LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS IR VIEŠOSIOS APYVARTOS BEI VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. spalio 30 d. Nr. 815
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d. nutarimą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus (pridedama).
2. Rekomenduoti Lietuvos bankui kartu su Vertybinių popierių komisija iki 1992 m. gruodžio 1 d. parengti užsienio vertybinių popierių apyvartos Lietuvos Respublikoje taisykles.
3. Pavesti Vertybinių popierių komisijai iki 1992 m. gruodžio 1 d. parengti Lietuvos Respublikos įstatymų pataisas, leidžiančias finansinio maklerio įmonei prekiauti valiuta ir brangiaisiais metalais.
4. Nustatyti, kad:
4.1. įmonės ir bankai, iki šio nutarimo priėmimo dienos išleidę vertybinius popierius, kuriems turi būti taikomi Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai, iki 1992 m. gruodžio 31 d. pateikia juos registruoti (perregistruoti) Vertybinių popierių komisijai šių laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka;
4.2. įmonės ir organizacijos, kurių steigimo dokumentuose yra numatyta veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta ir (arba) konsultavimu vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais, gali verstis šia veikla tik gavusios Vertybinių popierių komisijos leidimą 1 punkte nurodytų laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka;
4.3. įmonių rejestro tvarkytojai gali registruoti įmones, kurių steigimo dokumentuose numatyta veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta ir (arba) konsultavimu vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais, arba jų įstatus, jeigu šios įmonės turi Vertybinių popierių komisijos leidimą verstis šia veikla;
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 393 „Dėl Ne pelno organizacijų (įmonių) įstatų pagrindinių nuostatų patvirtinimo“ vertybinių popierių biržos steigimui ir veiklai taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikiniesiems nuostatams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 815
Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių
popierių biržos laikinieji nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja vertybinių popierių emisiją bei viešąją apyvartą ir nustato subjektus, kurie leidžia vertybinius popierius bei dalyvauja jų apyvartoje.
2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
Vertybinis popierius – apibrėžtos turtinės ir neturtinės teisės buvimo patvirtinimas, esantis viešosios apyvartos objektu.
Emitentas – subjektas, savo vardu leidžiantis vertybinius popierius.
Investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs vertybinius popierius.
Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių investitoriams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas.
Pirminė viešoji apyvarta – emitento pasiūlymas (oferta) įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas pagal emitento ofertą.
Antrinė viešoji apyvarta – emitento perleistų kitiems asmenims vertybinių popierių oferta ir perleidimas.
Finansinio maklerio įmonė – bet kokios rūšies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais.
Makleris – finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, išlaikęs Vertybinių popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą ir atstovaujantis įmonei perkant bei parduodant vertybinius popierius.
3. Šie nuostatai taikomi vertybiniams popieriams, kurie turi visus šiuos požymius:
3.3. išleidžiami į apyvartą serijomis.
Šie nuostatai taip pat taikomi vertybiniams popieriams, patvirtinantiems teisę pirkti ar parduoti vertybinius popierius, kurie turi šių nuostatų 3 punkte nurodytus požymius.
Viešajai apyvartai skirti vertybiniai popieriai gali būti tiek pareikštiniai, tiek vardiniai. Visų vertybinių popierių turtinės teisės yra įrodomos įrašais emitento arba kito įgalioto subjekto vertybinių popierių registracijos knygoje (sąskaitoje).
4. Šie nuostatai netaikomi:
5. Šie nuostatai nereglamentuoja valstybės (savivaldybių) vykdomos vertybinių popierių emisijos.
Užsienio šalių emitentų vertybiniai popieriai platinami Lietuvos Respublikoje pagal šiuos nuostatus ir atskiras užsienio vertybinių popierių apyvartos Lietuvos Respublikoje taisykles.
6. Vertybinių popierių emisija gali būti vykdoma:
Vertybinių popierių registravimo tvarka
8. Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje (toliau vadinama – komisija).
9. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad vertybinių popierių emisija neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems normatyviniams aktams. Vertybinių popierių įregistravimas įpareigoja emitentą laikytis informacijos atskleidimo principų, numatytų šiuose laikinuosiuose nuostatuose bei komisijos sprendimuose. Įregistravimas negali būti suprantamas kaip komisijos rekomendacija investitoriams, kurie savarankiškai priima sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo, atsižvelgdami į rizikos veiksnius ir kitus prospekto duomenis.
10. Emitentas, nusprendęs išleisti vertybinius popierius, privalo pateikti komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys:
11. Kartu su šių laikinųjų nuostatų 10 punkte nurodyta paraiška komisijai pateikiama:
12. Pagrindinė informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam galimam investitoriui turi būti suteikta galimybė susipažinti su prospektu arba metiniu prospektu-ataskaita. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktų prospekte duomenų teisingumą.
13. Šių laikinųjų nuostatų 12 punkte nurodytame prospekte turi būti pateikti šie duomenys:
13.2. emitento stebėtojų tarybos, valdybos ir revizijos tarnybos narių pavardės, vardai, emitento valdybos pirmininko ir vyriausiojo buhalterio pavardės, vardai, išsimokslinimas, profesija, paskutiniųjų 10 metų darbovietės ir pareigos jose;
13.3. informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, jo struktūrą, akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, nekilnojamojo turto sudėtį ir jo balansinę vertę;
13.4. nepriklausomų auditorių patvirtinta informacija apie emitento (jo steigėjų – įmonių, jeigu prospektas rengiamas emitento steigimosi metu) paskutiniųjų vienerių veiklos metų finansinius rezultatus, taip pat apie akcininkams paskirtus dividendus;
13.5. informacija apie lėšų, kurios bus gautos išplatinus vertybinius popierius, naudojimą ir ekonominį pagrindimą, taip pat apie numatomas pajamas bei vertybinių popierių pajamingumą;
13.10. ne viso išleidžiamų vertybinių popierių kiekio ir didesnio negu numatyta kiekio pasirašymo pasekmės ir pakartotinio platinimo procedūra;
13.11. informacija apie sutartis su vertybinių popierių platinimo tarpininkais, jeigu tokios sutartys sudarytos;
13.12. informacija apie kitus, anksčiau išleistus vertybinius popierius.
Prospekto pradžioje turi būti išdėstyta pateiktų duomenų santrauka, kuri leistų investitoriui susipažinti su esmine informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius popierius.
Jeigu vertybinius popierius numatoma platinti neviešai (ribotai asmenų grupei), pateikiamas supaprastintas prospekto variantas – memorandumas, kuriame nenurodomi šių laikinųjų nuostatų 13.5, 13.6 ir 13.11 punktuose išvardyti duomenys. Kitus reikalavimus memorandumui nustato komisija.
Komisija, suderinusi su Lietuvos banku, gali nustatyti specifinius reikalavimus bankų, išleidusių vertybinius popierius, prospektui, metiniam prospektui-ataskaitai ir memorandumui.
14. Emitentui leidžiant akcijas steigimosi metu, prospekte pateikiami šie papildomi duomenys apie steigėjus:
14.1. fizinius asmenis – vardas, pavardė, gimimo metai, veiklos pobūdis, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių kapitale ir veikloje;
16. Komisija privalo išnagrinėti pateiktą šių laikinųjų nuostatų 10 punkte nurodytą paraišką bei prospekto (memorandumo) duomenis ir per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo duoti atsakymą.
17. Atsisakiusi įregistruoti vertybinių popierių emisiją, komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių atsisakoma tai atlikti. Pašalinęs trūkumus, emitentas turi teisę dar kartą kreiptis su paraiška.
18. Emitentas turi skelbti komisijos nustatytos formos periodinį prospektą-ataskaitą šios komisijos nustatytais terminais.
