LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2008 m. kovo 20 d. Nr. 267
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas
Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila
______________
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 267
XVII. UŽSIENIO POLITIKA
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMAS
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2007 METŲ ATASKAITA
MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS
Prabėgo dar vieneri keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo metai. Jie buvo labai aktyvūs ir darbingi. Tai nebuvo lengvi metai, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikėjo spręsti įsisenėjusias problemas ir priimti sprendimus, turėsiančius įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Visų skaudžių problemų išspręsti nespėta, kai kurių sprendimas persikėlė į 2008 metus (pvz., saugaus eismo užtikrinimas, savavališkų statybų sustabdymas). Tačiau nuveikta nemaža prasmingų darbų ir pasiekta gerų rezultatų.
2007-ieji į šalies istoriją įeina kaip apsisprendimo išlikti branduoline valstybe metai. Šis apsisprendimas ne tik įtvirtintas 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje: sukurtos realios teisinės ir organizacinės priemonės, išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybei iškilo atsakingas uždavinys suformuoti nacionalinio investuotojo bendrovę ir užtikrinti efektyvią, visuomenės lūkesčius atitinkančią jos veiklą. Tikimės, kad šis uždavinys bus tinkamai ir laiku įgyvendintas.
Reikšmingiausiu užsienio politikos laimėjimu reikia laikyti Lietuvos įsiliejimą į Šengeno erdvę. Didelėmis pastangomis Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos Sąjungos valstybėmis 2007 m. gruodžio 21 d. tapo visateise Šengeno erdvės nare ir panaikino kontrolę prie vidinių Europos Sąjungos sausumos sienų. Prieš tai buvo atlikti dideli pasirengimo darbai, susiję su transporto ir pasienio infrastruktūros pritaikymu Šengeno reikmėms.
Jau ketvirtus metus gyvename 27 Europos Sąjungos valstybių šeimoje ir esame veikiami bendros rinkos tendencijų. Narystė Europos Sąjungoje iš esmės teigiamai atsiliepė šalies ekonomikai: paspartėjo statybų plėtra, atsirado geresnės perspektyvos transporto sektoriui, sustiprėjo žemės ūkis. Narystė Europos Sąjungoje paskatino eksportą, o Europos Sąjungos finansinė parama skatino bendrojo vidaus produkto ir darbo našumo didėjimą.
Lietuvos ūkio plėtra 2007 metais buvo viena iš sparčiausių tarp Europos Sąjungos valstybių. Skatinamos didėjančio vidaus vartojimo, augo visos ūkio šakos, didėjo vidutinis šalies gyventojų darbo užmokestis, mažėjo nedarbas. Jau penkti metai paeiliui bendrasis vidaus produktas didėja daugiau nei 7 procentus, o 2007 metais, palyginti su 2006 metais, jis palyginamosiomis kainomis padidėjo 8,8 procento ir sudarė daugiau nei 96,7 mlrd. litų. 2007 metais vidutinė metinė infliacija siekė 5,8 procento.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pagerinti šalies investicinę aplinką ir sukurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, patvirtino Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programą, taip pat parengė Geresnio reglamentavimo programą, kurioje numatė priemones administracinei naštai verslui ir piliečiams mažinti.
Ūkio plėtra neįmanoma be naujų technologijų diegimo. Europos Komisija, vertindama Lietuvos pažangą įgyvendinant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, paskelbė, kad 2007 metais pasiekta labai didelė pažanga: patvirtintos MTEP prioritetinės sritys ir priimtas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Daug nuveikta ir aplinkos apsaugos srityje, taip pat lengvinant naujų verslo įmonių kūrimą.
Naujų technologijų diegimas ir didėjantys vartotojų poreikiai – pagrindinės sparčiai plėtojamo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus varomosios jėgos.
Lietuva išliko viena iš judriojo telefono ryšio lyderių Europoje pagal naudojimąsi judriojo ryšio paslaugomis (140 minučių vienam abonentui per mėnesį): tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių ji buvo antroje vietoje (pirmoje – Vengrija).
Jungtinių Tautų atlikto pasaulinio elektroninės valdžios tyrimo duomenimis, pagal elektroninės valdžios pasirengimo indeksą Lietuva užėmė 28 vietą tarp 182 šalių (pakilo per 12 vietų, palyginti su 2005 metais), o pagal elektroninio dalyvavimo indeksą – 20 vietą tarp 192 šalių (pakilo per 49 vietas, palyginti su 2005 metais). Elektroninio dalyvavimo indeksas rodo valstybės teikiamos informacijos ir paslaugų, skirtų piliečiams įtraukti į viešąją politiką, kokybę ir naudingumą.
Toliau buvo kuriamas ir plėtojamas vientisas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas, perteikiamos interneto pradmenų ir elektroninių paslaugų nuotolinio mokymo priemonės Lietuvos gyventojams. Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama, vykdomas projektas, kuriuo siekiama per centrinį elektroninės valdžios portalą diegti viešąsias elektronines paslaugas, teikiamas „vieno langelio“ principu.
2007 metais toliau didėjo gyventojų užimtumas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, Lietuvoje 2007 metais užimtumo lygis siekė 64,9 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniais duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis mažėjo nuo 5,6 procento 2006 metais iki 4,3 procento 2007 metais ir tapo mažesnis už vidutinį nedarbo lygį Europos Sąjungoje (2007 metų pabaigoje Europos Sąjungoje buvo 6,9 procento).
Spartėjanti globalizacija ir didėjantis rinkų atvirumas lemia ne tik veržlią ūkio plėtrą, bet ir didelius vietinės rinkos darbo jėgos paklausos bei pasiūlos pokyčius. Tenkinant Lietuvos darbo rinkos poreikius ir skatinant ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę, pradėta įgyvendinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemones. Jos jau davė gerų rezultatų ekonominės migracijos srityje – tiesa, deklaruotoji migracija nesumažėjo, tačiau padidėjo Lietuvos piliečių grįžtamoji imigracija. Beveik 70 procentų grįžtančių į Lietuvą piliečių yra ne vyresni kaip 35 metų. Siekiama, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus Tėvynėje rastų savęs vertą darbą. Dedama daug pastangų jaunimo ir ilgalaikiam nedarbui sumažinti.
Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris 2007 metais Lietuvoje pasiekė 1813 litų ir, palyginti su 2006 metais, padidėjo 21,2 procento.
2007 metais didėjo ir minimalusis darbo užmokestis. Nuo 2007 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatytas naujas minimaliosios mėnesinės algos dydis – 700 litų. Didėjo kai kurių sričių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis: vidutiniškai 20 procentų jis padidėjo biudžetinių įstaigų sveikatos priežiūros specialistams, taip pat mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir dėstytojams.
2007 metais ypač daug dėmesio buvo skiriama su mokslu susijusioms problemoms spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų, buvo parengtas pertvarkos veiksmų planas, kuriame akcentuota būtinybė gerinti studijų kokybę, tobulinti mokslo ir studijų sistemos valdymą, stiprinti mokslo ir verslo sąsajas, atnaujinti infrastruktūrą per mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne kartą svarstė opias dėstytojų ir pedagogų darbo užmokesčio problemas. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pedagogų darbo užmokestis padidintas 15 procentų, o nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. jį numatoma dar padidinti vidutiniškai 20 procentų. Nuo 2008 m. sausio 1 d. 20 procentų didėjo dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis.
Pasirūpinta ir pagyvenusiais žmonėmis: padidintos valstybinės socialinio draudimo pensijos (vidutinė metinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarė 608,4 lito ir, palyginti su 2000 metais, padidėjo beveik dvigubai), taip pat nuo 2007 m. liepos 1 d. pradėta skirti pensijų priedą asmenims, turintiems daugiau kaip 30 metų darbo stažą. Nuo 2007 m. sausio 1 d. pradėta suvienodinti valstybines socialinio draudimo našlių pensijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė didino paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Antai 2007 metais net du kartus buvo didinamos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, o nuo 2008 m. sausio 1 d. mokamos 100 procentų pašalpos, iki vaikui sueis vieneri metai. 2007 metais pratęstas „vaiko pinigų“ mokėjimas, jie skirti vaikams iki 12 metų (nuo 2008 metų – jau iki 18 metų). Plėtėsi ir socialinė parama mokiniams: daugiau mokinių gavo nemokamą maitinimą, jie buvo aprūpinami mokinio reikmenimis.
Priimdama sprendimus dėl atlyginimų, pensijų ir kitų išmokų didinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo atsižvelgti į ribotas valstybės biudžeto galimybes ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintus įsipareigojimus laikytis griežtos fiskalinės politikos. Reikės mažiau išlaidauti, nes biudžeto deficitas nuo 2008 metų negali viršyti 0,5 procento bendrojo vidaus produkto, o nuo 2009 metų biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus.
2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės laukia daug darbų. Dalį jų bus galima vykdyti veiksmingai panaudojant Europos Sąjungos paramą. Lietuva per 2007–2015 metus turės galimybę panaudoti 23,4 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. 2008 metais bus baigtas įgyvendinti Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas.
Pradėta nuosekliai koordinuoti kuriamą Lietuvos įvaizdį, tarpusavyje suderinti svarbiausieji šios srities projektai. Parengta institucinė įvaizdžio formavimo politikos sistema, leisianti nuosekliai ir sistemingai kurti bendrą teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje. 2007 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje parengta Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcija „Lietuva – drąsi šalis“, kurioje pateikiama Lietuvos žmones motyvuojanti, pasauliui įdomi valstybės pristatymo idėja.
2008 metai – tai intensyvaus pasirengimo dviem Lietuvai svarbiems renginiams laikotarpis. Juk 2009 metais Lietuva minės savo vardo tūkstantmetį, o Vilnius taps Europos kultūros sostine. Taigi reikia laiku ir tinkamai baigti įgyvendinti numatytus projektus ir programas. Tikimės, kad šie renginiai prisidės prie teigiamo Lietuvos valstybės įvaizdžio kūrimo. O svarbiausia – bendromis pastangomis kurti Lietuvą, brangią visiems jos gyventojams ir ypač patrauklią jaunimui.
Išsamiau su nuveiktais darbais galima susipažinti teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaitoje. Joje trumpai aprašyta, kaip buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programa pagal atskiras valstybės valdymo sritis.
Teikiamos ataskaitos sudedamoji dalis yra nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2007 metų ataskaita, kurioje informuojama apie nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą.
MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS
______________
I. DARBO, SOCIALINĖS APSAUGOS IR ŠEIMOS POLITIKA
Lietuvoje 2007 metais toliau didėjo užimtumas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2007 metais siekė 64,9 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniais duomenimis, vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius 2007 metais, palyginti su 2006 metais, padidėjo 38 tūkst. ir viršijo 1,5 mln. gyventojų. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išankstiniais duomenimis, sumažėjo nuo 5,6 procento 2006 metais iki 4,3 procento 2007 metais ir yra žemesnis už vidutinį nedarbo lygį Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES), kuris 2007 metų pabaigoje ES buvo 6,9 procento.
1 pav. Vidutinis metinis užimtumo lygis (procentais).
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas).
Lietuva jau yra pasiekusi kai kuriuos Europos Tarybos 2000 metais priimtoje Lisabonos strategijoje ES valstybėms nustatytus 2010 metams tikslus ir standartus. Dar praėjusiais metais pasiekti 2010 metams nustatyti rodikliai: moterų užimtumo lygis (60 procentų) – 2007 metais Lietuvoje jis siekė 62,2 procento; 55–64 metų žmonių užimtumo lygis (50 procentų) – Lietuvoje jis siekė 53,4 procento.
Atsižvelgiant į naujus darbo rinkos iššūkius, 2007 metais įsitvirtino naujos ar naujais principais įgyvendinamos užimtumo rėmimo priemonės. Europos Komisija, vertindama 2005–2007 metų valstybių narių nacionalinių Lisabonos reformų programų įgyvendinimą, nurodė, kad Lietuva pasiekė pažangą spręsdama savo darbo rinkos problemas, įgyvendindama aktyvią darbo rinkos politiką ir diegdama darbo rotacijos priemones.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (profesinis mokymas, neformalusis švietimas, užimtumo rėmimas, parama darbo vietoms steigti, darbo rotacija) 2007 metais dalyvavo 72 tūkst. darbo ieškančių asmenų, įdarbinta apie 112 tūkst. asmenų, tarpininkauta, kad bedarbiai (15 tūkst.) galėtų imtis veiklos pagal verslo liudijimus. Dalis aktyvių darbo rinkos priemonių buvo remiama Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“. 2007 metais 11,4 tūkst. bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, dalyvavo įvairiuose kursuose, aktyvinimo ir motyvacijos didinimo, profesinio mokymo, remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Daug dėmesio buvo skiriama dirbančiųjų mokymui ir gebėjimų prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ugdymui. 2007 metais mokėsi ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose, vykdomuose pagal BPD priemonės „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ projektus, dalyvavo apie 100 tūkst. šalies dirbančiųjų, paramą gavo 456 įmonės – projektų vykdytojos ir partnerės.
Tobulinant profesinio orientavimo sistemą ir siekiant, kad profesinio orientavimo paslaugos taptų prieinamos visiems pageidaujantiems asmenims, 2007 metais patvirtintas Teritorinių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų akreditavimo tvarkos aprašas. Teritorinei darbo rinkos mokymo tarnybai, siekiančiai tapti profesinio orientavimo centru ir teikti jam numatytas paslaugas, keliami tam tikri minimalūs materialinės bazės, įrangos, metodinio apsirūpinimo, personalo, kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai.
Siekiant perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektas. Šiuo įstatymu bus siekiama užtikrinti, kad ES, Europos ekonominės erdvės (toliau vadinama – EEE) ir Šveicarijos Konfederacijos valstybių piliečiai, įgiję profesinę kvalifikaciją ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, savarankiškai arba pagal darbo sutartį galėtų dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją ar užsiimti reglamentuojama profesine veikla Lietuvoje tokiomis pat teisėmis kaip ir Lietuvos piliečiai.
Mažinant teritorinius nedarbo lygio skirtumus, toliau sėkmingai buvo įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir Užimtumo fondo lėšų 2007 metais įgyvendinti 75 projektai, sukurtose 373 darbo vietose įdarbinti bedarbiai. Įgyvendinamas Panevėžio miesto ekonominės plėtros akcinei bendrovei „Ekranas“ nutraukus veiklą tęstinumo užtikrinimo 2007–2009 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 134. Taikytos nedarbo prevencijos priemonės leido per 2007 metus Panevėžio darbo rinkoje ieškančių darbo nedirbančių asmenų dalį, tenkančią darbingo amžiaus gyventojams, per metus sumažinti nuo 7 procentų iki 4,5 procento. 2007 metų pabaigoje akcinei bendrovei „Alytaus tekstilė“ nutraukus veiklą, pradėtas įgyvendinti Alytaus miesto ir Alytaus rajono ekonominės ir socialinės plėtros priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 942.
Labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui remti 2007 metais socialinės įmonės statusas suteiktas 23 įmonėms, ir 2007 metų pabaigoje iš viso veikė 64 socialinės įmonės, kuriose dirbo 2476 asmenys, iš jų 1524 neįgalieji.
Įgyvendinant paramos sutartis pagal BPD priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, į mokymą ir socialinės integracijos veiklą buvo įtraukta beveik 8,6 tūkst. tikslinių grupių atstovų, iš jų beveik 700 neįgaliųjų, per 3 tūkst. kalinių ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų, apie 100 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Įgyvendinant darbo rinkos paslaugų teikimo tinklo veiklai 2006–2008 metais tobulinti skirtas priemones, buvo siekiama, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus Tėvynėje rastų savęs vertą darbą, kad sumažėtų jaunimo ir ilgalaikis nedarbas. Buvo plėtojama elektroniniu būdu teikiamų paslaugų įvairovė, gerinama šių paslaugų kokybė, tobulinama informavimo, konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugų sistema.
Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2007 metais išdavė 3,7 tūkst. leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti pagal darbo sutartis ir 1,6 tūkst. leidimų – komandiruotiems į Lietuvą trečiųjų šalių darbuotojams. 47 privačios įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos licencijas teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje, padėjo įsidarbinti 1,9 tūkst. lietuvių užsienio šalyse. Toliau plėtojo savo veiklą Lietuvos darbo biržos EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biurai, suteikdami 20,1 tūkst. konsultacijų apie laisvą asmenų judėjimą.
Didinant įmonių socialinę atsakomybę (toliau vadinama – ĮSA), 2007 metais toliau buvo įgyvendinamos ĮSA skatinančios priemonės. Pirmą kartą organizuotas socialinių auditorių (ĮSA patarėjų) mokymas įmonių, profesinių sąjungų, asociacijų ir valstybės institucijų atstovams, surengti 3 apskritieji stalai, kur pritraukta daugiau kaip 100 įmonių atstovų diskutuoti ĮSA tematika. Buvo parengtas ĮSA vadovas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, organizuota mokslinė konferencija apie galimybes mokyti ĮSA aukštosiose mokyklose. Parengtos gairės ĮSA apdovanojimui ir organizuota apdovanojimo informacinė kampanija. Skatinant šeimai palankių darboviečių plėtrą ir šalinant lyčių stereotipus, lyčių lygybės aspektas įtrauktas į ĮSA programos priemones.
Siekiant užtikrinti vienodas moterų ir vyrų galimybes visose srityse, buvo tobulinama apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties. 2007 metais buvo įgyvendinamos Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042, priemonės, kur daugiausia dėmesio skiriama moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui užimtumo srityje. Daugiausia švietėjiškų priemonių buvo skirta socialinių partnerių mokymui. Buvo teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos moterims, ypač kaimo moterims, siekiančioms pradėti savo smulkųjį ir vidutinį verslą, organizuojami seminarai būsimosioms ir jau esamosioms verslininkėms, organizuotas mokymas, skirtas pagyvenusioms ar grįžtančioms į darbo rinką po ilgesnės pertraukos moterims reintegruotis į darbo rinką.
2007 metais Europos socialinio fondo lėšomis paremti 23 moterų organizacijų, asociacijų ir kitų įstaigų projektai, kuriais siekiama skatinti moterų (ypač pagyvenusių ar grįžtančių po vaiko priežiūros atostogų) užimtumą, subalansuotą atstovavimą priimant sprendimus, keisti tradicinius stereotipus apie moterų ir vyrų vaidmenį ekonominėje veikloje, kad mažėtų horizontalioji darbo rinkos segregacija, lyčių disbalansas tarp sektorių ir profesijų, kuris itin neigiamai veikia moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą ir lemia skirtingą jų ekonominę būklę.
Lietuvos pasiekimų lyčių lygybės srityje rodikliai dažnai pranoksta vidutinius ES rodiklius arba yra vieni iš geriausiųjų. Pasaulio ekonomikos forumas 2007 metų lapkritį paskelbė lyčių lygybės pasiekimų 125 pasaulio šalių vertinimą: iš naujųjų ES valstybių geriausiai įvertintos Lietuva (14 vieta) ir Latvija (13 vieta). Lietuva paminėta kaip šalis, per metus padariusi didžiausią pažangą pirmajame šalių dvidešimtuke ir iš 21 vietos pakilusi į 14.
Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2007 metais Lietuvoje pasiekė 1813 litų ir, palyginti su 2006 metais, padidėjo 21,2 procento.
2007 metais didėjo minimalusis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2007 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatė naują minimaliosios mėnesinės algos dydį – 700 litų ir minimalųjį valandinį atlygį – 4,19 lito. Minimalusis darbo užmokestis, palyginti su ankstesniuoju (600 litų), padidėjo 16,7 procento. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 800 litų, o minimalusis valandinis atlygis – 4,85 lito.
Didėjo kai kurių sričių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2007 m. sausio 1 d. tarnybinių atlyginimų koeficientus vidutiniškai 20 procentų padidino biudžetinių įstaigų sveikatos priežiūros specialistams, nuo 2007 m. liepos 1 d. vidutiniškai 20 procentų – mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir dėstytojams. Nuo 2007 m. sausio 1 d. patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms nustatyti (442 litai), kuris, palyginti su ankstesniuoju, padidėjo 2,8 procento. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, nustatytas 490 litų, o bazinė mėnesinė alga biudžetinių įstaigų darbuotojams – 128 litai.
2007 metais iš Garantinio fondo 293 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių 5794 darbuotojams buvo skirta 13,4 mln. litų išmokoms. Vidutinė išmoka vienam darbuotojui sudarė 2315 litų ir buvo 9,4 procento didesnė nei 2006 metais.
2007 metais daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, teisinei bazei tobulinti. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyti papildomi kompetencijos reikalavimai įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, papildomi įpareigojimai darbdaviams dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos. Patvirtintas priemonių, skatinančių darbdavius gerinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, planas, kuriame numatytos papildomos priemonės, skatinančios darbdavius rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Siekiant užtikrinti projektuojamų ir gaminamų darbo priemonių saugą, parengtas ir patvirtintas naujos redakcijos techninis reglamentas „Mašinų sauga“. Įgyvendinamos priemonės lėmė, kad per 2007 metus 43 atvejais (negalutiniai duomenys) sumažėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Sukurta darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema, kuri leis: kaupti duomenis apie darbo sąlygų būklę darbo vietose ir apie rizikos veiksnius įmonėse; kaupti duomenis apie nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas įmonėse, atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir šalyje; operatyviai analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir pokyčius; atsižvelgiant į pokyčius, planuoti ir įgyvendinti reikiamas darbo vietų tobulinimo ir profesinių pakenkimų prevencijos priemones.
Valstybinė darbo inspekcija 2007 metais patikrino 17,6 tūkst. įmonių ir jų struktūrinių padalinių. Tikrinimų metu nustatyta apie 71 tūkst. teisės aktų pažeidimų. Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės klausimais buvo atlikta apie 2 tūkst. nelegalaus darbo tikrinimų, kurių metu nustatyti 857 neteisėtai dirbę asmenys. Daugiausia nelegalaus darbo atvejų nustatyta statybose.
Įgyvendinant kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų skatinimo priemones, kartu su profesinių sąjungų susivienijimais buvo rengiami seminarai apskričių centruose, dalyvauta Lietuvos radijo laidose, skirtose trišaliam susitarimui, ypač daug dėmesio skirta socialinių partnerių mokymui. Įgyvendinama Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 729, kurioje numatyta kiekvienais metais įvairioms priemonėms vykdyti skirti 1,7 mln. litų.
Vykdant BPD priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, įgyvendinami 6 socialinio dialogo plėtros projektai, kurių vertė sudaro daugiau kaip 6 mln. litų. Įgyvendinant šiuos projektus, socialinių partnerių atstovai buvo mokomi ne tik gebėjimų, tiesiogiai susijusių su socialine partneryste, tačiau ir bendrųjų įgūdžių (pvz., užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo ir kt.), tuo prisidedant prie socialinių partnerių organizacijų žmogiškųjų išteklių ir šių organizacijų administracinių gebėjimų stiprinimo. Kvalifikaciją patobulins daugiau nei 2,5 tūkst. socialinių partnerių organizacijų atstovų, galinčių sėkmingai plėtoti socialinį dialogą. 2007 metais pabaigtas įgyvendinti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių asociacijos projektas „Socialinės partnerystės plėtojimas Lietuvos ir tekstilės pramonės šakoje“, kurį įgyvendinant parengta Socialinio dialogo mediatoriaus mokymo programa. Socialinio dialogo mediatorių profesinę kvalifikaciją gavę specialistai galės teikti tarpininkavimo paslaugas įvairioms verslo ir pramonės įmonėms, kurioms grės socialinių partnerių konfliktas.
Tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija, kuria vadovaujantis bus parengtas Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymas.
Kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos proceso padarinių, buvo įgyvendinama Ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416. Vadovaujantis šiuo strateginiu tikslu, buvo siekiama patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius ir skatinti ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę. 2007 metais, įgyvendinant Ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje keliamus uždavinius, sėkmingai buvo vykdomos konkrečios priemonės: atlikta kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimo dirbti į užsienį priežasčių analizė; išleistas ir platinamas išsamus informacinis leidinys, skirtas pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams; išnagrinėta institucijų atsakomybė ir funkcijos, susijusios su ekonomine migracija; sudaryta Ekonominės migracijos reikalų komisija; patvirtintas 2008–2012 metų ekonominės migracijos tyrimų planas. Įgyvendinamos priemonės jau davė teigiamų rezultatų ekonominės migracijos srityje – nors deklaruotoji migracija nesumažėjo, tačiau padidėjo Lietuvos piliečių grįžtamoji imigracija. Beveik 70 procentų grįžtančių į Lietuvą piliečių buvo ne vyresni kaip 35 metų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas 2007 metais gavo 9,6 mlrd. litų pajamų (negalutiniai duomenys), tai 1,9 mlrd. litų (25 procentais) daugiau nei 2006 metais. Negalutiniais duomenimis, šio biudžeto priskaičiuotos piniginės išlaidos 2007 metais buvo 9,32 mlrd. litų, taigi 2,1 mlrd. litų (29,5 procento) didesnės nei 2006 metais.
Siekiant kelti žmonių gerovę, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, daugiausia papildomų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo skirta pagyvenusiems žmonėms. Valstybinėms socialinio draudimo pensijoms 2007 metais buvo išleista daugiau kaip 6,1 mlrd. litų, tai 1,2 mlrd. litų (25 procentais) daugiau nei 2006 metais.
2007 metais buvo padidintos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Nuo 2007 m. vasario 1 d. valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo 266 litai (padidėjo 36 litais), o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 1356 litai (padidėjo 144 litais). 2007 metų gruodžio mėnesį vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarė 645 litus ir, palyginti su 2006 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo 128 litais (24,7 procento). Kaip parodyta 2 pav., vidutinė metinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2007 metais sudarė 608,4 lito ir, palyginti su 2000 metais, padidėjo beveik dvigubai.
2 pav. Vidutinės metinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, kitimo dinamika.
Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).
Agreguota pensija, įvertinant visas sukakusių senatvės pensijos amžių asmenų gaunamas pensijas, 2007 metų gruodžio mėnesį buvo maždaug 677 litai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 316 litų, o 2008 metų draudžiamosios pajamos – 1414 litų. Tai leido 2008 metų sausį viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytą pensijos dydį (vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarė 755 litus).
2007 metais buvo įteisintas priedas už stažo metus. Nuo 2007 m. liepos 1 d. pradėtas skirti priedas už stažo metus tiems valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie yra įgiję didesnį nei 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Už kiekvienus pilnus šio stažo metus, viršijančius 30 metų stažą, skiriama 3 procentai valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Taigi didėjo valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nesusijusi su valstybinio socialinio draudimo įmokomis, o tai yra palanku mažesnių pensijų gavėjams. Taip pat numatyta, kad senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Iki tol pensija buvo perskaičiuojama įgijus ne mažesnį kaip dvejų metų stažą.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. pradėtos suvienodinti valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos: iki 70 litų dydžio padidintos mažiausios; gerokai praplėstas šių pensijų gavėjų ratas. 2007 metų pabaigoje buvo priimtas dar vienas įstatymas, kuriuo tęsiama valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų reforma.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. padidintos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos nuo 30 iki 50 procentų apskaičiuotosios mirusiojo pensijos dydžio (jeigu našlaičių yra du ar daugiau, jiems mokama 100 procentų mirusiojo pensijos).
Atsižvelgiant į nuosekliai vykdomą pensijų didinimą, inicijuotas pasiūlymas pradėti laipsniškai didinti maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą, galiojusią nuo 1995 metų. Nuo 2007 m. vasario 1 d. nuo 500 iki 578 litų padidinta neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo pensijų maksimali riba. Nuo 2008 m. sausio 1 d. ši riba padidinta iki 687 litų. Tai ypač aktualu neįgalius vaikus auginusioms ir daugiavaikėms motinoms, taip pat nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims.
2007 metais priimtas sprendimas laipsniškai, per trejus metus, pradedant nuo 2008 m. liepos 1 d., išmokėti nemokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai skirti, kuriems nurodytuoju laikotarpiu dėl jų pajamų dydžio buvo mokėta ne viso dydžio pensija.
Didėjant būtinųjų prekių, būsto išlaikymo ir vaistų kainoms, įteisintas palankiausias mažas valstybines socialinio draudimo pensijas gaunantiems asmenims šių pensijų didinimo būdas: dabar pagrindinė valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, turint būtinąjį stažą, dalis yra lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.
2007 metais kur kas daugiau lėšų iš valstybės biudžeto buvo skirta valstybinėms šalpos išmokoms, tarp jų – slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms, kuriomis tenkinami neįgalių žmonių specialieji poreikiai. Šalpos išmokos pastebimai didėjo dėl bazinės pensijos didėjimo. 2007 metais valstybinėms šalpos išmokoms buvo panaudota beveik 499 mln. litų, o tai 207 mln. litų daugiau nei 2006 metais.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. 34 litais padidinta valstybinių pensijų bazė iki 172 litų ir nuo 2008 m. sausio 1 d. – 28 litais iki 200 litų (16 procentų), dėl to didėjo nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, taip pat Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjų pajamos. Nuo 2007 m. sausio 1 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pradėtos skirti buvusiems beglobiams vaikams ir asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusiems priverstinius darbus Lietuvoje. Nuo 2008 m. sausio 1 d. teisė gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas suteikta: motinoms, ne tik pagimdžiusioms, bet ir įvaikinusioms bei išauginusioms iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų; parolimpinių žaidynių, olimpinių kurčiųjų žaidynių, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionams, taip pat asmenims, kuriems suteiktas garbės donoro vardas.
Kad sėkmingai ir finansiškai stabiliai funkcionuotų kaupiamoji pensijų sistema, didėtų pensijų kaupimo bendrovių atsakingumas formuojant ir vykdant pensijų fondų investavimo strategiją ir šių bendrovių prievolė teikti daugiau informacijos pensijų kaupimo dalyviams, nuo 2007 m. liepos 1 d. kiekviena pensijų kaupimo bendrovė privalo turėti jos valdomų pensijų fondų palyginamąjį indeksą. Pensijų kaupimo bendrovė, sudarydama pensijų kaupimo sutartį, privalo pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su visų jos valdomų pensijų fondų investavimo rizikos palyginimu, o sudarydama šią sutartį su asmeniu, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau kaip 7 metai, informuoti jį apie galimybę kaupti pensiją konservatyvaus investavimo pensijų fonde.
2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis nuo 2007 m. sausio 1 d. pasirašė 96,5 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių. Per visą pensijų kaupimo sutarčių registravimo laikotarpį užregistruota 880 tūkst. kaupimo dalyvių, arba 69 procentai apdraustųjų.
Socialinio draudimo, socialinės paramos ir darbo rinkos politikos plėtra daug lėmė Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5, įgyvendinimą 2007 metais. Priemonių įgyvendinimas paskatino į senėjimo procesą žiūrėti kompleksiškai, atsižvelgiant į jo sąlygotus privalumus ir trūkumus daugelyje politikos sričių. Svarbiausios įgyvendintos priemonės garantavo vyresnių žmonių gaunamų pajamų didėjimą, buvo taikoma patikima socialinė apsauga, darbo rinka buvo orientuojama taip, kad joje kuo ilgiau būtų panaudojami vyresnių žmonių įgyti profesiniai gebėjimai. 2007 metais didėjo 55–64 metų gyventojų užimtumas, kurį lėmė jų skatinimas mokytis visą gyvenimą. Lietuvos darbo birža 2007 metais į profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas įtraukė vyresnius (45 metų ir vyresnius) bedarbius ir įspėtus apie atleidimą iš darbo darbuotojus. Tokie asmenys sudarė 27 procentus visų mokymo dalyvių, arba 5,9 procentinio punkto daugiau nei 2006 metais. Vyresni žmonės buvo skatinami dalyvauti visuomenės gyvenime, buvo siekiama užtikrinti jų socialinę aprėptį ir galimybes gyventi nepriklausomai.
Užtikrinant skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimo tęstinumą, buvo įgyvendinamos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 46. Įgyvendintos priemonės 2007 metais tiesiogiai ar netiesiogiai mažino skurdą ir socialinę atskirtį. Svarbiausi veiksniai, mažinantys skurdą ir socialinę atskirtį, – užimtumo ir pajamų lygio kilimas (ypač − minimalių pajamų didėjimas ir priemonės, skirtos šeimoms, auginančioms vaikus).
2007 metų rugsėjį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos Taryba organizavo Vilniuje Europos socialinės apsaugos standartų mokymo kursus, kuriuose dalyvavo beveik visų Europos Tarybos narių atstovai ir žymiausi Europos socialinės apsaugos ekspertai. Tuo pat metu buvo organizuotas ir seminaras tema „Lietuvos socialinės apsaugos įvertinimas rengiantis ratifikuoti Europos socialinės apsaugos kodeksą“. Per šį seminarą Europos Tarybos ekspertai teigiamai įvertino pasiektą nuo 2001 metų Lietuvos pažangą socialinės apsaugos srityje.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šalies savivaldybių strateginės partnerystės sutartis veikė socialinės paramos informacinė sistema, kuri sujungia visas šalies savivaldybių vietines duomenų bazes su centrine duomenų baze. 2007 metais buvo sukurtas naujas socialinių paslaugų modulis, taip pat naujas paramos mokiniams registravimo ir apskaitos modulis, suformuotos metodinės prielaidos plėtoti elektronines paslaugas socialinės paramos srityje, organizuotas savivaldybių socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinių darbuotojų mokymas.
Siekiant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350, tikslų, 2007 metais buvo įgyvendinamos priemonės, sudarančios galimybes stiprinti ir remti šeimas, auginančias vaikus, skatinančios sveiką gyvenseną, padedančios spręsti darbo, nelegalios migracijos, prieglobsčio suteikimo, prekybos žmonėmis prevencijos klausimus. Tobulinant šeimoms, auginančioms vaikus, teikiamą paramą, remiantis nuolatine šeimos situacijos analize, stebėsena, moksliniais tyrimais, ES valstybių patirtimi, parengtas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948. Pradėtos įgyvendinti priemonės, padedančios stiprinti šeimos institutą, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, kurti palankesnę šeimoms ir vaikų auklėjimui aplinką, užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę, skirti daugiau dėmesio gausioms šeimoms ir labiau jas remti, didinti galimybes derinti šeimos, profesinį ir visuomeninį aktyvumą. Švelninant dėl mažėjančio gimstamumo atsirandančių demografinių disproporcijų grėsmę, pradėtos vykdyti finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, tobulinimo priemonės, kad sprendimas gimdyti ir auginti vaikus netaptų šeimos ekonominės būklės blogėjimo priežastimi.
Siekdama didinti gimstamumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendino efektyvias priemones, kurios jau 2007 metais davė teigiamų rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 metais gimė 889 vaikais daugiau nei 2006 metais.
Socialinio draudimo išmokoms, susijusioms su motinyste ir tėvyste, 2007 metais buvo išleista 396,4 mln. litų, tai 127 mln. litų (47 procentais) daugiau nei 2006 metais. 2007 metais du kartus (nuo sausio 1 d. ir nuo liepos 1 d.) buvo didinamos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos: pirmą kartą – nuo 70 iki 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, antrą kartą – šias pašalpas, iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, pradėta mokėti 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, paliekant 85 procentus šio uždarbio.
2007 metų pabaigoje buvo priimtos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis numatytos dar didesnės išmokos vaikus auginantiems tėvams, iki dvejų metų pailgintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas, praplėstas apdraustų asmenų, turinčių teisę į šias pašalpas, ratas. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, iki vaikui sueis vieneri metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokamos 100 procentų, o iki vaikui sukaks 2 metai – 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio; gimus dviem ir daugiau vaikų, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių. Motinystės socialinio draudimo pašalpa už paskutinį gimusį vaiką mokama neatsižvelgiant į tai, kad moteris jau gauna motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą už pirmiau gimusį vaiką. Dirbančiam ir auginančiam vaiką iki 2 metų apdraustajam, gaunančiam atlyginimą, kuris mažesnis už jam priklausančią motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, mokama šios pašalpos dalis – pajamų ir pašalpos skirtumas; nuo ketvirtadalio iki trečdalio draudžiamųjų pajamų padidintos minimalios motinystės socialinio draudimo pašalpos.
Siekiant užtikrinti tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų, ir ypač sunkiai sergančių neįgalių asmenų slaugytojų pensijų ir nedarbo socialinio draudimo garantijas, numatyta drausti valstybės biudžeto lėšomis vieną iš tėvų, auginantį namuose vaiką iki 3 metų, ir neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojus (vieną iš tėvų, globėją ar rūpintoją), slaugančius šiuos neįgaliuosius namuose. Šie tėvai ir slaugytojai nuo 2008 m. sausio 1 d. draudžiami nuo minimalios mėnesinės algos, mokant už juos pensijų (visai pensijai) ir nedarbo socialinio draudimo įmokas iš valstybės biudžeto lėšų.
Įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL paremtus projektus, skirtus šeimos ir darbo įsipareigojimams derinti, sukurti ir išbandyti 2 profesinės veiklos ir šeimos pareigų derinimo modeliai, kurių vienas skirtas kaimo, o kitas – miesto bendruomenėms. Sukurtas ir išbandytas praktikoje šeimai palankios darbovietės modelis.
2007 metais buvo nuosekliai tęsiama vaikus auginančių šeimų rėmimo reforma, kuria laipsniškai buvo pereita prie išmokos vaikui mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų ir vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams išmoka vaikui buvo mokama iki 9 metų, o nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. minėta išmoka buvo skiriama ir mokama vaikams iki 12 metų. Šiai nuostatai įgyvendinti iš valstybės biudžeto buvo skirta 23,2 mln. litų, o teisę gauti šią išmoką papildomai įgijo apie 105,4 tūkst. vaikų. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šios išmokos mokėjimas pratęstas vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 18 metų arba vyresniems, kurie mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje.
Siekiant tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą, nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų aprūpinimą ugdymo priemonėmis, 2007 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, įteisinęs dvi socialinės paramos mokiniams rūšis: mokinių nemokamą maitinimą ir mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis. 2007 metais lėšos socialinei paramai mokiniams padidėjo iki 92,3 mln. litų. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams pasirengti mokyklai skirta 10,8 mln. litų. Mokinių nemokamam maitinimui iš valstybės biudžeto skirta per 81 mln. litų, 18 procentų išaugo vienam mokiniui vienai dienai skiriamų lėšų dydis. Taip pat numatoma 2008 metais pradėti teikti nemokamą maitinimą visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.
Didėjant vartojimo kainoms ir siekiant pakelti nepasiturinčių šalies gyventojų gyvenimo lygį, buvo didinamos valstybės remiamos pajamos, kurių dydis taikomas apskaičiuojant socialines pašalpas ir būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės remiamos pajamos padidintos nuo 185 iki 205 litų, nuo 2007 m. spalio 1 d. – iki 235 litų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – iki 285 litų vienam asmeniui per mėnesį. Dėl to didėjo piniginė socialinė parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šios paramos gavėjų skaičius, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos darbo biržose įsiregistravusiems bedarbiams, o teisę į nemokamą maitinimą įgijo daugiau moksleivių. Socialinės pašalpos dydis 2007 metų IV ketvirtį vienam neturinčiam pajamų asmeniui sudarė 211,5 lito.
Įgyvendinamos Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184, priemonės. 2007 metais toliau buvo tobulinama vaiko teisių apsaugos ir vaiko gerovės užtikrinimo sistema. Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimas darė teigiamą įtaką vaikų institucinės sistemos infrastruktūrai ir joje globojamų vaikų gyvenimo sąlygoms, stiprino šeimą, didino tėvų atsakomybę už vaiko teisių įgyvendinimą, mažino neigiamas apraiškas vaiko teisių apsaugos srityje.
Siekdama sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios geriausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193 patvirtino Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategiją. Įgyvendinant šios strategijos tikslus, vykdomos šeimos problemų sprendimo prevencinės priemonės: plečiamos socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms, kuriamas kompleksinių paslaugų vaikui ir jo tėvų šeimai tinklas, kad būtų užtikrinamas visų būtinų paslaugų teikimo grandžių atsiradimas, tinkama, nuosekli pagalba vaikui ir jo tėvų šeimai. Kad mažėtų tėvų globos netekusių vaikų, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, reikia turėti daugiau socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis savivaldybėse, ir vykdoma Nacionalinė vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1525. 2007 metais iš valstybės biudžeto skirta 7 mln. litų 151 vaikų dienos centrui. Palyginti su 2006 metais, vaikų dienos centrų finansavimui 2007 metais skirta 1,9 mln. litų daugiau lėšų. Šiuose centruose socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugas 2007 metais gavo 5,5 tūkst. vaikų (2006 metais – 4,5 tūkst. vaikų), socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas – 2,7 tūkst. socialinės rizikos šeimų.
Gerinant socialinį darbą su šeimomis ir vaikais, nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės biudžeto lėšomis savivaldybėse įsteigti 556 nauji socialinių darbuotojų etatai darbui su socialinės rizikos šeimomis (nuo 2008 m. sausio 1 d. – 613 etatų). Šie darbuotojai teikia šeimoms socialinę priežiūrą, orientuotą į suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių ugdymą. 75 procentai tokių darbuotojų įdarbinta kaimiškosiose seniūnijose, kuriose gyvena dauguma skurstančių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų. Aktyvus socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis savivaldybėse jau davė pirmuosius rezultatus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų priemonių rezultatai: per 2007 metus, palyginti su 2006 metais, tėvų globos netekusių vaikų sumažėjo 427; 11 procentų sumažėjo socialinės rizikos šeimų ir 5 tūkst. – jose augančių vaikų.
Skatinant socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms ir vaikams plėtrą, Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1000, 2007 metais buvo skiriamas prioritetas paramos šeimai tarnybų, vaikų dienos centrų, laikinų krizių centrų motinoms ir vaikams įkūrimui, kai konkurso būdu remiami pastatų statybos, rekonstravimo ir remonto darbai. Iš 2007 metais minėtai programai skirtų lėšų konkurso būdu atrinkti ir įgyvendinti 32 socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektai. 32 rekonstruotose, suremontuotose ar naujose socialinių paslaugų įstaigų patalpose bus teikiamos paslaugos apie 2890 klientų per mėnesį, įkurtos 77 naujos darbo vietos, 13 iš šių įstaigų teiks socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir vaikams.
Gerinant vaikų apsaugą nuo visų formų smurto ir išnaudojimo, 2007 metais buvo įgyvendinama Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 491. Ją įgyvendinant, 513 smurtą patyrusių vaikų ir 417 jų šeimų narių gavo trumpalaikę ir ilgalaikę kompleksinę pagalbą. Taip pat buvo vykdomos įvairios akcijos, formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus. Šių akcijų metu vis daugiau savivaldybių, mokyklų, bendruomenių pateikia savo idėjų ir pasiūlymų. 2007 metais prie organizuojamų akcijų prisijungė net 48 savivaldybės (2006 metais smurto prieš vaikus prevencijos akcijose dalyvavo tik 13 savivaldybių).
Siekiant gerinti teikiamų paslaugų vaikui ir šeimai kokybę, daug dėmesio skiriama specialistų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, kvalifikacijos tobulinimui. Vykdant Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1179, vaiko teisių apsaugos tarnybose kvalifikaciją tobulino apie 600 vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių specialistų. Smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos nukentėjusiems nuo smurto vaikams srityje 2007 metais kvalifikaciją tobulino 155 vaiko teisių apsaugos srityje dirbantys specialistai. Siekiant tobulinti specialistų, dirbančių su tėvų globos netekusiais vaikais, kvalifikaciją, vykdant Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1279, 2007 metais organizuotas 810 darbuotojų, dirbančių vaikų globos namuose, kvalifikacijos tobulinimas.
Vaikų interesams ginti buvo atlikta išsami reklamos poveikio vaikams ir gyventojams analizė, atlikti moksliniai tyrimai „Reklamos teisinis reglamentavimas: Lietuvos ir ES patirtis. Problemos ir perspektyvos“, „Reklamos poveikio vaikams įvertinimas. Problemos ir sprendimo būdai. Prevencijos-edukacijos priemonių parinkimas“, išanalizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, atliktas jų atitikties ES teisiniam reglamentavimui įvertinimas, apžvelgta Europos teisės institucijų veikla nagrinėjant reklamos bylas. Įvertinti kiti iki šiol atlikti tyrimai, kuriuos inicijavo valstybės institucijos, atsakingos už reklamos rinkos priežiūrą ir neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos sklaidą.
Ginant vaikų interesus ir siekiant užtikrinti vaiko teises, nuo 2008 m. sausio 1 d. įsteigtas Vaikų išlaikymo fondas. Teisę gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo turi vaikai, kurie iš vieno ar abiejų tėvų negauna viso ar dalies išlaikymo, priteisto teismo sprendimu. Apie 50 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo priteisto tėvų išlaikymo, galės gauti išmokas iš šio fondo. Bus sudarytos galimybės nemažai daliai nepilnose šeimose augančių vaikų gauti daugiau pajamų, pagerinti savo socialinę būklę ir sumažinti socialinę atskirtį.
Toliau vykdant socialinių paslaugų teikimo reformą ir siekiant padėti ne tik paslaugų reikalingiems asmenims, bet ir šeimos nariams, savo šeimose prižiūrintiems neįgalius, senyvus asmenis, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, buvo stiprinamos tokios paslaugos kaip kompleksinė socialinė globa į namus, trumpalaikė „atokvėpio“ socialinė globa laikinai apgyvendinant neįgalų ar senyvą asmenį globos institucijoje ir kita. Didinant socialinės globos prieinamumą visoje šalyje, nuo 2007 m. sausio 1 d. savivaldybių biudžetams pradėtos skirti valstybės biudžeto tikslinės specialiosios dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai jų namuose, dienos centre ar stacionarioje globos įstaigoje organizuoti. Skiriamos lėšos turėjo įtakos tokių socialinių paslaugų kaip kompleksinė socialinė globa asmens namuose atsiradimui. Išankstiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 metais ši paslauga pradėta teikti 100 senų žmonių ar asmenų, turinčių sunkią negalią.
Įgyvendinant BPD priemonę „Darbo rinkos ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, 2007 metais buvo baigti 7 projektai – pastatytos ar rekonstruotos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos. Įkurtuose centruose socialinės paslaugos teikiamos neįgaliesiems, seniems žmonėms, kuriems reikia laikinos globos, sutrikusio intelekto asmenims ir jų šeimų nariams, socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, globojamiems vaikams, jų tėvams, globėjams ir įtėviams.
2007 metais buvo įgyvendinti 109 apskričių socialinių įstaigų investiciniai projektai, leidę pagerinti gyvenimo sąlygas senyviems ir neįgaliems asmenims, gyvenantiems stacionariose globos įstaigose.
Siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems integruotis į visuomenę, buvo tobulinama neįgaliųjų aprūpinimo sistema. Antai socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-157 buvo patvirtinta Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategija, kurioje numatyti ilgalaikiai profesinės reabilitacijos sistemos vystymo tikslai – didinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę. Reglamentuota aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarka ne tik fizinę negalią, bet ir regos bei klausos sutrikimų turintiems asmenims. Atsižvelgiant į minėtoje strategijoje numatytus tikslus ir uždavinius, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A1-317 patvirtintas Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių planas. Profesinės reabilitacijos paslaugas 2007 metais gavo 335 asmenys.
Vykdant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850, buvo finansuojamos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų neįgaliųjų socialinės integracijos programos. Skirtos lėšos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų projektams, apimantiems reabilitacijos, socialinių paslaugų, aplinkos prieinamumo didinimo, ugdymo, užimtumo, visuomenės švietimo sritis. Įgyvendinant projektus, 2007 metais 30 procentų šalies neįgaliųjų (prioritetas teiktas sunkios negalios asmenims) gavo paslaugas ar pasinaudojo neįgaliųjų socialinės integracijos programomis. Buvo finansuoti psichosocialinės reabilitacijos, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, profesinės reabilitacijos, socialinių paslaugų, viešosios fizinės aplinkos pritaikymo, informacinės aplinkos pritaikymo ir kiti projektai.
Siekiant sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas neįgaliems asmenims, 2007 metais pradėta įgyvendinti Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 638. Įgyvendinant šią programą, neįgaliųjų poreikiams 48 savivaldybėse pritaikyta 270 būstų, iš jų 127 būstai – asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 118 būstų – asmenims su ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais ir 25 būstai – asmenims su vidutiniais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais. Būsto pritaikymo poreikis 2007 metais buvo tenkinamas 50 procentų.
Socialinio būsto fondo plėtros programai įgyvendinti 2007 metais buvo numatyta 50 mln. litų. Lėšos socialiniam savivaldybių būsto fondui plėtoti buvo pervedamos pagal savivaldybių pateiktas paraiškas. Pagal savivaldybių pateiktą informaciją 2007 metais buvo įsigyti 492 socialiniai būstai, 441 būsto statyba pradėta, bet 2007 metais nebaigta, išnuomoti 963 socialiniai būstai.
