LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636

Vilnius

I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1972, Nr. 21-161; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1983, Nr. 18-198; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32, Nr. 36-379; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134):

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos Respublikos teismuose nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis.“

2. 2 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

3. 5 ir 6 straipsnius išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą;

2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą – tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, bylose, kylančiose iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių – skundai, o ypatingosios teisenos bylose – pareiškimai, prašymai, skundai.

6 straipsnis.         Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“

4. 7 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

5. 8, 9 ir 10 straipsnius išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudžiami.

Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Proceso kalba

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja kalba ar kalba, kurią jie moka.

Už vertėjo paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto.

10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai.

Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada paskelbiama viešai.

Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.“

6. Papildyti Kodeksą 10¹ straipsniu:

„10¹ straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.

Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.

Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.“

7. 11, 12 ir 13 straipsnius išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Bylų sprendimas pagal galiojančius įstatymus

Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Teismas, vadovaudamasis įstatymais, taiko užsienio valstybių teisės normas.

Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Nustatęs, kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam Lietuvos Respublikos Seimo aktui, Respublikos Prezidento aktui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis. Apie tokį aktą teismas atskirąja nutartimi turi pranešti institucijai ar pareigūnui, kurie pagal įstatymus kontroliuoja aktą priėmusios institucijos ar pareigūno veiklą.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme.

Jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad spręsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

12 straipsnis. Teismų praktikos vienodumo formavimas

Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Teisėjų senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.

13 straipsnis. Rungimosi principas teismo procese

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“

8. 14 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

9. 15 ir 16 straipsnius išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnyje nurodytąsias, nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas apygardų teismuose, o Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – ir dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija.“

10. Iš 17 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjas“.

11. Iš 18 straipsnio išbraukti žodžius „liaudies tarėjas“, „prokuroras“.

12. Iš 19 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „ir liaudies tarėjui“, „ir liaudies tarėjas“.

13. Iš 20 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „prokurorui“, „prokuroras“.

14. 21 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

15. 22 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičių „19-21“ įrašyti skaičius „19, 20“, o žodžius „liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo kolektyvo atstovas“ išbraukti.

16. 23 straipsnio:

1) pirmosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus teismas sprendžia pasitarimų kambaryje.“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjų“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nušalinimas pareikštas dviems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai, ar teisėjui, kuris bylas nagrinėja vienas, nušalinimo klausimą sprendžia visos sudėties bylą nagrinėjantis teismas balsų dauguma arba nagrinėjantis bylą teisėjas.“;

4) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovo“.

17. 24 ir 25 straipsnius išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

Kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, byla nagrinėjama tame pačiame teisme pirmininkaujant kitam teisėjui. Kai teisėjo pakeisti negalima, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą apylinkės teismą.

Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai.

25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjo dalyvavimas kolegijoje, kuri iškėlė kasacinę bylą, netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos teisme.“

18. 26 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip:

„Teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių.

Teismams taip pat žinybingos bylos, numatytos šio kodekso 270 straipsnyje.“

19. 27 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

20. 28 straipsnyje po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“, o žodžius „Jūrų arbitražo komisijai arba Arbitražo teismui prie TSRS prekybos ir pramonės rūmų“ išbraukti.

21. 29, 30 ir 32 straipsnius išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Teisminio žinybingumo prioritetas

Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, o kiti – ne teismo institucijoms, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.“

„30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir

organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų taip pat priskiriami pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, valstybinio valdymo institucijos, pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos šio kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.“

„32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas

Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“

22. Iš 33 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „kolūkinių ir“.

23. 34 straipsnį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Šalys

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčios.

Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas.“

24. 37 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.“

25. Iš 39 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro“.

26. 40 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

27. 47 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jo tarnybinę padėtį ar įgalinimus.“

28. 48 straipsnyje:

1) 2, 3, 5 ir 7 punktus išdėstyti taip:

„2) įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai – tų įmonių, įstaigų, organizacijų bylose;

3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – savo narių bylose;“

„5) valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms įstatymai suteikia teisę ginti valstybės ir kitų asmenų teises ir interesus, įgaliotiniai;“

„7) kiti asmenys, pateikę įgaliotojo valią patvirtinančius dokumentus;“;

2) įrašyti antrąją dalį:

„Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu arba kai atstovas pagal įstatymus negali būti atstovu.“

29. 49 straipsnio penktąją ir šeštąją dalis išdėstyti taip:

„Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje.

Šio kodekso 48 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas.“

30. Iš 51 straipsnio išbraukti žodžius „draugiškajam teismui ar“, o po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“.

31. 52 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą savo noru sustabdė profesinę veiklą, kuriems uždrausta profesinė veikla už šios veiklos pažeidimus arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.“

32. 53 ir 54 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

33. 55 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Prokuroro, valstybinio valdymo

institucijų, įmonių, įstaigų ir

organizacijų, fizinių asmenų, ginančių

valstybės ir kitų asmenų teises,

dalyvavimas procese

Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.“

34. 56 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„56 straipsnis.     Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, procesinės teisės

Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus baigti bylą taikos sutartimi.“

35. 57 straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi:

„Įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.“

36. 62 straipsnį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių.“

37. Iš 65 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir socialistine teisine sąmone“.

38. 68 straipsnio antrąją dalį papildyti 3 punktu:

„3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu.“

39. 75 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse, 76 straipsnyje, 82 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse ir 83 straipsnyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų“, „valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos“ įrašyti atitinkamai žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų“, „įmonės, įstaigos, organizacijos“.

40. Iš 85 straipsnio paskutiniojo sakinio išbraukti žodį „valstybinėmis“.

41. Iš 87 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „sutinkamai su šio kodekso 164 straipsnio 9 punktu“.

42. 96 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biurai“.

43. Iš 100 straipsnio išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

44. 101 ir 102 straipsnius išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

102 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami:

1) ieškovai – bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių;

2) ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo;

3) ieškovai – už ieškinius dėl žalos, padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo (jam mirus), atlyginimo;

4) ieškovai – už ieškinius dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo;

5) valstybinio socialinio draudimo įstaigos – už ieškinius dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo, taip pat socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš nevalstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir už regresinius ieškinius dėl pensijų ir pašalpų, mokamų nukentėjusiajam, išieškojimo iš kaltų asmenų;

6) policija – už pareiškimus dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo;

7) valstybinės mokesčių inspekcijos – už pareiškimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose;

8) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas – už ieškinius dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą;

9) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių, padarytų teršiant aplinką, visų rūšių gyvūnijai ir augalijai, įskaitant mišką bei kraštovaizdį, be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo;

10) prokurorai ir jų pavaduotojai, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų susivienijimai, fiziniai asmenys – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus pareiškimus dėl valstybės ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;

11) šalys – ginčuose, susijusiuose su žalos, padarytos asmeniui neteisėtai jį nuteisus, ištrėmus, patraukus baudžiamojon atsakomybėn, suėmus kardomosios priemonės taikymo tvarka, paskyrus jam areštą ar pataisos darbus kaip administracinę nuobaudą, atlyginimu;

12) šalys – už apeliacinius skundus santuokos nutraukimo bylose, išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo;

13) asmenys, pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, – už apeliacinius ir kasacinius skundus;

14) šalys – už atskiruosius skundus;

15) kainų ir kontrolės institucijos – už ieškinius dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų;

16) savivaldybės – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo į biudžetą;

17) Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos atlyginimo už istorijos ir kultūros paminklų žalojimą ar naikinimą;

18) šalys – už ieškinius dėl prarasto turto dėl politinių represijų;

19) butų fondą eksploatuojančios savivaldybių ir kitos valstybinį butų fondą valdančios organizacijos – už pareiškimus išieškant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimą;

20) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojas, įgaliotos vidaus reikalų įstaigos – bylose dėl baudų už pasikeitusių įmonės registravimo duomenų ir dokumentų nepateikimą skyrimo, už įmonių dokumentų įforminimo pažeidimus bei bylose dėl įregistruotos, bet neveikiančios įmonės likvidavimo;

21) Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Finansų ministerija, savivaldybių tarybos ir jų padaliniai – bylose, kai jie gina valstybės, Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių interesus;

22) miškų urėdijos, nacionaliniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei žalos medžioklės ūkiui išieškojimo;

23) nacionaliniai ir regioniniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos gamtos ir kultūros objektams, išieškojimo;

24) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus;

25) muitinės įstaigos – bylose dėl muitų ir kitų muitinės kompetencijai priskirtų įmokų į valstybės biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose;

26) Seimo kontrolieriai – už ieškinius, kai siūlo atleisti iš pareigų pareigūnus;

27) Vyriausybės atstovai už skundus teismams dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų.

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio.“

45. 104 straipsnyje:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybiniu“ įrašyti žodį „žyminiu“;

3) antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Už apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą (pareiškimą ar skundą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose – apskaičiuoto pagal ginčijamą sumą.

Už kasacinius skundus žyminis mokestis imamas:

1) bylose, kurios nebuvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, – tokio pat dydžio kaip ir už apeliacinius skundus;

2) bylose, kurios buvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, taip pat už kasacinius skundus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – pusė sumos, nurodytos šio straipsnio antrojoje dalyje, o turtiniuose ginčuose – apskaičiuotos pagal ginčijamą sumą.“;

4) po trečiosios dalies įrašyti tokią dalį:

„Teismai teismo išlaidų ir sprendimų vykdymo bei teismo baudų tarifus indeksuoja, taikydami ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu šis didesnis negu 1.1.“;

5) ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi ir joje vietoj žodžio „valstybinis“ įrašyti žodį „žyminis“.

46. 105 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą išdėstyti taip:

„9) bylose dėl nuosavybės teisių į pastatus – pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą;“.

47. 106 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio“ įrašyti žodžius „žyminio“.

48. 107 straipsnį išdėstyti taip:

„107 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:

1) kai sumokėta daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą;

2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo;

3) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

4) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo.

Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.“

49. Iš 111¹ straipsnio išbraukti žodį „Valstybiniame“.

50. 112 straipsnio:

1) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „valstybiniam“, „kasacinius ir priežiūrinius“ įrašyti atitinkamai žodžius „žyminiam“, „apeliacinius ir kasacinius“;

2) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.“

51. 113 straipsnyje po žodžių „advokato“ įrašyti žodžius „ar advokato padėjėjo ir kito atstovo“, o trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „juridinės konsultacijos naudai arba“.

52. 115 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos ar atskiri piliečiai“, „valstybinį“ įrašyti atitinkamai žodžius „valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos bei fiziniai asmenys“, „žyminį“.

53. 116 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių“ įrašyti žodžius „valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų“.

54. 117 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybinis“ įrašyti žodį „žyminis“.

55. Iš 118 straipsnio išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

56. 119 straipsnio:

1) pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Teisminių“, „Teismines“ įrašyti žodžius „Teismo“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų pareigūnams“ įrašyti žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų pareigūnams“.

57. Iš 120 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“, o iš 120² straipsnio antrosios dalies - žodžius „ar atskirasis protestas“.

58. 121 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui turi būti paruoštos“ įrašyti žodžius „Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas“;

2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „nuo bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui pabaigimo dienos“ įrašyti žodžius „nuo pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos“.

59. Iš 127 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

60. 128 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Jeigu atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma arba tapo nežinoma kito dalyvaujančio byloje asmens gyvenamoji ar darbo vieta, teismas dalyvaujančių byloje asmenų (asmens) prašymu ir sąskaita gali paskelbti vietiniame laikraštyje apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Skelbimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“

61. 129 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Kartu su šaukimu teisėjas nusiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą, o reikiamais atvejais – pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus ir nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje ieškovų. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka, ar ne su pareikštu ieškiniu, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu atsakovas per teisėjo nustatytą terminą raštu nepateikia savo atsiliepimo į ieškinį, nepraneša apie tai, kad neatvyks, ir neatvyksta į teismo posėdį, teismas nagrinėja bylą jam nedalyvaujant. Jei yra laiko, teisėjas nusiunčia ieškovui gautą atsakovo rašytinio atsiliepimo į ieškinį nuorašą.“

62. 131 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinei įmonei, įstaigai, organizacijai, kolūkiui, kitokiai kooperatinei organizacijai, jų susivienijimui, kitai visuomeninei organizacijai“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ įrašyti žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaičiui“, o trečiojoje dalyje vietoj žodžių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaitis“.

63. 134 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „miliciją“ įrašyti žodį „policiją“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta kitų kategorijų bylose, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.“

64. 135 ir 136 straipsnius išdėstyti taip:

„135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apylinkės teismui

Žinybingas teismams civilines bylas nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 136, 136¹ ir 136² straipsniuose.