19. Emitentas privalo per 10 dienų pranešti komisijai apie prospekte skelbtų duomenų pasikeitimą, taip pat apie įvykius, susijusius su emitento veikla ir galinčius turėti įtakos emitento vertybinių popierių viešajai apyvartai. Komisija nusprendžia, ar reikia keisti prospektą, ar išleisti neeilinį viešą emitento pranešimą.
20. Jeigu investitorius patiria materialinius nuostolius dėl prospekte, periodiniame prospekte-ataskaitoje arba neeiliniame viešame pranešime nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su emitento veikla, ar pateiktų duomenų netikslumo, jis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktų prospekte, periodiniame prospekte- ataskaitoje arba neeiliniame pranešime duomenų teisingumą.
Viešoji vertybinių popierių apyvarta
21. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu:
21.1. emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis arba sudarydamas sutartis su viešosios apyvartos tarpininkais;
21.2. kiekvienam galimam investitoriui turi būti suteikta informacija apie vertybinių popierių įsigijimo tvarką ir sąlygas;
21.3. visiems, įsigyjantiems vertybinių popierių, turi būti užtikrintos vienodos jų įsigijimo sąlygos, taip pat ir vertybinių popierių kaina. Platinamų akcijų kaina negali būti mažesnė už jų nominalią vertę, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
21.4. draudžiama viešai reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti komisijoje;
22. Jeigu emitentas nesilaiko šių laikinųjų nuostatų 21.2–21.5 punktuose nurodytų reikalavimų, komisija turi teisę sustabdyti jo pateiktų platinti vertybinių popierių registravimą ir nustatyti terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jeigu pažeidimai per nustatytąjį terminą nepašalinami, komisija panaikina vertybinių popierių registravimą.
Viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkai
24. Tarpininkauti vykdant viešąją vertybinių popierių apyvartą gali tik finansinio maklerio įmonė, šių nuostatų nustatyta tvarka gavusi leidimą verstis šia veikla. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu tarpininkais gali būti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bankai.
25. Finansinio maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kokios rūšies specializuota įmonė, kurios veikla yra operacijos su vertybiniais popieriais bei konsultavimas vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais. Finansinio maklerio įmonė taip pat gali prekiauti nekilnojamuoju turtu, jeigu tai yra numatyta šios įmonės įstatuose (steigimo sutartyje).
26. Finansinio maklerio įmonė, norinti gauti leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais (toliau vadinama – leidimas), komisijai turi pateikti:
27. Leidimas išduodamas, jeigu:
27.2. visos finansinio maklerio įmonės akcijos yra vardinės (tais atvejais, kai ši įmonė yra akcinė bendrovė arba valstybinė akcinė įmonė);
28. Komisija išduoda leidimą per 30 dienų nuo pareiškimo pateikimo. Atsisakymas išduoti šį leidimą turi būti motyvuotas.
29. Leidimą atsisakoma išduoti arba jis panaikinamas, jeigu komisija nustato, kad nors vienam iš finansinio maklerio įmonės savininkų, turinčių daugiau kaip 10 procentų įmonės kapitalo, įmonės valdymo organų narių, administracijos vadovų, maklerių arba jos vyriausiajam finansininkui nėra išnykęs teistumas už turtinius, ūkinius nusikaltimus, pinigų, vertybinių popierių, tarnybinių ženklų padirbimą arba šie asmenys per paskutiniuosius 5 metus buvo bausti už mokesčių nemokėjimą arba pažeidė maklerių etikos taisykles, taip pat jeigu bent vienas iš finansinio maklerio įmonės steigėjų ar akcininkų yra vertybinių popierių biržos (toliau vadinama – birža) tarnautojas.
30. Komisija gali sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu finansinio maklerio įmonė pažeidžia šiuos laikinuosius nuostatus arba kitus vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančius normatyvinius aktus.
