50 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

2 711 728,09 Lt

785 370,74 Eur

2007

2 096 378,71 Lt

607 153,24 Eur

615 349,38 Lt

178 217,50 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

0,00 Lt

0,00 Eur

2 711 728,09 Lt

785 370,74 Eur

* 7 proc. bendros sumos + 103 584,00 litų (pagal 18 str.).

7 proc. bendros sumos + 30 000 eurų (pagal 18 str.).

8. EPF bendro finansavimo viešumas

EPF finansavimas turi būti aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą. Būdai matomumui užtikrinti:

– pažymėti visą nacionalinės atsakingos institucijos rengiamą medžiagą, susijusią su nacionalinės programos įgyvendinimu (kvietimus teikti paraiškas, gaires, paraiškų formas, raštus pareiškėjams ir kt.) ES logotipu ir nuoroda į EPF finansavimą;

– informuoti visus projektų naudos gavėjus apie EPF bendrą finansavimą;

– pažymėti visą projektui perkamą įrangą ES logotipu;

– pažymėti visą susijusią visuomenės informavimo medžiagą, lankstinukus, blankus, viešųjų ryšių darbe naudojamas priemones ir kt. ES logotipu ir nuoroda į EPF finansavimą;

– informuoti auditoriją apie EPF finansavimą, kai projektai minimi seminaruose ir konferencijose.

Turi būti pateikiama tokia nuoroda: „Projektą bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas“.

Visuose leidiniuose su tokia nuoroda turi būti pažymėta, kad leidinys išreiškia autoriaus požiūrį ir Komisija neatsakinga už pateikiamos informacijos naudojimą.

Informavimas ir viešumas

Atsakinga institucija turi užtikrinti informavimą apie EPF ir teikti informaciją apie finansavimo įgyvendinimą visuomenei, potencialiems pareiškėjams, politikams, žiniasklaidos atstovams, socialiniams ekonominiams partneriams ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Atsakinga institucija turi parengti Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategiją. Šioje strategijoje bus nurodyti informavimo ir viešumo principai, tikslai ir uždaviniai, dalijimosi informacija ir viešumo funkcijos, taikomos informavimo ir viešumo priemonės panaudojant EPF paramą. Deleguota institucija turės rengti metinius planus visai EPF viešumo užtikrinimo veiklai (išsami procedūra bus aprašyta Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategijoje, kartu pasiūlant ir rekomenduojant metinio plano formą) ir teiks juos atsakingai institucijai patvirtinti.

Informavimo ir viešumo priemonės turėtų padidinti visuomenės ir potencialių pareiškėjų susidomėjimą EPF teikiamomis galimybėmis, informuoti pareiškėjus apie projektų įgyvendinimą ir užtikrinti EPF finansavimo įsisavinimo skaidrumą. Viešumo priemonės apims oficialius skelbimus ir kvietimus teikti projektų paraiškas, informacinius ir švietimo renginius, įvairių institucijų tinklalapius, įvairius leidinius, pranešimus spaudai, žymėjimą logotipais ir nuorodomis, dalyvių konsultavimą (žodžiu ir raštu) projektų įgyvendinimo klausimais.

Viešinimo iniciatyva

9. Nuostatų įgyvendinimas

Atsižvelgiant į valstybės narės atsakomybę vadovauti EPF remiamiems projektams pagal Sprendimo Nr. 2004/904/EB 12 straipsnio 2 dalies c punktą, prašome apibūdinti taikomą įgyvendinimo sistemą, kad galima būtų:

a) koordinuoti ir derinti veiksmus;

b) atrinkti projektus ir užtikrinti atrankos procedūros skaidrumą;

c) valdyti, stebėti, tikrinti, vertinti ir audituoti projektus.

Įgyvendinimo sistema kuriama pagal Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnio 5 dalį ir Komisijos priimtas įgyvendinimo taisykles.

Apibūdindami įgyvendinimo sistemą, naudokite 1 priede pridėtą klausimyną. Prašome pateikti šį klausimyną kartu su pasiūlymu dėl 2005 m. metinės programos.

Prašome atsižvelgti į tai, kad atlikus esminius valdymo ir kontrolės sistemų pakeitimus, atnaujintas tokių sistemų aprašymas turėtų būti pateiktas Komisijai.

______________

1 priedas

Valdymo ir kontrolės sistemos, valstybės narės įdiegtos EPF II įgyvendinti, aprašymas

Data: 2006 m. kovo mėn.

1. VEIKSMŲ PROGRAMA

1.1. TEISINĖ SISTEMA

(Nurodykite, kokiais teisės aktais ir nacionalinėmis taisyklėmis vadovaujamasi administruojant ir kontroliuojant EPF veiklą).

EPF valdymui taikomi nacionaliniai teisės aktai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 773 (Žin., 2005, Nr. 87-3269) paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga institucija. Dokumentas pateikiamas kaip priedas (1 lapas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už ryšius su Europos Komisija ir kitus uždavinius, nustatytus Europos Tarybos sprendimu Nr. 2004/904/EB.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-217 (Žin., 2005, Nr. 93-3480) „Dėl Europos pabėgėlių fondo remiamų veiksmų įgyvendinimo Lietuvoje administravimo schemos patvirtinimo“ nustatytos fondo administravime dalyvaujančių institucijų funkcijos. Dokumentas pridedamas kaip priedas (4 lapai).

– Atsakinga institucija atsako už programų rengimo, bendrojo administravimo, stebėjimo ir mokėjimų taisyklių bei procedūrų nustatymą. Tiesioginio valdymo funkcijas atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyrius. Mokėjimų funkcijas atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius.

– EPF projektų įgyvendinimo stebėjimo ir kontrolės funkcijos perduotos Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrai, atliekančiai EPF deleguotos institucijos funkcijas.

– Nepriklausoma tikrinimų institucija pagal Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 25 straipsnį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito tarnyba.

Specialios nacionalinės EPF valdymo taisyklės:

Atsakinga institucija nedelsdama parengs teisės aktų, nustatančių EPF finansinio administravimo ir įgyvendinimo procedūras, projektus.

Atsakinga institucija kiek įmanoma greičiau parengs ir patvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą dėl Europos pabėgėlių fondo finansuojamų projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių. Šios taisyklės bus daugiausia skirtos Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrai^{^[8]}. Jos apims šias procedūras:

– projekto dokumentų rengimas (paraiškų formos, nurodymai pareiškėjams ir kt.). Deleguota institucija parengs 2005 m. EPF finansavimui gairių pareiškėjams projektą, kuris bus patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Gairės padės EPF finansavimu suinteresuotoms organizacijoms suprasti EPF finansavimo reikalavimus ir parengti paraiškas. Gairėse bus informacijos apie paraiškos formą; nurodymai, kaip pildyti formą; tikslinės grupės; programos tikslai ir veiklų sritys; galima finansavimo suma; pareiškėjų vertinimas ir atranka; projektų trukmė; tinkamos išlaidos ir kt.;

– projekto paraiškų teikimas ir registravimas;

– paraiškų vertinimas (vertinimo etapai, vertinimo procesas, vertinimo ataskaitos);

– paraiškų atranka finansavimui.

Patvirtinus daugiametę programą atsakinga institucija parengs EPF finansuojamų projektų stebėjimo ir kontrolės taisykles, apimančias:

– projektų patikros vietoje procedūras;

– projektų įgyvendinimo ataskaitų teikimo procedūras;

– sutarčių keitimo sąlygas;

– netinkamai įgyvendinamų projektų sustabdymo ar nutraukimo procedūras;

– dokumentų saugojimo ir prieinamumo tvarką;

– atsiskaitymą už EPF priemonių lėšų panaudojimą;

– informavimą ir viešumą.

Taip pat turi būti parengtos EPF finansuojamų projektų išlaidų apmokėjimo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisyklės. Taisyklės apims šias procedūras:

– mokėjimo prašymų teikimo deleguotajai institucijai ir jų tvirtinimo;

– mokėjimo prašymų teikimo atsakingajai institucijai, tvirtinimo ir apmokėjimo;

– projekto išlaidų apmokėjimo;

– lėšų naudojimo apskaita ir lėšų poreikio prognozavimo;

– sutarčių sąlygų pažeidimų nustatymo ir pranešimų apie juos.

Rengiamos taisyklės apims ir standartines dokumentų formas, įskaitant mokėjimo prašymą, mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo lapo formą, paraišką atsakingai institucijai dėl projekto išlaidų apmokėjimo, projekto ataskaitą ir kt.

Atsakinga institucija taip pat parengs vidaus darbo tvarkos aprašą pagal bendrąsias taisykles. Atsakomybė už taisyklių laikymąsis ir deleguotos institucijos konsultavimą taisyklių klausimais teks atsakingai institucijai.

1.2. ATSAKINGA IR DELEGUOTA INSTITUCIJA

Atsakinga institucija pagal sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnį.:

(Pridėti oficialų dokumentą kuriuo valstybės įstaiga skiriama atsakinga institucija EPF finansavimui valdyti.)

Pavadinimas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Adresas: A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, Lietuva

Atsakingojo asmens pavardė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė

Asmuo ryšiams: Auksė Rėklaitytė

Asmens ryšiams pareigos: Europos socialinio fondo skyriaus vyresnioji specialistė

Tel: +370 5 266 42 60

Faks.: +370 5 266 42 09

El. paštas: areklaityte@socmin.lt

Deleguota institucija pagal sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnį (jeigu taikoma):

(Pridėti oficialų dokumentą kuriuo atsakinga institucija perdavė deleguotai institucijai atsakomybę už EPF sprendimų įgyvendinimą)

Pavadinimas: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Adresas: Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva

Atsakingojo asmens pavardė: Agentūros direktorius Povilas Česonis

Asmuo ryšiams: Aistė Bartkevičienė

Asmens ryšiams pareigos: Europos pabėgėlių fondo programos projektų koordinatorė

Tel: +370 5 264 62 41

Faks.: +370 5 260 82 81

El. paštas: aiste. bartkeviciene@esf. lt

2. ATSAKINGOS AR DELEGUOTOS INSTITUCIJOS STRUKTŪRA IR IŠTEKLIAI

2.1. ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IR DELEGUOTOS INSTITUCIJOS STATUSAS

Koks atsakingos institucijos statusas?

R Valstybės įstaiga

Įstaiga ar agentūra, įsteigta pagal viešosios teisės normas

Koks deleguotos institucijos statusas?

Valstybės įstaiga

R Įstaiga ar agentūra, įsteigta pagal viešosios teisės normas

Privati įmonė

Kita (nurodykite.........................................)

2.2. DARBUOTOJŲ SĄRAŠAS

Atsakinga institucija (pagrindiniai darbuotojai, atliekantys EPF lėšų valdymo funkcijas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 773 (Žin., 2005, Nr. 87-3269) paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga institucija. Atsakinga institucija atliks funkcijas, nustatytas Tarybos sprendimu Nr. 2004/904/EB, 13 straipsnio 3 d. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti administracinę schemą, nustatančią EPF įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijas.

Atsakingos institucijos tiesiogiai vykdomos funkcijos:

a) Informavimo ir viešumo užtikrinimas

Atsakinga institucija užtikrins EPF viešumą ir teiks informaciją apie EPF įgyvendinimo pažangą visuomenei, potencialiems pareiškėjams, politikams, žiniasklaidos atstovams, socialiniams ekonominiams partneriams ir NVO.

b) Projektų atranka

Atsakinga institucija įsteigs Priežiūros komitetą. Darbo reglamentą komitetas tvirtins savo pirmojo posėdžio metu. Priežiūros komitetas vertins deleguotos institucijos pateiktą paraiškų vertinimo ataskaitą ir teiks rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą atsakingai institucijai. Gavusi Priežiūros komiteto rekomendacijas, atsakinga institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo.

c) Paramos sutarties sudarymas

Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, deleguota institucija ir paramos gavėjas. Atsakinga institucija nustatys sutarčių papildymo, keitimo ir nutraukimo sąlygas.

d) Mokėjimai projektui

Atsakinga institucija ir Agentūra bendradarbiaus rengdamos EPF projektų išlaidų apmokėjimo ir ataskaitų teikimo taisykles. Taisyklėse bus pateiktos išsamios mokėjimų procedūros.

e) Įgyvendinimo priežiūra bei patikros

Atsakinga institucija perduos šias funkcijas deleguotai institucijai. Atsakinga institucija nustatys bendrąsias projektų įgyvendinimo priežiūros ir patikrų vietose taisykles bei standartines dokumentų formas. Teisę atlikti patikras pasilieka ir atsakinga institucija. Deleguota institucija atsakinga už visų išlaidų kontrolę.

Atsakingos institucijos funkcijų delegavimas ir jo forma

Atsakinga institucija kai kurias EPF įgyvendinimo funkcijas pagal sutartį perduos deleguotai institucijai. Šios funkcijos išvardytos toliau:

– skelbti kvietimus teikti projektų paraiškas;

– vertinti gautas paraiškas ir teikti pasiūlymus dėl projektų finansavimo Priežiūros komitetui;

– sudaryti sutartis dėl projektų finansavimo;

– tikrinti projektų teikėjų nurodytų išlaidų tinkamumą ir jas tvirtinti;

– teikti informaciją atsakingai institucijai apie projektų įgyvendinimo eigą;

– įgyvendinti viešumo veiklą;

– atlikti bendrąjį EPF projektų administravimą ir stebėti jų įgyvendinimą.

Dalis techninės pagalbos lėšų pagal tam tikras veiklas bus perduotos deleguotajai institucijai.

Už EPF administravimą atsakingi šie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriai:

– Darbo departamento Europos socialinio fondo skyrius (14 darbuotojų, vienas iš jų atsakingas už EPF administravimą);

– Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius (9 darbuotojai, vienas iš jų atsakingas už EPF);

– Vidaus audito tarnyba (5 darbuotojai).

