LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL RINKOS KAINOS, PAGAL KURIĄ MOKESČIO ADMINISTRATORIUS APSKAIČIUOJA PREKIŲ AR PASLAUGŲ APMOKESTINAMĄJĄ VERTĘ SAVO SPRENDIMU, NUSTATYMO METODŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. birželio 12 d. Nr. 871

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Rinkos kainos, pagal kurią mokesčio administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodus ir jų taikymo tvarką (pridedama).

2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 dienos.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Finansų ministrė                                                                             Dalia Grybauskaitė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 871

RINKOS KAINOS, PAGAL KURIĄ MOKESČIO ADMINISTRATORIUS APSKAIČIUOJA

PREKIŲ AR PASLAUGŲ APMOKESTINAMĄJĄ VERTĘ SAVO SPRENDIMU,

NUSTATYMO METODAI IR JŲ TAIKYMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja, kaip mokesčio administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsniu, nustato rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuoja apmokestinamąją prekių ar paslaugų vertę savo sprendimu. Ši tvarka taikoma patikrinimo metu nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog prekės ar paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta ar padidinta, t. y. neatitinka rinkos kainos, kuri būtų nustatyta sandorio šalims siekiant kuo didesnės ekonominės naudos kiekvienai sau.

2. Apmokestinamoji vertė mokesčio administratoriaus sprendimu apskaičiuojama patikrinimo metu. Šiuo atveju mokesčio administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kartu priima ir sprendimą dėl apmokestinamosios vertės apskaičiavimo.

3. Mokesčio administratorius turi teisę pats apskaičiuoti patiektų prekių ar suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę tiek tikrindamas prekių tiekėją (paslaugų teikėją), tiek pirkėją (klientą).

II. APMOKESTINAMOSIOS VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

4. Patikrinimo metu nustačius, kad yra pagrindo manyti prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą, apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą taikant šiuos metodus:

4.1. tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą;

4.2. panašių prekių (paslaugų) kainos metodą;

4.3. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos metodą;

4.4. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos ar įsigijimo kainos metodą.

5. Šios tvarkos 4.1-4.4 punktuose nurodyti metodai taikomi paeiliui. Kiekvieno punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą apmokestinamosios vertės apskaičiuoti neįmanoma.

6. Taikant tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą, tapačiomis laikomos prekės ar paslaugos, kurių tapatūs šie požymiai:

6.1. paskirtis;

6.2. fizinės savybės ir techninės charakteristikos;

6.3. kokybė ir kilmė;

6.4. valstybė, kurios rinkai jos skirtos.

7. Nereikšmingi prekių išvaizdos ar kokybės kategorijos skirtumai, jeigu kiti požymiai atitinka šios tvarkos 6.1-6.4 punktų kriterijus, nėra kliūtis laikyti prekes tapačiomis.

8. Taikant panašių prekių (paslaugų) kainos metodą, panašiomis laikomos prekės ar paslaugos, kurių panašūs šie požymiai:

8.1. prekė turi panašias savybes ir gali atlikti tą pačią funkciją;

8.2. paslauga užtikrina to paties poreikio tenkinimą;

8.3. prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo savikainos elementai yra panašūs.

9. Taikant prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos metodą, prie prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos (įsigijimo kainos) pridedama įprasta veiklos pelningumo norma, taip pat įvairios kitos su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) susijusios pirkėjui tenkančios išlaidos.

10. Taikant prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos metodą, prie prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos (įsigijimo kainos) pridedamos įvairios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) susijusios pirkėjui tenkančios išlaidos.

III. ŠALTINIŲ RINKOS KAINAI NUSTATYTI NAUDOJIMAS

11. Mokesčio administratorius, šios tvarkos 4.1-4.4 punktuose nurodytais metodais nustatydamas rinkos kainą, naudoja to paties prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) ir (arba) pirkėjo (kliento) apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą.

12. Jeigu naudojant 11 punkte nurodytą šaltinį rinkos kainos nustatyti neįmanoma, mokesčio administratorius turi teisę naudoti šiuos šaltinius (naudojamas tas šaltinis (arba šaltiniai), kuris leidžia tiksliausiai nustatyti rinkos kainą):

12.1. turto vertintojų išvadas;

12.2. komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatytas vidutines rinkos kainas;

12.3. oficialiosios valstybės institucijų statistikos duomenis;

12.4. tam tikros veiklos srities (ūkio šakos) apmokestinamuosius asmenis vienijančių asociacijų teikiamą informaciją įprastai konkrečioje veiklos srityje (ūkio šakoje) pelningumo normai nustatyti, kai šios asociacijos su centriniu mokesčio administratorium yra pasirašiusios atitinkamus susitarimus dėl bendradarbiavimo;

12.5. kitų apmokestinamųjų asmenų apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą;

12.6. kitus šaltinius, kuriuos naudojant galima pagrįstai nustatyti prekių (paslaugų) rinkos kainas (įskaitant skelbimus visuomenės informavimo priemonėse, kataloguose, žinynuose skelbiamas kainas ar panašiai).

13. Tikrinamas apmokestinamasis asmuo turi teisę teikti mokesčio administratoriui savo siūlymus dėl šaltinių naudojimo rinkos kainai nustatyti, kuriuos mokesčio administratorius privalo įvertinti.

14. Apskaičiuodamas apmokestinamąją vertę, mokesčio administratorius rinkos kainą, apskaičiuotą pagal šios tvarkos 4.1-4.4 punktus, tikslina atsižvelgdamas į kitas sandorio dėl prekių ar paslaugų, kurių apmokestinamoji vertė apskaičiuojama, sąlygas, jeigu jų įtaka gali būti objektyviai įvertinta.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Centrinis mokesčio administratorius tvirtina apmokestinamosios vertės apskaičiavimo mokesčio administratoriaus sprendimu metodiką.

______________