Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3552(2) IR LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIP-3553(2), NR. XIP-3554(2), NR. XIP-3555(2), NR. XIP-3556(2),
NR. XIP-3557(2), NR. XIP-3558(2), NR. XIP-3559(2), NR. XIP-3560(2),
NR. XIP-3562(2), NR. XIP-3563(2), NR. XIP-3564(2), NR. XIP-3565(2),
NR. XIP-3566(2), NR. XIP-3567(2)
2012 m. rugsėjo 5 d. Nr. 1093
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1654 1–13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3552(2) (toliau – Projektas) ir lydimiesiems įstatymų projektams Nr. XIP-3553(2), Nr. XIP-3554(2), Nr. XIP-3555(2), Nr. XIP-3556(2), Nr. XIP-3557(2), Nr. XIP-3558(2), Nr. XIP-3559(2), Nr. XIP-3560(2), Nr. XIP-3562(2), Nr. XIP-3563(2), Nr. XIP-3564(2), Nr. XIP-3565(2), Nr. XIP-3566(2), Nr. XIP-3567(2) (toliau – lydimieji įstatymų projektai), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tikslinti Projektą ir lydimuosius įstatymų projektus pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolė grindžiama tik bendro pobūdžio informacijos ir ataskaitų teikimu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitečiui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), todėl nebūtų veiksminga ir pakankama siekiant užtikrinti teisėtą žvalgybos institucijų veiklą. Vykdant žvalgybos institucijų veiklą dėl jos pobūdžio gali būti pažeistos žmogaus teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose nustatyta, kad žmogaus asmuo ir jo privatus gyvenimas neliečiami, jo orumą gina įstatymas – saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi įstatymu turi būti sukurtas žvalgybos institucijų veiklos kontrolės mechanizmas, leisiantis inter alia užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia Seimui teisę prireikus steigti kontrolės institucijas, o Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą privalo garantuoti valstybės saugumą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) priedėlio 14 skyriaus pirmojo skirsnio 1 dalimi, koordinuoti valstybės įstaigų, įgyvendinančių valstybės saugumo garantijas, veiklą. Atsižvelgiant į šiuos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3552 ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIP-3553–XIP-3567“ (Žin., 2012, Nr. 69-3536) 1.2 punkte pateiktus argumentus, pakartotinai siūlyti papildyti Įstatymo projektą žvalgybos institucijų veiklos kontrolę reglamentuojančiomis nuostatomis, numatančiomis Seimo skiriamų žvalgybos inspektorių institutą, ir Įstatymo projektą papildyti 23 straipsniu (buvusius Įstatymo projekto 23–72 straipsnius laikyti atitinkamai 24–73 straipsniais):
„23 straipsnis. Žvalgybos institucijų veiklos kontrolė
1. Žvalgybos institucijų veiklos kontrolę atlieka žvalgybos inspektoriai. Žvalgybos inspektorių veiklą užtikrina Vyriausybės paskirta įstaiga.
2. Seimas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės skiria 3 žvalgybos inspektorius, iš jų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikimu – žvalgybos generalinį inspektorių.
3. Po vieną kandidatą į žvalgybos inspektorius siūlo Seimo daugumą sudarančios frakcijos, opozicinės frakcijos, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė.
4. Kandidatai į žvalgybos inspektorius turi:
5) atitikti teisės aktų reikalavimus leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimui, suteikiančiam teisę susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu, gauti.
5. Žvalgybos inspektorių Seimas atleidžia, kai šis:
3) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų (nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti pareigų);
6. Žvalgybos inspektoriams ir žvalgybos generaliniam inspektoriui su žvalgybos pareigūno statusu sietini veiklos apribojimai ir garantijos numatyti šiame įstatyme. Žvalgybos generaliniam inspektoriui nustatomas žvalgybos institucijos vadovo, žvalgybos inspektoriams – žvalgybos institucijų vadovų pavaduotojų tarnybinis atlyginimas.
