LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĖS 2012 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2012 m. birželio 19 d. Nr. A1-289
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 19 straipsniu:
1. T v i r t i n u Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2012 m. programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1-289
(Europos Sąjungos vėliava)
EUROPOS SĄJUNGA
Europos fondas trečiųjų
šalių piliečių integracijai
EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI
METINĖ 2012 M. PROGRAMA
| VALSTYBĖ NARĖ Lietuva FONDAS Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) ATSAKINGA INSTITUCIJA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11 LT-03610 Vilnius, Lietuva PROGRAMOS METAI 2012 m. |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 (Žin., 2010, Nr. 78-4045) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus įgyvendinamos atsižvelgiant į šias taisykles, EIF daugiametę programą (2007–2013 m.), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610), 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) bei Europos Komisijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimą 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69) (toliau – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą 2009/534/EB, 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimą 2011/151/ES.
Projektų vertinimo ir atrankos procese dalyvauja atsakinga ir įgaliota institucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-219 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 68-3423) įgaliotos institucijos funkcijas atlieka Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyrius. EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Šis komitetas vertina įgaliotos institucijos siūlomus finansuoti projektus ir teikia rekomendacijas atsakingai institucijai dėl galutinio finansuotinų projektų sąrašo. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EIF finansavimui gauti. Šie procesai organizuojami vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo interesų konflikto. Atlikdama projektų atrankos procedūras, atsakinga institucija veikia kaip paramą skiriančioji įstaiga.
Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija rengia ir derina gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukcijas ir kitą kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Minėta dokumentacija tvirtinama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas, kai Europos Komisija informuoja valstybę narę, ar metinė programa gali būti patvirtinta, kaip tai nustatyta Tarybos sprendimo 2007/435/EB 19 straipsnio 4 dalyje.
Projektų atrankos planas
| Gairių pareiškėjams patvirtinimas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas |
2012 m. II ketvirtis |
| Gautų paraiškų vertinimas |
2012 m. III ketvirtis |
| Sprendimas dėl paramos skyrimo ir paramos sutarčių pasirašymas |
2012 m. IV ketvirtis |
| Projektų įgyvendinimas |
2012 m. IV ketvirtis– 2014 m. birželio mėn. |
Įgaliota institucija taip pat skelbia kvietimus teikti paraiškas, priima ir registruoja gautas paraiškas, jas sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:
– administracinės atitikties vertinimas;
– tinkamumo vertinimas;
– projektų naudos ir kokybės vertinimas.
Administracinės atitikties ir tinkamumo, projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka įgaliota institucija pagal atitinkamus teisės aktus. Projektų atranka vyksta atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB 13 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams įgaliota institucija rengia vertinimo ataskaitą pagal įgaliotos institucijos parengtą projektų tikrinimo ir vertinimo vidaus tvarką ir Atrankos taisykles. Įvertinusi paraiškas ir projektus, įgaliota institucija parengia projektų vertinimo ataskaitą ir pateikia atsakingai institucijai. Atsakinga institucija pateikia vertinimo ataskaitą Projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris teikia atsakingai institucijai tvirtinti galutinį rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Atsakinga institucija informaciją apie priimtą sprendimą perduoda įgaliotai institucijai, kuri savo ruožtu apie tai informuoja pareiškėjus. Informacija apie priimtus sprendimus dėl paramos projektams skyrimo skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir svetainėje www.epf-eif.lt.
Paramos teikimo sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija. Paramos teikimo sutartis pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašius sutartis projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą (tikrina projektų vykdytojų teikiamas ataskaitas, atlieka patikras vietose ir pan.). Atsakinga institucija ir Projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EIF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.
2. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
Europos Komisija nustatė strateginius EIF 2012–2013 metų programų tikslus:
1. Skatinti trečiųjų šalių piliečių ir priimančios visuomenės aktyvų dalyvavimą integracijos procese (Prioritetas 1).
Šio Europos Komisijos EIF 2012 metų programai nustatyto tikslo bus siekiama 2.1.2 punkte nurodyto veiksmo „Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas“ veiklomis. Esama padėtis aprašyta 2.1.2.1 punkte.