Viena iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110, prioritetinių krypčių – pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo. Jai buvo skiriama ypač daug dėmesio. Tuo tikslu buvo skirta 3,7 mln. litų biudžeto asignavimų įvairiose institucijose pirminei narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo. Savivaldybėms ir apskričių administracijoms šiai pirminei prevencijai vykdyti tiesiogiai skirta 1,3 mln. litų.
Siekiant plėsti reabilitacijos paslaugas vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, buvo remiami projektai, skirti minėtai problemai spręsti. Įgyvendinant šiuos projektus, gerinamas psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų vaikams, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, prieinamumas ir kokybė. Reabilitacijos paslaugos vaikams teikiamos nemokamai. Nuo 2008 metų pavasario Kauno apskrities priklausomybės ligų centre pradės funkcionuoti Vaikų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, ilgalaikės reabilitacijos skyrius.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Didinti kokybišką užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Numatoma skatinti užimtumą, didinti gyventojų ekonominį aktyvumą, vidinį darbo jėgos mobilumą, darbo rinkos lankstumą ir užimtumo garantijų saugumą, darbo vietų efektyvumą, užtikrinant kvalifikuotos darbo pasiūlos atitiktį paklausai. Numatoma gerinti darbuotojų saugą ir sveikatos būklę, integruoti jas į kitas sritis, stiprinant sąsajas su visuomenės sveikata, socialiniu draudimu, švietimu. Plėtojant paramą neįgaliųjų užimtumui, rūpintis neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimu, šių paslaugų geros kokybės užtikrinimu, siekiant sudaryti neįgaliajam sąlygas turėti tinkamą darbo vietą.
Užtikrinti, kad socialinio draudimo išmokų didėjimas neatsiliktų nuo dirbančiųjų pajamų augimo, tuo pačiu išlaikant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinį stabilumą.
Stiprinti šeimos institutą ir gerinti vaiko teisių apsaugą. Numatoma sudaryti geresnes sąlygas derinti šeimos narių užimtumą su įsipareigojimais šeimai – tobulinti paramos šeimoms, auginančioms vaikus, sistemą, plėtoti vaikų priežiūros ir socialines paslaugas šeimoms, suteikti nemokamą maitinimą mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, didinti išmokas gausių šeimų vaikams. Gerinti vaiko teisių apsaugą, garantuojant pajamas vaikams, negaunantiems išlaikymo iš tėvų, reformuojant vaikų globos sistemą, kad vaikai dažniau būtų globojami šeimose ir šeimynose, rečiau – vaikų globos institucijose. Tobulinti įvaikinimo procedūras, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Socialinės apsaugos sistemos išmokos turėtų garantuoti pajamas tiems gyventojams, kurie dėl svarbių priežasčių visai ar laikinai paliko darbo rinką, o teikiamos paslaugos – būti tikslingos, geros kokybės ir prieinamos visiems jų reikalingiems žmonėms. Numatoma užtikrinti socialinių paslaugų, orientuotų į kompleksinę pagalbą neįgaliesiems, senyviems žmonėms, socialinės rizikos asmenims ir jų šeimoms, plėtrą ir gerą kokybę.
Rengti ir vykdyti priemones neįgaliųjų gyvenimo kokybei gerinti, daugiausia dėmesio skirti palankesnių sąlygų šeimoms, kuriose gyvena neįgalūs asmenys, sudarymui, siekti, kad šios šeimos nepatirtų diskriminacijos ir socialinės atskirties. Tobulinti specialiosios pagalbos priemonių neįgaliesiems sistemą – proporcingai derinti aprūpinimą techninėmis ir finansinėmis pagalbos priemonėmis ir socialinių paslaugų teikimą.
Nuosekliai įgyvendinti lyčių lygybės politiką integruojant lyčių aspektą visose srityse, užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes ir tobulinant apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties, vykdyti ES ir tarptautinius lyčių lygybės įsipareigojimus.
II. JAUNIMO POLITIKA
Per pastaruosius 3 metus nuosekliai didėjo jaunimo (15–24 metų) užimtumas, ypač ryškiai – 2007 metais. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis metinis jaunimo užimtumo lygis 2005 metais sudarė 21,1 procento, 2006 metais jis siekė 23,7 procento, o 2007 metais (I–III ketvirčių duomenys) – 25,2 procento. Daug dėmesio skirta jaunimo aktyvumui darbo rinkoje didinti, kad jaunimas įgytų pirminių darbo įgūdžių, susipažintų su profesijų pasauliu. Naujo starto galimybės – mokymas, darbo praktika, įdarbinimas – suteiktos 95,9 procento darbo biržose registruoto jaunimo per pirmuosius 6 nedarbo mėnesius. Darbo įgūdžių įgijimo programoje dalyvavo 1,5 tūkst. jaunimo, pradedančio darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. Buvo padėta įsidarbinti 16,3 tūkst. (iš jų 5,9 tūkst. niekada nedirbusių) jaunų žmonių; 3,2 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių atostogų metu dirbo viešuosius darbus. Duris atvėrė jaunimo darbo centrai Marijampolės ir Telšių darbo biržose.
2007 m. birželio 1 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. Įsteigto fondo tikslas – remti Lietuvos ir Lenkijos jaunimo, lietuvių ir lenkų tautų bendradarbiavimą. Fondas numato remti ir finansuoti abiejų valstybių jaunimo mainus, projektus, kuriuos rengia ir vykdo organizacijos, skatinančios jaunimo mainus ir kitas iniciatyvas, taip pat jaunimo renginius, informacinius projektus, publikacijų, skatinančių abiejų tautų suartėjimą, išleidimą. Fondas savo veiklą pradėjo 2007 metais, jo veiklai 2007 metais skirta 150 tūkst. litų.
Siekiant perimti ES valstybių sukauptą jaunimo verslumo ugdymo patirtį, įgyvendinti įvairias jaunimo verslumo skatinimo priemones, 2007 metais buvo paskelbtas kvietimas, kad viešąsias paslaugas verslui teikiantys arba atitinkamų tikslinių grupių (moterų, jaunimo, neįgaliųjų) interesams atstovaujantys viešieji juridiniai asmenys, taip pat asocijuotosios verslo struktūros teiktų paraiškas specifiniams verslo plėtros projektams įgyvendinti. Buvo įgyvendinamos įvairių tikslinių grupių (tarp jų ir jaunimo) verslumo ugdymo priemonės Lietuvos regionuose, taip pat kompleksinės priemonės, skirtos verslo ir mokslo sąsajoms stiprinti, jaunimui kaip būsimajam darbdaviui ugdyti. Nemažai renginių organizavo įvairių regionų verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai. Daug dėmesio skirta jaunimo verslo konsultacijoms ir mokymui. Buvo organizuojami gerosios praktikos sklaidos renginiai.
Skatinant jaunus žmones aktyviai dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, kuriant pilietinę visuomenę, plėtojant savanorišką veiklą, buvo įgyvendinama Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse 2007–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 898. Įgyvendinant šią programą, buvo remiamos jaunimo organizacijų iniciatyvos ir įvairūs projektai. 2007 metais paremti 189 projektai jaunimo politikos įgyvendinimo srityje. Jiems skirta 1,96 mln. litų. 2007 metais bendras jaunimo organizacijų finansavimas, palyginti su 2006 metais, padidintas 410 tūkstančių litų.
Siekiant užtikrinti jaunimo informavimą ir dalyvavimą, gerinant jaunimo veiklos kokybę ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių kompetenciją, apmokyti 55 koordinatoriai.
Jaunimo neformalusis ugdymas prisideda prie praktinių ir bendrųjų gebėjimų lavinimo ir yra remiamas tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu. Tuo tikslu iš valstybės biudžeto lėšų kartu su ES paramos lėšomis 2007 metais buvo įgyvendinama ES programa „Veiklus jaunimas“, finansavimas buvo skirtas 134 projektams, bendra subsidijos suma – 1,75 mln. eurų. Projektais buvo remiama jaunimo veikla, skatinanti jo savanorystę, mainus, iniciatyvas, jaunimo organizacijose dirbančių asmenų mokymą ir bendradarbiavimo tinklo kūrimą.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Didinti jaunimo užimtumą ir profesinę integraciją. Numatoma rengti jaunimą efektyviai darbinei veiklai, didinti jo užimtumą ir verslumą. Bus remiamas pirminių darbo įgūdžių įgijimas, jaunimo profesinis orientavimas, diegiamos supažindinimo su profesijomis priemonės.
Plėtoti integruotą jaunimo politiką vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, sudaryti sąlygas jauno žmogaus iniciatyvoms, jo socializacijai ir pilietiškumui formuotis. Sudaryti jaunimui palankias teisines, ekonomines ir socialines sąlygas derinti šeimos ir darbo, mokymosi ir studijų įsipareigojimus. Plėtoti jaunimo tarpkultūrinį dialogą, socialinę partnerystę su jaunimo organizacijomis, skatinti jų veiklos plėtrą ir gerinti kokybę, sudaryti palankesnes teisines ir ekonomines sąlygas ugdyti jauno žmogaus verslumą, skatinti jaunimo savanorišką veiklą.
III. Švietimo ir aukštojo mokslo politika
2003–2007 metais nuosekliai buvo vykdomos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, valdymo, švietimo paslaugų infrastruktūros, paramos tobulinimo, ugdymo turinio individualizavimo ir praktiškumo didinimo, mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo strateginėmis kryptimis. 2007-ieji – nurodytosios strategijos įgyvendinimo pusiaukelės refleksijos metai, per kuriuos buvo tęsiamos viešosios konsultacijos, atliekami tyrimai, organizuotos plačios diskusijos su ekspertais, socialiniais partneriais, švietimo bendruomene ieškant veiksmingų būdų, kaip šalinti nebaigtas spręsti problemas, gerinti mokytojų darbo sąlygas, kelti profesijos prestižą. Plėtojami švietimo stebėsenos visais lygmenimis darbai, pradėta reguliariai vykdyti mokyklų išorės vertinimą.
2007–2008 metais švietimo finansavimas gerėja. Didėja ir švietimui skiriamų nacionalinio biudžeto asignavimų dalis nuo BVP: preliminariais skaičiavimais, 2007 metais ji sudarė 5,25 procento BVP, o 2008 metais – 5,42 procento BVP (1 lentelė).
1 lentelė. Viešųjų išlaidų švietimui prognozė (BVP procentais)
| Metai |
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
| Lietuva |
5,18 |
5,2 |
5,2 |
5,2 |
5,25 |
5,42 |
Šaltiniai: 2003–2004 metais – oficialūs Eurostato duomenys; nuo 2005 metų – preliminarūs skaičiavimai pagal kitų rodiklių planus ir prognozes.
Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Švietimo ir mokslo ministerija pagal BPD priemones yra panaudojusi per 50 procentų visų lėšų.
Kasmet didėja mokinio krepšelio lėšos. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, jos padidėjo 391 litu (20 procentų) ir siekė 2333 litus vienam sutartiniam mokiniui. Integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams finansavimas padidintas 13 procentų. Mokinio krepšelį sudaro lėšos mokyklos valdymui, pedagoginei psichologinei pagalbai, bibliotekai, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokinių pažintinei veiklai organizuoti, ugdymo planui vykdyti. 2008 metais valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui sudarė 1,7 mlrd. litų. Dar beveik 2 mlrd. litų švietimui skiria pačios savivaldybės.
3 pav. Mokinio krepšelio lėšų pasiskirstymas (litais vienam sutartiniam mokiniui).
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Sėkmingai įgyvendinama Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1230 (panaudotos 2007 metams skirtos lėšos – 80750 tūkst. litų). Kaip ir kasmet, skiriamos lėšos mokiniams aprūpinti vadovėliais ir mokymo priemonėmis. 2007 metais jų skirta daugiau negu 2006 metais, ypač specialiųjų mokyklų ir ugdymo centrų, specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (beveik 90 procentų daugiau) ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams (apie 67 procentais daugiau). Racionalizuojamas ir didinamas aukštojo mokslo sistemos finansavimas: mokslui ir studijoms 2007 metais iš valstybės biudžeto skirta 1,2 mlrd. litų, 2008 metais – 0,5 mlrd. litų (arba 45 procentais) daugiau negu 2007 metais. Labiau stengiamasi gerinti mokymosi ir gyvenimo sąlygas: Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843, vykdyti panaudoti 2007 metams skirti 9 mln. litų; Mokslo ir studijų institucijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programai, patvirtintai švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2456, – 8 mln. litų, Universitetų įrangos atnaujinimo investicijų projektui – 5 mln. litų.
4 pav. Renovuotų bendrojo lavinimo mokyklų dalis (procentais).
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS).
Per 2007 metus mokytojų atlyginimams didinti buvo skirta 89,9 mln. litų. Rengiantis pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. 12-oje bendrojo lavinimo mokyklų išbandomas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis. 2007 metais 20 procentų padidintas dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis, o mažiausiai uždirbančių akademinių darbuotojų – 30 procentų. Tam skirta 41,1 mln. litų. Palyginus mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų tarnybinių atlyginimų dydžius, nustatytus iki 2007 m. liepos 1 d., su tarnybinių atlyginimų dydžiais, nustatytais 2008 metams, matyti, kad žemiausių pareigybių akademinių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai padidėjo beveik 60 procentų, kitų – 45 procentais.
5 pav. Mokytojų mėnesinis bruto darbo užmokestis (litais).
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Kaip viena reikšmingiausių mokymosi visą gyvenimą skatinimo prielaidų – mokymosi prieinamumas, kurio siekiama ugdymo turinį, metodus, vertinimą pritaikant prie individualių mokinio gebėjimų ir savybių, mokymą (-si) orientuojant į praktiškumo, verslumo didinimą, profesinę veiklą, profesinio ir bendrojo lavinimo krypčių suartėjimą. Bendras švietimo prieinamumo rodiklis toliau gerėja. Nuolat gausėja ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų (nuo 41 procento 2000 metais iki 54,7 procento – 2006 metais), tačiau pagal keturmečių vaikų dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio. Anksti pasitraukiančiųjų iš švietimo sistemos (vidurinio išsilavinimo neįgijusių ir nesimokančių 18–24 metų jaunuolių) dalis nuosekliai mažėja ir artėja prie 2012 metų siekinio – 9 procentų. Vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgyja gerokai daugiau jaunimo negu vidutiniškai ES valstybėse. Lietuva pagal šį rodiklį jau yra pasiekusi ES 2010 metų tikslą. Tai sietina tiek su mokinio krepšelio ir profilinio mokymosi įvedimu, tiek su brandos egzaminų reforma. Sumažėjo nesimokančio jaunimo, rezultatai geresni negu daugelyje ES valstybių.
Sutelktas dėmesys ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, kurio prioritetai (prieinamumas, lygios galimybės, socialinis teisingumas) atspindėti Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057. Siekiant padidinti švietimo paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, atidarytos apie 85 naujos ikimokyklinės ir/ar priešmokyklinės grupės, atsirado naujų darbo vietų pedagogams (93,86 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir 31,37 – priešmokyklinio ugdymo pedagogų etato). Sudaromos galimybės visiems pradinių klasių mokiniams nuo 2 klasės ugdytis užsienio kalbų komunikacinę kompetenciją, paankstintas (nuo 5 klasės) informacinių technologijų mokymas. Geresnė tapo aplinka, reikalinga šių dalykų mokymui, padidėjo mokytojų kompetencija.
Individualiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokymosi poreikiams tenkinti išbandytas ir patvirtintas Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelis (švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. ISAK-1), pradėtas įgyvendinti patobulintas profilinio mokymo modelis, plėtojamos profesinio orientavimo paslaugos dalyvaujant socialiniams partneriams, atsižvelgiant į profesinės kompetencijos derinimo su darbo rinkos poreikiais aktualumą; kuriamos informavimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo nuotoliniu būdu galimybės. Įgyvendinant Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą (švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. ISAK-258), orientuotasi į gabių mokinių atpažinimo metodikų rengimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir patirties sklaidą. Mokyklų bendruomenių nuomone, mokyklose teikiamos programos pakankamai lanksčiai pritaikomos mokiniams, kuriamos darbo su gabiais mokiniais ir pagalbos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams sistemos, reguliuojami mokymosi krūviai, plėtojama švietimo paslaugų infrastruktūra. Lietuvos mokinių pasiekimai nuolat gerėja, tačiau vis dar atsiliekama nuo ES valstybių vidurkio.
Kinta suaugusiųjų švietimo prioritetai ir jo organizavimo uždaviniai, stiprėja dėmesys profesinių, socialinių kompetencijų tobulinimui, saviugdai ir saviraiškai. Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais suaugusiųjų švietimas organizuojamas geriau. Pagal vieną iš Europos Komisijos mokymosi visą gyvenimą lygio stebėsenai naudojamą rodiklį Lietuvoje 2006 metais mokėsi 55 procentai 25–64 metų asmenų, tačiau pagal kitą rodiklį – 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per paskutines 4 savaites iki tyrimo pradžios, dalį (procentais) – dar atsiliekama nuo ES valstybių vidurkio (šios tendencijos panašios ir kitose ES valstybėse).
6 pav. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per paskutines 4 savaites iki tyrimo pradžios, dalis (procentais).
Šaltinis – Eurostatas.
Daugelyje savivaldybių suaugusiųjų švietimo klausimai kol kas yra pasiekę tik planavimo ir pavienių naujovių įgyvendinimo stadiją. Didinant suaugusiųjų mokymosi prieinamumą, daug dėmesio buvo skirta teisinei bazei, reglamentuojančiai galimybes taikyti lanksčias suaugusiųjų mokymosi formas (modulinę ir neakivaizdinę, savarankiško mokymosi), jas tobulinti, plėtoti neformalųjį neprofesinį švietimą.
Įgyvendinant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1065, daugiausia dėmesio skiriama profesinio mokymo lankstumo, prieinamumo ir atitikties darbo rinkos poreikiams didinimui. Parengta Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2333), kurioje numatyta sukurti modulinio profesinio mokymo sistemą, parengti praktinio mokymo priemones, steigti sektorinius praktinio mokymo centrus, suteikti profesijos mokytojams naujas technologines kompetencijas. Parengta Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1039). Aukštesnės mokymo kokybės ir jo atitikties darbo rinkos poreikiams siekiama plėtojant socialinių partnerių dalyvavimą profesinio mokymo standartų ir programų rengime, organizuojant mokinių praktinį mokymą įmonėse ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir Mokymosi visą gyvenimą strategiją, parengta ir patvirtinta Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarka (švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. ISAK-72).
Įgyvendinant mokslo ir studijų politiką, daugiausia dėmesio buvo skiriama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335, vykdymui ir Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimo nuostatų dėl mokslo ir studijų sistemos reformos įtvirtinimui. Susitelkiant į mokslo ir studijų institucijų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei didinimą, geros studijų kokybės užtikrinimą, žmonių išteklių stiprinimą ir mokslinių tyrimų valdymo ir finansavimo sistemos pertvarkymą, parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektas (Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano I etapo priemonė). Atsižvelgus į praktines valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo problemas, kartu išplėtojant jų autonomiją ir veiklos laisvę, parengtas Lietuvos Respublikos valstybinių mokslo ir studijų institucijų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas, taip pat su juo susiję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Jie yra labai svarbūs plėtojant mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius), įgyvendinant nacionalines kompleksines programas, kitas mokslo ir verslo sąveiką stiprinančias priemones. Numatoma, kad minėtų įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas užtikrintų operatyvų, racionalų ir skaidrų valstybės turto valdymą. Būtų pašalinti kai kurie įstatymų prieštaravimai.
Įgyvendinant kitas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano I etapo priemones, sudaromos teisinės sąlygos veiksmingai panaudoti mokslo ir studijų sistemos finansavimą, atnaujinama mokslinių tyrimų ir studijų mokomoji bazė, tobulinamas paramos studentams teikimas, vykdomas aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų vertinimas (įvertinta 2001 ir 2002 metais įsteigtų kolegijų veikla), tobulinama vertinimo metodika ir vertinimo tvarka, organizuojami seminarai studijų kokybės užtikrinimo principams diegti. Įsteigtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kurio viena pagrindinių funkcijų yra technologijų įžvalgų (ilgalaikio prognozavimo) inicijavimas ir organizavimas. Sukurta specialistų poreikio darbo rinkoje prognozavimo metodika. Tęsiamas studijų programų išorinis vertinimas pagal studijų kryptis, rengiami studijų krypčių reglamentai (2007 metais įvertintos 7 studijų kryptys, iš jų 5 įvertino užsienio ekspertai; per 2006–2007 metus parengta 10 ir patvirtinti 4 studijų krypčių reglamentai, kuriuose nustatyti bendri visų konkrečios studijų krypties programų rengimo ir vykdymo reikalavimai). Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos nuostatoms įtvirtinti numatyta tikslingai panaudoti ES struktūrinių fondų paramą. Patvirtintos Nacionalinė studijų programa, Tyrėjų karjeros programa, Bendroji nacionalinė kompleksinė programa, Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa.
2007 metais pradėjo formuotis Nacionalinis studijų kokybės forumas, kurio tikslas – suvienyti aukštųjų mokyklų, studentų, darbdavių organizacijų ir aukštojo mokslo politiką formuojančių valstybės institucijų pastangas užtikrinti ir gerinti aukštojo mokslo kokybę.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje didėjantis studentų skaičius jau viršija numatytąjį. Studentų gausėja, o bendras dėstytojų skaičius aukštosiose mokyklose beveik nedidėja, dalis daktaro mokslo laipsnį įgijusių asmenų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ar mokslo darbuotojų imasi kitos veiklos ar vyksta į užsienį.
7 pav. Universitetų absolventų (I, II ir III pakopos) skaičius.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Dėstytojų stygiaus problemą pradėta spręsti taikant priemonių visumą: kuriant vidinę konkurencingą aplinką, keičiant vidinio valdymo principus, stiprinant dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją, didinant dėstytojų (mokslo darbuotojų) profesijos patrauklumą (įvairūs projektai būsimiesiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams rengti). Skatinant jaunimą rinktis dėstytojo (mokslo darbuotojo) profesiją, 2006 ir 2007 metais daugiau studentų priimta į magistrantūrą ir doktorantūrą, tiems studentams, kuriuos domina mokslininko karjera, sudarytos galimybės atlikti geriausių Lietuvos mokslininkų vadovaujamą praktiką ir dar studijuojant imtis mokslinės veiklos (2005 metais šioje priemonėje dalyvavo 147, 2006 – 233, o 2007 – 403 studentai). Daugiau rūpinamasi mokymosi ir gyvenimo sąlygų gerinimu. Patvirtinta Paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 2073).
Įgyvendinta Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015, parengta Informacinių ir komunikacijų technologijų (toliau vadinama – IKT) diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija ir programa (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. ISAK-2530). Pasiekta, kad 100 mokinių tenka 10 kompiuterių, 88 procentai mokyklų naudojasi internetu, kurio sparta ne mažesnė kaip 64 Kbps (2006 metais buvo 85 procentai), IKT darbe naudoja 65,5 procento mokytojų (Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys). Jų nuomone, IKT buvo gana veiksmingos, ypač mokant mokinius, kuriems blogiau tinka tradiciniai akademiniai mokymo (-si) metodai. Gerėjanti gyventojų kompiuterių taikymo kompetencija (apie 84 procentai 15–74 metų gyventojų moka naudotis kompiuteriais, per 50 procentų šių gyventojų turi kompiuterinio raštingumo standarto žinių) mažina gyventojų socialinę atskirtį (šaltinis – mokslinis tyrimas „IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos priemonių įgyvendinimas“).
8 pav. Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis (procentais).
Šaltinis – Statistikos departamentas (2007 metų duomenys – preliminarūs).
Mažinant neigiamus socialinių reiškinių padarinius jaunimui, daugiausia dėmesio buvo skiriama vaikų užimtumui pagal įvairias neformaliojo švietimo programas didinti, pagalbai mokiniams ir mokytojams teikti. Prevencinis darbas organizuojamas per pamokas prevencinę medžiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį, per socializacijos ir žalingų įpročių prevencijos programas. Stiprinama pagalba elgesio problemų turintiems vaikams (2007 m. birželio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas). Paremta per 400 pirminės narkomanijos prevencijos projektų; vykdyta per 1000 vaikų socializacijos programų. 2007 metais vaikų socializacijos programoms įgyvendinti skirta kur kas daugiau lėšų negu ankstesniais metais: 2005 metais buvo skirta 5 mln. litų, 2006 metais – 8 mln. litų, o 2007 metais – per 12 mln. litų. Palyginti su 2006 metais, vaikų užimtumas ar dalyvavimas įvairiose programose padidėjo nuo 300 tūkst. mokinių iki 450 tūkst. mokinių per mokslo metus. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. X-818), atsivėrė realios galimybės įgyvendinti įvairius projektus, susijusius su pilietiniu ir tautiniu ugdymu, pilietiškumo ir tautiškumo raiška, aktyvinti vaikų ir jaunimo organizacijų veiklą.
ESPAD (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs – Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose) tyrimų rezultatų lyginimas rodo, kad prevencinė veikla duoda teigiamų rezultatų (pvz., alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas pagal tyrimus stabilizavosi ir netgi pradėjo šiek tiek mažėti). 2007 metais Švietimo ir mokslo ministerija smurto prevencijos priemonėms vykdyti skyrė 200 tūkst. litų. Minėtini darbai, susiję su pasirengimu diegti Lietuvos mokyklose vieną iš efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje, – norvegų Smurto ir patyčių prevencijos programą OLWEUS.
Daugėja vaikų, turinčių įvairių problemų, todėl labai aktualu teikti pagalbą mokiniams tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Tyrimai rodo, kad švietimo pagalbos požiūriu problemiška yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų situacija, todėl išskirtinis dėmesys pastaraisiais metais buvo skiriamas šiems vaikams, jiems pritaikomas ugdymo turinys (atkreiptas dėmesys į jų savijautą), sudaromos galimybės mokyklose steigti mokytojo padėjėjo ir/ar specialiojo pedagogo etatus.
9 pav. Mokinių skaičius, tenkantis vienam specialiąją ar kitokią pagalbą teikiančiam specialistui.
Šaltinis – Statistikos departamentas (2007 metų duomenys – preliminarūs).
Per 2006–2007 metus mokyklose įsteigti papildomi etatai: 261 – mokytojo padėjėjo, 116 – specialiojo pedagogo ir 28 – psichologo. Šiems etatams finansuoti 2007 metais skirta 1 mln. litų. Visose savivaldybėse veikia pedagoginės psichologinės tarnybos, nuo 2005 metų jos finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis, 2006 metais finansavimas padidintas dvigubai, 2007 metais padidėjo dar 20 procentų. Teikiant paramą toliau nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams, įgyvendinama investicinė Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2006–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1110. Nupirkti 46 autobusai, papildomai pavežama į artimiausias mokyklas 1018 mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos, tai 2,2 procento daugiau negu 2006–2007 mokslo metais. Dar 10 autobusų nupirkta specialiųjų poreikių turintiems vaikams vežti.
Vidinė paskata ir mokyklinės socializacijos sąlygomis susiformavęs siekis dalyvauti socialiniame gyvenime motyvuoja specialiųjų poreikių, ypač judėjimo ir regos negalę turinčius jaunuolius tęsti mokymąsi, siekti aukštojo mokslo. Daugiausia jų (16,1 procento) mokosi Kauno technologijos universitete, populiariausios yra socialinių mokslų studijų programos (jas studijuoja 49 procentai šių jaunuolių).
Plečiamos mokyklų teikiamos paslaugos mokiniams ir visuomenei: sudaromos galimybės naudotis kompiuteriais, sporto baze, biblioteka ir panašiai. Nuolatinė ir įvairi parama, kaip ir kasmet, teikiama užsienio lietuvių mokyklų ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams ir mokytojams. Atsižvelgiant į tai, kad vis populiaresnis tampa mokymas nuotoliniu būdu, Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje sukurtas vienas iš virtualiosios mokyklos modelių. 2007–2008 mokslo metais nuotoliniu būdu šioje mokykloje mokosi 292 mokiniai, tarp jų 113 mokinių iš užsienio šalių.
Įgyvendinant Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703, ypač daug dėmesio buvo skiriama tam, kad tautinės mažumos mokytųsi valstybinės kalbos (2007 metais valstybinės kalbos kursus baigė 667 asmenys), taip pat jų tapatumo puoselėjimui, tautinės kultūros, tradicijų sklaidai, aktyviam tautinių bendruomenių dalyvavimui visuomenės gyvenime. Formuojant ir įgyvendinant valstybinę tautinių santykių darnos užtikrinimo politiką, užtikrinta negausių tautinių bendruomenių teisė mokytis gimtosios kalbos, 46-iose tautinių mažumų šeštadieninėse ir sekmadieninėse mokyklose mokosi apie 700 mokinių, sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai, pilietiniam ugdymui ir tautiškumui puoselėti. Siekiant užtikrinti tautinių mažumų politikos tęstinumą, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtinta Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008–2010 metų programa.
Plėtojami tarptautiniai ryšiai, skatinantys mokinių, mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mainus, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir renginiuose. Parengtas Europass pažymėjimo priedėlio aprašas (švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. ISAK-1476/A1-201), skirta lėšų ES aukštojo mokslo programoms vykdyti. Parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa (projektas), skirta nacionaliniam konkurencingumui stiprinti, aukštojo mokslo kokybei gerinti, aktyvesnei informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir rinkodaros veiklas transnacionaliniam aukštajam mokslui sklaidai organizuoti. Reorganizuoti ES Leonardo Da Vinci ir Socrates programų koordinavimo paramos fondai į Mokymosi visą gyvenimą programą administruojančią agentūrą – Švietimo mainų paramos fondą. Paremtos lietuvių kilmės užsieniečių studijos.
Nuolat dedamos pastangos, kad Lietuvos mokyklose dirbtų tinkamai parengti ir kvalifikuoti mokytojai. Ir antrajame Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos etape personalo kvalifikacijos tobulinimas išlieka viena iš prioritetinių strateginių krypčių. Norint sėkmingai įgyvendinti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468, 2007 metais buvo svarbu sutvarkyti teisinę bazę, parengti pedagogų ir vadovų kvalifikacinius reikalavimus, naujus pedagogų ir vadovų praktinio rengimo modelius. Atlikta pedagogų rengimo studijų programų analizė, parengtos rekomendacijos. Vykdyta perkvalifikavimo studijų stebėsena. Decentralizavus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir užtikrinus šiuolaikinę regioninių mokytojų švietimo centrų veiklos kokybę, akredituota 14 švietimo centrų, 34 švietimo centrai atnaujinti, parengtos šiuolaikiškos mokytojų profesinei kompetencijai tobulinti skirtos programos, pasirengta vertinti kvalifikacijos tobulinimo programas.
Nors pastaraisiais metais aukštosios mokyklos parengdavo vis daugiau pedagogų (2005 metais – 4738, 2006 metais – 5768, 2007 metais – 5228 mokytojus), tačiau jau antrus metus iš eilės mokytojų stokojama, ypač kaimo ar nuo rajonų centrų nutolusiose mokyklose, nes parengti mokytojai renkasi kitas, patrauklesnes darbo vietas arba vyksta į užsienį.
Šiuo metu neabejojama, kad įvairių mokslo sričių ir technologijų plėtra Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su visomis šalies raidos sritimis.
Žinios ir gebėjimas naudotis naujausiais atradimais, kurti naujas žinias ir technologijas yra pagrindinė įvairių gyvenimo sričių varomoji jėga. 2007 metais ypač daug dėmesio buvo skiriama su mokslu susijusioms problemoms spręsti.
Lietuvos politinės partijos, pripažindamos, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga, 2007 m. birželio 14 d. pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Pagal šį susitarimą mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis išteklių koncentravimo ir efektyvaus naudojimo, autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo racionalumo ir veiksmingumo, laisvos konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo, mokslo ir studijų tinklo gerinimo principais. Vadovaudamasis šiais principais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas patvirtino mokslo ir studijų pertvarkos veiksmų planą, kuriame akcentuojama konkurencingumas, programinis ir konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, mokslo ir studijų sistemos valdymo tobulinimas, mokslo ir verslo sąsajos stiprinimas, infrastruktūros atnaujinimas per mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius).
Planuojant 2007–2013 metų struktūrinės paramos laikotarpio lėšas, net 10 procentų lėšų bus skirta moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP). Siekdama efektyviai panaudoti lėšas ir didinti šalies mokslo ir inovacinį potencialą, Švietimo ir mokslo ministerija parengė keturias ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotinas programas, skirtas mokslo ir studijų kokybei gerinti, mokslinių tyrimų bazei atnaujinti, mokslo, verslo bendradarbiavimui stiprinti. Programų lėšos taip pat bus skiriamos kompleksiniam atskirų ūkio sektorių, susijusių su moksliniais tyrimais, strategijų įgyvendinimui, koordinuojami veiksmai, skatinantys turimo mokslinio potencialo konsolidavimą ir atnaujinimą, koncentruojant turimą ir kuriamą naują moksliniams tyrimams būtiną mokslinę įrangą. Taip pat bus stiprinama mokslininkų kompetencija, skatinant tarpsektorinį ir tarpinstitucinį tyrėjų mobilumą.
Skatinant įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinį bendradarbiavimą, plėtojant didelės kompetencijos centrus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, priimti jos įgyvendinamieji teisės aktai (švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-118/4-231). Mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) sutelks Lietuvos mokslinį potencialą, bus kokybiškai atnaujinta mokslo tyrimų infrastruktūra, sukurti efektyvesni mechanizmai mokslo rezultatų komercinimui, o tai leis plėtoti Lietuvos ūkį, pramonę, ypač smulkųjį verslą, panaudoti aukštesnes technologijas ir kurti naujus produktus. Slėniuose kuriami mokslo technologijų parkai pasiūlys reikiamą infrastruktūrą mokslo ir verslo bendradarbiavimui plėtoti. Slėnių kūrimui pradėti, esamam mokslo ir inovatyvaus verslo potencialui identifikuoti buvo paskelbtas vizijų rengimo konkursas. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos kartu su verslo partneriais pateikė penkias slėnių vizijas, kurias įvertino Lietuvos ir užsienio ekspertai. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, pajėgiausią mokslo potencialą ir šalies ūkio poreikius, planuojama plėtoti penkis slėnius, iš kurių du specializuoti (žemės ūkio ir jūrinio sektoriaus). Vilniuje planuojama sukurti du slėnius: Saulėtekio technologijų slėnį (jame bus plėtojami lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir organinės elektronikos bei civilinės inžinerijos moksliniai tyrimai) ir Santaros slėnį (jame numatoma plėtoti biotechnologijų, biofarmacijos, molekulinės medicinos ir stambiamolekulinių medžiagų, modeliavimo, informatikos ir komunikacijų technologijų mokslinius tyrimus). Kaune bus plėtojamas Santakos slėnis, kurio pagrindinės proveržio kryptys bus darnioji chemija ir farmacija, mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos. Kauno regione plėsis Nemuno slėnis ir vystysis agrobiotechnologijos, bioenergetikos ir miškininkystės, maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo moksliniai tyrimai. Klaipėdos mieste planuojamas slėnis, skirtas Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai su šiomis pagrindinėmis kryptimis: jūros aplinka ir jūros technologijos.
Kiti nauji mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos instrumentai skirti kompleksinei studijų, mokslinių tyrimų ir giminingo verslo sektorių plėtrai užtikrinti. Konkurso būdu buvo inicijuotas kompleksinių programų, galimybių studijų rengimas. Gautos 11 galimų kompleksinių programų įvairiuose ūkio sektoriuose galimybių studijos, kurios buvo vertinamos jungtinės Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės. Jų pagrindu rengiamos kompleksinės programos įvairiose mokslo, studijų ir verslo poreikius atitinkančiose kryptyse.
Siekiant skatinti ir plėtoti MTEP projektų konkursus ir ekspertinį vertinimą, pritraukiant vis daugiau užsienio ekspertų, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba inicijavo MTEP finansavimo modelio, paremto konkursiniu programiniu principu, sukūrimą. Konkursiniam programiniam principui įgyvendinti priimtos atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų pataisos, kuriomis Lietuvos mokslo tarybai suteikiamos MTEP finansavimo funkcijos.
Stiprinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, mokslo darbuotojai, dėstytojai ir tyrėjai skatinami dirbti konsultantais verslo įmonėse; numatyti tyrėjų įdarbinimo verslo įmonėse skatinimo mechanizmai. Skleidžiama informacija apie mokslą ir studijas, vykdoma mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategija. Stiprinant tarptautinį Lietuvos mokslo konkurencingumą, mokslo ir studijų institucijos skatinamos dalyvauti ES bendrosiose MTEP ir demonstracinės veiklos programose, per dvišalį bendradarbiavimą mokslininkai ir tyrėjai aktyviai dalyvauja MTEP veikloje Europos ir pasaulio mastu, palaikomi ir stiprinami ryšiai studijų ir mokslo srityje su išvykusiais tyrėjais, rengiamos priemonės, skatinančios pritraukti iš užsienio reikiamos kompetencijos specialistus ir sugrįžti lietuvių mokslininkus ir specialistus, vis plačiau pritraukiamas tarptautinis ekspertinis MTEP politikos ir veiklos vertinimas.
10 pav. ISI publikacijų skaičius.
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Stiprinamos Lietuvos galimybės veiksmingiau integruotis į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) ir didinti mokslinių tyrimų potencialą. Sparčiai gausėja ISI (angl. Institute of Scientific information) mokslinių publikacijų.
Mokslo ir studijų institucijos, privačios įmonės skatinamos dalyvauti ES technologinėse platformose – paskirti atstovai ir lėšos jų veiklai finansuoti.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Pagerinti švietimo aprūpinimą ir kitokią pagalbą mokytojui ir dėstytojui. Švietimo ir mokslo sistemai išlaikyti, pertvarkyti ir perspektyvai užtikrinti 2008 metais numatyta beveik 6,4 mlrd. litų. Valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui, skiriama savivaldybėms, sudaro 1,7 mlrd. litų. Dar 2 mlrd. litų švietimui skiria pačios savivaldybės. Valstybės biudžete 2008 metams numatyta 6 mln. litų kompleksinėms smurto prevencijos priemonėms, skirtoms elgesio sunkumų turinčių vaikų socializacijai, psichologiniam atsparumui didinti, vertybinėms nuostatoms ugdyti. Studijoms ir mokslo tiriamajai veiklai 2008 metų biudžete skirta 1,7 mlrd. litų, tai 0,5 mlrd. litų (45 procentais) daugiau negu 2007 metais. Tęsiamos darbo sąlygų mokyklose, mokslo ir studijų institucijose gerinimo, studentų gyvenimo sąlygų gerinimo programos ir projektai. Ir toliau rūpinamasi specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais: planuojama įsteigti per 200 mokytojo padėjėjo, specialiojo pedagogo ir socialinio darbuotojo, psichologo etatų.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. pedagogų darbo užmokestis padidintas 15 procentų: dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo atlyginimai padidėjo 11,3 procento ir 3,7 procento padidinti pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientus numatoma padidinti vidutiniškai dar 20 procentų. Pedagogų darbo užmokesčiui didinti iš valstybės biudžeto papildomai skirta daugiau nei 370 mln. litų. Nuo 2008 m. sausio 1 d. 20 procentų didėja dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis. Tam 2008 metų valstybės biudžete numatyta 88,7 mln. litų. Didinamos doktorantų, aspirantų, rezidentų stipendijos (40 procentų). Pamažu stiprėja mokslinis šalies potencialas, tačiau tik 2008 metais prasidės didesnės investicijos. Sėkmė priklausys nuo ES paramos naudojimo veiksmingumo. Rūpinantis mokinių saugumu, numatyta 2008–2010 metais skirti 7,6 mln. litų Smurto ir patyčių prevencijos programai OLWEUS.
Užtikrinti socialiai teisingas mokymosi ir studijų sąlygas, išplėtoti vientisą švietimo formų įvairovę. Bus tęsiamos priemonės, skatinančios į mokinį orientuotą mokymą, praktiškumą, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo suartėjimą. Jos didins specialistų sėkmę rinkoje, šalies produktyvumą ir konkurencingumą. Atnaujinama Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programa; Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057, numatytas naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas, daugiafunkcių centrų steigimas kaimo vietovėse, naujų švietimo pagalbos teikimo modelių diegimas, tikslinių edukacinių programų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms vykdymas. Bus steigiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Pradėtos įgyvendinti Ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. ISAK-970), bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Didinant profesinio mokymo sistemos veiksmingumą ir tobulinant jos valdymą, bus parengtas pagrindinio profesinio mokymo ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo priemonių planas. Įgyvendinant Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepciją, numatoma įsteigti ne mažiau kaip 25 praktinio mokymo centrus 12 ekonominės veiklos sektorių. Bus pasirengta vykdyti technologijų egzaminą. Numatoma parengti nuotolinį mokymą reglamentuojančius dokumentus, kurie užtikrintų tolesnę nuotolinio mokymo plėtrą ir sudarytų galimybes Lietuvos švietimo sistemoje kurti įvairius nuotolinio mokymo, skirto užsienyje gyvenantiems lietuviams, modelius. Tikimasi, kad Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programa (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. ISAK-1580) prisidės kuriant palankias ir saugias mokymosi sąlygas, plečiant švietimo paslaugų įvairovę ir prieinamumą, paskatins daugiau suaugusiųjų tęsti mokymąsi.
Numatoma rengti mokslo ir studijų sistemos ilgalaikio vystymo strategiją, slėnių plėtros ir nacionalines mokslo programas, priemones, užtikrinančias, kad aukštųjų mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu.
Tobulinti dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą. Bus tobulinamas pedagogų ir vadovų rengimas, tęsiami mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo projektai, didinamos mokytojų kompetencijos taikant IKT, siekiama didesnio visuotinio kompiuterinio raštingumo. Tikimasi, kad 100 mokinių teks 11 kompiuterių. Prie mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo spartesnės pertvarkos ir geresnio mokytojų poreikių tenkinimo prisidės vykdomi trys Europos socialinio fondo projektai, kuriems skirta 19,33 mln. litų.
Didinti visuomenės įtaką švietimo sistemai. Bus plėtojamos viešosios konsultacijos, visuomenė bus įtraukiama į svarbiausių švietimo ir mokslo pokyčius reglamentuojančių dokumentų svarstymą, skatinama aktyviau dalyvauti juos įgyvendinant.
IV. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTROS POLITIKA
2007 metais Lietuvoje sparčiai didėjo informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (toliau vadinama – IRT) naudojimo apimtis. Statistikos departamento duomenimis, asmeninį kompiuterį 2007 metais turėjo 52,5 procento namų ūkių (2006 metais – 36,5 procento), internetu namie naudojosi 40,3 procento namų ūkių (2006 metais – 31,7 procento).
11 pav. Namų ūkiai ir įmonės, turintys kompiuterius ir interneto prieigą (procentais).
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Internetu 2007 metais naudojosi 48,7 procento visų 16–74 metų asmenų (2006 metais – 42 procentai). Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti. Elektroniniu paštu naudojosi 79 procentai, ieškojo informacijos apie prekes ar paslaugas – 75 procentai.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais internetu naudojosi 88,4 procento gamybos ir paslaugų įmonių.
Vertinant informacinės visuomenės plėtrą tarptautiniame kontekste, pažymėtinas Jungtinių Tautų atliktas pasaulinis elektroninės valdžios 2008 metų tyrimas. Pagal elektroninės valdžios pasirengimo indeksą (angl. e-Government Readiness Index) Lietuva užėmė 28 vietą tarp 182 šalių ir pakilo per 12 vietų, palyginti su 2005 metais. Pagal elektroninio dalyvavimo (angl. e-Participation) indeksą Lietuva užėmė 20 vietą iš 192 šalių, pakildama per 49 vietas, palyginti su 2005 metais (2005 metais užėmė 69 vietą). Elektroninio dalyvavimo indeksas parodo valstybės teikiamos informacijos ir paslaugų, skirtų piliečiams įtraukti į viešąją politiką, kokybę ir naudingumą.
Dideli IRT naudojimo pokyčiai sumažino Lietuvos atsilikimą nuo ES valstybių narių vidurkio. Lietuvos ir kitų ES valstybių narių IRT naudojimo vidurkis palygintas 2 lentelėje. Skiltyje „Pokyčio įvertinimas“ pažymėti teigiami arba neigiami IRT naudojimo pokyčiai 2007 metais, palyginti su 2006 metais.
2 lentelė. Informacinių technologijų naudojimo rodikliai
| Rodiklis (procentais) |
2006 metai |
2007 metai |
Pokyčio įvertinimas |
||
| Lietuva |
ES vidurkis |
Lietuva |
ES vidurkis |
||
| Nuolatiniai interneto vartotojai (visų gyventojų dalis) |
38 |
45 |
45 |
51 |
+1 |
| Namų ūkiai, turintys internetą |
35 |
51 |
44 |
54 |
+6 |
| Įmonės, naudojančios kompiuterius |
92 |
96 |
91 |
96 |
-1 |
| Įmonės, naudojančios internetą |
88 |
92 |
89 |
93 |
0 |
| Įmonės, gaunančios užsakymus internetu |
13 |
14 |
14 |
15 |
0 |
| Įmonės, atliekančios pirkimus internetu |
17 |
28 |
18 |
29 |
0 |
Šaltinis – Eurostatas.
2007 metais lėšos, skiriamos informacinės visuomenės plėtrai, sumažėjo. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė netolygiai pasiskirsčiusi parama iš ES struktūrinių fondų. 12 pav. pateiktos informacinių technologijų finansavimo 2001–2007 metais tendencijos.
12 pav. Informacinių technologijų finansavimas 2001–2007 metais (mln. litų).
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Informacinės visuomenės plėtros komitetas).
2007 metais ES skiriamos lėšos buvo naudojamos pagal numatytą planą. Iki 2008 metų pabaigos planuojama panaudoti visas skirtas lėšas.
13 pav. BPD 3.3 priemonės lėšų panaudojimo dinamika 2005–2008 metais (mln. litų).
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Plėtojant informacinės visuomenės kūrimo procesus, svarbu užtikrinti IRT saugą. Įgyvendinant Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinę strategiją iki 2008 metų ir jos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 601, nuo 2006 m. vasario 7 d. veikiančioje interneto svetainėje www. esaugumas. lt nuolat pateikiama informacija visuomenei apie elektroninės informacijos saugą ir elektroninei informacijai kylančią grėsmę, rengiami aktualūs straipsniai ir naujienos. 2007 metais Lietuvos interneto vartotojams sudarytos galimybės užsisakyti naujienų apie naujausias grėsmes tinklų ir informacijos saugumui gavimą elektroniniu paštu, realiu laiku interneto svetainėje tikrinti bylas dėl kenksmingo programinio kodo ir paskelbti aktualūs straipsniai, susiję su apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijomis.
Ryšių reguliavimo tarnybos tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimų grupė CERT-RRT 2007 metais ištyrė 277 incidentus elektroninėje erdvėje. Pranešimai išnagrinėti ir atitinkamai reaguota į užfiksuotus incidentus: 42 procentus visų ištirtų incidentų sudarė nepageidaujami elektroninio pašto pranešimai (angl. spam), 21 procentą – konfidencialių duomenų vagystės (angl. phishing).
Siekiant apsaugoti interneto vartotojus nuo nuotoliniu būdu valdomų tinklų (botnet), kuriuos kibernetiniai nusikaltėliai naudoja informacijos internete vagystėms, nepageidaujamų elektroninių žinučių siuntimui, Ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje www. esaugumas. lt yra sudarytos galimybės kasdien vizualiai įvertinti botnet įtaką elektroninių ryšių tinklams ir vartotojams tiesioginiu būdu pasitikrinti, ar jų kompiuteris nėra užregistruoto botnet tinklo dalis.
Dalyvaujant projekte „Draugiškas internetas“ (www. draugiskasinternetas. lt), 2007 metais priimti ir išnagrinėti 326 pranešimai apie nelegalų turinį. 31 atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, ir tai tiria atsakingos institucijos.
Siekiant tobulinti elektroninės informacijos perdavimo infrastruktūros saugą, elektroninės informacijos saugą nustatyti saugos dokumentuose ir teisės aktais reguliuoti elektroninės informacijos saugą, vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1V-172 patvirtintos Saugos dokumentų turinio gairės, 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1V-210 patvirtinti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo elektroninės informacijos saugos reikalavimai, 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-241 patvirtinta Saugaus elektroninės informacinės informacijos teikimo informacinėmis sistemomis pavyzdinės sutarties forma, 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairės ir Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimai.
Plėtojant elektroninių ryšių infrastruktūrą, 2007 metų gegužę Ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino radijo ryšio plėtros 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje planą, kuris nustato bevielės plačiajuostės prieigos tinklų diegimą 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje, radijo dažnių (kanalų) skyrimą šiems tinklams diegti ir teikti paslaugas šiais tinklais, bendrąsias radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas tinkluose ir minimalius tinklų diegimo pradžios ir plėtros reikalavimus. Šiais tinklais bus galima teikti moderniausias IRT paslaugas Lietuvos gyventojams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 1346 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai buvo suderinti su 2006 m. gegužės 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (juo buvo papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre tvarkomų asmens duomenų sąrašas ir patikslinti subjektai, kurie nemokamai gauna šio registro duomenis) ir su Lietuvos Respublikos valstybės registro tipiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 485.