136 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kurių šalys yra juridiniai asmenys, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 136² straipsnyje;

2) Seimo kontrolierių siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus, išskyrus teisėjus, dėl jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

3) pagal savivaldybių tarybų ieškinius dėl jų teisių pažeidimo;

4) kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė, užsienio valstybės juridiniai asmenys;

5) dėl žalos, nuostolio ar kitų turtinių reikalavimų užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, jei jos teismingos Lietuvos Respublikos teismams;

6) dėl įmonių bankroto;

7) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus turi nagrinėti apygardos teismai kaip pirmoji instancija.“

65. Papildyti Kodeksą 136¹ ir 136² straipsniais:

„136¹ straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, trijų teisėjų kolegija nagrinėja civilines bylas:

1) pagal skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams;

2) pagal iniciatyvinės grupės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atmesti reikalavimą paskelbti referendumą;

3) pagal politinių partijų, kitų politinių ar visuomeninių organizacijų įgaliotinių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl miestų,

rajonų referendumų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

4) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus asmeniui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatu į Respublikos Prezidentus;

5) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus;

6) dėl išradimų patentavimo ir naudojimo, nurodytus Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

7) pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje;

8) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius, jų įgaliotinių bei stebėtojų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, renkant Lietuvos Respublikos Seimą;

9) pagal skundus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo;

10) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

11) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui;

12) pagal politinių partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijos, rinkimų į savivaldybių tarybas stebėtojų ir rinkėjų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, kurie priimti iki balsavimo pabaigos;

13) pagal rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavusios kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo;

14) dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų:

dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą,

dėl ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinti negaliojančiu,

dėl ženklo registracijos panaikinimo,

dėl ženklo savininko teisių gynimo;

15) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas, taip pat bylas, kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apygardos teismas yra apeliacinė instancija ir kasacinė instancija Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimams.

136² straipsnis. Bylos, teismingos Lietuvos Respublikos ūkiniam teismui

Lietuvos Respublikos ūkinis teismas nagrinėja civilines bylas dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos.

Šis teismas taip pat gali nagrinėti ginčus, kurių viena šalis yra užsienio juridinis asmuo, jei yra Lietuvos Respublikos susitarimas su užsienio valstybe dėl teisinio bendradarbiavimo ir užsienio valstybės bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sutinka.“

66. 138 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungoje“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikoje“.

67. 139 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Ieškiniai dėl nuosavybės teisių į žemę, pastatus ar kitą nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi žeme, pastatais ar kitu nekilnojamuoju turtu, dėl turto arešto panaikinimo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.“

68. 142 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus antrosios dalies 5 punkte nurodytąjį, byla iš vieno teismo kitam teismui perduodama tada, kai įsiteisėja tuo klausimu priimta teismo nutartis.“

69. 143 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

70. 145 straipsnį išdėstyti taip:

„145 straipsnis. Bylos perdavimas užsienio valstybės teismui

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.“

71. 146 straipsnio:

1) antrojoje dalyje po 3 punkto įrašyti tokį 4 punktą:

„4) kitų dalyvaujančių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos susijusios su ieškovo reikalavimu, pavadinimas, gyvenamoji vieta arba, jei tai yra juridiniai asmenys, jų organo buvimo vieta;“;

2) antrosios dalies 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais;

3) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios, o penktąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi.

72. 147 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

73. 148 straipsnyje:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo priedai“;

2) įrašyti tokią pirmąją dalį:

„Prie ieškininio pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.“;

3) pirmąją dalį laikyti antrąja dalimi.

74. 150 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį.“;

2) antrosios dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) jeigu pareiškimas nežinybingas teismams;“;

3) antrosios dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios, o 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais;

4) trečiosios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio „nuorašas“ įrašyti žodžius „ne vėliau kaip per tris dienas“;

5) ketvirtojoje dalyje vietoj skaičių ir žodžio „7, 8 ir 9“ įrašyti skaičius ir žodį „6, 7 ir 8“;

6) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

75. 151 straipsnį išdėstyti taip:

„151 straipsnis. Pareiškimo trūkumų šalinimas

Jeigu ieškininis pareiškimas neatitinka šio kodekso 146 ir 148 straipsnių reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, teisėjas priima nutartį ir nustato ieškovui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui.

Dėl teisėjo nutarties grąžinti pareiškimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“

76. 156 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai antrąja ir trečiąja dalimis.

77. 158 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „įnešti į teismo“ įrašyti žodžius „įmokėti į teismo antstolių kontoros“.

78. 161 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu“ įrašyti žodžius „teismo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu“.

79. Iš 162 straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir užprotestavimas“, iš pirmosios dalies – žodžius „ir atskirasis protestas“, iš trečiosios ir ketvirtosios dalių – žodžius „ar atskirojo protesto“.

80. Iš 163 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „arba užprotestuoti“, „arba protestas“, „arba protestą“.

81. Tryliktąjį skirsnį pavadinti „PASIRUOŠIMAS CIVILINIŲ BYLŲ TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI“.

82. 164, 165 ir 166 straipsnius išdėstyti taip:

„164 straipsnis. Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui

Priėmęs pareiškimą, teisėjas:

1) reikiamais atvejais įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus, nurodydamas įpareigojimo įvykdymo terminus;

2) ieškovo prašymu išreikalauja įrodymus, kurių ieškovas negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;

3) išsiunčia atsakovui pareiškimo nuorašą ir nustato terminą, per kurį atsakovas privalo raštu pateikti teismui atsiliepimą;

4) nusprendžia dėl ekspertizės darymo;

5) neatidėliotinais atvejais, ieškovo prašomas, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą;

6) atlieka kitus veiksmus, kurie, jo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti bylą.

165 straipsnis.     Nutarčių, reikalingų pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, priėmimas

Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, teisėjas priima nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Laikydamas, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje nurodoma:

1) posėdžio laikas ir vieta;

2) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

3) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis;

4) pavedimas išsiųsti atsakovams ar tretiesiems asmenims pareiškimo nuorašus ir kitus dokumentus;

5) duoda kitus pavedimus, užtikrinančius, kad byla būtų išnagrinėta laiku.

Reikiamais atvejais teisėjas nutaria įtraukti į bylą asmenis, nurodytus šio kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje, išvadai duoti ir užtikrina, kad jiems apie tai būtų pranešta ir būtų nusiųsti pareiškimo ir kitų dokumentų nuorašai.“

83. 168 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Teismo posėdžio pertraukos metu teisėjas gali spręsti klausimus, susijusius su baudžiamojo proceso įstatymų numatytomis prievartos priemonėmis, ir spręsti kitus klausimus, nesusijusius su bylos nagrinėjimu.“

84. 169 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

85. 170 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar teisėjas. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžiuose pirmininkauja atitinkamai apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas kitas teisėjas.“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „visa teismo sudėtis“ įrašyti žodį „teismas“.

86. 171 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „Teisėjams“ įrašyti žodį „Teismui“.

87. 172 straipsnio:

1) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis;

2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „ketvirtojoje ir penktojoje“ įrašyti žodžius „trečiojoje ir ketvirtojoje“.

88. 175 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Vertėjas įspėjamas, kad už žinomai neteisingą išvertimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš vertėjo paimamas rašytinis pasižadėjimas.“

89. Iš 177 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovu“.

90. Iš 178 straipsnio išbraukti žodžius „ar draugiškąjį teismą“, o po žodžių „trečiųjų teismą“ įrašyti žodį „(arbitražą)“.

91. 179 straipsnį išdėstyti taip:

„179 straipsnis. Eksperto įspėjimas

Posėdžio pirmininkas išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas.“

92. Iš 180 straipsnio antrosios dalies ir 183 straipsnio išbraukti žodžius „ir prokuroro išvados“.

93. 182 straipsnio ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios.

94. 184 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių. Jeigu šalys pageidauja, naujas bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta.“

95. Iš 185 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjo“.

96. 187 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos įgaliotinis ar fizinis asmuo, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, duoda paaiškinimus pirmieji.“

97. 190 straipsnyje iš pasižadėjimo išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“.

98. 197 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „10 punkte“ įrašyti skaičių ir žodį „5 punkte“.

99. 198 straipsnį išdėstyti taip:

„198 straipsnis.   Asmeninio piliečių susirašinėjimo, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas

Asmeninis piliečių susirašinėjimas, telegrafo pranešimai ir kitokio asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus asmenims, kurių susižinojimas tai yra. Priešingu atveju tokių susižinojimų duomenys paskelbiami ir ištiriami neviešame teismo posėdyje.“

100. 199 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teismas padaro išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais iškelia baudžiamąją bylą.“

101. 200 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „10 punkte“ įrašyti skaičių ir žodį „5 punkte“.

102. Iš 201 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi“ ir iš trečiosios dalies – žodžius „ir specialistai“.

103. Papildyti Kodeksą 203¹ straipsniu:

„203¹ straipsnis. Nuotraukų, kino juostų, vaizdo ir garso įrašų tyrimas

Nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai apžiūrimi, peržiūrimi ar perklausomi. Asmenys, kuriems parodyti ar paskelbti paminėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.“

104. 204 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „Valstybinio valdymo organų“ įrašyti žodžius „Valstybinio valdymo institucijų“, o pačiame straipsnyje vietoj žodžių „Valstybinio valdymo organai“, „organų“ – atitinkamai žodžius „Valstybinio valdymo institucijos“, „institucijų“.

105. 205 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

106. Iš 206 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „bei prokuroro išvados“.

107. 207 straipsnio:

1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Prokuroras, valstybinio valdymo institucijų įgaliotiniai ar fiziniai asmenys, kurie kreipėsi į teismą šio kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.“;

2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio valdymo organų“ įrašyti žodžius „valstybinio valdymo institucijų“;

3) šeštąją dalį pripažinti netekusia galios.

108. 210 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

109. Iš 211 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar duodantis išvadą prokuroras“, o iš antrosios dalies – žodžius „ar prokuroro išvados“, „ir prokuroro išvados“.

110. Iš 212 straipsnio išbraukti žodžius „ir prokuroro išvados“, „priimti sprendimo“.

111. 213 straipsnį išdėstyti taip:

„213 straipsnis. Sprendimo ar nutarties paskelbimas

Pasitarimų kambaryje teismas priima sprendimą arba nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kolegijos teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį.

Visi esantieji posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami.

Paskelbus sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti pareiškimą nenagrinėtą, posėdžio pirmininkas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.“

112. 220 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „kasacinį“ įrašyti žodį „apeliacinį“.

113. 221 straipsnio:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tai, sprendimui įsiteisėjus, byla su atskirąja teisėjo nuomone nusiunčiama kasacinės instancijos teismui, kuris nusprendžia dėl kasacinės bylos iškėlimo.“;

2) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios.

114. Iš 222 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto išbraukti žodžius „prokuroras, jeigu jis dalyvavo procese“, „taip pat visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų atstovai“.

115. 224 ir 225 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

116. Iš 230 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“

117. 231 straipsnio:

1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Papildomasis sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.“;

2) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

118. Iš 232 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius“ ir atskirasis protestas“.

119. 233 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės ir apygardos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o naujas apeliacinio teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu bylą pradėjo šio kodekso 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.“

120. 235 straipsnį išdėstyti taip:

„235 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai

Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus:

1) dėl alimentų priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

3) dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą;

4) dėl savalaikiškai iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo.“

121. Iš 236 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „ir racionalizacinio pasiūlymo autoriui – už naudojimąsi jo pasiūlymu“ ir iš ketvirtosios dalies – žodžius „ir atskirasis protestas“ bei „ar užprotestavimas“.

122. Iš 238 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

123. 239 straipsnyje:

1) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) kai ieškovas ar atsakovas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“;

2) įrašyti 5 punktą:

„5) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Šiuo atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris gali ją atnaujinti ir prijungti prie bankroto bylos.“

124. 240 straipsnio:

1) pirmosios dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) kada teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“

125. 241 straipsnio 2 ir 4 punktus išdėstyti taip:

„2) šio kodekso 239 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs būti veikiančiame ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“

„4) šio kodekso 240 straipsnyje numatytais atvejais – atitinkamai iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą, iki šalis baigs tarnybinę komandiruotę, iki šalis pasveiks, iki bus surastas atsakovas ar iki bus atlikta ekspertizė.“

126. 243 straipsnio:

1) 1 punktą išdėstyti taip:

„1) jeigu byla nežinybinga teismui;“;

2) 6 punktą pripažinti netekusiu galios, o 7 ir 8 punktus laikyti atitinkamai 6 ir 7 punktais.

127. 244 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „organų“ įrašyti žodį „institucijų“ ir iš antrosios dalies bei 246 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

128. 250 straipsnį išdėstyti taip:

„250 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos bei piliečiai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją valdžios ar valdymo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams informuodamas apie tai.“

129. 253 straipsnio antrosios dalies:

1) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) teismo, nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės;“;

2) 11 punktą pripažinti netekusiu galios, o 12, 13 ir 14 punktus laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 punktais;

3) 11 punkte išbraukti žodžius „ir prokuroro išvada“.

130. 254, 255 ir 256 straipsnius išdėstyti taip:

„254 straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas

Protokolus rašo teismo posėdžių sekretorius pačiame teismo posėdyje arba kai atliekamas atskiras procesinis veiksmas ne posėdyje.

Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro veiksmo ne posėdyje protokolas.

Kiekvienas teismo posėdis, jeigu yra galimybių, stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o garso įrašas laikomas byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kad panaudotos šios priemonės, įrašoma protokole.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio pirmininkui pritarus, o kai byla nagrinėjama kolegialiai – teisėjų kolegijai pritarus.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datas. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.

255 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami, kas neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymus, kaip turi būti įrašyta.

256 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

Pastabas dėl protokolo išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, kai su pastabomis sutinka, raštiškai patvirtina, kad jos yra teisingos.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

1) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija, pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du tos kolegijos teisėjai, išklausę pastabas pateikusiųjų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.

Atmetant pastabas turi būti priimta motyvuota nutartis;

2) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas ir su pastabomis nesutinka, jis pakviečia pateikusiuosius pastabas ir dėl pastabų priima motyvuotą nutartį.

Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.“

131. Antrojo skyriaus II dalį išdėstyti taip:

„II. BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA

Dvidešimt pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

257 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių

Teismas nagrinėja bylas:

1) pagal skundus dėl rinkimų ir referendumo;

2) pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo;

3) pagal skundus dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises.

Teismas šiame skirsnyje nurodytos teisenos tvarka nagrinėja Vyriausybės atstovo skundus dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų ir kitas įstatymų priskirtas teismo kompetencijai bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

258 straipsnis. Bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka

Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismas nagrinėja pagal bendrąsias šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šis kodeksas bei kiti įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis

SKUNDAI DĖL RINKIMŲ AR DALYVAVIMO REFERENDUME TEISĖS ATSTATYMO

259 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo padavimas

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apylinkės teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

260 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundas dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo turi būti išnagrinėtas per rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir apylinkės rinkimų ar referendumo komisijai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

261 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti, dalyvauti referendume, įsiteisėja nuo paskelbimo. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami apylinkės komisijai ir pareiškėjui.

262 straipsnis. Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams

Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą išnagrinėja per tris dienas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

SKUNDAI DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ KOMISIJOS AR VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SPRENDIMŲ

263 straipsnis.     Skundų dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas

Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir terminais gali apskųsti Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Skundai paduodami Vilniaus apygardos teismui.

264 straipsnis. Skundų išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundus dėl atitinkamų rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų teismas išnagrinėja rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytais terminais.

Skundą teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

265 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų įsiteisėja nuo paskelbimo. Sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami atitinkamai komisijai ir pareiškėjui.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

SKUNDAI DĖL ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ PASKYRIMO

266 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo

Teismas nagrinėja bylas pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo įstatymų numatytais atvejais.

267 straipsnis. Skundo padavimas

Administracinės nuobaudos paskyrimą gali apskųsti asmuo, kuriam ji paskirta, taip pat nukentėjusysis. Skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos skundą padavusio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Įstatymai gali numatyti ir kitokį apskundimo terminą.

Skundas taip pat gali būti siunčiamas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), kuri paskyrė nuobaudą. Ši institucija (pareigūnas), jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris paras skundą kartu su byla nusiunčia apylinkės teismui.

Jeigu apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymu apylinkės teismas gali jį atstatyti.

268 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas išnagrinėja skundą per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kito bylos išnagrinėjimo termino.

Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama skundą padavusiam asmeniui ir administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui). Šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui skundą išnagrinėti.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.

269 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti paskirtą administracinę nuobaudą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti;

4) pakeisti nuobaudą nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, tačiau taip, kad ji nebūtų padidinta.

Jeigu nustatoma, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokią bylą, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai (pareigūnui).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas išsiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nukentėjusiajam pagal jo prašymą, taip pat administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui).

Dvidešimt ketvirtasis¹ skirsnis

SKUNDAI DĖL VALSTYBINĖS VALDŽIOS AR VALDYMO INSTITUCIJŲ BEI PAREIGŪNŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ AR NEVEIKIMO, VARŽANČIŲ KITŲ ASMENŲ TEISES

269¹ straipsnis. Teisė kreiptis su skundu į teismą

Asmuo, kuris mano, kad jo teises ar laisves pažeidžia ar varžo valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai ar neveikimas, turi teisę paduoti skundą. Jei kyla ieškininės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas dėl teisės, asmuo turi pareikšti atitinkamą ieškinį teisme.

269² straipsnis.   Valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmai ar neveikimas, skųstini teismui

Valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmams ar neveikimui, kurie skųstini teismui, priskiriami kolegialūs ir vienvaldiški aktai ir veiksmai bei neveikimas, dėl kurių:

1) iš asmens neteisėtai atimta galimybė visiškai arba iš dalies įgyvendinti įstatymų arba kitų teisės aktų jam suteiktą teisę;

2) asmeniui neteisėtai tenka kokia nors pareiga.

Negali būti apskųsti teismui valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai bei neveikimas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai numato kitokią jų apskundimo tvarką.

269³ straipsnis. Skundo padavimas

Skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo teismui gali paduoti tik tas asmuo, kurio teisės pažeistos.

Skundas paduodamas teismui pagal valstybinės valdžios ar valdymo institucijos buvimo vietą arba pagal pareigūno, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, darbo vietą.

269⁴ straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Asmeniui, padavusiam skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo, ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas apskundžiami, pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo bylą išnagrinėti. Teismas gali pripažinti, kad padavęs skundą asmuo ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovas arba pareigūnas atvykti privalo.

269⁵ straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima byloje vieną iš šių sprendimų:

1) skundą patenkinti ir įpareigoti atitinkamą valstybinės valdžios ar valdymo instituciją arba pareigūną pašalinti padarytą pažeidimą;

2) atsisakyti skundą patenkinti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu valstybinės valdžios ar valdymo institucija arba pareigūnas, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, per teismo nurodytą terminą neįvykdo teismo sprendimo, pareiškėjo prašymu išduodamas vykdomasis raštas.“

132. 270 straipsnį išdėstyti taip:

„270 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:

1) dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo;

2) dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ir fizinio asmens paskelbimo mirusiu;

3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;

4) dėl skundų, paduodamų dėl notarų ir notarinius veiksmus atliekančių įstaigų pareigūnų veiksmų, išsprendimo;

5) dėl civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymo;

6) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu;

7) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo (šaukiamoji teisena);

8) dėl įvaikinimo;

9) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;

10) dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo.

133. 271 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Ypatingosios teisenos bylas, išskyrus dėl alimentų nepilnamečiams vaikams, kai nėra ginčo, išieškojimo, teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, valstybinės valdžios ar valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.“

134. 272 straipsnio antrojoje dalyje:

1) 5 ir 6 punktus išdėstyti taip:

„5) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus patvirtinančius priklausymą partijoms, politinėms ar visuomeninėms organizacijoms, karinius dokumentus, pasą ir civilinės metrikacijos įstaigų duodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens pase ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu;

6) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo;“;

2) po 9 punkto įrašyti tokius 10, 11, 12 ir 13 punktus:

„10) dėl deputato sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo;

11) dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, jeigu šio fakto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymu;

12) dėl asmenų neteisėto iškeldinimo iš vienų Lietuvos vietovių į kitas Lietuvos vietoves 1951-1952 metais fakto nustatymo;

13) dėl dalyvavimo rezistencijos būriuose, taip pat išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose, mažamečių buvimo fašistinėse prievartinio įkalinimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais fakto ir trukmės nustatymo;“;

3) 10 punktą laikyti 14 punktu.

135. 274 straipsnį išdėstyti taip:

„274 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos bei įvaikinimo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.“

136. 277 straipsnyje vietoj žodžių „liaudies teismui“ įrašyti žodžius „apylinkės teismui“.

137. 278 straipsnį išdėstyti taip:

„278 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodyta, dėl ko pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti fizinį asmenį mirusiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios fizinio asmens buvimą nežinia kur, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios fiziniam asmeniui mirties grėsmę ir leidžiančios spėti, jog jis žuvęs dėl nelaimingo atsitikimo. Pareiškime turi būti duomenys, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių apie nesantįjį.“

138. 279 straipsnio:

1) pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„279 straipsnis. Įrodymų pateikimas, rinkimas ir pasiruošimas bylai

Prie pareiškimo turi būti pridėti rašytiniai įrodymai iš paskutinės žinomos nesančiojo gyvenamosios ir darbo vietos, policijos, patvirtinantys žinių apie jį buvimą arba nebuvimą.“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodį „liaudies“, o vietoj žodžio „organui“ įrašyti žodį „institucijai“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Priėmęs pareiškimą, teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu arba fizinio asmens paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje skelbiama pareiškėjo lėšomis.“

139. 280 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios.

140. 282 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teismas“ įrašyti žodžius „apylinkės teismas“.

141. 283 straipsnį išdėstyti taip:

„283 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti pradedama pagal jo šeimos narių, globos ir rūpybos institucijos, psichiatrinės gydymo įstaigos pareiškimą.

Byla dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, kai į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų, gali būti pradedama pagal jo šeimos narių, prokuroro, policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo pareiškimą.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu asmuo yra psichiatrinėje gydymo įstaigoje – gydymo įstaigos buveinės vietos apylinkės teismui.“

142. 284 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padarė per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.“

143. 285 straipsnį išdėstyti taip:

„285 straipsnis. Pasiruošimas bylai

Jeigu yra pakankamai duomenų apie fizinio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, psichinei būsenai nustatyti teismo nutartimi skiria fizinio asmens teismo psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, apibūdinančius jo sveikatos būklę.

Jeigu fizinis asmuo aiškiai vengia teismo psichiatrinės ekspertizės, teismas, posėdyje dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti fizinį asmenį teismo psichiatrinei ekspertizei padaryti. Šią nutartį vykdo policija.“

144. 286 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „prokurorui ir globos ir rūpybos organo“ įrašyti žodžius „globos ir rūpybos institucijos“.

145. 287 straipsnyje vietoj žodžio „organui“ įrašyti žodį „institucijai“.

146. 288 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „teisminės-psichiatrinės“ įrašyti žodžius „teismo psichiatrinės“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo išbraukiamas iš policijos profilaktinės įskaitos, teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo, šeimos narių, globos ir rūpybos institucijos, taip pat policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens veiksnumo apribojimą.“;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „organui“ įrašyti žodį „institucijai“.

147. 289 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę dėl to paduoti skundą apylinkės teismui pagal notarinio veiksmo atlikėjo buvimo vietą.“;

2) antrojoje dalyje vietoj santrumpos „TSRS“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“, vietoj žodžio „teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“, o trečiojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“;

3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Kilęs suinteresuotų asmenų ginčas dėl teisės, pagrįstas atliktu notariniu veiksmu, taip pat ir vykdomuoju įrašu, nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.“

148. 290 ir 291 straipsniuose vietoj žodžių „notarinei kontorai“, „organui“, „organą“ įrašyti atitinkamai žodžius „notarų biurui“, „institucijai“, „instituciją“.

149. 292 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teismui“ įrašyti žodžius „apylinkės teismui“, o antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „organai“, „organas“ – atitinkamai žodžius „institucijos“, „institucija“.

150. 295, 296 ir 297 straipsnius išdėstyti taip:

„295 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda rajonų (miestų) savivaldybės, valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės įstaigos arba apylinkių viršaičiai turto buvimo vietos apylinkės teismui.

296 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog turtas neturi savininko. Pareiškime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiški turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso.

297 straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš institucijų, registruojančių turtą, taip pat iš turto buvimo vietos seniūnijos, savivaldybės, apylinkės viršaičio ar pan., kokių jie turi žinių apie šio turto priklausymą.“

151. Iš 299 straipsnio išbraukti žodžius „arba kolūkio“.

152. Trisdešimt antrojo skirsnio pavadinime po žodžio „pareikštinius“ įrašyti žodį „vertybinius“.

153. 300 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Asmuo, praradęs pareikštinį vertybinį dokumentą, gali prašyti apylinkės teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atstatyti teises pagal prarastą vertybinį dokumentą.“;

2) antrojoje dalyje po žodžio „pareikštinio“ įrašyti žodį „vertybinio“, vietoj žodžių „liaudies teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“ ir trečiojoje dalyje po žodžio „prarasto“ įrašyti žodį „vertybinio“.

154. 301 straipsnio:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„301 straipsnis. Pasiruošimas bylai“;

2) pirmojoje dalyje išbraukti žodį „liaudies“, vietoj žodžio „įdėti“ įrašyti žodį „paskelbti“ ir antrosios dalies 1 punkte vietoj žodžių „liaudies teismo“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo“, o 2 punkte vietoj žodžio „pavadinimas“ – žodžius „vardas, pavardė“;

3) trečiąją ir ketvirtąją dalis išdėstyti taip:

„Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje teisėjas priima ir išsiunčia išdavusiai dokumentą institucijai nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“

155. 302 straipsnį išdėstyti taip:

„302 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą, kol byla bus išnagrinėta, teisėjas gali grąžinti turėtojui patvirtindamas ir byloje palikdamas dokumento turėtojo pateikto dokumento kopiją.

Byloje palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.“

156. 303 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „ir išduoti daiktus“ įrašyti žodžius „arba išduoti vertybinius popierius, daiktus“, o iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

157. Papildyti Kodeksą trisdešimt antruoju¹ skirsniu:

„Trisdešimt antrasis¹ skirsnis

ĮVAIKINIMAS

306¹ straipsnis. Prašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis prašymą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo gyvenamąją vietą.

Užsienio valstybės pilietis prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.

306² straipsnis. Prašymo turinys

Prašyme turi būti nurodyta:

1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė);

2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė);

3) įvaikinimo motyvai.

Jeigu įvaikintojai prašo juos pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamuosius – įvaikintojų vaikais, tai turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

Jeigu pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą vardą, tai irgi turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

306³ straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti pridėta:

1) įvaikintojų ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

2) vaiko tėvų arba nesusituokusių nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu vaikas yra auklėjamas ir išlaikomas šeimynoje, šeimynos tėvų rašytinis sutikimas įvaikinti;

4) jeigu vaiko tėvai nežinomi, globėjo (rūpintojo), valstybinės, visuomeninės ar kitos vaikų įstaigos vadovo rašytinis sutikimas įvaikinti;

5) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Užsienio valstybės piliečiai, paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų oficialūs vertimai į lietuvių kalbą. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus tuos atvejus, kai tarpvalstybinės sutartys (susitarimai) numato kitką.

Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą įvaikinti, tokį rašytinį sutikimą gali duoti globos ir rūpybos institucija.

306⁴ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui:

1) paveda pareiškėjo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos institucijai pateikti išvadą apie įvaikintojų socialinę, moralinę ir materialinę padėtį ir duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką;

2) išreikalauja duomenis apie įvaikintojų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus;

3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis – užklausia vaiko buvimo vietos globos ir rūpybos instituciją, ar nėra gautas Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti.

306⁵ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, vaiko tėvams, globėjams (rūpintojams), globos ir rūpybos institucijai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams bei globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo gali būti išklausytas teismo posėdyje.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, taip pat ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas įvaikinamojo, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutikimas, taip pat šio amžiaus sulaukusio įvaikio sutikimas pakeisti jo vardą ir pavardę turi būti išreikštas raštu.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo motina (tėvu). Jeigu teismas nustato, kad įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir laiko jį savo motina (tėvu), apie jo sutikimą neklausiama.

306⁶ straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.

Įvaikinus vaiką, įvaikintojai pripažįstami įtėviais, o įvaikinamieji – įvaikiais.

Įvaikintojų prašymu jie gali būti pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamieji – įvaikintojų vaikais.

Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.

Teismo sprendimas įvaikinti, jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.“

158. 307 straipsnį išdėstyti taip:

„307 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Prarastą teismo ir vykdomąją bylą teismas gali atstatyti pagal dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusios vykdomąją bylą teismo antstolių kontoros pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.“

159. 308 straipsnyje po žodžių „vykdymo vietos“ įrašyti žodį „apylinkės“.

160. Papildyti Kodeksą trisdešimt trečiuoju¹ skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis¹ skirsnis

ALIMENTŲ NEPILNAMEČIAMS VAIKAMS IŠIEŠKOJIMAS, KAI NĖRA GINČO

312¹ straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pareiškime turi būti nurodyta, kiek laiko ir kokius vaikus vengia išlaikyti asmuo, privalantis mokėti alimentus.

Prie pareiškimo turi būti pridėta:

1) tėvų santuokos (ištuokos) liudijimo nuorašas;

2) vaiko (vaikų) gimimo liudijimo nuorašas (nuorašai);

3) pažyma apie tai, kad pareiškėjas vaiką (vaikus) išlaiko;

4) pažyma iš asmens, privalančio mokėti alimentus, darbovietės apie jo uždarbio (pajamų) dydį ir apie tai, ar iš jo uždarbio (pajamų) daromos išskaitos pagal kitus vykdomuosius raštus;

5) jeigu vaikui (vaikams) paskirta globa ar rūpyba, tą liudijančio dokumento nuorašas.

Pareiškėjas kartu su pareiškimu gali pateikti asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus.

312² straipsnis. Pasiruošimas bylai

Neturėdamas duomenų apie asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo gavimo praneša alimentus mokėti privalančiam asmeniui apie gautą pareiškimą ir pasiūlo jam ne vėliau kaip per dešimt dienų, jeigu jis ir pareiškėjas gyvena tame pačiame mieste arba rajone, o kitais atvejais – ne vėliau

kaip per dvidešimt dienų pranešti apie sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai arba pateikti prieštaravimus.

312³ straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir teisėjo nutarimas

Gavęs asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai, arba negavęs pranešime nustatytu laiku jo prieštaravimų, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną įvertina turimus įrodymus ir priima nutarimą išieškoti alimentus.

Pareiškėjas ir asmuo, privalantis mokėti alimentus, į teismą nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Teisėjo nutarimas turi būti skubiai vykdomas.

312⁴ straipsnis. Teisėjo nutarimo panaikinimas

Jeigu asmuo, privalantis mokėti alimentus, nesutinka su teisėjo nutarimu, jis turi teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui.

Teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, panaikina nutarimą, ir tėvo (motinos) reikalavimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.“

161. Trečiąjį skyrių pavadinti „APELIACINIS PROCESAS“.

162. Trisdešimt ketvirtąjį, trisdešimt penktąjį, trisdešimt šeštąjį skirsnius išdėstyti taip:

„Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

313 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai.

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

314 straipsnis. Apeliacinio apskundimo objektai

Visi neįsiteisėję pirmosios instancijos teismų sprendimai gali būti apskųsti, paduodant apeliacinį skundą.

Skųsti tik motyvuojamąją teismo sprendimo dalį neleidžiama.

315 straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą turi teisę paduoti visi dalyvaujantys byloje asmenys.

316 straipsnis. Terminai apeliaciniam skundui paduoti

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, tai asmenys, turintys teisę jį paduoti, gali atskiru pareiškimu, nurodę jame termino praleidimo priežastis, prašyti atstatyti praleistą terminą šio kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą, turi teisę atstatyti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti paduotas atskirasis skundas. Jei apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą terminą atstato, apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

317 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.

Apeliacinio skundo padavimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui nekliudo išnagrinėti bylą. Šiuo atveju bylą iš pirmosios instancijos teismo išreikalauja apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

318 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) paduodančio skundą asmens pavadinimas ir jo adresas;

3) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

4) įstatymai ir bylos faktiškos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas;

5) asmens, padavusio skundą, prašymas;

6) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, liudytojų, kuriuos prašoma iškviesti ir apklausti, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei aplinkybės, kurias liudytojai gali patvirtinti, taip pat įrodymų, kuriuos prašoma išreikalauti, buvimo vieta;

7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

Apeliaciniame skunde gali būti nurodytos naujos faktiškos aplinkybės ir nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme.

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai, taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėtos kitos sumos, numatytos šio kodekso 110 straipsnyje.

Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo. Prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimą, jeigu tokio dokumento nėra byloje.

319 straipsnis. Apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašai

Prie apeliacinio skundo pridedama tiek skundo bei jo priedų nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

320 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

321 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

Dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, teisėjas. Jeigu skundas paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, dėl skundo priėmimo sprendžia apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atstatyti;

2) skundžiamas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas;

3) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

4) skundą paduoda atstovas, neturintis įgaliojimų.

Teisėjo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio antrosios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą patenkina, apeliacinis skundas priimamas ir apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas jį su byla perduoda šio teismo teisėjui.

Jeigu šio straipsnio antrosios dalies 1-4 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

322 straipsnis. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas

Jeigu už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, arba jei skundas neatitinka šio kodekso 318 ir 319 straipsniuose numatytų reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato padavusiam skundą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu padavęs skundą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu įteikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

323 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai, priėmus apeliacinį skundą

Pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas pasibaigus terminui, nustatytam sprendimui apskųsti, turi nusiųsti:

1) dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus;

2) apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais.

324 straipsnis. Paaiškinimai dėl apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys, gavę apeliacinio skundo nuorašą, gali dėl apeliacinio skundo raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

325 straipsnis. Priešinis apeliacinis skundas

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme, paduoti priešinį apeliacinį skundą, t.y. reikalauti pakeisti tas sprendimo dalis, kurios susijusios su apeliacinį skundą padavusio asmens teisėmis.

Priešinis apeliacinis skundas paduodamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas apeliaciniam skundui paduoti.

326 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, dėl to paduodami rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas.

327 straipsnis. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo

Padavęs apeliacinį skundą asmuo turi teisę, iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą, atsisakyti nuo skundo. Teismas gali nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais.

Teismas, priėmęs atsisakymą nuo apeliacinio skundo, savo nutartimi apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų.

Asmuo, atsisakęs nuo apeliacinio skundo, pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

328 straipsnis. Apeliacinio skundo perdavimas teisėjui

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas, gavęs arba priėmęs apeliacinį skundą, perduoda jį kartu su byla apeliacinės instancijos teismo teisėjui, kad šis pasiruoštų nagrinėti bylą.

329 straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti bylą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, gavęs apeliacinį skundą su byla, pasiruošia nagrinėti bylą. Teisėjas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašymus, atlieka veiksmus, numatytus šio kodekso 164 straipsnyje.

330 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, pasiruošęs nagrinėti bylą ir suderinęs su apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininku, nutartimi skiria ją nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nurodoma šio kodekso 166 straipsnyje nustatyti duomenys.

331 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų, kurie nagrinės bylą, kolegiją ir skiria vieną iš teisėjų posėdžio pirmininku.

332 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų, nagrinėja teisinę ir faktinę bylos puses.

333 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo bus nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.

Posėdžio pirmininkas taip pat paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar šie turi naujų prašymų, be tų, kurie nurodyti apeliaciniame skunde (priešiniame apeliaciniame skunde). Šie prašymai išsprendžiami šio kodekso 180 straipsnyje nustatyta tvarka.

334 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Dalyvaujančių byloje asmenų, kuriems reikiamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra kliūtis apeliaciniam skundui nagrinėti. Jeigu neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam reikiamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

335 straipsnis.     Teismo sudėties paskelbimas ir dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines teises ir pareigas.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio kodekso 18-20 ir 22-25 straipsniai.

336 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei paaiškinimų dėl apeliacinio skundo argumentai, nauji įrodymai, jeigu jų pateikta.

337 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių asmenų paaiškinimus.

Pirmieji pasisako apeliacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.

Po šalių pasisakymų paaiškinimus duoda tretieji asmenys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

338 straipsnis. Įrodymų tyrimas

Jeigu yra pateikta naujų įrodymų arba prašoma iš naujo ištirti įrodymus, jau esančius byloje ir tirtus pirmosios instancijos teisme, po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pradedamas įrodymų tyrimas pagal šio kodekso 189-204 straipsnių taisykles.

339 straipsnis. Baigiamieji pasisakymai

Ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamuosiuose pasisakymuose šio kodekso 337 straipsnio nustatyta eilės tvarka.

Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamieji pasisakymai būna po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

340 straipsnis. Sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų baigiamųjų pasisakymų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Teisėjų pasitarimas ir sprendimo (nutarties) priėmimas vyksta šio kodekso 17, 214, 216, 217, 220, 221 straipsniuose nustatyta tvarka.

Priėmęs sprendimą (nutartį), teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio primininkas arba teisėjas paskelbia sprendimo (nutarties) įžanginę bei rezoliucinę dalis ir išdėsto sprendimo (nutarties) motyvus.

Visi esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, sprendimą (nutartį) išklauso stovėdami.

Visas teismo sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir visų teisėjų pasirašomas ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

341 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi šio kodekso 343 straipsnyje numatyti procesinės teisės pažeidimai;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės.

Šio straipsnio 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

342 straipsnis. Pagrindai teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti apeliacine tvarka

Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu:

1) pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai išaiškintos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, o jas išaiškinęs, apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

2) apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, arba naujai pateiktų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

3) pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

4) pirmosios instancijos teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

5) pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įstatymą.

Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais sumetimais.

343 straipsnis.     Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Jeigu apeliaciniame skunde reikalaujama panaikinti teismo sprendimą vien tik dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo taikymo, tai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, kai padaro išvadą, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas buvo neteisingo bylos išsprendimo priežastis.

Sprendimas kiekvienu atveju naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

3) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

4) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

5) buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme;

6) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;

7) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

8) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

344 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

345 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskirąja nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas sprendimui panaikinti. Tokios nutarties nuorašas siunčiamas teisingumo ministrui.

346 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas rašomas šio kodekso 253-256 straipsniuose nustatyta tvarka.

346¹ straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui.

Trisdešimt penktasis skirsnis

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARČIŲ (NUTARIMŲ) APSKUNDIMAS

347 straipsnis. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus)

Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo:

1) šio kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis (nutarimas) užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) atskirieji skundai negali būti paduodami, bet atsikirtimai šioms nutartims (nutarimams) gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

348 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka

Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami šio kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.

349 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

350 straipsnis.     Apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos dėl atskirojo skundo, įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“

„Trisdešimt šeštasis skirsnis

KASACINIS PROCESAS

351 straipsnis.     Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas kasacine tvarka

Įsiteisėjusieji teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai šio skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

351¹ straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Civilines bylas dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nagrinėja apygardos teismai.

Civilines bylas dėl apygardos teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

352 straipsnis. Kasacinio apskundimo objektai

Dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardų teismams, o dėl apygardų teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

353 straipsnis. Kasacinio skundo subjektai

Apeliacinio, apygardų, apylinkių teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi kasacine tvarka pagal byloje dalyvaujančių asmenų kasacinius skundus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardų teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai savo iniciatyva turi teisę pateikti to paties teismo kolegijai kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimo. Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

353¹ straipsnis. Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai

Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs sprendimas, nutartis ir nutarimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

354 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas apygardos teismui dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, dėl Apeliacinio teismo ar apygardų teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

354¹ straipsnis. Bylos išreikalavimas

Kasacinis teismas turi teisę pagal savo kompetenciją išreikalauti bet kurią civilinę bylą dėl teismo įsiteisėjusio sprendimo, nutarties ir nutarimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.

354² straipsnis. Kasacinio skundo turinys

Kasaciniame skunde turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas kasacinis skundas, pavadinimas;

2) asmens, paduodančio kasacinį skundą, pavadinimas ir adresas;

3) nurodytas sprendimas, nutartis ar nutarimas, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

4) nurodytas pagrindas sprendimui, nutarčiai ar nutarimui peržiūrėti.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėtas skundžiamo sprendimo, nutarties, nutarimo nuorašas ir rašytinė medžiaga.

354³ straipsnis. Kasacinio teikimo turinys

Kasacinis teikimas turi atitikti šio kodekso 354² straipsnio reikalavimus.