2. Didinti integracijos priemonių, skirtų pažeidžiamų grupių (moterų, jaunimo ir vaikų, vyresnių asmenų, kt.) specialiems poreikiams, veiksmingumą.
Dėl sąlyginai nedidelės Lietuvoje gyvenančių pažeidžiamoms grupėms priskirtinų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus įgyvendintų projektų, kurie būtų orientuoti į pažeidžiamas grupes, skaičius buvo nedidelis – įgyvendinti 2 projektai, kuriais didinamas integracijos priemonių, skirtų pažeidžiamų grupių specialiems poreikiams, efektyvumas. Atsižvelgiant į ribotą finansinių išteklių skaičių ir siekiant koncentruoti lėšas ten, kur jų poreikis yra didžiausias, 2012 ir 2013 m. programose komponentas, atitinkantis šį strateginį tikslą, nepasirinktas.
3. Skatinti daugialygmenį bendradarbiavimą tarp skirtingų valdžios lygių įtraukiant į integracijos strategijų kūrimą bei skatinant vietines iniciatyvas ir iniciatyvas iš apačios į viršų.
Šio Europos Komisijos EIF 2012 metų programai nustatyto tikslo bus siekiama 2.3 punkte nurodyto prioriteto „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“ veiklomis. Esama padėtis aprašyta 2.3.1.1 punkte.
4. Taikyti priemones prieš išvykimą kaip integracijos pastiprinimą.
Lietuvoje tokios veiklos pagal EIF programą neįgyvendinamos.
2.1. Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“
Šio prioriteto veiksmai pirmiausiai orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotam laikui, integracijos poreikis nėra toks pat, kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Be to, padedant trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje būtina ugdyti mūsų visuomenės sąmoningumą ir supratimą, įtraukiant visuomenės narius į tam tikrus trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti skirtus veiksmus. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai, įgyvendinami šiais veiksmais:
2.1.1. 1 VEIKSMAS. Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams
2.1.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šis veiksmas skirtas stiprinti viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų gebėjimus teikiant paslaugas ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir suteikiant žinių, gebėjimų ir įgūdžių trečiųjų šalių piliečiams gerinant jų integraciją Lietuvoje.
Šį veiksmą sudaro 3 komponentai:
1 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas
Sėkminga integracija yra neatsiejama nuo pakankamo integracijai reikalingų žinių ir įgūdžių turėjimo. Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei gilinti savo žinias apie Lietuvą, yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Tokiuose mokymuose svarbu pabrėžti visai Europai tokias bendras vertybes, kaip nediskriminavimas, lygybė, pagarba prigimtinėms ir pilietinėms teisėms. Pilietinio supažindinimo kursuose turėtų būti pristatomos trečiųjų šalių piliečių teisės, susijusios su įsidarbinimo, švietimo, sveikatos paslaugomis ir pan. Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl kuriant įvadines programas ir veiklą būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų asmenų ir žmonių su negalia, poreikius. Kursai galėtų būti organizuojami atsižvelgiant į specifinius atitinkamos grupės poreikius ir trečiųjų šalių piliečių tam tikrų žinių lygį. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos mokymą, pilietinį orientavimą;
– rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines aplinkybes;
– rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms);
– rengiamos ir vykdomos lanksčios įvadinės programos, siekiant sudaryti galimybes jose dalyvauti ir dirbantiems, besimokantiems asmenims.