Leidimas sustabdomas 1 mėnesiui, per kurį komisija išsprendžia klausimą dėl leidimo galiojimo atnaujinimo arba jo panaikinimo. Leidimo sustabdymo laikotarpiu gali būti įšaldomos finansinio maklerio įmonės sąskaitos.
31. Komisija, panaikindama leidimą, priima sprendimą dėl finansinio maklerio įmonės likvidavimo ir apie tai praneša atitinkamam įmonių rejestro tvarkytojui.
Finansinio maklerio įmonės veikla
34. Finansinio maklerio įmonės atlieka šias operacijas:
35. Finansinio maklerio įmonė veikia tiek biržoje, tiek ir už jos ribų. Finansinio maklerio įmonė įgyja teisę veikti biržoje, tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su jos nariu.
36. Finansinio maklerio įmonei draudžiama už biržos ribų sudaryti sandorius dėl tų vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į biržos einamosios prekybos sąrašą.
38. Finansinio maklerio įmonė privalo visų pirma vykdyti kliento, pasiūliusio didžiausią vertybinių popierių pirkimo arba mažiausią pardavimo kainą, pavedimą. Jeigu klientų pasiūlytos kainos yra vienodos, pirmenybę turi klientas, pirmasis sudaręs sutartį su finansinio maklerio įmone.
39. Finansinio maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl vertybinių popierių savo lėšomis tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą esant pavedimui parduoti vertybinius popierius arba mažesnę kainą esant pavedimui juos pirkti.
40. Finansinio maklerio įmonei draudžiama teikti klientui klaidingas rekomendacijas bei informaciją tam, kad paskatintų jį įvykdyti sandorį dėl vertybinių popierių.
41. Finansinio maklerio įmonė turi vesti pavedimų ir sandorių registracijos knygą komisijos nustatyta tvarka.
43. Finansinio maklerio įmonė privalo per 10 dienų pranešti komisijai apie kiekvieną savo įmonės vardinių akcijų savininkų pasikeitimą, jeigu naujas akcininkas valdys daugiau kaip 10 procentų įmonės kapitalo.
Biržos paskirtis ir funkcijos
45. Birža yra specializuota ne pelno įmonė, kurios paskirtis – koncentruoti ir balansuoti vertybinių popierių pasiūlą bei paklausą.
46. Savo veikloje birža vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, komisijos sprendimais, šiais laikinaisiais nuostatais, biržos įstatais bei kitais normatyviniais aktais.
47. Birža yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu. Dalininkai (akcininkai) pagal biržos prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už įnašus į įstatinį kapitalą. Įnašai į įstatinį kapitalą įforminami dividendų nesuteikiančiomis vardinėmis akcijomis, kurios suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme. Viena biržos akcija suteikia jos savininkui vieną balsą.
48. Biržos įstatinis kapitalas padalijamas į lygias dalis. Birža yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, antspaudą ir sąskaitą banke. Biržos pavadinime turi būti žodžiai „vertybinių popierių birža“ (arba VPB). Biržai draudžiama turėti panašų (arba tokį pat) į kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos biržos pavadinimą. Ginčus dėl biržos pavadinimo nagrinėja teismas.
49. Birža atlieka šias funkcijas:
Biržos steigimas
51. Biržos steigėjais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, notarine tvarka sudarę steigimo sutartį. Biržos steigėjas, įmokėjęs steigiamąjį įnašą, tampa biržos dalininku (akcininku).
53. Norint įregistruoti biržos įstatus, komisijai pateikiami šie dokumentai:
53.1. paraiška, kurioje nurodomas biržos steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė ir steigėjų sąrašas;
54. Biržos įstatuose turi būti nurodyta:
54.7. visuotinio biržos narių susirinkimo teisės, jo sušaukimo, nutarimų priėmimo tvarka, nutarimų negaliojimo sąlygos;
55. Komisija, gavusi paraišką biržos įstatams įregistruoti, per 30 dienų privalo duoti atsakymą dėl biržos įstatų įregistravimo.