354⁴ straipsnis. Atsisakymas priimti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai atsisako priimti kasacinį skundą, jeigu:

1) už skundą nesumokėtas žyminis mokestis;

2) skundas surašytas nesilaikant šio kodekso 3542 straipsnio reikalavimų.

Jeigu atsisakoma priimti kasacinį skundą, jis grąžinamas padavusiajam.

354⁵ straipsnis. Atsisakymas nuo kasacinio skundo

Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, padavęs kasacinį skundą, turi teisę nuo jo atsisakyti.

Teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka.

Priėmęs atsisakymą nuo kasacinio skundo, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

355 straipsnis. Kasacinio skundo perdavimas teisėjui ir kolegijos sudarymas

Priimtas kasacinis skundas perduodamas teisėjui.

Priėmęs kasacinį skundą, teisėjas:

1) reikiamais atvejais išreikalauja civilinę bylą;

2) išsprendžia klausimą dėl papildomos medžiagos, turinčios reikšmės kasaciniam skundui išnagrinėti, išreikalavimo;

3) atlieka kitus veiksmus, kurie, teisėjo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti kasacinį skundą.

Teismo ar skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų kolegiją, kuri sprendžia, ar iškelti kasacinę bylą.

356 straipsnis. Pagrindai iškelti kasacinę bylą

Pagrindas iškelti kasacinę bylą yra, kai:

1) aiškiai iškreipta įstatymo prasmė arba įstatymas netinkamai taikytas;

2) pažeistos materialinės teisės normos, nurodytos šio kodekso 371² straipsnyje;

3) pažeistos ar neteisingai taikytos procesinės teisės normos, nurodytos šio kodekso 371³ straipsnyje;

4) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

6) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti, nagrinėjant tą bylą;

7) panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba kitoks nutarimas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

8) nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Be šiame straipsnyje nurodytų pagrindų kasacinė byla gali būti iškelta ir kitais pagrindais.

357 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

Kasaciniam skundui paduoti šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais skiriamas trijų mėnesių terminas, o kitais 356 straipsnyje nurodytais pagrindais – šešių mėnesių terminas.

358 straipsnis. Termino kasaciniam skundui paduoti skaičiavimas

Terminas kasaciniam skundui paduoti skaičiuojamas:

1) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktus – nuo sprendimo, nutarties, ar nutarimo įsiteisėjimo dienos;

2) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 4-7 punktus – nuo tos dienos, kada paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri yra pagrindas sprendimui peržiūrėti, o jei yra suklastojimas – nuo tos dienos, kai įsiteisėjo nuosprendis, kuriuo aktas pripažintas suklastotu, o jei aktas panaikintas – nuo šio akto panaikinimo dienos;

3) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio 8 punktą – nuo tos dienos, kai sužinota apie priimtą sprendimą.

359 straipsnis. Termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo pasekmės

Jei praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, netenkama teisės reikalauti peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą.

Ši taisyklė netaikoma šio kodekso 353 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems pareigūnams.

360 straipsnis. Pakartotinių kasacinių skundų padavimo pasekmės

Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami, o jei buvo priimti – paliekami nenagrinėti ir grąžinami.

Pakartotiniu kasaciniu skundu nelaikomas skundas, kuris paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl apygardų teismų, kaip kasacinės instancijos, priimtų sprendimų, nutarčių ar nutarimų.

361 straipsnis. Kasacinio skundo dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėjimas

Kasacinį skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Pranešimą apie kasacinį skundą padaro teismo posėdžio pirmininkas arba vienas iš kolegijos teisėjų.

Posėdžio protokolas nerašomas, šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys į kolegijos posėdį nekviečiami.

362 straipsnis.     Kolegijos nutarties dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą turinys

Kolegijos nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) kolegijos nutarimas.

Kolegija nutartyje dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą nurodo motyvus. Nutarties atsisakyti iškelti kasacinę bylą nuorašas nusiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Nutarties iškelti kasacinė bylą nuorašas nusiunčiamas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

363 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas

Nutartis iškelti kasacinę bylą, perduodama teismo pirmininkui ar skyriaus pirmininkui, kuris ją perduoda teisėjui, kad šis pasiruoštų teisminiam nagrinėjimui, bei sudaro kolegijos sudėtį tai bylai nagrinėti.

Šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Teismo posėdžio protokolas nerašomas.

364 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdama bylą kasacine tvarka, pagal byloje esančią ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą kolegija patikrina tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo nesaisto kasacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

365 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės nagrinėjant bylą

Dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys naudojasi teisėmis, nurodytomis šio kodekso 31 straipsnyje, išskyrus teisę apskųsti kolegijos nutartis.

366 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje

Posėdžio pirmininkas kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais.

367 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus.

368 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą.

Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, kasacinio skundo argumentus, teismui pateiktos naujos rašytinės medžiagos turinį ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.

369 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Šie asmenys turi teisę pateikti savo argumentus, taip pat pateikti papildomos medžiagos.

Pirmieji kalba kasacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys ir abi atvyko, pirmasis kalba ieškovas. Kiti asmenys kalba po padavusiojo skundą pasisakymo.

370 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, savo nutartimi turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį ar nutarimą nepakeistą;

2) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo;

3) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą;

4) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių ar nutarimų;

5) sprendimą, nutartį ar nutarimą pakeisti arba priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu nereikia rinkti arba papildomai patikrinti įrodymų.

370¹ straipsnis.   Pagrindai teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka

Pagrindas teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, išvardyti šio kodekso 371² ir 371³ straipsniuose.

Teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio kodekso 243, 245 straipsniuose numatytais pagrindais.

370² straipsnis. Teismo nutarties turinys

Teismo nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) asmuo, padavęs kasacinį skundą;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo esmė;

6) kasacinio skundo, dalyvaujančių kasacinės instancijos teisme asmenų paaiškinimai, turintys reikšmės bylos esmei;

7) motyvai, kuriais remdamasis kasacinės instancijos teismas padarė savo išvadą, ir įstatymai, kuriais jis vadovavosi;

8) teismo nutarimas.

Kasacinį skundą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais remiantis skundo argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo tenkinti skundą.

Sprendimą, nutartį ar nutarimą panaikindamas ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, teismas savo nutartyje privalo nurodyti, kurias aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos veiksmus turi atlikti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

370³ straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

371 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys, atmetus skundą

Kasacinės instancijos teismas, sutikdamas su Apeliacinio teismo, apygardos ar apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo motyvais, savo nutartyje jų nekartoja, tik nurodo jų pagrįstumą.

371¹ straipsnis. Nutarties priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismas išeina į pasitarimų kambarį nutarties priimti.

Teisėjų pasitarimas ir nutarties priėmimas vyksta šio kodekso 17, 216 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismo nutartis priimama balsų dauguma.

Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia nutarties rezoliucinę dalį ir išdėsto nutarties motyvus.

Visi, esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, nutartį išklauso stovėdami.

Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

371² straipsnis.   Pagrindai panaikinti teismo sprendimą dėl materialinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo

Materialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai taikytomis, jeigu teismas:

1) netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

2) taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

3) neteisingai išaiškino įstatymą.

371³ straipsnis.   Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Sprendimas turi būti panaikinamas, jeigu:

1) bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

2) nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

3) teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

4) priimant sprendimą buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

5) sprendimo nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime;

6) sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo posėdyje;

7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo;

8) naujai paaiškėja aplinkybių, nurodytų šio kodekso 356 straipsnio 4-7 punktuose.

371⁴ straipsnis. Bylos grąžinimas

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją tam teismui, kuris nurodytas nutartyje.

371⁵ straipsnis. Sprendimo vykdymo sustabdymas

Gavę kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar kolegija, nagrinėjantys skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo, turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla.“

163. Trisdešimt septintąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

164. 372 ir 373 straipsnius išdėstyti taip:

„372 straipsnis. Vykdytini teismų ir kitų institucijų sprendimai

Pagal šiame skyriuje išdėstytas taisykles vykdytini:

1) teismų sprendimai ir nutartys civilinėse bylose, taip pat teismo nutarimai dėl alimentų išieškojimo;

2) teismų nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų;

3) teismų (teisėjų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl turtinių išieškojimų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;

5) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir turtinių išieškojimų administracinėse bylose;

6) notarų vykdomieji įrašai;

7) trečiųjų teismo (arbitražo) sprendimai įstatymų nustatytais atvejais;

8) teismų patvirtintos taikos sutartys;

9) darbo ginčų komisijų sprendimai;

10) įmonių, įstaigų, organizacijų profesinių sąjungų komitetų nutarimai dėl darbo ginčų ir dėl žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, atlyginimo;

11) muitinės įstaigų sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti iš ūkio subjektų muitus ir baudas už nesumokėtus muito mokesčius;

12) hipotekos teisėjų nutarimai įkeistą turtą parduoti iš varžytynių;

13) viršaičių sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymų numatytais atvejais;

14) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

15) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo;

16) užsienio teismų ar arbitražų sprendimai įstatymų ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais;

17) konkurencijos tarnybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš valstybinio valdymo institucijų ir ūkio subjektų pareigūnų;

18) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų į biudžetą ne ginčo tvarka.

373 straipsnis. Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, trečiųjų teismo sprendimais, užsienio teismų ir arbitražų sprendimais;

2) teismų nutartys dėl išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;

4) notarų vykdomieji įrašai;

5) arbitražo sprendimai įstatymų numatytais atvejais;

6) pažymėjimai, kuriuos duoda dėl darbo ginčų įmonių, įstaigų, organizacijų profesinės sąjungos, remdamosi darbo ginčų komisijų sprendimais, arba įmonių, įstaigų, organizacijų profesinių sąjungų komitetų nutarimai, taip pat profesinių sąjungų pažymėjimai ginčuose dėl žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą arba atimant maitintojo gyvybę, atlyginimo;

7) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitokių turtinių išieškojimų;

8) viršaičių sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius;

9) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

10) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

11) hipotekos teisėjų nutarimai dėl varžytynių;

12) konkurencijos tarnybos sprendimai dėl piniginės baudos išieškojimo iš valstybinio valdymo institucijų ir ūkio subjektų pareigūnų;

13) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų į biudžetą ne ginčo tvarka;

14) muitinės įstaigų sprendimai išieškoti iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka muitus ir baudas už nesumokėtus muito mokesčius.“

165. 374 straipsnyje:

1) po pirmosios dalies įrašyti šią dalį:

„Kada tai reikalinga, vykdomajame rašte įrašoma teismo nutartis, leidžianti teismo antstoliui be skolininko sutikimo įeiti į jo būstą.“;

2) antrąją dalį laikyti trečiąja dalimi.

166. 375 straipsnio:

1) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro ir“, vietoj skaičiaus ir žodžio „3 punktą“ įrašyti skaičių ir žodį „2 punktą“, o paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Jeigu vykdomasis raštas turi būti vykdomas kitos apylinkės teismo veiklos teritorijoje, jis siunčiamas teismo antstolių kontorai, esančiai prie to teismo. Apie tai pranešama išieškotojui.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikaltimais padaryta žala, kai išieškomi alimentai, žala, padaryta suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo ar perkėlimo į kitą darbą arba nevykdymo teismo sprendimo grąžinti į darbą, teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui, o dėl turto konfiskavimo, išieškų į valstybės biudžetą – valstybinei mokesčių inspekcijai.“

167. 376 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje po žodžių „prieš kelis atsakovus,“ įrašyti žodžius „arba nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų,“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų į valstybės biudžetą, teismas savo iniciatyva turi išduoti tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.“;

3) įrašyti trečiąją dalį:

„Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari.“

168. Iš 377 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

169. 378 straipsnį išdėstyti taip:

„378 straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą

Asmeniui, kaltam dėl jam vykdyti perduoto vykdomojo dokumento praradimo, teismas turi teisę pagal teismo antstolio pareiškimą skirti iki 300 litų baudą, jeigu to asmens veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.“

170. 379 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „organų“, „esantys prie rajonų (miestų) liaudies teismų“ įrašyti atitinkamai žodžius „institucijų“, „esantys prie apylinkės teismų“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Teisingumo ministras gali šalių prašymu arba savo iniciatyva bet kurį sprendimą pavesti vykdyti teismo antstolių kontorai, esančiai prie kito apylinkės teismo.“

171. 380 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

172. 381 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip:

„Teismo antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.

Jeigu vykdančiam sprendimą teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, jis surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kliūtims pašalinti kviečia policiją, kurios dalyvavimas būtinas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pateikiamas apylinkės teismui išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.“

173. 382 ir 383 straipsnius išdėstyti taip:

„382 straipsnis. Teismo antstolio nušalinimas

Teismo antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai.

Pareikštą teismo antstolio nušalinimą išsprendžia vyresnysis teismo antstolis. Vyresniojo teismo antstolio rašytinis patvarkymas dėl teismo antstolio nušalinimo gali būti skundžiamas šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora.

Pareikštą vyresniojo teismo antstolio nušalinimą per penkias dienas išsprendžia apylinkės teismas, prie kurio yra vyresnysis teismo antstolis, šio kodekso 22 ir 23 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl vyresniojo teismo antstolio nušalinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.

Jeigu teismo antstolis nušalintas ir toje teismo antstolių kontoroje negalima jo pakeisti, vykdomasis dokumentas išsiunčiamas teisingumo ministrui, kad šis perduotų jį teismo antstolių kontorai prie kito apylinkės teismo.