2 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas
Integracija yra svarbi ekonominės migracijos politikos dalis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių integracijai. Darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvos darbo rinkoje pasitelkiami tuose ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose trūksta vietinės ir kitų ES valstybių narių darbo jėgos. Dažniausiai šiuose sektoriuose dirba aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių. Siekiant sudaryti palankias sąlygas šių asmenų integracijai, svarbu mokyti lietuvių kalbos, stiprinti žinias apie Lietuvą ir pan. atsižvelgiant į migrantų poreikius skirtingais jų integracijos etapais. Užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kurie atlieka aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi atitikti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose – turėti aukštą profesinę kvalifikaciją ir gauti ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytą darbo užmokestį. Kvalifikuoti darbuotojai turi turėti pažymėjimus, patvirtinančius atitinkamą profesinę kvalifikaciją, darbo patirtis yra privalumas. Prioritetas turėtų būti teikiamas projektams, kurie nukreipti į aukštą kvalifikaciją turinčių trečiųjų šalių piliečių integraciją. Siekiant įtraukti juos į EIF remiamą veiklą, būtina siekti, kad šios programos ir veikla būtų kuo lankstesni, t. y. būtų prieinami ir suderinami su šių asmenų darbu. Atsižvelgiant į tai, į programas ir veiklą turėtų būti įtraukiamos ne tik kompetentingos institucijos ir organizacijos, bet ir aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų darbuotojų darbdaviai.
Šiuo komponentu siekiama pagerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius, taip pat gerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygas. Šio komponento rezultatas – pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą bei sustiprinti integracijai reikalingi įgūdžiai, taip pat pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygos.
Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiamos ir įgyvendinamos įvadinės lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimo programos, skirtos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams;
– rengiamos ir įgyvendinamos kultūrų įvairovės programos darbovietėse (pvz., darbovietėse diegiami su kultūriniais skirtumais susiję pokyčiai, mentorių programos ir pan.);
– gerinamos kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygos.
3 komponentas. Programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas.
Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų, nepatiriant diskriminacijos, tačiau dažnai trečiųjų šalių piliečiai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar tiesiog nežinojimo, kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai turi būti stiprinamas paslaugas teikiančių asmenų gebėjimas palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir didinamas integracijai būtinos specifinės informacijos bei efektyvių konsultacijų prieinamumas trečiųjų šalių piliečiams. Siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, pagalba ar tikslinės paslaugos galėtų būti teikiama nevyriausybinėse organizacijose, įskaitant pačių imigrantų asociacijas, taip pat įvairiose patariamosiose ar tarpininkavimo tarnybose arba centruose, kurie teiktų įvairiapusę informaciją ir specifines konsultacijas ar paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. Šis komponentas įgyvendina specifinius prioritetus 1 ir 5, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas įgyvendinant integracijos priemones ir jomis naudojantis. Be to, šiuo komponentu skatinamas lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimas paslaugų teikimo srityje.
Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– įgyvendinamos programos ir veiklos, skirtos teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas Lietuvoje arba teikti tikslines paslaugas, patenkinant specifinius imigrantų poreikius;
– užtikrinama informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų veikla.
2.1.1.2. Galimi paramos gavėjai
Galutiniais paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys arba tarptautinės organizacijos ar jų padaliniai (atstovybės, filialai, biurai ir kt.), teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo su tikslinės grupės atstovais patirties arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus.
2.1.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Netaikoma. Atsakinga institucija nebus galutinis paramos gavėjas.