56. Komisija atsisako įregistruoti biržos įstatus, jeigu:
56.1. biržos įstatai ir steigimo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar komisijos sprendimams;
57. Komisijos atsisakymas įregistruoti biržos įstatus turi būti motyvuotas. Pašalinę šių laikinųjų nuostatų 56 punkte nurodytas priežastis, biržos steigėjai gali dar kartą kreiptis į komisiją dėl įstatų įregistravimo.
59. Nuo biržos įstatų įregistravimo dienos iki jos įregistravimo komisijoje bet kuris biržos steigėjas, taip pat valdyba, administracijos vadovas ir kiti įstatuose nurodyti asmenys turi teisę sudaryti biržos vardu sandorius, susijusius su jos steigimu. Šie sandoriai tampa biržai prievolėmis tada, kai steigiamasis biržos narių susirinkimas juos patvirtina. Jeigu nurodytasis susirinkimas šių sandorių nepatvirtina, pagal prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, steigėjai ir valdybos nariai atsako solidariai, o biržos administracijos vadovas ir kiti biržos įstatuose nurodyti asmenys – asmeniškai. Steigėjui pasiūlius, steigiamasis biržos narių susirinkimas gali perduoti biržai prievoles, pagrįstas sandoriais, kuriuos steigėjai sudarė savo vardu.
60. Įnašai į biržos įstatinį kapitalą turi būti visiškai įmokėti ir birža įregistruota komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Jeigu per šį laiką birža neįregistruojama, ji laikoma neįsteigta ir asmenų įnašai į biržos įstatinį kapitalą turi būti grąžinti be jokių atskaitymų per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pabaigos.
61. Biržos valdyba pateikia komisijai paraišką biržai įregistruoti po to, kai:
62. Kartu su paraiška biržai įregistruoti pateikiami šie dokumentai:
63. Biržą atsisakoma įregistruoti, jeigu:
Biržos nario teisės ir pareigos
65. Biržos nariu gali būti Lietuvos Respublikos ar užsienio fizinis ar juridinis asmuo, nustatytąja tvarka įmokėjęs įnašą į biržos įstatinį kapitalą ir tapęs jos dalininku (akcininku).
66. Biržos narys turi teisę:
67. Teisę dalyvauti biržos prekyboje biržos narys realizuoja:
69. Biržos narys privalo laikytis šių laikinųjų nuostatų, biržos prekybos bei maklerių etikos taisyklių, taip pat vykdyti visuotinio biržos narių susirinkimo ir biržos valdybos sprendimus.
70. Tais atvejais, kai biržos narys pažeidžia biržos veiklą reglamentuojančias taisykles, biržos valdyba turi teisę iki 3 mėnesių sustabdyti jo teisę dalyvauti biržos prekyboje. Tokių pažeidimų sąrašas pateikiamas biržos prekybos taisyklėse. Sprendimas dėl nario dalyvavimo biržos prekyboje sustabdymo priimamas 2/3 visų biržos valdybos narių balsų. Jeigu biržos narys, pažeidęs biržos veiklą reglamentuojančias taisykles, dalyvauja biržos valdyme (tiesiogiai ar per atstovą), biržos taryba gali tokiam pat laikotarpiui sustabdyti jo įgaliojimus arba pašalinti šį narį iš valdymo organų. Šiame punkte numatytos sankcijos gali būti taikomos ir biržoje veikiančioms finansinio maklerio įmonėms, kurios nėra biržos narės.
71. Tais atvejais, kai biržos narys per vienerius metus pakartotinai padaro šių laikinųjų nuostatų 70 punkte nurodytus pažeidimus, biržos valdyba 1/2 visų biržos valdybos narių sprendimu gali siūlyti visuotiniam biržos narių susirinkimui (toliau vadinama – visuotinis susirinkimas) pašalinti tokį narį iš biržos iki šio susirinkimo sustabdydama jo teises dalyvauti biržos prekyboje. Biržos taryba šiam laikotarpiui sustabdo šio nario (jo atstovo) įgaliojimus dalyvauti biržos valdyme.
