Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl Vilniaus technikos kolegijos reorganizavimo“ pakeitimo“ pakeitimo
2012 m. liepos 11 d. Nr. 855
Vilnius
1. Pakeisti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl Vilniaus technikos kolegijos reorganizavimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 139-6557), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1328 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 855 redakcija)
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, kolegijos valdymo organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų ir administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.
2. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Vilnius, Antakalnio g. 54. Kolegijos pavadinimas – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, trumpasis pavadinimas – VTDK.
3. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikia kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
4. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Kolegija turi autonomiją, derinamą su atskaitomybe visuomenei ir apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Statute. Kolegija turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
6. Kolegija rengia aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius įvairių sričių specialistus, atitinkančius regiono, šalies ir Europos darbo rinkos poreikius, sudaro tęstinio mokymosi sąlygas, ugdydama asmens gebėjimus nuolat mokytis ir veikti besikuriančios žinių visuomenės sąlygomis.
7. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.
II. MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
10. Kolegijos veiklos tikslai:
10.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes, atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
10.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, meninę veiklą, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
10.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;
11. Kolegijos uždaviniai:
11.1. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą, asmenybės ugdymą;
11.2. rengti ir vykdyti paklausias, perspektyvias, darbo rinkos ir bendruomenės poreikius atitinkančias studijų, mokymo programas;
11.3. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą; sudaryti dėstytojų ir studentų akademinio mobilumo, inovacijų ir patirties sklaidos sąlygas;
11.4. užtikrinti nuolatinį studijoms, taikomiesiems moksliniams tyrimams, meninei veiklai vykdyti skirtos bazės atnaujinimą, modernių technologijų diegimą;
11.6. inicijuoti ilgalaikių sutarčių su Lietuvos ir užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis ir organizacijomis sudarymą;
11.7. dalyvauti projektinėje veikloje, užtikrinant kompetencijų, infrastruktūros ir akademinės viešosios erdvės plėtrą;
12. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis koleginis išsilavinimas.
13. Kitos veiklos, kurios gali imtis Kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
13.28. variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, kodas – 45;
III. KOLEGIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
14. Kolegija turi teisę:
14.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų, profesionalios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
14.9. nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus Kolegijos padalinius (fakultetus, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius) ir nutraukti jų veiklą, nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
14.10. valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
14.11. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose;
14.12. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio šalių fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;
14.13. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Kolegijos veiklos tikslais;
14.14. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai steigimas yra susijęs su studijų organizavimu ir taikomųjų mokslinių tyrimų, meno veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti;
15. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos, užsienio šalių mokslo ir studijų, kitomis institucijomis, organizacijomis ir asmenimis, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.
16. Kolegijos pareigos:
16.1. užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę:
16.1.1. lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų, mokslo darbuotojų, specialistų pareigoms eiti, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus;
16.1.3. apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus ir taikomųjų mokslinių tyrimų skelbimą, taip pat nepriklausomą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų;
16.2. informuoti steigėją, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, Kolegijos finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, Kolegijos studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;
16.3. laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir jos stebėsenai atlikti;
IV. PAGRINDINĖS MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
17. Kolegija plėtoja profesionalųjį meną, taikomuosius mokslinius tyrimus, atlieka eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauja regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.
18. Kolegijoje mokslo, meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meninėje veikloje ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
19. Mokslinės ir meninės veiklos plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir meninės veiklos galimybes, studijų poreikius, regiono, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Kolegijos dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.
20. Kolegija skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per pasaulio ir Europos mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
21. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
22. Mokslinę ir meninę veiklą Kolegijoje organizuoja fakultetai, katedros, laboratorijos ir kiti padaliniai. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų ir mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.
23. Kolegijoje skatinama studentų mokslinė, meninė veikla, gali veikti studentų mokslo, meno draugijos, organizuojamos studentų mokslinės ir praktinės konferencijos, seminarai, mokslo, meno darbų konkursai.
24. Kolegija rengia mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius, meno parodas ir konkursus.
25. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.
26. Kolegijoje vykdomos laipsnį suteikiančios studijų programos yra pirmosios pakopos studijų programos. Kolegijoje vykdomos perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančios studijų programos ir dalinės studijos Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
27. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės studijų formų. Nuolatinių ir ištęstinių studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų programas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
28. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Akademinė taryba. Studijų apimtį kreditais ir studijų trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
29. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
30. Kolegijoje vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skiriamos kvalifikacijai įgyti, savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
31. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti ir profesinei veiklai pasirengti. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.