Skatindamas IRT sektoriaus plėtrą ir įgyvendindamas Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270, taip pat e. veiksmų planą, Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2007 metais parengė Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektą. Įstatymas nustatys valstybės informacinių išteklių kategorijas, valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, priežiūrą ir koordinavimą, naudojimą valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti, įstaigų, disponuojančių valstybės informaciniais ištekliais, teises, pareigas ir atsakomybę, sąnaudų, patiriamų kuriant, tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimą.
Akivaizdūs pokyčiai diegiant informacines technologijas mokslo ir studijų srityje, plėtojant kompiuterių tinklus: LITNET vartotojų skaičius padidėjo 40 tūkstančių ir pasiekė 360 tūkstančių. Kaip ir planuota, padidėjo LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumas iki 5000 Mb/s, tai dvigubai daugiau negu 2006 metais ir beveik aštuoneriopai daugiau negu 2005 metais (2006 metais – 2500, 2005 metais – 622).
Siekiama, kad daugelis Lietuvos gyventojų gebėtų naudotis kompiuteriu, visos mokyklos turėtų greitaveikį interneto ryšį ir visą šalies teritoriją apimtų viešųjų interneto prieigos centrų tinklas. Tam 2007 metais buvo sudarytas ir patvirtintas 400 steigiamų naujų ir 83 modernizuojamų viešųjų interneto prieigos taškų (toliau vadinama – VIPT) sąrašas. 2007 metais pradėti VIPT techninės ir programinės įrangos, centralizuotos administravimo sistemos programinės įrangos įsigijimo ir interneto ryšio diegimo ir užtikrinimo darbai.
Įgyvendinant Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, kasmet atliekami kompiuterinio raštingumo tyrimai (http://www. emokykla. lt/lt. php/tyrimai/visuotinis_kompiuterinis_rastingumas/1131), organizuojama socialinės reklamos programa, parengti leidiniai, kurie platinami per suaugusiųjų mokymo centrus.
Siekiant, kad visateksčių duomenų bazės taptų vis prieinamesnės mokslo ir studijų įstaigose ir regioninėse bibliotekose, Lietuvos mokslinėms bibliotekoms buvo skirtos lėšos 20 tarptautinių duomenų bazių prenumeratos mokesčiams.
Įgyvendindama konkursinį programinį MTEP finansavimo modelį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. rugsėjo 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. X-1287, kuriuo Lietuvos mokslo tarybai suteikiamos mokslą finansuojančios institucijos funkcijos.
Didindama investicijas į mokslą, kad pasiektume ES valstybių vidurkį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 metams MTEP skyrė papildomai 17,3 mln. litų, kuriuos paskirstė taip: 11,8 mln. litų – mokslo programoms, finansuojamoms konkursiniu būdu, tęsti; 1 mln. litų – naujoms nacionalinėms mokslo programoms vykdyti; 4,5 mln. litų – įsitraukti į tarptautines mokslines programas.
Įtvirtinant naujus Lietuvos mokslo prioritetus, švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 patvirtinta Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programa, taip pat sudaryti Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos valdymo organai, patvirtinti jų darbo reglamentai, sudarytos sutartys su programą įgyvendinančiomis institucijomis. Paskelbtas nuotolinių kursų rengimo konkursas, su konkurso nugalėtojais sudaryta 11 sutarčių dėl nuotolinių kursų rengimo rėmimo. Lietuvos nuotolinio mokymo tinkle teikiamų nuotolinių studijų modulių pagausėjo, jų skaičius pasiekė 820. Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo bibliotekų elektroniniuose kataloguose bibliografinių įrašų pagausėjo iki 1,55 milijono.
Parengtas vairuotojų pažymėjimo išdavimo paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę priemonių plano projektas. Surinkta informacija apie policijos paslaugas, susijusias su policijos leidimų išdavimu ir pranešimų policijai priėmimu. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos elektroniniu būdu. Apibendrinus surinktą informaciją, atlikta policijos paslaugų analizė ir paslaugų specifikavimas. Šios analizės ir specifikavimo pagrindu sudarytas policijos paslaugų, kurias policija galėtų teikti elektroniniu būdu (nedalyvaujant prašymą padavusiam asmeniui), sąrašas.
Siekdamas sudaryti sąlygas viešojo administravimo subjektams (valstybės tarnautojams) naudotis saugiu elektroniniu parašu teikiant viešąsias elektronines paslaugas ir vykdant elektroninių dokumentų mainus, vidaus reikalų ministras pasirašė 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-448, kuriuo vadovaujantis nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. bus išduodami naujo pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimai.
Plėtojant saugų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklą, 2007 metais įrengtos optinės ryšio linijos 97 informacinių sistemų ir valstybės registrų tvarkytojų būstinėse Vilniuje. Visos savivaldybių seniūnijos prijungtos prie Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo. TESTA (angl. Trans Europien Services for Telematics between Administration) tinklo vartai perkelti į specialiai įrengtas patalpas Šventaragio g. 2, Vilniuje.
Nuo 2004 metų Lietuvos Respublikoje veikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) Elektroninio deklaravimo sistema (toliau vadinama – EDS). 2007 metų kovą pradėta teikti nauja paslauga – iš dalies užpildyta 2006 metų gyventojų pajamų mokesčio GPM302 formos deklaracija. 2007 metais mokesčių mokėtojams sudaryta galimybė per EDS įsiregistruoti/išsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, per EDS teikti 2007 metų mokestinio laikotarpio ir ateinančių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, pateikti naujas pelno mokesčio deklaracijas ir asocijuotųjų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitas. Taip pat realizuota galimybė mokesčių mokėtojams – EDS vartotojams, prisijungus prie sistemos, pamatyti žemės mokesčio deklaracijos duomenis apie apskaičiuotą mokestį, taikomas lengvatas ir kitą naudingą informaciją.
Iš viso 2007 metų pabaigoje per EDS mokesčių mokėtojams buvo galima teikti 54 mokesčių deklaracijas ir kitus mokestinius dokumentus. Pažymėtina, kad vis daugiau mokesčių mokėtojų teikia mokesčių deklaracijas ir kitus mokestinius dokumentus elektroniniu būdu. Antai metinių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų elektroniniu būdu pateikta 2007 metais 73 procentai, 2006 metais – 46 procentai; pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų elektroniniu būdu pateikta 2007 metais 80 procentų, 2006 metais – 70 procentų.
Stiprinant tarptautinį Lietuvos mokslo konkurencingumą, mokslo ir studijų institucijos skatinamos dalyvauti ES bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programose (6-ojoje ir 7-ojoje), taip pat EUREKA ir COST programose. Parengtas ir šiuo metu derinamas naujas Mokslo ir studijų institucijų sėkmingo dalyvavimo ES bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programose skatinimo tvarkos aprašo projektas.
Remiant privačių įmonių, iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis vykdomus MTEP naujų produktų ir technologijų kūrimo projektus, 2007 metais suteikta 4,094 mln. litų dalinė finansinė parama projektams įgyvendinti.
Skatindamos tarptautinę partnerystę technologijų srityje, viešoji įstaiga Lietuvos inovacijų centras (toliau vadinama – LIC) kartu su viešąja įstaiga Mokslo ir technologijų parku sėkmingai įgyvendina projektą „Lietuvos įmonių ir mokslo organizacijų tarptautinės technologinės partnerystės plėtotė“ (toliau vadinama – INO-TECH projektas), kuriam 2007 metais buvo skirta 0,6 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Pagrindinė projekto veikla – teikti įmonėms ir mokslo organizacijoms tarptautinio technologijų perdavimo paslaugas, kuriomis pasinaudodamos jos galėtų rasti partnerių Europoje bendrai veiklai. Nuo projekto pradžios šiomis paslaugomis jau pasinaudojo daugiau nei 1000 ūkio subjektų, apie 100 įmonių ir mokslo organizacijų buvo pristatytos potencialiems partneriams užsienyje, pasirašyta 10 dvišalių susitarimų su užsienio partneriais.
Kartu su INO-TECH projektu vykdomas LIC projektas „Inovacijų paramos tinklas – Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje“. Pastarojo projekto tikslas – remti tarptautinį inovacinį ir technologinį bendradarbiavimą Europoje.
Mokslui imlioms naujų technologijų smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms paremti 2007 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetas parengė metodinę medžiagą apie elektroninio verslo teikiamas galimybes, praktikoje naudojamus specializuotus elektroninio verslo projektus.
Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdydamas priemonę „Skaitmeninti valstybės archyvų dokumentus, taip sudaryti prieigos prie viešojo sektoriaus informacijos galimybes“, 2007 metais parengė skaitmeninti 74 630 dokumentų lapų, nuskenavo 145 953 dokumentų vaizdus, aprašė ir parengė skelbti internete 581 bylą. Taip pat buvo įsigyta skaitmeninimo ir skenuotų vaizdų saugojimo įranga už 300 tūkst. litų ir parengta skaitmeninti 124 270 dokumentų lapų.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą, įgyvendinant Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176. Įgyvendinant šį prioritetą, būtina sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinių ir įgūdžių, kurių reikia norint sėkmingai taikyti IRT kasdienėje veikloje, turėti lygias galimybes jais naudotis ir užtikrinti tolygią šalies raidą. To siekiant, toliau bus kuriamas ir plėtojamas vientisas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas, perteikiamos interneto pradmenų ir elektroninių paslaugų nuotolinio mokymo priemonės Lietuvos gyventojams.
Kurti priemones, kurios skatintų skaitmeninės televizijos plėtrą Lietuvoje. Kad Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos sėkmingai diegti skaitmeninę televiziją ir pereiti iš analoginio televizijos programų transliavimo į skaitmeninį, bus parengta Analoginės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programa.
Diegti viešąsias elektronines paslaugas, kurios būtų pasiekiamos „vieno langelio“ principu. Įgyvendinant šį prioritetą, 2008 metais bus baigtas vykdyti iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas įgyvendinti efektyviai veikiantį „vieno langelio“ principą teikiant viešąsias elektronines paslaugas per centrinį elektroninės valdžios portalą (www. evaldzia. lt; www. epaslaugos. lt), sumažinti sąnaudas ir paspartinti naujų kompleksinių viešųjų elektroninių paslaugų kūrimą. 2008 metais, įgyvendinus šį projektą, bus sukurta duomenų mainų platforma, kuri įgalins organizuoti ir valdyti duomenų mainus tarp įvairiose technologinėse terpėse funkcionuojančių informacinių sistemų valstybės institucijų ir įmonių, dalyvaujančių diegiant viešąsias elektronines paslaugas. Kartu bus sukurtas portalas (elektroninės valdžios vartų), susietas su duomenų mainų platforma, teikiantis centralizuotas identifikavimo ir autentifikavimo, apmokėjimo už suteiktas paslaugas, elektroninių paslaugų ir jų procesų konstravimo, stebėsenos, apmokėjimo ir kitas paslaugas.
Plėtoti plačiajuostį ryšį. Siekiama užtikrinti galimybes visiems šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų socialinę ar geografinę padėtį, naudotis informacinėmis technologijomis ir šių technologijų teikiamais informaciniais ištekliais. Bus parengta Plačiajuosčio ryšio prieigos diegimo programa nekonkurencingų/periferinių teritorijų gyventojams, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, ūkininkams.
V. KULTŪROS POLITIKA
2009 metais Lietuva minės savo vardo tūkstantmetį, o Vilnius taps Europos kultūros sostine, todėl 2007 ir 2008 metai – intensyviausio pasirengimo šioms sukaktims laikas. Kita vertus, ne mažiau svarbu užtikrinti, kad pastangos ir lėšos, skirtos deramai paminėti šiuos Lietuvos kultūros gyvenimui itin svarbius įvykius, taptų reikšminga investicija į tolesnę kultūros plėtrą. Palanki aplinkybė – solidesnis Kultūros ministerijos 2008 metų biudžetas. 2007 metais ypač daug dėmesio buvo skiriama ilgalaikį poveikį kultūros raidai darančioms kompleksinėms įvairių sričių kultūros programoms, šiuolaikiniam Lietuvos kultūros gyvenimui aktualių teisės aktų rengimui, tam, kad menininkų kūrybinei veiklai, kultūros sklaidai, visuomenės dalyvavimui kultūroje, Lietuvos kultūros pristatymui užsienyje būtų sudaryta palanki aplinka, suteikta daugiau galimybių.
14 pav. Kultūros ministerijos biudžeto lėšos (tūkst. litų).
Šaltinis – Kultūros ministerija.
Tobulinant paramos teikimo profesionaliems menininkams tvarką, sudarant daugiau galimybių jaunųjų menininkų kūrybinei raiškai, 2007 metais buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Paramos jauniesiems menininkams 2007–2015 metų programa. Įgyvendinant šią programą, siekiama gerinti jaunųjų menininkų ugdymo, kūrybos, profesinio tobulėjimo sąlygas, kad jie lengviau integruotųsi į Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir taptų aktyviais meno kūrėjais. Siekiant įvesti paprastesnes literatūros ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų pirkimo procedūras, 2007 metais buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime 2007 m. spalio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89, 119 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1298, kuriuo įteisinama galimybė šias paslaugas pirkti paprastesniu būdu, taikant įprastą komercinę praktiką. 2007 metais parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime 2007 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymas Nr. X-1261, kuriuo likviduotas Kultūros ir sporto rėmimo fondas ir įsteigtas Kultūros rėmimo fondas.
2007 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas meno kūrėjo statusą turintiems asmenims valstybės ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išsinuomoti meno kūrybai ne konkurso būdu, jeigu šie asmenys neturi patalpų meno kūrybos veiklai vykdyti.
Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 541 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programa, kurios tikslas – atnaujinti valstybės ir savivaldybių teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangą, siekiant sudaryti tinkamas profesionaliojo scenos meno veiklos sąlygas ir geresnę vartotojams teikiamų scenos meno paslaugų kokybę. Programoje numatytos priemonės paskatins kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų sklaidą šalies regionuose ir užsienyje, praturtins kūrybinės veiklos ir scenos meno įvairovę, sumažins scenos apšvietimo ir garso įrangos gedimų tikimybę, padės taupyti įrangos eksploatavimui skirtas išlaidas. Taip pat parengta ir kultūros ministro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-643 patvirtinta Muzikos ir scenos kūrinių įrašų ir natų leidybos programa, kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 patvirtinta Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija.
Gerinant įvairių amžiaus grupių, taip pat vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, vykdyta Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926. Finansuoti vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektai suaktyvino šviečiamąją kultūrinę veiklą kultūros įstaigose ir visuomeninėse organizacijose. 2007 metais buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1200 patvirtinta Skaitymo skatinimo programa. Jos paskirtis – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą visuomenėje. Programa bus įgyvendinama iki 2011 metų. Šios programos vykdytojos – Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Programai įgyvendinti Kultūros ministerija 2007 metais skyrė beveik 1 mln. litų. 2007 metai Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-923 buvo paskelbti Vaikų kultūros metais. Kultūros ministerija dalyvavo įgyvendinant Vaikų kultūros metų renginių programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 619.
Siekiant užbaigti kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarką ir įgyvendinti kultūros vertybių paveldo išsaugojimo programas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 486 padaryti Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481, pakeitimai. Surengtas Baltijos jūros šalių kultūros paveldo forumas, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 659 patvirtintas valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas; parengta ir kultūros ministro 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-30 patvirtinta Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008–2010 metų programa; parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1210 patvirtinta Lietuvos Respublikos UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvoje įstatymo koncepcija; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 322 padaryti Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos ir Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 932, pakeitimai.
Atnaujinant Lietuvos kultūros įstaigas – bibliotekas, muziejus, kultūros centrus, jų įrangą ir ekspozicijas, 2007 metais buvo įgyvendinamos pagrindinės šių sričių programos: Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454, Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785, Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 275. 2006 ir 2007 metais patvirtinus muziejų ir kultūros centrų modernizavimo programas, šiuo metu beveik visų pagrindinių tipų Lietuvos kultūros įstaigos yra modernizuojamos programiškai.
2007 metais pasirašyta trišalė sutartis tarp Bilo ir Melindos Geitsų fondo, Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dėl 15,2 mln. JAV dolerių dotacijos skyrimo projektui „Bibliotekos pažangai“ 2007–2011 metais. Šis projektas tęsia bibliotekų modernizavimo darbus ir yra strategiškai svarbus Lietuvos siekiams plėtoti informacinę visuomenę, išlyginant paslaugų ir technologijų prieinamumo ir kompetencijos skirtumus regionuose.
Remiant Lietuvos regionų kultūros ir etninės kultūros plėtrą, skatinant visuomenės kultūrines iniciatyvas, remiant ir populiarinant mėgėjų kūrybą, 2007 metais buvo skirta daug dėmesio Lietuvos dainų švenčių tradicijai: 2007 metais surengta dainų šventė „Būties ratu“, parengta ir kultūros ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-218/ISAK-562 patvirtinta Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2007–2011 m. programa. 2008 m. birželio 8 d. įsigalios Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas Nr. X-1334, kuriame užtikrinama dainų švenčių tradicijos valstybinė apsauga, periodiškumas, tęstinumas ir plėtra, reglamentuojama pasirengimo ir vadovavimo dainų švenčių vyksmui tvarka, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybė ir kompetencija, nustatomi finansavimo principai. Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1445 patvirtinta nauja Regionų kultūros plėtros 2008–2012 metų programa. Siekiant geriau reglamentuoti savivaldos kultūros įstaigų administravimą, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo prie priskirtųjų (ribotai savarankiškų) funkcijų nurodoma ir kultūros centrų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir veiklos priežiūra.
Stiprinant informacijos apie kultūrą sklaidą, parengta ir kultūros ministro 2007 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. ĮV-504 patvirtinta Kultūros informacijos centrų plėtros programa. Šios programos paskirtis – plėsti ir gerinti profesionaliojo meno informacijos centrų teikiamas paslaugas. Centrai kartu su meno kūrėjų organizacijomis yra pagrindinės institucijos Lietuvoje, kurios sistemingai kaupia ir skleidžia informaciją apie profesionaliojo meno sritis: šių sričių menininkus, kvalifikacijos kėlimo galimybes, vyksiančius renginius ir kitą aktualią informaciją, organizuoja įvairius projektus.
Stiprinant autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistemą, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei du įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 21410 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 905 patvirtino naują Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašą, kurio projektą parengė Kultūros ministerija. Pagal naująjį aprašą sudarytos geresnės sąlygos autoriams gauti autorinį atlyginimą (panaikinami pilietybės, gyvenamosios vietos ir nacionalinės kalbos kriterijai, kurie diskriminavo kitų ES valstybių narių piliečius, nustatytas principas, pagal kurį skiriama valstybės biudžeto lėšų suma autoriniam atlyginimui už knygų panaudą mokėti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 19 d. d. nutarimu Nr. 997 patvirtino naują Atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašą, kurio projektą parengė Kultūros ministerija. Nauja mokėjimo tvarka užtikrina didesnį teisinį aiškumą kompensuojant autoriams ir kitiems teisių turėtojams žalą, patiriamą dėl kūrinių kopijavimo asmeniniais tikslais.
Parengtos Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo muzikos kūrinių viešo atlikimo ir viešo paskelbimo srityje rekomendacijos, patvirtintos kultūros ministro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-645. Rekomendacijų tikslas – suderinti teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų interesus, susijusius su muzikos kūrinių panaudojimu bet kokiais būdais ir priemonėmis kavinėse, restoranuose, muzikos klubuose, prekybos centruose, viešbučiuose ir kitose panašiose prekybos ar paslaugų įmonėse.
2007 metais buvo įgyvendinama Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonės, patvirtintos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-706. Pagrindinis minėtos programos tikslas – pateikti plačiajai visuomenei kuo daugiau informacijos apie intelektinę nuosavybės apsaugos sistemą, kaip pagrindą meno kūrėjų veiklai ir kūrybinės veiklos rezultatų sklaidai. Tuo tikslu išleisti ir išplatinti leidiniai vaikams ir studentams apie intelektinę nuosavybę, organizuotos konferencijos, seminarai, diskusijos, kiti švietimo ir mokymo renginiai kultūros įstaigų darbuotojams, teisėsaugos institucijų pareigūnams. Bendradarbiaujant su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija, buvo iškilmingai paminėta balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Skatinant kūrybinę veiklą ir visuomenės domėjimąsi intelektinės nuosavybės teisių apsauga, autoriais, atlikėjais ir išradėjais, ta proga buvo įteikti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimai už kūrybinę veiklą.
Koordinuojant Lietuvos kultūros ir meno pristatymą užsienyje, 2007 metais Lietuva šalies viešnios teisėmis dalyvavo Turino (Italija) knygų mugėje. Lietuvos kultūra pristatyta tarptautinėje Venecijos bienalėje. Buvo surengtos Lietuvos dienos Kaliningrade (Rusijos Federacija) ir Šiaurės Airijoje.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Artėjant Lietuvos tūkstantmečio minėjimui ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009 renginiams, užtikrinti išskirtinio masto nacionalinių ir tarptautinių Lietuvos kultūros sklaidos ir pristatymo projektų įgyvendinimą. 2008 metais Kultūros ministerija taip pat numato skirti daug dėmesio vykdomoms ir naujoms įvairių sričių kultūros plėtros programoms. Be minėtų programų, 2008 metais bus įgyvendinama Nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, Kultūros paveldo skaitmeninimo strategija, speciali programa siekiant 2008 metais aktyviai dalyvauti „Europos kultūrų dialogo metuose“.
Įgyvendinti „Skaitymo metų“ programą (Lietuvos Respublikos Seimas 2008 metus paskelbė Skaitymo metais), kurios numatytuose projektuose ir renginiuose dalyvaus šalies bibliotekos, mokyklos, literatūros autoriai ir leidėjai. Įsteigtos 3 premijos už nuopelnus skatinant skaitymą.
Laiku ir efektyviai įgyvendinti svarbius kultūros srities investicinius projektus. Įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 971, 2008 metais bus vykdomi Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus pastato rekonstravimo, Liaudies buities muziejaus komplekso rekonstravimo, Valdovų rūmų atstatymo statybų ir montavimo darbai. Rengiantis „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ minėjimui, 2008 metais numatoma įgyvendinti Jaunimo teatro rekonstravimo, Nacionalinės dailės galerijos rekonstravimo ir priestato statybos, Operos ir baleto teatro scenos įrangos rekonstravimo, Nacionalinio dramos teatro pastato rekonstravimo darbus, Nacionalinės filharmonijos pastato 1 korpuso rekonstravimo darbus. Kiti svarbesni 2008 metų projektai – Klaipėdos dramos teatro avarinės būklės likvidavimas, Užutrakio sodybos pritaikymo viešajai turizmo infrastruktūrai darbai, kultūros įstaigų pritaikymo neįgaliesiems projektas.
Pristatyti Lietuvos kultūrą ir meną užsienyje, formuojant patrauklų Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Prie abipusio bendradarbiavimo veiksmingai prisideda Lietuvos kultūros atašė užsienyje veikla. 2008 metais bus siekiama skatinti Lietuvos kultūros organizacijas dalyvauti šiose naujos kartos ES programose: „Kultūra“ (2007–2013), „Media“ (2007–2013), „Europa piliečiams“ (2007–2013). Bus užtikrinama kultūros projektų sklaida užsienyje, įgyvendinamos tarptautinės sutartys.
VI. SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA
2007 metais buvo siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę reformuojant sveikatos priežiūros sistemą, įgyvendinant prevencines programas, didinant medicinos darbuotojų darbo užmokestį, plėtojant paslaugas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas. 2007 metais baigti vykdyti tokie investiciniai projektai kaip Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiochirurgijos ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinės ligoninės B korpuso statyba ir įrengimas.
Ekspertų nuomone, kūdikių mirtingumas yra sveikatos priežiūros kokybės rodiklis. Kūdikių mirtingumas, tenkantis 1000-čiui gyvų gimusiųjų, nuolat mažėja ir, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais buvo tik 5,9.
15 pav. Kūdikių mirtingumas 1000-čiui gyvų gimusiųjų.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Siekdama inicijuoti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos pertvarką, kurdama efektyvią ir konkurencingą sveikatos sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Laisvosios rinkos instituto, Privačių medicinos įstaigų asociacijos ir kitų institucijų atstovais parengė Tolesnės sveikatos sistemos plėtros iki 2015 metų metmenis. Rengiant metmenis, taip pat buvo remtasi daugiau kaip 300 įstaigų, pacientų, mokslininkų ir specialistų nuomonėmis. Metmenyse apibūdinamos esamos sistemos problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai.
Gerinant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumą, 2007 metais pacientams suteikta daugiau galimybių rinktis ne tik valstybines, bet ir privačias gydymo įstaigas. Teritorinės ligonių kasos 2007 metais sudarė daugiau kaip 400 sutarčių su privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vienodomis sąlygomis su valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiomis ir biudžetinėmis įstaigomis.
Iš esmės pakeistas gydytojų rezidentūros organizavimo modelis. Priimtas Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas ir parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriais įteisintas naujas gydytojo rezidento statusas, nustatytas jų įdarbinimas ir praplėstos socialinės garantijos.
Pakeista stacionaro paslaugų teikimo tvarka, pacientams sudarytos sąlygos gauti visas reikiamas paslaugas – panaikintos kvotos. Įvesta nauja – asmens sveikatos priežiūros stebėjimo – paslauga, kuri teikiama į priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių atvykusiems pacientams, atliekant reikiamus tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus. Ši paslauga ypač svarbi rajonų ligoninėse.
2007 metais pirmą kartą šalyje įvesta eilių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms stebėsenos sistema. Kiekviena įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, turi stebėti ir savo tinklalapyje skelbti, kokios yra susidariusios pacientų, laukiančių tam tikrų paslaugų, eilės. Tai įvertinęs pacientas gali pasirinkti jam tinkamiausią įstaigą. Ši eilių stebėsenos sistema leido sutrumpinti laukimo pas sveikatos priežiūros specialistus laiką.
Daug pastangų įdėta 2007 metais prevencinių programų įgyvendinimui, tam skirta 16 mln. litų, t. y. 2,5 mln. litų daugiau nei 2006 metais. Vykdomos labai svarbios programos: Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913, ir trys onkologinių ligų prevencijos programos: Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973.
Sveikatos apsaugos ministerija 2007 metais įgyvendino BPD 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas“, kuri regioninės plėtros srityje buvo atrinkta kaip gerosios praktikos pavyzdys, siekiant užtikrinti tolygią socialinę regiono raidą, aukštesnį regiono sveikatingumo lygį. Pagal šią priemonę buvo remiamos dvi veiklos sritys: pirmoji – kardiologinės sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimas ir plėtra modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas; antroji – šeimos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Pagal pirmąją veiklos sritį 2007 metais buvo toliau įgyvendinamas 2004 metais pradėtas Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas projektas, skirtas konkrečiai pagal sveikatos rodiklius menkiau išsivysčiusiai šalies teritorijai. 2007 m. gegužės 24 d. įvykusioje ES struktūrinės paramos projektų mugėje šis projektas buvo pripažintas Lietuvos projektų lyderiu. Pagal antrąją veiklos sritį ypač daug dėmesio skiriama pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse. Iki 2007 metų pabaigos modernizuotos 47 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerėjo 192 tūkst. gyventojų.
Aktyviai įgyvendinta Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-408. Jos įgyvendinimui 2007 metais skirta 900 tūkst. litų, iš kurių daugiau kaip pusė skirta aktyviai ankstyvųjų cukrinio diabeto formų diagnostikai. Ankstyva diagnozė padės gyventojams išvengti cukrinio diabeto ligos progresavimo arba užkirsti kelią jo komplikacijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 509 patvirtinta ir įgyvendinama Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007–2010 metų programa. Jos tikslas – sumažinti sergamumą tuberkulioze (ypač – atspariomis medikamentams formomis).
Siekiant gerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, 2007 metais buvo organizuotas tarptautinis konkursas greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti. Jau pasirašytos sutartys dėl 170 automobilių įsigijimo. 2008 metais automobiliai bus išdalyti rajonams. Iš jų rajonų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gaus 30 lengvųjų automobilių, kurie padės pasiekti kaimuose gyvenančius pacientus.
Toliau įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 patvirtina Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija. Siekiama, kad kuo daugiau visų sveikatos problemų būtų išspręsta ambulatoriniu lygiu. Tobulinama pirminio lygio paslaugų apmokėjimo tvarka – didinama paslaugų gyventojui metinė bazinė kaina, daugėja skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, ambulatorinių paslaugų padaugėjo 8,3 procento, dienos stacionaro paslaugų – 9,5 procento, dienos chirurgijos paslaugų – 2,1 karto, o stacionaro paslaugų sumažėjo 11 procentų. Tai leido pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
16 pav. Ambulatorinių konsultacijų gausėjimas 2002–2007 metais (paslaugų skaičius tūkstančiais).
Šaltinis – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ligonių kasa) duomenys.
* Įskaitant priėmimo – skubiosios pagalbos paslaugas (t. y. 178 tūkst. paslaugų).
2007 metais pirmą kartą savivaldybėse slaugos ir socialinės paslaugos buvo integruotos ir teikiamos žmonėms kartu. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-558/A1-183 patvirtinus Slaugos ir socialinių paslaugų bendro teikimo tvarkos aprašą, siekiama tobulinti slaugos ir socialinių paslaugų koordinavimą savivaldybių lygiu, gerinti institucijų, teikiančių slaugos ar socialinės globos paslaugas asmeniui, bendradarbiavimą, kad būtų tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų pagalba ir priežiūra kuo arčiau gyvenamosios vietos. Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 patvirtinti Slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimai.
Siekiant užtikrinti pensininkams nemokamą dantų protezavimą, mažinti endoprotezavimo laukiančių asmenų skaičių – dantų protezavimo paslaugų, kurių išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, 2007 metais paslaugų buvo suteikta už 27 mln. litų, t. y. 3,3 karto daugiau negu 2006 metais. Paslaugos suteiktos 16,5 tūkst. asmenų. Mažinant endoprotezavimo laukiančių asmenų skaičių, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-638 patvirtintas Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašas.
17 pav. Medicinos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais).
Šaltinis – Valstybinės ligonių kasos duomenys.
Stengiantis valdyti medikų migracijos procesus ir siekiant, kad medikų darbo užmokestis atitiktų jų kvalifikaciją, 2007 metais toliau nuosekliai buvo vykdoma medikų darbo užmokesčio didinimo politika. Per 2003–2007 metų laikotarpį medikų atlyginimai padidėjo daugiau kaip dvigubai (17 pav.).
2007 metais Lietuvoje vyko derybos su vaistų gamintojais, jų atstovais dėl kompensuojamųjų vaistų kainų sumažinimo. Pasiekta, kad būtų sumažintos antiinfekcinių, kardiologinių, nervų sistemą veikiančių, virškinimo trakto ir metabolizmo ligas gydančių medikamentų kainos. 2007 metais iš esmės pakeista kompensuojamųjų vaistų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimo tvarka. Kad būtų užtikrintas geografinis vaistų prieinamumas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 805 patvirtintos Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais ir medicininės paskirties produktais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklės, nustatančios tvarką, kaip kaimo gyventojai turi būti aprūpinami vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas.
Siekdama reformuoti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą ir priartinti ją prie bendruomenės, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė, o 2007 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 8, 11, 14 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Gerinant savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinta Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programa. 2007 metais jau veikė 4 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (Šiaulių mieste, Joniškio, Klaipėdos ir Kėdainių rajonuose). Jie vykdo visuomenės sveikatos stebėseną, rūpinasi sveikatos stiprinimu ir sveikos gyvensenos mokymu bendruomenėje, rengia savivaldybėse visuomenės sveikatos programas ir jas įgyvendina, aktyvina bendruomenę, ją ir kitus socialinius partnerius įtraukdami į sveikatinimo veiklą. Stiprinant visuomenės psichikos sveikatą, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta Psichikos sveikatos strategija. Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra ir toliau išlieka svarbiu prioritetu. Sveikatos priežiūrai mokyklose 2007 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirta 7,9 mln. litų.
Įgyvendinant sveikatos politiką, daug dėmesio skiriama neigiamų veiksnių, kenkiančių visuomenės sveikatai, poveikiui mažinti ir sveikai gyvensenai skatinti. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1117 patvirtintas Valstybės tabako kontrolės programos 2007–2010 metų priemonių planas.
Toliau tobulinama pasirengimo ir greito reagavimo į grėsmes sveikatai sistema. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 67 patvirtinti Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa ir jos įgyvendinimo 2008–2009 metų priemonių planas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti galimos gripo pandemijos žalą visuomenės sveikatai ir socialinius bei ekonominius šalies nuostolius. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2006–2008 metams programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-682, 2007 metais pirmą kartą Lietuvoje asmenys, patenkantys į rizikos grupes, pradėti skiepyti sezonine gripo vakcina valstybės lėšomis.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Stiprinti ir ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatą, gerinti ligų prevenciją. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse – plėsti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, vykdyti Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos priemones. Įgyvendinant Psichikos sveikatos strategiją, prioritetas bus skiriamas modernių visuomenės psichikos sveikatos principų įtvirtinimui, savižudybių, prievartos, psichologinių krizių prevencijai ir gyventojų sveikatos ugdymui. Numatoma toliau realizuoti tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, mitybos ir nutukimo prevencijos, vaikų sveikatos stiprinimo, traumatizmo, užkrečiamųjų ligų profilaktikos, neužkrečiamųjų ligų pirminės profilaktikos, kitas sveikatos stiprinimo ir profilaktikos programas. Lietuvos Respublikos Seimui 2008 metus paskelbus Blaivybės metais, bus įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 19 patvirtinta Blaivybės metų programa.
Plėtoti sveikatos draudimo sistemą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinant sveikatos sistemos efektyvumą, diegiant veiksmingesnes lėšų naudojimo formas. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma aktyviai plėtoti naujas paslaugas, tokias kaip pacientų stebėjimo, trumpalaikio gydymo, kurti ir plėtoti psichikos ir slaugos dienos centrus.
Efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai gerinti, naujiems ir moderniems diagnostikos ir gydymo metodams diegti, gydymo procesui tobulinti.
Modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigas, įsigyti naujos medicinos įrangos. Ypač daug dėmesio bus skiriama vaikų sveikatai. Planuojama 2008 metais užbaigti statyti ir įrengti Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, pradėti statyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir chirurgijos korpusą, pastatyti Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pediatrijos centro, konsultacinės poliklinikos ir Vaiko raidos centro korpusą.
VII. SPORTO, TURIZMO IR REKREACIJOS POLITIKA
Sportas
2007 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatomis, buvo skatinamas tiek profesionalusis, tiek masinis sportas – buvo vykdomos priemonės, padedančios kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį ir gerinančios žmonių sveikatą.
2007 metais Lietuvoje įvyko 2 650 varžybų, čempionatų, iš jų tarptautinių – 9 (Europos arba pasaulio čempionatų etapų varžybos), 1 020 Lietuvos sportininkų vyko į varžybas užsienyje.
Virgilijus Alekna buvo paskelbtas UNESCO sporto čempionu.
Atsiskleidė nauji jaunieji talentai: Ričardas Berankis (tenisas), Martynas Podgurskis (automobilių sportas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), Iveta Dapkutė (tenisas).
Atsižvelgiant į pasaulio ir Europos sporto renginių svarbą, sporto šakos susistemintos taip: svarbiausios strateginės sporto šakos (13 šakų), strateginės sporto šakos (16 šakų), kitos vasaros ir žiemos sporto šakos (14 šakų), pasaulio sporto žaidynių sporto šakos (12 šakų), technikos sporto šakos (4 šakos), aviacijos sporto šakos (11 šakų).
Lietuvoje yra 45 neįgaliųjų sporto organizacijos. 2007 metais įvyko 72 šalies neįgaliųjų čempionatai, kuriuose dalyvavo 3 798 neįgalieji.
Valstybinės stipendijos (100 tūkst. litų iš viso per 2007 metus) buvo mokamos 26 neįgaliesiems sportininkams.
Daugiau kaip 110 Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dalyvavo 5 tarptautinėse žaidynėse, kur iškovojo 11 aukso, 8 sidabro ir 8 bronzos medalius.
Pasaulio kurčiųjų žaidynėse Kinijoje Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinė užėmė pirmąją vietą.
2007 metais sporto klubuose, specialiosiose mokyklose, dienos užimtumo centruose, pensionuose sportavo 4 201 neįgalusis.
Parengta ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Kūno kultūros ir sporto departamentas; departamentas) generalinio direktoriaus 2007 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-188 patvirtinta Didelio meistriškumo neįgaliųjų sportininkų pasirengimo ir dalyvavimo parolimpinėse, kurčiųjų, specialiosios olimpiados žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose programa.
Skatinant mokinius aktyviau sportuoti, 2007 metais buvo tęsiamas Lietuvos mokinių olimpinis festivalis: 2007 metais II festivalyje dalyvavo 250 tūkst. (arba 49 procentai) mokinių iš Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Palyginti su 2006 metais, festivalio dalyvių pagausėjo maždaug 50 tūkstančių.
Mokinių aktyvumui skatinti buvo vykdomi konkursai „Sportiškiausia mokykla“, „Geriausias mokyklos sporto klubas“, „Mano mokyklos sporto istorija“ (juose dalyvavo apie 200 mokyklų).
Tęsiama Lietuvos kūno kultūros ženklo programa. Lietuvos kūno kultūros ženklo normatyvus įvykdė 2 700 mokinių.
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizacijos vienija 559 klubus, kuriuose nuolat sportuoja daugiau kaip 50 000 narių. Per 2007 metus buvo surengta 817 sporto visiems renginių, kuriuose dalyvavo 157 612 sporto mėgėjų. Tai festivalis „Sportas visiems“ Palangoje, žaidynės „Žiemos sportas visiems“ Ignalinoje, „Žalgirio“ žiemos ir vasaros žaidynės, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ kaimo bendruomenėms skirti renginiai ir kita.
Lietuvos studentų sporto asociacija 2007 metais organizavo 32 renginius ir 25 sporto šakų varžybas; jos organizuojamuose renginiuose dalyvavo 5 129 studentai.
Kaune įvyko didžiausias tarptautinis studentų renginys: XXIII SELL žaidynės (dalyvavo 3 000 dalyvių iš 15 valstybių).
Vytauto Didžiojo universiteto studentų krepšinio komanda užėmė pirmąją vietą Europos studentų krepšinio čempionate.
Buvo paimta 113 dopingo mėginių: 67 – ne varžybų metu, 46 – varžybų metu, išleisti 2 informaciniai leidiniai antidopingo tema, organizuoti 6 seminarai.
Buvo surengti 2 seminarai įgyvendinant brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes prevencijos projektą.
Prie bendrojo lavinimo mokyklų 2007 metais įrengta 21 universali dirbtinės dangos aikštelė. 2007 metais universalioms dirbtinės dangos aikštelėms įrengti Kūno kultūros ir sporto departamentas skyrė dvigubai daugiau lėšų nei praėjusiais metais – 2 mln. 100 tūkst. litų. Per dvejus metus departamentas įrengė 34 tokias aikšteles.
2007 m. gruodžio 12 d. buvo pasirašyta sutartis dėl Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose techninio projekto parengimo. Techninis projektas bus parengtas 2008 m. birželio 16 d., tuomet bus skelbiamas viešasis pirkimas dėl objekto statybos rangovo parinkimo.
Gerinant talentingų sportininkų atranką ir tobulinant jų ugdymo sistemą, 2007 metais Šiauliuose sudaryta 10 jaunųjų sportininkų grupė. Šių sportininkų rengimas vyko sporto klasių principu, panaudojant valstybės ir savivaldybės kooperuotas lėšas. Tokiu pat principu jaunieji sportininkai rengiami Vilniuje (80 sportininkų), Ignalinoje (žiemos sporto šakų – 12 sportininkų), Kaune (40 sportininkų).
Koordinuojamas Lietuvos vasaros olimpinės rinktinės (99 sportininkai), žiemos olimpinės rinktinės (19 sportininkų) ir olimpinės pamainos (112 sportininkų) sportininkų rengimas. 2007 metais olimpinių sporto šakų sportininkai olimpinėse rungtyse Europos čempionatuose iškovojo 5, pasaulio čempionatuose – 4 medalius, pasaulio jaunimo čempionatuose – 1 medalį, Europos jaunimo čempionatuose – 8 medalius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 691 sudaryta Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Vilniuje, Ukmergės gatvėje, projektavimo ir statybos darbų koordinavimo komisija. Jos uždavinys – prižiūrėti, kad būtų sklandžiai atliekami šio stadiono su sporto kompleksu projektavimo ir statybos darbų plane-grafike numatyti darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinta Nacionalinio stadiono Šeškinėje statybos projekto parengimo programa.
Turizmas ir rekreacija
2007 metai buvo itin svarbūs Lietuvos turizmui ir rekreacijai. Pagal Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) prognozes 2007 metais Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję maždaug 840 tūkst. užsienio svečių, t. y. maždaug 11 procentų daugiau nei 2006 metais, o Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose – 760 tūkst. užsienio svečių, t. y. maždaug 10 procentų daugiau nei 2006 metais. Lietuvos banko išankstiniais duomenimis, 2007 metais Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo 2,99 mlrd. litų, t. y. 5,2 procento didesnės negu 2006 metais. 2007 metų mokėjimų balansas yra 159,6 mln. litų (18 pav.).
18 pav. Atvykstamojo turizmo pajamos (mlrd. litų).
Šaltiniai: Lietuvos bankas (2007 metų duomenys – išankstiniai). Prognozė – Valstybinis turizmo departamentas.
Daug dėmesio buvo skiriama turizmo sektoriaus strateginio planavimo dokumentų rengimui ir teisinės bazės tobulinimui. Parengta Nacionalinė turizmo plėtros 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944; Jono Pauliaus II piligrimų kelio programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842; Kaimo turizmo ir tradicinių amatų 2007–2013 metų plėtros programa, patvirtinta ūkio ministro ir žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-232/3D-288; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 165 patikslinta Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo 2006–2008 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1425. Siekiant ištirti naujų turizmo paslaugų kūrimo šalyje perspektyvas, parengtos golfo plėtros, SPA paslaugų plėtros, hipodromų plėtros galimybių studijos.
2007 metais buvo toliau stiprinama Turizmo tarybos veikla. Jos posėdžiuose nagrinėti aktualūs turizmo plėtros klausimai, sudaryta nauja Turizmo tarybos komisija – Golfo turizmo komisija.
Lietuva aktyviau dalyvavo tarptautinių turizmo organizacijų veikloje. Kartu su JT Pasaulio turizmo organizacija 2007 m. vasario 28–kovo 1 d. Vilniuje surengtas tarptautinis seminaras „Darnioji turizmo plėtra Vidurio ir Rytų Europoje“. Seminaro darbe dalyvavo 150 žmonių iš 19 šalių. 2007 metais Lietuva pirmąkart išrinkta į vadovaujančiuosius Pasaulio turizmo organizacijos organus – atstovauti Europai Rinkos ir konkurencingumo komitete. Toks sprendimas priimtas 2007 m. lapkričio 23–29 d. Kolumbijoje vykusioje 17-ojoje Pasaulio turizmo organizacijos Generalinėje asamblėjoje.
Plėtojant turizmo rinkodarą tarptautiniu mastu, įsteigtas Lietuvos turizmo informacijos centras Romoje. Daugiau ir įvairesnių turizmo rinkodaros priemonių įgyvendino užsienyje veikiantys anksčiau įsteigti turizmo informacijos centrai Vokietijoje, Rusijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Valstybinis turizmo departamentas 2007 metais organizavo Lietuvos turizmo galimybių pristatymą 20 tarptautinių turizmo parodų, 10 verslo misijų, išleido 12 pavadinimų 11 užsienio kalbų informacinių reklaminių leidinių bendru 470 tūkst. egzempliorių tiražu, priėmė ir aptarnavo 280 žurnalistų iš 24 užsienio šalių. Pirmą kartą buvo organizuota Lietuvos turizmo reklamos kompanija BBC televizijoje, vykdytas Baltijos šalių turizmo maratonas.
Nacionalinėje turizmo informacijos sistemoje 2007 metais publikuota informacija apie 417 naujų objektų (324 turizmo objektai ir 93 dokumentai – įvykiai, naujienos). Šiuo metu sistemoje yra 35 839 turizmo objektai ir 4 207 dokumentai, iš jų internete publikuojami 15 835 turizmo objektai ir 500 dokumentų, apie kitus informacija tikslinama. 2007 metais baigtas įgyvendinti projektas „Lankomiausi turizmo objektai“. Jo įgyvendinimo metu 45 Lietuvos turizmo informacijos centrai nurodė po 20 lankomiausių savo regiono turizmo objektų, iliustruotų nuotraukomis. Informacinė sistema taip pat papildyta Lietuvos turizmo fotogalerija, kurioje šiuo metu yra apie 500 nuotraukų.
Statistikos departamentas suformavo turizmo sektoriui būdingų ir su turizmu susijusių rodiklių metaduomenų bazę, kurioje pateikti suklasifikuoti rodikliai, jų aprašymai, periodiškumas, statistinių duomenų šaltiniai ir už jų rinkimą atsakingos institucijos.
2007 metais toliau buvo plėtojama viena iš aktyviausių poilsio rūšių, kur derinamas poilsis su sportu ir krašto pažinimu, – rekreacinis sportas. Šioje srityje aktyviai dirbo Lietuvos keliautojų sąjunga, kuri kasmet organizuoja gausybę masinių sporto renginių. Paminėtini keliautojų sąjungos organizuojami Snaigės žygiai (juose dalyvauja daugiau kaip 6 tūkst. žiemos sporto mėgėjų), organizuota ekspedicija „Neris ir jos krantai“, vandens turizmo ir pėsčiųjų keliautojų maratonai. Iš viso keliautojų renginiuose 2007 metais dalyvavo 9 200 sporto mėgėjų. Lietuvos sveikuolių sąjunga organizavo 33 sveikatinimo priemones, kuriose dalyvavo 15 565 sveikuoliai.
Sudarant palankias sąlygas kurortų plėtrai, kurortinės teritorijos statusas suteiktas Ignalinai, Strigailiškiui, Palūšei (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 688) ir Anykščiams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 727).
Mažinant neigiamą sezoniškumo įtaką kurortų plėtrai, Lietuvos kurortų savivaldybėms skirta 600 tūkst. litų kultūros renginiams organizuoti (iš jų Birštonui ir Neringai – po 90 tūkst. litų, Druskininkams ir Palangai – po 210 tūkst. litų). Kurortuose už šias lėšas buvo organizuota 17 stambių kultūrinių renginių, daugelis jų vyko ne pagrindinio turistinio sezono metu.
Kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, buvo stengiamasi sudaryti sąlygas didžiausius ir svarbiausius infrastruktūrinius projektus finansuoti ES paramos lėšomis. 2008 m. sausio 1 d. duomenimis, ūkio ministro įsakymais turizmo projektams finansuoti pagal BPD 3.4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ ir 3.1.6 priemonę „Apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų kūrimas ir plėtra bei kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams“ sudaryta sutarčių už 408,7 mln. litų, jau išmokėta 130,4 mln. litų (iš jų privačiam sektoriui skirta 74,3 mln. litų parama, jau išmokėta 53,2 mln. litų).
2007 metų rugsėjį baigtas vykdyti PHARE lėšomis finansuotas projektas Nr. 2003/005-809.01.02 „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ (pastatytos ir įrengtos 6 stacionarios ir 12 mobilių prieplaukų visoje Nemuno upės trasoje; stacionarios ir mobilios prieplaukos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotos savivaldybių nuosavybėn, o jos toliau rūpinsis šių prieplaukų eksploatavimu).
Vykdyti Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano ir Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano rengimo darbai. Šie darbai bus užbaigti 2008 metais.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Užtikrinti sportininkų pasirengimą ir sėkmingą dalyvavimą Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse bei kituose aukščiausio lygio tarptautiniuose renginiuose. Šiam prioritetui įgyvendinti bus tobulinami ir įgyvendinami didelio meistriškumo sportininkų rengimo projektai: dalyvauti Pekino olimpinių žaidynių rinktinėje rengiasi 99 sportininkai, Londono olimpinių žaidynių rinktinėje – 179 sportininkai, sporto klasėse – 162 sportininkai. Taip pat bus pradėti nauji didelio meistriškumo sportininkų rengimo projektai: pasirengimas 2009 metų Europos jaunimo olimpiniam festivaliui, pasirengimas 2010 metų jaunimo olimpinėms žaidynėms, pasirengimas 2016 metų olimpinėms žaidynėms.
Sudaryti sąlygas visiems gyventojams organizuotai sportuoti, plėtoti sporto klubų veiklą. Šiam prioritetui įgyvendinti bus rengiama nacionalinė sporto visiems plėtros programa, kurios tikslas – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, didinti neįgalių žmonių integraciją per sportą, plėtoti sportą visiems ir sudaryti palankią aplinką didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Bus organizuojamas III mokinių olimpinis festivalis. 2008 metais jam skirta 900 tūkst. litų, tai 100 tūkst. daugiau, nei buvo skirta 2007 metais. Taip pat bus pradėti nauji projektai pagal ES Baltąją knygą: Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės (skirta 100 tūkst. litų), Lietuvos seniūnijų (kaimo ir miesto) sporto žaidynės (skirta 1 mln. litų), studentų olimpinis sporto festivalis (skirta 250 tūkst. litų), naujas konkursas „Sportiškiausia apskritis“, „Sveikatą stiprinančių mokyklų“ konkursas, taip pat tęsiami konkursai „Sportiškiausia mokykla“, „Geriausias mokyklos sporto klubas“ ir kiti.