383 straipsnis. Vykdymo vieta

Sprendimą vykdo teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija – jos buveinės ar turto buvimo vietos teismo antstolis.

Reikiamais atvejais teismo antstolis, sutikus vyresniajam teismo antstoliui, toliau atlieka vykdymo veiksmus gretimo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tačiau apie tai praneša vykdymo vietos teismo vyresniajam antstoliui.

Jeigu skolininkas išvyko į kitos apylinkės teismo veiklos teritoriją ir jo adresas teismo antstoliui žinomas, teismo antstolis nusiunčia vykdomąjį dokumentą skolininko naujos gyvenamosios vietos teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui.

Teisingumo ministro patvarkymu teismo antstolis atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

174. 384 straipsnyje vietoj žodžių „to teismo, kurio veiklos rajone vykdoma, liaudies teisėjo“ įrašyti žodžius „vyresniojo antstolio“.

175. 386 straipsnio:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„386 straipsnis. Skolininko paieška ir sumų išieškojimas“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „miliciją“ įrašyti žodį „policiją“;

3) antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Vykdant kitus sprendimus dėl išieškų, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas pagal teismo antstolio pareiškimą, kada išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per policiją.

Bylose dėl alimentų išieškojimo, kai nepilnamečiams vaikams išmokamos pašalpos dėl to, kad vaikai negauna alimentų, teismas, remdamasis globos ir rūpybos institucijos teikimu, priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš skolininko išmokėtų pašalpų sumą ir priskaičiuoti 10 procentų įstatymų nustatytos šios sumos.“

176. 387 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo.“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „numatytų terminų“ įrašyti žodžius „nustatyto termino“.

177. 389 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „užrašui“ įrašyti žodį „įrašui“, o trečiojoje dalyje žodžius „ir atskirasis protestas“ išbraukti.

178. 390 straipsnio:

1) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžių „to organo“ įrašyti žodžius „tos institucijos“, o 4 punkte vietoj žodžio „teismo“ - žodžius „teismo antstolių kontoros“;

2) antrąją dalį papildyti 5 punktu:

„5) nurodymas, kad neįvykdžius sprendimo geruoju, teismo antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos ir sprendimo vykdymo išlaidos.“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju paskiria ne mažiau kaip penkiolika dienų.“;

4) ketvirtąją dalį papildyti tokiais sakiniais: „Išieškotojo prašymu ir jo sąskaita raginimo turinys skelbiamas vietiniame laikraštyje. Raginimo paskelbimo vietiniame laikraštyje diena laikoma raginimo įteikimo diena.“;

5) šeštojoje dalyje išbraukti žodžius „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų naudai“.

179. 392, 394 ir 395 straipsnius išdėstyti taip:

„392 straipsnis. Skolininko būsto, kitų patalpų apžiūra

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis, gyventojui sutikus, turi teisę padaryti skolininko būsto apžiūrą, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas teismo antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo.

Jeigu gyventojas atsisako įleisti teismo antstolį į būstą, teismo antstolis į jį įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl įėjimo į būstą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus atvejus.

Jeigu teismo antstoliui reikia gelbėti skolininko turtą nuo sunaikinimo, paslėpimo, perleidimo, jis gali įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties.

Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, prokuroro sankcija dėl iškeldinimo, teismo sprendimai padalinti turtą, esantį skolininko būste, pašalinti trukdymus naudotis būstu, kitokie teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti teismo antstoliui neįėjus į būstą, suteikia teisę teismo antstoliui įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties.

Jeigu gyventojas atsisako įleisti į būstą teismo antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sprendimus, arba atsisako įleisti jį į kitas patalpas, teismo antstolis pakviečia policijos pareigūną, kurio atvykimas ir dalyvavimas būtinas, ir šio akivaizdoje atidaro būstą bei kitas patalpas.“

„394 straipsnis.   Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo ir taikos sutartis vykdymo procese

Taikos sutartis, šalių sudaryta vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo, paduodami raštu teismo antstoliui, kuris vykdo sprendimą. Teismo antstolis taikos sutartį, taip pat pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo ne vėliau kaip per tris dienas nuo jų gavimo perduoda apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora.

Teismo antstolis, gavęs taikos sutartį ar pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo, sustabdo vykdymą šioje vykdomojoje byloje. Teisėjas, gavęs pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba dėl atsisakymo nuo išieškojimo, priima nutartį pagal šio kodekso 186 straipsnyje nurodytas taisykles.

395 straipsnis.     Vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomojo dokumento grąžinimo procesas

Ar atidėti vykdymo veiksmus, ar sustabdyti vykdomąją bylą, ar grąžinti vykdomąjį dokumentą, išsprendžia šį dokumentą vykdantis teismo antstolis motyvuotu rašytiniu patvarkymu, kurio nuorašas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui.

Teismo antstolio rašytinis patvarkymas gali būti skundžiamas šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka.“

180. 396 straipsnyje:

1) vietoj žodžio „Teisėjas“ įrašyti žodžius „Teismo antstolis“;

2) 3 ir 6 punktus išdėstyti taip:

„3) kai skolininkas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje arba kai prašo išieškotojas, esantis veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“

„6) padavus skundą dėl administracinės nuobaudos (267 straipsnis);“;

3) 7 punkte po žodžio „pareigūnams“ įrašyti žodžius „arba teismui“;

4) įrašyti 9 punktą:

„9) gavus taikos sutartį ar atsisakymą nuo išieškojimo.“

181. 397 straipsnyje:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„397 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą“;

2) vietoj žodžio „Teisėjas“ įrašyti žodžius „Teismo antstolis“;

3) 2 punktą išdėstyti taip:

„2) prašant išieškotojui arba skolininkui, kurie atlieka tikrąją karo tarnybą;“.

182. 398 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva“;

2) antrosios dalies 2, 3 ir 5 punktus išdėstyti taip:

„2) šio kodekso 396 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki skolininkas ar išieškotojas nustos būti veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;

3) šio kodekso 397 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais – atitinkamai iki skolininkas ar išieškotojas atliks tikrąją karo tarnybą, skolininkas grįš iš tarnybinės komandiruotės, iki šalis pasveiks ar bus išrašyta iš gydymo įstaigos arba iki bus surastas skolininkas;“

„5) šio kodekso 396 straipsnio 7 punkte numatytu atveju – iki atitinkamo pareigūno ar teismo patvarkymo panaikinti paskirtą sustabdymą;“;

3) antrojoje dalyje įrašyti 6 punktą:

„6) šio kodekso 396 straipsnio 9 punkte numatytu atveju – iki bus nuspręsta dėl taikos sutarties patvirtinimo ar atsisakymo nuo išieškojimo.“;

4) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „prokuroro teikimu arba teisėjo“ įrašyti žodžius „teismo antstolio“.

183. 400 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo antstolis surašo atitinkamą aktą, kurį patvirtina vyresnysis teismo antstolis, ir vykdomąjį dokumentą gražina, nurodydamas šio veiksmo motyvus.“

184. 401 ir 402 straipsnius išdėstyti taip:

„401 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo nagrinėjimas

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo į apylinkės teismą gali kreiptis išieškotojas, skolininkas arba teismo antstolis.

Ar nutraukti vykdomąją bylą, nagrinėja apylinkės teismas, prie kurio yra vykdantis sprendimą teismo antstolis. Apie vykdomosios bylos nutraukimo nagrinėjimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti šį klausimą.

Dėl teismo nutarties nutraukti vykdomąją bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

402 straipsnis. Sprendimų vykdymo išlaidos

Iš skolininko išieškomos, neviršijant išieškotojo reikalavimų, šios vykdymo išlaidos:

1) 5 procentų suma nuo realizuoto skolininko turto vertės;

2) 0,5 procento suma:

nuo išieškotų iš skolininko sąskaitos kredito įstaigose lėšų, kai skolininkas neįvykdė sprendimo teismo antstolio raginime sprendimą įvykdyti geruoju nustatytu terminu,

kai skolininkas, kurio turtas areštuotas šio kodekso 390 straipsnio šeštosios dalies nustatyta tvarka, padengia įsiskolinimą praėjus terminui, nurodytam raginime įvykdyti sprendimą geruoju,

kai skolininkas, kurio turtas areštuotas po to, kai jis neįvykdė sprendimo raginime įvykdyti sprendimą geruoju nurodytu terminu, padengia įsiskolinimą iki areštuoto turto realizavimo pradžios.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose numatytas vykdymo išlaidas draudžiama išieškoti iš biudžetui ir kitiems išieškotojams išieškotų sumų arba kitų jų lėšų.

Iš skolininko taip pat išieškomos šios vykdymo išlaidos:

1) 1 procento suma nuo teismo sprendime nurodytų daiktų, paimtų iš skolininko ir perduotų išieškotojui, vertės;

2) 60 litų – už sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus;

3) 100 litų – už iškeldinimą iš patalpų;

4) 50 litų – už kitas priverstinio vykdymo priemones, numatytas šio kodekso 391 straipsnio 5 punkte.

Kitos sprendimo vykdymui reikalingos išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti, teismo antstolio važiavimui į vykdymo vietą apmokėti imamos iš to teismo, prie kurio yra teismo antstolis, lėšų ir teisėjo nutartimi išieškomos iš skolininko.

Dėl šio straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytų vykdymo išlaidų išieškojimo teismo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo nustatytu terminu tą sumą geruoju pervesti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas geruoju šių sumų neperveda, teismo antstolis su pareiškimu ir išieškotinų sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Sumos, nurodytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, laikomos teismo antstolių kontoros depozitinėje sąskaitoje ir teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojamos teismo antstoliams ir kitiems darbuotojams skatinti bei teismo antstolių kontorų ir teismų materialinei bazei plėsti.

Sumos, nurodytos šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, pervedamos į valstybės biudžetą.

Už teismo antstolio išieškotas šiame straipsnyje nurodytas vykdymo išlaidas iš skolininko pakartotinai vykdymo išlaidos neišieškomos.“

185. Papildyti Kodeksą 402¹ straipsniu:

„402¹ straipsnis. Teismo antstolio pareiškimų į teismą nagrinėjimas

Teismo antstolio pareiškimus dėl vykdomojo dokumento praradimo (378 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (392 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo (399 straipsnis), dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (402 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (414 straipsnis), dėl skolininko atvesdinimo arba baudžiamosios bylos iškėlimo (446¹ straipsnis), dėl baudų skyrimo skolininkui (418, 446¹, 450 straipsniai), dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (406, 417 straipsniai) apylinkės teismas išnagrinėja per tris dienas nuo pareiškimo gavimo. Teismo antstolis turi teismui pateikti vykdomąją bylą, kitus reikalingus dokumentus.

Dėl teismo antstolio pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį.

Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.“

186. 403 straipsnį išdėstyti taip:

„403 straipsnis. Teismo antstolių darbo kontrolė

Teismo antstolių darbą kontroliuoja ir revizuoja Teisingumo ministerija, o finansinę veiklą – ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Apylinkių teismai kontroliuoja prie jų esančių teismo antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

187. Trisdešimt devintąjį skirsnį pavadinti „IŠIEŠKOJIMAS IŠ FIZINIŲ ASMENŲ“.

188. 404 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius bankuose ir kitose kredito įstaigose, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.“;

2) antrąją ir trečiąją dalis pripažinti netekusiomis galios.

189. 405 ir 406 straipsnius išdėstyti taip:

„405 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į bendrąjį turtą

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

406 straipsnis.     Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai nepateikti, teismo antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Šis pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.“

190. 409 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ir ne mažiau kaip dviem kviestiniams“, o vietoj žodžių „esant butų eksploatavimo organizacijos arba apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovams“ įrašyti žodžius „teismo antstolio paskirtam turto saugotojui“.

191. Iš 410 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodį „kviestiniai“, o iš 411 straipsnio – žodžius „valstybinės ar kooperatinės prekybos kainomis arba“.

192. 412 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „padarytos valstybinio ir visuomeninio turto grobimais, išeikvojimais ir trūkumais“ įrašyti žodį „nusikaltimais“.

193. 413 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje po žodžio „vertybes“ įrašyti žodžius „vertybinius popierius“, o vietoj žodžių „banko įstaigai“ – žodžius „teismo antstolio kontorą aptarnaujančiam bankui“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi;

3) antrojoje dalyje vietoj žodžių „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“.

194. 415 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“.

195. 417 straipsnį išdėstyti taip:

„417 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į fizinių asmenų lėšas

Lietuvos Respublikos bankai ir kitos kredito įstaigos teismo antstoliams, vykdantiems šio kodekso 473 straipsnyje nurodytus dokumentus, pareikalavus privalo pranešti apie skolininko lėšas, vertybinius popierius banke ir kitose kredito įstaigose.

Teismo antstolis išieškojimą pirmiausiai nukreipia į skolininko lėšas, vertybinius popierius, saugomus bankuose ir kitose kredito įstaigose.

Jeigu skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, teismo antstolis areštuoja visas lėšas, vertybinius popierius ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininkui priklausanti dalis. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai nepaduoti, skolininko dalį pagal teismo antstolio pareiškimą nutartimi nustato teismas, pranešęs išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko lėšų dalis bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko lėšų dalį.“

196. 418 straipsnio pirmojoje dalyje po skaičiaus „439“ įrašyti skaičius ir žodį „446 ir 447“, o vietoj žodžio „teikimu“ – žodį „pareiškimu“.

197. 420 ir 421 straipsnius išdėstyti taip:

„420 straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas

Teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimą organizuoja valstybinė mokesčių inspekcija.