Europos socialinio fondo skyrius

Iš 14 skyriaus darbuotojų vienas yra atsakingas už EPF administravimą. Europos socialinio fondo skyriaus nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. A1-172. Minėtame įsakyme įtrauktos naujos funkcijos, susijusios su EPF administravimu:

- atlikti EPF atsakingosios institucijos funkcijas: atsakingas už programų rengimą (daugiametė ir metinės programos) ir jų įgyvendinimo stebėjimą (visų susijusių teisės aktų kontrolė);

- stebėti EPF programos įgyvendinimo pažangą;

- teikti informaciją Europos Komisijai apie pažangą įgyvendinant EPF programą ir administracinės sistemos veikimą;

- teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybei tvirtinti Priežiūros komiteto institucinę ir asmeninę sudėtį, organizuoti Priežiūros komiteto darbą, atlikti šio komiteto sekretoriato funkcijas, teikti informaciją ir ataskaitas Priežiūros komitetui;

- organizuoti EPF programos įgyvendinimo vertinimą ir bendradarbiauti su Europos Komisija atliekant galutinį įvertinimą;

- planuoti ir administruoti EPF programos techninės pagalbos priemones, siekiant užtikrinti efektyvų ir patikimą lėšų planavimą;

- duoti nurodymus ir teikti pasiūlymus kitoms EPF administruojančioms institucijoms.

Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius

Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 144S. Vienas iš jo tikslų – remiantis pateiktais sąmatų projektais rengti valstybės biudžeto išlaidų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamų įstaigų specialiųjų lėšų sąmatas ir teikti jas Finansų ministerijai. Skyrius atlieka šias funkcijas:

- tvarko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos operacijų su valstybės biudžeto lėšomis registrus;

- tvarko valstybės lėšų paskirstymo, finansavimo ir perpaskirstymo operacijų registrus;

- tvarko lėšų, gautų iš kitų šaltinių, bei susijusių išlaidų ir mokėjimų registrus.

Ministerijai įgyvendinant EPF lėšų administravimą, skyrius rengia mokėjimo prašymą ir teikia jį valstybės iždui. Už šią veiklą atsakingas vienas skyriaus darbuotojas. Finansų ir apskaitos skyrius atlieka šias funkcijas, susijusias su EPF įgyvendinimu:

- tikrina mokėjimo prašymus valstybės iždui;

- rengia, tvirtina ir teikia mokėjimo prašymus valstybės iždui;

- atrankos būdu tikrina mokėjimo prašymus;

- stebi įsipareigojimų vykdymą ir mokėjimų limitus;

- dalyvauja prognozuojant įsipareigojimus ir mokėjimus;

- pagal kompetenciją rengia ataskaitas Atsakingajai institucijai;

- užtikrina visų mokėjimus pagrindžiančių ir išlaidas patvirtinančių dokumentų saugojimą bei pateikimą institucijoms, turinčioms teisę juos tikrinti.

Vidaus audito tarnyba

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito tarnyba tikrina sistemą ir atlieka privalomąjį 5 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų auditą.

Ministerijos struktūra

Deleguota institucija

Deleguotos institucijos funkcijos paskirtos Paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai (toliau – Agentūra) socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-217 dėl EPF administravimo Lietuvoje schemos.

2.2.2. Pagrindinės Agentūros funkcijos

A) Agentūra atsakinga už viešumo priemonių, priklausančių atsakingos institucijos kompetencijai, įgyvendinimą:

– skelbti oficialius dokumentus, nustatančius kvietimų teikti paraiškas, pasiūlymų skelbimo ir projektų įgyvendinimo bei ataskaitų teikimo sąlygas;

– rengti gaires kartu su atsakinga institucija;

– užtikrinti informacijos teikimą tikslinėms grupėms;

– kartu su atsakinga institucija organizuoti informacinius susitikimus ar mokymus pareiškėjams kvietimų teikti paraiškas ir paraiškų formų pildymo tema;

– suteikti galimybę pareiškėjams teirautis (raštu ir žodžiu) dėl dalyvavimo programoje;

– kartu su atsakinga institucija informuoti visuomenę apie EPF įgyvendinimą įvairiomis informavimo priemonėmis;

– informuoti atsakingą instituciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus ir teikti ataskaitas apie remiamų veiklos sričių įgyvendinimą;

– įgyvendinti ar organizuoti kitas reikiamas informavimo ir viešumo priemones;

– rengti ir teikti atsakingai institucijai EPF projektams skirto EPF ir bendro finansavimo prognozę einamiesiems ir artimiausiems metams;

– atlikti vietos tikrinimus, įgyvendinti finansinį stebėjimą ir kontrolę;

– nustačius pažeidimus, susijusius su išlaidų kompensavimu, informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, imtis reikiamų priemonių išieškoti paramos lėšas, panaudotas ne pagal EPF reikalavimus ar Lietuvos Respublikos įstatymus;

– įvesti reikiamą finansinę informaciją apie EPF projektus į informacines sistemas;

– tikrinti ir tvirtinti projektų teikėjų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą bei jų atitiktį paramos sutarčių sąlygoms; remiantis gautais mokėjimų prašymais, rengti ir pateikti atsakingai institucijai prašymus pervesti lėšas projektų vykdytojams;

– pagal savo kompetenciją užtikrinti visų mokėjimus pagrindžiančių dokumentų ir išlaidas patvirtinančių įrodymų saugojimą bei pateikimą institucijoms ir asmenims, turintiems teisę juos tikrinti;

– pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant teisės aktų nustatančių detaliąsias EPF administravimo taisykles ir procedūras projektus, rengti deleguotos institucijos vidaus procedūrų aprašus ir užtikrinti šių procedūrų laikymąsi;

– teikti rekomendacijas dėl projektų biudžetų rengimo, išlaidų tinkamumo vertinimo ir kitais projektų finansinio valdymo klausimais bei susijusią informaciją projektų vykdytojams ir potencialiems pareiškėjams;

– kartu su atsakinga institucija organizuoti mokymus potencialiems pareiškėjams ir padėti paramos gavėjams projektų biudžetų bei finansinio valdymo srityje;

– analizuoti paramos gavėjų prašymus keisti paramos sutartį ar jos biudžetą;

– kontroliuoti, kad būtų laikomasi finansavimo proporcijų: 75 proc. – EPF, 25 proc. – bendras finansavimas.

B) Paraiškos vertinamos pagal bendruosius projektų vertinimo ir atrankos kriterijus, išdėstytus EPF gairėse pareiškėjams.

– Administracinio patikrinimo metu tikrinama, ar paraiška išsami ir ar pateikti visi reikiami dokumentai bei informacija. Agentūros darbuotojai įvertina paraiškų atitiktį administraciniu požiūriu. Šis įvertinimas atliekamas užpildant nustatytos formos administracinės atitikties vertinimo lentelę.

– Tinkamumo vertinimo metu patikrinama, ar projektas tinkamas finansuoti iš EPF paramos lėšų (įvertinamas partnerių, tikslinių grupių, veiklos ir išlaidų tinkamumas). Tinkamumo įvertinimą atlieka Agentūros darbuotojai. Kiekvieną paraišką vertina 2 darbuotojai. Šis įvertinimas atliekamas užpildant nustatytos formos tinkamumo vertinimo lentelę.

– Naudos ir kokybės įvertinimas skirtas įvertinti pateiktų projektų kokybę ir atitiktį atrankos kriterijams (balais). Naudos ir kokybės įvertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai, kurių atranką organizuoja Agentūra. Nepriklausomų vertintojų sąrašas suderinamas su atsakinga institucija. Kiekvieną paraišką įvertina du nepriklausomi vertintojai. Šis įvertinimas atliekamas užpildant nustatytos formos vertinimo lentelę.

C) Įvertinusi paraiškas, Agentūra parengia vertinimo ataskaitą ir pateikia jį Priežiūros Komitetui svarstyti. Ataskaitą sudaro: gautų paraiškų suvestinė; administracinės atitikties vertinimo rezultatų suvestinė; tinkamumo įvertinimo rezultatų suvestinė; naudos ir kokybės įvertinimo rezultatų suvestinė; paraiškų eilė pagal suteiktus balus, nurodant rekomenduojamą finansavimo sumą; duomenų apie sumą, skirtą kvietimo teikti paraiškas paskelbimui, suvestinė; paramos suma, reikalinga visiems tinkamiems projektams finansuoti; likusi suma; ataskaitos priedai (vertintojų užpildytų vertinimo lentelių kopijos ir gautų paraiškų kopijos).

Priežiūros komitetas aptaria pateiktus rezultatus ir teikia atsakingai institucijai rekomendacijas. Galutinį sprendimą priima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu).

Organizuojama remtinų projektų atranka ir atsakinga institucija priima galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo.

Gavusi atsakingos institucijos sprendimą dėl paramos skyrimo, Agentūra užregistruoja Šį sprendimą ir raštu informuoja pareiškėjus apie skirtą paramą.

D) Paramos gavėjai, esantys perkančio šiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 1-1491; 2002, Nr. IX-1217; 2006, Nr. 4-102), vykdydami pirkimus, privalo laikytis šio įstatymo nuostatų.

Kiti pirkimus vykdantys paramos gavėjai laikosi pirkimų taisyklių, skirtų paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Šios taisyklės bus parengtos ir patvirtintos Agentūros direktoriaus įsakymu.

F) Projektų išlaidos kompensuojamos pagal Agentūrai pateiktus mokėjimo prašymus. Paramos gavėjas pateikia avansinio, tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymus, parengtus pagal tipinę mokėjimo prašymo formą. Jei avansinio mokėjimo suma viršija 10 000 Lt, kartu su avansinio mokėjimo prašymu pateikiama banko garantija ar laidavimo raštas, kurio suma turi būti lygi avansinio mokėjimo sumai. Kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymais pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

G) Mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo procedūra

Agentūra:

– tikrina ir tvirtina projekto vykdytojo pateiktame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą. Kiekvieną prašymą patikrina bent 2 Agentūros darbuotojai;

– rengia ir teikia atsakingai institucijai prašymus pervesti lėšas iš valstybės biudžeto;

– rengia ir teikia atsakingai institucijai ketvirčio ataskaitas apie gautus mokėjimo prašymus;

– kontroliuoja finansavimo iš EPF lėšų ir bendro finansavimo lėšų įsipareigojimus bei sumas, informuoja apie tai atsakingą instituciją;

– atlieka patikras vietose;

– užtikrina pirkimų kontrolę: tvirtindama projekto pirkimų planą; tikrindama bei derindama pirkimų dokumentus; tikrindama ir derindama pasiūlymų vertinimo ataskaitą; tikrindama ir suderindama pirkimo sutarties projektą ir kt.

Agentūros (Deleguotosios institucijos) organizacinė struktūra:

2.3. Naudojimasis nepriklausomų institucijų paslaugomis

(Prašome nurodyti, ar atsakinga institucija/ tarpininkai naudojasi nepriklausomų institucijų paslaugomis vienai ar daugiau jiems paskirtų užduočių atlikti, ir jeigu reikia, išvardykite, kokios priemonės šiuo tikslu yra taikomos.)

Prireikus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naudosis nepriklausomų auditorių paslaugomis.

Visapusis projektų įvertinimas bus užtikrintas įtraukiant į Priežiūros komiteto sudėtį įvairių institucijų atstovus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įkurs Priežiūros komitetą projektų atrankai, bendrajam valdymui ir vertinimui bei kitoms funkcijoms atlikti. Priežiūros komitetą sudarys atsakingos institucijos, Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra (deleguotos institucijos), Vidaus reikalų ministerijos, Užsieniečių registracijos centro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovai.

Priežiūros komitetas teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendacijas dėl projektų finansavimo. Atsakinga institucija priims sprendimus dėl finansavimo skyrimo gavusi Priežiūros komiteto rekomendacijas (Priežiūros komiteto funkcijos nustatytos 2005 m. liepos 27 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-217 (Žin., 2005, Nr. 93-3480) „Dėl Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje administravimo schemos patvirtinimo“).

Funkcija	Pavardė	Pareigos
Atsakinga už Priežiūros komiteto valdymą	Violeta Murauskaitė	Priežiūros komiteto pirmininkė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė
Priežiūros komiteto narė, atsakinga už ryšius su Europos Komisija	Nijolė Mackevičienė	Europos socialinio fondo skyriaus vedėja
SADM įsteigtas Priežiūros komitetas		Įvairios institucijos ir organizacijos

3. PAREIGŲ, SUSIJUSIŲ SU VALDYMO IR KONTROLES SISTEMOMIS, APRAŠYMAS

3.1. UŽDUOČIŲ PASKIRSTYMAS

Užduotys	Atsakingi padaliniai, departamentai, asmenys
Nacionalinės daugiametės ir metinių programų rengimas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Kvietimų teikti paraiškas skelbimas	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų priėmimas ir registravimas	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų administracinė analizė (tinkamumas)	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų finansinė analizė	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų techninė analizė	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų vertinimas	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Paraiškų atranka (sprendimas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Priežiūros komiteto rekomendacijas
Pareiškėjų informavimas apie sprendimus	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Sutarčių rengimas	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Sutarčių pasirašymas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra + Paramos gavėjas
Projektų įgyvendinimo ataskaitų kontrolė	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Mokėjimo prašymų priėmimas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Mokėjimo prašymų analizė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Mokėjimų tvirtinimas	SADM valstybės sekretorius (Rimantas Kairelis)
Projektų tikrinimai (2)	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Mokėjimo funkcija	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Kvietimų teikti paraiškas parengimas ir paskelbimas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Pasiūlymų priėmimas ir registravimas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Pasiūlymų administracinė analizė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Pasiūlymų finansinė analizė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Pasiūlymų techninė analizė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Konkurso laimėtojo nustatymo procedūra	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Sutarčių pasirašymas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Metinės įgyvendinimo ataskaitos rengimas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Valstybės narės išlaidų ataskaitos parengimas ir išsiuntimas Europos Komisijai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Valstybės narės mokėjimo prašymo parengimas Europos Komisijai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Valstybės narės mokėjimo prašymo išsiuntimas Europos Komisijai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Valdymo sistemų auditas (2)	SADM Vidaus audito skyrius + nepriklausomas auditorius (prireikus)
Įvertinimas	Nepriklausomi vertintojai

(1) Kur tinkama, nurodykite nepriklausomus konsultantus.

(2) Pastaba: tikrinimai, kuriuos kontrolės tikslais atlieka atsakingoji institucija ar jos pavedimu išorės auditoriai, viešosios įstaigos ar kt. (25 str. a) punktas), t. y. tiesiogiai nesusiję su kasdieniu projekto valdymu (analizė ir sprendimas, mokėjimo prašymai) ir kt.

3.2. Pareigų atskyrimas

(Jeigu valdymo, mokėjimo ir kontrolės funkcijas atlieka tas pats padalinys, prašome nurodyti, kaip šios pareigos aiškiai atskiriamos.)

