LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PROGRAMOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS PATVIRTINIMO

 

2003 m. birželio 10 d. Nr. ISAK-820

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Civilinės saugos mokymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 591 „Dėl civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 44-1407), 7 punktu:

1. Tvirtinu Civilinės saugos mokymo programą bendrojo lavinimo mokykloms (pridedama).

2. Laikau netekusia galios Civilinės saugos mokymo vidurinėse mokyklose programą, patvirtintą 1992 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojo.

3. Įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. rugsėjo 1 d.

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2003 m. birželio 10

d. įsakymu Nr. Isak-820

 

CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PROGRAMA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS

 

I. DALYKO PASKIRTIS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI

 

1. Šiuolaikinė Lietuvos visuomenės būklė, pagrindiniai jos raidos siekiai, Europos bei pasaulio kultūrinio, ūkinio, technologinio ir politinio gyvenimo tendencijos įpareigoja mokyklą ugdyti politiškai, ūkiškai ir techniškai raštingą asmenybę, turinčią brandžias vertybines nuostatas.

2. Civilinės saugos dalyko bendrojo lavinimo mokykloje paskirtis – rengti mokinius praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, įdiegiant pagrindinius savisaugos būdus ir priemones, kad būtų išsaugota gyvybė ir sveikata, apsaugota aplinka ir turtas, stiprinti jaunuomenės pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla, skatinti mokinių iniciatyvą civilinės saugos srityje.

3. Civilinės saugos mokymas (-is) atveria galimybę suvokti žmogaus įtaką gamtai, aplinkos įtaką žmonių bendruomenei, jų gyvenamajai vietai, taip pat verčia galvoti, kaip elgtis, apsaugant save ir aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio. Todėl šių problemų nagrinėjimas mokykloje turi padėti pasirengti ekstremalioms situacijoms, kartu susipažinti su civilinės saugos apsaugos priemonėmis ir būdais.

4. Civilinės saugos mokymo siekis yra:

4.1. padėti pažinti demokratinės visuomenės bei valstybės žmogaus ir piliečio teises ir pareigas civilinės saugos srityje;

4.2. puoselėti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas;

4.3. ugdyti pagarbą gyvybei ir atsakomybę už ją;

4.4. padėti suvokti gamtos darną ir įvairovę, jos pažeidžiamumą, atsakomybę už gamtą ir aplinką, ekologinių problemų aspektus ir jų sprendimo būdus;

4. 5. formuoti ir tobulinti savisaugos elementus, praktinius apsaugos priemonių naudojimo būdus;

4. 6. padėti įgyti žinių apie civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą;

4. 7. ugdyti gebėjimą rasti, priimti, apibendrinti ir interpretuoti informaciją;

4. 8. skatinti domėjimąsi ūkinės veiklos neigiamu poveikiu.

5. Mokydami jaunuomenę civilinės saugos, stipriname visuomenės parengtį ekstremalioms situacijoms Lietuvos Respublikoje.

 

II. DALYKO STRUKTŪRA IR RYŠIAI SU KITAIS DALYKAIS

 

6. Civilinės saugos mokymas yra bendrojo lavinimo Bendrųjų programų bei Žmogaus saugos ir savisaugos programos sudedamoji dalis.

7. Bendrajam civilinės saugos ugdymui skiriamos 6 valandos per metus.

8. Civilinė sauga bendrojo lavinimo mokykloje apima:

8. 1. aktyvų mokinių dalyvavimą praktinėse civilinės saugos priemonėse;

8. 2. teorinių civilinės saugos žinių įdiegimą.

9. Praktinės civilinės saugos priemonės – tai civilinės saugos pratybos, treniruotės, kiti mokyklos ir užmokykliniai civilinės saugos renginiai.

10. Pateikiamų teorinių žinių kiekis ir pobūdis priklauso nuo mokinių suvokimo, patirties ir gebėjimų galimybių.

11. Civilinės saugos mokymas suskirstytas į 4 pakopas.

12. Pirmoji – įvadinė, apima pradinės mokyklos klases (I–IV klasės). Tai „Civilinės saugos abėcėlė“, formuojanti elementarius pradinius įgūdžius dalyvauti, padedamiems mokytojo, praktinėse civilinės saugos priemonėse.

13. I–IV klasėse dalis civilinės saugos temų ar jų aspektų integruota Pasaulio pažinimo kurse „Aš ir pasaulis“. Planuojant civilinės saugos pamokas pradinėje mokykloje į tai reikėtų atsižvelgti.