32. Bendruosius ir specialiuosius pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
33. Kolegija gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa, be pagrindinės studijų krypties reikalavimų, atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras.
34. Studijų programoje numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, taip pat studentas ir Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį. Sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
35. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai:
35.3. studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, ne valstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba studijų programos turinys siejamas su kita kalba ar paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;
36. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu. Dalinių studijų Kolegijoje rezultatai įskaitomi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
37. Kolegijoje įskaitomi:
37.1. studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
37.2. Kolegijos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
38. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
39. Asmenims, baigusiems laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
40. Kvalifikacinių laipsnių sąrašą, studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos Kolegijoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kai Kolegija kartu su užsienio šalies aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, neįrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį Kolegijai Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, Kolegija skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.
42. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Kolegijos taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
43. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
V. KOLEGIJOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, JŲ RINKIMAS (SKYRIMAS, ŠAUKIMAS) IR ATŠAUKIMAS
45. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Taryba ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
46. Kolegijos valdymas grindžiamas demokratijos, kūrybiškumo, savivaldos, kompetencijos, atvirumo, efektyvumo principais.
47. Taryba atlieka šias funkcijas:
47.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;
47.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą;
47.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
47.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
47.10. direktoriaus tekimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
47.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
47.12. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
47.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
47.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
48. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
48.1. vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
48.2. kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka skiria 4 narius;
48.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
50. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
51. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo Tarybos nustatytos formos įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.
52. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
53. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.
55. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Tarybos darbo reglamento, Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo minėto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
56. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
57. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
60. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
60.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
60.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
60.5. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą praneša akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas Kolegijos interneto tinklalapyje ar kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
60.6. Kolegijos fakultetų tarybų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Kolegijos garbės vardus;
60.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
60.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
60.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
63. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Docento ir (ar) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.
64. Akademinės tarybos narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimas. Akademinės bendruomenės susirinkimą šaukia direktorius arba Akademinės tarybos pirmininkas. Akademinės bendruomenės susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė akademinės bendruomenės narių. Akademinės tarybos narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsuoja daugiau kaip pusė susirinkimo dalyvių.
65. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia direktorius.
66. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.
67. Akademinės tarybos nutarimai viešai skelbiami Kolegijos interneto tinklalapyje Akademinės tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
68. Akademinė taryba apie savo sprendimus informuoja Kolegijos bendruomenę ir kartą per metus, ne vėliau kaip kovo mėnesį, jai atsiskaito už savo veiklą.
70. Direktorius atlieka šias funkcijas:
70.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Kolegijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
70.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
70.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
70.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
70.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
73. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
74. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
75. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.
76. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti atlikti savo pavaduotojams.
77. Direktoriaus pavaduotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, padeda direktoriui įgyvendinti Kolegijos veiklos tikslus ir uždavinius. Direktoriaus pavaduotojai direktoriaus nustatyta tvarka teikia jam ataskaitas.
78. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai, padalinių vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skirtas narys). Į direktorato posėdžius direktorius gali kviesti ir kitų asmenų. Direktorato sudėtį tvirtina direktorius savo įsakymu.
79. Direktoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Kolegijos padalinių darbą, padeda direktoriui įgyvendinti Tarybos ir Akademinės tarybos priimtus sprendimus.
80. Fakultetas yra pagrindinis Kolegijos padalinys, kurio veikla – studijų organizavimas ir vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) meninė veikla ir kokybės užtikrinimas.
81. Fakultetą sudaro katedros, laboratorijos ir kiti padaliniai. Fakulteto veiklą reglamentuoja Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinami fakulteto nuostatai.
83. Aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija yra fakulteto taryba. Fakulteto tarybą 5 metams renka fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pedagoginė veikla vykdoma tame fakultete. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina fakulteto dekanas, studentų atstovybės pirmininkas arba studentų atstovybės deleguotas narys (arba fakulteto studentų susirinkime išrinktas narys).
84. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
84.1. teikia direktoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;
84.2. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano teikiamą metinės veiklos ataskaitą ir teikia Akademinei tarybai išvadas dėl jos tvirtinimo; jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba gali teikti direktoriui siūlymą dėl dekano atleidimo iš pareigų;
84.7. svarsto fakulteto katedrų, laboratorijų vadovų kandidatūras ir siūlo direktoriui jas tvirtinti;
86. Fakulteto tarybos pirmininką balsų dauguma renka fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti fakulteto tarybos pirmininku.
87. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių, arba dekano siūlymu. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų.
88. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto tarybos pirmininkas arba kitas fakulteto tarybos įgaliotas asmuo.
90. Fakulteto dekanas vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja, yra atsakingas už fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą direktoriaus teikimu svarsto ir jai pritaria Akademinė taryba direktoriaus kadencijos laikotarpiui.
91. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
91.1. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos, fakulteto tarybos nutarimus, vykdo direktoriaus įsakymus ir pavedimus;
91.2. pagal kompetenciją duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;
91.5. užtikrina fakultete organizuojamų studijų, vykdomų taikomųjų mokslinių tyrimų ir meninės veiklos kokybę ir rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;
91.14. koordinuoja specialistų rengimo poreikio tyrimą, organizuoja studijų programų rengimą ir tobulinimą;
92. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali dekano patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetencijai priskirtais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir direktoriui, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos priimtus nutarimus, direktoriaus įsakymus. Į dekanato posėdžius gali būti kviečiami ir kiti fakulteto darbuotojai.
94. Katedra atlieka šias funkcijas:
94.1. organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) meno veiklą, metodinį darbą;
94.2. rengia ir tobulina studijų dalykų programas, patvirtina dėstytojų parengtus vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą, siūlo išleisti katedros dėstytojų parengtas priemones;
94.4. nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;
95. Katedrai vadovauja dekano teikimu direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, arba pripažintas menininkas.
96. Fakulteto dekano teikimu katedros narių sąrašą kiekvienais studijų metais tvirtina direktorius įsakymu.
97. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus, kuriuose svarstomi tam tikri klausimai, su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami susirinkime dalyvaujančių katedros narių balsų dauguma ir privalomi visiems katedros darbuotojams.
98. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, taip pat Statutu ir Studentų atstovybės įstatais.
99. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma raštu pareikalauti dar kartą apsvarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas kartu su studentų atstovybės protokolo išrašu turi būti pateiktas per 5 darbo dienas po Kolegijos valdymo organų sprendimų priėmimo tuos sprendimus priėmusiems Kolegijos valdymo organams.
100. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statuto nurodytų Kolegijos valdymo organų veikloje. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių atsakingų darbuotojų visais studijų klausimais.
101. Tarybos nustatyta tvarka Kolegija remia studentų atstovybę, skiria jai patalpas ir lėšų jos veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtas lėšas ir jų naudojimą studentų atstovybė atsiskaito Tarybai kasmet, gruodžio mėnesį.
VI. studentų ir darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė
103. Akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
104. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas rengia ir tvirtina Akademinė taryba.
105. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
105.2. mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
106. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
106.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
107. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal studijų programas. Klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Studentui išduodamas studento pažymėjimas, jo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
108. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ir kitus Kolegijos nustatytus kriterijus.
109. Kolegijos studentai turi teisę:
109.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
109.4. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
109.8. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
109.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje ar kitoje Lietuvos arba užsienio šalies aukštojoje mokykloje rezultatai;
109.11. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
109.11.1. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
109.11.2. savo prašymu nutraukti studijas; pateikęs rašytinį prašymą, studentas gali gauti akademinę pažymą apie studijų rezultatus (išlaikytus egzaminus ir įskaitas);
109.11.3. dėl svarbių asmeninių priežasčių, įvykus nelaimei šeimoje, pertraukti studijas ne ilgiau kaip vienus metus, o per visą studijų laikotarpį ne daugiau kaip 2 kartus;
109.12. pateikę prašymą, Akademinės tarybos nustatyta tvarka kartoti kursą (ši nuostata taikoma nepažangiam studentui);
109.17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas:
109.20. vykti į studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas;
110. Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka, ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.
111. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
113. Studentai privalo:
113.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti kultūrinius interesus;
113.2. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Akademinės etikos kodekso, Statuto, kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių;
114. Studentas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali kreiptis į direktorių arba jo įgaliotus asmenis. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu.