Siekiant išvengti administracinių ir kontrolės funkcijų dubliavimosi šias pareigas atlieka ne vienas padalinys. Pareigas dalijasi du skyriai:

1) Europos socialinio fondo skyrius (Darbo departamentas) ir 2) Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius (tiesiogiai pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriui).

3.3. EPF PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITA

3.3.1. Apskaitos taisyklės

Koks apskaitos būdas naudojamas EPF finansavimo lėšoms registruoti?

Atskira eilutė nacionaliniame biudžete

Nebiudžetinė pozicija

R Speciali banko sąskaita

Kita (nurodykite)..

3.3.2. Lėšų skyrimo ir siuntimo iš valstybės narės sąskaitos, į kurią jos buvo įmokėtos, į specialią galutinio gavėjo sąskaitų schemos aprašymas

Lygiai	Sąskaita	Atsakingas asmuo

Gaunamos EK skirtos lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	Marija Romanovska, Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja
Galutinis gavėjas

Ar EPF mokėjimų tvirtinimas vyksta taip pat, kaip ir mokėjimų iš nacionalinio biudžeto tvirtinimas?

R Taip Ne

Jei ne, nurodykite skirtumus ir priežastis

3.3.3. EPF finansavimo ir nacionalinių bendro finansavimo asignavimų perkėlimo taisyklių (jeigu tokios taikomos) tais atvejais, kai naudojamas valstybės lėšos, aprašymas

Projektui skirtos lėšos bus išmokamos 3 kartus: avansinis, tarpinis ir galutinis mokėjimas (žr. 4.3.1 pav.). Jei per vienerius metus visos lėšos neišleidžiamos, likutis perkeliamas į kitus metus.

4. VALDYMO PROCESO ANALIZĖ: SCHEMŲ IR PROCEDŪRŲ APRAŠYMAS

4.1. Daugiametės ir metinių programų rengimas

Kas rengia Komisijai teikiamas daugiametę ir metines programas?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip atsakinga institucija, rengia ir teikia Europos Komisijai daugiametę ir metines programas, į kurias įtraukiami visi reikšmingi klausimai, aptarti su suinteresuotosiomis organizacijomis. Priežiūros komiteto nariams patvirtinus šiuos dokumentus, jie siunčiami Europos Komisijai. Europos Komisijai patvirtinus daugiametės ir metinės programų projektus, jos tvirtinamos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Kaip į šias programas įtraukiami finansavimo planai?

Bendrasis finansinis planas rengiamas vadovaujantis Europos Komisijos pateiktu biudžetu, kuris sudaromas remiantis EUROSTAT duomenimis bei konkrečioje valstybėje narėje esančiu prieglobsčio prašytojų skaičiumi. Finansinis planas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išlaidų ir finansinio plano. Pirmoji dalis apima darbuotojų, kelionių ir pragyvenimo išlaidas, įrangos, žemės ir kito nekilnojamojo turto kainą, vartojimo reikmenų kainą, dalyvių mokymą, leidinius ir kitas tiesiogines sąnaudas. Finansavimo planas apima pareiškėjo ir kitų organizacijų įnašus, Komisijos įnašą ir tiesiogines pajamas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrino bendrą finansavimą visiems jo prašiusiems pareiškėjams, kiti pareiškėjai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad bendras finansavimas bus užtikrintas iš nuosavų ar kitų lėšų. Pareiškėjų pateiktas biudžeto formas ir jų realistiškumą tikrina ir vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų ir apskaitos skyrius.

Ar, rengiant tokias programas, bendradarbiaujama su atitinkamais partneriais daugiametei darbo programai sudaryti, ar, prieš sudarant metinę programą, bendradarbiaujama su galutiniais gavėjais (kvietimai pareikšti suinteresuotumą, kvietimai dalyvauti konkurse, konkurso organizavimo tvarka)

Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra parengs gaires dėl 2005 m. finansavimo paraiškų ir kvietimo pateikti paraiškas projektą. Šie dokumentai bus pateikti Priežiūros komitetui patvirtinti, po to bus patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Patvirtinus dokumentus kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas tinklalapiuose ir spaudoje. Tinklalapiuose bus paskelbtos ir gairės bei paraiškos forma. Remdamosi šiais dokumentais suinteresuotosios organizacijos parengs ir pateiks Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai savo paraiškas. Pradinį paraiškų įvertinimą atliks Agentūra. Vertinimo rezultatai ir visi bendro finansavimo pasiūlymai bus pateikti Priežiūros komitetui. Priežiūros komitetas atrinks projektus pagal gaires ir Lietuvos prioritetus tam tikrose srityse. Pirmenybė bus teikiama projektams, susijusiems su Lietuvos daugiametės programos prioritetais, ypač tiems, kuriuos numato įgyvendinti pabėgėlių asociacijos ir (ar) kurie taikomi užsieniečiams, gavusiems Lietuvoje kurios nors rūšies tarptautinę pagalbą. Prieš atranką Priežiūros komitetas neturės jokių ryšių su galimais paramos gavėjais. Sprendimą dėl pasiūlymų atrankos priims Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su Priežiūros komitetu.

4.2. KVIETIMAI TEIKTI PARAIŠKAS IR PARAIŠKŲ ATRANKA/KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA

Ar atsakinga institucija/deleguota institucija patvirtino dokumentus, nustatančius toliau nurodytas procedūras (vadovus, aplinkraščius, procedūrų vadovus)?

TAIP R NE

4.2.1. Kvietimas pateikti paraiškas / konkursas

Kvietimo pateikti paraiškas / konkurso parengimas ir patvirtinimas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

Pridedami dokumentai

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tvirtina dokumentus), Agentūra (rengia dokumentus)

Kvietimas pateikti paraiškas

Gairės pareiškėjams

Paraiškos forma

Nurodymai, kaip pildyti paraišką

Atrankos taisyklės

Su kuo tariamasi prieš galutinai parengiant kvietimo /konkurso dokumentus?

Kiti departamentai R

Kitos nacionalinės institucijos R

Europos Komisija

Kita (nurodykite))

4.2.2. Kvietimo teikti paraiškas / konkurso skelbimas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Gairės pareiškėjams

EPF finansuojamų projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklės

Skelbimo tvarka:

– „Valstybės žinios“ ir EB „Official Journal“ (jei reikalaujama pagal pirkimų tvarką)

– tinklalapiai R

– bendrojo pobūdžio spauda R

– specialioji spauda

– brošiūros, lankstinukai R

– kita (nurodykite)

4.2.3. Pagalba pareiškėjams rengiant paraiškas

(t. y. dokumentai ar paslaugos, paaiškinantys kvietimus teikti paraiškas, pvz., gaires pareiškėjams)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

Pridedami dokumentai. Esami dokumentai ar projektai

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Kvietimas pateikti pasiūlymus, procedūrų vadovas ir kt.

4.2.4. Paraiškų / konkurso pasiūlymų priėmimas ir registravimas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas

Europos socialinio fondo agentūra

Gairės pareiškėjams

EPF finansuojamų projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklės

Paraiškos / pasiūlymo gavimas patvirtinamas:

– gavimo patvirtinimu R

– laišku, faksu, el. paštu R

– kita

– nepatvirtinama

Išsiuntimo / gavimo datų patikrinimas ir gautų dokumentų išsamumo patikrinimas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas

Europos socialinio fondo agentūra

Procedūra: administracinis patikrinimas

Dokumentai: kontrolinių klausimų sąrašas (patikros lapai)

4.2.5. Paraiškų / konkurso pasiūlymo analizė

a) administracinė analizė

(informacija apie pareiškėją, atitiktis tinkamumo kriterijams ir kt.)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Atrankos procedūros taisyklės

Administracinis patikrinimas

Kontroliniai klausimai

b) techninė analizė

(analizė pagal atrankos kriterijus, nustatytus kvietimo /konkurso nuostatuose)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Atrankos procedūros taisyklės

Administracinis patikrinimas Kontroliniai klausimai

Ar apibrėžti tikslus atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijai?

TAIP R NE

Jei taip, ar jie išdėstyti atskirame dokumente (analitinių kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)?

TAIP R NE

c) finansinė analizė

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Taisyklės

Administracinis patikrinimas

Kontroliniai klausimai

Ar apibrėžti tikslus kriterijai (baziniai dydžiai, aukščiausioji riba pagal išlaidų rūšis)?

TAIP R NE

Jei taip, ar jie išdėstyti atskirame dokumente (kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)?

TAIP R NE

4.2.6. Ryšys su kitomis Bendrijos iniciatyvomis ar programomis

Ar atliekami tikrinimai siekiant nustatyti, ar nėra dubliavimosi su kita veikla (projektais), finansuojamais jūsų šalyje pagal kitas Bendrijos iniciatyvas ar programas, pvz., „EQUAL“?

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2004–2006 m. pagal EQUAL programą)

Atrankos procedūrai Priežiūros komitetas pasikvies ekspertus. Projektų vykdytojai turėtų būti informuoti apie EQUAL rezultatus prieglobsčio prašančių asmenų socialinės integracijos srityje (projekto vadovė). Į informaciją apie EQUAL tipo veiklą galėtą būti atsižvelgta kaip į papildomą kriterijų vertinant EPF projektus.

4.2.7. Paraiškų vertinimas ir atranka. Konkurso laimėtojo nustatymas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priežiūros komiteto posėdžių protokolai

(Nurodykite, kas dalyvauja vertinant pateiktas paraiškas ir pasiūlymus (vidaus vertinimas, išorės vertinimas, vertinimo komisijos)

4.2.8. Sprendimas priimti / atmesti paraišką

Kas priima oficialų sprendimą dėl paraiškos priėmimo ar atmetimo?

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Priežiūros komiteto rekomendacijas

Priežiūros komiteto posėdžių protokolai

Priežiūros komiteto rekomendacijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiai

4.2.9. Pranešimas apie sprendimą atmesti paraišką

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus sprendimai ir Priežiūros komiteto posėdžių protokolai

Ar pareiškėjui išsiunčiamas raštas, nurodantis atmetimo priežastis?

TAIP R NE

Ar rašte nurodomi atmetimo pagrindai?

TAIP R NE

4.2.10. Projekto priėmimas / finansavimo sprendimas / konkurso laimėtojo nustatymas

Atrinktų projektų apskaitos tvarka

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vadovas

Kas pasirašo finansavimo sutartį / sprendimą dėl konkurso laimėtojo atsakingos (deleguotos) institucijos vardu?

(pridėkite tipinės sutarties kopiją ir gavėjams siunčiamų ataskaitų pavyzdžius)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

Pridedami dokumentai

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Trišalė sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Agentūros ir Paramos gavėjo

4.3. VALDYMAS IR PARAMOS LĖŠŲ SUMOKĖJIMAS

4.3.1. Mokėjimo tvarka, nustatyta finansavimo sutartyje

Mokėjimas	Visos sumos %	Mokėjimo sąlyga (gavėjų ataskaitos)	Data (susiejant su projekto užbaigimu)
Pirmas išankstinio finansavimo mokėjimas	50	Per 14 dienų nuo paramos sutarties pasirašymo projektai privalo kreiptis dėl avansinio išmokėjimo	Pirmas išankstinio finansavimo mokėjimas, sudarantis 50 proc. sumos, turi būti išmokėtas per 10 d. nuo paramos gavėjo mokėjimo prašymo pristatymo dienos
Antrasis išankstinio finansavimo (tarpinis) mokėjimas	30	Pateikus mokėjimo prašymą su jį pagrindžiančiais dokumentais dėl patirtų išlaidų (mažiausiai už 70 proc. pradinio mokėjimo sumos)	Tarpinis mokėjimas turi būti išmokamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių, kai atsakinga institucija patvirtina pažangos ataskaitą ir išlaidų deklaraciją, atsiskaitančią mažiausiai už 70 proc. pradinio mokėjimo sumos
Sumos likutis (galutinis mokėjimas)	20	Pateikus galutinį mokėjimo prašymą projektai turi pateikti mokėjimo prašymą su jį pagrindžiančiais dokumentais dėl patirtų išlaidų	Likutis turi būti išmokamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių, kai atsakinga institucija patvirtina galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir išlaidų deklaraciją

Ar parengti pažangos ataskaitos ir galutinio įvertinimo ataskaitos pavyzdžiai paramos gavėjams?

(prašome pridėti pavyzdžius)

TAIP R NE

Pažangos ir galutinio vertinimo ataskaitų pavyzdžiai bus įtraukti į Stebėjimo ir kontrolės taisykles, kurios bus parengtos ir patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro dar prieš pasirašant sutartis su paramos gavėjais 2006 m.

Ar parengti finansinių ataskaitų ir mokėjimo prašymų pavyzdžiai paramos gavėjams? (prašome pridėti pavyzdžius)

TAIP R NE

Finansinių ataskaitų ir mokėjimo prašymų pavydžiai paramos gavėjams bus pateikti EPF finansuojamų projektų išlaidų apmokėjimo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisyklėse, kurios bus parengtos ir patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro dar prieš pasirašant sutartis su paramos gavėjais 2006 m.

4.3.2. Projektų įgyvendinimo stebėjimas

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Priežiūros komitetas, bendradarbiaudamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija + Agentūra.

EPF finansuojamų projektų stebėjimo ir kontrolės taisyklės

Ar stebėjimas apima apsilankymus projekto įgyvendinimo vietoje?

TAIP R NE

Jei taip, kokia tvarka taikoma (dažnis, projekto veiklos /finansinių aspektų tikrinimas ir pan.)?

Dažnumas priklausys nuo projekto rizikos laipsnio. Tikrinama – projekto veiklos, finansiniai aspektai ir kt.