14. Antroji – bendroji dalis (V–VII klasės). Rengia mokinį būti minimaliai kompetentingą civilinės saugos srityje, t. y. gebantį savarankiškai analizuoti ir vertinti galimus pavojaus šaltinius ir mokantį pasirinkti ar pasigaminti paprasčiausias apsaugos priemones, reikalingas ekstremalios situacijos metu. Aiškina asmens higienos ir sanitarinius reikalavimus bei su jais susijusius darbus įvairios taršos sąlygomis. Supažindina su civilinės saugos sistema, jos pagrindiniais uždaviniais.

15. Trečioji – pagrindinė dalis (VIII–X klasės). Rengia mokinį savarankiškai ir aktyviai dalyvauti civilinėje saugoje. Šiame etape, atsižvelgiant į mokinio mąstymo įgūdžius, daug dėmesio skiriama anksčiau įgytoms žinioms sisteminti ir apibendrinti. Plačiai ir nuodugniai analizuojamos galimos ekstremalios situacijos (šalyje, apskrityje, rajone, seniūnijoje), supažindinant su ūkinės ir kitos praktinės veiklos sritimis, kurios yra aktualios civilinės saugos požiūriu. Išsamiai studijuojami žmonių ir gyvenamosios aplinkos apsaugos būdai radioaktyviojo, biologinio ir cheminio užterštumo atvejais (evakuacija, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, specialusis švarinimas). Apžvelgiama civilinė sauga tarptautine plotme. Mokiniai supažindinami su teisės dokumentais, reglamentuojančiais civilinę saugą šalies viduje ir tarptautiniuose santykiuose. Šiame etape mokiniai išmoksta vis daugiau terminų ir sąvokų, vartojamų civilinės saugos sistemoje, susipažįsta su profesinės karjeros galimybėmis civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų srityje.

16. Aukštesnėse klasėse civilinė sauga tarpdalykiniais ryšiais susijusi su doriniu ugdymu, darbais ir buities kultūra. Ypač glaudus civilinės saugos ryšys su visuomenės ir gamtos mokslais, nes visi šie mokslai turi bendrą žmogaus saugos metmenį. Be to, civilinės saugos turinys integruoja įvairių mokslų žinias: chemiją, fiziką, biologiją, matematiką ir kt. Galima civilinės saugos ir kitų mokomųjų dalykų teminė integracija.

17. Ketvirtoji – apibendrinamoji/praktinė dalis (XI–XII klasėse). Mokinys savarankiškai dalyvauja civilinės saugos praktinėse priemonėse. Šiame etape daug dėmesio skiriama civilinės saugos treniruotėms/pratyboms, kurios rengiamos ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Vyresniųjų klasių mokiniai gali tapti puikiais jaunesniųjų klasių mokinių globėjais ar net racionalių sprendimų priėmėjais ekstremalių situacijų metu. Mokiniai supažindinami su išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis principais, su grėsmės poveikiu žmonių, ypač jaunesniųjų klasių mokinių, elgesiui bei su pilietinės gynybos pagrindais.

18. Norėdami suvokti, kaip dėstomi dalykai susiję su civilinės saugos problematika, visų minėtų dalykų mokytojai turėtų susipažinti su civilinės saugos kurso programa.

 

III. DIDAKTINĖS NUOSTATOS

 

19. Civilinės saugos mokymas remiasi bendraisiais ugdymo principais, tokiais kaip humanizmas, ekologizmas, sisteminiu požiūriu bei tarpdalykine integracija. Itin ugdomos dorinio ir pilietinio, dorinio ir ekologinio, dorinio ir sveikos gyvensenos bei kūno kultūros sąsajos.

20. Mokinių amžius, jų psichikos ypatybės, motyvacija, dėstomos medžiagos turinys ir jo sudėtingumas, mokymo principai nulemia ugdymo metodų pasirinkimą. Civilinės saugos mokymas turi remtis mokinių aktyvumu, praktine veikla, darbu su įvairia statistine medžiaga, teisės dokumentais, aplinkos stebėjimais, analize, palyginimais, savarankiškais grupiniais ar individualiais darbais. Šiai veiklai organizuoti būtina įteisinti mokomąsias ekskursijas, pratybas, treniruotes. Skatinti mokinius įtraukti į papildomojo ugdymo veiklą – dalyvauti civilinės saugos dienose, konkursuose, kitose už mokyklos ribų vykstančiose civilinės saugos pratybose ir treniruotėse. Mokslines sąvokas mokiniai įsimena ne mokydamiesi apibrėžimus, o skleisdami jų turinį ir taikydami jas praktiškai. Visi klausimai gvildenami remiantis pavyzdžiais (Lietuvos, pasaulio). Svarbu, kad mokiniai suprastų civilinės saugos vaidmenį ir gebėtų įgytas žinias panaudoti kasdieniame gyvenime ir būsimoje profesinėje veikloje.