1 komponentas
Atsižvelgiant į komponento tikslą, naudojami šie vertinimo rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
5 |
Įgyvendinti projektai |
| Naujų sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
2 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos įvadinės programos trečiųjų šalių piliečiams |
| Suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys |
Rezultatas |
4 |
Suteiktos lietuvių kalbos, pilietino orientavimo žinios, t. t. |
| Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius |
Rezultatas |
200 |
Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktos lietuvių kalbos, pilietino orientavimo žinios ir t. t. |
2 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų ir programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 2 |
Įgyvendinti projektai |
| Įvadinių programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius |
Rezultatas |
2 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos įvadinės programos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams |
| Dalyvavusių aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 50 |
Aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktos lietuvių kalbos, pilietino orientavimo žinios, ir t. t. |
| Aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių nustatyti specialūs poreikiai |
Rezultatas |
taip / ne |
Nustatyti specialūs aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių poreikiai |
3 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų sukurti geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams pasinaudoti viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Programų ir veiklos, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai |
Rezultatas |
2 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos įvadinės programos, veiklos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams |
| Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 10 |
Trečiųjų šalių piliečiams suteiktos konsultacijos ar tikslinės paslaugos |
| Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 15 |
Trečiųjų šalių piliečiai, gavę atitinkamas konsultacijas |
| Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos kiekis ir tipas |
Rezultatas |
mažiausiai 1 |
Parengti leidiniai bei kita informacinė medžiaga |
2.1.1.5. Informuotumas apie ES finansinę paramą
ES finansavimo matomumas užtikrinamas, vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti būsimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija parengė Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų Lietuvoje paramą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-105 (Žin., 2011, Nr. 25-1225).
Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis – EIF programos lygmeniu ir EIF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Vadovaudamasi Komisijos sprendimo 2008/457/EB 33 straipsnio 2 dalies a punktu, atsakinga institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EIF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, komponentus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Informacija viešai skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir interneto svetainėje www.epf-eif.lt.
Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir projektų vykdytojai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Projektų vykdytojai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.
2.1.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
EIF programos remiami veiksmai papildo Europos pabėgėlių fondo programos (toliau – EPF) ir Europos socialinio fondo (toliau – ESF) įgyvendinamus veiksmus. Atsižvelgiant į šių ir kitų ES instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus EIF programos Lietuvoje projektai atrenkami, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Atsakinga institucija ir įgaliota institucija siekia užtikrinti, kad EIF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruoja kitų ES fondų finansuojamas programas ir priemones, tarp jų EPF ir ESF, todėl bendradarbiavimas nėra sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis (Projektų atrankos ir priežiūros komitetu, kuris sudarytas iš kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovų), užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, įtraukiant į gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EIF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal kitas ES ir nacionalines programas ir pan.
Informacija skelbiama interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“).
2.1.1.7. Finansinė informacija
| ES (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis (e=a/d) |
| 582 093,12 |
194 031,04 |
0 |
776 124,16 |
75 % |
Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas
Iš viso įgyvendinta/įgyvendinama 12 EIF projektų, skirtų aktyviems trečiųjų šalių piliečių ir priimančios visuomenės ryšiams palaikyti, sukurti: pagal 2007 m. programą – 3 projektai, pagal 2008 m. – 2 projektai, pagal 2009 m. – 4 projektai, pagal 2010 m. – 3 projektai. Pagrindiniai rezultatai: surengti renginiai Lietuvos visuomenei, surengti seminarai, skatinantys tarpkultūrinę įvairovę ir toleranciją, transliuotos TV laidos, skatinančios Lietuvos visuomenėje pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, stiprinant gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės. Suorganizuoti forumai, parengti straipsniai, skirti efektyviomis priemonėmis supažindinti Lietuvos visuomenę su trečiųjų šalių piliečių kultūra, suteikti informacijos apie jų imigravimo priežastis, atskleisti jų gyvenimo ypatumus ir poreikius; sudaryti sąlygas Lietuvos visuomenės nariams savo noru įvairiais būdais profesionaliai padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje. Taip pat sukurta ir pagaminta vaizdo medžiaga, skatinanti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir visuomenės tolerancijos stiprinimą. Sukurti ir viešai pristatyti trumpametražiai filmai ir pan.