4.3.3. Mokėjimo prašymų priėmimas ir analizė

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

EPF finansuojamų projektų išlaidų apmokėjimo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisyklės

Ar mokėjimo prašymų analizė apima šiuos tikrinimus:

	1 prieš finansavimą (TAIP/NE)	2 prieš finansavimą (TAIP/NE)	Galutinis (TAIP/NE)
Ar prašoma suma atitinka sutartyje nurodytą sumą	TAIP	TAIP	TAIP
Ar teisingai nurodytas pareiškėjas ir ar nurodyta banko sąskaita tikra	TAIP	TAIP	TAIP
Ar projektas užbaigtas pagal finansavimo sutarties nuostatas	NE	TAIP	TAIP
Išsamus projekto išlaidų sąrašas	NE	TAIP	TAIP
Išlaidų skaičiavimo patikrinimas	NE	TAIP	TAIP
Ar deklaruotos išlaidos atitinka planuotą biudžetą	NE	TAIP	TAIP
Deklaruotų išlaidų pagrindimas	NE	TAIP	TAIP
Koks procentas deklaruotų išlaidų patikrintas pagal pateikiamą pagrindimą........ proc.	NE	TAIP	TAIP
Ar išlaidos patikrintos išorės auditoriaus, apskaitininko ir pan.	NE	TAIP	TAIP
Ar deklaruotos išlaidos atitinka nustatytas taisykles	NE	TAIP	TAIP

4.3.4. Mokėjimo inicijavimas / išieškojimas iš paramos gavėjo

(Kas nustato mokėtiną / išieškotiną sumą ir inicijuoja mokėjimą / išieškojimą?)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius

Mokėjimo atveju:

1. Paramos gavėjas teikia mokėjimo prašymą Deleguotai institucijai.

2. Deleguota institucija patikrinusi duomenis siunčia mokėjimo prašymą atsakingai institucijai.

3. Atsakinga institucija tikrina mokėjimo prašymą ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu.

Susigrąžinimo atveju:

1. Jeigu deleguota institucija nustato pažeidimus, ji privalo kreiptis į atsakingą instituciją, įvardindama juos.

2. Atsakinga institucija tikrina faktus.

3. Jeigu nusprendžia, kad pažeidimai buvo įvykdyti, rengiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkis dėl lėšų susigrąžinimo.

4.3.5. Mokėjimo / išieškojimo nurodymas

(Kas pasirašo mokėjimo / išieškojimo nurodymą?)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ir ministerijos valstybės sekretorius

4.3.6. Išmokėjimas / išieškojimas

(Kas atlieka mokėjimą / išieškojimą?)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius

Ar išmokėjimas / išieškojimas susijęs su šiais tikrinimais:

	1 prieš finansavimą (TAIP/NE)	1 prieš finansavimą (TAIP/NE)	Galutinis (TAIP/NE)
ĮVERTINIMAS IŠ NAUJO
Ar yra galiojantis finansavimo įsipareigojimas (finansavimo sutartis)	TAIP	TAIP	TAIP
Galiojantis nurodymas išmokėti / išieškoti (kontrolinis sąrašas)	TAIP	TAIP	TAIP
Nurodymas išmokėti / išieškoti pasirašytas įgalioto asmens	TAIP	TAIP	TAIP
Tikslus gavėjo teisinis statusas ir banko sąskaita	TAIP	TAIP	TAIP
Teisingas apskaitos įrašas apie išmokėjimą/ išieškojimą	TAIP	TAIP	TAIP

4.3.7. Mokėjimo priemonės

Kaip atliekami mokėjimai paramos gavėjams?

Banko pervedimu R

Čekiu

Kita

4.3.8. Išieškojimo kontrolė

(Kokia įdiegta išieškojimo nurodymų stebėjimo ir išieškojimo užtikrinimo tvarka?)

Stebėjimas bus atliekamas pagal Bendrijos teisės aktus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus sprendimus.

4.3.9. Grąžintų EPF lėšų perskirstymo tvarka (jeigu taikoma)

Lėšų perskirstymas bus atliekamas pagal Bendrijos teisės aktus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus sprendimus.

4.4. VALSTYBĖS NARĖS IŠLAIDŲ ATASKAITOS IR MOKĖJIMO PRAŠYMAI

4.4.1. Išlaidų ataskaitos

Kas rengia Europos Komisijai siunčiamas išlaidų ataskaitas?

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Europos socialinio fondo skyrius ir Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius

Visa tvarka bus nustatyta EPF finansuojamų projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių

Kas tvirtina Europos Komisijai siunčiamas išlaidų ataskaitas?

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius

4.4.2. Mokėjimo prašymas

Kas rengia Europos Komisijai siunčiamus mokėjimo prašymus?

(... str.)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Europos socialinio fondo skyrius ir Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius

Visa tvarka bus nustatyta EPF finansuojamų projektų stebėjimo ir kontrolės taisyklėse

5. TIKRINIMAI, KONTROLĖ IR AUDITAS

5.1. DEPARTAMENTAS, ATSAKINGAS UŽ PROJEKTŲ TIKRINIMUS (PAGAL 25 STR. (A) PUNKTĄ)

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyrius

Audito metodika

(1) Nurodykite ir atvejus, kai pasitelkiami išorės tikrinimai

5.2. PROJEKTŲ TIKRINIMŲ YPATYBĖS

Rodikliai	TAIP	NE
Tikrinimų struktūra:
– centralizuoti	X
– decentralizuoti		X
– išorės		X
Kiek žmonių atlieka tikrinimus
Tikrinimų pobūdis:
Rizikos analize pagrįsti tikrinimai?
– ex ante	X
– projekto įgyvendinimo metu	X
– ex post	X
Parengiama metinė programa, atsižvelgiant į... str. nurodytus imčių metodus	X

Ar tikrinimas apima:

	TAIP	NE
Ar laikomasi projekto atrankos procedūrų	X
Ar projekto tikslai atitinka nacionalinės EPF programos įgyvendinimo tikslus	X
Ar išlaidos atitinka pagrindžiančiuosius dokumentus	X
Ar išlaidos atitinka Bendrijos reikalavimus, nacionalinės atrankos procedūros metu nustatytus reikalavimus, sutarties sąlygas ar finansavimą suteikiantį dokumentą ir ar darbai iš tiesų atlikti	X
Ar iš tiesų skirtas nacionalinis bendras finansavimas	X
Ar laikomasi procedūrų ir schemų, atsakingosios institucijos (ar tarpininkės) nustatytos mokėjimų analizės, tvirtinimo ir atlikimo atžvilgiu	X
Ar išmokėta suma neviršija sprendimo Nr. 2004/904/EB 23 str. nustatytos ribos	X
Ar iš tiesų atliktas mokėjimas paramos gavėjui	X
Audito sekos tikrinimą	X
Ar patvirtintos projekto išlaidos ir pajamos atitinka išlaidų ir pajamų sumas, atsakingosios institucijos nurodytas EK pateiktose ataskaitose	X

5.3. Tikrinimų paskesnė kontrolė

a) Kam siunčiamos ataskaitos?

Tikrintų projektų vykdytojams

Atsakingos institucijos valdybai

Atsakingosios institucijos vidaus audito skyriui

Nacionalinei audito įstaigai

Kita (nurodykite)

Atsakingai institucijai, Deleguotai institucijai, Europos Komisijai, Valstybės kontrolei.

b) Kaip kontroliuojamos šios ataskaitos?

– atitinkamų projektų atžvilgiu (finansinės korekcijos, kitų projektų, teikiamų to paties paramos gavėjo, tikrinimas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus sprendimais.

– Atsakingos institucijos (tarpininkės) atžvilgiu (procedūrų, kontrolinių klausimų sąrašų ir kitos korekcijos ir kt.) Vadovaujantis mokėjimo prašymuose pateikta informacija galimos finansinės korekcijos: grąžinimas paramos (dalinis arba visas), sustabdymas paramos ir pan. Visi sprendimai, susiję su finansinėmis korekcijomis, bus priimami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu.

Informacija bus analizuojama, kad būtų išvengta nusižengimų ir sistemos disfunkcionavimo.

5.4. Atsakingos institucijos / tarpininkės auditas

Ar atliekamas atsakingos institucijos / tarpininkės auditas?

TAIP R NE

Kas turi teisę atlikti šiuos auditus?

R Atsakingos institucijos / tarpininkės vidaus audito padalinys

Kitos institucijos audito padalinys

Nacionalinė audito įstaiga (auditorių rūmai)

Ar toks auditas buvo atliktas po Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB įsigaliojimo?

TAIP NE R

Jei taip:

Kada? ......................................................

Kas atliko?...............................................

Ar yra ataskaita? .....................................

Kokių veiksmų imtasi pagal šią ataskaitą?

6. AUDITO SEKA

Kur laikomi šie dokumentai?

Dokumentų saugojimas visais administracijos lygmenimis

Atsakinga institucija, deleguota institucija ir projektų vykdytojai saugo dokumentus, susijusius su Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimu, pagal Lietuvos Respublikos archyvų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 57-1982) ir dokumentų saugojimo taisykles, patvirtintas Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2001, Nr. 88).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius kasmet patvirtina dokumentų nomenklatūrą (planą), kurioje nurodyti dokumentų saugojimo terminai ir atsakingi asmenys.

Reikalavimai projektams (pagrindiniam pareiškėjui) dėl dokumentų saugojimo bus nustatyti paramos sutartyje, o reikalavimų nesilaikymas bus kvalifikuojamas kaip paramos sutarties pažeidimas.

Atsakinga organizacija	Dokumentai	Terminas ir pastabos
Projektų teikėjai	Projektų vertinimo ir atrankos dokumentai: Paraiškų ir jų priedų kopijos Paraiškos keitimo vertinimo laikotarpiu dokumentai Projekto įgyvendinimo dokumentai: Sutartis ir visi jos priedai (originalai) Pažangos ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos ir jų priedų kopijos Išlaidas pagrindžiantys dokumentai (originalai) Korespondencija su atsakinga institucija ir deleguota institucija (kopijos) Viešųjų pirkimų dokumentai (originalai ar kopijos) Viešumo priemones patvirtinantys dokumentai Mokėjimų prašymų ir jų priedų (kopijos) Mokėjimus projektų pareiškėjams bei rangovams, prekių ir paslaugų tiekėjams įrodančių dokumentų kopijos	10 metų pasibaigus projektui Pagrindinis pareiškėjas turi atidaryti specialiąją sąskaitą paramos lėšoms. Jei jis ar kiti partneriai tinkamoms projekto išlaidoms finansuoti naudoja kitus finansavimo šaltinius, jie turi saugoti išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Originalai saugomi išlaidas apmokėjusioje įstaigoje
Deleguotoji institucija	Projektų vertinimo ir atrankos dokumentai: Kvietimo teikti paraiškas originalas Paraiškų registravimo dokumentai Paraiškų ir jų priedų originalai Vertinimo ataskaitos Paraiškų keitimo vertinimo laikotarpiu dokumentai (originalai) Raštų dėl paraiškų atmetimo kopijos Korespondencijos su pareiškėjais kopijos	10 metų Deleguotoji institucija kiekvienam patvirtintam projektui turi tvarkyti bylą, kurioje saugomi visi su jo įgyvendinimu susiję dokumentai
Deleguotoji institucija	Projektų įgyvendinimo dokumentai: Sutarčių ir jų pakeitimų originalai Prašymų pakeisti sutartis ir sprendimų dėl pakeitimo originalai ar kopijos Mokėjimų prašymų ir jų priedų originalai Išlaidas pagrindžiantys dokumentai (kopijos) Mokėjimus projektų pareiškėjams bei rangovams, prekių ir paslaugų tiekėjams įrodančių dokumentų kopijos Tarpinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos ir jų priedų originalai Vietos patikrinimų ataskaitų originalai Korespondencijos su pareiškėjais kopijos	Visos susijusios šalys turi saugoti sutarties originalus. Pagrindinis pareiškėjas kartu su mokėjimo prašymu pateikia visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Deleguotoji institucija saugo originalų, grąžintų pagrindiniam pareiškėjui su institucijos žyma, kopijas
Atsakingoji institucija	Projektų vertinimo ir atrankos dokumentai: Priežiūros komiteto posėdžių protokolų originalai Sprendimų dėl paramos skyrimo originalai ar kopijos Projektų įgyvendinimo dokumentai: Atsakingai institucijai pateiktų prašymų originalai Mokėjimo prašymų iždui kopijos Vietos patikrinimų ataskaitų originalai Korespondencijos su deleguota institucija ir pareiškėjais kopijos Priemonės administravimo dokumentai: Europos Komisijai pateiktų ataskaitų kopijos Korespondencijos su EK ir kitų šalių nacionalinėmis institucijomis dėl EPF įgyvendinimo kopijos Informacija apie EPF grąžintinas lėšas ir kita	10 metų

Atsakinga institucija, deleguota institucija ir projektų vykdytojai užtikrina su EPF susijusių dokumentų apsaugą ir prieinamumą įgaliotiems atsakingos institucijos, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Auditorių rūmų atstovams. Teikdami pažangos ir galutines projekto ataskaitas, pagrindiniai pareiškėjai turi nurodyti dokumentų saugojimo vietą.

Dokumentai saugomi popierine, o kai įmanoma – ir elektronine forma.

7. VERTINIMAS

7.1. UŽ VERTINIMĄ ATSAKINGI PADALINIAI

Ar tai numatyta?

TAIP/NE/

NETAIK.

Atsakinga organizacija

Procedūros forma (vadovas, aplinkraštis, kontrolinių klausimų sąrašas ir pan.)

TAIP

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Techninė užduotis

(1) kur tinkama, nurodykite ir išorės konsultantus.

Išorės konsultantai bus samdomi pagal sutartį.

7.2. Vertinimo grafikas

Kaip dažnai bus vertinami EPF veiksmai?

R veiklos vidurio įvertinimas

R galutinis įvertinimas

7.3. Rodikliai

Ar nustatyti rodikliai projektams ir nacionalinėms programoms vertinti ir ar projekto valdymo etape renkami duomenys?

TAIP R NE

Ar kiekvienai veiklos rūšiai nustatyti išsamus rodikliai, kaip numatyta sprendimo Nr. 2004/904/EB 4, 5, 6, 7 str.?

	Išteklių ir projekto užbaigimo rodikliai (X-taip)	Veiklos užbaigimo rodikliai (X – taip)	Veiklos rezultatų rodikliai (X – taip)	Veiklos poveikio rodikliai (padariniai) (X-taip)
1. Priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros
– pagalba asmenims	X	X	X	X
– struktūrinė pagalba	X	X	X	X
2. Integracija
– pagalba asmenims	X	X	X	X
– struktūrinė pagalba	X	X	X	X
3. Savanoriškas grįžimas
– pagalba asmenims	X	X	X	X
– struktūrinė pagalba	X	X	X	X

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. A1-110

EUROPOS SĄJUNGA

Europos pabėgėlių fondas

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO

LIETUVOJE METINĖ PROGRAMA (2005 M.)

