LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS

N U T A R I M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS 2000 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 1 „dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtinimo“ pakeitimo

 

2013 m. balandžio 3 d. Nr. 1S-49

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-176; 2004, Nr. 181-6732):

1. Išdėstyti preambulę taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba n u t a r i a :“.

2. Nurodytu nutarimu patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos:

2.1. Išdėstyti 1 punktą taip:

1. Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos (toliau – Reikalavimai), nustato reikalavimus ir sąlygas, kurioms esant ūkio subjektų sudaryti susitarimai laikomi dėl savo mažareikšmio poveikio negalinčiais itin riboti konkurencijos ir jiems netaikomas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) 5 straipsnis.“

2.2. Išdėstyti 10 punktą taip:

10. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad konkurencija atitinkamoje rinkoje ribojama dėl bendro (kumuliacinio) susitarimų poveikio, gali susitarimą sudariusiems ūkio subjektams taikyti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnyje nustatytas sankcijas, išskyrus piniginę baudą.“

 

Pirmininkas                                                                          Šarūnas Keserauskas