Didinti visokeriopą paramą strateginių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų rengimui. Šiam prioritetui įgyvendinti bus tobulinama ir įgyvendinama gabių sportui vaikų (jaunimo) atrankos, rengimo ir išsaugojimo didelio meistriškumo sportui sistema. Atsižvelgiant į sportininkų amžių, lytį, galias, bus sudaromos optimalios varžymosi sąlygos tiems, kurie savarankiškai ir organizuotai sportuoja. Bus siekiama užtikrinti sporto varžybų pagal rangą ir sportininkų skaičių šalies sportinės pamainos ir didelio meistriškumo sportininkams sistemą.
Remti ir propaguoti kūno kultūrą ir sportą. Šiam prioritetui įgyvendinti per programą „Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas“ bus remiami projektai, susiję su sporto visiems sąjūdžio, didelio sportinio meistriškumo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo ir tobulinimo, sporto bazių priežiūros ir statybos plėtote, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu. Pirmenybė bus teikiama vaikų mokymui plaukti, mokinių ir studentų sporto plėtotei, sporto salių, aikštelių, baseinų rekonstravimui ir įrengimui, nacionalinių rinktinių, didelio meistriškumo ir neįgaliųjų sportininkų rengimui olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, kitoms svarbioms varžyboms, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir sporto darbuotojų skatinimui ir socialinei paramai.
Kurti atvykstamajam ir vietiniam turizmui palankias sąlygas plėtojant turizmo paslaugų infrastruktūros tinklą. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma parengti Nacionalinių autoturizmo trasų ir Nacionalinio vandens turizmo trasų specialiuosius planus, įgyvendinti Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų programos 2008 metų priemones pirmiausia pasinaudojant ES struktūrinės paramos 2007–2013 metams galimybėmis; parengti ir įgyvendinti Lietuvos turizmo prekės ženklo įtvirtinimo strategiją.
VIII. EKONOMIKOS IR VERSLO POLITIKA
Lietuvos ūkio plėtra 2007 metais buvo viena iš sparčiausių tarp ES valstybių. 2007 metai Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi. Skatinamos didėjančio vidaus vartojimo, augo visos ūkio šakos, didėjo vidutinis šalies gyventojų darbo užmokestis, mažėjo nedarbas. Jau penkti metai paeiliui BVP didėja daugiau nei 7 procentus. Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, BVP 2007 metais, palyginti su 2006 metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 8,8 procento ir sudarė daugiau nei 96,7 mlrd. litų (19 pav.).
19 pav. Bendrojo vidaus produkto realusis prieaugis (procentais).
Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys.
* Statistikos departamento paskelbtas bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis.
BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais), išankstiniais Eurostato duomenimis, 2007 metais pasiekė 60,1 procento ES valstybių BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio lygį (2006 metais buvo 56,2 procento ES valstybių BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio lygio).
2007 metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 5,8 procento. Pramonės produkcijos pardavimas per 2007 metus, palyginti su 2006 metais, padidėjo 4 procentais, šalies teritorijoje atlikti statybos darbai – 24 procentais, prekių eksportas – 10,6 procento, prekių importas – 14,9 procento. Išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos per 2007 metų 9 mėnesius padidėjo 18,4 procento.
Ryški nedarbo lygio mažėjimo tendencija. Išankstiniais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis 2007 metais sudarė 4,3 procento (2006 metais – 5,6 procento). Išankstiniais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2007 metais sudarė 1 813 litų ir, palyginti su 2006 metais, padidėjo 21,2 procento, o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, 2007 metais padidėjo 17,7 procento. Šalies ūkyje 2007 metais darbo našumas padidėjo 4,5 procento. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2007 metais, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 17,2 procento.
Pagal Ūkio ministerijos atnaujintas gaires parengta Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (toliau vadinama – VIRS) įgyvendinimo 2006 metų ataskaita. Joje pateikiama informacija apie VIRS įgyvendinamus žinių visuomenės, saugios visuomenės, konkurencingos ekonomikos prioritetus ir jų įgyvendinimo kryptis. Ataskaitoje komentuojamas VIRS ir susijusiuose strateginiuose dokumentuose iškeltų svarbiausių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas: pateikiami kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kliūtys įgyvendinant strateginius tikslus, išvados ir pasiūlymai dėl tolesnio VIRS įgyvendinimo.
2007 metais pradėtas VIRS atnaujinimas. Ministerijos ir kitos VIRS įgyvendinančios institucijos Ūkio ministerijai, kuri yra pagrindinė atnaujinimo koordinatorė, pagal kompetenciją jau yra pateikusios medžiagą ir pasiūlymus dėl VIRS pakeitimo projekto. Pateikta medžiaga šiuo metu analizuojama ir rengiamas VIRS pakeitimo projektas.
Išnagrinėjus rengiamos ūkio plėtros įžvalgos nuostatas, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 166 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“, taip pat patvirtintos Tyrėjų karjeros programa (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2335), Bendroji nacionalinė kompleksinė programa (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2336) ir Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa (švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. ISAK-563).
Ūkio ministerijos užsakymu 2007 metais parengtas mokslinio tyrimo darbas „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos atnaujinimas“ (toliau šioje pastraipoje vadinama – strategija). Tai atlikta siekiant atnaujinti Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuri yra VIRS, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. XI-1187, sudedamoji dalis. Jos atnaujinimo būtinumą nulėmė esminiai šalies vidaus ir išorės pokyčiai (įstojimas į ES, NATO, ES struktūrinės paramos lėšos ir kita), įvykę nuo 2002 metų, kai ji buvo patvirtinta. Parengtoje strategijoje, kurios nuostatos vėliau turėtų būti perkeltos į atnaujinamą VIRS, išskirti Lietuvos ūkio plėtros prioritetai, atnaujinti strateginiai tikslai, pateikiamos rekomendacijos dėl ekonominės politikos formavimo, prieduose pateikiamos ilgalaikės ūkio plėtros prognozės, preliminarus strategijos nuostatas įgyvendinančių dokumentų sąrašas. Rengiant strategiją, atsižvelgta į mokslinio tiriamojo darbo „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas“ išvadas ir parengtų nacionalinių technologijų platformų strateginių dokumentų nuostatas. Strategija kartu su jos lydimaisiais dokumentais pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į ją siūloma atsižvelgti rengiant VIRS pakeitimus.
2007 metų rudenį buvo parengta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos metinė pažangos ataskaita, kuri po pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2007 m. spalio 15 d. buvo pateikta Europos Komisijai. Europos Komisija, vertindama Lietuvos pažangą, 2007 m. gruodžio 11 d. paskelbė, kad Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama Nacionalinę reformų programą 2005–2007 metais. Europos Komisija nurodė, kad 2007 metais labai didelė pažanga pasiekta šiais klausimais: patvirtintos MTEP prioritetinės sritys ir priimtas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Didelė pažanga padaryta aplinkos apsaugos srityje ir lengvinant naujų verslo įmonių kūrimą. Taip pat tam tikra pažanga pasiekta įgyvendinant įsipareigojimus keturiose prioritetinių veiksmų srityse, dėl kurių susitarė 2006 metų pavasario Europos Vadovų Taryba.
Siekiant nuosekliai ir integruotai įgyvendinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba pateikė kiekvienai valstybei narei skirtas ekonominės politikos ir užimtumo politikos rekomendacijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kaip atsaką į Briuselio Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo 8–9 d. išvadas ir 2006 metų Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo rezultatus, išskyrė ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 854 patvirtino Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo pirmaeilius uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. Nutarime ministerijos ir Vyriausybės įstaigos įpareigotos, kad, rengiant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą ir jos įgyvendinimo 2008–2010 metų priemones ir siekiant išlaikyti ciklų tęstinumą, būtų atsižvelgta į Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pirmaeilius uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, Europos Vadovų Tarybos 2008 metų išvadas ir Jungtines ekonomikos augimo ir užimtumo gaires 2008–2010 metams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo priemonėms buvo teikiamas prioritetas rengiant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, o vėliau ir jai įgyvendinti skirtas veiksmų programas.
Spartėjanti globalizacija ir didėjantis rinkų atvirumas lemia ne tik veržlią ūkio plėtrą, bet ir didelius vietinės rinkos darbo jėgos paklausos ir pasiūlos pokyčius. Atsižvelgiant į didėjančią Lietuvos ūkio plėtros ir ekonominės migracijos sąveiką, įvertinus šalies ūkio raidos priklausomybę nuo išorinių veiksnių, Ūkio ministerijos užsakymu 2007 metais parengtas mokslinis tiriamasis darbas „Darbo rinkos analizė ir pasiūlymai darbo jėgos trūkumo problemai spręsti, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros prognozę 2008–2015 metams“. Analizuojama darbo jėgos trūkumo Lietuvoje problema sudarys sąlygas efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, skatinant darbo jėgos judrumą regioniniu lygmeniu, darbo jėgos produktyvumo augimą, ir numatyti palankesnes sąlygas darbo jėgos imigracijai iš trečiųjų šalių. Didesnis šalies darbo jėgos mobilumas skatins vietinės darbo jėgos reemigraciją, atitinkančią konkrečius darbo rinkos poreikius.
2007 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo galimybę pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir susijusius teisės aktus dėl maksimalios darbo užmokesčio sumos, kurią viršijus nebūtų skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įvedimo (Lietuvos Respublikos trišalė taryba 2007 m. balandžio 17 d. apsvarsčiusi nepritarė tokios ribos įteisinimui, motyvuodama, kad tokia riba dar labiau padidintų socialinę atskirtį tarp pasiturinčiai ir skurdžiai gyvenančių asmenų, o skuboti veiksmai, kuriais siekiama padidinti tiesioginių užsienio investicijų srautą, tik pablogintų šalies mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą).
Siekdama skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, „plyno lauko“ investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą, Ūkio ministerija parengė Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programą ir jos įgyvendinimo priemones (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447). Programoje nustatytos konkrečios priemonės, skirtos Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdžiui gerinti, palankesnei mokestinei verslo aplinkai sudaryti, teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesams paspartinti, pramoninių parkų tinklui kurti ir plėtoti.
2007 metais Ūkio ministerija finansavo šešis techninės dokumentacijos pramoniniams parkams įrengti ir galimybių studijoms parengti projektus: Alytaus mieste, Klaipėdos mieste, Panevėžio mieste, Šiaulių mieste, Akmenės rajone ir Ukmergės rajone. Devyniose savivaldybėse (Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Akmenės, Kėdainių, Radviliškio rajonų, Marijampolės, Pagėgių, Visagino) pradėti įgyvendinti pramoninių parkų projektai. Šešioms pramoninėms teritorijoms (Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių miesto, Kėdainių rajono, Radviliškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono) jau skirta ES struktūrinių fondų parama infrastruktūrai įrengti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metais pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriose, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į MTEP, siūloma tam tikromis sąlygomis leisti iš įmonės pajamų tris kartus atskaityti MTEP darbų sąnaudas. Siekiant pagerinti mažųjų įmonių apmokestinimo sąlygas, pateiktose pataisose taip pat siūloma nustatyti didesnę apmokestinamųjų pajamų ribą, kurios neviršijant neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio.
Ūkio ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė kartu su socialinių partnerių atstovais 2007 metų IV ketvirtį pradėjo rengti Lietuvos Respublikos socialinių iniciatyvų įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama skatinti įmones įgyvendinti socialines iniciatyvas, didinančias įmonės darbuotojų motyvaciją. Įstatymo projektas, prieš pateikiant jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bus apsvarstytas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje.
2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis atveria teisines galimybes steigti ir efektyviai valdyti „pumpurines“ įmones.
Siekiant sustiprinti šalies ūkio konkurencinį potencialą, prioritetą teikiant didelę pridėtinę vertę kuriančiai veiklai, grindžiamai mokslu, žiniomis ir aukštosiomis technologijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija. Priimti jos įgyvendinamieji teisės aktai (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-118/4-231). Slėnių vizijos įvertintos užsienio ir nacionalinių ekspertų, pasiūlyta jas tobulinti.
Skatindami sugrįžti į Lietuvą užsienyje parengtus lietuvių mokslininkus ir specialistus, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Užsienio lietuvių rėmimo centru vykdė projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“.
2007 metais Ūkio ministerija finansavo 11 nacionalinių technologinių platformų (toliau vadinama – NTP) projektų. Šiuo metu jau yra įsisteigusios 28 NTP. Dauguma NTP (pvz., miškų, biotechnologijų, statybų, inžinerinės pramonės, komunikacijų ir elektroninių technologijų ir kitos) jau įsitraukė į ES technologijų platformų veiklą.
2006 metais Ūkio ministerija skyrė finansavimą Lietuvos pramonės ir verslo klasterių žemėlapiui parengti. Parengtas pramonės ir verslo klasterių žemėlapis parodo nacionalinio ūkio struktūrą įvairiais aspektais, nustato tendencijas sektorių ir regionų lygmenimis, išryškina galimus prioritetus ir augimo kryptis. 2007 metais Ūkio ministerija skyrė lėšas klasterizaciją skatinantiems projektams įgyvendinti. Vienas svarbiausiųjų projektų – viešųjų įstaigų Lietuvos inovacijų centro, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros ir Žinių visuomenės instituto projektas „Gebėjimų formuoti įmonių tinklinės veiklos (klasterizacijos) procesus stiprinimas“. Projekto vykdytojai sukurs institucinį klasterių paramos tinklą, kurio nariai įgis kompetencijas, reikalingas klasterizacijos procesui Lietuvoje paskatinti ir jam sėkmingai įgyvendinti. Planuojama suformuoti paslaugų paketą klasterių dalyviams ir parengti koncepciją, kad būtų galima teikti paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti. Kiti Ūkio ministerijos finansuoti klasterizacijos projektai: viešosios įstaigos „Technopolis“ projektas „Lietuvos informacijos technologijų klasterio įėjimo į ES šalių rinkas galimybių studija“; Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ projektas „Inžinerinių technologinių paslaugų klasteris INTEP“; viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnybos projektas „Slėginių įrenginių klasterio iniciatyva“; asociacijos „INFOBALT“ projektas „Informacinių technologijų klasterio bendros informacinės ir verslo įžvalgos sistemos modelio sukūrimas ir palaikymas“; asociacijos „Nacionalinis maisto ūkio klasteris“ projektas „Nacionalinio maisto ūkio klasterio iniciatyvų vystymas“; Lietuvos spaustuvininkų asociacijos projektas „Lietuvos poligrafijos klasterio kūrimo iniciatyva“; Lietuvos miško savininkų asociacijos projektas „Lietuvos miškų ir pridėtinės vertės medienos produktų klasterio galimybių studijos rengimas“; Lietuvos kurortologijos tyrimų centro projektas „Kurortologijos tyrimų klasterio Druskininkuose sudarymo galimybių studija“.
Ūkio ministerija 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiui parengė Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą: „Inoklaster LT“ (priemonės tikslas – paskatinti ir paspartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, didinant Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą), „Inoklaster LT+“ (siekiama sukurti reikiamą infrastruktūrą žinių ir technologijų sklaidai užtikrinti, kartu didinant tarptautinį konkurencingumą).
Siekiant užtikrinti palankias sąlygas Lietuvos IRT ir pašto rinkose atsirasti naujiems ūkio subjektams ir sudaryti galimybes visiems plėtoti veiklą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais 2007 metais buvo patvirtinta daug teisės aktų: Radijo ryšio plėtros 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje planas (taip sudaryta galimybė ūkio subjektams diegti naujausias technologijas, skirtas teikti moderniausias IRT paslaugas Lietuvos gyventojams, ir tokiu būdu stiprinti konkurenciją duomenų perdavimo segmente); Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano pakeitimai; Orbitinių išteklių, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, valdymo, skyrimo ir naudojimo taisyklės; Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo pakeitimas; Radijo dažnių (kanalų) radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti skyrimo ir naudojimo taisyklių pakeitimas; radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo pakeitimas; įsakymas „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, efektyviai veikančio konkurencinėje rinkoje, skambučių inicijavimo, skambučių užbaigimo, nacionalinio bei tarptautinio tranzito paslaugų, teikiamų TEO LT, AB viešuoju telefono ryšio tinklu, teikiamu fiksuotoje vietoje, kainų nustatymo“; Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklių pakeitimas; Abonentų ir (ar) paslaugų gavėjų skambučių siuntimo į Bendrojo pagalbos centro ir (ar) pagalbos tarnybų numerius tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimas.
Vykdydama Specialiosios eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programos priemones, Ūkio ministerija 2007 metais skyrė lėšas 125 projektams, susijusiems su Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimu tarptautinėse parodose, 5 projektams, susijusiems su užsienio specialistų atvykimo į Lietuvoje vykstančius renginius skatinimu, 14 projektų, susijusių su Lietuvos verslininkų misijų organizavimu, 18 projektų, susijusių su konferencijų ir seminarų rengimu, 20 projektų, susijusių su informacinių reklaminių ir valstybės įvaizdį kuriančių leidinių leidyba, 2 verslo infrastruktūros plėtros priemonių diegimo projektams. Skirta valstybės parama 15 įmonių, parduodančių prekes ir (ar) paslaugas į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis, draudimo įmokai iš dalies padengti. Finansuotas trijų mokslinio tyrimo darbų rengimas.
Stiprinant Lietuvos verslui atstovaujančių Lietuvos Respublikos komercijos atašė tinklą Lietuvai svarbiose užsienio rinkose, 2007 metais buvo įsteigta Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigybė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Estijos Respublikoje; darbą pradėjo komercijos atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Kazachstano Respublikoje, komercijos atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Kinijos Liaudies Respublikoje, komercijos atašė Lenkijoje padėjėjas ir komercijos atašė Ukrainoje padėjėjas.
Prie eksporto skatinimo prisideda Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (toliau vadinama – LEPA) vykdomos priemonės. 2007 metais LEPA inicijavo 100 mln. litų vertės eksporto projektų, iš kurių tiesiogiai įgyvendintų projektų dėka Lietuvos įmonės gavo eksporto užsakymų už 45 mln. litų. Ji suorganizavo 35 užsienio kompanijų vizitus į Lietuvą (iš jų „Stiga Games“, „Albright“, „Raute Corporation“, „Metso paper“, „Eric Paquetin“ ir kitus), kurių metu buvo aplankytos 197 Lietuvos įmonės. LEPA surengė Lietuvos ir užsienio įmonėms ir verslą skatinančioms organizacijoms 58 eksporto skatinimo renginius: tarptautines parodas, kontaktų muges, konferencijas, informacinius seminarus (renginiuose dalyvavo 1 792 verslininkai). Taip pat buvo atnaujinta eksportuotojų duomenų bazė (7 505 kompanijų duomenys), 717 užsienio klientams surasta 1 500 potencialių Lietuvos tiekėjų. Vykdydama veiklą eksporto skatinimo srityje, LEPA yra įsteigusi savo atstovybes Vokietijoje, Italijoje ir Belgijoje.
2007 metais Susisiekimo ministerija surengė 10 tarptautinių renginių su valstybėmis, su kuriomis sudarytos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartys (ir dalyvavo juose).
Pažymėtina, kad ne tik ministerijos, bet ir apskritys vykdė priemones tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti. Antai Tauragės viršininko administracija 2007 m. balandžio 12 d. pasirašė su Ukrainos Ternopolio srities valstybine administracija susitarimą dėl prekybinio, ekonominio, mokslinio-techninio ir kultūrinio bendradarbiavimo.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę „Plėsti Lietuvos ir valstybių, su kuriomis sudarytos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartys, institucijų ir verslo struktūrų bendradarbiavimą“, Ūkio ministerija surengė (ar dalyvavo rengiant) 5 tarpvyriausybinius komisijų posėdžius: su Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija, Lenkijos Respublika, Kazachstano Respublika ir Ukraina. Posėdžių metu buvo svarstomi tiek valstybės institucijų, tiek asocijuotųjų verslo organizacijų pasiūlyti klausimai (jų atstovai dalyvavo posėdžiuose). Vizitų į Kazachstaną ir Ukrainą metu oficialią į posėdį vykusią delegaciją lydėjo ir verslo delegacijos, kurioms buvo sudarytos sąlygos susitikti tiek su valstybių institucijų, tiek su verslo atstovais.
2007 metais konsultuojantis su pramonės ir verslo atstovais parengtos 6 Lietuvos pozicijos dėl ES pramonės žaliavų muitų sustabdymo ir tarifinių kvotų suteikimo (visiems Komisijos siūlymams Lietuva pritarė). Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 1453 „Dėl pasirengimo taikyti Europos Sąjungos kvotas ir muitų suspendavimą“ ir bendradarbiaudama su verslo struktūromis, Ūkio ministerija rinko ir gavo Lietuvos subjektų (akcinių bendrovių „Lietkabelis“, „Panevėžio stiklas“, „Utenos trikotažas“, „Vernitas“) prašymus nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyti tarifines kvotas (taikant nulinį muitą) tam tikroms jų gamyboje naudojamoms žaliavoms. Gavus 48 kitų valstybių narių įmonių protestus dėl Lietuvos pateiktų prašymų sumažinti tarifines kvotas (ir su jomis nesusitarus), Lietuvos akcinėms bendrovėms prašymus nustatyti tarifines kvotas teko atsiimti (Lietuvos įmonės ES valstybių narių prašymams protestų nepateikė). Lietuvos ūkio subjektai prašymų sustabdyti importo muitus ar nustatyti tarifines kvotas nuo 2008 m. liepos 1 d. nepateikė, nors pranešimas apie paraiškų rinkimą buvo paskelbtas Ūkio ministerijos tinklalapyje ir raštu išsiųstas visoms pagrindinėms asocijuotosioms Lietuvos pramonės ir verslo organizacijoms.
Ūkio ministerija nuolat informuoja svarbiausias asocijuotąsias Lietuvos pramonės ir verslo organizacijas apie Lietuvoje ir kitose šalyse, su kuriomis bendradarbiaujama, vyksiančius renginius, ragindama aktyviai juose dalyvauti. Šalia kitų renginių, asocijuotosios Lietuvos pramonės ir verslo organizacijos aktyviai dalyvavo 2007 m. birželio 6–7 d. Druskininkuose įvykusiame trečiajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, 2007 m. spalio 23–25 d. Baltarusijoje Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva surengtuose verslo misijoje ir forume, 2007 m. rugsėjo 13–14 d. Lietuvoje įvykusiame Azerbaidžano ir Lietuvos verslo forume. 2007 m. rugsėjo 18 d. Kazachstane, Almatoje, Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva iniciatyva surengtame verslo forume dalyvavo nemažai Lietuvos ir Kazachstano verslininkų, taip pat Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos nariai.
2007 metais išmokėta 54 procentai 2004–2006 metais Ūkio ministerijos administruojamos ES struktūrinių fondų paramos, o visa parama bus išmokėta įgyvendinus visus projektus iki 2008 metų pabaigos (20 pav.).
20 pav. Ūkio ministerijos administruojamų sričių būklė.
Šaltinis – Ūkio ministerija.
Ūkio ministerija parengė ir pateikė tvirtinti Ekonomikos augimo programos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos dalis energetikos, verslo ir turizmo srityse, taip pat konkrečias ES struktūrinės paramos priemones, įtrauktas į minėtų programų priedus. Pagal šiuos programinius dokumentus iš Lietuvai numatytų 23,4 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų Ūkio ministerija planuoja administruoti 5,06 mlrd. litų paramą, kurią sudaro parama MTEP veikloms – 1,06 mlrd. litų, verslo produktyvumo didinimui ir aplinkos verslo gerinimui – 1,6 mlrd. litų (įskaitant finansų inžinerijos priemonių forma teikiamą 0,4 mlrd. litų paramą), turizmo veikloms – 0,9 mlrd. litų, energetikos sričiai – 1,5 mlrd. litų (21 pav.).
21 pav. Ūkio ministerijos administruojama 2007–2013 metų ES struktūrinė parama (mlrd. litų).
Šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1449.
Siekdama tobulinti verslo reglamentavimo aplinką, Ūkio ministerija 2007 metais parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Geresnio reglamentavimo programos projektą (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185). Programos tikslas – užtikrinti nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą, gerinant verslo ir investicijų aplinką, mažinant administracinę naštą, teikiant viešąsias paslaugas. Programoje numatyta integruoti ir tobulinti atskirus geresnio reglamentavimo elementus, tokius kaip konsultacijos su visuomene ir verslu, sprendimų poveikio vertinimas, viešinimas. Programoje daug dėmesio skiriama administracinės naštos verslui mažinimui. Įgyvendinant programą, numatyta parengti kiekybinių administracinės naštos mažinimo įpareigojimų ir administracinės naštos skaičiavimo prioritetų sąrašą, tobulinti administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodiką, sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką papildyti administracinės naštos verslui vertinimu. Programą numatyta pradėti įgyvendinti 2008 metais.
Verslo sąlygų gerėjimui ypač svarbi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau vadinama – Paslaugų direktyva), jos įgyvendinimas. Paslaugų direktyvą ES valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, turės įgyvendinti iki 2010 metų. 2006 metų pabaigoje pradėtas pasirengimas įgyvendinti Paslaugų direktyvą – parengta ir į Viešojo administravimo plėtros strategijos 2007–2010 metų priemonių planą įtraukta 10 priemonių, susijusių su jos įgyvendinimu. Atlikta studija „Verslo teisinis reglamentavimas: leidimų, sertifikatų ir kitų panašaus pobūdžio dokumentų, reikalingų vykdant ūkinę veiklą, analizė“, kuri yra pirmasis žingsnis rengiantis teisės aktų peržiūrai pagal Paslaugų direktyvos reikalavimus. 2007 metų pabaigoje Ūkio ministerijoje buvo įkurtas Paslaugų politikos skyrius Paslaugų direktyvos įgyvendinimui užtikrinti.
2007 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1346, turėsiantis įtakos SVV plėtrai ateityje. Įstatyme nustatyta tikslesnė ir objektyvesnė įmonių priskyrimo labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau vadinama – MVĮ) tvarka padės išvengti piktnaudžiavimo valstybės parama ir užtikrinti, kad ši parama pagal įvairias paramos schemas tektų toms įmonėms, kurioms jos labiausiai reikia. Taip pat įstatymo nuostatomis siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas į MVĮ, mokslinių tyrimų rezultatų taikymą gamyboje, platesnį inovacijų diegimą MVĮ veikloje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 852 sudaryta tarpinstitucinė komisija, kuri nagrinėja ir koordinuoja administracinių šaltinių duomenų rinkimo, suderinimo, panaudojimo ir keitimosi tarp valstybės institucijų ir įstaigų galimybes.
2007 metais Ūkio ministerija kartu su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos parengė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą (teikiamame projekte keičiama nemokumo sąvoka: atsisakoma 3 mėnesių pradelstų įsipareigojimų termino, t. y. bankroto bylos bus keliamos greičiau, o tai skatins spartesnį įmonių tarpusavio atsiskaitymą), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 106. Įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos įmonių teisė 2007 metais pasipildė dar vienu Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengtu įstatymu, kuriame sprendžiami akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms aktualūs klausimai, susiję su vienos valstybės ribų peržengimu ir bendros vidaus rinkos kūrimu. Tai Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas Nr. X-1367, kuris sudaro sąlygas bendrovėms iš skirtingų ES valstybių narių jungtis išvengiant teisinių ir administracinių sunkumų, kylančių dėl skirtingo teisinio šios procedūros reglamentavimo.
Tęsiant verslui palankios aplinkos kūrimo, geresnio reglamentavimo ir administracinės naštos mažinimo politiką įmonių teisės srityje, 2007 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti bendrovių kapitalo klausimų reglamentavimą, nustatytais atvejais nereikalauti turto vertinimo ataskaitų, kartu nesumažinant bendrovių akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, taip pat pašalinti kliūtis, trukdančias veiksmingai veikti vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms ir įgyvendinti kai kurias turtines akcininkų teises.
Lietuva, atstovaujama Ūkio ministerijos, prisidėjo prie ES bendrovių teisės modernizavimo ir kūrimo, svarstant direktyvų projektus dėl akcininkų naudojimosi balsavimo teisėmis, akcinių bendrovių jungimosi ir skaidymosi procedūrų supaprastinimo. Pasiektas susitarimas dėl bendrovių verslo aplinkos supaprastinimo bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse, įtvirtintas siekis supaprastinti reikalavimus įmonėms dėl dokumentų ar tų pačių duomenų teikimo institucijoms, taip pat santykius tarp įmonių ir viešojo administravimo subjektų, įskaitant „vieno langelio“ plėtojimo galimybę.
Siekdama užtikrinti, kad vidutinis įmonės steigimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip viena savaitė, Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nustatyti konkretūs notarinių veiksmų atlikimo terminai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 48, ir jis pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui).
Šalia įmonių steigimo ir veiklos teisinės aplinkos gerinimo iniciatyvų, 2007 metais skirta dėmesio ir teisės aktų, reglamentuojančių įmonių likvidavimą, analizei. Praktinės su įmonių likvidavimu susijusios problemos analizuotos ir vertintos Ūkio ministerijos užsakymu atliktame taikomajame mokslinio tyrimo darbe „Bendrovių likvidavimo teisinio reguliavimo analizė“ (pateiktos išvados ir pasiūlymai). Šio darbo rezultatai, t. y. atitinkami teisės aktų pakeitimai, bus svarstomi ir priimami jau 2008 metais.
Siekiant pateikti informaciją apie licencijas (leidimus) verstis ūkine komercine veikla verslui patogesniu būdu ir užkirsti kelią korupcijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 408 padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ pakeitimai. Valstybės ir savivaldybių institucijos įpareigotos savo interneto svetainėse skelbti informaciją apie tų institucijų reguliavimo srityje išduodamas licencijas (leidimus) verstis ūkine komercine veikla.
Valstybės turto privatizavimo bendrosios politikos formavimo ir teisinio reguliavimo srityje 2007 metais priimta 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kurių projektus rengė Ūkio ministerija. Juose aiškiau reglamentuotos atskirų privatizavimo būdų procedūros, papildyti Privatizavimo komisijos nuostatai ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatai, patikslintos objektų parengimo privatizuoti procedūros, Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklės, Žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės.
Įvertinant teigiamą valstybės turto privatizavimo ir didėjančios privataus kapitalo dalies įtaką šalies ekonomikai ir konkurencingumui, siekiant kuo didesnio privatizavimo proceso aiškumo ir skaidrumo, atsižvelgiant į išryškėjusias problemas (iš jų susijusias su akcinių bendrovių „Alita“ ir „Lietuvos kuras“ privatizavimu), ūkio situaciją ir pasikeitusį teisinį reguliavimą kitose susijusiose srityse, išanalizuota atskirų privatizavimo būdų praktika ir privatizavimo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės. Parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Svarbiausi juose siūlomi pakeitimai yra šie: išplėsti privatizavimo objekto sąvoką; atsisakyti dviejų neefektyvių ir todėl praktikoje netaikomų turto privatizavimo būdų – nuomos su išpirkimu ir tiesioginių derybų; įtvirtinti naują privatizavimo būdą – konkursinį aukcioną, kuriame privatizavimo dalyviai varžytųsi atvirai teikdami kainos pasiūlymus; nustatyti, kad potencialiems pirkėjams taikomi kvalifikacijos kriterijai turi būti pagrįsti, tikslūs ir aiškūs, jais negali būti nepagrįstai ribojama konkurencija.
2007 metais privatizuoto valstybės ir savivaldybių turto vertė siekė 246,7 mln. litų. Didžiausi 2007 metų sandoriai: uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos“ sanatorija 100 procentų akcijų paketo pardavimas už 31,152 mln. litų; uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šaltinis“ 51 procento akcijų paketo pardavimas už 10,25 mln. litų; įstaigos patalpų (3220,48 kv. m, pastatas – mūrinis, 4–5 aukštų su rūsiu), kitų statinių ir šiems objektams priskirto bendro naudojimo 0,16 ha žemės sklypo Vilniuje, Gedimino pr. 27/A. Jakšto g. 2, pardavimas už 22,1 mln. litų. Privatizuojamų objektų sąraše 2007 metų pabaigoje buvo daugiau kaip 2800 objektų.
Siekiant didinti Lietuvos įmonių konkurencinį pranašumą, ypač daug dėmesio skiriama finansinės inžinerijos instrumentams tobulinti. Tai ypač aktualu pradedančiosioms ir didelį augimo potencialą turinčioms, tačiau reikalingoms rizikingų investicijų įmonėms. 2007 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriuo valstybei sudaromos sąlygos investuoti į rizikos kapitalo fondus, prisiimant dalį rizikos, ir tuo paskatinti privačius investuotojus prisidėti įgyvendinant valstybės SVV plėtros politikos tikslus.
Dar 2006 metais Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti mikrokreditavimo sistema (parinkti 3 mikrokreditavimą vykdysiantys bankai, kurie 2006 metų rugpjūtį pradėjo teikti mikrokreditus (paskolas iki 25 000 eurų arba ekvivalentu kita valiuta). 2007 metais visi mikrokreditus teikiantys bankai buvo išskolinę visas mikrokreditavimui skirtas lėšas (iš viso buvo skirta beveik 29 mln. litų) ir tolesnį mikrokreditavimą vykdė iš sugrįžtančių lėšų. Iš viso nuo 2006 metų rugpjūčio iki 2007 m. gruodžio 31 d. mikrokreditais jau pasinaudojo 453 įmonės, iš kurių 90 procentų sudarė mikroįmonės, 9 procentus – mažosios įmonės ir 1 procentą – vidutinės įmonės.
Kasmet didėja valstybės garantijų poreikis. 2001 metais įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau vadinama – INVEGA) garantuoja bankui dalį SVV subjekto paskolos (iki 80 procentų) ir kompensuoja iki 50 procentų garantuotos paskolos palūkanų. Tai sumažina įmonių kreditavimo riziką ir sudaro sąlygas, kad daugiau įmonių galėtų pasinaudoti bankų finansavimu (22 pav.).
| Suteikta garantijų, vnt. |
Garantuotų paskolų suma, mln. litų |
|
|
|
22 pav. 2002–2007 metais uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktos garantijos ir garantuotų paskolų suma.
53 procentai suteiktų garantijų teko gamyba užsiimančioms įmonėms, o 47 procentai – paslaugų sektoriuje veikiantiems SVV subjektams. Investiciniams projektams įgyvendinti 2007 metais suteiktos garantijos sudarė 85 procentus visų suteiktų garantijų. Įmonės, veikiančios iki 3 metų, sudarė 34 procentus garantijas 2007 metais gavusių įmonių.
Uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau vadinama – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas) 2007 metais kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 247,2 mln. litų kreditus suteikė 142,5 mln. litų garantijas. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiama paslauga pasinaudojo 524 ūkio subjektai, arba 13 procentų daugiau nei 2006 metais.
Siekdama užtikrinti, kad verslui būtų teikiamos geros kokybės ir prieinamos viešosios paslaugos, 2007 metais Ūkio ministerija rėmė 42 verslo informacijos centrų, 6 verslo inkubatorių ir 1 paramos verslui įstaigos paslaugų verslui projektų įgyvendinimą. Minėtosios įstaigos 2007 metais suteikė šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. valandų konsultacijų ir mokymo paslaugų, šių įstaigų organizuotuose 748 verslo informacijos sklaidos renginiuose dalyvavo daugiau kaip 16 tūkst. SVV subjektų. 2007 metų pabaigoje visuose inkubatoriuose veikė 163 įmonės, kuriose per 2007 metus sukurtos 444 naujos darbo vietos.
2007 metais parengtos rekomendacinės verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklos kokybės užtikrinimo metodinės priemonės, kurios skirtos viešųjų paslaugų verslui kokybei gerinti ir minėtų įstaigų veiklos efektyvumui didinti. Metodinės priemonės reglamentuoja kokybės vadybos sistemos elementų įdiegimą verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veikloje ir įstaigos veiklos vertinimą kokybės vadybos sistemos nuostatų požiūriu.
Siekiant nuolat ir operatyviai supažindinti Lietuvos pramonės ir verslo atstovus su svarbiausiais užsienio prekybos pokyčiais ir kitomis aktualijomis, darančiomis tiesioginį poveikį verslui, Ūkio ministerijos tinklalapyje nuolat skelbiama naujausia informacija apie visus prekybos režimo pasikeitimus, galinčius daryti poveikį ūkio subjektų ūkinei veiklai. Taip pat visos pagrindinės asocijuotosios pramonės ir verslo organizacijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir regioniniai padaliniai, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija) apie tai informuojamos raštu. Be to, visos nurodytos organizacijos, taip pat žinomos suinteresuotos Lietuvos bendrovės nuolat informuojamos apie Europos Komisijos arba trečiųjų šalių atliekamus antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kad panorėjusios galėtų dalyvauti tyrimuose kaip suinteresuotoji šalis ir galėtų pareikšti savo nuomonę, išdėstyti argumentus.
Svarbiausios asocijuotosios pramonės ir verslo organizacijos visuomet iš anksto informuojamos apie rengiamus dvišalio prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijų posėdžius, jų prašoma pateikti pasiūlymus dėl svarstytinų klausimų įtraukimo į posėdžių darbotvarkes. Svarstant su verslo struktūrų kompetencija susijusius klausimus, posėdžiuose kviečiami dalyvauti ir suinteresuotų verslo asociacijų atstovai, o vėliau šioms asociacijoms siunčiami įvykusių posėdžių protokolai, todėl jos turi galimybę susipažinti su priimtais sprendimais ir pagal savo kompetenciją juos įgyvendinti.
Siekdamos šviesti verslininkus vartotojų teisių apsaugos klausimais, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo, kurio tikslas – siekti abiem pusėms priimtinų uždavinių ir tikslų. Bendradarbiaujant su verslo informacijos centrais, 2007 metais regionuose įvyko 18 seminarų. Pranešimai buvo skaitomi Vartotojų dienos minėjimuose, įvairiuose seminaruose.
Vidaus reikalų ministerija, siekdama mažinti regionų socialinio ekonominio išsivystymo skirtumus, parengė Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269. Plėtojama Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba; taryba) veikla – visose apskrityse įkurti ir veikia šios tarybos struktūriniai padaliniai, vartotojams konsultuoti joje įrengta nemokama telefono linija. 2007 metais regioninėje žiniasklaidoje paskelbtos 522 vartotojų informavimo priemonės.
Siekiant užtikrinti tolygią regionų plėtrą, į 2007–2013 metų programavimo laikotarpio ES struktūrinės paramos, skirtos regioniniams projektams, administravimo procesą buvo įtrauktos ir regionų tarybos.
Vykdant priemonę „Atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo ir įstatymą įgyvendinančių teisės aktų stebėseną; prireikus parengti teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų tvarką, pakeitimų projektus“, 2007 metais parengtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (šiuo metu projektas jau svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje). Projekte siūloma nustatyti paprastesnę, operatyvesnę ir lankstesnę viešųjų pirkimų tvarką, valstybės įmonei Registrų centrui (toliau vadinama – Registrų centras) suteikti teisę išduoti bendrą dokumentą, patvirtinantį tiekėjo patikimumą (Registrų centro specialistai intensyviai dirba kurdami tiekėjo patikimumo pažymos išdavimo sistemą), keičiamos kitos nuostatos, kurių netikslumai paaiškėjo įgyvendinant įstatymą.
2007 metais Ūkio ministerijos užsakymu atliktas taikomasis mokslinio tyrimo darbas „Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija“ (toliau vadinama – studija). Studijoje išanalizuota ir palyginta Lietuvos viešųjų pirkimų praktika su kitų ES valstybių praktika įvairiose viešųjų pirkimų srityse ir remiantis gautais duomenimis suformuluotos pagrindinės valstybės viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai ir priemonės, kurias turės įgyvendinti sistemą reguliuojančios institucijos ir perkančiosios organizacijos. Šios studijos pagrindu bus parengta ir teikiama tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija 2008–2013 metams.
2007 metais ES regioninės plėtros fondo lėšomis pradėtas vykdyti viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projektas (2007 metais atlikta 80 procentų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos specifikavimo darbų).
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Užtikrinti tolygią ūkio plėtrą. Įgyvendinant šį prioritetą, bus tęsiami Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (VIRS) atnaujinimo darbai. Atsižvelgiant į institucijų pateiktą medžiagą ir į Ūkio ministerijos užsakymu atlikto mokslinio tyrimo darbo „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos atnaujinimas“ nuostatas, bus rengiamas VIRS pakeitimo projektas. Ūkio ministerijai atnaujinus VIRS įgyvendinimo ataskaitos rengimo gaires, remiantis ministerijų ir kitų institucijų pateikta informacija, bus parengta VIRS įgyvendinimo 2007 metais ataskaita. Taip pat po 2008 metų pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadų paskelbimo numatoma parengti naują Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą.
Stiprinti šalies ūkio konkurencinį potencialą. Įgyvendinant šį prioritetą, bus siekiama: sustiprinti viešą ir privačią MTEP bazę (bus kuriami ir plėtojami laboratorijų, tyrimų ir (arba) konstravimo padaliniai įmonėse); didinti viešojo sektoriaus MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms (bus teikiama finansinė parama įmonių vykdomiems projektams, taip pat kvalifikuotos konsultacijos ir mokymo paslaugos įmonėms); didinti MTEP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje (bus kuriami technologiniai verslo inkubatoriai mokslo ir technologijų parkų teritorijose, plėtojamos atviros prieigos MTEP laboratorijos įmonėms ir skatinama inovatyvių įmonių grupių (klasterių) plėtra).
Remti ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Siekiant tolygios SVV plėtros, prioritetai ir toliau bus skiriami lankstesnėms ir įvairesnėms verslo finansavimo formoms plėtoti (pirmiausia, rizikos kapitalo fondų investicijų skatinimo modeliui diegti), verslumo skatinimui palankiai aplinkai kurti, geros kokybės viešųjų paslaugų verslui institucijų veiklai užtikrinti, šiems tikslams panaudojant nacionalines ir ES struktūrinės paramos lėšas. Taip pat artimiausiu metu numatoma atnaujinti SVV plėtros strategines kryptis ir plėtros priemones, kurios turėtų užtikrinti SVV plėtrą ir konkurencingumo didėjimą tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu.
Sukurti palankias sąlygas verslui tobulinant teisinį reglamentavimą. Bus rengiami teisės aktų projektai, siekiant nustatyti ES minimalius akcininkų balsavimo teisių įgyvendinimo ir apsaugos standartus atitinkančias taisykles, palengvinti administracinę naštą įmonėms jų skaidymosi ir jungimosi metu, nesumažinant akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos. Siekiant pradėti vykdyti administracinės naštos mažinimo Lietuvoje darbus ir 2007 metų pavasario Europos Vadovų Taryboje prisiimtą įsipareigojimą, bus nustatyti nacionalinės administracinės naštos verslui sumažinimo rodikliai ir sritys, kuriose bus mažinama administracinė našta.
Pagerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. 2008–2010 metais ypač daug dėmesio planuojama skirti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. 2008–2010 metais investicijų skatinimo srityje daug įtakos turės naujasis 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpis, daug dėmesio bus skiriama verslo inovatyvumo, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimui.
Efektyviai užbaigti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą teikiamos ES struktūrinės paramos administravimą.
Tobulinti privatizavimo procedūras, kad jos taptų aiškesnės, skaidresnės. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, bus rengiami jų įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai).
Įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Siekiant gerinti verslo sąlygas, sukurti ir išlaikyti patrauklią ir konkurencingą rinką, bus tęsiami Paslaugų direktyvos įgyvendinimo darbai – atliekama nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių paslaugų veiklą, peržiūra dėl atitikties Paslaugų direktyvai, rengiami teisės aktų pakeitimų projektai, pereinama prie paprastesnių licencijų (leidimų) išdavimo administracinių procedūrų ir pasirengiama jas atlikti elektroninėmis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu. Taip pat numatoma priimti sprendimą dėl kontaktinio centro modelio ir jo įsteigimo.
IX. FINANSŲ POLITIKA
Lietuva, kaip ne euro zonos narė, kasmet Europos Komisijai teikia atnaujintą Konvergencijos programą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1358 pritarta Lietuvos konvergencijos 2007 metų programai (toliau vadinama – Konvergencijos programa). Joje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva.
Konvergencijos programa buvo pateikta Europos Komisijai. 2008 m. kovo 4 d. ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofin), vadovaudamasi Europos Komisijos įvertinimu, patvirtino rekomendacijas Lietuvai.
Siekdama įgyvendinti vieną iš pagrindinių ilgalaikio kainų stabilumo užtikrinimo priemonių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą. Jame įtvirtinta nuostata, jog valdžios sektorius tvarkytinas taip, kad būtų perteklinis arba subalansuotas, nebent atsirastų pateisinančių aplinkybių, leidžiančių laikinai švelninti reikalavimus. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo patvirtinimas sudarė sąlygas vidutinės trukmės laikotarpiu siekti ambicingesnių valdžios sektoriaus finansinių tikslų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, Konvergencijos programoje numatyta, kad Lietuva 2009 metais sieks turėti perteklinį valdžios sektorių. Konvergencijos programoje užsibrėžti valdžios sektoriaus deficito tikslai 2008-2010 metais (23 pav.) tenkina Stabilumo ir augimo pakto reglamentų nuostatas laikytis griežtos fiskalinės politikos.
23 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2006-2010 metais (BVP procentais).
Šaltiniai: 2006 metais – faktiniai Statistikos departamento duomenys; 2007 metais - užduotis; 2008-2010 metais - Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai.
Tokie valdžios sektoriaus balansinio rodiklio tikslai įtvirtina tvarią valdžios sektoriaus finansų politiką, užtikrina jo atitiktį Mastrichto kriterijui ir didina makroekonominį stabilumą, taip pat leidžia vykdyti ilgalaikį finansų tvarumą lemiančias struktūrines (pensijų, sveikatos apsaugos) reformas, bendrai finansuoti ES remiamas programas.
Konvergencijos programoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus.
Vykdant numatytus įsipareigojimus finansų srityje, siekiama, kad valstybės ištekliai būtų paskirstomi ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį. Užtikrinant svarbiausių valstybės reikmių finansavimą, toliau nuolat buvo didinamas socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir kultūros finansavimas.
Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinės apsaugos srityje 2007 metais, palyginti su 2006 metais, buvo padidinti 487 mln. litų (23,7 procento) ir sudarė 2538 mln. litų, sveikatos apsaugos srityje – padidinti 160 mln. litų (12,5 procento) ir sudarė 1439 mln. litų, švietimo srityje – padidinti 797 mln. litų (18,9 procento) ir sudarė 5006 mln. litų, kultūros, poilsio ir religijos srityje – padidinti 177 mln. litų (24,9 procento) ir sudarė 891 mln. litų, mokslui papildomai skirta 28 mln. litų (12,4 procento). Visi mokslui skiriami asignavimai sudarė 254 mln. litų.
24 pav. Nacionalinio biudžeto asignavimai pagal sritis (mln. litų).
Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys.
Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamų planas (kartu su ES paramos lėšomis) buvo patvirtintas 19 213,9 mln. litų, o surinkta 20 669,7 mln. litų, taigi pajamų planas įvykdytas 107,6 procento, arba gauta pajamų 1 455,8 mln. litų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2006 metais, pajamų surinkta 3 864 mln. litų (23 procentais) daugiau.
Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis ir priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais, 2007 metais valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos lėšų) buvo planuota surinkti 16 127,9 mln. litų, o surinkta 17 187,8 mln. litų, arba 1 060 mln. litų (6,6 procento) daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2006 metais, įplaukų gauta 2 546 mln. litų (17,4 procento) daugiau.
ES ir kitos finansinės paramos lėšų buvo planuota gauti 3 086 mln. litų, gauta 3 481,9 mln. litų, arba 395,9 mln. litų (12,8 procento) daugiau. 2007 metais į valstybės biudžetą gauta 1319,6 mln. litų, arba 61 procentu daugiau ES ir kitos finansinės paramos lėšų nei 2006 metais.
Išanalizavus savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimo mažinimo poveikį šalies finansams ir atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, taip pat siekiant padidinti savivaldybių biudžetų pajamų augimą, 2007 metais buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas. Savivaldybių pajamos tapo stabilesnės, padidėjo savivaldybių finansinis savarankiškumas, nes padidėjus biudžetų pajamoms savivaldybės gali didesnę jų dalį panaudoti savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms vykdyti.
Įgyvendinant nuostatą – skirti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui asignavimus išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant iki 50 procentų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, pervedamos į kaupiamuosius pensijų fondus, 2007 metais iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pensijų sistemos reformai finansuoti pervesta 389,15 mln. litų ir 2008 metais (pagal Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą) numatyta pervesti 80 mln. litų.
Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta 50 mln. litų asignavimų Socialinio būsto fondo plėtros 2005–2007 metų programai įgyvendinti. Savivaldybėms pagal jų paraiškas (poreikį) pervesta 49,21 mln. litų Socialinio būsto fondo plėtrai.
Jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą gavusioms valstybės remiamą būsto kreditą, suteikiama 10 procentų subsidija. 2007 metais būsto kredito daliai padengti bankams, suteikusiems jaunoms šeimoms ir kitiems asmenims (šeimoms), turėjusiems teisę gauti 10 arba 20 procentų subsidiją, būsto kreditus, pervesta 15,05 mln. litų.
2007 metais toliau buvo išmokamos kompensacijos už gyventojų turėtus rublinius indėlius – tęsiamas atsiskaitymas su Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme nustatytomis indėlininkų grupėmis. Per 2007 metus į gyventojų indėlių sąskaitas buvo įskaityta 1 118,1 mln. litų.
Kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus mokėti, valstybės garantijoms nuomininkams, iškeldinamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, vykdyti ir kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms mokėti 2007 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybėms pervesta 72 mln. litų. Daugelis savivaldybių iš esmės baigia vykdyti prisiimtus valstybės įsipareigojimus savininkams ir nuomininkams (išskyrus tuos, dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimo arba dėl turto vertės nustatymo vyksta teisminiai ginčai).
2007 metais toliau buvo vykdomi valstybės įsipareigojimai kompensuoti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Valstybės biudžete 2007 metais kompensacijoms buvo numatyta ir išmokėta 171 mln. litų.
2007 metais valstybės kapitalo investicijos buvo sutelktos investicijų projektams, kurie įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžtiems strateginiams tikslams, programiniams uždaviniams pasiekti. Skiriant investicijas, prioritetas buvo teikiamas bendrai su ES finansuojamų, krašto apsaugos, kaip kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, taip pat regionų socialinės ir ūkio infrastruktūros plėtojimo projektų įgyvendinimui užtikrinti. Didžioji valstybės investicijų dalis buvo skiriama transporto ir ryšių, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros sričių modernizavimui ir plėtrai. Naudojant ES paramą ir prioritetinį valstybės finansavimą per įgyvendinamus investicijų projektus, buvo sudarytos palankios sąlygos plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, užtikrinti tolesnę transporto ir aplinkos apsaugos plėtrą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą, kelti mokslinį ir kultūrinį šalies potencialą.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytą įsipareigojimą laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą, 2007 metais ji ir buvo mažinama: nuo 2007 m. sausio 1 d. pagrindinis mėnesinis neapmokestinamasis pajamų dydis padidėjo nuo 290 iki 320 litų, proporcingai padidėjo tiek individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai, tiek papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už auginamus vaikus. Be to, nuo 2008 m. sausio 1 d. pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažėjo nuo 27 iki 24 procentų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metais pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas. Šiose pataisose, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į MTEP darbus, skirtus kurti naujoms medžiagoms, technologijoms, sukuriančioms aukštą pridėtinę vertę, siūloma tam tikromis sąlygomis leisti iš įmonės pajamų 3 kartus atskaityti MTEP darbų sąnaudas. Pateiktose pataisose siūloma nustatyti didesnę apmokestinamųjų pajamų ribą, kurios neviršijant neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio. Taip pat siūloma supaprastinti leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pripažinimo tvarką, sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, susijusias su jų reglamentavimu.
Siekiant palaikyti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, konkurencingumą, 2007 metais buvo priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta galimybė tam tikrus kriterijus atitinkančioms laivybos įmonėms nuo 2007 metų mokėti ne įprasta tvarka apskaičiuotą, o fiksuotąjį pelno mokestį, t. y. pelno mokestį, kuris apskaičiuojamas priklausomai nuo laivo naudingosios talpos (tonažo), neatsižvelgiant į įmonės uždirbtas pajamas.
Toliau gausėjo sutarčių, leidžiančių išvengti dvigubo apmokestinimo. 2007 metais buvo parafuota, pasirašyta ir pateikta Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Makedonija, taip pat pasirašyta ir pateikta Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti tokia sutartis su Serbija. Be to, 2007 metais parafuota dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Kirgizija. Ir toliau bus tęsiamos 2006 metais pradėtos derybos dėl tokios sutarties sudarymo su Tailandu, pradedamos derybos dėl sutarties sudarymo su Tadžikistanu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metais parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisas (įstatymas Nr. X-1249), kuriomis aiškiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros ir sumažinta administracinė našta mokesčių mokėtojams: užtikrinta, kad mokesčių įstatymai būtų aiškinami ir taikomi nuosekliai; praplėsti mokesčių mokėtojų atleidimo nuo sankcijų pagrindai, sudarytos teisinės sąlygos praplėsti aplinkybių, kurioms esant neprivaloma pateikti deklaracijas ir kitus dokumentus, sąrašą, sutrumpinta muitinės atliekamo patikrinimo trukmė.
2007 metais Valstybinė mokesčių inspekcija toliau sėkmingai tęsė 2006 metais pradėtą Mokesčių informacijos centro veiklą. Šio centro specialistai 2007 metais jau teikė konsultacijas visų Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių klausimais. Iš viso 2007 metais Mokesčių informacijos centras telefonu „1882“ suteikė 519 tūkst. konsultacijų, tai sudaro 72 procentus visų mokesčių mokėtojams suteiktų konsultacijų. 2007 metais su visais pagrindiniais ryšių operatoriais buvo sudarytos naujos sutartys, ir nuo 2007 m. gegužės 3 d. skambučiai į Mokesčių informacijos centrą yra nemokami.
Siekiant ir toliau užtikrinti vienodą mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų mokestinių procedūrų supratimą, 2007 metais buvo rengiami Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų atskirų straipsnių komentarai, komentarų pakeitimai ir papildymai, taip pat parengta Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika.
Tobulinant ir plėtojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo administravimui kompiuterizuoti skirtą Gyventojų pajamų mokesčio informacinę sistemą, įdiegtos papildomos paslaugos gyventojams, operatyviai prisitaikyta prie Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų pakeitimų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, sudarant galimybę ir toliau efektyviai, sklandžiai atlikti gyventojų pajamų mokesčio administravimo funkcijas.
Valstybinė mokesčių inspekcija, įgyvendindama 2007 metams Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-429 patvirtintą Mokesčių mokėjimo kontrolės priemonių planą, vykdė prevencinį darbą ir atliko kontrolės veiksmus, susijusius su mokesčių sumokėjimu ir apskaičiavimu rizikingiausiose ekonominės veiklos srityse. 2007 metais Valstybinė mokesčių inspekcija, kontroliuodama mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, atliko 2 027 kompleksinius ir teminius patikrinimus, 12 053 mokestinius tyrimus ir 23 372 operatyvius patikrinimus. Sprendimais dėl patikrinimo akto per 2007 metus buvo patvirtinta 157,17 mln. litų papildomai apskaičiuotų mokėtinų į biudžetą mokesčių ir su jais susijusių sumų, mokestinių tyrimų metu nustatyta neatitikimų ir prieštaravimų dėl 28,93 mln. litų sumos. Atsižvelgiant į nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos prioritetus, galimą įtaką biudžeto pajamų surinkimui ir turimą informaciją apie išplitusius mokesčių vengimo ir sukčiavimo atvejus, ypač daug dėmesio buvo skiriama pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio kontrolei. Per analizuojamą laikotarpį Valstybinė mokesčių inspekcija, tirdama gautus pasitikėjimo telefonu „1882“ ir raštiškus gyventojų pranešimus, atliko 3 552 operatyvius patikrinimus, 178 mokestinius tyrimus, 441 patikrinimą kartu su kitomis institucijomis – Valstybine darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentu. Nustatyti 243 nelegaliai dirbantys asmenys, dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai, teismo sprendimais dėl nustatytų nelegalaus darbo atvejų skirta 160 tūkst. litų administracinių baudų, dėl nustatytų darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo skirta 352 tūkst. litų administracinių baudų.
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), įgyvendindamas Lietuvos Respublikos muitinės kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika 2007 metų priemonių planą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1B-110, vykdė prevencines priemones muitų ir mokesčių administravimo srityje, taip pat priemones, kuriomis siekiama sustiprinti akcizais apmokestinamų ir plataus vartojimo prekių kontrolę. 2007 metais buvo atliekami bendri su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis patikrinimai, susiję su nelegalių, neapskaitytų ar ribojamų ir draudžiamų prekių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, vykdytos vienašalės ir bendros tikslinės operacijos pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Baltarusijos Respublika, Latvijos Respublika.
2007 metais Lietuvos Respublikos muitinėje pradėjo funkcionuoti Rizikos įvertinimo ir kontrolės informacinė sistema, kuri iš dalies eliminuoja žmogaus veiksnį iš prekių ir asmenų atrankos muitiniam tikrinimui proceso. Tiek prekių atranka tikrinti muitinio įforminimo metu, tiek asmenų atranka tikrinti jų ūkinę komercinę veiklą po muitinio įforminimo, naudojant minėtą informacinę sistemą, tampa objektyvesnė. 2007 metais užbaigta bandomoji šios sistemos eksploatacija teritorinėse muitinėse, į sistemą perkelti galiojantys rizikos profiliai. Pagal šios sistemos duomenis 2007 metais buvo atliktas 19 261 fizinis prekių tikrinimas, kurio metu nustatyti 682 pažeidimai, taip pat 53 975 dokumentiniai tikrinimai, kurių metu nustatyti 453 pažeidimai.
Siekdama efektyviau vykdyti mokesčių mokėtojų kontrolės funkcijas, Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 metais pradėjo naudoti naują rizikos valdymo priemonėmis pagrįstą informacinę sistemą – Audito informacinę sistemą (toliau vadinama – Audito IS). Taikydama Audito IS, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimo, mokesčių mokėtojų atrankos adekvačioms rizikai kontrolės procedūroms funkcijas, teikė metodinę pagalbą ir užtikrino kontrolės procedūrų metu atliekamų veiksmų dokumentavimą. 2007 metais pradėtas vykdyti nuolatinis mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimas.
Iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo paskirstytos beveik visos BPD įgyvendinimui skirtos lėšos. Visas dėmesys sutelktas tinkamam BPD projektų įgyvendinimui. Pagal BPD įgyvendinama daugiau nei 3 500 projektų, iš jų iki 2007 m. gruodžio 31 d. pabaigta įgyvendinti 2 048.
Iki 2007 m. gruodžio 31 d. panaudota 1 907 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų (62 procentai), iš jų 971 mln. litų (31 procentas) – per 2007 metus. N+2 taisyklės nuostatos, taikytos 2007 metais, įvykdytos atskirai pagal kiekvieną ES struktūrinį fondą, t. y. panaudotos ir deklaruotos Europos Komisijai BPD įgyvendinti 2004–2005 metais skirtos ES lėšos.
Sanglaudos fondo lėšos skirtos 53 aplinkosaugos ir transporto projektams, iš jų iki 2007 m. gruodžio 31 d. pabaigta įgyvendinti 10. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. panaudota 1 611 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (57 procentai), iš jų – 579 mln. litų (20 procentų) – per 2007 metus.
2007 metais buvo suderinti su Europos Komisija (toliau šiame skyriuje vadinama – EK) ir patvirtinti šie 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginiai dokumentai: Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija (EK patvirtinta 2007 m. balandžio 26 d.) ir jos įgyvendinamosios 4 veiksmų programos: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (EK patvirtinta 2007 m. rugsėjo 24 d.), Ekonomikos augimo veiksmų programa (EK patvirtinta 2007 m. liepos 30 d.), Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (EK patvirtinta 2007 m. liepos 30 d.), Techninės paramos veiksmų programa (EK patvirtinta 2007 m. gruodžio 18 d.).
2007 metais buvo tobulinami 2004–2006 metų ES struktūrinę paramą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti šie pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai (jų reikia pradedant naudoti 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą):
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklės;
Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės;
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės;
Žmogiškųjų išteklių plėtros, ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo veiksmų programų priedai.
Iš viso per 2007–2013 metų programavimo laikotarpį Lietuvai numatyta 23,4 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, kurias planuojama gauti iš atitinkamų fondų (25 pav.).
25 pav. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos Lietuvai paskirstymas pagal fondus.
Naujo laikotarpio ES paramos lėšos buvo paskirstytos 4 veiksmų programoms (26 pav.).
26 pav. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšų paskirstymas pagal veiksmų programas.
ES fondų lėšų paskirstymas atskiroms valdymo sritims pagal ministerijas ir (ar) kitas valstybės institucijas, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, pagal kompetenciją priskirta atsakomybė už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, veiksmų programų prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą, pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. ES struktūrinės paramos lėšų paskirstymas atskiroms valdymo sritims
| Atsakinga institucija |
ES struktūrinės paramos lėšos (tūkst. litų) |
ES struktūrinės paramos lėšos (procentais) |
| Aplinkos ministerija |
3 363 555 |
14,4 |
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2 115 665 |
9 |
| Susisiekimo ministerija |
5 423 749 |
23,2 |
| Sveikatos apsaugos ministerija |
828 972 |
3,5 |
| Švietimo ir mokslo ministerija |
3 398 849 |
14,5 |
| Ūkio ministerija |
5 074 261 |
21,7 |
| Vidaus reikalų ministerija |
1 658 566 |
7,1 |
| Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
828 972 |
3,5 |
| Finansų ministerija |
701 833 |
3 |
| Iš viso |
23 394 422 |
100 |
Siekiant užtikrinti tolygią regionų plėtrą, į 2007–2013 metų programavimo laikotarpio ES struktūrinės paramos, skirtos regioniniams projektams, planavimo procesą buvo įtrauktos ir regionų plėtros tarybos.
Įsteigtas Stebėsenos komitetas veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti (maždaug 50 procentų Stebėsenos komiteto narių yra socialiniai ir ekonominiai partneriai) jau patvirtino daugumą projektų atrankos kriterijų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metų kovą priėmė sprendimą, leidžiantį pradėti įgyvendinti viešuosius projektus, kurių išlaidos vėliau galėtų būti kompensuojamos iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų. Vykdant nacionalinius planus, 2007 metais buvo pradėti įgyvendinti 65 viešieji projektai, kurių bendra vertė – per 2 mlrd. litų. Pateikus paraiškas ir įvertinus tinkamumą, jų išlaidos galėtų būti kompensuojamos:
pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą – 17 projektų, t. y. 5 švietimo projektai ir 12 transporto projektų (bendra jų vertė – apytikriai 1,2 mlrd. litų);
pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą – 48 projektai, t. y. 21 aplinkosaugos projektas, 23 energetikos, 3 švietimo projektai ir 1 sveikatos sektoriaus projektas (bendra jų vertė – apytikriai 0,8 mlrd. litų).
Minėtiems projektams įgyvendinti 2007 metais išmokėta 220,07 mln. litų.
2007 metais Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ dėl galimo ekonominio nuosmukio rizikos pakeitė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, o 2008 metais jį sumažino nuo „A“ iki „A-“, tačiau ir sumažintas reitingas rodo, kad Lietuva išlieka aukštesnio investicinio lygio šalimi. „Fitch Ratings“ 2007 metų pabaigoje dėl tokių pat priežasčių pakeista Lietuvos reitingo perspektyva iš stabilios į neigiamą, tačiau reitingas išliko nepakeistas.
Nors būta sukrėtimų finansų rinkose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metų spalį sėkmingai išplatino 10 metų trukmės 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją, kuri bus išperkama 2018 metais. Dėl didelės investuotojų paklausos, kuri viršijo pasiūlą daugiau nei keturis kartus, platinimo metu buvo užfiksuotas mažesnis, nei tikėtasi, rizikos priedas virš MidSwap (palūkanų normos apsikeitimo sandorio vidutinio pelningumo tarpbankinėje rinkoje) – 13 bazinių punktų. Ši euroobligacijų emisija sutraukė labai platų investuotojų spektrą. Planuojama šią emisiją 2008 metais papildyti iki 1 mlrd. eurų ir taip sukurti jau ketvirtąją etaloninę Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijų emisiją, kuria būtų prekiaujama „NewEuro MTS“ prekybos sistemoje.
2007 metais, siekiant sumažinti valiutų kursų svyravimo galimą įtaką skolos valdymo išlaidoms, anksčiau laiko buvo grąžinta apie 300 mln. litų paskolų. Refinansavimui pasirinktos paskolos tomis valiutomis, kurių kurso svyravimas lito atžvilgiu galėtų sukelti skolos valdymo išlaidų svyravimus ateityje, ir paskolos už palyginti dideles palūkanų normas.
Siekiant įdiegti Finansų ministerijoje naujas informacinių technologijų sistemas, kurios leistų efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius bendrojoje valstybės iždo sistemoje, buvo baigtas vykdyti projektas „Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo funkcijų modernizavimas“. Įdiegta SAP pagrindu sukurta Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistema (VBAMS posistemė).
Lietuva, būdama tarptautinių finansų organizacijų narė, siekė aktyviau dalyvauti tiek jų veikloje, tiek formuojant strategiją. Dėl to didėjo užsienio šalių ir finansų rinkų pasitikėjimas Lietuva, kaip patikima partnere, šalimi, aktyviai prisidedančia prie globalių finansinį ir ekonominį stabilumą ir ūkio plėtrą skatinančių procesų. 2007 metų spalį Lietuva įteikė prašymą dėl narystės Tarptautinėje plėtros asociacijoje, priklausančioje Pasaulio banko organizacijų grupei. Tarptautinė plėtros asociacija yra didžiausia daugiašalė plėtros organizacija, teikianti paramą skurdžiausioms šalims. Lietuvos narystė šioje asociacijoje didins Lietuvos, kaip donorės, prestižą tarptautinėje arenoje, prisidės prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo ir padės siekti ES valstybių naujokių įsipareigojimo, kad iki 2010 metų oficiali parama vystymuisi sudarytų 0,17 procento bendrųjų nacionalinių pajamų, įgyvendinimo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansų sektoriaus plėtrai, užtikrinti jo stabilumą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas, pagal ES teisę 2007 metais buvo patobulinti ir parengti nauji teisės aktai, susiję su finansinių paslaugų, finansų rinkų, šių rinkų dalyvių ir jų priežiūros institucijų veiklos reglamentavimu, finansinio stabilumo sistema, draudimo veikla: Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė du naujus įstatymus, pakeitusius iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą, – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą Nr. X-1023 ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą Nr. X-1024; 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-1137, kurio tikslas – įgyvendinti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/14/EB nuostatas ir geriau organizuoti žalos atlyginimą asmenims, nukentėjusiems eismo įvykiuose; 2007 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-1303, kuriuo iš esmės modernizuotas investicinių fondų, investicinių bendrovių teisinis reglamentavimas ir veiklos sąlygos; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-1737, kuriuo perkeltos 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB dėl perdraudimo nuostatos, siekiant reglamentuoti perdraudimo veiklą Lietuvoje.
2007 metais toliau buvo tęsiama 2005 metais pradėta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, kurios tikslas – sudaryti teisines, administracines sąlygas visame viešajame sektoriuje tvarkyti buhalterinę apskaitą taikant kaupimo principą. Pagal Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718, priede pateiktą reformos įgyvendinimo priemonių planą nuo reformos pradžios parengta 20 viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, viešojo sektoriaus bendrasis sąskaitų planas ir dalis su juo susijusių dokumentų projektų. Pagal planą iki 2008 metų pabaigos numatyta parengti kitų 6 standartų projektus (iš viso jų numatoma parengti 26), buhalterinės apskaitos vadovus skirtingoms viešojo sektoriaus subjektų grupėms ir konsolidavimo vadovą. Pagal planą pradėtas vykdyti priemones numatyta užbaigti iki 2008 metų pabaigos.
2007 metais parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektas (perkeliant visas 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotosios finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB, nuostatas), jis 2008 metų sausį pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įgyvendinus šios direktyvos nuostatas, bus sukurta auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistema, kurioje auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įgyvendins Audito ir apskaitos tarnyba (dabar – veikianti viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas), kuri privalės garantuoti aukštą finansinių ataskaitų audito kokybę ir užtikrinti finansinių ataskaitų vartotojų pasitikėjimą audituotomis finansinėmis ataskaitomis.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Siekiant formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų valstybės ir ES lėšų valdymą ir panaudojimą, taip pat finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, 2008 metams numatyti šie pagrindiniai darbai:
Tapti Tarptautinės plėtros asociacijos nare.
Siekti, kad būtų panaudotos visos Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente numatytos ES lėšos.
Pradėti naudoti 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą.
Įgyvendinti 2007 metais atnaujintą Konvergencijos programą, laikantis joje nustatytų prioritetų: siekti, kad po 2008 metų struktūrinis deficitas neviršytų 1 procento BVP; fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais; tęsti darbo ir kapitalo apmokestinimą balansuojančią mokesčių reformą; parengti pasiūlymus dėl priemonių, galinčių užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu potencialiu ūkio augimu ir nebūtų didinamas fiskalinis deficitas; tobulinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir ilgalaikę ūkio plėtrą užtikrinančias fiskalinės drausmės normas; taikyti mokestines subsidijas, lemiančias kreditų paklausą, siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir priimtiną užimtumo lygį; didinti pasitikėjimą valdžios sektoriaus ilgalaikių finansų tvarumu, tobulinti valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo ir kontrolės sistemą.
Vykdyti griežtą fiskalinę politiką, vadovaujantis 2007 metais priimtu Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu. Siekiant išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti mokesčių administravimą, skatinti investavimą, kurti palankią verslui aplinką, užtikrinti racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomas valdžios sektoriaus pajamas ir nepanaudotas planines išlaidas skirti fiskalinio deficito užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios finansų tvarumą, įgyvendinti.
Atsiskaityti su visais rublinius indėlius turėjusiais indėlininkais, atkuriant santaupas gyventojams, kurie dėl svarbių priežasčių praleido Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti prašymus atidaryti santaupų atkuriamąsias sąskaitas.
Vykdyti valstybės įsipareigojimus grąžinant nekilnojamąjį turtą ir išmokant kompensacijas už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis ir butus, taip pat vykdyti valstybės garantijas nuomininkams, iškeldinamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių ir butų; išmokėti kompensacijas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms ir kompensacijas piliečiams už žemę, mišką ir vandens telkinius.
X. KAIMO PLĖTROS IR ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA
2007 metai žemės ir maisto ūkiui buvo sėkmingi. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, palyginti su 2006 metais, pagerėjo bendrieji sektoriaus rodikliai: žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis padidėjo 17,6 procento (augalininkystės produkcijos – 35,8 procento, gyvulininkystės produkcijos – 4,8 procento), daugiau supirkta pagrindinių rūšių žemės ūkio produktų (grūdų – 50 procentų, gyvulių ir paukščių (skerdenos svoriu) – 6 procentais, pieno – 4 procentais), maisto produktų ir gėrimų gamyba padidėjo 14,6 procento, žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė išaugo 36 procentais.
Efektyviai naudotos ES paramos lėšos: pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą iki 2007 metų pabaigos išmokėta 514 mln. litų, t. y. 77,5 procento lėšų, o įgyvendinant Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano kaimo plėtros priemones – per 1,4 mlrd. litų (be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų), arba apie 83 procentus lėšų. Visos pagal šiuos dokumentus skirtos paramos lėšos bus išmokėtos iki 2008 metų pabaigos.
Patvirtinti ir pradėti įgyvendinti naujojo finansinio laikotarpio programiniai dokumentai – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076), ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C(2007)6703). Priimti teisės aktai, kurių reikia šioms programoms įgyvendinti.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa jungia ankstesniojo 2004–2006 metų laikotarpio BPD ir Kaimo plėtros programos priemonėmis pradėtą veiklą, ją išplečia ir paįvairina. Programoje numatyta kur kas daugiau naujovių įvairiausiems skirtingo amžiaus kaimo žmonių poreikiams tenkinti. Sudarytos palankios galimybės pasinaudoti parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, taip pat sukurtos sąlygos kaime kurti alternatyvius verslus, plėtoti kulinarijos paveldą, kaimo turizmą, įvairias paslaugas ir kita.
Pasiekta naudingų susitarimų ES institucijose dėl šalies cukraus, vaisių ir daržovių, vyno ir spiritinių gėrimų sektorių reglamentavimo. Suformuota ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje patvirtinta Lietuvos pozicija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ir ES biudžeto peržiūros. Diskusijose su kitomis 26 ES valstybėmis Lietuva siekia apginti nacionalinius interesus, kad ir žemės ūkis liktų konkurencingas, ir kaimas būtų gyvas ir gyvybingas, kad jame apsigyventų kuo daugiau žmonių, pajėgsiančių užsitikrinti gerą ateitį.
Nuo 2007 m. balandžio 1 d. įteisinta pieno kvotų prekyba ir nuoma. Pirmasis elektroninis pieno kvotų pardavimo aukcionas įvyko lapkritį, kuriame 4 861 toną pieno kvotų nusipirko beveik 250 pieno gamintojų, numatančių plėsti pieno gamybą. Tikimasi, kad galimybė pirkti ir parduoti kvotą spartins pieno ūkių stambėjimą.
Lietuvoje nuo 2004 metų taikoma vienkartinės tiesioginės išmokos (VIPS) už plotus schema, pagal kurią ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruojamą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, nesvarbu, kokia produkcija gaminama. Be minėtų išmokų, nuo 2004 metų žemdirbiams mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2007 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gyvulių ir pieno sektoriui iš Lietuvos nacionalinio biudžeto skirta 411 mln. litų.
Nuo 2007 metų palaipsniui pradėtas įgyvendinti paramos atsiejimo nuo gamybos principas, t. y. tiesioginės išmokos priklauso ne nuo gamybos apimties paraiškos teikimo metais, kaip buvo anksčiau, o nuo gamybos apimties pasirinktu vadinamuoju istoriniu laikotarpiu.
2007 metais pateikta 197,6 tūkst. paraiškų gauti tiesiogines išmokas už 2,646 mln. hektarų žemės ir pasėlių (2006 metais pateikta 212,8 tūkst. paraiškų už 2,619 mln. hektarų). Paraiškų mažėja, kadangi vykstant struktūriniams žemės ūkio pokyčiams stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos.
Toliau buvo įgyvendinama tolygi regioninė plėtra ir „vieno langelio“ principas – kai kurios paramos administravimo funkcijos priskiriamos seniūnijoms ir taip paramos klausimų sprendimas priartinamas prie žmogaus. Siekiant sparčiau priimti sprendimus dėl paramos skyrimo ir lėšų išmokėjimo, kelios paramos priemonės sujungtos į vieną paraišką, kurią žemdirbiai pildo seniūnijose.
Atsižvelgiant į 2004–2006 metų programinių dokumentų administravimo patirtį, aiškiai ir tiksliai apibrėžtos vertinimo ir kontrolės metodikos, supaprastintos administravimo procedūros, imtasi papildomų viešinimo priemonių. Aktyviai veikė probleminių klausimų sprendimo komisija.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais, palyginti su 2006 metais, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,9 procento (augalininkystės produktų – 25,3 procento, gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 11,7 procento). Padidėjus žemės ūkio produktų supirkimo kainoms ir paramai žemdirbiams, žemės ūkio produktų gamintojų pajamos 2007 metais, skaičiuojant vienam dirbančiajam žemės ūkyje, Eurostato duomenimis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 39,3 procento. Sparčiai didėja dirbančiųjų žemės ūkyje darbo užmokestis.
Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams pasinaudoti uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamomis garantijomis, 2007 metais patikslinti garantijų teikimą reglamentuojantys teisės aktai (priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ pakeitimo“ ir žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 3D-545 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“). Fondas 2007 metais kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 247,2 mln. litų kreditų suteikė 142,5 mln. litų garantijų. Fondo teikiama paslauga pasinaudojo 524 ūkio subjektai, arba 13 procentų daugiau nei 2006 metais. Tai leido žemdirbiams diegti naujas technologijas, kurti alternatyvius verslus kaime, užtikrino finansavimą ekonomiškai gyvybingiems projektams įgyvendinti.
Sudarytos sąlygos veikti pasėlių draudimo sistemai, parengti ją reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1218 „Dėl pasėlių draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ ir reikiami žemės ūkio ministro įsakymai. Pasėlių draudimo paslaugas žemdirbiams teikia draudimo bendrovė.
Buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje numatytos priemonės eksportui skatinti. Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai reklamuoti tarptautinėse parodose, mugėse, spaudoje, per radiją, televiziją, ambasadas, atstovybes ir kitaip. 2007 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė išaugo daugiau kaip trečdaliu – 36 procentais. Žemės ūkio ir maisto produktai sudarė 17 procentų viso Lietuvos 2007 metų eksporto (7,4 mlrd. litų), o teigiamas prekybos balansas išaugo dvigubai – nuo 464 mln. litų 2006 metais iki daugiau kaip 1,2 mlrd. litų 2007 metais.
27 pav. Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos pokyčiai (mln. litų).
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Įgyvendinant ES paramos produktų vartojimui didinti priemones, paramos programoje „Pienas vaikams“ 2007 metais dalyvavo 274 pareiškėjai, iš jų 123 ikimokyklinio lavinimo įstaigos, 67 mokyklos ir gimnazijos, 8 vaikų globos namai ir kiti. Iš viso pigiau arba nemokamai pieną vartoja apie 45 tūkst. daugiausia darželinio amžiaus vaikų.
Iš intervencinių atsargų teikta parama labiausiai nepasiturintiems asmenims. Europos Komisija šiai programai įgyvendinti 2007 metais skyrė 11,3 mln. litų.
Padidėjo sertifikuoti ekologinės gamybos plotai, remiami pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą. Jeigu 2004 metais sertifikuoti 1179 ekologinės gamybos ūkiai, o sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių plotas siekė 42,96 tūkst. hektarų, arba apie 1,5 procento visų šalies žemės ūkio naudmenų, tai 2007 metais jau sertifikuoti 2865 ūkiai, o sertifikuoti plotai siekė 125,45 tūkst. hektarų, arba apie 5 procentus visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Prognozuojama, kad iki 2013 metų ekologinės gamybos ūkių pagausės iki 6000, sertifikuoti plotai padidės iki 240 tūkst. hektarų.
Daugėja ekologiškų žemės ūkio produktų tvarkymo įmonių – 2007 metais sertifikuotos 26 tokios įmonės. Be to, dalis ekologiškų produktų tvarkoma ūkiuose. Rūpinamasi ekologiškai ūkininkaujančiųjų informavimu ir švietimu, veikia interneto svetainės www. organic. lt, www. ekoagros. lt, informaciją ekologinės gamybos klausimais teikia viešosios įstaigos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų, viešosios įstaigos „Ekoagros“ specialistai.
Siekiant vartotojų pasitikėjimo, tausojant aplinką bei skatinant gamintojų konkurencingumą vidaus ir Bendrijos rinkose, gamintojai skatinti diegti kokybės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos vadybos sistemas. Padaugėjo įmonių, turinčių tokias sertifikuotas sistemas. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, maisto tvarkymo įmonių, sertifikuotų pagal aplinkos apsaugos vadybos standartą, padaugėjo 35 procentais (19 įmonių), o įmonių, sertifikuotų pagal maisto saugos vadybos standartus, – apie 40 procentų (17 įmonių).
Pagal Veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą Lietuvoje 2008 m. sausio 20 d. maisto produktus gamino 475 įmonės. Beveik tris kartus, palyginti su 2006 metais, padaugėjo įmonių, galinčių tiekti produkciją Bendrijos rinkai, ir dabar jų 320 (iš jų 64 patvirtintos tiekti pagamintą produkciją ir Rusijos Federacijos rinkai).
Spręsti gyventojų, turinčių smulkius ir nekonkurencingus ūkius, socialines ekonomines problemas padeda alternatyvių žemės ūkiui verslų kaime rėmimas. Įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ ir „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, iš viso išmokėta per 69,7 mln. litų, parama suteikta 131 projektui.
Ateityje investicinė parama alternatyviai žemės ūkio veiklai bus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir IV krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijos įgyvendinimas“. Paraiškos gauti paramą pagal šias priemones pradedamos rinkti 2008 metais.
Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse buvo kompensuojamos prarastos pajamos. Iš viso pagal šią priemonę išmokėta 611,4 mln. litų.
Didėjo biodegalų gamyba. Tai ne tik alternatyva importuojamam kurui, klimato atšilimą mažinantis faktorius, bet ir žemdirbiams atsiveriančios neribotos rapsų ir javų pardavimo rinkos. Šalies biodegalų gamybos pajėgumai jau pasiekė 170 tūkst. tonų per metus. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje 2007 metais pradėjo veikti didžiausia Baltijos valstybėse biodyzelino gamykla uždaroji akcinė bendrovė „Mestilla“, kurios pajėgumas – 100 tūkst. tonų biodegalų per metus. Per 2007 metus pagaminta apie 45 tūkst. tonų biodegalų, arba apie 4 procentus, o 2008 metais numatoma jų pagaminti apie 200 tūkst. tonų, arba iki 15 procentų visų šalies transporto sunaudojamų degalų.
Teikta finansinė parama rapsų aliejaus, skirto biodyzelinui gaminti, gamintojams ir biodegalų gamintojams – kompensuota dalis žaliavos įsigijimo išlaidų: už rapsų toną – 160 litų, javų grūdų toną – 114 litų. Iš viso 2007 metais šios paramos gavėjams išmokėta 24,16 mln. litų.
Nuolat rūpintasi tinkamu regioninės politikos įgyvendinimu. Nuosekli regioninė plėtros politika įgyvendinama per naują specializuotos tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt“ koncepciją. Paroda pradėta rengti šalies regionuose: 2006 metais – Šiauliuose, 2007 metais – Kaune. Kaune surengtas ir Pasaulio arimo varžybų 54-asis čempionatas.
Siekiant gerinti demografinę būklę kaime, skatinti jaunimą likti ar grįžti gyventi ir dirbti kaime, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatytos priemonės, kurios turi būti patrauklios kaimo jaunimui. Šios priemonė skirtos ne žemės ūkio veiklai, smulkiajam verslui plėtoti ir kaimo vietovių patrauklumui didinti. Prioritetas jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) numatytas priemonėse „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, o labai mažų įmonių (mikroįmonių) vadovams iki 40 metų – priemonėje „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Visokeriopai skatinta kooperacijos plėtra. Šiuo metu kaime veikia per 200 kooperatyvų. Sudarytos palankios teisinės ir finansinės paramos sąlygos plėtoti žemės ūkio kooperatyvus. 2007 metais bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, supaprastinantis kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais tvarką, sudarantis palankesnes sąlygas steigti „antro lygio“ – kooperatyvų – kooperatyvus. Siekiant spartesnės kooperacijos, Žemės ūkio rūmuose įsteigtas Kooperacijos plėtros centras. Valstybė remia naujus žemės ūkio kooperatyvus – 2007 metais 13 kooperatyvų išmokėta 202 tūkst. litų valstybės paramos. Finansinę paramą kooperatyvams steigti ir administracinėms išlaidoms kompensuoti numatyta teikti ir ateityje. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje ir su ja susijusiuose teisės aktuose kooperatinėms bendrovėms ir jų nariams numatyti prioritetai, toliau vykdomos pagal BPD priemones sudarytos su kooperatinėmis bendrovėmis paramos sutartys.
Daugiau dėmesio skirta melioracijai. Pavyko padidinti melioracijos finansavimą iš valstybės biudžeto – 2007 metais skirta 70 mln. litų, 2008 metais – 82 mln. litų. Be to, melioracijos reikmėms Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatyta dar 131 mln. litų, arba vidutiniškai po 18 mln. litų kasmet. Kompensuojama bus iki 90 procentų visų tinkamų išlaidų.
Savivaldybės – melioracijos statinių naudotojai – efektyviai naudojo ES struktūrinių fondų lėšas. Pagal 2004–2006 metų BPD su paramos gavėjais sudarytos 36 sutartys, melioracijos statinių statybos ir rekonstravimo darbų atlikta už 55 mln. litų, nors planuota už 50,9 mln. litų.
Nemažą paramą valstybė skiria ir melioruotos žemės savininkams nuosavybės teise jiems priklausantiems melioracijos statiniams remontuoti. Teikiama parama – 85 procentai remonto darbų sumos, ir tik 15 procentų išlaidų turi padengti melioruotos žemės savininkas. Vien tik 2007 metais 114 ūkininkų susiremontavo drenažą, gavę 3,7 mln. litų valstybės paramą, o 2008 metais bus patenkinti visi ūkininkų prašymai.
Iki 2008 m. sausio 1 d. pateikta 712,7 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 3,98 mln. hektarų žemės kaimo vietovėje. Iki šios datos 709,8 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 3,84 mln. hektarų žemės. Kaimo vietovėse nuosavybės teisės dar neatkurtos į 133,9 tūkst. hektarų žemės ar miško, iš jų 64 tūkst. hektarų jau suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Daugiausia grąžinta žemės ir piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę Marijampolės apskrities kaimo vietovėse – į 99,5 procento prašymuose nurodyto ploto, Telšių apskrityje – į 99,1 procento, Panevėžio apskrityje – į 99,09 procento, Kauno, Šiaulių ir Tauragės apskričių rajonuose – daugiau kaip į 98 procentus, Alytaus ir Klaipėdos apskričių rajonuose – daugiau kaip į 97 procentus prašymuose nurodyto ploto. Reikia pripažinti, kad žemę grąžinti būtų buvę galima ir anksčiau, jeigu nuo pat žemės reformos pradžios būtų tinkamai pasirengta žemės grąžinimo procesui ir sudarytos sąlygos žemę grąžinti sparčiau ir teisingiau, tarpusavyje nesupriešinus žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų. Be to, piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbų spartą lėtino dažna žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų kaita. Tenka pripažinti, kad atkūrimo procesui artėjant prie pabaigos apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriams vis sunkiau sekasi prisikviesti pretendentus į žemės sklypų projektavimą ar ženklinimą dėl to, kad negalima nustatyti piliečių gyvenamosios vietos arba mirusių pretendentų įpėdinių.
28 pav. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas kaimo gyvenamosiose vietovėse pagal apskritis iki 2008 m. sausio 1 d. (procentais).
Šaltinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Iki 2008 m. sausio 1 d. už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius piliečiams išmokėta 1 110 mln. litų, arba 87 procentai visos reikiamos išmokėti piniginės kompensacijos.
Siekiant sudaryti sąlygas sėkmingai konsoliduoti žemę, užtikrinant racionalų žemės naudojimą ir infrastruktūros plėtrą, sąlygas didinti ūkių konkurencingumą, saugoti aplinką, puoselėti kultūros paveldą ir kraštovaizdį, plėtoti alternatyvią veiklą, parengta Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 81. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“ skirta parama 14 žemės konsolidacijos projektų rengti ir įgyvendinti Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Visus minėtus žemės konsolidacijos projektus numatoma parengti ir įgyvendinti iki 2008 m. liepos 1 dienos.
Sėkmingai derinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais ir plėtoti žuvininkystę pastaraisiais metais labai padėjo Lietuvai skirtos ES Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) lėšos. Daugiausia lėšų panaudota pagal veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. Per 2005–2007 metus Baltijos žvejybos laivų, žvejojančių atvirojoje jūroje, sumažėjo 40 procentų ir atitinkamai padidėjo žvejybos kvotos, skiriamos vienam laivui. Aktyviai naudojasi ES parama akvakultūros įmonės. 2007 metais pagal veiklos sritį „Akvakultūra“ parama skirta 9 akvakultūros įmonėms gamybos bazėms, ūkiui modernizuoti ir plėtoti.
Įgyvendinant ES bendrąją žuvininkystės politiką, stiprinta žuvų išteklių naudojimo kontrolė. 2007 metais įsigyti 2 inspekcijos laivai, žvejybą kontroliuojantys asmenys aprūpinti pagrindinėmis būtinomis specialiomis priemonėmis.
2007 metų birželį atidarytas pirmasis Baltijos valstybėse žuvininkystės produktų aukcionas, kuris leido koncentruoti žuvininkystės produktų pasiūlą, optimizuoti žuvų kainas, didinti žvejų pajamas, gerinti sugaunamos ir parduodamos produkcijos apskaitą.
Siekiant skatinti kaimo bendruomenių veiklą, iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų nuo 2006 metų teikiama valstybės parama kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai. Kaimo bendruomenės aktyvėja ir vis labiau domisi šia parama. 2007 metais paramai skirta 6 mln. litų, tinkamomis finansuoti pripažintos 197 paraiškos.
Didinant žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų vaidmenį žemės ūkio sektoriuje, 2007 metais paramai žemdirbių asociacijoms asocijuotos narystės ES žemės ūkio organizacijose mokesčiui mokėti, atstovavimui žemdirbių asociacijoms ES organizacijose finansuoti, tarptautinių organizacijų veikloje dalyvauti iš Specialiosios kaimo rėmimo programos skirta 1,2 mln. litų.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Užtikrinti modernaus, konkurencingo žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtrą, smulkaus ūkio kooperaciją, modernizavimą ir gyvybingumą. Spartinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę raidą – šalia žemės ūkio veiklos kaime plėtoti įvairius alternatyvius verslus ir šiuolaikinę infrastruktūrą, sudaryti kaimo gyventojams efektyvaus užimtumo, socialinės gerovės ir tobulėjimo sąlygas. Pagrindinė priemonė šiam prioritetui įgyvendinti – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos strateginių krypčių „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“ ir „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės, kurioms skirta per 1,2 mlrd. eurų, arba 53 procentai visų programos lėšų. Teikiant investicinę paramą žemės ir maisto ūkiui modernizuoti, bus didinama galutinio produkto, sukuriamo iš vietinių žaliavų, vertė, viso sektoriaus konkurencingumas vidaus ir tarptautinėse rinkose. Bus modernizuojamos ūkių valdos, naudojamos naujausios technologijos ir inovacijos, dėl to tobulės ūkių struktūra, didės jų konkurencingumas. Pusiau natūriniams ūkiams bus padedama tapti gyvybingais prekiniais ūkiais. Bus sudarytos palankios galimybės programos priemonių parama pasinaudoti jauniesiems ūkininkams, smulkiems ir vidutiniams ūkininkams. Baigiantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui, pradedamas kitas žemės tvarkymo darbų etapas – žemės konsolidacija, taigi valstybinė žemės tvarkymo politika bus skirta konkurencingų ūkių žemės valdoms kurti ir žemės rinkai aktyvinti. Bus teikiama parama agrarinei ir kaimo infrastruktūrai gerinti, remiamas alternatyvių verslų kaime kūrimas ir plėtra, teikiama parama ūkininkų kooperacijai skatinti. Ūkininkai ir maisto pramonės įmonės raginamos dalyvauti įgyvendinant maisto produktų kokybės gerinimo programas, užtikrinamas specializuotas mokymas ir konsultavimas ekologinio ūkininkavimo ir rinkodaros gerinimo, verslumo ugdymo, veiklos įvairinimo, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų įgyvendinimo, bendruomenių plėtros ir partnerystės klausimais. Sudarytos sąlygos veikti pasėlių draudimo sistemai, pasėlių draudimo paslaugas žemdirbiams teikia draudimo bendrovė. Bus sudarytos sąlygos didinti visų rūšių gyvūnų produktyvumą, gerinti produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius išteklius, išsaugoti genofondą, gerinti atsparumą ligoms ir didinti ilgaamžiškumą. Bus siekiama, kad vykdant ES BŽŪP reformos patikrą būtų atsižvelgta ir į Lietuvos siekius, susijusius su BŽŪP elementų tobulinimu užtikrinant visos Europos tikslų įgyvendinimą.
Tausoti aplinkos išteklius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą, ekologiškų produktų gamybos ir tiekimo rinkai nuo lauko iki prekystalio sistemą, apleistų žemių apželdinimą mišku ir energetiniais augalais, užtikrinti pridėtinės vertės, gaunamos iš naudojamų žemės plotų, didėjimą. Toliau bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas, didinami sertifikuoti ekologinės gamybos plotai, rūpinamasi ekologiškai ūkininkaujančiųjų informavimu ir švietimu, ekologiškų produktų perdirbimu ir rinkos formavimu. Toliau bus įgyvendinama Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa. Parengtos rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos, siekiama didinti šalies miškingumą – nederlingos žemės plotus apželdinti mišku.
Nuosekliai formuoti maisto sektorių – vieną sistemą „nuo lauko iki stalo“, orientuotą į rinkos poreikius, pateikiančią šalies vartotojams ir eksportui įvairų geros kokybės saugų maistą. Siekiant vartotojų pasitikėjimo, tausojant aplinką ir skatinant gamintojų konkurencingumą vidaus ir Bendrijos rinkose, gamintojai toliau bus raginami diegti kokybės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos vadybos sistemas. Daugiausia dėmesio bus skiriama didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai ir inovacijoms. Toliau bus tobulinama rinkos infrastruktūra, žuvų ir gyvulių aukcionų veikla, skatinamas dalyvavimas tarptautinėse parodose.
Skatinti ir stiprinti kaimo bendruomenių veiklą, plėtoti jų partnerystę su verslo ir savivaldos subjektais, atnaujinti kaimus. Šį prioritetą įgyvendinti padės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos strateginės krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės, skirtos gyvenimo kokybei kaime gerinti ir kaimo ekonomikos įvairovei skatinti. Joms įgyvendinti skiriama beveik 137 mln. eurų, arba 6 procentai programos lėšų. Kasmet bus skiriamos lėšos kaimo bendruomeninėms organizacijoms ir jų projektams remti iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų.
Rūpintis jaunimo įtraukimu į kaimo ūkinę, socialinę ir kultūrinę veiklą, skatinti išvykusius iš Lietuvos žmones grįžti į tėviškę, čia kurti savo verslą ir šeimą. Vykdomos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės jauniesiems ūkininkams remti, skirtos ne žemės ūkio veiklai, smulkiam verslui plėtoti ir kaimo vietovių patrauklumui didinti. Prioritetas jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) numatytas programos priemonėse „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
Siekti stabilios ir ilgalaikės darnos tarp žvejybos galimybių ir žvejybos pajėgumų, skatinti tausojamąjį žuvų išteklių naudojimą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti žvejybos, žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmones siekiant gaminti ir realizuoti vidaus ir užsienio rinkose kuo daugiau konkurencingos ir geros kokybės žuvų produkcijos. Šio prioriteto įgyvendinimą užtikrins tinkamas 2007–2013 metų paramos lėšų iš ES Žuvininkystės fondo naudojimas. Sudarytos platesnės galimybės investuoti į vidaus vandenų žvejybą ir jos infrastruktūrą, numatyta nemažai naujų priemonių – išmokos jauniems žvejams, įsigyjantiems pirmą žvejybos laivą, parama žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymui, bandomiesiems projektams ir kita. Bus pradėta įgyvendinti nauja priemonė, analogiška LEADER priemonei, kurios esminiai principai – vietos iniciatyva ir partnerystė.
Įgyvendinus šiuos Žemės ūkio ministerijos prioritetus, tikimasi teigiamų ūkinių, demografinių, socialinių ir kultūrinių poslinkių kaime. Darni žemės ir maisto ūkio plėtra, skatinanti tiekti vartotojui saugius geros kokybės produktus ir didinanti eksportą, leis didinti sektoriaus indėlį į šalies ekonomikos augimą.
XI. APLINKOS APSAUGOS IR MIŠKININKYSTĖS POLITIKA
Pastaraisiais metais, taip pat ir 2007-aisiais, daug nuveikta siekiant sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas, skatinančias tausoti gamtos išteklius, mažinti poveikį aplinkai, didinti energijos naudojimo efektyvumą. Tačiau didėjantis gamybos ir vartojimo mastas skatina ieškoti naujų, šiuolaikiškesnių sprendimų, kaip kurti darną tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos poreikių.
Sparčiai kintant Lietuvos gyventojų vartojimo elgsenai – didėjant vartojimui, atliekų tvarkymas 2007 metais buvo ir artimiausioje ateityje išliks viena iš prioritetinių aplinkos sektoriaus veiklos sričių. 2007 metais patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, kuriame nustatytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės atliekų tvarkymo tikslams ir uždaviniams pasiekti 2007–2013 metais. Pagrindiniai plane užsibrėžti strateginiai atliekų tvarkymo tikslai – iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą, ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose, iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, iki 2013 metų sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus, iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų.
Kad būtų pasiekta plane numatytų atliekų tvarkymo tikslų, 2007 metais Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis sustiprinti savivaldybių komunalinių atliekų rūšiavimo pajėgumai – 50 savivaldybių nupirkta 7200 antrinių žaliavų konteinerių.
Remiantis makroekonominėmis prognozėmis, 2007 metais į rinką išleista elektros ir elektroninės įrangos daugiau nei 2006 metais, daugiau kaip 5 procentais pagausėjo tvarkomų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Kad būtų įvykdytos ES nustatytos šių atliekų tvarkymo užduotys (4 kilogramai vienam gyventojui), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1149 šios įrangos gamintojams ir importuotojams 2008 metais nustatyta didesnė jos atliekų tvarkymo užduotis – surinkti, perdirbti ar kitaip panaudoti 25 procentus į rinką išleisto kiekio (2007 metų užduotis – 20 procentų). Tobulinta teisinė bazė, reglamentuojanti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, – parengtas Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481, pakeitimų projektas – nustatyti aiškesni ir išsamesni reikalavimai asmenims, į rinką išleidžiantiems elektros ir elektroninę įrangą, tvarkantiems jų atliekas.
