LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GRUODŽIO 24 D. NUTARIMO NR. 1656 „DĖL NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2005 m. gegužės 17 d. Nr. 544

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930):

1. Papildyti šiuo 7.4 punktu:

7.4. įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų.“.

2. Išdėstyti 8 punktą taip:

8. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, jeigu atitinka visas šias sąlygas:

8.1. šaukimo į privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dieną nebuvo valstybės tarnautojais arba nedirbo pagal darbo sutartį, arba tarnybos laikotarpiu likviduotas jų darbdavys;

8.2. įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius po paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.“.

3. Išdėstyti 47 punktą taip:

47. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu bedarbis dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį.“.

4. Papildyti šiuo IX1 skyriumi:

 

IX1. NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO PRATĘSIMAS

 

511. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą.

512. Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo buvo nedarbingas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

513. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šių Nuostatų 512 punkte nurodytu atveju nepratęsiamas, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad asmuo:

513.1. tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

513.2. susižalojo sveikatą arba apsimetė sergąs;

513.3. tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

514. Moterims, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusioms laikinai nedarbingoms dėl nėštumo ir gimdymo, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama laikotarpiui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatytą motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmę.

515. Pagrindas šių Nuostatų 512 ir 514 punktuose nurodytiems bedarbiams pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas bedarbiui pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68 (Žin., 2001, Nr. 48-1687; 2002, Nr. 62-2522). Nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sergančiam šeimos nariui slaugyti, nėra pagrindas pratęsti bedarbiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimą.

516. Per 3 darbo dienas nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo bedarbis privalo informuoti teritorinę darbo biržą apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas nedarbingumo laikotarpį. Jeigu bedarbiui nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, per 5 darbo dienas po to, kai pasibaigia 30 kalendorinių dienų laikotarpis, jis turi pateikti teritorinei darbo biržai nedarbingumo pažymėjimo kopiją.

517. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šių Nuostatų 512 ir 514 punktuose nurodytiems bedarbiams pratęsiamas nuo paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio pasibaigimo dienos teritorinės darbo biržos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pasibaigimo. Jeigu bedarbio nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiui, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas pateikus nedarbingumo pažymėjimą.

518. Nepateikus teritorinei darbo biržai nedarbingumo pažymėjimo per 7 kalendorines dienas nuo jo pasibaigimo dienos, o nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo – per 7 kalendorines dienas nuo jo išdavimo dienos, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nepratęsiamas.“.

5. Papildyti šiais 60, 61, 62, 63, 64 ir 65 punktais:

60. Įstatymo 12 straipsnyje nurodytu atveju, kai nedarbo draudimo išmoka nebuvo skirta dėl Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų priežasčių arba jos mokėjimas buvo nutrauktas dėl 11 straipsnyje nurodytų priežasčių, nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo neskirti nedarbo draudimo išmokos arba ją nutraukti dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Nurodytuoju 12 mėnesių laikotarpiu bedarbiui neskiriama nedarbo draudimo išmoka, neatsižvelgiant į jo registraciją darbo biržoje.

Teisė į nedarbo draudimo išmoką nustatoma nuo kitos dienos po to, kai pasibaigia 12 mėnesių laikotarpis, Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Bedarbio nedarbo draudimo stažas ir draudžiamosios pajamos apskaičiuojami šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

61. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose iki 2005 m. sausio 1 d., kuriems pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą nebuvo paskirta bedarbio pašalpa, nedarbo draudimo išmoka skiriama, jeigu jie 2005 m. sausio 1 d. atitinka Įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

62. Bedarbiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą bedarbio pašalpa nebuvo paskirta arba jos mokėjimas buvo nutrauktas dėl to, kad bedarbis atsisakė siūlomo darbo, ar kitų priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme, nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta taikant Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jeigu 12 mėnesių laikotarpis baigiasi po 2005 m. sausio 1 dienos.

63. Bedarbiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą bedarbio pašalpos mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad jie teritorinės darbo biržos siuntimu teisės aktų nustatyta tvarka įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį, į viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus ar gavo verslo liudijimą, ir šie darbai tęsiasi po 2005 m. sausio 1 d., nuo tos dienos, kurią išnyko priežastis, dėl kurios bedarbio pašalpos mokėjimas buvo sustabdytas, mokama Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka.

64. Bedarbiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą bedarbio pašalpos mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad jie teritorinės darbo biržos siuntimu mokosi ir gauna iš Užimtumo fondo bedarbio mokymo pašalpą, ir kurių mokymosi laikotarpis tęsiasi po 2005 m. sausio 1 d., nuo 2005 m. sausio 1 d. likusį mokymosi laikotarpį mokama Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka.

65. Bedarbiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą bedarbio pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas dėl to, kad jie įsidarbino, ir nebuvo atnaujintas, atnaujinamas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas taikant Įstatymo 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas, jeigu jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje per 6 mėnesius nuo bedarbio pašalpos nutraukimo dienos ir šis laikotarpis baigiasi po 2005 m. sausio 1 dienos.“.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