115. Už studento pareigų pažeidimus direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
116. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu nesilaiko Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto ar kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių, nusižengia studento pareigoms ar etikos principams, tai yra:
116.1. studento elgesys žemina Kolegiją, žmogaus orumą arba kiti jo veiksmai tiesiogiai pažeidžia žmogaus konstitucines teises;
116.2. studentas nusirašinėjo, plagijavo ar kitaip apgaudinėjo, ir visa tai susiję su studentų žinių įvertinimu per egzaminą ar atsiskaitymo metu;
116.3. studentas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų studijų metu;
116.4. studentas smurtavo prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, niokojo Kolegijos turtą arba provokavo tokius veiksmus;
117. Paskatų ir nuobaudų skyrimo studentams tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.
118. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą, turi būti pareikalauta, kad šis per nurodytą terminą pasiaiškintų raštu. Jeigu studentas per nustatytą terminą be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba pasiaiškinimo nepateikia, drausminė nuobauda jam skiriama be pasiaiškinimo. Studentų atstovybės nariui gali būti skiriama nuobauda, atsižvelgiant į studentų atstovybės nuomonę.
119. Pašalinti iš Kolegijos studentai privalo Akademinės tarybos nustatyta tvarka atsiskaityti su Kolegija.
121. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, administracijos darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurių reikia Kolegijos veiklai užtikrinti.
122. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato įstatymai, Statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Kolegijos valdymo organų priimti teisės aktai.
123. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
123.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
123.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
124. Kolegijos personalas privalo:
125. Kolegijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas Statute ir kituose Kolegijos dokumentuose ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.
126. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas, taip pat Konkursų dėstytojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestacijos tvarkos aprašas, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.
127. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Statuto 132 punkte, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursą skelbia direktorius. Konkursai šioms pareigoms eiti organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų, kitų teisės aktų ir Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Kandidatus į dėstytojus ir mokslo darbuotojus, išskyrus mokslininkus stažuotojus, vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija, sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
128. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti į darbą nurodo savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
129. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto tinklalapiuose ir šalies, o jeigu tikslinga, – ir tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
130. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo Akademinės tarybos nustatyta tvarka atestuojamas kas 5 metai. Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
131. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei, meninei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
132. Kolegija gali kviesti kitų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų dėstytojų dirbti pagal terminuotas sutartis (ne ilgiau kaip 2 metams) įstatymų nustatyta tvarka.
133. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.
134. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
135. Profesoriams, ne mažiau kaip 5 metus aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys mokslininkai.
VII. GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJŲ SUDARYMAS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
137. Kolegijoje yra šios ginčų nagrinėjimo komisijos:
137.1. Darbo ginčų komisija (nagrinėjanti ginčus tarp Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų);
138. Darbo ginčus Kolegijoje nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
139. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma direktoriaus įsakymu, pritarus Akademinei tarybai. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp Kolegijos administracijos ar dėstytojų ir studentų, skiriama po lygiai Kolegijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisijos pirmininką renka Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai.
140. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi rašytinius Kolegijos studentų pareiškimus dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
141. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas, posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip 1/2 visų Ginčų nagrinėjimo komisijos narių balsų dauguma.
142. Prašymus, skundus, pranešimus priima ir registruoja Ginčų nagrinėjimo komisijos sekretorius. Per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo, pranešimo) gavimo skiriamas Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdis. Apie posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų paštu ar elektroniniu paštu pranešama ginčo šalims; kartu su šia informacija joms pateikiama posėdžio medžiaga. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną po priėmimo. Sprendimas per 3 darbo dienas išsiunčiamas ginčo šalims. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus direktoriui ir atitinkamo padalinio vadovui. Jeigu sprendimas neįvykdomas per 7 darbo dienas nuo jo gavimo, Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas galutinis. Jeigu susitarti nepavyksta, toliau ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VIII. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
143. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
144. Kolegija naudoja:
144.2. valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą valstybės turtą, kuris apskaitomas atskirai nuo Kolegijos turto;
145. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
145.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
145.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
145.5. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Statuto 145.2– 145.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
145.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
146. Kolegijos lėšas sudaro:
146.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:
146.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos studijoms, Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos:
146.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
147. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
148. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
149. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išklausiusi Tarybos nuomonę.
150. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Kolegijos turtu laikydamiesi Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių.
IX. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
152. Kolegija atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
153. Kolegija nuolat viešai skelbia Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais būdais tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atlikto Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
154. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose patvirtintomis veiklos tobulinimo gairėmis, konkrečiais būdais ir priemonėmis. Kolegijos mokslinė veikla ir studijų kokybė taip pat užtikrinama vykdant išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
155. Kolegija nuolat atlieka taikomųjų mokslinių tyrimų, meno ir studijų kokybės vertinimą (savianalizę).
X. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
158. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
160. Atstovybė yra Kolegijos struktūrinis padalinys, veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
165. Statuto pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus.
166. Kolegija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos siūlymus.
167. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija ir prieštarautų Statute numatytiems Kolegijos tikslams.