Aktyvus imigrantų ir priimančios visuomenės narių bendravimas yra viena iš pagrindinių integracijos skatinimo priemonių. Tyrimai patvirtina, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų buvimą Lietuvoje, todėl svarbu didinti Lietuvos visuomenės informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant juos į atitinkamas programas bei veiklas. Dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, kartu – ir integraciją. Siekiant didinti pritarimą integracijai, kartu su kitomis projektų veiklomis taip pat galėtų būti vykdomos Lietuvos visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijos. Tokios kampanijos ypatingai būtų svarbios žiniasklaidoje, kadangi ji formuoja visuomenės požiūrį į daugelį procesų. Šis komponentas įgyvendina specifinius prioritetus 1, 4 ir 5, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas sprendžiant galimus konfliktus, sukeltus kultūrinių ir religinių skirtumų. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– įgyvendinamos programos ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam dialogui;
– skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje;
– ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.);
– mažinami išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais.
2.1.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.1.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimams prisitaikyti prie įvairovės, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Programų ir veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos įvadinės programos, veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius |
| Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Suorganizuotos sąmoningumo ugdymo kampanijos |
| Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Žiniasklaidos atstovai, dalyvavę projekto veiklose |
| Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, kiekis bei tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 2 |
Sukurti produktai ir parengta medžiaga, skatinanti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą |
| Įkurtų kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įkurti kiti mechanizmai, skirti palaikyti konstruktyvų dialogą |
2.1.2.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.1.2.7. Finansinė informacija
| ES (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis (e=a/d) |
| 45 000,00 |
15 000,00 |
0 |
60 000,00 |
75 % |
2.2. Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti
Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas
Trečiųjų šalių piliečių integracija yra dinamiškas procesas, kuriam svarbios kompetencija ir praktika. Teigiamą poveikį integracijos vystymui daro nuolatinis politikos krypčių ir priemonių lyginimas bei kontrolė. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, lemiamas vaidmuo tenka aiškiai apibrėžtoms vertinimo priemonėms. Įvairūs tyrimai, studijos, vertinimo metodikos, rodikliai ir kitos panašios priemonės, skirtos stebėti ir vertinti integracijos proceso pažangą, turėtų būti skatinamos visais integracijos valdymo lygiais. Prioritetas įgyvendinamas šiuo veiksmu:
2.2.1. 3 VEIKSMAS. Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas
2.2.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šio veiksmo tikslas yra įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas, skirtas stebėti ir vertinti integracijos proceso pažangą.
Šį veiksmą sudaro vienas komponentas:
Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas.
Siekiant pagerinti integracijos procesą, pirmiausia reikia nustatyti įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius integracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių, taip pat moterų, jaunimo, vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų reikmėms. Siekiant šio tikslo, galėtų būti vykdomi tyrimai imigrantų bendruomenėse, skirti išsiaiškinti, kokiu būdu geriausia patenkinti šių asmenų poreikius, taip pat galėtų būti kuriami ir tobulinami įvairūs rodikliai ir vertinimo metodologijos, skirti įvertinti įvadinių programų bei integracijos politikos apskritai tinkamumą ir pritaikomumą specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms, ir pan. Šiuo komponentu įgyvendinami specifiniai prioritetai 1 ir 2, nes įvairios trečiųjų šalių piliečių kategorijos dalyvaus tyrimuose ir kitose veiklose.
Šiuo komponentu siekiama pagerinti žinias apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos srityje, integracijos politikos priemonių stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat apie šių priemonių atitiktį specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikiams. Šio komponento rezultatas – pagerintos žinios apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos srityje, integracijos politikos priemonių stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat ar šios priemonės atitinka specifinius trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius.
Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų kurti ir tobulinti metodikas bei sistemas, skirtas rinkti įvairių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius, įvertinti jų integravimosi lygmenis;
– skatintų sukurti duomenų bazę, leidžiančią analizuoti duomenis ir jų prieinamumą kompetentingoms institucijoms ir organizacijoms (pvz., duomenų bazės apie Lietuvos Respublikoje leidimus dirbti gavusius ir (ar) turinčius trečiųjų šalių piliečius sukūrimas, tobulinimas ir naudojimas, siekiant įvertinti minėtų asmenų integravimosi lygį ir jų poreikius integracijos srityje);
– skatintų sukurti mechanizmą, kuris padėtų rengti rekomendacijas atsižvelgiant į sukauptus duomenis.