1. Valstybė narė:

LIETUVA

2. Bendros pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės

Ar pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės atitinka daugiametėje programoje apibrėžtas taisykles. Jei ne, prašome nurodyti skirtumus.

Teisės aktai, nustatantys Europos pabėgėlių fondo (toliau – EPF) finansinio administravimo ir įgyvendinimo procedūras; projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles; projektų stebėjimo ir kontrolės bei išlaidų apmokėjimo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisykles yra aprašyti Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametėje (2005–2007 m.) programoje (žr. 1 priedas, 1.1 dalis).

3. Užduotys, kurias turės atlikti atsakinga institucija, įgyvendindama metinę programą, ir siūloma finansinė struktūra

(a) Užduotys, kurias turės atlikti atsakinga institucija, įgyvendindama metinę programą

Atsakingos institucijos tiesioginės funkcijos:

(Šiame tekste funkcijos aprašytos plačiau negu Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametėje (2005–2007 m.) programoje.)

a) Informavimo ir viešumo užtikrinimas

Atsakinga institucija turi parengti Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategiją. Šioje strategijoje bus nurodomi informavimo ir viešumo principai, tikslai ir uždaviniai, dalijimosi informacija ir viešumo funkcijos, taikomos informavimo ir viešumo priemonės panaudojant EPF paramą. Deleguota institucija turi rengti metinius planus visai EPF viešumo užtikrinimo veiklai (išsami procedūra bus aprašyta Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategijoje, kartu pasiūlant ir rekomenduojant metinio plano formą) ir teikti juos atsakingai institucijai patvirtinti.

b) Projekto paraiškų priėmimas ir vertinimas

Atsakinga institucija perduos projektų priėmimo ir vertinimo funkciją deleguotai institucijai pagal Europos pabėgėlių fondo finansuojamų projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles, kurios bus parengtos kiek įmanoma greičiau.

Deleguota institucija priims ir registruos projektų paraiškas, vertins jas administracinių reikalavimų ir tinkamumo aspektais ir turės teisę atmesti nustatytų kriterijų neatitinkančias paraiškas. Be to, deleguota institucija organizuos nepriklausomų vertintojų atranką ir informuos juos apie EPF. Nepriklausomi vertintojai atliks paraiškų techninį ir finansinį įvertinimą skiriant balus atitinkamoms paraiškų dalims.

c) Projektų atranka

Atsakinga institucija įsteigs Priežiūros komitetą, kurio pirmajame posėdyje bus patvirtintas komiteto darbo reglamentas.

Priežiūros komitetas vertins deleguotos institucijos pateiktą paraiškų vertinimo ataskaitą ir teiks rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą atsakingai institucijai. Gavusi Priežiūros komiteto rekomendacijas, atsakinga institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo (žr. schemą 20 psl.).

d) Paramos sutarties sudarymas

Paramos sutartį pasirašys atsakinga institucija, deleguota institucija ir paramos gavėjas. Atsakinga institucija nustatys sutarčių papildymo, keitimo ir nutraukimo sąlygas.

Pavyzdinė paramos sutarties forma bus nustatyta Europos pabėgėlių fondo gairėse pareiškėjams, kurios bus patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

e) Mokėjimai projektui

Atsakinga institucija ir Agentūra bendradarbiaus rengdamos EPF projektų išlaidų apmokėjimo ir ataskaitų teikimo taisykles. Taisyklėse bus išdėstytos išsamios mokėjimų procedūros, jos bus patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

f) Rangos sutarčių sudarymas

Projektų vykdytojai sudarys sutartis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 1-1491; 2006, Nr. 4-102) reikalavimus, kurie bus patikslinti pagal Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvas Nr. 18/2004/EB ir 17/2004/EB. Gavusi atsakingos institucijos įgaliojimus, deleguota institucija parengs ir suderins sutarčių sudarymo tvarką perkančiosioms organizacijoms ir ne perkančiosioms organizacijoms.

Agentūra turi parengti ir patvirtinti „Pirkimų taisykles Europos pabėgėlių fondo paramos gavėjams, kurie nėra perkančiosios organizacijos“.

Šiose taisyklėse bus nustatytos projektų vykdytojams privalomos procedūros. Projekto vykdytojas kartu su deleguota institucija turi suderinti pirkimų planą, kuriame nurodomas pirkimo objektas, vertė, būdas ir sąlygos. Projekto vykdytojas privalo informuoti apie sudarytą pirkimų komisiją (narių pavardės ir pareigos, komisijos darbo nuostatai) ir kiekvieną komisijos posėdį (posėdžiuose turi dalyvauti Agentūros atstovas; jis turi susipažinti su visais dokumentais). Pirkimų dokumentai derinami su Deleguota institucija. Projekto pagrindinis pareiškėjas arba perkantysis partneris turi informuoti Agentūrą apie preliminarią pasiūlymų eilę ir visas prieš sutarties sudarymą gautas pretenzijas. Sutarties projektas suderinamas su Agentūra. Deleguotai institucijai pateikiamos visos ataskaitos, teikiamos Viešųjų pirkimų tarnybai. Vietos patikrinimų metu patikrinami pirkimų dokumentų originalai.

g) Įgyvendinimo stebėjimas ir tikrinimai

Atsakinga institucija perduos šias funkcijas deleguotai institucijai. Atsakinga institucija nustatys bendrąsias projektų įgyvendinimo stebėjimo ir vietos tikrinimų taisykles bei standartines dokumentų formas. Atsakinga institucija ir deleguota institucija pasilieka teisę atlikti vietos patikrinimus. Deleguota institucija atsakinga už visų išlaidų kontrolę.

Atsakingos institucijos funkcijų delegavimas ir jo forma

Atsakinga institucija kai kurias EPF įgyvendinimo funkcijas pagal sutartį perduos Deleguotai institucijai. Šios funkcijos, kurios bus perduotos pagal sutartį, nurodytos toliau:

– skelbti kvietimus teikti projektų paraiškas;

– vertinti gautas paraiškas ir teikti pasiūlymus dėl projektų finansavimo Priežiūros komitetui;

– sudaryti sutartis dėl projektų finansavimo;

– tikrinti projektų teikėjų nurodytų išlaidų tinkamumą ir jas tvirtinti;

– teikti informaciją atsakingajai institucijai;

– įgyvendinti viešumo veiklą;

– atlikti bendrąjį EPF projektų administravimą ir stebėti jų įgyvendinimą. Techninės pagalbos pagal tam tikras veiklas funkcijos bus perduotos Agentūrai.

Nors atsakinga institucija perduos projektų administravimo funkcijas Agentūrai, kuri privalo patikrinti visus išlaidas patvirtinančius ir pagrindžiančius dokumentus bei atlikti vietos patikrinimus, atsakingos institucijos darbuotojai irgi atlieka tokių dokumentų tikrinimus atsitiktinės atrankos būdu ir kontroliuoja deleguotos institucijos atliekamus tikrinimus.

Už EPF administravimą atsakingi šie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriai:

– Darbo departamento Europos socialinio fondo skyrius.

– Finansų ir apskaitos skyrius.

– Vidaus audito tarnyba.

Administravimo sistema aprašyta Daugiametėje 2005–2007 m. Europos pabėgėlių fondo programoje (žr. 1 priedas, 2.2 dalis).

(b) siūlomas Fondo finansavimo paskirstymas įvairiai programos veiklai ir suma, prašoma techninei ir administracinei paramai pagal 18 str. įgyvendinant metinę programą

Fondo skiriamų lėšų paskirstymas įvairiai programos veiklos sričiai ir techninei pagalbai pagal 18 str. įgyvendinant metinę programą parodytas lentelėse Finansavimo planas, pateikiamose kiekviename skyriuje:

– Priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros – 4.1 skyrius, III dalis, A) veikla;

– Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų, kurių buvimas valstybėje narėje yra ilgai trunkančio ar pastovaus pobūdžio, integracija – 4.2 skyrius, III dalis, B) veikla;

– Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų savanoriškas grįžimas, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš valstybės narės – 4.3 skyrius, III dalis, C) veikla;

– Techninė pagalba – 5 skyrius, III dalis.

4. VEIKLOS

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas asmenų kategorijas ir padėtį bei programos poreikius Lietuvoje, Fondas finansuos veiklos sritis, susijusias su:

1. Priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis.

2. Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų, kurių buvimas valstybėje narėje yra ilgai trunkančio ar pastovaus pobūdžio, integracija.

3. Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų savanorišku grįžimu, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš valstybės narės.

Svarbi pastaba!

Visi projektai, susiję su priėmimu ir integracija, turi būti įgyvendinami Lietuvoje.

Repatriacijos projektų įgyvendinimas turi prasidėti Lietuvoje, bet vėlesni jų etapai gali vykti kilmės šalyje (reintegravimas, savanoriško grįžimo programų stebėjimas ir kt.).

4.1. A) VEIKLA: PRIĖMIMO SĄLYGOS IR PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO TVARKA

i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą

Priėmimo sąlygos Lietuvoje

Lietuvos Respublika priima prieglobsčio prašančius asmenis dviejuose apgyvendinimo centruose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, esantis Pabradėje, apytikriai 50 km nuo Vilniaus. Centras įkurtas 1996 m. Iki 2001 m. jis buvo naudojamas kaip sulaikymo centras nelegaliems migrantams ir prieglobsčio ieškančių asmenų apgyvendinimo pradiniu prieglobsčio suteikimo etapu vieta. 2001 m. centras reorganizuotas ir jame taikomi dviejų rūšių režimai:

a) sulaikymo režimas užsieniečiams, atvykusiems ir (ar) pasilikusiems šalyje nelegaliai, užsieniečiams, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, bei prieglobsčio prašantiems asmenims, sulaikytiems dėl įvairių priežasčių teismo sprendimu;

b) atvirasis režimas prieglobsčio prašantiems asmenims, išskyrus nelydimus nepilnamečius, kurių prašymai dėl prieglobsčio nagrinėjami iš esmės (iki 3 mėnesių; terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams dėl objektyvių priežasčių arba priėmus sprendimą, kad valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kai prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės ir prieglobsčio prašantis asmuo apgyvendinamas Užsieniečių priėmimo centre iki tol, kol jis (ji) perduodamas valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą). Migracijos departamentas gali spręsti dėl prieglobsčio prašančio asmens apgyvendinimo, jei jis (ji) atvyko į Lietuvos Respubliką legaliai.

Todėl dabar Užsieniečių registracijos centras yra specialioji įstaiga, turinti keletą vidaus teritorijų, skirtų skirtingą teisinį statusą Lietuvoje turintiems užsieniečiams.

Jei užsienietis gauna galutinį neigiamą sprendimą dėl jo (jos) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, parengiami dokumentai grįžimui į kilmės šalį. Jei nustatoma, kad užsienietis negali grįžti į savo kilmės šalį dėl pavojaus jo gyvybei ir laisvei, suteikiama papildoma apsauga, išduodamas leidimas laikinai gyventi ir užsienietis apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre.

Pabėgėlių priėmimo centras, kurio steigėja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra Rukloje, apytikriai 120 km nuo Vilniaus. Prieglobsčio prašytojai, gavę bet kurią tarptautinės apsaugos formą, yra apgyvendinami šiame centre. Pabėgėlių priėmimo centre taip pat apgyvendinami nepilnamečiai nelydimi vaikai (nepilnamečiai su tėvais gali būti apgyvendinti ir Užsieniečių registracijos centre), kurių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjami. Centras turi specialias patalpas apgyvendinimui ir socialinius darbuotojus, skirtus nelydimiems nepilnamečiams.

Pabėgėlių priėmimo centras įsteigtas 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pirmieji prieglobsčio ieškantys asmenys jame apgyvendinti 1997 m. kovo mėn.

ii. Veiklos tikslas

Priėmimas

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymai prieglobsčio srityje skirti efektyviam prieglobsčio suteikimui užtikrinti. Pirmenybė šioje srityje teikiama apgyvendinimui pasienio kontrolės punktuose ties Lietuvos Respublikos ES išorės sienų ir apskričių policijos padaliniuose. Tai apima ir medicinos punktus asmenims, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ir sąlygas pasitarti su teisininkais, Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro atstovybėmis ir kt.

Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Pabradės užsieniečių registracijos centre. Šis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialius poreikius turinčių pabėgėlių padėtį. Todėl šiandien užsieniečių registracijos centras yra specialioji įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams.

Kiti poreikiai šioje srityje: plėtoti užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą, ypač apgyvendinimo patalpas, psichologo paslaugas, profesionalų personalą atsižvelgiant į specialius vaikų, moterų, traumas patyrusių pabėgėlių poreikius, vaikų darželius, profesinį mokymą, lietuvių kalbos kursus, visuomenės pažinimą.

Prieglobsčio suteikimo procedūra

Vieninga prieglobsčio procedūra įgyvendinama pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus principus ir priemones. Kad prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje būtų efektyvesnė ir būtų įgyvendinami minėti principai ir priemonės, reikia įsigyti papildomų transporto priemonių. Už transportavimo veiklą yra atsakingos institucijos, kurios tiesiogiai įgyvendina prieglobsčio suteikimo procedūrą Lietuvos Respublikoje, todėl jų darbuotojams turi būti sukurtos specialios sąlygos. Reikia tobulinti atlikimo su prieglobsčio prašančiais asmenimis apklausos techniką ir gerinti atitinkamų institucijų priimamų sprendimų kokybę. Be to, jei užsienietis neturi nuosavų lėšų atvykti į apgyvendinimo vietą, turi būti parūpintos transporto priemonės.

iii. Finansavimo planas (litais ir eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	802 776,00 Lt 232 500,00 Eur	75%
Valstybės biudžeto lėšos	B	267.592,00 Lt 77 500,00 Eur	25%
Regionų lėšos	C	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Nacionalinės lėšos, iš viso	E=B+C+D	267 592,00 Lt 77 500,00 Eur	25%
Viešasis finansavimas, iš viso	F=A+E	1 070 368,00 Lt 310 00,00 Eur	100 %
Privatusis finansavimas, iš viso	G	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
IŠ VISO:	H=F+G	1 070 368,00 Lt 310 000,00 Eur	100 %

iv. Tvarkaraštis

(Projektų įgyvendinimo pradžia turi būti laikotarpis nuo 2005-01-01 ir 2006-12-31. Tinkamomis laikomos projektų išlaidos, patirtos nuo 2005 m. sausio 1 d.)