ES 2000–2006 metų paramos lėšomis iki 2007 metų pabaigos baigti 4 regioninių sąvartynų – Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos – statybos darbai. 2008 metais bus užbaigti dar 4 regioninių sąvartynų (Utenos, Tauragės, Marijampolės ir Telšių) statybos darbai. Pradėtos eksploatuoti 277 (iš 347) konteinerių aikštelės, 46 (iš 89) didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės, įrengtos 2 kompostavimo aikštelės (Šiauliuose ir Druskininkuose), įsigyta dalis sąvartynų ir didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėms eksploatuoti reikalingos įrangos. Iki 2007 metų pabaigos uždaryta 212 senų mažųjų sąvartynų (šiukšlynų, iš 769).
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintos Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 metų programos priemones, pradėti Aukštrakių odų pramonės sąvartyno uždarymo darbai, su keliomis atliekų tvarkymo įmonėmis pasirašytos pavojingų atliekų iš bankrutavusių įmonių surinkimo ir tvarkymo sutartys. Pavojų aplinkai ir žmonėms kelia ne tik pavojingos atliekos, bet ir gaminiai, turintys pavojingų medžiagų. Siekiant saugiai iš aplinkos pašalinti pavojų keliančius asbesto turinčius gaminius ir taip užtikrinti sveikesnę aplinką, parengtas Asbesto šalinimo programos projektas.
Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui atliekų rūšiavimo klausimais – parengta ir transliuota 60 informacinių ir publicistikos televizijos ir radijo siužetų, parengta ir paskelbta daugiau kaip 20 straipsnių dienraščiuose, išdalyta daugiau kaip 1,5 mln. skrajučių ir panašiai.
Siekiant kuo sparčiau ir efektyviau reformuoti vandentvarkos ūkį, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Tobulinta šios srities teisinė bazė – aplinkos ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-498 nauja redakcija išdėstyta Vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) plėtros strategija: nustatyti vandentvarkos tikslai, numatytos finansavimo kryptys ir prioritetai, sustiprintas ir sukonkretintas savivaldybių vaidmuo teikiant vandentvarkos paslaugas, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 procentai gyventojų būtų aprūpinti geros kokybės geriamuoju vandeniu ir jiems būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos.
Įgyvendinant ES vandentvarkos srities reikalavimus, 2007 metais ES Sanglaudos fondo lėšomis baigti statyti ir pradėti eksploatuoti nuotekų valymo įrenginiai Kėdainiuose ir Panevėžyje, kur planuojama išvalyti apie 13 mln. kub. metrų nuotekų per metus. Apie 5 tūkst. gyventojų galės prisijungti prie 2007 metais išplėstų Kėdainių, Kazlų Rūdos, Neringos ir dalies Vilniaus–Gineitiškių ir Riešės, Utenos vandentiekio ir nuotekų tinklų. Veikia 2007 metais pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Neringoje (Juodkrantėje), Raseiniuose, o nuo 2008 metų geresniu vandeniu jau galės džiaugtis ir Nidos, Preilos, Pervalkos, Šakių rajono savivaldybės Išdagų ir Lukšių gyventojai.
29 pav. Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų valymas.
Šaltinis – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros 2000–2006 metų duomenys, 2007–2015 metų prognozė.
Įgyvendinant Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo reikalavimus, 2007 metais parengtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo koncepcijos projektas (koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 71). Koncepcijoje išdėstytos pagrindinės įstatymo nuostatos, pagrįsta jo būtinybė. Teisinis santykių, susijusių su pastangomis švelninti klimato kaitą, reglamentavimas įstatyme sudarys realias galimybes Lietuvai sėkmingai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir efektyviai prisidėti prie visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą. Parengtas Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos nacionalinės strategijos projektas (strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94). Strategijoje numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai Kioto protokole nurodytam tikslui – 8 procentais sumažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį, palyginti su 1990 metais, – įgyvendinti. Parengta klimato kaitos poveikio ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis planas. Bendru aplinkos ministro ir ūkio ministro 2007 m. lapkričio 19 d. Nr. D1-609/4-4 įsakymu patvirtintas Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008–2012 metų planas. Parengta ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-89 patvirtinta Nacionalinė į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 metų programa, numatanti riboti į atmosferą išmetamą sieros ir azoto junginių kiekį energetikos ir transporto sektoriuose, lakiųjų organinių junginių kiekį pramonės sektoriuje, amoniako kiekį žemės ūkio sektoriuje ir taip užtikrinti, kad 2010 metais nebūtų viršijami nustatyti šių junginių nacionaliniai limitai.
Parengta ir aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-509 patvirtinta Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 metų programa, skirta ES struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, – apibrėžtos struktūrinės paramos lėšomis planuojamos įgyvendinti saugomų gamtinių buveinių ir rūšių apsaugos priemonės, saugomų teritorijų tvarkymo darbai.
Parengta ir Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1186 patvirtinta Gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos programa, kurios vienos iš svarbiausių priemonių – švaresnių gamybos būdų ir technologijų taikymas, pažeistų teritorijų atkūrimas ir pritaikymas, platesnis antrinių žaliavų naudojimas gamyboje, išsenkančių išteklių keitimas atsinaujinančiais ištekliais.
2007 metais išleista Raudonoji knyga. Tai antrą kartą nepriklausomoje Lietuvoje išleistas beveik 800 puslapių iliustruotas leidinys, kuriame apibendrinta informacija apie 767 retas ir nykstančias žinduolių, paukščių, vabzdžių, augalų ir grybų rūšis, pateikti jų paplitimo žemėlapiai, apsaugos priemonės.
Kad visuomenė galėtų pažinti saugomas teritorijas, naudotis jų teikiamomis gėrybėmis ir nedarytų joms žalos, 2007 metais įrengti lankytojų centrai Aukštaitijos nacionaliniame, Aukštadvario, Neries, Gražutės, Nemuno kilpų ir Kauno marių regioniniuose parkuose, sutvarkyta ar pradėta tvarkyti lankytojų informavimo infrastruktūra 10 regioninių parkų.
2007 metų rudenį baigti tvarkyti per 2006 metų gaisrą Kuršių nerijos nacionaliniame parke, apėmusiame 236 hektarų teritoriją, išdegę miškų plotai – iškirsti sudegę medynai, susmulkintos ir išvežtos jų atliekos. Daug dėmesio skirta priešgaisrinėms priemonėms – 2006–2007 metais visoje parko teritorijoje įrengta 63 kilometrai mineralizuotų juostų, daugiau kaip 30 kilometrų miško kvartalinių linijų ir priešgaisrinių privažiavimų, prakirsta 24 hektarai priešgaisrinių proskynų ir kita.
Siekiant didinti šalies miškingumą, 2007 metais įveista apie 3,5 tūkst. hektarų naujų miškų, iš jų apie 1,4 tūkst. hektarų įveisė miškų urėdijos savo lėšomis, apie 2,1 tūkst. hektarų – privačios žemės savininkai, pasinaudodami ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto parama. Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programą, apskričių viršininkai kasmet iš laisvo valstybinės žemės fondo turi perduoti miškų urėdijoms ne mažiau kaip 3 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės miškui įveisti, tačiau 2007 metais valstybės įmonėms miškų urėdijoms patikėjimo teise perduota tik 710,38 hektaro valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Kad sparčiau būtų apželdinama nederlinga ir žemės ūkiui nenaudojama žemė, iki 2007 metų parengtos 45 rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos. Žemės ūkio ministerija skyrė lėšų parengti kitų 6 rajonų savivaldybių (Kauno, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Jurbarko ir Tauragės) miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoms, kurios baigiamos derinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio turto apskaitą, valstybinės reikšmės miškai pradėti registruoti Nekilnojamojo turto registre. 2007 metais baigti kadastriniai apie 25 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškuose esančių valstybinės miško žemės sklypų matavimai, suformuotos ir suderintos jų kadastrinės bylos pateiktos apskričių viršininkams registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dar apie 312 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškuose esančių valstybinės miško žemės sklypų kadastrinės bylos pateiktos derinti apskričių viršininkų administracijų rajonų žemėtvarkos skyriams.
Laikantis darnaus ir ilgalaikio valstybinių miškų naudojimo principų ir siekiant užtikrinti, kad medienos ištekliai būtų tolygiai naudojami tiek dabar, tiek ateityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2009–2013 metų norma. Kasmet valstybiniuose miškuose leista iškirsti 10500 hektarų plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ploto ekvivalentą, tačiau ne daugiau kaip 2,8 mln. kub. metrų medienos. Miško ploto ir miškingumo kitimo tendencijos pateiktos paveiksle.
30 pav. Miško ploto ir miškingumo kitimas.
Šaltinis – Statistikos departamento 1961–2007 metų duomenys, 2020 metų prognozė.
Kad per viešuosius pirkimus įsigytos prekės ir paslaugos būtų kuo palankesnės aplinkai, o prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai kurtų kuo daugiau aplinkai palankių produktų, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804 patvirtinta Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa. Įgyvendinant šią programą, 2007 metais patvirtintas produktų, kurių viešiesiems pirkimams nuo 2008 metų taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas, sukurta žaliųjų pirkimų interneto svetainė, parengta žaliųjų pirkimų mokymo programa.
Nemažai dėmesio skirta bešeimininkių statinių, kurie dažnai darko kraštovaizdį, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, tvarkymui tiek saugomose, tiek kitose teritorijose. Įgyvendinant aplinkos ministro 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintą Bešeimininkių ir apleistų statinių likvidavimo priemonių planą, 2007 metais suregistruota daugiau kaip 4,4 tūkst. litų vertės bešeimininkių pastatų, nugriauta ir sutvarkyta 19 bešeimininkių pastatų Pagėgių, Raseinių, Skuodo ir Šiaulių rajonų savivaldybėse, 11 bešeimininkių statinių Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose.
Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 patvirtinta Pesticidų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programa. Įgyvendinant šią programą, bus nustatytos visos buvusios pesticidų saugojimo vietos ir šiomis atliekomis užterštos teritorijos, ištirtas jų pavojingumas, atliekami tokių vietų (Lietuvoje jų daugiau kaip 1000) ir teritorijų tvarkymo darbai.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Efektyviai prisidėti prie visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą. Bus pasvertos Lietuvos galimybės kuo labiau mažinti šiltnamio dujų kiekį ir aktyviai dalyvaujama derybose su Europos Komisija dėl šiltnamio dujų mažinimo tikslų po 2012 metų, kad įsipareigojimai ES valstybėms būtų padalyti atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, ekonominio augimo rodiklius, specifines nacionalines ir regionines aplinkybes. Bus sustiprinta ūkio subjektų veiklos, susijusios su išmetamų į atmosferą lakiųjų organinių junginių valdymu, kontrolė.
Skatinti atliekų tvarkymo sistemos plėtrą. Bus tobulinami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – sudarytos sąlygos plėtoti šių atliekų tvarkymo sistemą. Bus geriau koordinuojamas regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimas, sudarytos galimybės sparčiau plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, gerinti jų kokybę.
Skatinti vandentvarkos viešųjų paslaugų plėtrą, spartinti vandentvarkos ūkio reformą. Itin daug dėmesio bus skiriama savivaldybių veiklos koordinavimui rengiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus (nustatant geriamojo vandens viešojo tiekimo teritorijas, parenkant geriamojo vandens viešuosius tiekėjus, užtikrinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, visuotinumą ir kokybę). Bus toliau tobulinamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teisinis reglamentavimas.
Užbaigti kurti ES struktūrinės paramos 2007–2013 metų administravimo sistemą ir parengti dokumentus, kurių reikia ES lėšoms naudoti. Numatoma toliau aktyviai dalyvauti rengiant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedą, projektų atrankos kriterijus, ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengti ir patvirtinti ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovą, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonių įgyvendinimo planus ir projektų finansavimo sąlygų aprašus.
XII. ENERGETIKOS POLITIKA
2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktai atnaujintai Nacionalinei energetikos strategijai, atitinkančiai ES rinkų atvėrimo ir liberalizavimo politiką, kurioje nurodyti pagrindiniai Lietuvos energetikos strateginiai tikslai – energetinis saugumas, energetikos sektoriaus darni plėtra, konkurencingumo didinimas ir efektyvus energijos naudojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planą, kuriame nurodytos priemonės, padėsiančios sėkmingai ir laiku įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas.
Lietuvos strateginiai interesai regione – plėtoti Baltijos valstybių elektros energijos bendrąją rinką, bendradarbiauti su Lenkija ir Skandinavijos valstybėmis. Siekiama iki 2012 metų Lietuvos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos valstybių ir Lenkijos elektros tinklais ir Baltijos valstybių elektros energijos rinką sujungti su ES valstybių rinkomis.
Baltijos energetikos strategijos projektas, kuriame apibrėžtos pagrindinės energetikos sektoriaus ilgalaikės plėtros atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, darnios plėtros ir valdymo gerinimo aspektus nuostatos ir pasiūlyti bendri veiksmai, padėsiantys didinti Baltijos valstybių energetinį saugumą, 2007 metais viešai apsvarstytas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išnagrinėjus per svarstymus gautus pasiūlymus ir pastabas, parengtas galutinis Baltijos valstybių energetikos strategijos projektas, kurį numatoma patvirtinti artimiausiame Baltijos valstybių ministrų pirmininkų susitikime.
2007 metų kovą vykusioje Europos Vadovų Taryboje ES valstybių vadovai pripažino Lietuvos energetikos problemą – izoliuotumą nuo ES valstybių energetikos rinkų. Europos vadovams pavyko sutarti dėl bendrų ES veiksmų energetikos srityje gairių. Sutarta, kad ypač daug dėmesio bus skiriama valstybėms ir regionams, atskirtiems nuo ES energetikos rinkos. Europos Vadovų Taryba nusprendė geriau koordinuoti veiksmus energetikos srityje, keistis informacija apie nacionalinės energetikos plėtros planus ir būklę. Pradėta spręsti izoliuotų energetikos rinkų problema – į Prioritetinių jungčių planą įtrauktas Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos elektros tinklų sujungimo projektas, kuriam paskirtas ES koordinatorius.
2006 metų gruodį įgyvendintas Estijos ir Suomijos elektros tinklų sujungimo „Estlink“ projektas, kurio dalininkė – akcinė bendrovė „Lietuvos energija“. 2007 metų sausį pradėta prekiauti elektros energija naujuoju 350 MW elektros energijos perdavimo galios povandeniniu kabeliu „Estlink“, taigi Baltijos elektros energetikos sistema pradėta jungti su Skandinavijos elektros energetikos sistema, sudaryta galimybė dalyvauti Skandinavijos elektros rinkoje, padidėjo apsirūpinimo elektros energija patikimumas ir sumažėjo priklausomybė nuo Rusijos.
2007 m. liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetikos bendrovės „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ atstovų, pasirašė baigtinį Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos dokumentą, kuris patvirtina, kad projektas techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 75 procentai jo įgyvendinimo bus finansuojama ES lėšomis.
Plėtojamas Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo projektas „SwindLit“. 2007 m. vasario 6 d. akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros tiekimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnät“ pasirašė su viešąjį konkursą laimėjusia Švedijos bendrove „SWECO International“ elektros tiekimo sistemų sujungimo galimybių studijos rengimo sutartį. 2007 m. lapkričio 5 d. akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros tiekimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnät“ pritarė Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studijos pirmajai daliai. Studijoje pažymima, kad toks energetikos sistemų sujungimas galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas. Rengiant studijos antrąją dalį, numatyta papildomai išnagrinėti vėjo elektrinių parkų prijungimo prie Lietuvos ir Švedijos elektros kabelio technines galimybes ir šio projekto finansavimo galimybes. Įgyvendinus šį projektą, būtų sukurtas „mažasis Baltijos žiedas“ ir Baltijos valstybės įsilietų į bendrą ES rinką per „Nordpool“ sistemą. Taip būtų sustiprintas elektros energijos tiekimo Baltijos valstybėms patikimumas uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Siekiant stiprinti ES išorinę energetikos politiką ir Lietuvos vaidmenį ją įgyvendinant, 2007 m. spalio 10–11 d. Užsienio reikalų ministerija kartu su Respublikos Prezidento institucija surengė aukščiausiojo lygio tarptautinę Vilniaus energetikos saugumo konferenciją, kurioje apsvarstyti svarbiausi pasaulinio masto energetikos klausimai ir ES išorinės energetikos politikos stiprinimo gairės. Konferencijos diskusijų pagrindu Respublikos Prezidentas V. Adamkus išsiuntė laišką ES valstybių vadovams su konkrečiais pasiūlymais dėl ES išorinės energetikos politikos – vieno svarbiausių bendros ES energetikos politikos elementų – tolesnio stiprinimo. Per Vilniaus energetikos saugumo konferenciją pasirašytas 5 valstybių ūkių ministerijų susitarimas dėl paramos naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projektui įgyvendinti.
2007 m. spalio 10 d., kol vyko Vilniaus energetikos saugumo konferencija, Užsienio reikalų ministerija surengė energetikos ekspertų ir įmonių forumą „Energetikos saugumas: pasiūla, paklausa ir įvairovė“.
2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta ES Lisabonos (Reformų) sutartis, kurioje, taip pat ir Lietuvos diplomatų pastangomis, atsirado konkretūs straipsniai dėl ES valstybių narių solidarumo energetinių krizių atveju.
2007 metais Užsienio reikalų ministerija pradėjo dalyvauti ES korespondentų tinklo veikloje – delegavo atstovą (šis tinklas stebi energetikos išteklių tiekimo būklę ES narėse).
Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad siekiant užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą ne vėliau kaip 2015 metais bus pradėta eksploatuoti nauja atominė elektrinė, kuri tenkins Baltijos valstybių energetikos poreikius. Per daugelį metų sukaupta patirtis, kaip saugiai ir patikimai eksploatuoti Ignalinos atominę elektrinę, teigiamas Lietuvos politinių partijų ir visuomenės požiūris į branduolinę energetiką, Baltijos valstybių vyriausybių ir energetikos bendrovių ryžtas bendradarbiauti energetikos srityje sudaro palankią aplinką statyti naują atominę elektrinę.
Vykdydama Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projektui. Įstatymą 2007 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas (įstatyme nustatytos naujos atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimo nuostatos – nacionalinio investuotojo ir strateginių partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą, elektrinės veikla, valdymas, kontrolė, finansavimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas).
2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Ūkio ministerijai parengti Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta nacionalinį investuotoją sukurti ne akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ pagrindu, o steigti naują juridinį asmenį, kurio akcininku galėtų būti Lietuvos valstybė ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. posėdyje pritarta Ūkio ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuris 2007 m. gruodžio 29 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvai ypač svarbus patikimas gamtinių dujų tiekimas. Siekiant stiprinti Lietuvos energetinį saugumą, būtina užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą ne tik iš Rusijos ir kaupti jų atsargas šalyje. Šiuo metu vyksta „Nabucco“ dujotiekio, kuriuo numatyta tiekti dujas iš Centrinės Azijos, Vidurio Rytų ir Kaspijos regionų, projekto įtraukimo į bendrojo Europos intereso sąrašą patvirtinimo procesas. Šio projekto įgyvendinimas ateityje galėtų padėti išspręsti ir Baltijos valstybių priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo problemą.
Siekdama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymas 2007 m. kovo 20 d. priimtas.
2007 metais gamtinės dujos į Lietuvą tiektos be sutrikimų. Jų sunaudota 3,6 mlrd. kub. metrų, o 2006 metais – 3,1 mlrd. kub. metrų dėl to, kad jų vis daugiau naudoja trąšoms gaminti akcinė bendrovė „Achema“.
Siekiant įgyvendinti 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB, nuostatas, parengtas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos taisyklių patvirtinimo“ projektas. Priėmus šį nutarimą, valstybės mastu būtų stebima ir vertinama, kiek energijos išteklių ir energijos sutaupoma objektuose, įgyvendinus energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus. Tai leis nustatyti, ar tikslingai ir efektyviai naudojamos finansinės paramos lėšos, ar tinkamai objektuose parinktos ir įgyvendintos, ar teikia planuotą naudą energijos išteklių ir energijos taupymo priemonės. Stebėsenos rezultatai leis nustatyti, kuriems energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams įgyvendinti pirmiausia skirti valstybės finansinės paramos lėšas. Tai užtikrins tolesnį tikslingą ir efektyvų šių lėšų naudojimą.
Įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1047, tikslą – siekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai 2025 metais sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų viso šalies pirminės energijos balanso, teisinėmis, finansinėmis ir informavimo priemonėmis skatintas atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas.
Parengtas ir Europos Komisijai pateiktas Lietuvos Respublikos pranešimas pagal 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros rinkoje 3 ir 5 straipsnio reikalavimus.
Vykdant atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo politiką, prisidedama prie vykdomos klimato kaitos mažinimo politikos.
Pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo reikalavimus dalyvauta Aplinkos ministerijai 2007 metais rengiant Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo koncepcijos projektą (koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 71).
Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ šalies naftos produktų 2007 metų poreikį visiškai patenkino, nors naftos tiekimas vamzdynu „Družba“ į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ ir Būtingės naftos terminalą, kurį 2006 metų liepos pabaigoje nutraukė Rusijos naftos transportavimo bendrovė „Transneft“, nebuvo atnaujintas, todėl 2007 metais didžioji naftos žaliavos dalis (apie 5,9 mln. tonų, t. y., beveik 30 procentų mažiau nei 2006 metais) į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ importuota per Būtingės naftos terminalą.
Naftos produktų valstybės atsargos kauptos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 patvirtintą grafiką. Pagal šį grafiką nustatyta užduotis – 2007 metais sukaupti naftos produktų valstybės atsargų valstybės lėšomis 38 dienoms – įvykdyta. Benzino ir dyzelino sukaupta beveik 39 dienoms.
Sėkmingai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme numatytas tikslas – pasiekti, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. biologinės kilmės medžiagos sudarytų ne mažiau kaip 5,75 procento benzino ir dyzelino energetinės vertės. Reikalavimai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. 95 markės benzino ir dyzelino sudėtyje būtų 5 procentai tūrio atsinaujinančių biologinės kilmės medžiagų (bioetanolio, riebalų rūgščių metilo esterio) įvykdyti (2007 metais biodegalai sudarė daugiau kaip 4 procentus viso vidaus rinkoje suvartoto benzino ir dyzelino energetinės vertės).
Reikia pripažinti, kad ne visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės įvykdytos, kaip planuota.
Viena iš tokių priemonių – atlikti geologinius-geofizinius tyrimus potencialiai tinkamoje vietovėje, nustatyti struktūros tinkamumą požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti, Jai įgyvendinti (gręžimo ir žvalgymo darbams atlikti) Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programoje iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2007 metams skirta 3757 tūkst. litų. Ūkio ministerijos Viešojo pirkimo komisija 2007 metais vykdė geologinių-geofizinių tyrimų požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti atlikimo pirkimą. Gautas vienas pasiūlymas, kurį pateikė akcinė bendrovė „Geonafta“, tačiau jis atmestas, nes neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, o kaina pasiūlyta per didelė. Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui yra pateikusi informaciją apie geologinių-geofizinių tyrimo darbų atlikimą. Prašoma tyrimo darbams atlikti 2008 metais skirti 12 mln. litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2007 m. spalio 16 d. posėdyje priėmė sprendimą atidėti klausimo dėl finansavimo šaltinių geofiziniams ir geologiniams tyrimo darbams Syderių geologinėje struktūroje 2008 metais atlikti svarstymą ir pavedė Ūkio ministerijai inicijuoti šiuo klausimu pasitarimą pas Ministrą Pirmininką, pasikvietus dujų rinkos dalyvius.
Vykdydama priemonę – parengti Lenkijos ir Lietuvos dujų sistemų sujungimo galimybių studiją – Ūkio ministerija interneto svetainėje 2 kartus (2007 m. gegužės 14 d. ir spalio 11 d.) paskelbė kviečianti juridinius ir fizinius asmenis teikti pasiūlymus, tačiau pasiūlymų nepateikta.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Užtikrinti patikimą, stabilią ir saugią Lietuvos energetikos veiklą, nekeliančią grėsmės aplinkai, sudarančią palankias tolesnės šalies pažangos sąlygas, galinčią konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Numatoma atlikti naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo studiją; vykdyti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą; užbaigti Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studiją; optimizuoti elektros energijos gamybos pajėgumų struktūrą – skatinti statyti smulkius elektros energijos generavimo pajėgumus; modernizuoti Lietuvos elektrinę – užtikrinti galimybę elektros energijai gaminti naudoti 3 rūšių kurą, pradėti statyti naują 400 MW elektrinės galios kombinuotojo ciklo bloką; įgyvendinti priemones, užtikrinančias gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą patikimumą – atlikti geologinius-geofizinius tyrimus potencialiai tinkamoje vietovėje požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti, parengti Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų sujungimo ir suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos Baltijos valstybėse galimybių studijas.
XIII. TRANSPORTO IR KOMUNIKACIJŲ POLITIKA
Lietuvos transporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį – užtikrina darnų visuomenės narių mobilumą ir komunikavimą, efektyvius verslo subjektų, palaikančių sparčią šalies ūkio plėtrą, ryšius ir taip didina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Transporto sektoriaus plėtros tempai ypač svarbūs Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai. Taigi įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos Transporto ir komunikacijų politikos skyriaus nuostatas, nuosekliai siekiama pagrindinio strateginio tikslo – sukurti modernų, darnų, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.
2007 metai Lietuvos transporto sektoriui ypač sėkmingi – jis plėtotas sparčiau nei kitos ūkio šakos. Toliau didėjo transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektoriaus bendroji pridėtinė vertė (BPV), kuri, išankstiniais duomenimis, 2007 metais sudarė 13 procentų (10 900 mln. litų) ir buvo 15,8 procento didesnė nei 2006 metais ir net 31,6 procento didesnė nei 2005 metais.
31 pav. Transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė (BVP) 2004–2007 metais (mln. litų).
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
* Išankstiniai 2007 metų duomenys.
Transporto ir ryšių sektoriuje dirbo beveik 118 tūkst. asmenų, arba 7,6 procento visų Lietuvos darbuotojų. Tai liudija apie sektoriaus svarbą Lietuvos darbo rinkai.
Visose transporto srityse pasiekta gerų rezultatų. Rekordinės krovos sulaukė Klaipėdos jūrų uostas. Jame (be Būtingės terminalo) perkrauta 27,4 mln. tonų krovinių, arba 15,9 procento daugiau nei 2006 metais. Tokie pat sėkmingi metai buvo ir geležinkeliams – jais vežta 53,5 mln. tonų (arba 6,5 procento daugiau) krovinių. Daugiau krovinių vežta ir kelių transportu – 2007 metais – 62,4 mln. tonų (arba 11,4 procento daugiau). Šalies oro uostai taip pat pagerino rodiklius – sulaukė 2,2 mln. keleivių, arba 22 procentais daugiau nei 2006 metais. Rekordinis keleivių ir krovinių vežimas teigiamai veikia makroekonominius rodiklius, tačiau taip pat reikalauja atitinkamai plėtoti infrastruktūrą.
Tobulinta susisiekimo sektoriaus teisinė bazė – 2007 metais parengta ir priimta daugiau kaip 170 transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų: 8 įstatymai, 80 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, 82 norminio pobūdžio susisiekimo ministro įsakymai.
Siekiant sudaryti palankias užsienio prekybos ir tranzito plėtros sąlygas, 2007 metais buvo itin aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas transporto srityje. Formuota aktyvi NVS valstybių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Centrinės Azijos valstybių – politika. Tarpvyriausybinių komisijų posėdžių, darbo grupių ir dvišalių susitikimų rezultatai – padidėjusi krovos apimtis Klaipėdos jūrų uoste ir gabenimas geležinkeliais, pasirašytos naujos tarptautinės transporto srities sutartys.
Siekiant plėsti traukiniu „Vikingas“ vežamų krovinių geografiją, užmegzti ryšiai su Turkija. Intensyvinti ryšiai su Kinija – pasirašytas jūrų susitarimas, surengti verslo forumai, įvyko keletas dvišalių susitikimų, siekiant, kad kuo daugiau Kinijos krovinių būtų gabenama per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos jūrų uostą.
Aktyviai dalyvauta ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžiuose, tarptautinėje daugiašalėje veikloje. 2007 metais inicijuotas pirmasis Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas, kurį numatoma surengti 2009 metais Vilniuje. Kinija sutiko būti šio renginio viena iš rėmėjų.
Siekiant skleisti informaciją apie geras tranzitinių krovinių vežimo Lietuvos teritorijoje paslaugas, surengtos konferencijos „Šalies institucijų vaidmuo atstovaujant transporto sektoriaus interesams užsienyje“, „Rail Baltica“, „East–West“ transporto koridorius“ ir kitokie renginiai.
Lietuvos Respublikos strateginio planavimo komitetas pritarė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimui ir siūlomoms steigimo vietoms, šių centrų steigėjams ir valdytojams. Viešųjų logistikos centrų steigimo vietoms pritarė ir Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinė komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimo projektai pripažinti svarbiais valstybei ekonominiais projektais.
Itin daug dėmesio 2007 metais skirta eismo saugai. Sugriežtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.
2007 metais žengtas esminis projekto „Rail Baltica“ plėtros žingsnis – paskelbtas „Rail Baltica“ projektavimo darbų konkursas 40 kilometrų ilgio atkarpai nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Marijampolės.
Lietuvai rengiantis tapti Šengeno erdvės nare, atlikti svarbiausi darbai, susiję su transporto ir pasienio infrastruktūros pritaikymu Šengeno reikalavimams, – 2007 metais pastatyti tarptautinių Vilniaus ir Palangos oro uostų keleivių terminalai, atskyrę keleivių srautus, pradėti Kauno oro uosto keleivių terminalo statybos darbai. Tarptautiniai pasienio kontrolės punktai – Medininkų, Kybartų, Nidos, Panemunės ir Raigardo – modernizuoti – pritaikyti Šengeno reikalavimams. Šie darbai padėjo Lietuvai laiku prisijungti prie Šengeno erdvės, pagerinti asmenų, kertančių valstybės sieną, aptarnavimo kokybę, užtikrinti asmenims laisvo judėjimo teises.
Baigiamas projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimo pirmasis etapas. RAIN tinklas 2007 m. spalio 16 d. sėkmingai pradėjo veikti Klaipėdos apskrityje. Devyniose šalies apskrityse (iš dešimties) RAIN tinklas jau pripažintas tinkamu naudoti, pasirašytos 9 tinklo naudojimo sutartys.
Siekiant sukurti modernią transporto infrastruktūrą, 2007 metais baigti europinės reikšmės magistralinių kelių Vilnius–Prienai–Marijampolė ir Šiauliai–Palanga rekonstravimo darbai. Iš viso rekonstruota ir kapitališkai suremontuota 699 kilometrai automobilių kelių asfaltbetonio dangos, išasfaltuota 256 kilometrai žvyrkelių, kapitališkai suremontuota 11 kilometrų geležinkelių, nutiesta 355 kilometrai geležinkelio telekomunikacijos tinklų, pastatyta ir rekonstruota 498 metrai Klaipėdos jūrų uosto krantinių.
Svarbu pažymėti, kad ir 2007 metais transportas sėkmingiausiai iš visų sektorių naudojo ES finansinės paramos lėšas. Visa 2004–2006 metais transporto sektoriui numatyta ES parama paskirstyta konkretiems projektams. 2007 metų pabaigoje iš viso transporto sektoriui išmokėta 73 procentai 2004–2006 metų numatyto paramos limito, iš jų:
1. ISPA programos laikotarpiu pradėtiems projektams – 75 procentai numatytų lėšų, t. y. 717 mln. litų, iš jų ES lėšų – 423 mln. litų.
2. Sanglaudos fondo projektams – 67 procentai numatytų lėšų, t. y. 727 mln. litų, iš jų Sanglaudos fondo – 548 mln. litų.
3. Europos regioninės plėtros fondo projektams – 79 procentai lėšų, t. y. 567 mln. litų, iš jų ERPF – 393 mln. litų, arba 80 procentų skirto limito.
32 pav. ES parama Lietuvos transporto sektoriui (mln. litų).
Šaltinis – Susisiekimo ministerijos 2008 m. sausio 1 d. duomenys.
Jau įgyvendinti 7 projektai iš 20 ISPA ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamų projektų ir 48 projektai iš 80 Europos regioninės plėtros fondo projektų.
Svarbu pažymėti, kad 2007 metais patvirtinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginiai dokumentai. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioritete „Esminė ekonominė infrastruktūra“ ir 5 prioritete „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ numatyti transporto plėtros uždaviniai. Susisiekimo ministro įsakymais patvirtintas sąrašas transporto projektų, kuriems 2007 metais skirta naujojo periodo parama. Šiomis lėšomis vykdyta 12 projektų. Iš viso 2007 metais panaudota 209,2 mln. litų, iš kurių 195,1 mln. litų numatoma kompensuoti iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų.
Iš viso 2007 metais transporto infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti panaudota 1,9 mlrd. litų. Išsamesnė infrastruktūros plėtra pateikta sektorių apžvalgose.
Geležinkelių transportas
Svarbiausi darbai, nuveikti 2007 metais geležinkelių sektoriuje, susiję su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministrai 2007 m. kovo 9 d. pasirašė Supratimo memorandumą dėl Lietuvos–Lenkijos sienos kirtimo taško ir „Rail Baltica“ pasienio atkarpos. Memorandume nustatyta pasienio atkarpa Suvalkai–valstybės siena–Marijampolė. Analogišką memorandumą pasirašė Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai. Sutarta, kad sienos kirtimo taškas yra egzistuojančios linijos Joniškis–Meitenė susikirtimo su valstybės siena taškas, o pasienio atkarpa Šiauliai – Jelgava.
Pasinaudojusi Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato kvietimu teikti paraiškas gauti Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) fondo finansinę paramą pagal TEN-T 2007–2013 metų daugiametę darbo programą, Lietuva 2007 m. liepos 20 d. pateikė dvi paraiškas (darbams ir studijoms) projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Iš TEN-T fondo dviejų sienų kirtimo atkarpų rangos darbams atltikti Lietuvai numatyta skirti 72,8 mln. eurų (27 procentai numatomos projekto vertės), „Rail Baltica“ studijoms ir projektavimo darbams atlikti – 16,07 mln. eurų (50 procentų projektavimui atlikti numatomos sumos).
Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. gruodžio 8 d. paskelbė 40 kilometrų ilgio atkarpos nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės projektavimo darbų konkursą.
2007 metais parengtas Europos standarto geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo planas. Šiame plane išdėstyti „Rail Baltica“ geležinkelio ašies Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis Lietuvos nacionalinės dalies I etapo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas–Jonava–Lietuvos ir Latvijos valstybės siena infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų finansavimo 2007–2013 metų poreikiai.
Pertvarkant Lietuvos geležinkelių transporto sektorių ir liberalizuojant geležinkelių transporto paslaugų rinką, 2007 m. lapkričio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos Europos susitarimo dėl svarbių tarptautinio kombinuoto transporto linijų ir susijusių įrenginių (AGTC) ratifikavimo įstatymas. Siekiama visoje Europoje suvienodinti geležinkelių infrastruktūros parametrus ir standartus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų. Prisijungimas prie šio susitarimo suteikia papildomų galimybių Lietuvai tapti žinoma pasaulyje intermodalinio transporto paslaugų teikėja.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 809 „Dėl geležinkelių transportu atvirais vagonais tranzitu vežamų krovinių nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų“ nustatytos geležinkelių transportu atvirais vagonais tranzitu vežamų krovinių nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normos. Tai padės akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ išvengti nepagrįstų išlaidų (baudų mokėjimo) ir sustiprins jos konkurencingumą.
Daug dėmesio skirta geležinkelių infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai. 2007 metais baigti vykdyti IX geležinkelių transporto koridoriaus kelių atnaujinimo, tiltų ir viadukų rekonstravimo projektai. Kapitališkai suremontuota 215 kilometrų geležinkelio kelių ir rekonstruoti 47 tiltai.
2007 metais toliau buvo įgyvendinami transeuropinio tinklo geležinkelių projektai – modernizuojami telekomunikacijų įrenginiai ruože Kaišiadorys–Kybartai, jungiamosios geležinkelio linijos Kužių–Mažeikių ir Vilniaus–Stasylų geležinkelio ruožuose, signalizacija ir elektros tiekimo linijos ruože Šiauliai–Klaipėda, plėtojamas Vilniaus geležinkelio mazgas ir kita. Modernizuojant telekomunikacijas geležinkelio linijos ruože Kaišiadorys–Kybartai, 2007 metais nutiesta 167,1 kilometro šviesolaidinio kabelio, sumontuoti 26 vienetai perdavimo įrangos, 24 PBX žinybinės telefono stotys, 4 tinklo valdymo sistemos ir terminalai. 2007 metais kapitališkai suremontuota 11 kilometrų geležinkelių kelių, 17 geležinkelio tiltų, nutiesta 355 kilometrai geležinkelio telekomunikacijos tinklų, pailginti 7 stočių keliai.
2007 metais patvirtinta nauja Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros 2008 metams ir laikotarpiui iki 2015 metų programa. Programoje numatytos priemonės, kurias įgyvendinant Klaipėdos jūrų uoste bus modernizuojami esami ir tiesiami nauji privažiuojamieji geležinkelio keliai.
Į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą investuota apie 390 mln. litų.
Svarbu pažymėti, kad 2007 metais geležinkelių transportu vežta 53,5 mln. tonų krovinių, t. y. 6,5 procento daugiau nei 2006 metais, kuriais vežta 50,2 mln. tonų krovinių.
33 pav. Krovinių vežimas geležinkeliais (tūkst. tonų).
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
Šių rezultatų pasiekti labai padėjo akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos palankios ekonominės sąlygos perkelti Rusijos ir Baltarusijos krovinių srautus iš kitų Baltijos jūros uostų į Klaipėdos jūrų uostą.
2007 metais geležinkelių transportu vežta 5,2 mln. keleivių, arba 16,3 procento mažiau nei 2006 metais. Padėtį keleivių vežimo rinkoje iš esmės gali pakeisti keleivinių riedmenų atnaujinimas ir naujų įsigijimas. Taigi 2007 metais atlikti svarbūs darbai, susiję su esminiu susidėvėjusio keleivinių traukinių parko atnaujinimu ir modernizavimu – įsigyti 3 keleiviniai vagonai, pritaikyti vežti keleivius tarptautiniais maršrutais iki 160 kilometrų per valandą greičiu, modernizuota 12 keleivinių vagonų, 2 elektrinių traukinių salonai, 8 vagonų restoranai. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu 2007 metais Čekijos traukinių gamykloje „ČKD Vagonka a. s.“ pradėti gaminti 2 dviaukščiai elektriniai traukiniai.
2007 metais įsigyti pirmieji 4 „Eurorunner“ dyzeliniai prekiniai lokomotyvai „ER 20 CF“ (pagal sutartį su bendrove „Siemens“ iki 2009 metų iš viso bus įsigyti 34 lokomotyvai). Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ transporto sistemų grupės pagamintas 138 tonas sveriantis lokomotyvas – galingiausias Europoje. Jis gerokai ekonomiškesnis už šiuo metu naudojamus lokomotyvus ir naudos iki 40 procentų mažiau kuro. Lietuvai pagamintas šešių ašių „ER 20 CF“ lokomotyvas gali pasiekti maksimalų 120 kilometrų per valandą greitį ir traukti iki 4500–5000 tonų sveriantį sąstatą.
Keliai ir kelių transportas
Kelių infrastruktūra – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių transporto veiklos efektyvumą ir turinčių esminę reikšmę šalies ekonomikos ir socialinei raidai, nes Lietuvoje automobilių keliais vežama daugiau kaip pusė visų krovinių ir beveik 98 procentai keleivių.
Siekiant Lietuvos automobilių kelius visiškai sujungti su ES kelių transporto sistema ir modernizuoti tarptautinių kelių Lietuvos teritorijoje ruožus, toliau intensyviai rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai.
2007 metais iš viso rekonstruota 127 kilometrai transeuropinių E kategorijos magistralinių kelių, įrengta 80 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų, rekonstruotos 8 sankryžos.
2007 metais baigta transeuropinio transporto tinklo kelio E28 ruožo Vilnius–Prienai–Marijampolė plėtra ir modernizuotas magistralės (E272) Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga Šiaulių–Palangos ruožas. Minėti keliai atitinka ES standartus ir reikalavimus (aplinkos apsaugos, kelių infrastruktūros ir eismo saugumo).
Plėtojant Vilniaus–Kauno–Klaipėdos magistralę, 68,3 kilometro ilgio ruože sustiprinta ir paplatinta danga, o „Via Baltica“ magistralėje sustiprinta 10 kilometrų dangos.
2007 metais valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ir plėtoti, saugaus eismo sąlygoms gerinti panaudota 1154 mln. litų – 853 mln. litų valstybės biudžeto (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos) ir 301 mln. litų ES finansinės paramos lėšų (atitinkamai 6 ir 37 procentais daugiau nei 2006 metais).
Viena svarbiausių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtros krypčių – žvyrkelių asfaltavimas. Siekiant gerinti susisiekimą tarp gyvenviečių ir administracinių centrų, ekologinę būklę ir saugaus eismo sąlygas visose 10 apskričių, 2007 metais toliau vykdyta žvyrkelių asfaltavimo programa. Iš viso 2007 metais išasfaltuota 256 kilometrai rajoninės reikšmės žvyrkelių, t. y. 2,4 karto daugiau nei 2006 metais.
34 pav. Žvyrkelių asfaltavimas 2004–2007 metais (kilometrais).
Šaltinis – Susisiekimo ministerijos duomenys.
2007 metais daugėjo ir keleivinio, ir krovininio kelių transporto vežėjų ir jų eksploatuojamų transporto priemonių, didėjo vežimo apimtis. Leidimus vežti keleivius tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais 2007 metų pabaigoje turėjo 870 vežėjų, o vežti krovinius – 5361 vežėjas, jie eksploatavo 30,2 tūkst. krovininių transporto priemonių.
2007 metais gauta ir panaudota rekordiškai daug Baltarusijos ir Rusijos kelionės leidimų vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Vežėjams išduota 102 tūkst. Baltarusijos ir 130 tūkst. Rusijos kelionės leidimų, atitinkamai 62,4 ir 26,2 procento daugiau nei 2006 metais.
Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti kombinuotą krovinių vežimą konteineriais ir padidinti krovinių srautus į Klaipėdos jūrų uostą, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 3, 4 ir 6 priedėlių pakeitimo įstatymą Nr. X-1177. Kelių transporto priemonėmis leista gabenti didesnės krovos konteinerius.
Siekiant daugiau lėšų skirti rajoniniams keliams (žvyrkeliams) asfaltuoti, priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, įsigaliosiantis 2009 m. sausio 1 d., kuriame nustatyta, kad metinėse sąmatose turi būti numatyta 20 procentų šios programos finansavimo lėšų skirti vietiniams keliams tvarkyti ir 15 procentų – rajoniniams keliams (žvyrkeliams) asfaltuoti.
Nuo 2007 m. liepos 1 d. įdiegta vinječių sistema. Tai sudarė geresnes sąlygas sumokėti Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybėse, tarp jų ir ES valstybėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį ir netrukdant transporto judėjimui patikrinti, ar jis sumokėtas. Dabar vežėjai šį mokestį gali sumokėti degalinėse ir kitose specialiais ženklais pažymėtose vietose ir gauti mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – vinjetę.
Tobulinta važiavimo išlaidų kompensavimo sistema. Priimtas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymas, numatantis, kad kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams, jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 kilometrų ir atgal, savivaldybės, kurių teritorijoje yra šios įstaigos, pagal savo nustatytą tvarką kompensuos visas važiavimo išlaidas. Keleivinio kelių transporto vežėjai, aptarnaujantys reguliaraus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus, valstybės biudžeto kompensacijas už lengvatinį keleivių vežimą nuo 2007 metų gauna ne kas ketvirtį, bet kas mėnesį. Tai leidžia šiems vežėjams tobulinti keleivių susisiekimą minėtais maršrutais. Kad vežėjai kuo palankesnėmis sąlygomis atnaujintų susidėvėjusį autobusų parką, leista registruotiems ES valstybėje narėje iki 2002 m. kovo 9 d. autobusams taikyti liberalesnius pločio reikalavimus.
2007 metais stiprinta kelių transporto veiklos kontrolė, didinta keliuose dirbančių ir transporto priemones kontroliuojančių pareigūnų. Tobulinant kontrolės teisinę bazę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 546 patvirtintas Kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo tikrinimo ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašas, kurio paskirtis – užtikrinti efektyvią kelių transporto priemonių vairavimo ir poilsio režimo kontrolę, gerinti eismo saugą ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. gruodžio 18 d. priėmė įstatymą Nr. X-1381, kuriuo padaryti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Nustatyta ir sugriežtinta įmonių vadovų ir vairuotojų administracinė atsakomybė už darbo ir poilsio režimo ir jo apskaitos pažeidimus, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ar bendrosios masės viršijimą ir kita.
Vandens transportas
Klaipėdos jūrų uostas – universalus giliavandenis neužšąlantis Baltijos rytinės pakrantės uostas, kuriame teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Sėkminga vandens transporto politika užtikrino spartų verslo augimą uoste, o išplėtotos laivybos linijos jungia Klaipėdą su viso pasaulio uostais.
Siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą, vien tik 2007 metais jame pastatyta ir rekonstruota 561 metras krantinių, 1241 metras uosto geležinkelio kelių, toliau gilinama akvatorija. Iš viso į uosto infrastruktūrą 2007 metais investuota daugiau kaip 115 mln. litų.
Pastačius naujas ir rekonstravus esamas krantines, krovos bendrovėms sudarytos palankios sąlygos plėtoti suprastruktūrą (statyti sandėlius, naujus terminalus) ir didinti krovos apimtį. 2007 metais Klaipėdos jūrų uoste krovos bendrovių lėšomis pastatytas birių trąšų sandėlis, išplėstas mineralinių ir inertinių medžiagų, skystų produktų sandėlis, šaldytų maisto produktų terminalas, konteinerių terminalas, specialus vaisių sandėlis, statomas popieriaus ir generalinių krovinių sandėlis. 2007 metais uoste pradėti parengiamieji krovininių ir keleivinių keltų terminalo statybos darbai. 2007 metais valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai perduotas 6,9529 hektaro valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti – uosto reikmėms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1213). Šiame sklype bus pastatyta terminalo suprastruktūra (keleivių aptarnavimo ir biurų pastatai, keleivių galerija, dengti sandėliai, kontrolės punktas, automobilių stovėjimo aikštelės).
2007 metų pabaigoje pradėti Klaipėdos jūrų uosto įplaukos kanalo gilinimo darbai (gilinama iki 15 metrų). Tai leis priimti dar didesnio tonažo laivus (sausakrūviai – > 70 000 DWT, tanklaiviai – 130 000 DWT).
Uoste įdiegta informacijos apie krovinių judėjimą uoste sistema (KIPIS).
Nuosekli ir planinga uosto plėtra sudaro krovos bendrovėms palankias sąlygas kasmet didinti krovos apimtį (2007 metais Klaipėdos jūrų uoste perkrauta rekordiškai daug krovinių – 27,36 mln. tonų, arba 15,9 procento daugiau nei 2006 metais).
35 pav. Krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste (tūkst. tonų).
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
Ypač sparčiai didėjo konteinerių krova: 2007 metais perkrauta 321 432 TEU konteinerių, arba 38,8 procento daugiau nei 2006 metais.
Klaipėdos jūrų uoste veikė 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos bendrovių, teiktos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.
Siekiant supaprastinti tranzito procedūras pagal ES teisės aktų teikiamas galimybes, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 974 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Šis pakeitimas leido liberalizuoti krovinių gabenimą per uostą, o uosto bendrovėms sukurti daugiau pridėtinės vertės.
2007 metais į uostą atplaukė 7952 laivai, iš jų 65 kruiziniai. Aptarnauta 211,5 tūkst. keleivių, arba 11,1 procento daugiau nei 2006 metais.
2007 metais pradėti parengiamieji darbai giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos programai įgyvendinti, taip pat būtini Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos parengiamieji darbai. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metais patvirtino Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius ir taikymo principus, taip pat Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybą ir jos nuostatus. Susisiekimo ministro įsakymais patvirtintos Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės, uosto žemės nuomos konkurso sąlygos, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydžio nustatymo taisyklės ir kita.
Siekiant užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją, 2007 metais patikrinti 96 laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava (60 procentų visų Lietuvos jūrų lavų registre įregistruotų laivų), 391 užsienio laivui atlikta uosto valstybės kontrolė (26,26 procento visų į Lietuvos uostus įplaukusių užsienio laivų). Atliekami Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos hidrografiniai matavimai. Pamatuota 218,6 kv. kilometro jūros ir 3,3 kv. kilometro Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras 2007 metais gavo 57 nelaimės signalus. Išgelbėti 79 asmenys. 2007 metais registruota 10 pranešimų apie laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, incidentus ir avarijas. Per minėtus incidentus ir avarijas žmonės nenukentėjo, jūros aplinka neužteršta.
