LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO
1993 m. rugsėjo 3 d. Nr. 678
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos ūkio subjektų materialaus ilgalaikio turto (pagrindinių priemonių) nusidėvėjimas yra didelis, ir siekdama spartinti jo atnaujinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad materialiam ilgalaikiam turtui (pagrindinėms priemonėms) priskiriami objektai, kurie daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodami savo natūrinę formą, nusidėvi naudojami ilgiau negu vienerius metus.
Nematerialiam ilgalaikiam turtui priskiriama teisė į išradimus (patentai), įmonių ženklai, informacijos apdorojimo programos ir techninė dokumentacija.
2. Nustatyti, kad nuo 1994 m. sausio 1 dienos:
2.1. valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės (bendrovės), valstybinės įstaigos ir organizacijos pačios nustato turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, atsižvelgdamos į šio turto efektyvumo realų kitimą ir į nustatytus minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus.
Visų kitų rūšių įmonės, įstaigos bei organizacijos pačios nustato turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, neviršydamos nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.
Materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal nusidėvėjimo atskaitymų normatyvus (procentais nuo objektų pradinės (įsigijimo) vertės). Šie normatyvai nustatomi atsižvelgiant į konkrečių objektų naudingo eksploatavimo laiko normą (metais), kurią įmonės taip pat nustato pačios;
2.2. įmonės ir organizacijos, nustačiusios turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, pateikia juos miestų ir rajonų valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Šie normatyvai taikomi skaičiuojant įmonių apmokestinamąjį pelną (pajamas);
3. Įpareigoti Ekonomikos ministeriją kartu su Finansų ministerija iki 1993 m. spalio 15 d. parengti ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus.
4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 154 „Dėl įmonių apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 15-395), 1.1 punktą išdėstyti taip:
5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1994 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 378 „Dėl pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestinių normatyvų“ (Žin., 1991, Nr. 1-13), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 254 „Dėl juridinių asmenų teises turinčių įmonių finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1991, Nr. 20-542) 2 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 254 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 9-232).