72. Pašalintam iš biržos narių fiziniam ar juridiniam asmeniui per 3 mėnesius grąžinami jo įnašai į biržos įstatinį kapitalą. Nuostoliai, kuriuos padaro biržai iš jos pašalintas narys, išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
73. Biržos valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimus dėl narystės sustabdymo ar panaikinimo biržos narys gali apskųsti teismui.
Biržos valdymas
75. Biržos valdymo organai yra:
76. Visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis biržos valdymo organas. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis susirinkimas:
76.3. atšaukia biržos valdybos ir dalininkų (akcininkų) išrinktus biržos tarybos, revizijos komisijos narius;
76.7. nustato biržos revizijos komisijos narių atlyginimus, taip pat metines išmokas (tantjemas) iš pelno biržos valdybos ir tarybos nariams;
76.11. nustato baudų už biržos prekybos bei maklerių etikos taisyklių pažeidimus koeficientus arba paveda tai daryti biržos valdybai;
76.12. sprendžia kitus biržos įstatuose numatytus klausimus.
Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šių laikinųjų nuostatų 76.1, 76.3, 76.4, 76.8 ir 76.9 punktuose nurodytus atvejus, kuriais nutarimai priimami 2/3 balsų. Visuotinio susirinkimo sušaukimo bei nutarimų priėmimo ir panaikinimo tvarka, kvorumo klausimai reglamentuojami biržos įstatų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
77. Biržos taryba:
77.1. vykdo biržos valdybos veiklos, biržos lėšų naudojimo ir paskirstymo kontrolę, stebi biržos valdymo ir darbo organizavimą, darbo apmokėjimą;
77.2. tikrina finansinės apskaitos teisingumą, biržos finansinės atsiskaitomybės dokumentus arba paveda tai daryti revizijos komisijai;
78. Biržos taryba sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų visuotiniame susirinkime. 1/3 biržos tarybos narių turi sudaryti biržoje veikiančių finansinio maklerio įmonių atstovai. Komisija turi teisę paskirti į biržos tarybą vieną atstovą (narį).
Biržos steigimosi laikotarpiu iki steigiamojo biržos narių susirinkimo steigėjai tvirtina laikinąją biržos tarybą. Laikinoji biržos taryba gali būti sudaryta be biržoje veikiančių finansinio maklerio įmonių atstovų.
79. Biržos tarybos nariu negali būti asmuo, kuris yra bent vienos kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos tarybos arba šios biržos valdybos narys, administracijos vadovas, taip pat asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti šias pareigas.
80. Už veiklą biržos taryboje jos nariams visuotinis susirinkimas gali atlyginti (išmokėti tantjemas) tik iš biržos pelno.
81. Biržos tarybos posėdžių rengimo ir sprendimo priėmimo tvarka, biržos narių teisės ir pareigos nustatomos biržos įstatuose, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis stebėtojų tarybos veiklą. Biržos taryba dirba pagal biržos įstatuose numatytą biržos tarybos darbo tvarką.
82. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą biržos informaciją, kurią sužino eidami savo pareigas.
83. Biržos valdyba yra kolegialus organas, kuris vadovauja biržos veiklai tarp visuotinių susirinkimų. Biržos valdybą sudaro, tvirtina ir atleidžia biržos taryba.
Steigiant biržą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, biržos valdyba tvirtinama, o iki steigiamojo susirinkimo ir keičiama komisijos sprendimu, atsižvelgiant į biržos steigėjų pasiūlymus. Biržos valdyba sudaroma ne mažiau kaip iš 6 narių.