2.2.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.2.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Sukurtų vertinimo sistemų, metodikų, rodiklių, duomenų bazių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Sukurtos vertinimo sistemos, metodikos, rodikliai, duomenų bazės, atlikti tyrimai |
| Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Parengtos ataskaitos ir rekomendacijos |
| Įvertinimo procese dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 100 |
Trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į įvertinimo procesą |
| Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys |
Rezultatas |
taip / ne |
Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys |
| Pateiktos rekomendacijos dėl priėmimo procedūrų ir programų |
Rezultatas |
taip / ne |
Pateiktos rekomendacijos dėl priėmimo procedūrų ir programų |
2.2.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.3. Veiksmai 3 prioritetui įgyvendinti
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vieningos trečiųjų šalių piliečių integravimo politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu ugdyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių tarpkultūrinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Gebėjimų stiprinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas turėtų būti vykdomas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, apimant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešąsias ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų ir pan.
Iš viso pagal 3 prioritetą įgyvendinta ar įgyvendinama 9 EIF projektai: pagal 2007 m. programą – 3 projektai, pagal 2008 m. – 2 projektai, pagal 2009 m. – 2 projektai, pagal 2010 m. – 2 projektai. Pagrindiniai rezultatai: darbuotojų, dirbančių su trečiųjų šalių piliečiais, tarpkultūrinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimas pagal įvairius mokymo modulius ir programas, suorganizuoti forumai, konferencijos, apskritų stalų diskusijos siekiant pagerinti integracijos politikos priemonių kokybę ir koordinavimą bei bendradarbiavimą įvairiuose valdžios lygmenyse, sukurti regioniniai socialinės partnerystės tinklai ir pan.
Prioritetas bus įgyvendinamas šiuo veiksmu:
2.3.1. 4 VEIKSMAS. Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų
2.3.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šio veiksmo tikslas yra stiprinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų asmenų, dirbančių srityse, susijusiose su EIF gebėjimus ir įvairovės valdymą, taip pat kurti ir tobulinti sistemas, skirtas atsakingoms institucijoms bei kitoms suinteresuotoms šalims bendradarbiauti, veiksmams koordinuoti ir santykiams palaikyti.
Šį veiksmą sudaro 2 komponentai:
1 komponentas. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais
Tarpkultūrinis bei tarpreliginis mokymas yra labai svarbus politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypač aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą, informacijos teikimą, švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius bei įvairovės valdymo mokymus svarbu akcentuoti specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų, poreikius. Šiuo komponentu įgyvendinami specifiniai prioritetai 2, 4 ir 5, nes kompetentingi visuomenės nariai stiprins savo tarpkultūrinę kompetenciją ir žinias apie specifines trečiųjų šalių piliečių grupes. Komponentas galėtų būti įgyvendintas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;
– organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis.
2 komponentas. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas
Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę būtina skatinti kompetentingų institucijų, organizacijų ir pan. bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp įvairių valdžios institucijų ir skirtinguose valdžios sektoriuose, bet taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius ir trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje. Taip pat įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti įgyvendinti, stebėti ir įvertinti vykdomą integracijos politiką, ir kiti panašūs mechanizmai. Vietos lygmeniu galėtų būti kuriami bendradarbiavimo ir koordinavimo tinklai, kuriuose dalyvautų vietos valdžios, socialinių partnerių, švietimo įstaigų, imigrantų ar panašių nevyriausybinių bei religinių organizacijų, paslaugų teikėjų ir kitų susijusių šalių atstovai. Tokių vietinių tinklų kūrimas žymiai prisidėtų prie veiksmingesnio integracijos politikos ir jos vykdomų priemonių koordinavimo vietos lygmeniu. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones;
– steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas.