7. Žvalgybos inspektoriai:
1) savo iniciatyva, taip pat Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko paklausimu įvertina žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymų reikalavimams, tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka tiria asmenų skundus ir atsako į jų paklausimus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Skundas ar paklausimas privalo būti ištirtas, o išvados pateiktos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundo ar paklausimo pateikimo dienos;
3) sprendžia žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos institucijose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ginčus dėl teisės aktuose, žvalgybos pareigūno tarnybos sutartyje ar darbuotojo darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų;
5) turi teisę reikalauti, kad žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai nedelsdami pateiktų visą informaciją, paaiškinimus, būtinus tarnybos funkcijoms atlikti;
8. Žvalgybos generalinis inspektorius:
2) informuoja Respublikos Prezidentą, Ministrą Pirmininką ir Seimo Pirmininką apie žvalgybos institucijų ir jų vadovų padarytus įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus;
3) turi teisę reikalauti arba kreiptis į teismą, kad žvalgybos institucijos nutrauktų neteisėtus veiksmus ar panaikintų priimtus neteisėtus sprendimus;
4) kreipiasi į asmenis, paskyrusius žvalgybos pareigūnus į pareigas, dėl tarnybinių nusižengimų tyrimų inicijavimo;
5) siūlo Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms keisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves;
6) perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
7) siūlo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo;
9. Atlikdami funkcijas žvalgybos inspektoriai turi teisę apklausti žvalgybos pareigūnus ir kitus asmenis, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančia informacija, išskyrus informaciją, susijusią su vykdomomis žvalgybos operacijomis ar galinčią padėti identifikuoti žvalgybos slaptuosius bendradarbius, o žvalgybos generalinis inspektorius – ir su informacija, susijusia su vykdomomis žvalgybos operacijomis ar galinčia padėti identifikuoti žvalgybos slaptuosius bendradarbius.“
2. Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios profesinės karo tarnybos karių tarnybą žvalgybos institucijose, nesuderintos su profesinę karo tarnybą reguliuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis ir jį įgyvendinantys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325), Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas (Žin., 1999, Nr. 51-1635), Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1928) nustato krašto apsaugos sistemos teisinį reguliavimą ir išskirtinį kario, kaip valstybės gynėjo, statusą. Siekiant kario teisinio statuso reguliavimo aiškumo ir vientisumo, nepritarti profesinės karo tarnybos kario statuso reguliavimui Įstatymo projekte ir atsisakyti nuostatų, numatančių kitokias karo tarnybos atlikimo sąlygas nei nustatytos karo tarnybą reguliuojančiuose įstatymuose. Nustatyti Įstatymo projekte, kad žvalgybos institucijose tarnaujantiems kariams taikytinos tik tam tikros Įstatymo projekto nuostatos, užtikrinančios jų, kaip žvalgybą vykdančių asmenų, teises ir pareigas. Šiuo tikslu:
2.1. Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį – nustatyti, kad žvalgybos pareigūnas – tai valstybės pareigūnas, pagal žvalgybos tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ir (arba) kontržvalgybą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikta žvalgybos pareigūno apibrėžtis ydinga, nes joje nenustatyti požymiai, išskiriantys apibrėžiamą subjektą iš kitų panašių subjektų (darbo vieta arba darbdavys nelaikytinas esminiu išskirtinį žvalgybos pareigūno statusą suteikiančiu požymiu). Tai sudaro prielaidas nepagrįstai suteikti žvalgybos pareigūno statusą žvalgybos ar kontržvalgybos nevykdantiems asmenims, o žvalgybos pareigūno statuso ir su juo susijusių garantijų suteikimas žvalgybos ar kontržvalgybos nevykdantiems asmenims reikštų konstitucinio principo, reikalaujančio vienodai atlyginti už tą patį darbą, pažeidimą. Siūloma žvalgybos pareigūno sąvoka leis ne tik nesutapatinti profesinės karo tarnybos kario ir žvalgybos pareigūno teisinio statuso, bet ir aiškiai atskirti žvalgybos pareigūnus nuo kitų asmenų, tarnaujančių ar dirbančių žvalgybos institucijoje ir atliekančių funkcijas, nepriskirtinas žvalgybai ar kontržvalgybai, o tai užtikrins konstitucinį lygiateisiškumo principą ir racionalų biudžeto lėšų naudojimą Įstatymo projekto tikslams pasiekti.
2.2. Papildyti Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu (buvusį 2 punktą laikyti 3 punktu) – jame nurodyti, kad žvalgybos institucijų personalą sudaro ir profesinės karo tarnybos kariai, paskirti į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas).