421 straipsnis. Brangenybių ir vertybinių popierių realizavimas

Teismo antstolio reikalavimu bankas, kita kredito įstaiga, kuriems buvo perduoti saugoti šio kodekso 413 straipsnyje nurodytos vertybės ir vertybiniai popieriai, juos grąžina teismo antstolių kontorai. Šias vertybes ir vertybinius popierius teismo antstolis realizuoja šio kodekso 422 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Teismo antstolių kontora bankui, kitai kredito įstaigai sumoka už turto saugojimą šio kodekso 412 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atlyginimą iš lėšų, gautų realizavus tą turtą. Reikiamais atvejais turto saugojimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio kodekso 402 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta tvarka.“

198. 422 straipsnyje išbraukti žodį „viešųjų“ , o vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodžius „teismo antstolio“.

199. Papildyti Kodeksą 423¹ straipsniu:

„423¹ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į ūkininko turtą

Jeigu ūkininkas neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms apmokėti, išieškojimas pirmiausiai nukreipiamas į skolininko kilnojamąjį turtą.

Jeigu lėšų iš kilnojamojo turto nepakanka išieškomoms sumoms apmokėti, išieškojimas nukreipiamas į ūkininkui nuosavybės teise priklausančią žemę ar jos dalį, kurią realizavus pakaktų lėšų išieškomoms sumoms apmokėti. Jeigu išieškotų lėšų nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą.“

200. 424 straipsnyje:

1) pavadinime ir pirmojoje dalyje po žodžio „butą“ įrašyti žodį „žemę“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Išieškant paskolą, duotą namui, kitam statiniui statyti, žemei įgyti, išieškojimas gali būti pirmiausiai nukreipiamas į gyvenamąjį namą, kitą statinį, žemę.“;

3) įrašyti trečiąją dalį:

„Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas yra areštuotas, gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį butą, gyvenamąjį namą ar jų dalis, būtinus šiems asmenims gyventi. Šitai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir kitų socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Toks prašymas paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme pagal šio kodekso 472 straipsnyje nustatytą tvarką.“

201. 425 straipsnyje po žodžių „nukreipiamas į“ įrašyti žodį „žemę,“.

202. 426 straipsnį išdėstyti taip:

„426 straipsnis. Turto, kuris specialiai registruojamas, areštas

Įsitikinęs, kad turtas, nurodytas šio kodekso 425 straipsnyje, priklauso skolininkui, teismo antstolis jį areštuoja laikydamasis šio kodekso 409 straipsnio trečiosios dalies taisyklių.

Areštavęs turtą, teismo antstolis siunčia turto registravimo įstaigai reikalavimą įregistruoti areštą.

Apie įkeisto turto areštą teismo antstolis tuojau praneša įkaito turėtojui.“

203. Papildyti Kodeksą 426¹ straipsniu:

„426¹ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą

Įkaito turėtojo reikalavimai pirmiausiai nukreipiami į įkeistą turtą.

Jeigu į įkeistą skolininko turtą nukreipiamas išieškojimas ir yra kitų reikalavimų, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausiai. Ši taisyklė netaikoma, jei to įkaito turėtojo reikalavimai nukreipiami į neįkeistą skolininko turtą.

Jeigu apdraustas įkeistas turtas žuvo, įkaito turėtojo į draudimo atlyginimą nukreipti reikalavimai tenkinami pirmiausiai.“

204. 427 straipsnį išdėstyti taip:

„427 straipsnis. Turto pardavimas iš varžytynių

Areštuotas skolininko turtas realizuojamas parduodant iš varžytynių turto buvimo arba teismo antstolio nustatytoje vietoje.“

205. 428 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apie būsimas varžytynes vyresnysis teismo antstolis paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki varžytynių.“

206. 429 straipsnį išdėstyti taip:

„429 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytynėse

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti biudžetinės organizacijos, taip pat valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, teismo, prokuratūros, policijos, vidaus reikalų, muitinės, Valstybės kontrolės departamento sistemų darbuotojai, teismo antstoliai, notarai, teismo antstolių kontorų darbuotojai, advokatai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų šeimų nariai.“

207. 430 straipsnyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytų kliūčių jiems įsigyti gyvenamąjį namą ar butą“ įrašyti žodžius „šio kodekso 429 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse“, vietoj žodžių „teismo depozitą“ – žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą“.

208. 431 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Varžytynes veda teismo antstolis. Varžytynės pradedamos nuo parduodamojo turto kainos, nurodytos jo arešto akte, o šio kodekso 411 straipsnyje numatytu atveju – nuo eksperto nustatytos kainos. Minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus pradinės daikto pardavimo kainos. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.“

209. 432 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ir kviestiniai“, trečioje dalyje – žodžius „ar informacija“, o ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „teisėjas savo parašu ir teismo antspaudu“ įrašyti žodžius „vyresnysis teismo antstolis savo parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu“.

210. 433 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ir kviestiniai“, trečiojoje dalyje po žodžio „dėl“ įrašyti žodį „žemės,“, o ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „teismo pirmininkas“ – žodžius „vyresnysis teismo antstolis“.

211. 434 straipsnio:

1) pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„434 straipsnis. Turto nepardavimo iš varžytynių pasekmės

Jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis šio kodekso 433 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais, teismo antstolis ne anksčiau kaip po dešimties dienų ir ne vėliau kaip po vieno mėnesio skelbia antrąsias varžytynes. Jeigu tuo pačiu pagrindu neįvyko pakartotinės varžytynės, teismo antstolis išieškotojui suteikia teisę pasiimti turtą už pradinio įkainojimo sumą.“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodžius „teismo antstolio“, vietoj žodžių „teismo antstolis“ – žodžius „vyresnysis teismo antstolis“ ir vietoj žodžių „inventorizaciniame įkainojime, o jo nesant ne mažiau kaip draudimo įkainojime“ – žodžius „toje vietoje esančiomis kainomis“;

4) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Jei paskelbiamos neįvykusiomis antrosios varžytynės ir išieškotojas atsisako neparduotą turtą pasiimti, turtas, kuriam numatyta speciali registracija, realizuojamas šio kodekso 436 straipsnyje nustatyta tvarka, o kitas turtas – 436¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“

212. Iš 435 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir protestai“, „ir nagrinėjami“.

213. 436 ir 436¹ straipsnius išdėstyti taip:

„436 straipsnis.   Neparduoto iš varžytynių turto, kuriam nustatyta speciali registracija, realizavimas

Kai išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuriam nustatyta speciali registracija, ir šis turtas neparduotas iš varžytynių, jis gali būti parduotas be varžytynių pagal įkainojimą, kurį nustato vyresniojo teismo antstolio sudaryta komisija.

Apie kiekvieno daikto pardavimą teismo antstolis surašo turto pardavimo aktą, kuriame nurodo:

1) kas ir kada pardavė turtą;

2) parduoto turto pavadinimą ir kainą;

3) pirkėjo vardą, pavardę bei adresą.

Aktas surašomas po vieną egzempliorių kiekvienam pirkėjui ir vienas į vykdomąją bylą.

Visus akto egzempliorius pasirašo teismo antstolis ir pirkėjas (pirkėjai).

Kai pirkėjas sumoka per teismo antstolio nustatytą terminą visą sumą, turto pardavimo aktą savo parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu tvirtina vyresnysis teismo antstolis. Vienas akto egzempliorius duodamas pirkėjui

Turto pardavimo aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį.

436¹ straipsnis. Neparduoto ar neparduotino iš varžytynių turto realizavimas

Neparduotas (išskyrus 436 straipsnyje nurodytą turtą) ar neparduotinas iš varžytynių turtas teismo antstolio rašytiniu patvarkymu realizuojamas, parduodant komiso pagrindu per prekybos įmones turto buvimo vietoje šio kodekso 411 straipsnyje nurodytomis kainomis ir 423 straipsnyje nustatyta tvarka. Pervežti turtą tam, kad būtų parduotas, į kitą miestą ar rajoną leidžiama tik abipusiu išieškotojo ir skolininko sutikimu ir jų lėšomis.

Areštuotas turtas paimamas, realizuojamas ar perduodamas parduoti per teismo antstolio nustatytą terminą, bet ne anksčiau kaip po penkių dienų ir ne vėliau kaip po vieno mėnesio po arešto.

Produktai ir kiti greitai gendantys daiktai paimami ir parduodami tuojau pat juos areštavus.

Jeigu sumos, gautos pardavus dalį turto, pakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti ir visoms vykdymo išlaidoms apmokėti, tai tolesnis pardavimas nutraukiamas.

Sumos, kurias gauna prekybos įmonės, pardavus perduotą joms skolininko turtą, atskaičiavus nustatyto dydžio komisinį atlyginimą, per tris dienas nuo pardavimo dienos įskaitomos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.“

214. 437 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „teisėjui“, „teisėjas“ įrašyti atitinkamai žodžius „vyresniajam teismo antstoliui“, „vyresnysis teismo antstolis“.

215. 438 straipsnio:

1) 1 punktą pripažinti netekusiu galios, o 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 1 ir 2 punktais;

2) 1 punkte tekstą po žodžio „išmokos“ išbraukti.

216. 439 straipsnyje vietoj žodžių „Valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai“ įrašyti žodžius „Įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai“, o žodžius „ir racionalizacinį pasiūlymą“ išbraukti.

217. 441 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „valstybinio, kooperatinio, visuomeninio ar asmeninio turto plėšimu ar grobimu,“ įrašyti žodį „nusikaltimais,“.

218. 443 straipsnio pirmojoje dalyje:

1) 1 punkte vietoj žodžio „kolūkyje“ įrašyti žodžius „žemės ūkyje“;

2) 2 punkte žodžius „ir racionalizacinį pasiūlymą“ išbraukti;

3) įrašyti 5 punktą:

„5) dividendus.“

219. Iš 444 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti atitinkamai žodžius „ir į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas“, „taip pat į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas“, „liaudies“.

220. 445 straipsnio:

1) 4 punktą pripažinti netekusiu galios, o 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 punktais;

2) 4 punkte išbraukti žodį „valstybinės“.

221. 446 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „teismo“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų“ įrašyti žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų“.

222. 446¹ straipsnio:

1) pirmojoje dalyje po žodžio „administracija,“ įrašyti žodžius „kitas darbdavys“, vietoj žodžio „išskaičiusi“ – žodį „išskaitę“, o žodžius „liaudies teisėjo“ išbraukti;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašyti žodį „darboviečių“, o žodžius „(už darbą antraeilėse pareigose ir pan.)“ išbraukti;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „teikimu“ įrašyti žodį „pareiškimu“;

4) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Kai nežinomas asmens, kurio naudai išieškomi alimentai, adresas, išskaitytos sumos pervedamos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Neįvykdžiusiems šio įpareigojimo pareigūnams gali būti skiriama šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta bauda.“

223. 447 straipsnį išdėstyti taip:

„447 straipsnis. Išskaitymų iš darbo užmokesčio teisingumo kontrolė

Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.

Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti išskaitų teisingumo, jo prašymu tai patikrina teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos.“

224. 449 straipsnyje:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„449 straipsnis.   Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų ir įkeldinimas į jas pagal teismo sprendimą“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „milicijos, butų eksploatavimo organizacijos ar gatvių komiteto atstovui, o kaimo vietovėse – apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ įrašyti žodžius „policijos ir turto saugotojo“, o žodžius „ir kviestiniams“, „kviestiniai“ išbraukti;

3) trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „butų eksploatavimo organizacijai arba“;

4) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Pagal teismo sprendimą įkeldinimas vykdomas laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų taisyklių.“

225. 449¹ straipsnį išdėstyti taip:

„449¹ straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pagal prokuroro sankciją

Pagal prokuroro sankciją turi būti iškeldinami asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą arba gyvenantys patalpoje, kuri gresia sugriūti ar tampa netinkama gyventi.

Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos asmenims, iškeldinamiems iš gyvenamosios patalpos. Neatidėliotinais atvejais sankcija vykdoma nedelsiant.

Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos teismo antstolis pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.

Jeigu iškeldinami asmenys atsisako įleisti teismo antstolį į jų užimamą gyvenamąją patalpą, kitokiais veiksmais trukdo vykdyti sankciją dėl iškeldinimo, iškeldinama padedant policijai.

Jeigu yra pateisinamų priežasčių, pagal suinteresuotų asmenų arba teismo antstolio pareiškimą prokuroras, davęs sankciją iškeldinti, taip pat aukštesnysis prokuroras turi teisę atidėti sankcijos vykdymą.

Jeigu prokuroro sankcija iškeldinti panaikinama po to, kai ji įvykdyta, turi būti atstatytos pažeistos asmenų, iškeldintų iš gyvenamosios patalpos, teisės pagal galiojančius įstatymus. Dėl to kilę ginčai turi būti nagrinėjami teisme.“

226. 450 straipsnio:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžio „liaudies“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo“;

2) penktojoje dalyje po žodžio „vietos“ įrašyti žodį „apylinkės“;

3) septintojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinė įmonė, įstaiga, organizacija, kolūkis, kitokia kooperatinė organizacija, jų susivienijimas, kita visuomeninė organizacija“ įrašyti žodžius „įmonė, įstaiga, organizacija“;

4) aštuntojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

227. 451 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje po žodžio „administracija“ įrašyti žodžius „ar kitas darbdavys“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ir prokurorui“.