21. Šalia tradicinių mokymo priemonių naudojama garso ir vaizdo medžiaga, mokslo darbai, teisiniai dokumentai (įstatymai, įsakymai, higienos normos). Dažniau rengiami praktiniai mokymai (susieti su mokyklos parengties ekstremalioms situacijoms planu), organizuojamos išvykos į aptariamus gamybinės ar kitokios veiklos objektus (gamyklą, laboratoriją, slėptuvę, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tarnybą ir pan.). Atsižvelgiant į aptariamos temos turinį, galėtų būti naudojami įvairūs darbo pamokose būdai: problemos suformulavimas, aptarimas, sprendimo būdų ieškojimas, diskusijos, apibendrinimai, pavaizdavimai. Svarbiausia, kad mokiniai mokytųsi mąstyti ir savarankiškai dirbti.

 

IV. PRADINĖS MOKYKLOS I–IV KLASĖS

 

(DALIS CIVILINĖS SAUGOS TEMŲ AR JŲ ASPEKTŲ PERTEIKIAMA INTEGRUOTAME KURSE

„PASAULIO PAŽINIMAS“)

 

22. Tikslai ir uždaviniai

Ugdyti gebėjimą stebėti, fiksuoti, ieškoti priežastinių ryšių tarp supančio pasaulio faktų ir reiškinių ir mokyti saugaus elgesio taisyklių ekstremalios situacijos metu.

23. Mokiniai turėtų:

23.1. suprasti ir analizuoti sudėtingas gyvenimo situacijas ir mokėti rasti išeitį iš ekstremalios padėties;

23.2. mokytis vengti nelaimingų atsitikimų;

23.3. mokėti valdyti savo emocijas ir žinoti saugaus elgesio taisykles išgirdus pavojaus signalą mokykloje ir gatvėje;

23.4. susipažinti su tarnybomis, teikiančiomis neatidėliotiną pagalbą nelaimės atveju.

24. Temos

24.1. Ekstremalios situacijos. Kas tai? Kaip elgtis joms įvykus?

24.2. Ugniagesių, policijos, greitosios pagalbos automobilių garsinių signalų reikšmė.

24.3. Civilinės saugos signalai. Kaip jie perduodami?

24.4. Moksleivių veiksmai išgirdus pavojaus signalą (gatvėje, mokykloje).

24.5. Paprasčiausios kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kaip jomis naudotis?

24.6. Operatyviosios tarnybos (01, 02, 03) ir jų teikiama pagalba.

 

V. PAGRINDINĖS MOKYKLOS V–VII KLASĖS

 

25. Tikslai ir uždaviniai

Plėtoti ir gilinti ekstremalių situacijų priežasčių analizę, rengti mokinį savarankiškai ir tikslingai dalyvauti praktinėse civilinės saugos priemonėse.

26. Mokiniai turėtų:

26.1. suvokti žmogaus veiklos (technologinės, gamybinės) daromą poveikį aplinkai, iš to kylančius pavojus, ugdytis ekologinę sąmonę;

26.2. susipažinti su Lietuvos ūkinės ir kitokios praktinės veiklos sritimis, kuriose naudojamos cheminės, radioaktyviosios ir kitos pavojingosios medžiagos;

26.3. suprasti apsaugos būdų ir priemonių įvairios taršos atveju pasirinkimo tikslus ir priežastis;

26.4. mokėti praktiškai pritaikyti turimas teorines civilinės saugos žinias;

26.5. susipažinti su asmens higienos ir sanitariniais reikalavimais maistui ir aplinkai;

26.6. ugdyti gebėjimą rasti, priimti, apibendrinti ir perduoti informaciją;

26.7. žinoti ir suprasti civilinės saugos tikslus ir uždavinius;

26.8. puoselėti solidarumą ir savitarpio pagalbą.

27. Temos

27.1. Ekstremalios situacijos, ekstremalių situacijų rūšys, ekstremalus įvykis.

27.2. Civilinės saugos signalai, jų perdavimo tvarka ir elgesys juos išgirdus (susieti su mokyklos parengties ekstremalioms situacijoms planu).

27.3. Elektromagnetinė spinduliuotė, radiacinis fonas.

27.4. Aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis.

27.5. Biologinė aplinkos tarša.

27.6. Pavojingųjų medžiagų atliekos.

27.7. Stichinės nelaimės.

27.8. Evakuacija, jos tikslai ir uždaviniai, organizavimas ir vykdymas.

27.9. Paprasčiausios kvėpavimo organų ir odos apsaugos priemonės (jų pasirinkimas ir gamyba).

27.10. Slėptuvės, gyvenamųjų patalpų, klasių, rūsių parengimas ir panaudojimas gyventojų apsaugai.

27.11. Maisto produktų apsauga įvairios taršos atvejais.

27.12. Civilinės saugos tikslai ir uždaviniai.

 

VI. VIII–X KLASĖS

 

28. Tikslai ir uždaviniai

Siekiama derinant anksčiau įgytas žinias ir patirtį su vis gausesnėmis ir sudėtingesnėmis žiniomis formuoti jaunuomenės pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistema ir ugdyti aktyvią nuostatą visur ir visada imtis atsakomybės.