2.3. Iš esmės pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalį – nurodyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, paskirtiems į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, Įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 48 ir 49 straipsnių, 51 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos be išlygų, o kitos Įstatymo projekto nuostatos profesinės karo tarnybos kariams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja profesinę karo tarnybą reguliuojantys teisės aktai. Kaip nesuderintos su profesinę karo tarnybą reguliuojančiais įstatymais ir (arba) perteklinės išbrauktinos ir šios Įstatymo projekto nuostatos: 31 straipsnio 6 dalies 6 punkte žodžiai „laipsnius“ bei „ir laipsnius“, 35 straipsnio 5 dalis, 45 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 6 dalis, 50 straipsnio 4 dalyje žodžiai „o perkeliant karį – ir krašto apsaugos ministro sutikimas“ ir 5 dalis, 53 straipsnio 2 dalis, dvyliktojo skirsnio ir 62 straipsnio pavadinimuose bei šio straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse atitinkamai žodžiai „(išskyrus profesinės karo tarnybos karius)“, „ir karių laipsniai“, „ar kario laipsnio“ ir šio straipsnio 3 dalis, 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodžiai „kario laipsnį arba“ ir 6 dalis, 2 priedo lentelė „Žvalgybos pareigūnų tarnybinio atlyginimo dydžio dalys, atsižvelgiant į kario laipsnį“, Projekto 2 straipsnio 2 dalyje žodžiai „profesinės karo tarnybos karių ir“, šio straipsnio 3 ir 4 dalys ir 6 dalyje žodžiai „profesinės karo tarnybos kariais“ bei „kario ar“.
2.4. Kadangi siūlytina netapatinti žvalgybos pareigūno ir profesinės karo tarnybos kario statuso, Įstatymo projekto 31 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pareigas eina krašto apsaugos ministro paskirtas direktoriaus pavaduotojas arba kitas žvalgybos pareigūnas arba karininkas.
2.5. Atsisakyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 9, 10, 38, 60, 72, 73, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 771 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIP-3557(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3557(2) 6 (keičiančio įstatymo 38 straipsnį), 7 (keičiančio įstatymo 55 straipsnį) ir 8 (keičiančio įstatymo 60 straipsnį) straipsnių. Įstatymo projekto Nr. XIP-3557(2) pavadinime nurodyti visus keičiamus straipsnius.
3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama žvalgybos slaptojo bendradarbio sąvoka, tačiau toliau Įstatymo projekte iš esmės nenurodoma, kokiais pagrindais ir tvarka su šiais asmenimis bus bendradarbiaujama ir jiems atsilyginama. Siekiant teisinio aiškumo, nustatyti, kad žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir žvalgybos institucijų bendradarbiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Taip pat atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse pateiktų bendro pobūdžio sąvokų, nesietinų vien tik su žvalgyba ar kontržvalgyba.
4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžti, kas yra aukščiausiosios valstybės institucijos, užtikrinančios nacionalinį saugumą, arba, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 12 skyriaus nuostatas, vietoj žodžių „aukščiausiosioms valstybės institucijoms, užtikrinančioms nacionalinį saugumą“ įrašyti žodžius „valstybės aukščiausiosioms vadovaujančioms institucijoms, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui“.
Abejonių kelia ir tai, kad tokių principų kaip savalaikiškumas, objektyvumas ir aiškumas turinys siejamas su žvalgybos institucijų veikla ir jie priskirti specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų kategorijai, todėl atsisakyti šių principų (išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 3–5 punktus) arba suformuluoti išimtinai tik žvalgybos sričiai būdingus principus.
Tikėtina, kad savalaikiškumo principo turinyje pateikta apibrėžtis „per protingą terminą“ praktikoje bus aiškinama skirtingai, dėl to informacija bus teikiama vadovaujantis skirtingais terminais.
5. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenis, sudarančius komercinę, banko, valstybės, tarnybos ar kitą įstatymų saugomą informaciją, žvalgybos institucijos gali gauti tik esant rašytiniam žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų prašymui. Kadangi Įstatymo projekto 15 straipsnyje aiškiai nustatyta, kas ir kokiu būdu turi teisę kreiptis į fizinius ir juridinius asmenis dėl atitinkamos informacijos gavimo, taip pat atsižvelgiant į kitas Įstatymo projekto nuostatas, išbraukti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę.