84. Biržos valdyba atlieka šias funkcijas:
84.1. vadovauja biržos veiklai ir tvarko jos reikalus, taip pat atstovauja biržai teisme bei kitose institucijose;
85. Biržos valdybos narys negali būti kitos vertybinių popierių biržos valdybos, tarybos nariu ar administracijos vadovu (pavaduotoju). Šios valdybos nariu negali būti skiriamas asmuo, esantis daugiau kaip 3 Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių valdybos nariu, arba asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti šias pareigas. Biržos įstatuose gali būti numatomi papildomi reikalavimai valdybos nariui.
86. Biržos valdybos darbo organizavimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis susirinkimas arba biržos taryba jo pavedimu.
87. Už veiklą biržos valdyboje jos nariams visuotinis susirinkimas atlygina (išmoka tantjemas) tik iš biržos pelno. Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą tuo atveju, jeigu jie yra administracijos darbuotojai, sudarę samdos sutartį su birža.
88. Biržos valdyba savo funkcijas atlieka biržos įstatuose nustatytą laiką arba kol paskiriama ir pradeda dirbti nauja valdyba. Valdybos nario kadencijos neribojamos.
89. Biržos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti biržai nuostolius, padarytus dėl biržos valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant biržos įstatus ar šiuos laikinuosius nuostatus. Valdybos narys, balsavęs prieš tokį nutarimą, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti šiuos nuostolius, jeigu posėdžio protokole yra įrašytas jo protestas. Nuo atsakomybės atleidžiamas ir susirinkime nedalyvavęs valdybos narys, jeigu jis per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui raštišką protestą.
90. Biržos valdyba privalo per 5 dienas pranešti komisijai apie bet kokius šių laikinųjų nuostatų, taip pat biržos įstatų pažeidimus, padarytus biržos valdybos nario.
91. Biržos finansinės apskaitos kontrolę vykdo biržos revizijos komisija, kurią ne mažiau kaip iš 3 asmenų renka visuotinis susirinkimas biržos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nariu gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą.
Revizijos komisijos funkcijas gali atlikti nepriklausoma auditorių organizacija.
92. Biržos revizijos komisijos nariu negali būti biržos valdybos, biržos tarybos narys, administracijos vadovai ar vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
93. Biržos revizijos komisija turi atlikti visus galimus biržos patikrinimus visuotinio susirinkimo, biržos tarybos ar valdybos pavedimu.
94. Biržos veiklos operatyvius reikalus tvarko ir administracinį valdymą vykdo biržos administracija, kurią formuoja ir jai vadovauja generalinis direktorius. Biržos generalinį direktorių samdo biržos valdyba. Biržos generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, kuris yra bent vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės administracijos vadovas. Biržos generaliniam direktoriui draudžiama eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.
95. Biržos administracijos struktūra, darbuotojų priėmimo, darbo ir atlyginimo sąlygos nustatomos biržos įstatuose. Biržos administracijos darbuotojais negali būti biržos ar jos valdymo organų nariai, biržos narių atstovai biržos taryboje ar valdyboje, finansinio maklerio įmonių savininkai (akcininkai), taip pat šių įmonių valdymo organų nariai bei darbuotojai.
96. Ginčus, iškylančius sudarant sandorius dėl vertybinių popierių, sprendžia arbitražo komisija, kuri sudaroma ir veikia pagal biržos valdybos patvirtintas taisykles.
Tais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitražo komisijoje, jis nagrinėjamas teisme pagal šalies ieškininį pareiškimą.
97. Biržos tarybos, valdybos, revizijos komisijos nariu, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku negali būti asmuo, kuriam nėra išnykęs teistumas už turtinius ir ūkinius nusikaltimus, pinigų, vertybinių popierių, tarnybinių ženklų padirbimą arba kuris per paskutiniuosius 5 metus baustas už mokesčių nemokėjimą, taip pat yra pažeidęs maklerių etikos taisykles.