Plėtojama vidaus vandenų infrastruktūra. Išvalytos 63 Nemuno seklumos. 2007 metais buvo tankinami, atnaujinami, modernizuojami, dažomi šviesą atspindinčiais dažais ir gaminami navigacijos ženklai. Suremontuotos 34 gruntinės bunos. Užtikrindama saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2007 metais surengė 181 saugios laivybos kontrolės reidą, patikrino 3741 vidaus vandenų transporto priemonę ir surašė 322 administracinių teisės pažeidimų protokolus.
2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris laivybos bendrovėms suteikė teisę vietoj iki šiol mokėto pelno mokesčio pasirinkti fiksuotą pelno mokestį – tonažo mokestį. Tai sudarys palankesnes sąlygas šioms bendrovėms atnaujinti veiklą ir laivyną.
2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1993 metų tarptautinę konvenciją dėl jūrinių įkeitimų ir suvaržymų. Taigi Lietuvos laivybos bendrovėms bus sudarytos dar palankesnės sąlygos plėtoti veiklą tarptautinėje jūrų rinkoje ir atnaujinti prekybos laivyną.
2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo susitarimą dėl supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra. Tai leis Lietuvos laivybos bendrovėms vienodomis sąlygomis plėtoti veiklą Baltijos jūroje.
Oro transportas
Oro transporto sektorius plėtra 2007 metais – viena sparčiausių transporto sektoriuje. Siekiant tinkamai pasirengti Lietuvos Respublikos prisijungimui prie Šengeno sutarties, 2007 metais visuose Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose buvo atliekami infrastruktūros plėtros, modernizavimo ir pritaikymo Šengeno konvencijos reikalavimams darbai.
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pastatytas ir nuo 2007 metų spalio pradėtas eksploatuoti naujas keleivių terminalas ne Šengeno valstybių keleiviams. Šiame terminale įrengta visa būtina įranga ne Šengeno valstybių keleiviams aptarnauti, parengtos reikiamos procedūros.
Tarptautiniame Palangos oro uoste irgi pastatytas naujas keleivių terminalas, kuriame įrengtos pasienio kontrolės punkto darbo vietos, aprūpintos būtina stebėjimo ir patikros įranga, įrengti dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai ir sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga.
Tarptautiniame Kauno oro uoste atliekami terminalo ne Šengeno valstybių keleiviams statybos darbai. Terminalą numatoma atidaryti iki 2008 m. kovo 30 dienos. Jau įsigyta visa Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirta įranga. Prie terminalo bus patogu privažiuoti, bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, terminale veiks kavinės, restoranas, parduotuvės, bankų filialai, automobilių nuomos bendrovės.
Siekiant gerinti keleivių ir orlaivių aptarnavimą, didinti aviacijos saugumą, buvo intensyviai atnaujinama kita oro uostų infrastruktūra. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste įdiegta aerodromo perimetro aptvaro signalizacija, naujajame oro uosto terminale įrengta moderni patikros kontrolės įranga, atlikti perono plėtros darbai, įrengta nauja orlaivių stovėjimo aikštelė. Kauno oro uoste įrengta perimetro apsaugos signalizacija, nauja kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema. Palangos oro uoste iki 2300 metrų pailgintas ir iki 45 metrų praplatintas kilimo ir tūpimo takas.
2007 metais intensyviai plėtota oro susisiekimo rinka. Toliau sparčiai daugėjo keleivių, aptarnautų tarptautiniuose oro uostuose. Visuose šalies oro uostuose aptarnauta daugiau nei 2,2 mln. keleivių, arba 22 procentais daugiau nei 2006 metais.
36 pav. Atvykusių ir išvykusių keleivių oro uostuose (tūkst. keleivių).
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
Labiausiai keleivių daugėjo tarptautiniame Kauno oro uoste, kuriame 2007 metais aptarnauta 389,4 tūkst. keleivių, arba beveik 60,5 procento daugiau nei 2006 metais. Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir toliau populiariausias: 2007 metais jame aptarnauta 1,7 mln. keleivių, t. y. 18,5 procento daugiau nei 2006 metais. Palangos oro uoste aptarnauta 93,1 tūkst. keleivių.
Kauno oro uostas pirmavo krovinių aptarnavimo rinkoje. 2007 metais čia aptarnauta 6,8 tūkst. tonų krovinių, tai sudarė 49,6 procento visos oro krovinių rinkos Lietuvoje.
Didėjo ir orlaivių skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje intensyvumas. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ 2007 metais oro eismo valdymo paslaugas suteikė daugiau nei 158,6 tūkst. orlaivių skrydžių, t. y. 17 procentų daugiau nei 2006 metais. Dešimtadaliu padaugėjo ir oro uostuose aptarnautų skrydžių. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ toliau įgyvendino radiolokatoriaus atnaujinimo Vilniuje ir Vilniaus aerodromo teritorijos apžvalgos sistemos diegimo projektus.
Siekiant užtikrinti nediskriminacinį oro vežėjų patekimą į rinkas, laisvą konkurenciją, prekių ir paslaugų judėjimo laisvę, ratifikuotos dvi daugiašalės sutartys: Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo; Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimas dėl susisiekimo oru.
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą su ES teisės aktais ir reglamentuoti paskyrimų vykdyti oro susisiekimą tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijai bei Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių nagrinėjimo bei suteikimo tvarką, priimtas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2, 5, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 42, 56 straipsnių, II skyriaus pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 141, 671, 701, 711 straipsniais įstatymas, paskyręs atsakingą instituciją, kontroliuojančią Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų, keliaujančių oro transportu, teisių užtikrinimą, taip pat patikslinęs kitus reikalavimus.
Eismo sauga
Eismo saugai skiriama itin daug dėmesio. Kasmet Lietuvoje daugėja eismo įvykių, kuriuose žūva arba sužalojami žmonės. 2007 metais per eismo įvykius keliuose žuvo 739 asmenys. Palyginti su 2006 metais, žuvusiųjų sumažėjo 2,6 procento (21 asmuo). Dažniausios skaudžių eismo įvykių priežastys 2007 metais – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, be teisės vairuoti, saugaus greičio nepasirinkimas, pėsčiųjų nesaugus elgesys kelyje. Siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos keliuose ir sukurti racionalią saugaus eismo struktūrą, laiduojančią visų grandžių nuoseklumą ir tarpusavio sąveiką, 2007 metais parengti ir priimti svarbūs teisės aktai.
2007 m. liepos 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi žinoti ir policijos pareigūnui pareikalavus saugaus eismo užtikrinimo tikslu nurodyti jam duomenis apie asmenis (vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta), kuriems jis perdavė valdyti ir (ar) naudoti jam priklausančią transporto priemonę.
2007 m. liepos 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1331 straipsniu įstatymas. Šis straipsnis numato transporto priemonės savininkui administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio nuostatų nevykdymą.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1197. Šio straipsnio pakeitimo tikslas – sudaryti teisines sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos.
Būtina pažymėti, kad siekiant greitai ir efektyviai sumažinti avaringumą keliuose ir numatyti saugaus eismo gerinimo priemones parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1171 patvirtinta Saugaus eismo gerinimo keliuose programa. Pagrindinis programos uždavinys – įdiegti papildomų nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančių automatinių prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo sistemą.
Svarbiausias dokumentas, skirtas eismo saugumo būklei Lietuvos keliuose gerinti, – 2007 m. lapkričio 22 d. priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, užtikrinantis saugaus eismo automobilių keliais politikos ir jos įgyvendinimo efektyvumą, numatantis naujas eismo saugumą didinsiančias priemones ir kita. Šis įstatymas įsigalios nuo 2008 m. liepos 1 dienos.
2007 metais vykdyta aktyvi švietėjiška veikla: organizuota eismo dalyvių kontrolė, rengtos ilgalaikės saugaus eismo kampanijos prieš greičio pažeidėjus, skatinta dėvėti atšvaitus ir drabužius su šviesą atspindinčiomis medžiagomis. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2007 metais surengė 4 saugaus eismo konkursus moksleiviams. Sukurti 4 vaizdo klipai (skatinantys vairuotojus neviršyti greičio, nevairuoti neblaiviems, pėsčiuosius – dėvėti atšvaitus, o eismo dalyvius – kelyje elgtis atsakingai ir saugiai), nupirkta teisė transliuoti vieną vaizdo klipą, skatinantį vairuotojus ir keleivius prisisegti saugos diržus. Šie klipai rodyti 1964 kartus. Dešimtyje populiariausių radijo stočių parengtos ir transliuotos radijo laidos ir garso klipai, raginantys vairuotojus laikytis saugaus greičio ir nevairuoti neblaiviems, apie vaikų saugų eismą, saugos diržus, pėsčiųjų eismo saugumą. Visose Lietuvos savivaldybėse demonstruoti saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginiai. Įsigyta ir išplatinta 35 tūkst. leidinių pradinių klasių mokiniams, 600 tūkst. kalendoriukų su piešiniais saugaus eismo tema. Nemokamai išplatinta 50 tūkst. juostinių (spyruoklinių) atšvaitų, 150 tūkst. kabinamų (prisegamų) atšvaitų ir 200 tūkst. lankstinukų apie atšvaitų naudojimo svarbą ir tvarką. Be to, nupirkta ir perduota Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai 90 tūkst. alkoholio kiekio matuoklių antgalių.
Galima pasidžiaugti, kad Susisiekimo ministerijai pradėjus aktyviau įgyvendinti saugų eismą gerinančias priemones ir ėmusis švietėjiškos veiklos, 2007 metų IV ketvirtį Lietuvoje gerokai sumažėjo žuvusiųjų: 2006 metais per šį laikotarpį žuvo 245 asmenys, 2007 metais – 183 asmenys, t. y. 26 procentais mažiau.
Elektroniniai ryšiai ir paštas
Diegiamos naujos technologijos ir didėjantys vartotojų poreikiai – pagrindinis Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus plėtros variklis. Šį procesą dar labiau spartina konkurencija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2007 metų pabaigoje viešojo fiksuoto telefono ryšio veikla vertėsi 48 ūkio subjektai, iš jų 32 nurodė, kad fiksuoto telefono ryšio paslaugas teikia naudodami interneto protokolą. Judriojo telefono ryšio paslaugas teikė 8 ūkio subjektai: 3 tinklų operatoriai ir 5 paslaugų teikėjai, paslaugoms teikti naudojantys uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ tinklą. Interneto prieigos paslaugas teikė 115 ūkio subjektų, kabelinės televizijos – 50 ūkio subjektų, mikrobangės daugiakanalės televizijos – 4 ūkio subjektai. Konkurencingos ir palankios vartotojams ryšių prekių ir paslaugų kainos mažina bendrą šalies ūkio infliacijos rodiklį – 2007 metais ryšių grupės prekės ir paslaugos pigo 7,3 procento.
Nors paslaugų kainos mažėjo, sparčiai didėjo elektroninių ryšių rinkos pajamos ir investicijos – per 2007 metus investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą padidėjo 31,6 procento, rinkos pajamų augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė daugiau nei 10 procentų.
Vertinant elektroninių ryšių rinką pagal pajamas, judriojo ryšio sektoriaus dalis didžiausia – beveik 47 procentai. Kiti nemažą rinkos dalį turintys sektoriai – tinklų sujungimo (22,6 procento), fiksuoto ryšio (13,9 procento) ir interneto prieigos (10,5 procento).
Lietuva – viena iš judriojo telefono ryšio lyderių Europoje. Bendrovės „Informa Telecoms & Media“ 2007 metų I pusmečio duomenimis, Lietuva pagal naudojimąsi judriojo ryšio paslaugomis (140 min. vienam abonentui per mėnesį) tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių buvo antroje vietoje po Vengrijos.
2007 metų birželį priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007, nustatęs nuo 2007 metų rugsėjo maksimalias didmenines ir mažmenines skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainas ES, dar labiau skatina judriojo telefono ryšio paslaugų vartojimą. Lietuvos judriojo ryšio vartotojai tai labai pajuto – skambučiai į ES valstybes atpigo daugiau nei perpus.
Aktyvių judriojo ryšio abonentų per metus pagausėjo daugiau kaip 4,3 procento ir siekė 4,92 mln., o skverbtis (abonentų 100 gyventojų) padidėjo beveik 7 procentais ir buvo 146,2.
2007 metais judriojo radijo ryšio sektoriuje intensyviai plėtoti trečiosios kartos judriojo radijo ryšio tinklai – iki 2007 metų pabaigos užregistruotos 522 trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS) bazinės stotys. Nuo metų pradžios stočių padaugėjo 6,3 karto, trečiosios kartos judriojo radijo ryšio tinklas jau aprėpia apie 75 procentus Lietuvos gyventojų. Per 2007 metus abonentų, kurie naudojasi judriojo telefono ryšio tinklu teikiamomis paketinio duomenų perdavimo (GPRS, EDGE, UMTS) paslaugomis, pagausėjo 32,8 procento. 2007 metų pabaigoje paskirti radijo dažniai viešiesiems belaidžio ryšio prieigos tinklams steigti 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje sudarys sąlygas dar sparčiau plėtoti plačiajuostį ryšį.
2007 metų liepos mėnesio duomenimis, Lietuva pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį lenkė devynias ES valstybes, ir nors vis dar nepasiekė ES-27 vidurkio (18,2 procento), tačiau skverbtis Lietuvoje per metus didėjo labiau nei vidutiniškai ES: Lietuvoje plačiajuosčio ryšio skverbtis padidėjo 4,3, o ES – 3,3 procentinio punkto. Per 2007 metus plačiajuosčio ryšio abonentų pagausėjo 37,7 procento, o plačiajuosčio ryšio skverbtis pasiekė 15,1 procento.
37 pav. Interneto ir plačiajuosčio ryšio skverbtis (procentais).
Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys.
Į interneto abonentų skaičių neįskaityti abonentai, kurie naudojosi interneto prieigos viešojo judriojo telefono ryšio galiniame įrenginyje paslauga (WAP).
Plėtojama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, mažinanti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir atokesnių vietovių. Plačiajuosčio ryšio plėtros projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurį įgyvendina viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, pateko tarp geriausių Europos valstybių vykdomų projektų – ES ekspertų atrinktas iš 163 pateiktų projektų ir demonstruotas Europos Komisijai 2007 m. gegužės 14–15 d. Briuselyje vykusioje perspektyvių ES vykdomų projektų, mažinančių socialinę atskirtį, parodoje. Šio projekto I etapas baigiamas 2008 metų vasarį. Devyniose apskrityse (iš dešimties) RAIN tinklas jau pripažintas tinkamu naudoti (43 rajonuose iš 51). Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Utenos apskričių kaimiškosiose vietovėse tinklas parengtas teikti paslaugas, čia jau diegiamos paslaugos vartotojams. Iš viso iki 2007 metų pabaigos nutiesti 3038 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, iš jų savivaldybių komisijos pripažino tinkamais naudoti 2827 kilometrus.
Toliau diegiama skaitmeninė televizija. 2006 m. liepos 1 d. Vilniuje pradėtos skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) transliacijos, o šiuo metu keturių siųstuvų skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai, kuriais galima siųsti iki 40 programų, veikia penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir aprėpia iki 85 procentų Lietuvos gyventojų. 2007 metų pabaigoje 12,08 tūkst. abonentų naudojosi skaitmeninės kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos paslaugomis, kurias teikia 12 ūkio subjektų dvylikoje Lietuvos miestų, 17,5 tūkst. abonentų – TEO LT teikiamomis skaitmeninės internetinės televizijos (IPTV) paslaugomis. 2007 metų rugsėjo vidury IPTV bandymus baigė ir televizijos paslaugas pradėjo teikti uždaroji akcinė bendrovė Penkių kontinentų komunikacijos centras, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas transliuoti plačiajuosčio ryšio tinklais turi dar trys įmonės.
Kad Lietuvoje galėtų būti diegiamos ir naudojamos naujausios informacinės ir ryšių technologijos, skirtos gerinti eismo Lietuvos keliais sąlygoms ir saugai, žmonių gyvybėms išsaugoti, Lietuvos kelių transporto informacinei infrastruktūrai priartinti prie ES kelių ir kelių transporto informacinės infrastruktūros lygio, taip pat sudaryti sąlygoms sparčiau jungti Lietuvos kelių ir kelių transporto sistemą prie visos Europos kelių ir kelių transporto sistemos ir kelių transporto paslaugų rinkos, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateiktas Nacionalinės intelektinių transporto sistemų (ITS) įdiegimo strategijos projektas.
Paštas
2007 metų pabaigoje pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje veikė 81 pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjas, 14 teikėjų turėjo leidimą teikti pašto paslaugas (iš jų 13 teikė pašto ir pasiuntinių paslaugas).
Pašto ir pasiuntinių rinkos pajamos kasmet auga, o konkurencija didėja. Bendrosios rinkos pajamos per metus padidėjo 11,6 procento. 2007 metais akcinė bendrovė Lietuvos paštas turėjo apie 98 procentus pašto ir 8 procentus pasiuntinių rinkos, per metus suteikė 281,7 mln. vienetų paslaugų.
2007 metų pabaigoje akcinės bendrovės Lietuvos pašto paštų tinklą sudarė 960 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietų, iš jų: 901 stacionarusis paštas (miestuose – 225, kaimuose – 676), kuriems priklauso 12 (7 – miestuose, 5 – kaimuose) pašto poskyrių ir 10 kilnojamųjų paštų (47 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos). Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, siekdama didinti bendrovės vidaus veiklos efektyvumą, 2007 metais baigė diegti centralizuotą verslo valdymo sistemą (CVVS), diegia brūkšninio kodo tarptautinėms ir vidaus registruotosioms siuntoms informacinę sistemą (BKIS), kurią numato baigti 2008 metų II ketvirtį. Nuo 2007 metų birželio paštuose pradėta teikti nauja paslauga „Kreditas 123“ – per keletą minučių klientui suteikiamas vartojimo kreditas. Rugsėjį Lietuvos paštas prisijungė prie interneto užklausų sistemos „Cricket“, kuri leidžia per trumpą laiką gauti informaciją apie siuntinių įteikimą. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, remdamasi kitų valstybių patirtimi ir finansinių paslaugų plėtros studijos išvadomis, valdybai pritarus, 2007 metų spalį įsteigė antrinę įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Tinkamai ir laiku panaudoti ES finansinės paramos lėšas. Baigti naudoti 2004–2006 metų Europos regioninės plėtros fondo paramą, toliau sėkmingai pagal numatytą planą vykdyti projektus naudojant 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą, pradėti naudoti TEN-T fondo finansavimą projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti ir keleivių ir krovinių terminalui Klaipėdoje projektuoti.
Iš esmės pagerinti eismo saugą Lietuvos keliuose. Teisinėmis, organizacinėmis ir investicinėmis priemonėmis sudaryti reikiamas sąlygas mažinti avaringumą Lietuvos keliuose (pvz., įdiegti ne mažiau kaip 150 automatinių greičio matavimo prietaisų, įgyvendinti inžinerines saugaus eismo priemones – nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti šaligatvius ir apsaugines tvoreles, rekonstruoti sankryžas, diegti greičio mažinimo technines priemones ir kita), vykdyti švietėjišką veiklą ir kita.
Plėtoti kelių infrastruktūrą. 2008 metais užbaigti magistralės Vilnius–Kaunas modernizavimo darbus, rekonstruoti Kauno–Zarasų magistralę, pradėti rekonstruoti Vilniaus–Utenos kelio prieigas prie Vilniaus miesto, toliau modernizuoti Klaipėdos–Liepojos kelią, rekonstruoti Marvelės sankryžą „Via Baltica“ magistralėje, pradėti rekonstruoti Jakų sankryžą automagistralės Kaunas–Klaipėda ir Klaipėdos miesto sandūroje. Numatoma pradėti rekonstruoti Vilniaus–Kauno magistralės ruožą Grigiškėse. 2008 metais numatoma išasfaltuoti 360 kilometrų rajoninės reikšmės žvyrkelių.
Plėsti tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu geografiją. Sudaryti naujus tarpvalstybinius susitarimus su Azerbaidžanu, Bosnija ir Hercegovina, Kinija, Kirgizija, Kroatija, Makedonija ir kitomis valstybėmis.
Toliau tobulinti vežimo keleiviniu kelių transportu lengvatų ir bilietų platinimo sistemas. Ieškoti finansavimo šaltinių vietinio susisiekimo autobusų parkui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat būdų, kaip tai atlikti.
Modernizuoti tarptautinių oro uostų infrastruktūrą. Vilniaus oro uoste iki 3000 metrų ilginti kilimo ir tūpimo taką, plėsti peroną ir orlaivių stovėjimo aikšteles, statyti naują riedėjimo taką. Kauno oro uoste pastatyti keleivių terminalą, pakeisti kilimo ir tūpimo tako dangą, plėsti orlaivių stovėjimo peroną ir riedėjimo takus. Palangos oro uoste modernizuoti aviacinių degalų bazę ir oro uosto perimetro vaizdo stebėjimo sistemą.
Plėtoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą – didinti uosto pralaidumą ir saugumą. 2008 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pastatyti ir rekonstruoti 636 metrus krantinių, 4221 metrą uosto geležinkelių kelių, pagilinti uosto akvatoriją (įplaukos kanalą iki 15 metrų). Toliau atlikti giliavandenio uosto priešprojektinius darbus, baigti Šventosios jūrų uosto statybos parengiamuosius darbus.
Modernizuoti transeuropinės reikšmės geležinkelio linijas. Atnaujinti signalizacijos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemas. Pradėti „Rail Baltica“ projekto I etapo – atkarpa Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Marijampolė (sienos kirtimo atkarpa) – projektavimo darbus, tam naudoti TEN–T fondo finansavimą. Tobulinant keleivių vežimo paslaugas, pradėti eksploatuoti naujus dviaukščius keleivinius traukinius.
Pradėti įgyvendinti viešųjų logistikos centrų projektus.
Toliau aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis, ypač plečiant krovinių ir keleivių paslaugų rinkas.
Plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Toliau vykdyti projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN2“, numatantį priemones, kaip plačiajuostis internetas pasieks atokiau nuo seniūnijų centrų esančius vartotojus, parengti plačiajuosčio ryšio prieigos diegimo programą nekonkurencingų (periferinių) teritorijų gyventojams, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, ūkininkams.
Skatinti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų plėtrą. Parengti analoginės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą, joje numatyti priemones, skatinančias skaitmeninės antžeminės televizijos naudojimą.
XIV. STATYBOS POLITIKA
Siekiant gerinti energijos išteklių naudojimą, o drauge mažinti taršą ir stabdyti klimato kaitą, 2007 metais įgyvendintos itin svarbios priemonės senųjų daugiabučių namų, pastatytų pagal patvirtintus iki 1993 metų projektus, atnaujinimui spartinti. Nuo 30 iki 50 procentų padidinta valstybės teikiamos paramos daugiabučiams namams modernizuoti dalis. Daugiabučių namų modernizavimo programos lėšos 2007 metais padidintos nuo 7 mln. litų iki 15,7 mln. litų (2008 metais planuojama 52,5 mln. litų). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 534 patikslinta Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo savivaldybėse sudarymo ir lėšų naudojimo tvarka, taip sudarytos galimybės bendrijoms gauti ir valstybės, ir savivaldybių paramą. Daugiabučių namų modernizavimo procesas 2007 metais labai paspartėjo – parengta apie 300 modernizavimo projektų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2006 metais. Energetinis modernizuotų pastatų efektyvumas padidėjo apie 1,5 karto.
Įgyvendinant Socialinio būsto fondo plėtros programą, 2007 metais socialinio būsto fondo plėtrai savivaldybėms skirta 50 mln. litų iš valstybės biudžeto. Šiomis lėšomis numatoma socialinio būsto fondą padidinti 550 būstų. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį iki 2007 metų į socialinio būsto plėtrą investuota apie 115 mln. litų, socialinio būsto fondas padidėjo 2000 būstų, kurie išnuomoti asmenims (šeimoms), turintiems į jį teisę. Siekiant spartinti asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, galimybes apsirūpinti būstu ir įgyvendinant Lietuvos būsto strategijos tikslą – didinti nuomojamo būsto sektorių, parengtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta valstybės biudžeto lėšomis kompensuoti dalį privataus ir socialinio būsto nuomos kainų skirtumo minėtiems asmenims (šeimoms), rinkos kaina nuomojantiems būstą privačiame sektoriuje.
Daug dėmesio skirta savavališkų statybų prevencijos ir kontrolės klausimams. Suformuota teisinė bazė savavališkų statybų padariniams šalinti (taip pat statiniams nugriauti) pasitelkus antstolius. 2007 m. gegužės 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, griežtinantis statybos valstybinę priežiūrą visuose statybos etapuose (nuo statinio projektavimo sąlygų išdavimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) ir asmenų, dalyvaujančių statybos procese, atsakomybę. Taigi sudarytos galimybės valstybinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams užkirsti kelią pažeidimams ankstyvuosiuose statybos proceso etapuose ir taip mažinti galimus pažeidimų padarinius. 2007 m. balandžio 19 d. priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės kodekso įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai ir papildymai, numatantys daug didesnes administracines baudas už savavališkas statybas, kitus statybos reikalavimų pažeidimus (atsisakyta įspėjimų už savavališkas statybas). Baudos padidintos nuo 1–5 tūkst. litų iki 5–25 tūkst. litų. Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas statybos techninis reglamentas „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 133 patvirtinta Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo pagal teismo sprendimą organizavimo metodika.
38 pav. Savavališkai pastatytų pastatų likvidavimas.
Šaltinis – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenys.
Siekiant gerinti statybos viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, 2007 metais pradėta kurti statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacijos sistema „Infostatyba“. Parengtas šios sistemos detalusis projektas, bandymų programos, sukurtos kai kurios posistemės – statybos leidimų duomenų tvarkymo, duomenų mainų, teisės aktų projektų rengimo ir kaupimo ir kitos. Naudodamos nuosavas ir ES paramos lėšas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, teritorijų bendruosius planus 2007 metais patvirtino Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto, Kelmės rajono ir Raseinių rajono savivaldybės. Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, teritorijų bendruosius planus baigė rengti Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskritys. Kitus savivaldybių ir apskričių bendruosius planus numatoma baigti derinti ir patvirtinti 2008 metų I pusmetį.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Gerinti viešųjų statybos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Numatoma baigti diegti statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacijos sistemą „Infostatyba“.
Užtikrinti kuo spartesnį apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų rengimą. Daug dėmesio bus skiriama apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų rengimo ir jų baigimo stebėsenos atlikimui.
Užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą. Bus parengtos ir patvirtintos Lietuvos urbanistinės plėtros kryptys (gairės) iki 2013 metų.
Gerinti teritorijų planavimo ir statybų plėtros investicinę aplinką. Numatoma persvarstyti teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius teisės aktus ir parengti pasiūlymus dėl jų keitimo.
Siekti, kad miestų ir miestelių daugiabučių namų modernizavimas, mažinantis energijos vartojimą, taptų prioritetiniu valstybės uždaviniu, optimizuoti valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimą. Bus siekiama valstybės paramą skirti energiniu požiūriu efektyviausioms, tačiau negreit atsiperkančioms priemonėms įgyvendinti ir derinti ją su valstybės biudžeto asignavimų galimybėmis.
XV. TEISĖS IR TEISĖTVARKOS POLITIKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais, 2007 metais aktyviai dalyvauta formuojant valstybės teisinę politiką, kuriant naujovišką ir veiksmingą teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą, ES ir tarptautinę teisę, užtikrinant tinkamą žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.
Kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir nuomonę, o rengiamų naujų ir jau galiojančių teisės aktų poveikį vertintų ekspertai, mokslo įstaigos, taip pat suinteresuotos verslo ir savivaldos institucijos, parengtas ir 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas. Numatomo teisinio reguliavimo tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių ir individualiųjų teisės aktų sampratą, teisėkūros proceso stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus, taip pat teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, stebėsenos sistemą. Norint išvengti institucijų skirtingu metu inicijuojamų teisės aktų, teisiškai reguliuojančių tokius pat arba susijusius visuomeninius santykius, projektų, siekiama, kad teisėkūros procesas būtų planuojamas, o teisės aktų projektų rengimą galima būtų inicijuoti tik išsamiai išanalizavus numatomo teisinio reguliavimo būtinumą, galimas neigiamas pasekmes, atlikus socialinį, ekonominį, teisinį, antikorupcinį ar kitokį vertinimą, būsimas sąnaudas ir išnagrinėjus alternatyvius problemos sprendimo būdus.
Siekiant didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą, stiprinti jų finansavimo kontrolę, mažinti korupcijos apraiškų galimybes ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų projektai.
Užtikrinant tinkamą vartotojų teisių apsaugą nuo nesąžiningos įmonių komercinės veiklos, parengtas ir 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, nustatantis nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus, institucijas, atsakingas už įstatymo laikymosi priežiūrą, ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus.
Kad Europos teismo institucijų priimti sprendimai būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikoje, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reguliuojančių civilinį procesą, įgyvendinimo projektas.
Kadangi šiuo metu galiojančiame įstatyme nepakanka nuostatų, kurios leistų notariatą padaryti atviresnį visuomenei, užtikrintų notarų teikiamų paslaugų geresnę kokybę, be to, yra pakitę nekilnojamojo turto rinkos ir technologijų plėtros ypatumai, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Siekiama tobulinti notarų teikiamų paslaugų organizavimą ir teikimą, numatoma įtvirtinti notaro karjeros esmę ir jos apribojimus, pakeisti notaro veiklos priežiūros mechanizmą, tobulinti notariato savivaldos sistemą, pakeisti privalomojo notaro profesinės veiklos draudimo principą, nustatyti konkrečių notarinių veiksmų atlikimo terminus, reformuoti ir išplėsti asesoriaus institutą.
Norint pašalinti kai kuriuos antstolių veiklos teisinio reguliavimo neaiškumus ir atsižvelgiant į problemas, susijusias su antstolių veikla ir priežiūra, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis tikslas – tobulinti antstolių veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą. Siekiama įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias antstolio veiklos aiškumą ir nepriekaištingą reputaciją, nustatančias reikalavimą išsamiai nurodyti antstolio pareigas, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Siūloma, kad antstoliui ar antstolio padėjėjui drausminę nuobaudą skirtų Antstolių garbės teismas, numatyta antstolio neeilinės atestacijos galimybė, pareiga antstoliams teikti Teisingumo ministerijai informaciją, kurios reikia kontrolės funkcijoms atlikti, ir kita.
Tobulinant mechanizmus, garantuojančius žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje, vykdytos Nacionalinės antidiskriminacinės 2006–2008 metų programos priemonės, tobulinta antidiskriminaciją reglamentuojanti teisinė bazė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 47 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už visas nusikalstamas veikas, padaromas dėl nukentėjusiojo asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Parengtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Siekiama perkelti ES teisės aktų nuostatas, įgyvendinančias vienodo požiūrio principą asmenims, nesvarbu, kokia jų rasė arba etninė priklausomybė, ir nustatančias vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; papildyti diskriminacijos pagrindų sąrašą – įtvirtinti draudimą diskriminuoti asmenis tikėjimo pagrindu, diskriminacijos bylose įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui, nustatyti teisę nevyriausybinėms organizacijoms pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. 2007 m. kovo 30 d. Niujorke Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą.
Siekiant gerinti teismų darbo sąlygas, daug dėmesio skirta teismų materialinės techninės bazės stiprinimui, teismų pastatų statybai ir rekonstravimui. 2007 metais įgyvendinti trys investicijų projektai: rekonstruotas Kauno apylinkės teismo pastatų komplekso centrinis pastatas ir teismų pastatas Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, pastatytas Skuodo rajono apylinkės teismo pastatas.
Užtikrinant patikimą piliečių gyvybės, sveikatos ir nuosavybės apsaugą, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų, būtinų Hagos susitarimo Ženevos aktui ratifikuoti, projektai, siekiant suformuoti pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, dizaino, prekių ženklų) trijų lygių (nacionalinės, regioninės ir tarptautinės) apsaugos sistemą.
2007 metais toliau plėtota Bendrojo pagalbos centro veikla visoje Lietuvos teritorijoje.
Kad suėmimą ir teismų paskirtas bausmes vykdančiose įstaigose būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdytos Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų gerinimo 2003–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 141, 2007 metų priemonės. Pastatyta ir atiduota eksploatuoti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinė. Pagal 2004–2009 metų Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo įstaigų humanizavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 619, įgyvendinamos įkalinimo įstaigų renovavimo ir humanizavimo priemonės. Siekiant didinti įkalinimo įstaigų saugumą, gerinti įkalintų asmenų laikymo sąlygas ir sudaryti patrauklias darbo sąlygas personalui, parengtas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos projektas, kuriame numatytos įkalinimo įstaigų teritorinio išdėstymo perspektyvos – iškėlimas iš miestų centrinių dalių, rekonstravimas. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, siekiant nustatyti humaniškesnę suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, mažinti draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą į tardymo izoliatorius.
Atlikus smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sistemos monitoringą, 2007 metais parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas įstatymą priims, bus sudarytos sąlygos veiksmingiau ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus – numatyta daugiau galimybių gauti sąžiningą ir adekvačią kompensaciją, nustatyti didesnę kompensuojamą žalą.
2007 metais tobulinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema. Parengti ir 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, užtikrinantys geresnį nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų informavimą apie galimybes gauti kompensaciją ir teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, siekiant plėsti asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygį, ratą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 941 padidintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius; teisingumo ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1R-276 padidintas advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičius; teisingumo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1R-46 patvirtinta Visuomenės informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą metodika. 2007 metais daugiau asmenų pasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pirminė teisinė pagalba 2007 metais suteikta apie 36 000 asmenų (t. y. 5300 asmenų daugiau nei 2006 metais). Asmenų, gavusių antrinę teisinę pagalbą, 2007 metais padaugėjo 7,26 procento, palyginti su 2006 metais.
Siekiant stabdyti kontrabandą, parengtas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1B-110 patvirtintas Lietuvos Respublikos muitinės kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika 2007 ir 2008 metų priemonių planas.
Atlikdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų stebėseną ir siekdama keisti viešųjų pirkimų praktiką, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metais parengė ir priėmė šiuos teisės aktus: patvirtintos prekių ir paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų taikymo rekomendacijos ir prekių ir paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, nauja redakcija išdėstytos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos, papildyta skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, pakeisti viešojo pirkimo komisijos vokų atplėšimo procedūros protokolų privalomieji rekvizitai, reikalavimai skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai, kompiuterių techninių specifikacijų rengimo rekomendacijos ir kita.
Kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu kartu būtų šalinamos jį skatinančios priežastys, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 806 patvirtintas Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 2007−2009 metų įgyvendinimo priemonių planas. Atliktas mokslinis tyrimas „Teisės aktų, reguliuojančių organizuoto nusikalstamumo kontrolę, stebėsena“. Vykdytos Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558, įgyvendinimo 2007 metų priemonės. Pagerėjo visuomenės informavimas apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir priverstine prostitucija. 2007 metais finansuota 13 nevalstybinių organizacijų projektų, skirtų socialinei paramai prekybos žmonėmis aukoms, jų apsaugai ir grąžinimui į visuomenę. Lietuvos kovos su prekyba žmonėmis pastangas teigiamai vertina tarptautinė bendruomenė – jau penkerius metus iš eilės Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentas Lietuvą įtraukia į daugiausia pastangų kovojant su prekyba žmonėmis dedančių valstybių grupę. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387 patvirtintą Kompleksinę autotransporto priemonių vagysčių prevencijos ir kontrolės 2005–2007 metų programą, 2007 metais rengti seminarai „Transporto grobimo tyrimo aktualijos“, „Kompleksiniai autotransporto priemonių vagysčių prevencijos ir kontrolės mokymai. Vogtų automobilių identifikacija“, tarptautiniai susitikimai ir konferencijos. Šalies autotransporto priemonių vagystes tiriantys policijos padaliniai aprūpinti reikiama technika.
Stiprinant nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencijos ir kontrolės sistemą, 2007 metais toliau vykdytos Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 600, įgyvendinimo priemonės. Atliktas mokslinis tyrimas ir parengta metodinė priemonė „Nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija ir nepilnamečių justicijos ypatumai Lietuvoje“, kuria remiantis vertinama, kurie teisės aktai turėtų būti keičiami. Rengti kvalifikacijos tobulinimo kursai pataisos inspekcijų, laisvės atėmimo vietų pareigūnams, dirbantiems su nepilnamečiais.
2007 metais kovota su narkotikų plitimu – toliau įgyvendintos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2007 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1310. Aktyviau bendradarbiauta su ES ir trečiųjų valstybių teisėtvarkos institucijomis, atskleidžiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos vietas, jų gabenimo ir realizavimo atvejus. Siekdamas užtikrinti vaikų saugumą švietimo ir globos įstaigose, Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metais įrengė vaizdo sistemas Panevėžio A. Bandžos kūdikių ir vaikų globos namuose, Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“, Alytaus, Šiaulių ir Pabradės vaikų globos namuose. Organizuotos priemonės, padėsiančios nustatyti asmenis, platinančius narkotines ir psichiką veikiančias medžiagas jaunimo ir kitose susibūrimo vietose.
Valstybės institucijos kompleksiškai sprendžia eismo saugumo problemą, inicijuoti teisės aktų pakeitimai, diegti nauji veiklos, stabilizuojančios padėtį keliuose, būdai.
Įgyvendinti Šengeno priemonės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 389, projektai. 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva kartu su dar aštuoniomis ES valstybėmis po kelerius metus trukusių parengiamųjų darbų tapo visateise Šengeno erdvės nare. Įgyvendinta Specialioji Kaliningrado tranzito programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 594. Siekiant suderinti Šengeno reikalavimų neatitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties normas su vizų ir migracijos srities Šengeno acquis, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2008 m. vasario 1 dieną. Vykdytos Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1194, priemonės.
Siekiant diegti naujas paslaugas, užtikrinančias patogų registrų (Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir kitų) duomenų naudojimą, nuo 2007 m sausio 1 d. Juridinių asmenų registrui teikiami dokumentai nuskaitomi ir perkeliami į elektroninį archyvą. Taigi vartotojai dokumentų kopijas gali gauti ne tik popierine, bet ir elektronine forma. Nuo 2008 m. sausio 15 d. visi registre turimi juridinių asmenų duomenys teikiami elektroniniu būdu. Siekiant perkelti juridinių asmenų registravimo procedūras į elektroninę terpę, parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektai.
Reorganizuota Hipotekos registro informacinė sistema – atsisakyta teritorinių duomenų bazių ir nuo 2007 m. balandžio 10 d. visos registravimo procedūros atliekamos vienoje centrinėje duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 232 patvirtinta Hipotekos registro vystymo koncepcija, elektroniniu būdu teikiami Testamentų registro duomenys apie testatoriaus įregistruotus testamentus, sukurtos programinės priemonės ir pasirengta Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro duomenis susijusiems registrams teikti elektroniniu būdu.
2007 metais įgyvendinant Visuomenės teisinio švietimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1675, daugiausia dėmesio skirta visuomenės teisiniam švietimui ir jaunimo teisiniam ugdymui. Siekdama mažinti visuomenės teisinių žinių stoką, Teisingumo ministerija finansiškai rėmė nevyriausybines organizacijas, vykdančias teisinio informavimo ir konsultavimo projektus, vykdė įvairias visuomenės teisinio švietimo priemones: organizavo Konstitucijos egzamino projektą, parengė lankstinukus, plakatus aktualiais teisiniais klausimais (pirminė, antrinė teisinė pagalba, kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms ir kt.), organizavo teisinio švietimo informacines kampanijas per radiją, televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones, padedančias informuoti ir skatinti visuomenę naudotis įvairia teisine informacija.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Plėtoti ir tobulinti nacionalinę teisinę sistemą, užtikrinančią žmogaus teises ir laisves, tobulinti teisėkūrą, atsižvelgiant į teisėkūros procesą ES. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymą – siekti, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir nuomonę, kad teisės aktų poveikį vertintų ekspertai, mokslo įstaigos, taip pat suinteresuotos verslo ir savivaldos institucijos, užtikrinti teisėkūros proceso planavimą ir teisės aktų stebėseną. Numatoma baigti rengti Lietuvos Respublikos administracinio proceso kodeksą, pasirengti įgyvendinti jį ir naująjį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Toliau tobulinti antstolių ir notarų veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sistemą, teisėjų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
Toliau aktyvinti visuomenės teisinį švietimą, įgyvendinant Visuomenės teisinio švietimo programą. Numatoma daugiau informacijos teikti visuomenei jai rūpimais teisiniais klausimais. Daugiausia dėmesio numatoma skirti teisinio švietimo teisės gauti teisinės informacijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo klausimais kampanijoms. Numatoma visuomenei suteikti galimybę gauti naujausios teisinės informacijos įvairiais teisinės informacijos sklaidos būdais, kurti teisinės informacijos prieigos vietas savivaldybių teritorijose, tikslinėms visuomenės grupėms organizuoti teisinio švietimo renginius, įtraukti nevyriausybines organizacijas į visuomenės teisinį informavimą ir konsultavimą, taip pat vykdyti kitas priemones.
Užtikrinti veiksmingą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos funkcionavimą. Numatoma įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti ir užtikrinti, kad minimalias pajamas gaunantiems ar kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims būtų sudarytos galimybės gauti antrinę teisinę pagalbą. Numatoma tobulinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms priskirti pirminės teisinės pagalbos koordinavimo funkciją, antrinės teisinės pagalbos koordinavimo baudžiamosiose bylose funkciją, kurią šiuo metu atlieka Lietuvos advokatūra, sudaryti asmenims galimybes naudotis paprastesne kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos tvarka.
Toliau tobulinti Hipotekos registro ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemas. Reformuojant Hipotekos registrą, bus siekiama pakeisti esamą hipotekos registravimo, išieškojimo iš įkeisto turto modelį, kai šalims dėl hipotekos registravimo nereikės kreiptis į hipotekos teisėją, nes duomenis elektroniniu būdu registrui perduos notaras. Registrų tvarkymas taps veiksmingesnis ekonominiu požiūriu. Atlikus vieną reikšmingiausių Teisingumo ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų praėjusių metų darbų – įgyvendinus nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos projektą (NETSVEP), į elektroninę erdvę bus perkelta „vieno langelio“ principu veikianti nekilnojamojo turto sandorio ir nuosavybės teisių į įgytą nekilnojamąjį turtą registravimo paslauga. Gyventojams sandorių sudarymo tvarka taps paprastesnė. Bus įgyvendinamos juridinių asmenų registravimo procedūrų perkėlimo į elektroninę terpę priemonės. Reikiamų teisės aktų projektai jau parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Toliau didinti bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą, ypač daug dėmesio skirti bausmes atlikusių asmenų integravimui į visuomenę ir tolesniam bausmes vykdančių institucijų optimizavimui, taip pat tobulinti nacionalinę teisės sistemą baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės srityje, kad ji atitiktų ES ir tarptautinę teisę. Numatoma užtikrinti nacionalinių bausmių vykdymo, baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų derinimą su ES teise ir tarptautiniais teisės aktais; kurti probacijos institucinę ir teisinę sistemą, organizuoti laisvės atėmimo vietų iškėlimą iš miestų centrų; tobulinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų socialines garantijas ir teisinę padėtį, taip pat suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, vertinti baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų atitiktį ES teisės aktams ir tarptautinėms sutartims turto konfiskavimo, kovos su pinigų plovimu ir terorizmu srityse; pagal kompetenciją koordinuoti nepilnamečių justicijos, korupcijos kontrolės, apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių įgyvendinimą, smurto prieš moteris mažinimą; nagrinėti ikiteisminio tyrimo reguliavimo problemas; formuoti nacionalinę atkuriamojo teisingumo sistemą.
Stiprinti viešąjį saugumą – skatinti visuomenę aktyviau prisidėti prie nusikaltimų prevencijos, o teisėtvarkos institucijas efektyvinti savo veiklą. Teisėtvarkos institucijų veikla bus orientuota į nusikalstamumo prevenciją, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimą, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, ir nusikaltimų elektroninėje erdvėje atskleidimą. Numatoma toliau vykdyti Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 2007−2009 metų įgyvendinimo priemonių plano priemones. Siekiant populiarinti prevencines iniciatyvas, skatinti ir remti efektyviausias iš jų, bus rengiamas nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų konkursas. Bus rengiama ir platinama informacinė medžiaga (taip pat ir vaikams) teisės pažeidimų prevencijos klausimais, tiriamas teisėsaugos institucijų veiklos efektyvumas, galimybės didinti gyvenamosios aplinkos saugumą ir gyventojų savisaugos sistemos efektyvumą, o tyrimų rezultatai bus naudojami šiai veiklai tobulinti. Bus plėtojami ryšiai su ES atsakingų institucijų atstovais nusikaltimų prevencijos srityje. Toliau bus vykdomas Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Bus kuriama policijos personalo motyvavimo infrastruktūra, optimizuojamos policijos atliekamos funkcijos, diegiamos naujos socialinės partnerystės ir policijos įvaizdžio gerinimo technologijos. Ypač daug dėmesio bus skiriama Policijos finansinių išteklių valdymo programos įgyvendinimui. Toliau bus kuriama viena gelbėjimo tarnyba, galinti atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus. Bus toliau atliekami krizių prevencijos ir valdymo sistemos plėtros darbai, daug dėmesio skiriama civilinei saugai. 2008 metais numatoma toliau įgyvendinti Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos priemones, prioritetą teikti prekybos žmonėmis prevencijai, švietimui, prekybos žmonėmis aukų socialinei integracijai ir kitiems klausimams. Bus įgyvendinama Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionalinio saugumo strategija, Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijos nuostatos, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimai viešojo saugumo srityje, kartu vykdomos priemonės, numatytos tikslinėse programose.
XVI. VALSTYBĖS VALDYMO POLITIKA
Siekiant optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtra, pradėtas įgyvendinti Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097. Pagal šį planą 2007 metais vykdytos priemonės, skirtos viešojo administravimo sistemai, regioninio valdymo institucijų vidinei sandarai ir jų veiklai, valstybės tarnybos administraciniams gebėjimams tobulinti, vietos savivaldai plėtoti, teikiamų paslaugų prieinamumui didinti plačiau naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.
Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir įstaigose taisyklių patvirtinimo“, reglamentuojantis viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms pateiktų prašymų priėmimą, nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą taikant „vieno langelio“ principą. Stiprinant seniūnijas, vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją ir įgyvendinant Europos vietos savivaldos chartijoje nustatytą subsidiarumo principą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 903 pavirtintas Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių planas. Priimti ir kiti teisės aktai, susiję su viešojo administravimo sistemos tobulinimu: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1097 „Dėl Viešojo administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1002 „Dėl pavyzdinio ministerijų darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kiti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2007 metų liepą atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis padidėjo iki 51 procento (2006 metais siekė 48 procentus – pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilmorus“ 2006 metų liepą atliktą apklausą). Tyrimo rezultatai pateikti Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www. vrm. lt.
39 pav. Gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (procentais).
Šaltinis – uždarųjų akcinių bendrovių „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ duomenys.
Parengta atnaujinto Bendrojo vertinimo modelio (Common Assessment Framework – CAF) (toliau vadinama – BVM) lietuviškoji versija. BVM yra priemonė, padedanti Europos viešojo sektoriaus organizacijoms naudoti kokybės vadybos metodus veiklai tobulinti. Atnaujintą BVM lietuviškąją versiją galima rasti Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www. vrm. lt. BVM viešojo sektoriaus institucijoms pristatytas 2007 m. birželio 13 d. įvykusioje konferencijoje „Bendrojo vertinimo modelio ir kitų kokybės vadybos metodų taikymas viešojo sektoriaus institucijose“. Per ši ą konferenciją aptarti teoriniai ir praktiniai kokybės vadybos metodų taikymo klausimai. Vidaus reikalų ministerijos ir institucijų, kurios taiko BVM, atstovai 2007 m. spalio 11–12 d. dalyvavo Lisabonoje (Portugalija) vykusioje trečiojoje ES ir Europos viešojo administravimo instituto (EIPA) surengtoje konferencijoje, skirtoje BVM klausimams aptarti.