29. Mokiniai turėtų:

29.1. žinoti svarbiausius Lietuvos, gyvenamosios aplinkos pavojingus objektus, mokėti įvertinti jų keliamą pavojų;

29.2. išmokti gyventojų ir gyvenamosios aplinkos apsaugos būdų, kurie taikomi įvykus cheminei, biologinei, radiacinei taršai;

29.3. mokėti atlikti darbus, susijusius su asmens higiena, maisto ir aplinkos sanitariniais reikalavimais (specialusis švarinimas);

29.4. suprasti žmogaus veiklos įtaką aplinkai ir pakeistos aplinkos grįžtamąjį poveikį žmogui;

29.5. mokėti veikti pagal mokyklos parengties ekstremalioms situacijos planą, jį analizuoti ir vertinti;

29.6. suvokti, kad vaikas, žmogus yra demokratijos veikėjas, turintis piliečio teises ir pareigas;

29.7. suprasti pagrindines valstybės gynybos nuostatas, krašto apsaugos sistemos dalies – civilinės saugos veikimo principus;

29.8. susipažinti su teisės dokumentais, reglamentuojančiais civilinę saugą šalies viduje ir tarptautiniuose santykiuose;

29.9. susipažinti su tarptautinėmis žmonių saugos institucijomis ir Lietuvos santykiu su jų veikla.

30. Temos

30.1. Pavojingosios medžiagos (naudojamos pramonėje ir žemės ūkyje, kovinės nuodingosios medžiagos), jų charakteristika ir poveikis.

30.2. Chemiškai pavojingi objektai.

30.3. Cheminis prognozavimas, pavojingomis nuodingųjų medžiagų koncentracijomis užterštos teritorijos zondavimas.

30.4. Asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės.

30.5. Atominių objektų radiacinės avarijos ir jų padariniai.

30.6. Ignalinos atominė elektrinė ir jos poveikis žmogui ir aplinkai. Jodo profilaktika.

30.7. Žmonių, apsaugos priemonių, technikos, gyvenamosios ir darbo aplinkos nukenksminimas įvairios taršos atvejais (specialusis švarinimas).

30.8. Ekologinė padėtis Lietuvoje, aplinkos stebėsena.

30.9. Moksleivių veiksmai pagal mokyklos parengties ekstremalioms situacijoms planą.

30.10. Mokyklos aplinkoje esantys pavojai, rizikos įvertinimas.

30.11. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, jos pajėgos, gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai.

30.12. Vadovavimas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai, ekstremalios situacijos valdymo organizavimas mokykloje.

30.13. Gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje.

30.14. Žmonių sauga tarptautinių organizacijų veikloje.

 

VII. VIDURINĖS MOKYKLOS XI–XII KLASĖS

 

31. Tikslai ir uždaviniai

Apibendrinti, jeigu reikia – pagilinti pagrindinėje mokykloje įgytas civilinės saugos žinias, suvokiant, kad išankstinis pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms padės lengviau išgyventi įvykus nelaimei ir sumažins jos padarinius. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti praktinių įgūdžių lavinimui, t. y. treniruotėms ir pratyboms.

32. Mokiniai turėtų:

32.1. mokėti veikti pagal mokyklos parengties ekstremalioms situacijoms planą;

32.2. įdiegti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis principus, nes noras išgyventi gali išgelbėti jų gyvybę;

32.3. susipažinti su grėsmės poveikiu žmonių elgesiui, baime ir panika bei jų pasireiškimo formomis, taip pat rasti atsakymą į klausimą „Ar daug žmonių gali nepasiduoti baimei ir suirutei?“;

32.4. susipažinti su pilietinės gynybos pagrindais. Tai kūrybinga gynyba, ji remiasi ne karine technika, o visuomenės institucijomis, galia žmonių, kurie net sunkiausių pavojų metu sugeba lemti šalies ateitį.

33. Temos

33.1. Mokinių veiksmai pagal mokyklos parengties ekstremalioms situacijoms planą (treniruotės ir pratybos, stovyklos, civilinės saugos dienos ir kt.).

33.2. Išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis principai.

33.3. Psichologinė-socialinė parama asmenims, patekusiems į ekstremalias situacijas.

33.4. Pilietinės gynybos pagrindai.

PASTABA. Atsižvelgiant į pavojaus ir rizikos įvertinimus mokyklai, temas galima plėsti ar net keisti, pamokų skaičių didinti. Iš viso civilinės saugos pamokų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 val. per metus.

______________