Biržos įstatinis kapitalas ir fondai
98. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir dalininkų (akcininkų) piniginių bei nepiniginių (turtinių) įnašų.
99. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose.
Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato komisija.
100. Biržos pajamos (įplaukos), atskaičius einamosios veiklos išlaidas, sudaro biržos pelną. Gautas pelnas skirstomas į:
100.1. biržos pelno rezervo fondą, naudojamą pagrindinėms priemonėms įsigyti, biržos veiklai plėsti bei tobulinti;
100.3. metinių išmokų (tantjemų) fondą, kuris gali sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus biržos metinio pelno;
102. Biržos įstatinį kapitalą draudžiama didinti iš biržos privalomųjų atsargų fondo, pelno rezervo fondo ir kitų biržos fondų. Darant bet kokį įstatinio kapitalo pakeitimą, turi būti gautas komisijos leidimas.
103. Biržos įstatinis kapitalas laikomas padidintu, visiškai apmokėjus išleidžiamų akcijų kainą ir atitinkamai jį įregistravus komisijoje.
104. Biržos įstatinis kapitalas gali būti mažinamas šiais būdais:
Biržos pajamos
106. Biržos pajamas sudaro:
Prekyba vertybiniais popieriais
107. Prekyba vertybiniais popieriais vyksta vadovaujantis biržos valdybos patvirtintomis ir su komisija suderintomis prekybos taisyklėmis, kuriose reglamentuojama:
108. Vertybinių popierių emitentas arba finansinio maklerio įmonė dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos einamosios prekybos sąrašą turi kreiptis į biržos valdybą ir pateikti prospektą bei paskutinįjį metinį prospektą-ataskaitą.
109. Vertybinių popierių emitentas dėl vertybinių popierių aprobavimo biržoje turi kreiptis į biržos valdybą ir pateikti prospektą bei paskutinįjį metinį prospektą-ataskaitą.
110. Biržos valdyba neturi teisės atsisakyti įtraukti vertybinius popierius į biržos einamosios prekybos sąrašą.
Nutarimą dėl vertybinių popierių aprobavimo biržos valdyba turi priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos.
111. Vertybinių popierių aprobavimas nebegalioja, jeigu jie nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos aprobuoti priėmimo. Šiuo atveju emitentas turi teisę antrą kartą kreiptis į biržos valdybą dėl vertybinių popierių aprobavimo.
112. Biržos valdyba gali sustabdyti vertybinių popierių aprobavimą, jeigu:
113. Sustabdžiusi prekybą kai kuriais vertybiniais popieriais, biržos valdyba turi nedelsiant, tą pačią dieną, apie tai pranešti komisijai. Sustabdytą prekybą ar aprobavimą gali atnaujinti tik biržos valdyba.
115. Vertybinių popierių kursą nustato kurso makleriai, kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų biržos valdyba, suderinusi su komisija. Kurso makleriu gali būti asmuo, išlaikęs komisijos surengtus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.
116. Biržos administracija turi skelbti bendrą kiekvienos prekybos vertybiniais popieriais dienos prekybos apimtį ir vertybinių popierių, kuriais buvo prekiaujama, kainas.
117. Biržos administracija turi parengti pranešimus apie vertybinių popierių kainas ir prekybos jais apimtį kiekvieną prekybos dieną bei kiekvieną mėnesį ir pateikti juos komisijai.
Biržos reorganizavimo ar likvidavimo tvarka
119. Birža reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų, šių laikinųjų nuostatų ir biržos įstatų nustatyta tvarka.
120. Birža likviduojama šiais atvejais:
121. Likviduodamasi ar sustabdydama savo veiklą, birža turi nedelsiant apie tai pranešti komisijai. Bent vienas iš biržos likviduotojų paskiriamas komisijos.
122. Likviduojamos biržos įstatinis kapitalas proporcingai padalijamas jos dalininkams (akcininkams).