Pradžios data: 2005-10-01

Pabaigos data: 2006-12-31

v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)

Žr. veiksmus, nurodytus sprendimo Nr. 2004/904/EB 5 str.

Veikla, susijusi su priėmimo sąlygomis bei prieglobsčio suteikimo procedūra, yra tinkama finansuoti EPF lėšomis:

– apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos;

– materialinės, medicininės ir psichologinės pagalbos teikimas;

– socialinė parama, informacijos teikimas ir pagalba tvarkant administracinius formalumus;

– teisinė pagalba ir su kalba susijusi pagalba;

– švietimas, kalbos mokymas ir kita su prieglobsčio suteikimu susijusi pagalba, pvz., vertimo ir mokymo veikla, skirta pagerinti priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūrų efektyvumą bei kokybę;

– vietos bendruomenės, bendraujančios su Lietuvos priimtais asmenimis, informavimas.

Pagal šią veiklą galimi tokie veiksmai:

– sukurti priėmimo sąlygas ir (ar) įsteigti patalpas prie Lietuvos Respublikos ES išorės sienų, pagerinti dabartines laikino priėmimo sąlygas šalyje (vietos policijos padaliniuose);

– skatinti socialinio aktyvumo iniciatyvas;

– skatinti ir plėtoti socialinį ir teisinį konsultavimą

– skatinti socialinės ir materialinės pagalbos iniciatyvas;

– kurti saugias vietas vienišoms moterims; plėtoti bei skatinti palankų požiūrį į lyties, amžiaus skirtumo aspektus prieglobsčio sąlygų gerinimo srityje.

Veiklų sąrašas nėra baigtinis.

vi. Tikslinės grupės

Asmenys, nurodyti EPF sprendimo Nr. 2004/904/EB 3 straipsnyje (nurodykite teisinį statusą).

Finansuojamos veiklos tikslinę grupę sudaro trečiųjų šalių (t. y. ne Europos Sąjungos) piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie kreipėsi dėl kurios nors apsaugos formos Lietuvoje.

vii. Paramos gavėjai

(NVO, federalinės, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, kitos nepelno organizacijos)

Paraiškas gali teikti atitinkamos kompetencijos Lietuvos Respublikos organizacijos ar įstaigos, konkrečiai:

– valdžios institucijos (nacionalinės, regioninės, vietos, centrinės);

– tarptautinės organizacijos;

– nevyriausybinės organizacijos.

viii. Dalyvaujančios institucijos

Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus Atsakingąją instituciją pagal EPF sprendimo 13 str.

Kitos dalyvaujančios institucijos nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. A1-217 (Žin., 2005, Nr. 93-3480) „Dėl Europos pabėgėlių fondo administravimo sistemos Lietuvoje patvirtinimo“.

Deleguotoji institucija, kaip numatyta sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnyje

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva.

(Daugiau informacijos rasite Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametėje 2005–2007 m. programoje, 1 priedas, 3.1 dalis).

ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai

– Bus sukurtos priėmimo sąlygos ir (ar) įsteigtos patalpos ties Lietuvos Respublikos ES išorės sienomis, pagerintos dabartinės laikino priėmimo sąlygos šalyje (vietos policijos padaliniuose);

– socialinio aktyvumo iniciatyvos, skirtos sumažinti apgyvendinimo centruose apgyvendintų asmenų įtampą institucionalizavimą ir psichologinę depresiją bendros iniciatyvos su vietos bendruomene, padedančios geriau suprasti pabėgėlių poreikius ir didinti tarpusavio supratimą;

– bus išplėtotos reabilitacijos ir kitos susijusios paslaugos (pvz., socialinės ir teisinės konsultacijos) siekiant patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio ieškančių asmenų poreikius (įskaitant suaugusiųjų nelydimus nepilnamečius, nėščias moteris, vienišas motinas su mažamečiais vaikais, neįgaliuosius, patyrusius traumas ar pagyvenusius asmenis ir asmenis, patyrusius kankinimus, išžaginimą ar kitokį psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

x. EPF finansavimo viešumas

Apibūdinkite mechanizmus, skirtus užtikrinti EPF skiriamo finansavimo projektams ir susijusiai veiklai viešumą.

EPF finansavimas turi būti aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą. Būdai matomumui užtikrinti:

– pažymėti visas nacionalinės atsakingosios institucijos rengiamą medžiagą susijusią su nacionalinės programos įgyvendinimu (kvietimus teikti projektus, gaires, paraiškų formas, raštus pareiškėjams ir kt.) ES logotipu ir nuoroda į EPF finansavimą

– informuoti visus projektų naudos gavėjus apie EPF bendrą finansavimą

– pažymėti visą projektui perkamą įrangą ES logotipu;

– pažymėti visą susijusią visuomenės informavimo medžiagą lankstinukus, blankus, viešųjų ryšių darbe naudojamas priemones ir kt. ES logotipu ir nuoroda į EPF finansavimą

– informuoti auditoriją apie EPF finansavimą kai projektai minimi seminaruose ir konferencijose.

Turi būti pateikiama tokia nuoroda: „Projektą bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas“.

Visuose leidiniuose su tokia nuoroda turi būti pažymėta, kad leidinys išreiškia autoriaus požiūrį ir Komisija neatsakinga už pateikiamos informacijos naudojimą.

Informavimas ir viešinimas

Atsakinga institucija turi parengti Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategiją. Šioje strategijoje bus nurodomi informavimo ir viešumo principai, tikslai ir uždaviniai, dalijimosi informacija ir viešumo funkcijos, taikomos informavimo ir viešumo priemonės panaudojant EPF paramą. Deleguota institucija turės rengti metinius planus visai EPF viešumo užtikrinimo veiklai (išsami procedūra bus aprašyta Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo finansavimą 2005–2010 m. strategijoje, kartu pasiūlant ir rekomenduojant metinio plano formą) k teikti juos atsakingai institucijai patvirtinti.

Viešumo iniciatyvos

xi. Nacionalinių ir Bendrijos priemonių panašių veiksmų suderinamumas

Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (kaip atsakinga institucija) ir Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (kaip deleguota institucija) aktyviai sieks įgyvendinti EPF programą. Šios dvi institucijos sieks užtikrinti, kad nebūtų dvigubo projektų finansavimo. Tas pats taikytina veiklai, finansuojamai pagal kitas Bendrijos iniciatyvas (būtent, EQUAL, URBAN ir INTERREG) ir iš Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Priėmimo sąlygų ir (ar) patalpų kūrimas Lietuvoje, ties ES išorės sienomis; socialinio aktyvumo iniciatyvos; bendros iniciatyvos su vietos bendruomene; reabilitacijos ir susijusių paslaugų plėtra; dėmesio sutelkimas į užimtumą švietimą mokymą ir sveikatos priežiūrą- pagrindiniai EPF tikslai. Kai kuriais atvejais nepalankiose sąlygose esančios asmenų grupės panašios, nors projektų veiklos dažnai skiriasi nuo ESF ir EQUAL remiamų priemonių (kai kurios EQUAL veiklos papildo ESF priemones, bet to negalima pasakyti apie EPF). Be to, svarbu užtikrinti, kad esant panašioms remiamoms veiklos rūšims veiktų suderinamumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.

Suderinamumas bus pasiektas:

– įtraukiant į gaires pareiškėjams teiginį, kad pagal EPF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal ESF priemones ar kitas Bendrijos programas (ir atvirkščiai), kad dvigubas finansavimas draudžiamas;

– konsultuojantis atrankos etape, kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo;

– užtikrinanti reguliarius ryšius tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus, atsakingo už EPF, EQUAL ir ESF įgyvendinimą. Reguliarius ryšiai tarp Agentūros darbuotojų, atsakingų už EPF, ir darbuotojų, atsakingų už ESF ir EQUAL; ryšiai tarp atsakingos institucijos ir Agentūros;

– kas pusmetį dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas (pateikiant apibendrintus esminius aprašymus), kad būtų išvengta dubliavimosi;

– daug dėmesio skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų grupėms, dirbančioms ir atsakančioms už EPF, ESF ir EQUAL darbo koordinavimą kad EPF veikla būtų vertinga ir nebūtų dubliavimo.

4.2. B) VEIKLA: ASMENŲ, KURIŲ BUVIMAS VALSTYBĖJE NARĖJE YRA ILGALAIKIO IR STABILAUS POBŪDŽIO PAGAL SPRENDIMO Nr. 2004/904/EB 3 STR., INTEGRAVIMAS

i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos Įgyvendinimą

Integracija

Integracijos sąlygos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už socialinės politikos įgyvendinimą užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje, integravimo srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (Žin., 2004, Nr. 157-5741) patvirtino Lietuvos valstybinės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą. Programa apima pabėgėlius ir asmenis, kuriems suteikta papildoma pagalba; pagal ją teikiamos šios socialinės paslaugos ir parama:

– vienkartinė įsikūrimo pašalpa;

– butų nuoma paramos gavėjams pagal programą – 190 val. lietuvių kalbos kursai;

– registracija darbo biržoje ir kita su įdarbinimu susijusi parama;

– parama, susijusi su vaikų darželiais ir mokyklomis, įskaitant galimybę finansuoti papildomas pamokas vaikams;

– parama, susijusi su privalomuoju sveikatos draudimu ir užtikrinanti paramos gavėjams visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas;

– mėnesinės piniginės pašalpos.

Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, 12 mėnesių socialinės integracijos programa apima: laikiną užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, apgyvendinimą (įskaitant buto nuomą ir būtiniausių baldų bei reikmenų įsigijimą už nustatytą sumą); švietimo organizavimą (190–290 val. lietuvių kalbos kursai suaugusiems, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas); įdarbinimo organizavimą (pagalba susirandant darbą, perkvalifikavimas ir pan.); socialinę apsaugą (mėnesinė pašalpa būtiniausiems daiktams); sveikatos priežiūrą (asignavimai privalomajam sveikatos draudimui); visuomenės informavimas apie prieglobsčio suteikimą užsieniečiams, siekiant užkirsti kelią jų izoliacijai bei visuomenės ksenofobijai, skatinti toleranciją.

2004 m. integracijos procese dalyvavo 261 prieglobstį Lietuvoje gavęs užsienietis. Integracijos procesas apėmė 12 Lietuvos miestų. 60 prieglobstį gavusių asmenų, gyvenančių Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, laukia apgyvendinimo vietos bendruomenėse pagal socialinio integravimo programą. 2004 m. vietos bendruomenėse buvo apgyvendintas 81 užsienietis. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuolatinių pastangų įtraukti į Socialinio integravimo programą daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų į ją kasmet įsijungia vis daugiau vietos bendruomenių ir organizacijų.

ii. Veiklos tikslas

Poreikiai integravimo srityje

Anksčiau Lietuva daugeliui prieglobsčio prašančių asmenų buvo tik tranzito šalis pakeliui į Vakarus; dabar ji vis dažniau tampa tikslu. Kartu su augančiu užsieniečių skaičiumi daugėja ir problemų. Tai stabdo integravimo procesą. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė integracija vietos bendruomenėse – turbūt pats pažeidžiamiausias Lietuvos prieglobsčio sistemos elementas.

Lietuvos poreikius šioje srityje lemia būtinybė žymiai prisidėti prie sėkmingo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integravimo. Veikla šioje srityje turėtų būti orientuota į pagrindines užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, bendruomenių švietimo ir pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo sritis.

Pirmenybė turėtų būti teikiama žmonių, kurių socialinei integracijai valstybės parama nebeteikiama, tačiau kurie tebėra pažeidžiami ir kuriems reikia pagalbos (nepilnamečiai be suaugusių asmenų, nėščios moterys, vienišos motinos ir tėvai su mažamečiais vaikais, didelės šeimos, neįgalūs, pagyvenę, traumuoti asmenys ir kt.), poreikiams tenkinti. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos laikotarpis, finansuojamas iš valstybės biudžeto – per trumpas (vieneri metai). Per šį laikotarpį daugelis žmonių nesugeba įsikurti ir integruotis į Lietuvos visuomenę, daugelis nesusiranda darbo ir neužsitikrina pastovių pajamų. Todėl akivaizdu, kad reikalingos priemonės, stiprinančios šių asmenų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje. Tai gana sudėtinga – trūksta išsilavinimo, neturi kvalifikacijos, darbo patirties ir pan. Pasibaigus vienerių metų integracijos laikotarpiui dauguma šeimų lieka be jokių pajamų – nes valstybės parama baigiasi, o darbą susirasti sunku. Pagrindinės kliūtys, trukdančios susirasti darbo – lietuvių kalbos nemokėjimas, socialines patirties ir profesinių įgūdžių stoka. Be to, darbo biržos, teikdamos paslaugas, neatsižvelgia į specifinę trauminę prieglobstį gavusių asmenų patirtį bei amžiaus, traumines ir kultūrines implikacijas. Be to, nėra profesinio mokymo ir (ar) mokymo, skirto specialiai prieglobstį gavusiems užsieniečiams, darbo vietoje. Dar viena priežastis, kodėl sunku įsijungti į Lietuvos darbo rinką – psichologinė našta, nes daugelis šeimų yra pabėgę nuo karo, bado ir depresijos. Vienerių metų nepakanka visiškai atgauti psichologinę pusiausvyrą. Be to, penkerių metų Lietuvos patirtis įgyvendinant integracijos programą parodė, kad vietos bendruomenės nepakankamai aktyviai dalyvauja integravimo procese ir stinga socialinio bendravimo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių bei vietos žmonių.

iii. Finansavimo planas (litais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	863 200,00 Lt 250 000,00 Eur	75%
Valstybės biudžeto lėšos	B	287 733,32 Lt 83 333,33 Eur	25%
Regionų lėšos	C	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Vietos valdžios lėšos	D	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Nacionalinės lėšos	E=B+C+D	287 733,32 Lt 83 333,33 Eur	25%
Viešasis finansavimas, iš viso:	F=A+E	1 150 933,32 Lt 333 333,33 Eur	100 %
Privatusis finansavimas	G	0,00 Lt	0,00 %
IŠ VISO:	H=F+G	1 150 933,32 Lt	100 %

iv. Tvarkaraštis

(Projektų įgyvendinimo pradžia turi būti laikotarpis nuo 2005-01-01 ir 2005-12-31. Tinkamomis laikomos projektų išlaidos, patirtos nuo 2005 m. sausio 1 d.)