6. Siekiant ekonomiškesnės teisėkūros, įtvirtinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje blanketinę normą, nukreipiančią į šio straipsnio 3 dalį, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyti, kokiu būdu ir per kokį terminą žvalgybos institucijos vadovas privalo pranešti apygardos teismui apie kontrolės ir fiksavimo pradėjimą ir vykdymą, pasikeitus asmens naudojamam galiniam įrenginiui ar nustačius, kad asmuo naudoja kitus galinius įrenginius, taip pat nustatyti aiškų terminą, per kurį teismas turi priimti atitinkamą sprendimą ir pranešti atitinkamai institucijai.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7739) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, registrų duomenys, informacija, registrams pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami teisėtvarkos institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, todėl Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „sudaryti žvalgybos institucijoms sąlygas neatlygintinai naudotis jų tvarkomais registrais (kadastrais), klasifikatoriais ir kitais duomenų bankais, taip pat“.
8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatas, minint kartu fizinius ir juridinius asmenis vartotina sąvoka „asmenys“, todėl atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 15 straipsnio pavadinime ir tekste vartojamas sąvokas, be to, atskirai fizinius ir juridinius asmenis tekste minėti būtent tokia tvarka.
9. Įrašyti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „baudžiamajam procesui pradėti“ žodžius „pradėti ikiteisminį tyrimą“, o šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų paskutinių žodžių linksnį pakeisti vietininko linksniu.
10. Atsižvelgiant į praktines problemas, susijusias su operatyvinės informacijos (ne)teikimo kitoms institucijoms aspektais, Įstatymo projekto 18 straipsnyje nurodyti ne abstrakčius, bet konkrečius atsisakymo teikti žvalgybos informaciją pagrindus ir nustatyti galimybę šiuos sprendimus skųsti žvalgybos generaliniam inspektoriui.
11. Pagal Įstatymo projekto 20 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nustatyti bendrieji žvalgybos institucijų kontrolės principai, tačiau šio straipsnio nuostatos iš esmės priskirtinos kitų teisės aktų reguliavimo sričiai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalys – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) reguliavimo sričiai) arba turėtų būti kitų Įstatymo projekto nuostatų dalimi (Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalis turėtų būti įtraukta į 19 straipsnio 1 dalį). Taigi Įstatymo projekto 20 straipsnį išbraukti kaip perteklinį. Atitinkamą pastabą taikyti ir Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 daliai, o Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalį sujungti su 21 straipsniu.
12. Derėtų apsvarstyti, ar Įstatymo projekto 23 straipsnyje pasirinktas tinkamas subjektas, nagrinėsiantis žvalgybos pareigūnų veiksmus, pažeidžiančius žmogaus teises ir laisves. Kadangi ši sritis priskirtina padidėjusios rizikos grupei, o pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 110-3024; 2004, Nr. 170-6238) 20 straipsnį Seimo kontrolierių sprendimai yra tik pasiūlymai (rekomendacijos) institucijoms, įstaigoms ar pareigūnams, manytina, kad asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, susijusius tiek su pareigūnų sprendimais, tiek su jų veiksmais, turėtų nagrinėti ir vertinti žvalgybos inspektoriai (kaip siūloma šio nutarimo 1 punkte) ir teismai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) 9 straipsnio 1 dalį įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Valstybės institucijų ir įstaigų vidaus ir finansinės veiklos kontrolę reglamentuoja specialieji įstatymai – Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5540) ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070), todėl Įstatymo projekto 24 straipsnio nuostatos, numatančios galimybę žvalgybos institucijoms steigti nepriklausomus vidaus audito padalinius, prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatoms, kad žvalgybos įstaigų steigėjai turi teisę ir pareigą atlikti vidaus auditą pavaldžiose įstaigose. Įstatymo projekto 25 straipsnio nuostatos apriboja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytas Valstybės kontrolės funkcijas. Todėl Įstatymo projekto 24 ir 25 straipsniuose reikėtų įtvirtinti blanketinę normą, kad žvalgybos institucijų vidaus ir finansinės veiklos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Viešojo administravimo įstaigų struktūra nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 11 straipsniu, todėl Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalies nuostatas laikyti perteklinėmis (siūloma žvalgybos institucijų struktūra nesiskiria nuo nurodytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme), o Įstatymo projekto tikslams pasiekti pakaktų 28 straipsnio 2 ir 3 dalių. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, patikslinti 28 straipsnio pavadinimą – išbraukti žodį „struktūra“.