228. Keturiasdešimtąjį skirsnį pavadinti „IŠIEŠKOJIMAS IŠ ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ, JŲ SUSIVIENIJIMŲ“.

229. 452-456 straipsnius išdėstyti taip:

„452 straipsnis. Bendrųjų taisyklių taikymas

Išieškojimai iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų, jų susivienijimų, tarp jų ir iš užsienio firmų, vykdomi pagal taisykles, numatytas šio kodekso trisdešimt aštuntajame, trisdešimt devintajame, keturiasdešimt pirmajame ir keturiasdešimt antrajame skirsniuose su išimtimis ir papildymais, nurodytais šiame skirsnyje, ir šių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, tarptautines sutartis bei sutartis su užsienio firmomis.

453 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į lėšas

Išieškojimas iš šio kodekso 452 straipsnyje išvardytų organizacijų pirmiausiai nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, pagal įstatymų nustatytas taisykles.

454 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į lėšas tvarka

Šio kodekso 452 straipsnyje išvardytos organizacijos, turinčios sąskaitas kredito įstaigose, nukreipdamos išieškojimą į kredito įstaigose esančias skolininko lėšas, pateikia vykdomąjį dokumentą tiesiogiai atitinkamoms kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka nurašytos lėšos.

Kai lėšos išieškomos fizinių asmenų naudai iš šio kodekso 452 straipsnyje išvardytų organizacijų, teismo antstolis išieškotojo pasirinkimu perduoda vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju arba tiesiai skolininkui, kad šis sumokėtų išieškotojui priklausančias sumas, arba atitinkamai kredito įstaigai, kad priverstine tvarka būtų nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.

Sąlygas ir tvarką, kuriomis duodamos lėšos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimui padengti, jeigu šio įsiskolinimo negalima padengti iš tų organizacijų sąmatos lėšų, nustato įstatymai.

455 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomą įstaigų ir organizacijų turtą

Jeigu iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimą nukreipti į kitą jų turtą neleidžiama.

Jei tokia įstaiga ar organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

456 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į valstybės ar savivaldybių įmonių ir valstybinių akcinių įmonių turtą

Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė ar valstybinė akcinė įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į jų turtą, išskyrus įrengimus, mašinas, statinius ir kitus neapyvartinius aktyvus.

Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybinė akcinė įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“

230. Papildyti Kodeksą 456¹–456⁵ straipsniais:

„456¹ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į akcinių bendrovių turtą

Jeigu akcinė bendrovė neturi lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą jos turtą.

Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

456² straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į žemės ūkio bendrovių turtą

Išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į žemės ūkio bendrovės turtą, kurį sudaro bendrovės kapitalas (narių įnašai ir bendrovės pelnas).

456³ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į ūkinių bendrijų turtą

Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

Išieškojimas į tikrosios ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.

Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas:

1) į tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;

2) į narių komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė.

456⁴ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į kooperatinių bendrovių turtą

Jeigu kooperatinė bendrovė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą kooperatinės bendrovės turtą.

456⁵ straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į individualių (personalinių) įmonių turtą

Jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą jos turtą ir savininko turtą.“

231. 457 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu profesinė sąjunga ir kitokia visuomeninė organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą.“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

232. Iš 458 straipsnio išbraukti žodį „viešose“.

233. 460 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Iš sumų, teismo antstolio išieškotų iš skolininko, pirmiausiai patenkinami išieškotojų reikalavimai, o iš likusių sumų – pirmiausiai apmokamos vykdymo išlaidos. Suma, kuri lieka, patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui.“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“;

3) trečiojoje dalyje žodį „valstybinio“ išbraukti;

4) ketvirtojoje dalyje po žodžio „pervedamos“ įrašyti žodžius „tarptautinėse sutartyse“.

234. 463 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „kolūkių narių reikalavimai, susiję su jų darbu kolūkyje“ įrašyti žodžius „žemės ūkio bendrovių narių reikalavimai, susiję su darbu toje bendrovėje“, žodžius „už racionalizacinį pasiūlymą ir“ išbraukti, vietoj žodžio „kurių“ įrašyti žodį „kurio“, o po žodžių „maitintojo netekimu“ įrašyti žodžius „įkeitimu užtikrinti reikalavimai išieškoti iš įkeisto turto vertės“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“.

235. 464 straipsnyje vietoj žodžių „valstybinėms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kolūkiams, kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, kitokioms visuomeninėms organizacijoms“ įrašyti žodžius „įmonėms, įstaigoms, organizacijoms“.

236. 465 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

237. 466 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „Ketvirtosios“, „Ketvirtąja“ įrašyti atitinkamai žodžius „Trečiosios“, „Trečiąja“, o žodžius „valstybinių“, „kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų“ išbraukti.

238. 467 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „Penktosios“, „Penktąja“ įrašyti atitinkamai žodžius „Ketvirtosios“, „Ketvirtąja“.

239. 468 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

240. 469 ir 470 straipsnius išdėstyti taip:

„469 straipsnis. Ypatingosios išieškojimo taisyklės

Įstatymai gali nustatyti taisykles dėl pirmenybės patenkinti išieškojimo reikalavimus, susijusius su atskirų valstybės ūkio šakų veikla.

470 straipsnis. Teismo nuosprendžio ar nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė

Vykdant teismo nuosprendį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas realizuojamas po to, kai patenkinti nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai. Jei nuosprendyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, tai nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami nukreipiant išieškojimą į kitą turtą, o į konfiskuotus daiktus išieškojimas nukreipiamas tik tada, kai nėra kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba jo neužtenka.

Į konfiskuotą turtą nukreipti kitokius išieškojimus, tarp jų ir padengti vykdymo išlaidas, draudžiama.“

241. 471 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teisėjui“ įrašyti žodžius „vyresniajam teismo antstoliui“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Vyresniojo teismo antstolio patvirtintas ar pakeistas teismo antstolio apskaičiavimas gali būti apskųstas šio kodekso 472 straipsnyje nustatyta tvarka.“

242. 472 straipsnio:

1) pavadinime išbraukti žodžius „ir užprotestavimas“;

2) pirmojoje dalyje žodžius „o prokuroras – protestą“, „ir protestas“ išbraukti, o vietoj žodžio „paduodami“ įrašyti žodį „paduodamas“;

3) trečiojoje dalyje žodžius „ir protestai“, „ir padavusiam protestą prokurorui“ išbraukti;

4) ketvirtojoje dalyje žodžius „ar protesto“ išbraukti;

5) penktojoje dalyje žodžius „ir atskirasis protestas“ išbraukti.

243. 473 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „atitinkamas finansų organas“ įrašyti žodžius „valstybinė mokesčių inspekcija“.

244. Iš 474 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar nutarimas“, o iš trečiosios dalies – žodžius „ar nutarime“.

245. 475 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „valstybiniu“ įrašyti žodį „žyminiu“, o trečiojoje dalyje žodžius „ir atskirasis protestas“ išbraukti.

246. 476 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžių „kasacinės arba priežiūrinės“ įrašyti žodžius „apeliacinės ir kasacinės“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „dėl kasacinio skundo ar protesto arba dėl priežiūrinio protesto“ įrašyti žodžius „apeliacine ar kasacine tvarka“, o žodžius „ar nutarimu“ išbraukti;

3) antrojoje dalyje žodžius „ar nutarime“ išbraukti;

4) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „Priežiūros“ įrašyti žodį „Kasacine“, o žodžius „dėl pajamų už darbą kolūkyje išieškojimo“, „ir racionalizacinį pasiūlymą“ išbraukti;

5) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžio „Kasacine“ įrašyti žodį „Apeliacine“.

247. Keturiasdešimt trečiąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

UŽSIENIO PILIEČIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ BEI ASMENŲ BE PILIETYBĖS CIVILINĖS PROCESINĖS TEISĖS. IEŠKINIAI UŽSIENIO VALSTYBĖMS, UŽSIENIO TEISMŲ TEISMINIAI PAVEDIMAI IR SPRENDIMAI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

477 straipsnis. Užsienio piliečių ir juridinių asmenų civilinės procesinės teisės

Užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomųjų apribojimų tų valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims, kuriose yra specialių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams ar juridiniams asmenims.

478 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės

Asmenys be pilietybės turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip Lietuvos Respublikos piliečiai.

478¹ straipsnis.   Civilinių bylų dėl ginčų, kuriuose dalyvauja užsienio piliečiai ar juridiniai asmenys, asmenys be pilietybės, taip pat dėl ginčų, kurių nors viena iš šalių gyvena užsienyje, teismingumas Lietuvos Respublikos teismams

Civilinių bylų dėl ginčų, kuriuose dalyvauja užsienio piliečiai ar juridiniai asmenys, asmenys be pilietybės, taip pat dėl ginčų, kurių nors viena iš šalių gyvena užsienyje, teismingumas nustatomas vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis teismingumo taisyklėmis.

479 straipsnis. Ieškiniai užsienio valstybėms. Diplomatinis imunitetas

Pareikšti ieškinį užsienio valstybei, užtikrinti ieškinį ir nukreipti išieškojimą į užsienio valstybės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, gali būti leidžiama tiktai kompetentingų atitinkamos užsienio valstybės institucijų sutikimu.

Užsienio diplomatai ir kiti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, naudojasi imunitetu nuo civilinės jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai jie tampa civilinių teisinių santykių subjektais kaip privatūs asmenys.

480 straipsnis.     Užsienio teismų pavedimų vykdymas ir Lietuvos Respublikos teismų kreipimasis su pavedimais į užsienio teismus

Lietuvos Respublikos teismai vykdo nustatyta tvarka jiems perduotus užsienio teismų pavedimus atlikti atskirus procesinius veiksmus (šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas, šalių ir liudytojų apklausa, ekspertizės padarymas bei vietos apžiūra ir kt.), išskyrus, kai pavedimo vykdymas:

1) prieštarautų Lietuvos Respublikos visuomenės interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintai viešajai tvarkai);

2) nepriklauso teismo kompetencijai.

Užsienio teismų pavedimai atlikti atskirus procesinius veiksmus vykdomi remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į užsienio teismus su pavedimais atlikti atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos teismų susižinojimo su užsienio teismais tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys.

481 straipsnis.     Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas Lietuvos Respublikoje

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

482 straipsnis. Tarptautinės sutartys arba konvencijos

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba konvencija, prie kurios yra prisijungusi Lietuvos Respublika, nustato kitokias taisykles negu tos, kurios išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymuose, taikomos tarptautinės sutarties ar konvencijos taisyklės.“

248. Kodekso straipsniuose vietoj žodžių „pilietis“ įrašyti žodžius „asmuo“, o vietoj žodžių „liaudies teismas“ įrašyti žodžius „apylinkės teismas“.

II. Pakeisti ir papildyti Kodekso priedą Nr.1:

1. 1 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus valstybines įmones, įstaigas, organizacijas, taip pat įmones, kurių kapitalo dalies savininkė yra Lietuvos valstybė, gali perduoti bet kurį tarp jų kilusį ginčą trečiųjų teismui nagrinėti. Ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, trečiųjų teismo nenagrinėjami.“;

2. 4 straipsnį papildyti tokiu 5 punktu:

„5) asmenys, kurie šio kodekso numatytais atvejais negali būti atstovais pagal susitarimą teisme.“

3. 9 straipsnyje vietoj žodžio „Piliečiai“ įrašyti žodį „Asmenys“.

4. 11 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:

„4) jeigu viena iš šalių miršta ar juridinis asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas prieš išsprendžiant ginčą.“

5. 16 straipsnyje vietoj žodžių „liaudies teismui“ įrašyti žodžius „apylinkės teismui“, o 17 straipsnyje vietoj žodžių „liaudies teismo“ – žodžius „apylinkės teismo“.

6. Iš 19 straipsnio išbraukti žodžius „liaudies“, „ir protestas“, o iš 20 straipsnio – žodį „liaudies“.

III. Kodekso priedą Nr.2 išdėstyti taip:

„Priedas Nr.2

FIZINIŲ ASMENŲ TURTO, Į KURĮ NEGALI BŪTI NUKREIPTAS IŠIEŠKOJIMAS PAGAL VYKDOMUOSIUS DOKUMENTUS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą bei daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims:

1. Namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims:

1) drabužiai kiekvienam asmeniui:

vienas vasarinis ar rudeninis apsiaustas, vienas žieminis apsiaustas arba kailiniai, vienas vasarinis kostiumas (moterims – dvi vasarinės suknelės); vienas žieminis kostiumas (moterims – dvi žieminės suknelės); po vieną kepurę (skarelę) kiekvienam sezonui, moterims – dvi vasarinės skarelės ar skrybėlaitės ir viena šilta skara; kiti drabužiai ir kepurės, neturintys didesnės vertės;

2) avalynė, baltiniai, patalynė, virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus);

3) baldai – po vieną lovą ir kėdę arba taburetę kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta šeimai;

4) visi vaikų daiktai.

2. Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, – maisto produktai, kiek jų reikia skolininkui ir jo šeimai iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, viena karvė, o jei jos nėra – viena telyčia, kitais atvejais – maisto produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam skolininko darbo užmokesčiui, bet ne mažiau kaip 500 litų.

3. Kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną.

4. Asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės ir knygos, išskyrus tą atvejį, kada šiais įrankiais skolininkas naudojasi neteisėtam verslui.

5. Pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.“

IV. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Civilines bylas, kurias pradėjo nagrinėti apylinkių teismai, baigia jas nagrinėti, nors šiam įstatymui įsigaliojus tos bylos tapo teismingos apygardų teismams.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________