Pradžios data: 2005-10-01

Pabaigos data: 2006-12-31

v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)

Žr. veiksmus, nurodytus sprendimo Nr. 2004/904/EB 6 str.

Fondo lėšomis gali būti finansuojama veikla, susijusi su asmenų, nurodytų sprendimo Nr. 2004/904/EB 4 str. 1 dalies b) punkte, ir jų šeimų narių integravimu į valstybės narės visuomenę:

– patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integravimosi į darbo rinką, medicininės, psichologinės ir socialinės priežiūros srityje;

– veikla, padedanti pagalbos gavėjams prisitaikyti prie valstybės narės visuomenės socialiniu ir kultūriniu atžvilgiu, dalytis vertybėmis, įvardytomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

– veikla, skatinanti pastovų ir ilgalaikį dalyvavimą pilietinės ir kultūrinės visuomenės gyvenime;

– švietimo, profesinio mokymo, kvalifikacijos ir diplomų pripažinimo priemonės;

– veikla, skatinanti asmens gebėjimą pasirūpinti pačiam savimi;

– veikla, skatinanti prasmingus kontaktus ir konstruktyvų dialogą tarp šių asmenų ir bendruomenės, įskaitant veiklą, skatinančią pagrindinių partnerių – visuomenės, vietos valdžios įstaigų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės pilietinės visuomenės dalyvavimą;

– priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;

– priemonės, skatinančios šių asmenų lygybę jiems bendraujant su valdžios įstaigomis tiek šių įstaigų prieinamumo, tiek rezultatų požiūriu.

Pagal šią veiklą galimi tokie veiksmai:

– patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integravimosi į darbo rinką, medicininės, psichologinės ir socialinės priežiūros srityje;

– švietimo, profesinio mokymo, kvalifikacijos ir diplomų pripažinimo priemonės;

– priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;

– priemonės, skatinančios šių asmenų lygybę jiems bendraujant su valdžios įstaigomis tiek šių įstaigų prieinamumo, tiek rezultatų požiūriu;

– skleisti informaciją vietos bendruomenėms, kurios bendraus su priimamais asmenimis;

– skatinti lyties ir amžiaus toleranciją bei ginti prieglobsčio prašytojus nuo seksualinio ar smurtinio išnaudojimo.

vi. Tikslinės grupės

Asmenys, gavę bet kurią tarptautinės apsaugos formą Lietuvos Respublikoje.

vii. Paramos gavėjai

(nevyriausybinės organizacijos, federalinės, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, kitos nepelno organizacijos)

Paraiškas gali teikti atitinkamos kompetencijos Lietuvos Respublikos institucijos ar organizacijos, konkrečiai:

– valdžios institucijos (nacionalinės, regioninės, vietos, centrinės);

– tarptautinės organizacijos;

– nevyriausybinės organizacijos.

viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos

Nurodykite, ar dalyvauja kurios nors kitos institucijos, išskyrus Atsakingą instituciją, kaip nurodyta EPS sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnyje.

Žr. 4.1 skyriaus VIII dalį, 7 psl.

ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai

Projektų tikslas turi būti svarus indėlis į sėkmingą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integraciją. Todėl projektai turi būti orientuoti į veiklą užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos, apgyvendinimo, bendruomenės sąmoningumo didinimo, pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo srityje.

Tikslinė grupė – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikoje suteikta kurios nors rūšies tarptautinė apsauga pagal galiojančius įstatymus. Pirmenybė bus teikiama projektams, skirtiems asmenų, kurių integracijai skirta valstybės pagalba pasibaigė, bet kurie tebėra pažeidžiami ir kuriems būtina pagalba, problemoms spręsti (suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai, nėščios moterys, vieniši tėvai su mažamečiais vaikais, didelės šeimos, neįgalūs, pagyvenę ar traumuoti asmenys ir kt.).

x. EPF finansavimo matomumas

Apibūdinti mechanizmus, užtikrinančius, kad EPF finansavimas būtų aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą.

Žr. 4.1 skyriaus X dalį, 8–9 psl.

xi. Nacionalinių ir Bendrijos priemonių panašių veiksmų suderinamumas

Žr. 4.1 skyriaus XI dalį, 9–10 psl.

4.3. C) VEIKLA: ASMENŲ, NURODYTŲ SPRENDIMO Nr. 2004/904/EB 3 STR., GRĄŽINIMAS, JEIGU JIE NEĮGIJO NAUJOS PILIETYBĖS IR NEIŠVYKO IŠ VALSTYBĖS NARĖS TERITORIJOS

i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą

Lietuvos Respublika turi skubiai imtis praktinių priemonių padėti asmenims, nurodytiems ET Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje, sugrįžti į savo šalį. Tai apima:

– konsultavimą dėl grįžimo tvarkos ir galimo reintegravimo;

– praktinę pagalbą organizuojant kelionę;

– reintegravimo priemones kilmės šalyje.

Akivaizdu, kad turi būti teikiama pirmenybė savanoriškam grįžimui kaip humaniškesnei ir administraciniu požiūriu paprastesnei galimybei.

Šiuo metu Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras įgyvendina projektą kurį finansuoja Europos pabėgėlių fondas (2004 m.). Jei šioje srityje nebus įgyvendinama projektų, gali atsirasti trūkumų.

ii. Veiklos tikslas

Savanoriško grįžimo idėja pagrįsta laisvai priimtu asmens sprendimu pasinaudojant pasirinkimo laisve ir turint pakankamai tikslios bei objektyvios informacijos apie padėtį kilmės šalyje. Informacija apie galimybę savanoriškai sugrįžti ir apie galimą pagalbą tokiu atveju turi pasiekti prieglobsčio prašytoją ir asmenis, kad jiems suteiktas prieglobstis kiek įmanoma anksčiau ir patogiausiu būdu.

iii. Finansavimo planas

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	71 102,06 Lt 20 592,58 Eur	75%
Valstybės biudžeto lėšos	B	23 700,68 Lt 6 864,19 Eur	25%
Regionų lėšos	C	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Vietos valdžios lėšos	D	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Nacionalinis finansavimas	E=B+C+D	23 700,68 Lt 6 864,19 Eur	25%
Viešasis finansavimas, iš viso	F=A+E	94 802,74 Lt 27 456,77 Eur	100 %
Privatusis finansavimas	G	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
IŠ VISO:	H=F+G	94 802,74 Lt 27 456,77 Eur	100 %

iv. Tvarkaraštis

(Projektų įgyvendinimo pradžia turi būti laikotarpis nuo 2005-01-01 ir 2005-12-31. Tinkamomis laikomos projektų išlaidos, patirtos nuo 2005 m. sausio 1 d.)

Pradžios data: 2005-10-01

Pabaigos data: 2006-12-31

v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)

Žr. veiksmus, nurodytus sprendimo Nr. 2004/904/EB 7 str.

Fondas finansuos veiklą susijusią su savanorišku grįžimu, ypač šias veiklos rūšis:

– informavimas apie padėtį kilmės šalyje, regione ar ankstesnėje gyvenamojoje vietoje;

– bendro pobūdžio ar profesinis mokymas, pagalba reintegruojantis;

– ES gyvenančių kilmės bendruomenių veiksmai, kuriais palengvinamas ET Sprendime Nr. 2004/904/EB minimų asmenų savanoriškas grąžinimas;

– informacinės ir konsultacinės paslaugos, susijusios su savanoriško grįžimo iniciatyvomis ar programomis;

– veikla, padedanti organizuoti ir įgyvendinti nacionalines savanoriško grįžimo programas.

Visi anksčiau išvardinti veiksmai yra tinkami įgyvendinant šią veiklą.

v. Tolesnė kontrolė asmenims savanoriškai sugrįžus

Apibūdinkite stebėjimo ir tolesnės kontrolės asmenims savanoriškai sugrįžus sistemą.

Lietuvos strategija repatriacijos srityje – kurti ir stiprinti savanoriško grįžimo programas prieglobsčio prašantiems asmenims, tiems, kuriems suteiktas prieglobstis, bet norintiems savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Tai turi būti integruotas trijų etapų procesas: 1) informavimas ir konsultavimas prieš išvykstant, taikant įvairias priemones, patvirtinančias, kad savanoriškas grįžimas yra įgyvendinamas prieglobsčio politikos sprendimas; 2) logistinis tinklas, apimantis grįžimą į tėvynę ir kelionę iki galutinės paskirties vietos jos teritorijoje; 3) kuklios priemonės, užtikrinančios orų ir neskausmingą grįžimo namo procedūrą

vi. Tikslinės grupės

Asmenys, nurodyti ET Sprendimo Nr. 2004/904/EB 3 straipsnyje, jeigu jie nėra įgiję naujos pilietybės (natūralizuoti asmenys) ir nėra išvykę iš valstybės narės (Lietuvos) teritorijos.

vii. Paramos gavėjai

(nevyriausybinės organizacijos, federalinės, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, kitos nepelno organizacijos)

Paraiškas gali teikti atitinkamos kompetencijos Lietuvos Respublikos institucijos ar organizacijos, konkrečiai:

– valdžios institucijos (nacionalinės, regioninės, vietos, centrinės);

– tarptautinės organizacijos;

– nevyriausybinės organizacijos.

viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos

Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingąją instituciją pagal EPF sprendimo 13 str.

Žr. 4.1 skyriaus VIII dalį, 7 psl.

ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai

– konsultavimas dėl grįžimo tvarkos ir galimo reintegravimo;

– praktinė pagalba organizuojant kelionę;

– galimos reintegravimo priemonės kilmės šalyje.

x. EPF finansavimo matomumas

Apibūdinti mechanizmus, užtikrinančius, kad EPF finansavimas būtų aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą.

Žr. 4.1 skyriaus X dalį, 8–9 psl.

xi. Suderinamumas su kitomis priemonėmis finansuojamomis veiklomis ir iš dalies su nacionalinėmis priemonėmis

Prašome parodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota į panašią veiklą, finansuojamą pagal kitus nacionalinius (įskaitant regioninius ir vietos) ar Bendrijos instrumentus, bei koordinuojama su šia veikla ir kad ji papildo, o ne pakeičia veiklą nacionaliniu lygmeniu.

Žr. 4.1 skyriaus XI dalį, 9–10 psl.

5. TECHNINĖ PAGALBA

i. Sąlygos, pagrindžiančios techninės pagalbos būtinumą

Išsamus turimų išteklių ir papildomų poreikių įgyvendinant EPF programą aprašymas

EPF programai įgyvendinti bus teikiama techninė pagalba.

Techninė pagalba daugiausia bus teikiama deleguotai institucijai siekiant padėti jai įgyvendinti EPF programą.

EPF programos įgyvendinimas yra visiškai nauja veikla Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip atsakingai institucijai.

Lietuvoje bus įgyvendinama informavimo ir viešumo kampanija, siekiant gerinti supratimą apie EPF programą įvairiomis priemonėmis, įskaitant seminarus ir mokymus galimiems paramos gavėjams ir veiklos iniciatoriams.

Techninės pagalbos išlaidų kategorijos ir veiklos rūšys nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje (žr. 5 skyriaus V dalį). Visos lentelėje nurodytos veiklos apima visas išlaidų kategorijas pagal aplinkybes (atlyginimus darbuotojams, kelionių išlaidas, einamąsias išlaidas, mažavertį turtą, išorės paslaugų išlaidas, biuro, ryšių ir pridėtines išlaidas).

Finansavimas, skiriamas pagal techninės pagalbos prioritetą, daugiausia bus skirtas Agentūros teikiamoms paslaugoms finansuoti. Šias paslaugas galima apibendrinti taip:

– padėti atsakingai institucijai atlikti EPF administravimo, stebėjimo ir kontrolės veiklą;

– organizuoti kvietimus teikti paraiškas (įskaitant pradinį paraiškų vertinimą);

– teikti paramą, patarimus ir nurodymus projektų vykdytojams veiklos planavimo, įgyvendinimo ir projektų vertinimo klausimais;

– tikrinti projektų vykdytojų mokėjimo prašymus;

– organizuoti ir vykdyti informavimo ir viešumo veiklą.

Įgyvendinama šiuos uždavinius, Agentūra turi:

– užtikrinti visapusį konsultavimą, vadovavimą ir paramą potencialiems dalyviams;

– parengti ir įgyvendinti EPF viešinimo planą;

– vykdyti kitus uždavinius (sąrašas nėra baigtinis).

ii. Techninės pagalbos tikslas (sprendimo Nr. 2004/904/EB 18 straipsnis)

Dalis Lietuvai skirto metinio finansavimo gali būti skirta padengti išlaidas, susijusias su technine ir administracine pagalba veiklai parengti, stebėjimui ir vertinimui.

Techninei ir administracinei pagalbai skirta suma negali viršyti sumos, lygios 7 proc. viso metinio Lietuvai skirto bendro finansavimo pridėjus 103 584,00 litų (30 000 eurų).

Žr. toliau (iii. Finansavimo planas).

iii. Finansavimo planas (*)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	242 128,46 Lt 70 125,25 Eur	100 %
Valstybės biudžeto lėšos	B	0,00 Lt 0,00 Eur	0%
Regionų lėšos	C	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Vietos valdžios lėšos	D	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Nacionalinis finansavimas	E=B+C+D	0,00 Lt 0,00 Eur	0%
Viešasis finansavimas, iš viso	F=A+E	242 128,46 Lt 70 125,25 Eur	100 %
Privatusis finansavimas	G	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
IŠ VISO:	H=F+G	242 128,46 Lt 70 125,25 Eur	100 %

* Ne daugiau kaip 7% metinio finansavimo + 103 584,00 Lt (30 000 Eur)

(*) Bendro finansavimo įsipareigojimo nėra

iv. Tvarkaraštis

(Projektų įgyvendinimo pradžia turi būti laikotarpis nuo 2005-01-01 ir 2005-12-31. Tinkamomis laikomos projektų išlaidos, patirtos nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.)

Pradžios data: 2005-10-01

Pabaigos data: 2006-12-31

v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)

Išlaidų kategorija

Veiklos rūšys¹

– Išlaidos, susijusios su pagalbos ir veiklos parengimu, atranka, vertinimu bei stebėjimu;

– išlaidos Priežiūros komiteto posėdžiams, susijusiems su pagalbos įgyvendinimu;

– išlaidos, susijusios su konsultacijomis ir pagalba pavieniams naudos gavėjams techniniais ir metodiniais klausimais;

– audito ir vietos tikrinimų veiklos išlaidos;

– seminarai, informavimo veikla, patirties ir rezultatų kaupimas, koregavimas ir sklaida;

– išlaidos kompiuterinių sistemų, skirtų valdymui, stebėjimui ir vertinimui, įsigijimui ir įdiegimui (pirkimas arba nuoma);

– vertinimas ir kt.