15. Kadangi žvalgybos institucijų pareigybės nurodomos ir su tarnybinio atlyginimo koeficientais susiejamos Įstatymo projekto priede, Įstatymo projekto 30 straipsnio, nustatančio galimas pareigybes žvalgybos institucijose, atsisakyti kaip perteklinio.
16. Manytina, kad žvalgybos pareigūnais neturėtų būti SSRS valstybės saugumo komiteto rezerve buvę asmenys, todėl atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
17. Abejotina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies nuostata, kad priimant asmenis į žvalgybos pareigūno pareigas gali būti nustatytas maksimalus 12 mėnesių bandomasis laikotarpis, o šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bandomuoju laikotarpiu žvalgybos institucijos vadovas turi teisę nutraukti su žvalgybos pareigūnu žvalgybos pareigūno sutartį ir atleisti jį iš tarnybos nenurodydamas jam priežasčių. Manytina, kad toks siūlymas reglamentuoti priėmimo į žvalgybos instituciją bandomąjį laikotarpį gali lemti asmens socialinės padėties pažeidžiamumą. Atsižvelgiant ir į kituose teisės aktuose nustatytus bandomųjų laikotarpių terminus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 106 straipsnyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, o įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip 6 mėnesiai), apsvarstyti galimybę sutrumpinti Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalyje numatyto bandomojo laikotarpio terminą. Be to, manytina, kad, nutraukus žvalgybos pareigūno sutartį ir atleidus jį iš tarnybos bandomuoju laikotarpiu, turėtų būti pateikiamos atleidimo priežastys ir numatyta apskundimo galimybė. Siekiant atrankos proceso skaidrumo, reikėtų nustatyti ir asmenų, kurie nebuvo atrinkti į žvalgybos institucijas, atrankos rezultatų apskundimo mechanizmą.
18. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą fizinių asmenų teisę dalyvauti juridinių asmenų veikloje ir atstovauti fiziniams asmenims, papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą – numatyti, kad žvalgybos pareigūnams draudžiama būti juridinių asmenų steigėjais ir dalyviais.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad socialinio aprūpinimo sąlygos ir apimtis (dydžiai) turi būti nustatyti įstatymų, o šių santykių reguliavimas įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais negalimas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2008 m. balandžio 29 d. nutarimas). Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žvalgybos pareigūnais ir jų šeimos nariais ir teikia jiems pagalbą, tačiau neaišku, apie kokią pagalbą kalbama, todėl šio straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį išbraukti kaip nesukuriantį teisės normos arba patikslinti – apibrėžti tokios pagalbos formas, apimtį ir jos teikimo sąlygas.
20. Patikslinti Įstatymo projekto 42 straipsnio 3 dalyje neaiškią sąvoką „aukštesnysis viršininkas“.
21. Įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas. Kadangi siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas nepagrįstai dėl vienų ar kitų priežasčių žvalgybos pareigūną perkelti iš vienų pareigų į kitas, nustatyti atvejus, kada asmuo perkeliamas be jo sutikimo.
22. Įstatymo projekto 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam negalima leisti atlikti pareigų. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 291 straipsnį nušalinimas nuo darbo (pareigų) kaip nuobauda gali būti skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu. Galimybės taikyti nušalinimą nuo pareigų esant tik įtarimui dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato. Pagrįstų abejonių kyla dėl to, ar minėtas nuostatas įtraukti į Įstatymo projektą, nes administracinių teisės pažeidimų padarymas nepatenka į nepriekaištingos reputacijos sąvokos turinį ir realiai nesukelia teisinių pasekmių, susijusių su tarnybos santykiais. Taigi reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su administraciniais teisės pažeidimais, arba aiškiai nurodyti teisines pasekmes, susijusias su tarnybos santykiais, asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn.
Siekiant teisinio apibrėžtumo, patikslinti Įstatymo projekto 52 straipsnio 4 dalies nuostatas – numatyti veiksmus pasibaigus žvalgybos pareigūnų nušalinimo laikui.
Taip pat numatyti Įstatymo projekto 52 straipsnyje galimybę vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, nušalintą pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas, jeigu tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.
23. Papildyti Įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalį nuostata, kad žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama, jeigu įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į tarnybą.