2.3.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.3.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
1 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti politikos kūrėjų, valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų gebėjimus, skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Suorganizuotų mokymo kursų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
4 |
Suorganizuoti mokymo kursai |
| Mokymų dalyvių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 40 |
Dalyviai, lankę mokymus |
| Parengtų mokymo programų, informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai |
Rezultatas |
2 |
Parengtos mokymo programos, informacija |
2 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą integracijos politikos srityje, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Įkurtos ar patobulintos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašūs mechanizmai |
| Dalyvių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 3 |
Dalyviai, dalyvavę veiklose |
| Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 1 |
Suorganizuoti susitikimai ir (ar) suteiktos konsultacijos |
| Parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai ir pan. |
Rezultatas |
1 |
Parengta informacija ir medžiaga |
2.3.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.3.1.7. Finansinė informacija
| ES (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis (e=a/d) |
| 93 422,40 |
31 140,80 |
0 |
124 563,20 |
75 % |
3. TECHNINĖ PAGALBA
3.1. Techninės pagalbos tikslas:
3.1.1. Pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti EIF 2012 metų programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms (atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito) pasinaudoti reikalingomis paslaugomis. Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 procentų, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama.
3.1.2. Pagal 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimą Nr. 2011/151/ES techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojama:
3.1.2.1. išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuomą, komandiruočių išlaidas ES ir nacionaliniu lygiu, atsargas ir pan.);
3.1.2.5. išlaidos, skirtos EIF valdymui, stebėsenai ir vertinimui reikalingoms kompiuterinėms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;
3.1.2.6. išlaidos, susijusios su projektų atrankos ir priežiūros komitetų ir darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);
4. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Metinė programa – finansinio plano projektas |
||||||||
| 1 lentelė – apžvalga |
||||||||
| Valstybė narė – Lietuva |
||||||||
| Metinė programa – 2012 m. programa |
||||||||
| Fondas – Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
||||||||
| (visos sumos nurodomos eurais) |
Prioriteto Nr. |
Konkretaus prioriteto Nr. |
ES įnašas |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis, procentais |
Bendros sumos dalis, procentais |
| a |
b |
c |
d=a+b+c |
e=a/d |
(d/iš viso d) |
|||
| 1 VEIKSMAS Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 1, 5 |
582 093,12 |
194 031,04 |
0 |
776 124,16 |
75 |
68,98 |
| 2 VEIKSMAS Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 1, 4, 5 |
45 000,00 |
15 000,00 |
0 |
60 000,00 |
75 |
5,33 |
| 3 VEIKSMAS Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas |
Prioritetas Nr. 2 |
Specifinis prioritetas Nr. 1,2 |
75 000,00 |
25 000,00 |
0 |
100 000,00 |
75 |
8,89 |
| 4 VEIKSMAS Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų |
Prioritetas Nr. 3 |
Specifinis prioritetas Nr. 2, 4, 5 |
93 422,40 |
31 140,80 |
0 |
124 563,20 |
75 |
11,07 |
| Techninė pagalba |
|
|
64 396,48 |
|
0 |
64 396,48 |
100 |
5,72 |
| Kiti veiksmai (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO (3) |
|
|
859 912,00 |
265 171,84 |
0 |
1 125 083,84 |
76,43 |
100 |
(1) jei taikoma,
(2) jei taikoma,
(3) asignavimų sumos veiksmams gali būti perskirstomos atsižvelgiant į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus (nepakeičiant ES įnašo ir valstybės asignavimų galutinės skiriamos asignavimų sumos bei jų santykio).
Projektų išlaidų tinkamumo pradžia: 2012 m. sausio 1 d.
Projektų išlaidų tinkamumo pabaiga: 2014 m. birželio 30 d.
Techninės pagalbos išlaidų tinkamumo pradžia: 2012 m. sausio mėn.
Techninės pagalbos išlaidų tinkamumo pabaiga: 2015 m. kovo mėn.