1. Priežiūros komiteto posėdžių organizavimas; parama paraiškų vertinimui; parama Priežiūros komiteto darbui;

2. naudos gavėjų mokymas programos valdymo ir įgyvendinimo klausimais;

3. metodinių priemonių naudos gavėjams valdymo, įgyvendinimo ir stebėjimo klausimais parengimas;

4. parama naudos gavėjams rengiant strategijas, planuojant, kontroliuojant ir vertinant savo veiklą bei jo rezultatus;

5. parama naudos gavėjams organizaciniais ir finansiniais klausimais;

6. mokėjimo prašymų tikrinimas;

7. auditas ir vietos tikrinimai;

8. konkursų išorės paslaugų teikėjams organizavimas;

9. bendrosios informacijos apie EPF parengimas ir sklaida seminarų metu;

10. gairių naudos gavėjams rengimas, parama naudos gavėjams;

11. seminarų ir konferencijų, skirtų nustatyti, patvirtinti ir skleisti pažangią praktiką, organizavimas;

12. dalyvavimas europiniuose susitikimuose;

13. išorinis programos vertinimas (konkursas) ir kita.

vi. Pirkimų tvarka

Valstybės įstaiga, įgyvendinanti EPF programą (ir kitos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos, jei tinkama). Nurodykite, kokios pirkimų procedūros bus taikomos techninės pagalbos išlaidoms.

EPF programa Lietuvoje bus įgyvendinama pagal ES ir šalies pirkimų taisykles. Jos bus taikomos:

– nepriklausomo programos vertintojo atrankai;

– visoms kitoms paslaugoms, kurias pirks Atsakinga institucija ir Deleguota institucija, jei išlaidų dydžiai reikalauja organizuoti konkursą.

Atsakinga institucija organizuos pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. I-1491; 2006, Nr. 4-102), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 155 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-202 „Dėl Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių patvirtinimo“ ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymus.

Atsakinga institucija yra perkančioji organizacija. Už sutarčių sudarymą atsakingas Bendrųjų reikalų skyrius.

vii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos

Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingą instituciją pagal EPF sprendimo 13 straipsnį.

Žr. 4.1 skyriaus VIII dalį, 7 psl.

viii. Numatomi kiekybiniai rezultatai

Kiekybiškai išreikštas EPF programos įgyvendinimo pagerėjimas:

– programavimas;

– teisinės bazės sukūrimas;

– kvietimo teikti paraiškas parengimas;

– priežiūros sistemos įgyvendinimas;

– patikrų vietoje atlikimas;

– viešinimo priemonių įgyvendinimas;

– dokumentų, susijusių su EPF programa, tikrinimas;

– išlaidų planavimas;

– nusižengimų ir sukčiavimų situacijų valdymas;

– kita.

Kvietimų teikti paraiškas ir pasirengimo programai tobulinimas (nurodyti darbuotojų ir darbo dienų skaičių)

Yra 2 darbuotojai (vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kitas – Paramos fonde Europos socialinio fondo agentūroje), kurie yra atsakingi už dokumentų, reikalingų EPF programai administruoti, parengimą. Dokumentai bus parengti per 2 mėnesius.

Per 2 mėn. bus parengta daugiametės ir metinės programos projektai, gairės pareiškėjams, atrankos, stebėjimo ir mokėjimo taisyklių projektai. Vėliau bus parengti visi programai reikalingi dokumentai (sutartys, mokėjimo taisyklės, vidaus darbo tvarka ir kt.).

Projektų paraiškų vertinimas (nurodyti skaičių):

Projektų paraiškas vertins nepriklausomų vertintojų grupė. Juos atrinks Agentūra, sąrašas bus patvirtintas Priežiūros komiteto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už vertinimo proceso priežiūrą ir koordinavimą. Vertintojai turi turėti darbo su prieglobsčio ieškančiais asmenimis ir pabėgėliais patirties bei darbo vertinant ir administruojant tarptautinius ir (ar) nacionalinius projektus patirties.

Vertintojų skaičių (2, 3 ar daugiau) lems projektų kiekis, projektams įvertinti bus skirtas vieno mėnesio laikotarpis.

Baigę vertinimą visi vertintojai dalyvaus Priežiūros komiteto posėdžiuose, kuriuose bus atrenkami projektai, siūlomi finansuoti EPF lėšomis.

Projektų atranka (numatomas skaičius):

Projektams EPF finansavimui atrinkti bus taikoma vieninga atrankos procedūra. Paraiška gali būti teikiama bendrai kelių organizacijų. Paraiškoje turi būti nurodyti:

– pradiniai projekto partneriai; kaip bus užtikrinta, kad projekto laikotarpiu bus įtrauktos visos suinteresuotosios organizacijos; administracinė ir finansinė atsakomybė;

– projekto pagrindimas; spręstinos problemos aprašymas; partnerystės tikslai;

– problemos aktualumo ir sprendimo būdo paaiškinimas;

– kokia veikla numatyta projekto laikotarpiui plėtojant ir išbandant novatorišką veiklą (pateikiant preliminarią išlaidų sąmatą).

Už projektų atrankos procedūrą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip atsakinga institucija. Ji privalo užtikrinti, kad atrenkant nebūtų interesų konfliktų. Jei paraiška atmetama, pareiškėjui turi būti nurodytos priežastys ir informuojama apie galimybę apskųsti sprendimą.

2005 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi 5–20 projektų, daugiausia iš nevyriausybinių organizacijų, pvz., „Caritas“, Raudonojo Kryžiaus draugijos ir pan.

Projektų ir programos valdymo tolesnė kontrolė (darbuotojų skaičius ir laikotarpis)

*Lygmuo*	*Institucija*	*Darbuotojų sk.*	*Trukmė*
Projektą	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra	2	Visas programos laikotarpis (programos koordinatorius ir finansininkas)
Programos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	1	Visas programos laikotarpis

Auditas ir vietos tikrinimai (nurodyti audito patikrinimų ir apsilankymų skaičių)

Audito seka

Sprendimų dėl projektų vertinimo ir atrankos, išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir įrodymų, mokėjimo prašymų ir mokėjimo dokumentų, vietos tikrinimų ataskaitų ir kt. dokumentų, susijusių su projektų įgyvendinimu ir kontrole, saugojimas

Atsakingos institucijos, deleguotos institucijos ir pareiškėjų veikla bus organizuojama taip, kad vietos patikrinimo metu būtų nesunku identifikuoti veiklą ir ją pagrindžiančius dokumentus, kurių visuma sudaro audito seką pradedant bendromis priemonėms skirtomis sumomis ir baigiant pavienio projekto išlaidomis bei jas pagrindžiančiais dokumentais. Dokumentai turi būti registruojami atsakingos institucijos ir konkrečios organizacijos nustatyta tvarka; dokumentų originalai ar kopijos turi būti saugomos atskirose bylose kiekvienam projektui; pasibaigus projektui jo byla turi būti saugoma 10 metų.

EPF paramą administruojančiose institucijose audito seka užtikrinama tokiu būdu:

1. Projekto įgyvendinimo finansiniuose dokumentuose pateikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas faktūras, pervedimo/gavimo dokumentus, darbo laiko žiniaraščius, kelionės dokumentus ir kt. – ir išlaidų apmokėjimo įrodymus – banko išrašus ar kitus dokumentus, įrodančius mokėjimo faktą, kuriuose turi būti nurodyta mokėjimo data ir būdas. Projekto vykdytojas saugo šių dokumentų originalus, deleguota institucija – kopijas.

2. Jei patirtos išlaidos tik iš dalies susijusios su finansuojamu projektu (pvz., įrangos nusidėvėjimas, komunalinės paslaugos, atlyginimai darbuotojams), projekto finansinėje paraiškoje nurodoma procentinė visos sumos dalis, tenkanti projekto įgyvendinimui (pvz., jei projekto administravimo skyrius užima 10 proc. organizacijos pastato, projekto išlaidų sąmatoje nurodoma, kad projektui tenka 10 proc. sumos, mokamos už komunalines paslaugas). Pagal mokėjimo prašymus atlyginama tik išlaidų suma, tiesiogiai susijusi su projekto įgyvendinimu.

3. Projektų paraiškų originalus kartu su veiklos planais ir išlaidų sąmatomis saugo deleguota institucija. Sprendimų dėl projektų finansavimo originalus saugo atsakinga institucija. Paramos sutarčių originalus saugo visos sutarties šalys (paramos gavėjas, atsakinga institucija ir deleguota institucija). Su paraiškomis susijusius dokumentus (kvietimus, technines specifikacijas, vertimų rezultatus), sutartis (paslaugų ar pirkimų), darbų, paslaugų ar prekių priėmimo aktus, rangovų išrašytas sąskaitas saugo paramos gavėjas, o jų kopijas – deleguota institucija. Projekto įgyvendinimo ataskaitas saugo deleguota institucija.

4. Deleguota institucija savo paraiškose atsakingai institucijai dėl projektų išlaidų atlyginimo ir tinkamų išlaidų deklaracijose nurodo bendrą tinkamų išlaidų, patirtų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, sumą, remdamasi informacija, pateikta projektų mokėjimo prašymuose (žr. 1 p.).

5. Deleguota institucija atsiskaito už kiekvieną projektą ir už bendrą projekto išlaidų sumą. Savo ataskaitose atsakingai institucijai ji teikia informaciją apie kiekvieną projektą: nurodo tikslius projekto identifikacijos duomenis, paramos patvirtinimo datą, skirtas ir išmokėtas sumas, ataskaitinį laikotarpį ir bendrąsias sumas pagal priemones.

Patikros vietoje

Agentūros darbuotojai atlieka eilinius ir neeilinius patikrinimus projekto įgyvendinimo vietoje. Eiliniai vietos tikrinimai atliekamai pagal metinį vietos tikrinimų planą, patvirtintą Agentūros direktoriaus įsakymu. Tikrinimus atlieka projektą prižiūrintis vadovas ir projektų finansininkas. Baigę tikrinti Agentūros darbuotojai parengia vietos patikrinimo ataskaitą projektą, kuriame apibendrina rezultatus, pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnio projekto įgyvendinimo, kur tinkama, pateikia pagrindiniam pareiškėjui privalomus nurodymus ir pasiūlymus dėl Agentūros tolesnių veiksmų.

Įtarusi, kad apie projektą pateikta netiksli, neišsami ar klaidinanti informacija, Agentūra atlieka neeilinį patikrinimą neįspėjusi projekto vykdytojų. Tokie patikrinimai atliekami siekiant tobulinti projektų veiklą (įskaitant seminarų, konferencijų ir mokymo organizavimą, įrangos nuomą ir kt.). Prieš atlikdami tokį patikrinimą, Agentūros darbuotojai sudaro tikrinamų klausimų sąrašą, kurį turi patvirtinti programos vadovas. Kiekviename vietos patikrinime turi dalyvauti mažiausiai 2 Agentūros darbuotojai ir 1 atsakingos institucijos darbuotojas. Baigę tikrinti Agentūros darbuotojai parengia neeilinio patikrinimo ataskaitos projektą, kuriame apibendrina rezultatus ir pateikia išvadas. Ši ataskaita pateikiama Agentūros direktoriui ar jo įgaliotam atstovui.

Vietos tikrinimų tikslas – patikrinti, ar:

– paraiškoje atsakingai institucijai, mokėjimo prašymuose ir pagrindiniam pareiškėjui ataskaitose pateikta informacija yra teisinga;

– darbai, paslaugos ir prekės, apie kuriuos pranešta deleguotajai institucijai, buvo iš tiesų įsigyti (suteiktos / pristatytos);

– nebuvo atlikta duomenų pakeitimų, turinčių įtakos paramos poreikiui;

– nėra ES ir nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių paramos lėšų naudojimą, pažeidimų;

– projekto pagrindinis partneris ir kiti partneriai įgyvendina viešumo ir informavimo priemones;

– pagrindinis partneris taiko atskirą apskaitos sistemą paramos lėšoms;

– pagrindinis partneris laikosi specialiųjų sutarties sąlygų (jei jos yra);

– kiti deleguotos institucijos nustatyti tikrintini klausimai atsižvelgiant į EPF remiamos veiklos specifiką.

Ataskaitų vertinimas (darbuotojų ir dienų skaičius)

Vertinimo funkcijai atlikti atsakinga institucija samdys nepriklausomus vertintojus ir darbuotojų dienų skaičius bus nurodytas konkurso laimėjusios organizacijos pasiūlyme.

Nuomojama ar perkama įranga (nurodyti)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirks 1 įrangos vienetą (kompiuterį) iš techninės pagalbos lėšų.

Agentūra pirks 2 kompiuterius (EPF programos koordinatoriui ir finansininkui) iš techninės pagalbos lėšų.

ix. EPF finansavimo matomumas

Apibūdinti mechanizmus, užtikrinančius, kad EPF finansavimas būtų aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą.

Žr. 4.1 skyriaus X dalį, p. 8–9.

x. Nacionalinių ir Bendrijos priemonių panašių veiksmų suderinamumas

Žr. 4.1 skyriaus XI dalį, p. 9–10.

6. PRELIMINARUS METINIS FINANSAVIMO PLANAS

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	1 979 206,52 Lt 573 217,83 Eur	77,37 %
Valstybės biudžeto lėšos	B	579 026,00 Lt 167 697,52 Eur	22,63 %
Regionų lėšos	C	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Vietos valdžios lėšos	D	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
Nacionalinės lėšos iš viso	E=B+C+D	579 026,00 Lt 167 697,52 Eur	22,63 %
Viešasis finansavimas iš viso	F=A+E	2 558 232,52 Lt 740 915,35 Eur	100 %
Privatusis finansavimas	G	0,00 Lt 0,00 Eur	0,00 %
IŠ VISO:	H=F+G	2 558 232,52 Lt 740 91535 Eur	100 %

______________

^{^[8]} Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau -Agentūra) – deleguotoji institucija EPF administravimo tikslu.

¹ Šis sąrašas nėra baigtinis.