24. Kaip ne kartą nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Siekiant suvienodinti visų valstybės pareigūnų socialines garantijas, patikslinti Įstatymo projekto 64 straipsnio 4 dalį – numatyti, kad žvalgybos pareigūnams jų laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu mokamos išmokos, jų dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574).
Įstatymo projekto 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais žvalgybos pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų tarnybinis atlyginimas arba jo dalis. Mokamo vidutinio tarnybinio atlyginimo ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims numatyta galimybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu pasirinkti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmę, t. y. kol vaikui sueis vieni arba dveji metai. Pasirinkusiesiems motinystės (tėvystės) pašalpą gauti dvejus metus sudaryta galimybė antraisiais vaiko auginimo metais dirbti ir gauti 40 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Kadangi žvalgybos pareigūnams, kurie nėra apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, vidutinis tarnybinis atlyginimas ar jo dalis mokama tik vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu (Įstatymo projekto 64 straipsnio 5 dalis), žvalgybos pareigūnai, nutraukę vaiko priežiūros atostogas ir grįžę dirbti, negalėtų tuo pat metu gauti 40 procentų vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išmoką.
Todėl reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 64 straipsnio 5 dalį – numatyti, kad žvalgybos pareigūnas, kuriam antraisiais vaiko priežiūros metais mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, neprivalo būti išleistas vaiko priežiūros atostogų.
25. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ir vaiko priežiūros atostogos suteikiamos ne socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, taip pat nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, o nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų trukmę reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, todėl reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 ir 7 dalis.
27. Atsižvelgiant į šio nutarimo 24 punkte išdėstytus argumentus dėl konstitucinio visų asmenų lygybės principo taikymo, Įstatymo projekto 71 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad galima priimti į žvalgybos instituciją arba leisti joje tarnauti asmenims, kurie neatitinka sveikatos reikalavimų, laikyti prieštaraujančiomis šiam konstituciniam principui, todėl išbraukti šią dalį.
28. Atsižvelgiant į šio nutarimo 19 punkte pateiktus argumentus, patikslinti Įstatymo projekto 72 straipsnį – nustatyti specialiųjų socialinių garantijų apimtį (dydžius) ir teikimo sąlygas.
29. Kadangi Įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymą (Žin., 1994, Nr. 11-63), Įstatymo projekte apibrėžti Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento (toliau – Vyriausybinių ryšių centras) statuso ir jo funkcijų vykdymo tęstinumą. Vyriausybinių ryšių centras yra svarbus saugiam diplomatinės tarnybos institucijų funkcionavimui, todėl neapibrėžus funkcijų tęstinumo liktų neaišku, kaip bus organizuojamas ir užtikrinamas vyriausybinis ryšys ir jo techninė apsauga Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijose Lietuvoje ir užsienyje. Spręstinas klausimas ir dėl kitų Vyriausybinių ryšių centro funkcijų, pavyzdžiui, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos funkcijos. Kadangi Vyriausybinių ryšių centras įsteigtas įstatymu, Vyriausybinių ryšių centro veikimą taip pat reikėtų pagrįsti įstatymu – atsižvelgiant į Vyriausybinių ryšių centro atliekamas funkcijas, jo veiklą galėtų reglamentuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
30. Įstatymo projekte nustatytai naujai žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo tvarkai įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (2013 metais – papildomai 13 800 tūkst. (trylika milijonų aštuoni šimtai tūkstančių) litų), o sunkmečiu numatyti papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nebus galimybių. Todėl reikėtų pakeisti Įstatymo projekto 2 priedą – nedidinti pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatytų Valstybės saugumo departamente ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujančių asmenų tarnybinių atlyginimų dalių dydžių.
31. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 15 skyriaus pirmąjį skirsnį ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą krašto apsaugos ministras teikia Seimui tvirtinti ne tik karių, bet ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Civilinę krašto apsaugos tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, kurių skaičius patenka į šiuo metu Seimo tvirtinamus civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taps žvalgybos pareigūnais, taigi jų ribinius skaičius taip pat turėtų tvirtinti Seimas. Todėl reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-3557(2) 4 straipsnį, tai yra ne papildyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu, o pakeisti šio straipsnio 2 dalies 9 punktą – nustatyti, kad krašto apsaugos ministras teikia Seimui tvirtinti ribinį Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujančių žvalgybos pareigūnų skaičių. Atitinkamai parengti ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.