Skatinant viešojo sektoriaus institucijas pasinaudoti kitų institucijų patirtimi, kaip gerinti institucijos veiklą ir diegti naujoves, antrą kartą organizuota nacionalinė viešojo sektoriaus srities gerosios patirties pavyzdžių atranka. Šios atrankos rezultatai pristatyti 2007 m. gruodžio 13 d. įvykusioje antrojoje kokybės konferencijoje „Viešojo administravimo kokybė – piliečiams“ ir pateikti Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www. vrm. lt. Teoriniams ir praktiniams „vieno langelio“ principo taikymo klausimams aptarti ir pasidalyti turima patirtimi 2007 m. rugpjūčio 30 d. surengta konferencija „Vieno langelio principas ir jo įgyvendinimas“. 2007 m. rugsėjo 18 d. įvyko seminaras „Apskrities valdymo tobulinimo klausimai“, kuriame aptartos apskrities valdymo tobulinimo kryptys ir būdai.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Lietuvoje pradėta kurti viešojo administravimo stebėsenos sistema, kuri leistų pastebėti, įvertinti viešojo administravimo pokyčius ir nustatyti neigiamų pasekmių prevencijos priemones. Atlikta kokybės vadybos metodų diegimo viešojo administravimo institucijose stebėsena, analizuojanti kokybės vadybos metodų diegimo viešojo administravimo institucijose eigą. Gauti rezultatai pateikti Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www. vrm. lt. Siekiant informuoti visuomenę apie e. valdžios plėtrą, atlikta viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis ir nurodytų Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane, stebėsena. Viešųjų paslaugų stebėsena atlikta analizuojant viešojo administravimo subjektų interneto svetaines. Jos rezultatai rodo, kad bendras viešųjų paslaugų gyventojams, verslui ir kitų paslaugų brandos rodiklių vidurkis siekia 60 procentų.
40 pav. Viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis, brandos rodiklių suvestinė.
Šaltinis – uždarosios akcinės bendrovės „BGI Consulting“ duomenys.
Parengtas ir išleistas informacinis leidinys „Viešasis administravimas Lietuvoje. 2006–2007 metų apžvalga“, kuriame visuomenei pateiktos viešojo administravimo aktualijos, aptartos jo tobulinimo perspektyvos. Su leidiniu galima susipažinti Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapyje www. vrm. lt.
Siekiant gerinti verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių teikiamų viešųjų paslaugų verslui kokybę, atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Viešųjų paslaugų verslui tinklo įstaigų valdymo tobulinimo ir veiklos efektyvumo didinimo galimybių analizė“. Išnagrinėta valstybės teikiama parama smulkiajam verslui, taip pat užsienio valstybių patirtis, kaip vertinti viešųjų įstaigų, teikiančių paslaugas verslui, veiklos kokybę, ir pateikti pasiūlymai dėl galimybės Lietuvoje taikyti kitose valstybėse naudojamą viešųjų įstaigų veiklos vertinimo metodiką. Siekiant nustatyti darbų, susijusių su leidimų ir kitų panašaus pobūdžio dokumentų (išskyrus licencijas) peržiūra, apimtį pagal planuojamas ES paslaugų sektoriaus reformas, atlikta studija „Verslo teisinis reglamentavimas: leidimų, sertifikatų ir kitų panašaus pobūdžio dokumentų, reikalingų vykdant ūkinę veiklą, analizė“.
Visuomenė skatinta aktyviau dalyvauti priimant sprendimus – Varėnoje, Anykščiuose, Šilutėje ir Šiauliuose surengti seminarai, kuriuose kalbėta apie galimybes gyventojams dalyvauti priimant sprendimus, parengti ir regioniniuose bei vietiniuose spaudos leidiniuose išspausdinti 5 straipsniai. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti projektai teisės aktų dėl prisijungimo prie 1992 metų Strasbūro konvencijos dėl užsieniečių dalyvavimo viešajame gyvenime vietiniu lygiu. Sudarant savivaldybėms sąlygas teikti gyventojams prieinamas geros kokybės viešąsias paslaugas, atlikta privačių asmenų įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą savivaldybėse galimybių analizė.
Elektroninių valdžios vartų portale sukaupti metaduomenys apie valstybės ir savivaldybių institucijose tvarkomas informacijos rinkmenas, leidžiantys juridiniams ir fiziniams asmenims naudotis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukaupta informacija. Elektroninių valdžios vartų portale nustatyta vieša prieiga prie informacijos rinkmenų sąrašo.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas surengė 3 seminarus ir 2 konferencijas-seminarus. Juose pristatytos pagrindinės ES paramos Lietuvos informacinei visuomenei 2007–2013 metų aktualijos, preliminarūs projektų atrankos kriterijai ir pagrindiniai struktūrinės paramos skyrimo principai, suteikta informacija apie el. priemonių ir techninių el. paslaugų plėtojimo aspektus.
Įgyvendinta Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategija, kurios tikslas – užtikrinti informacinių ir komunikacinių technologijų diegimą švietimo sistemoje. Vykdant strategiją, sukurtas švietimo kompiuterių tinklas. Pasiekta, kad 88 procentai mokyklų naudojasi internetu, kurio sparta – daugiau nei 64 kbps (siekta 75 procentų), ir 100 mokinių tenka 10,8 kompiuterio (siekta 10). Mažinant socialinę atskirtį informacinių ir komunikacinių technologijų srityje, pagerinta gyventojų kompiuterinė kompetencija – pasiekta, kad 43,2 procento 25–64 metų asmenų naudojasi kompiuteriais, 52 procentai 15–74 metų gyventojų turi kompiuterinio raštingumo standarto žinių (siekta ne mažiau kaip 50 procentų).
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą, vykdytas valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos plėtros investicinis projektas. Įsigyta įrangos, kurios reikia laimėjusių konkursus ir priimtų į pareigas valstybės tarnautojų duomenims automatiškai siųsti iš Valstybės tarnautojų registro duomenų bazės į Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainę. Informacija apie konkursus laimėjusius ir į pareigas priimtus valstybės tarnautojus Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama nuo 2007 metų gruodžio. Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama ir informacija apie asmenų galimybes pasipriešinti korupcijai ir informuoti specialiąsias tarnybas. Sukurtos ir kartu su dienraščiu „Vakaro žinios“ išplatintos informacijos apie asmenų teises ir galimybes pasipriešinti korupcijai skrajutės.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo (2007 m. gegužės 8 d. pasitarimo protokolas Nr. 26), parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų įstatymo projektai. Tikslas – teisiškai sureguliuoti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prijungimo prie Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės procesą.
Didinant savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcija perduota savivaldybėms. Lietuvos viešojo administravimo institutas surengė mokymus, skirtus savivaldybių administracijų padalinių ir seniūnijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atliksiantiems gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcijas. Įgyvendinant sutartį, įvyko 21 seminaras (7 seminarai Vilniuje ir 14 seminarų kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose).
Didinant seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą ir užtikrinant efektyviausią lėšų naudojimą viešiesiems vietos reikalams tvarkyti, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame numatyta formuoti seniūnijų – asignavimų valdytojų – sąmatas joms priskirtoms funkcijoms atlikti iš savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat galimybė remti miesto ir kaimo gyventojų bendruomeninį judėjimą.
Toliau vykdytos Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos įgyvendinimo antrojo etapo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 814. Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, numatantys tobulinti valstybės valdymą, atskirti skirtingų valdymo lygių viešojo administravimo funkcijas, perskirstyti žemėtvarkos funkcijas tarp savivaldybių, apskričių ir ministerijų. Surinkti duomenys apie lėšų poreikį darbuotojų perskirstytoms, taip pat reikiamoms funkcijoms atlikti.
Savivaldybių seniūnijose 556 etatais padidinta socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos šeimomis, ir 2007 metams skirta 8,04 mln. litų valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams šiems etatams išlaikyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 730 patvirtintas Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos pakeitimas, nustatantis visoms savivaldybėms lygias ekonomines sąlygas likusius be tėvų globos vaikus apgyvendinti kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos. Perduodant savivaldybėms valstybinių vaiko globos institucijų steigėjo funkcijas, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-282 patvirtintas Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planas ir 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-283 – Valstybinių vaikų globos institucijų steigėjo funkcijų perdavimo savivaldybėms planas ir savivaldybėms perduodamų valstybinių vaikų globos institucijų sąrašas.
Ministro Pirmininko 2007 m. rugpjūčio 13 d potvarkiu Nr. 295 sudaryta darbo grupė Lietuvos regionų (apskričių) valdymo tobulinimo koncepcijos ir jos įgyvendinimo priemonių planui (programai), koncepcijos įgyvendinimo pirmajam etapui reikalingų įstatymų pakeitimo ir papildymo projektams parengti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymas 2007 m. birželio 7 d. priimtas. Įstatymo tikslas – susieti valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimą su įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo indėliu į institucijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtinti nauji Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai ir naujos patobulintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės.
Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete pristatyti valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimo galimi variantai. Jeigu bus pritarta pasiūlymui tobulinti esamą valstybės tarnautojų atrankos sistemą, 2008 metais bus rengiami teisės aktai, reglamentuojantys asmenų priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas.
Parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris papildytas nuostata dėl apribojimo būti priimtam į valstybės tarnautojo pareigas asmeniui, kuris negali pagrįsti nuosavybės teise priklausančio turto ar turimų piniginių lėšų įgijimo šaltinių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 „Dėl Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XP-1023 (2)“ iš esmės pritarta šiam teisės akto projektui ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos Seimui sudaryti darbo grupę projektui patobulinti iš esmės.
Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatyta 15000 tūkst. litų asignavimų (2006 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete – 10000 tūkst. litų asignavimų politinėms partijoms ir 43 tūkst. litų asignavimų politinės kampanijos išlaidoms kompensuoti).
Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatyta 20000 tūkst. litų asignavimų, t. y. 5000 tūkst. litų daugiau nei 2007 metais.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtra. Šis prioritetas bus toliau įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097 patvirtintame Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plane numatytomis priemonėmis.
Itin daug dėmesio bus skiriama piliečių aptarnavimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose kokybės užtikrinimui.
Didinti vietos gyventojų bendruomenių įtaką sprendžiant vietos problemas. Bus parengtas Gyventojų bendruomenių finansinio rėmimo programos projektas, kuriame numatytos galimybės finansiškai remti vietos gyventojų bendruomeninį judėjimą.
Bus toliau įgyvendinamos Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos įgyvendinimo antrojo etapo priemonės, rengiamas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo projektas (dėl ekstremalių situacijų). Bus parengti projektai teisės aktų, kurių reikia vaiko globos institucijų steigėjo funkcijoms ir valstybės turtui perduoti savivaldybėms ir ne mažiau kaip 10 biudžetinių profesinio mokymo įstaigų pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas.
Tobulinti valstybės tarnautojų atrankos ir motyvacijos sistemą. Bus keičiama aukščiausiųjų kategorijų valstybės tarnautojų priėmimo tvarka – žengtas dar vienas žingsnis į didesnę administracinę įstaigų vadovų decentralizaciją ir atskaitomybės didinimą. Bus tobulinama valstybės tarnautojų motyvacijos sistema – praplėstos esamos ir sukurtos naujos finansinės ir nefinansinės motyvacijos priemonės (lankstus darbo laiko grafikas, kaitumas ir kita).
XVII. UŽSIENIO POLITIKA
2007 metai svarbūs Lietuvos užsienio politikai. Galima pasidžiaugti svariais laimėjimais tiek regioniniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Didžiausias užsienio politikos laimėjimas – Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę. Dėl sėkmingos valstybės institucijų veiklos ES institucijose ir tinkamo vidaus darbų koordinavimo mūsų šalies piliečiams atsivėrė Europos valstybių sienos, o Lietuva žengė dar vieną visavertės integracijos į Europą žingsnį.
Lietuva toliau stiprino savo pozicijas ES, formuodama sau palankią organizacijos darbotvarkę ir gindama nacionalinius interesus. Bendromis su strategine partnere Lenkija pastangomis radosi ES politikos Rusijai peržiūra. Neliko nepastebėtas sėkmingas Respublikos Prezidento tarpininkavimas nesutariančioms šalims birželio mėnesio Europos viršūnių taryboje, padėjęs pasiekti visas derybų šalis tenkinantį sprendimą dėl ES reformų sutarties.
Ne mažiau svarbus pritarimas Lietuvos pasiūlymui surengti Europos masto diskusijas apie vienodą nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų vertinimą ir jo įtraukimas į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. Totalitarinių nusikaltimų vienodas vertinimas ir viešas pasmerkimas galėtų atsispindėti ES teisėje ir valstybių narių švietimo sistemose.
Pavyko pasiekti, kad ES valstybių narių energetinio solidarumo ir energetikos tinklų sujungimo būtinumo klausimas būtų įtrauktas į ES reformų sutartį. Baltijos „energetinė sala“ tapo nuolatiniu ES energetinės darbotvarkės klausimu, o Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas paskelbtas vienu iš keturių prioritetinių ES energetikos infrastruktūros projektų.
Lietuvos diplomatija aktyviai prisidėjo prie NATO partnerystės su Pietų Kaukazo valstybėms stiprinimo, padėjo organizacijai įsteigti informacijos centrą Gruzijoje. Diplomatinė atstovybė Baltarusijoje atliko NATO kontaktinės ambasados funkcijas.
Dar viena diplomatijos sėkmė – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Ministrų Tarybos priimtas sprendimas dėl Lietuvos pirmininkavimo šiai regioninei saugumo organizacijai 2011 metais. Teigiamas Ministrų Tarybos sprendimas – kelerių intensyvių diplomatų darbo metų rezultatas. Lietuva – pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkausianti regioninei 56 valstybes jungiančiai organizacijai.
Lietuva 2007 metais plėtė veiklą daugiašalėse institucijose. Baigta pirmininkauti trečiajam pagal svarbą Jungtinių Tautų organui – Jungtinių Tautų Ekonominei ir socialinei tarybai (ECOSOC). Sėkmingą Lietuvos veiklą pripažino Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, teigiamai įvertinęs pirmininkavimo rezultatus: surengtą ECOSOC susitikimą su pasaulio finansinėmis institucijomis, pirmą kartą organizuotą vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūrą, Vystomojo bendradarbiavimo forumo inauguraciją ir klimato kaitos įtraukimą į komiteto darbotvarkę. Sėkmingas pirmininkavimas tokio lygio tarybai sustiprino Lietuvos tarptautinį autoritetą.
Sėkmingai atlikus lobistinį parengiamąjį darbą, į vieną iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimą prižiūrinčių komitetų pirmą kartą išrinktas Lietuvos atstovas. Tai tarptautinis Lietuvos ir jos eksperto kvalifikacijos pripažinimas.
Lietuvos rezultatyvią veiklą daugiašalėse institucijose patvirtina šalies išrinkimas į dvi ECOSOC funkcines komisijas: Statistikos komisiją ir Narkotikų komisiją, taip pat į UNESCO Vykdomosios tarybos vicepirmininko postą ir keturis UNESCO komitetus.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros Generalinėje konferencijoje Lietuva dvejų metų kadencijai išrinkta Valdytojų tarybos nare. Būdama jos narė, Lietuva spręs ir jai aktualias regioninio bendradarbiavimo plėtojant branduolinę energetiką, ir su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusias aplinkosaugos problemas.
Lietuva aktyviai prisidėjo prie valstybių stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesų ir nuosekliai rėmė Lietuvos interesus atitinkančią Ukrainos narystę šioje organizacijoje. Derantis dėl ES eksportuotojų patekimo į trečiųjų valstybių rinkas, Lietuva pabrėžė prekybos barjerų šalinimo būtinybę tose valstybėse, kurios svarbios Lietuvos eksportuotojams. Aktyvus dialogas vyko su asocijuotomis verslo struktūromis – jos supažindintos su preferencinių taisyklių reforma ir jos pasekmėmis.
Lietuva toliau įgyvendino energetikos projektus – elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos, Baltijos ir Europos elektros sistemų sinchronizacijos, Vidurio ir Rytų Europos bei Vidurinės Azijos valstybių „energetikų klubo“ kūrimo ir plėtros. Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija sprendė problemas, susijusias su naujos bendros atominės elektrinės statybos planais. Pasiekti pamatiniai politiniai susitarimai dėl keturšalio projekto įgyvendinimo.
Svarbus tarptautinis įvykis – 2007 metų Vilniaus energetikos saugumo konferencija, kurioje dalyvavo šešių valstybių vadovai ir vienas vyriausybės vadovas, vienas Europos komisaras ir keturiolika ministrų. Tai buvo didžiausias tarptautinis metų renginys Lietuvoje, susilaukęs nemenko Europos ir pasaulio politikų, ekspertų ir žiniasklaidos dėmesio. Susitarta su euroatlantiniais partneriais, kad tokios aukšto lygio konferencijos strateginiais energetikos klausimais būtų rengiamos reguliariai.
2007 metais įvyko realus postūmis įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus: pradėti projekto „Rail Baltica“ projektavimo darbai ir atlikta „East–West Transport Corridor“ projekto galimybių studija.
Įvyko esminių vystomojo bendradarbiavimo pokyčių. Iš valstybės paramos gavėjos tapusi valstybe donore, Lietuva vykdė aktyvią vystomojo bendradarbiavimo politiką Afganistane ir Rytų Europos valstybėse. Vystomojo bendradarbiavimo ištekliai svariai prisidėjo prie Afganistano Goro provincijos atkūrimo, karinę Lietuvos misiją papildžius civiliniais projektais. Vystomojo bendradarbiavimo veikla Rytų Europos valstybėse padėjo siekti strateginio Lietuvos užsienio politikos tikslo – stabilumo plėtros į Rytus ir paramos demokratinėms reformoms. Racionaliai panaudoti finansiniai ir žmoniškieji ištekliai padėjo sukurti veiksmingesnę Europos kaimynystės politiką Rytų kaimynėms, o Lietuvos Rytų politika ES pripažinta aktyvia ir veiksminga.
Lietuvos padarytą pažangą siekiant bevizio režimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis palankiai įvertino jos pareigūnai, pažymėję, kad Lietuva beveik įgyvendino kelio gairių planą ir sėkmingai vykdė saugumo reikalavimus. Vizų prašymų atmetimo procentas labai sumažėjo.
2007 metais įgyvendinti kultūros ir viešosios diplomatijos projektai Lietuvai pristatyti, kaip antai: Lietuvos dienos Airijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, paveikslų ir nuotraukų parodos Lietuvoje ir užsienio valstybėse, knygų apie Lietuvos istoriją, diplomatiją pristatymai, susitikimai su Lietuvos menininkais, muzikos ir poezijos vakarai, vaizdo projektai apie Lietuvos miestus, kultūrą, lietuvių gyvenimo tradicijas.
Bendromis Lietuvos diplomatinės tarnybos ir lietuvių bendruomenių užsienyje pastangomis suaktyvėjo tarpusavio bendradarbiavimas, kartu ieškota naujų būdų, kaip stiprinti lietuvybę. Daugiausia dėmesio skirta užsienyje gyvenančių lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimui, jų ryšių su Tėvyne stiprinimui, geriausių išeivijos praeities tradicijų tęstinumui ir pritaikymui šiandienos poreikiams. Remtas savaitgalio lituanistinių mokyklų steigimas, skatinta lituanistikos ir baltistikos centrų, Lietuvos bičiulių draugijų ir susivienijimų veikla.
2007 metais įsteigtos naujos diplomatinės atstovybės Azerbaidžane, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Armėnijoje ir Bulgarijoje.
Visi paminėti užsienio politikos laimėjimai sustiprino Lietuvos tarptautines pozicijas. Simbolinis šio fakto įrodymas – Respublikos Prezidento V. Adamkaus paskelbimas Europos metų žmogumi.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Gerinti viešųjų paslaugų ir konsulinio aptarnavimo kokybę. Bendradarbiaujant su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, bus siekiama supaprastinti biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Pagal galimybes (teisines ir technines) bus teikiama daugiau elektroninių paslaugų.
Stiprinti viešąją diplomatiją. 2008-ieji – pasirengimo artėjančioms svarbioms istorijos datoms ir kultūros renginiams – Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio, Vilnius – Europos kultūros sostinė – metai. Bendradarbiaujant su atsakingomis Lietuvos institucijomis, bus siekiama į pasirengimo darbus įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius ir šitaip pasinaudoti išeivijos parama ir patirtimi, kaip tinkamai pristatyti Lietuvą užsienyje.
Lietuvos praeitis bus pristatoma Europos valstybėse. Užsienio valstybių gyventojai bus supažindinti su Lietuvoje vykdytais stalinistiniais nusikaltimais ir taip svariai prisidėta prie diskusijų ES apie totalitarinių nusikaltimų suvienodinimą ir viešą pasmerkimą.
Bus įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos Lietuvos kultūros paveldui užsienyje suregistruoti ir įamžinti. Lietuvos kultūros paveldo atgaivinimo projektai ir paveldo puoselėjimas, aktyvūs kultūros mainai padės geriau suvokti istorinį Lietuvos ir regiono tapatumą.
Įgyvendinti Rytų kaimynystės politikos prioritetus. Lietuvos tarptautinis statusas ir geopolitinė padėtis sudaro sąlygas skleisti demokratines vertybes į Rytus, skatinti kaimyninių valstybių pažangą ir atvirumą Europai. Bus siekiama veiksmingai įgyvendinti Rytų kaimynystės politiką – kurti „Europą Rytuose“, išlaikyti abipuse pagarba, geros kaimynystės ir praktinio bendradarbiavimo nauda grindžiamus santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
Bus siekiama, kad ES ir NATO atvirų durų politika būtų ne tik išlaikyta, bet ir patvirtinta konkrečiais sprendimais dėl Gruzijos, Ukrainos ir kitų pasirengusių valstybių. Bus toliau remiama reformų ir demokratijos sklaida Ukrainoje, Baltarusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, padedama spręsti „įšaldytus konfliktus“ posovietinėje erdvėje.
Įgyvendinti užsienio politikos ekonominio saugumo didinimo prioritetus. Diplomatinėmis priemonėmis bus siekiama bendros ES išorinės energetikos politikos įtvirtinimo ir Vilniaus energetinio saugumo forumo tęstinumo kitose valstybėse. Bus keliamos šalies energetinio saugumo problemos, kurios taps ypač aktualios 2009 metais, ieškoma energijos tiekimo alternatyvų, skatinama investuoti į naujus generavimo pajėgumus.
Diplomatinėmis priemonėmis bus remiamas Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Švedijos elektros tiltų projektų įgyvendinimas ir Lietuvos prisijungimas prie Elektros energijos tiekimo sistemos koordinavimo sąjungos. Bus siekiama, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemų sujungimo projektui būtų suteiktas europinės reikšmės projekto statusas, atnaujintas tiekimas naftotiekiu, užtikrintas spartesnis „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų įgyvendinimas.
ES biudžeto peržiūros metu bus siekiama geresnio Europos energetikos politikos finansavimo ir didesnės paramos energetinio saugumo požiūriu svarbiems, tačiau verslo požiūriu mažiau patraukliems projektams.
Bus siekiama sukurti veiksmingą bendro ekonominio atstovavimo Lietuvai institutą.
Įsitvirtinti tarptautinėse organizacijose. Tarptautinių organizacijų veikloje Lietuva dalyvaus kaip aktyvi, matoma ir atsakinga valstybė, gebanti daryti įtaką organizacijų darbotvarkės formavimui. Bus siekiama įgyvendinti strateginius Lietuvos užsienio politikos tikslus. Tam reikia darnaus Lietuvos valstybės institucijų darbo rengiant ir ginant šalies pozicijas įvairiais klausimais.
Bus siekiama deramai pasirengti pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai 2009 metais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir ES 2013 metais.
Plėtoti santykius su Lenkija ir Latvija. Su Lenkija ir Latvija bus plėtojamos strateginės partnerystės. Tai užtikrins veiksmingesnį nacionalinių interesų gynimą dvišaliu, regiono ir ES lygiu.
Stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą. Sėkmingas vystomojo bendradarbiavimo projektų Afganistane įgyvendinimas prisidės prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą, o projektų Rytų Europos valstybėse – padės siekti strateginio Lietuvos užsienio politikos tikslo – stabilumo plėtros ir paramos demokratinėms reformoms.
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMAS
2007 metais toliau tobulinta Lietuvos ES reikalų koordinavimo sistema. Siekiant gerinti Lietuvos ES politikos prioritetų formavimo sistemą ir taip sudaryti sąlygas deramai formuoti Lietuvos interesus ES ir jiems atstovauti, Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė ilgalaikėms Lietuvos ES politikos strateginėms kryptims parengti. Šios kryptys turėtų apimti laikotarpį iki 2013 metų. Kryptys bus parengtos iki 2008 m. gegužės 1 dienos. Pradėtos rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ES reikalų pusmečio darbotvarkės, kurios sudaro sąlygas geriau planuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbą svarstant ES reikalus ir užtikrinti tinkamą pirminių Lietuvos Respublikos pozicijų aktualiausiais ES politikos klausimais parengimą.
2007 metais Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES procesui nagrinėti ir koordinuoti. Jai pavesta nagrinėti klausimus, susijusius su institucijų ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimo poreikiu Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES 2013 metais, ir kitus su tuo susijusius klausimus, teikti pasiūlymus Ministrui Pirmininkui. Atsižvelgiant į darbo grupės veiklos rezultatus, 2008 metų birželio–liepos mėnesiais Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatoma pateikti tvirtinti atnaujintą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES veiksmų planą.
2007 metais nemažai dėmesio skirta santykių su Lietuvos Respublikos Seimu ir tarpžinybinio bendradarbiavimo Europos integracijos srityje tobulinimui. Sustiprinta parlamentinė Lietuvos pozicijų dėl aktualiausių ES iniciatyvų rengimo kontrolė ir pradėti rengti reguliarūs ministerijų ES reikalų padalinių vadovų susitikimai, skirti strateginiams ES klausimams aptarti. 2007 metais priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, išsprendęs Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ūkinės ir administracinės veiklos optimizavimo klausimus.
2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, koordinuodama ES Dvynių programos* įgyvendinimą Lietuvoje, ėmėsi veiksmų Lietuvos – paramos teikėjos – dalyvavimo įgyvendinant ES Dvynių projektus sistemai tobulinti. Šiuo tikslu Lietuvos institucijose sukurtas už šiuos projektus atsakingų asmenų (koordinatorių) tinklas, kuris padeda užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą tarp Lietuvos institucijų. Atlikus ES Dvynių programos įgyvendinimo Lietuvoje būklės analizę ir nustačius kylančias problemas, 2008 metais numatoma tobulinti su tuo susijusias organizacines priemones ir teisinę bazę.
2007 metais toliau vykdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuojama Lietuvos narystės ES poveikio tyrimų programa. Atlikti tyrimai, ar Lietuvos atstovai geba atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose, kokios Lietuvos galimybės dalyvauti įgyvendinant ES Dvynių programą. Remiantis šių tyrimų pateiktomis praktinėmis rekomendacijomis, bus toliau tobulinamas ES reikalų koordinavimas minėtose srityse. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir kitų valstybės institucijų lėšomis atlikta keletas kitokių integracijos į ES poveikio tyrimų Lietuvai aktualiausiais klausimais: Lietuvos integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai, ES energetikos ir klimato kaitos iniciatyvų, Lietuvos pozicijos ES biudžeto peržiūros klausimu.
2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimuose svarstyti 124 su ES reikalais susiję klausimai, iš jų 86 – dėl Lietuvos Respublikos pozicijų ES Tarybos posėdžiuose ir susitikimuose svarstomais klausimais. Iš viso 2007 metais įvyko 92 ES Tarybos posėdžiai ir kiti susitikimai, kuriems parengtos 843 Lietuvos Respublikos pozicijos. Pirminiams ES teisės aktų projektams, kurie svarstyti ES Tarybos komitetuose ir darbo grupėse, 2007 metais parengta 620 pozicijų. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir atstovai dalyvavo 148 kartus ir pristatė 166 klausimus.
2007 metais ministerijos ir kitos valstybės institucijos, pristatydamos Lietuvos Respublikos pozicijas, aktyviai dalyvavo ES institucijų ir jų darbo organų intensyvioje veikloje: 2908 ES Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžiuose (93 procentai visų 2007 metais vykusių posėdžių), 516 Komisijos komitetų ir darbo grupių posėdžių, 71 Europos Bendrijų agentūrų valdymo organų posėdyje. Atstovaujant Lietuvai ES teismų institucijose, nuspręsta pateikti pastabas arba įstoti į 25 bylas, taip pat pateikti 2 Lietuvos ieškiniai prieš Komisiją ir gautas pirmas ieškinys prieš Lietuvą (dėl direktyvos 2002/22/EB nuostatų, susijusių su telefono numeriu 112 skambinančio asmens vietos nustatymo duomenų teikimu pagalbos tarnyboms, kai skambinama iš judriojo ryšio telefono, nevykdymo).
2007 metais toliau tobulinta ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistema, koordinuoti ir prižiūrėti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo darbai, atlikti tolesni ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso reglamentavimo ir Lietuvos narystės ES informacinės sistemos (LINESIS) tobulinimo darbai. Remiantis pasiektais rezultatais ir Europos Komisijos vertinimais, galima pagrįstai teigti, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistema Lietuvoje veikia išties efektyviai.
2007 metais perkeliant ir įgyvendinant priimtas naujas ES direktyvas, numatyta parengti 156 nacionalines priemones: 29 įstatymų, 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, 116 ministrų įsakymų lygio teisės aktų projektus, perkeliančius ir įgyvendinančius 100 direktyvų. Nors ES reglamentai taikomi tiesiogiai, tam tikrais atvejais būtinos jų įgyvendinimą užtikrinančios priemonės. 2007 metais Lietuvos institucijos numatė 211 priemonių (28 įstatymus, 51 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, 123 ministrų įsakymų lygio teisės aktų projektus ir 9 kitas priemones), užtikrinančių 128 ES reglamentų, sprendimų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. 2007 metais įgyvendinant ES teisę, priimtas 61 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir 212 ministrų įsakymų lygio teisės aktų. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 metais priėmė 55 įstatymus, perkeliančius ar įgyvendinančius direktyvas ir kitus ES teisės aktus.
Europos Komisijos 2007 metų lapkričio mėnesio duomenimis, Lietuva ir toliau pirmavo tarp visų ES valstybių narių, laiku įgyvendinusi 1709 ES direktyvas, t. y. 99,8 procento visų ES direktyvų (ES vidurkis – 99,1 procento). Iš 2007 metais turėtų įgyvendinti 134 ES direktyvų, 2007 m. gruodžio 31 d. 118 direktyvų (88 procentai) visiškai įgyvendintos, 11 direktyvų (8 procentai) – iš dalies įgyvendintos (ne visi teisės aktai priimti), 5 direktyvos – neįgyvendintos (4 procentai), t. y. nepriimtas nė vienas nacionalinis teisės aktas.
Lietuva yra ir tarp ES valstybių narių, geriausiai įgyvendinančių ES direktyvas, susijusias su vidaus rinkos funkcionavimu (Europos Komisijos 2007 metų lapkričio mėnesio duomenimis, ES vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimo deficitas Lietuvoje – tik 0,6 procento).
Vis dėlto 2007 metais Europos Komisija, remdamasi Europos Bendrijų steigimo sutarties 226 straipsniu, Lietuvai inicijavo 35 ES teisės pažeidimų procedūras (iš jų 30 – dėl direktyvų, 3 – dėl steigiamųjų sutarčių straipsnių, 2 – dėl sprendimų). Per metus nutraukus 29 anksčiau pradėtas pažeidimų procedūras, 2007 m. gruodžio 31 d. vykdyta 31 pažeidimo procedūra.
Atsižvelgiant į LINESIS vartotojų poreikius, 2007 metais buvo atnaujinamas ir papildomas sistemos funkcionalumas – pradėjo veikti naujas LINESIS modulis (Lietuvos atstovų duomenų bazė), įdiegta funkcija automatiškai informuoti Lietuvos nuolatinę atstovybę ES apie reikiamą vertimo išlygą arba jos atsiėmimą rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas. 2007 m. gruodžio 31 d. sistemoje užregistruoti 2165 vartotojai iš 137 institucijų. Šiuo metu LINESIS sukaupti 144162 ES dokumentai.
2007 metais visuomenės parama narystei ES išliko didelė. Remiantis reprezentacinių gyventojų apklausų rezultatais, vidutinis paramos lygis – apie 72 procentai (2006 metais – 68 procentai). 2007 metų liepą atlikti didesnės apimties viešosios nuomonės tyrimai ES darbotvarkės klausimais. Siekta nuodugniau ištirti visuomenės požiūrį į narystę ES, nustatyti informacijos pakankamumo lygį ir piliečių nuomonę svarbiausiais ES darbotvarkės klausimais (daugiau informacijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje www. lrv. lt).
2007 metais valstybės institucijos įvairiomis priemonėmis teikė informaciją visuomenei apie aktualiausius su naryste ES susijusius klausimus, įvyko keletas renginių, skirtų Lietuvos narystės ES trejų metų ir Romos sutarties pasirašymo penkiasdešimties metų sukaktims paminėti. Siekta informuoti visuomenę aktualiausiais ES klausimais, skatinti Lietuvos gyventojų pilietiškumą ir aktyvumą svarstant svarbius su ES ateitimi, Lietuvos vieta ir vaidmeniu Europoje susijusius klausimus. Be to, visose Lietuvos apskrityse įkurti Europos informacijos centrai „Europe direct“ 2007 metais surengė apie 250 renginių (paskaitų, seminarų, parodų, diskusijų ir panašiai). Šiuose renginiuose ir informacijos centruose apsilankė daugiau kaip 55 tūkst. gyventojų.
2007 m. gegužės 9 d. pradėjo veikti atnaujintas www. euro. lt tinklalapis, skirtas informuoti Lietuvos visuomenę ir užsienio auditoriją apie Lietuvos narystės ES aktualijas ir euro įvedimo procesą Lietuvoje.
Platesnės informacijos apie Lietuvos ES politikos vykdymą pateikta 2007 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos Europos integracijos srityje apžvalgoje.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
Užtikrinti veiksmingą Lietuvos ES politiką – toliau gerinti ES reikalų koordinavimo sistemos funkcionavimą. ES reikalų koordinavimo sistemos funkcionavimas bus toliau gerinamas pirmiausia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis penkiomis ES reikalų koordinavimo sistemos tolesnio tobulinimo kryptimis: 1) skatinti aktyvesnį ministerijų, kitų valstybės institucijų ir jų vadovų įsitraukimą formuojant ir ginant Lietuvos interesą visose ES politikos formavimo stadijose; 2) skatinti intensyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas (ypač ankstyvajame pozicijos rengimo ir derinimo etape), aktyviau išnaudoti Lietuvos ES reikalų darbo grupes; 3) stiprinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos – ES reikalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiu koordinuojančios institucijos – veiklą ir administracinius gebėjimus; 4) palaikyti ir toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento institucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendžiant strateginius Lietuvos ES politikos klausimus ir siekiant sėkmingai atstovauti Lietuvos interesams; 5) nuosekliai modernizuoti valstybės tarnybą – stiprinti valstybės institucijų administracinius gebėjimus.
Svarbu ir toliau dirbti visus su pasirengimu pirmininkauti ES pradėtus darbus siekiant laiku priimti visapusiškai pagrįstus sprendimus dėl Lietuvos pirmininkavimo ES. Be to, reikia inicijuoti ir palaikyti glaudžius ryšius su kitomis ES valstybėmis, ypač Airija ir Graikija, nustatant būsimus Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetus.
______________
I. NACIONALINIO SAUGUMO RIZIKOS VEIKSNIAI
Lietuvos geostrateginę aplinką 2007 metais veikė šie pagrindiniai veiksniai:
diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) ateitį (iš jų diskusijos apie ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, energetiką, NATO ir ES plėtros perspektyvas);
JAV planai Vidurio Europoje dislokuoti nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos elementus ir Rusijos reakcija į šiuos ketinimus;
diskusijos apie Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ateitį ir Rusijos moratoriumas dėl prisijungimo prie šios sutarties;
Rytų Europos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau vadinama – NVS) valstybių pastangos plėsti bendradarbiavimą su ES ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO), šiose valstybėse vykę vidaus politikos procesai;
Rusijos pastangos naudojant energetikos ir kitus svertus kurti atskirą galios centrą NVS erdvėje, neaplenkiant Rytų Europos ir kitų regionų;
politinė ir ekonominė padėtis Baltijos regiono valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje), taip pat Lietuvos santykiai su ES pirmininkavusiomis valstybėmis: Vokietija ir Portugalija;
išliekančios globalios masinio naikinimo ginklo ir jo elementų platinimo keliamos grėsmės ir tarptautinio bendradarbiavimo atsakant į šį iššūkį būtinybė;
padėtis Artimuosiuose Rytuose, Irako ir Afganistano stabilizavimo klausimai, tarptautinės bendruomenės reakcija į Irano branduolinės programos plėtrą ir visų šių veiksnių poveikis transatlantiniams santykiams.
ES buvo sprendžiami bendrosios užsienio ir saugumo politikos raidos klausimai – valstybių narių interesų derinimas bendrų ES interesų labui, taip pat ES ir NATO sąveika.
Nors ES konstitucinės sutarties ratifikavimo procesas žlugo, rastas sprendimas, kaip vykdyti politines ir institucines ES reformas. Po apmąstymų laikotarpio pavyko sutarti dėl reformų sutarties. Gana nelengvai radosi kompromisai dėl ES valstybių energetikos politikos ir ES rytų politikos. Vokietija pirmininkaudama intensyviai plėtojo Europos kaimynystės, ypač Rytų kaimynystės politiką. ES mažiau diskutuota apie tolesnę plėtrą, o daugiau kalbėta apie ES vidaus integravimąsi.
Iš dalies kito įtakingiausių ES valstybių užsienio politikos nuostatos. Vokietijos Vyriausybės politikoje sustiprėjo nacionalinių ir europinių interesų derinimo dėmuo. Prancūzija po prezidento rinkimų paskelbė naujas užsienio politikos iniciatyvas: Europos saugumo strategijos peržiūrą, šalies pasirengimą grįžti į NATO, sąjungininkams įvykdžius Prancūzijos keliamas sąlygas ir sudarius Viduržemio jūros regiono sąjungą. Dėl neišspręstų dvišalių problemų komplikavosi Jungtinės Karalystės ir Rusijos santykiai.
ES siekė įsitvirtinti kaip savarankiškas tarptautinių santykių subjektas ir palaikyti lygiaverčius santykius su JAV, Kinija, Japonija, Rusija, Indija. Pradėta diskutuoti apie ES bendros politikos Rusijai peržiūrą.
ES ir NATO daug dėmesio skyrė Vakarų Balkanų regionui, ypač ieškodamos sprendimo dėl būsimo Kosovo statuso.
2007-ieji buvo NATO Viršūnių susitikimo Rygoje (2006 metai) sprendimų įgyvendinimo ir pasirengimo 2008 metų Viršūnių susitikimui Bukarešte metai. Lietuvos sprendimams darė poveikį Aljanso kaita, pajėgumų plėtra, kibernetinės gynybos politikos patvirtinimas, veiklos, skirtos energetiniam saugumui stiprinti, būdų modeliavimas.
Afganistane toliau vykdyta NATO pajėgų (angl. ISAF) operacija. Lietuva, vadovaujanti vienai iš provincijos atkūrimo grupių, išplėtė veiklą įgyvendindama civilinius švietimo, gero valdymo ir įstatymo viršenybės, tvarios plėtros, kultūrinių ryšių stiprinimo ir visuomenės informavimo projektus. Buvo plečiama Lietuvos specialioji misija Afganistane.
Artimoje tarptautinėje aplinkoje vykę procesai taip pat palietė Lietuvą.
Po 2007 metais Lenkijoje vykusių parlamento rinkimų šios šalies užsienio politikoje šalia nacionalinių interesų tvirto gynimo išryškėjo kompromisų, ypač santykiuose su Rusija ir Vokietija, paieškos tendencija, lemianti kartu ir tam tikras institucijų diskusijas.
Lietuvos geostrateginei padėčiai itin svarbios buvo 2007 metais aktyviai vykusios ir dar nebaigtos Lenkijos ir Čekijos derybos su JAV dėl priešraketinės gynybos elementų dislokavimo Vidurio Europoje ir labai neigiama Rusijos pozicija šiuo klausimu. Rusija grasina persvarstysianti savo puolamosios ginkluotės perdislokavimą, neatmesdama galimybės Kaliningrado srityje dislokuoti puolamąją raketinę ginkluotę.
Latvijoje 2007 metų pabaigoje suformuota nauja vyriausybė, suaktyvėjo Latvijos ir Rusijos santykiai. Po ilgos pertraukos į Latviją su vizitu atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras, pastebimas abiejų valstybių pozicijų suartėjimas sprendžiant energetikos klausimus. Kitokie Rusijos santykiai su Lietuva ir Estija.
2007 metų balandžio pabaigoje Estijoje kilę neramumai, susiję su paminklo sovietų kariams perkėlimu, smarkiai komplikavo Estijos ir Rusijos santykius. Kilo masinės riaušės, imtos atakuoti Estijos valstybės institucijų informacinės sistemos. Taigi priimtas sprendimas įsteigti Taline NATO Kibernetinės gynybos centrą. Be to, 2007 metais Estija nedavė dujotiekio Baltijos jūra statybos bendrovei „Nordstream“ leidimo tirti jūros dugną jai priklausančioje ekonominėje zonoje.
Švedijoje ir Suomijoje 2007 metais suaktyvėjo diskusijos apie galimą šių valstybių narystę NATO ir glaudesnį šiaurės valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje.
Per Rusijos parlamento rinkimų kampaniją pabrėžtas V. Putino užsienio politikos tęstinumas, noras sukurti daugiapolį pasaulį ir tapti atsvara JAV įtakai.
Padidėjusios Rusijos energijos išteklių kainos ir jų poveikis Baltarusijos ūkiui ir socialinei sistemai vertė Baltarusijos valdžią ieškoti sąlyčio taškų su ES.
NVS erdvėje išryškėjo takoskyra tarp artimesnį Vakarams raidos kelią pasirinkusių valstybių – Ukrainos, Gruzijos, Moldovos – ir Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Uzbekistano, Tadžikistano, kuriose nepasiremta demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms teikiamais privalumais. Rusija toliau gaivino gretutines politines, ekonomines ir saugumo regionines organizacijas ir sąjungas. Daugiapolio pasaulio vizija įgavo pagreitį, ją ypač aktyviai rėmė Rusija, kurdama naujus ir plėtodama esamus bendravimo su Indija, Kinija būdus.
Ukrainos vidaus politikos veiksniai neprisidėjo prie aktyvesnio šios šalies bendradarbiavimo su NATO. Gruzijos vidaus politiniai įvykiai metų pabaigoje taip pat laikinai sumažino Tbilisio euroatlantinių aspiracijų rėmėjų ryžtą siekti skubesnio Gruzijos įtraukimo į NATO narystės veiksmų plano programą.
2007 metais neslūgo spaudimas tradiciniams ginkluotės ir platinimo kontrolės režimams, nemažėjo ir masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmė. Nenyko takoskyra tarp valstybių, siekiančių užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, ir valstybių, teikiančių prioritetą neplatinimo kontrolei, bet kartu pabrėžiančių kiekvienos valstybės teisę į taikų branduolinės energijos naudojimą. Vis dėlto Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų keliama grėsmė regioniniam ir viso pasaulio stabilumui skatino tarptautinę bendruomenę suvokti, kad būtinas tinkamas atsakas platinimo grėsmei.
Rusijos paskelbtas, o vėliau įgyvendintas sprendimas „laikinai sustabdyti“ Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties galiojimą turėjo poveikį nacionaliniams Lietuvos saugumo interesams, nes Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties režimas – svarbus saugumo ir stabilumo pagrindas ne tik šios sutarties narėms, bet ir visoms kitoms Europos valstybėms.
Lietuva – vis aktyvesnė tarptautinės bendruomenės narė, taigi globaliniai klausimai ir problemos, kaip antai klimato kaita, – svarbus jos geostrateginės aplinkos veiksnys.
Vidaus saugumo ir gerovės rizikos veiksniai
Ekonominiai rizikos veiksniai. 2007 metais Lietuva išliko viena iš ES valstybių, kuriose sparčiausiai augo ekonomika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2007 metais padidėjo 8,8 procento. Pagrindinis ūkio plėtros veiksnys (kaip ir 2006 metais) buvo vidaus paklausa, skatinama intensyvaus skolinimosi ir sparčiai didėjančių nominalių pajamų. Prekių eksportas išaugo 11,2 procento, o importas – 14,5 procento. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per tris 2007 metų ketvirčius padidėjo 18,4 procento. Gausėjančios tiesioginės užsienio investicijos prisideda tiek prie ekonominio, tiek ir prie nacionalinio Lietuvos saugumo didėjimo ir leidžia jai aktyviai dalyvauti tarptautinėje rinkoje.
Dėl Lietuvos ekonomikos atvirumo ir mažumo spartus vidaus paklausos augimas pirmiausia lėmė importo ir einamosios sąskaitos deficito didėjimą. Preliminariais skaičiavimais, einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais gali sudaryti apie 13 procentų BVP.
2007 metų IV ketvirtį 8 procentų BVP didėjimas rodo, kad Lietuvai pavyko išvengti esamomis sąlygomis per spartaus, viršijančio 10 procentų, augimo. Paskelbti ekonominiai rodikliai leidžia numanyti prasidėjusį Lietuvos ūkio plėtros savaiminį susireguliavimą, kurio požymiai kitose Baltijos valstybėse pastebėti pusmečiu anksčiau. 2007 metų IV ketvirtį vidutiniškai 8 procentiniais punktais (palyginti su 2006 metų IV ketvirčiu) sumažėjęs vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad nepagrįstai optimistiški gyventojų lūkesčiai pradėjo nykti. Gyventojai realiau ir racionaliau vertina savo pajamų didėjimo perspektyvas. Tai lėmė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių mažėjimą.
Lietuvos makroekonominę aplinką gali pabloginti pasaulinė likvidumo krizė, staigus kredito prieaugio sumažėjimas, nevaldomi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, greitai didėjanti privataus sektoriaus trumpalaikė užsienio skola, kuri jau šiuo metu didelė. Ilgalaikį ūkio augimo lėtėjimą gali sukelti darbo jėgos emigracija, kai gyventojai ims ieškoti didesnio darbo užmokesčio, reikalingo grąžinti paskolai, paimtai klaidingai įvertinus Lietuvos ūkio trumpalaikes perspektyvas. Visos grėsmės susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi politiką, viena iš išorinių grėsmių – sąlyginė priklausomybė nuo padėties tarptautinėse finansų rinkose. Tarptautinių finansų rinkų sukrėtimai 2007 metais veikė ir Lietuvos skolinimosi išlaidas.
Vis ryškesni ekonominiai rizikos veiksniai, susiję su infliacijos didėjimu, žaliavų, kuro, energijos, transporto, darbo jėgos brangimu, neigiamai veikė ir žemės ūkį. 2007 metais žemės ūkio reikmėms įsigytų prekių kainų indeksai buvo beveik ketvirtadaliu didesni už žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksus. Maisto produktų kainas lėmė padidėjusios gamybos sąnaudos ir pasaulinių kainų didėjimas dėl klimato sąlygų ir įvairių stichinių nelaimių. Pasaulinės žemės ūkio produktų kainų kilimo tendencijos, paklausa ES ir trečiųjų valstybių rinkose sudaro sąlygas ir mūsų šalies įmonėms didinti kainas vidaus rinkoje. Per 2007 metus Lietuvoje maisto produktai pabrango 15,5 procento.
Socialiniai rizikos veiksniai. Kaip ir 2006 metais pagrindinis rizikos veiksnys buvo mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius. Padidėjus tiek gimstamumui, tiek mirtingumui, natūrali gyventojų kaita buvo tokia pat kaip ir 2006 metais. 2007 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno 3366,1 tūkst. gyventojų, tai yra 18,8 tūkst. mažiau negu 2006 metų pabaigoje. Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – mažas gimstamumas, didėjantis mirtingumas ir darbingo amžiaus asmenų emigracija. Šios priežastys lemia ir šalies gyventojų senėjimą. Ši tendencija pastebima ir kaimuose, ir miestuose. Vidutinis šalies gyventojų amžius 2000 metų pradžioje buvo 36,7 metų, o 2007 metų pradžioje – 38,6 metų. Vyrų vidutinis amžius beveik 5 metais trumpesnis negu moterų. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2006 metais buvo 71,1 metų (vyrų – 65,3 metų, moterų – 77,1 metų).
Kyla grėsmė, kad dėl migracijos sumažės Lietuvos intelektinis potencialas, lėtės technologinė pažanga, gali būti pažeista darbo rinkos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, o tai gali lėtinti Lietuvos ekonominę plėtrą.
Intelektiniam potencialui grėsmę kelia mokytojų stygius, ypač kaimo ar toliau nuo rajono centrų esančiose mokymo įstaigose. Trūksta ir kai kurių specialybių (užsienio kalbų, informatikos, gamtos mokslų) mokytojų. Nors kasmet aukštosiose mokyklose parengiama vis daugiau pedagogų, po studijų jie renkasi kitokį, patrauklesnį, geriau mokamą darbą arba emigruoja.
Darbo rinkos plėtrą stabdo per menkas darbo vietų efektyvumas, didėjantis darbo jėgos stygius, nepakankama kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos atitiktis paklausai. Mažas gyventojų ekonominis aktyvumas, vidinis darbo jėgos mobilumas, profesinio darbo ir šeimos gyvenimo derinimo problemos trukdo tinkamai naudoti turimus darbo išteklius. Vis dar nepopuliarus mokymasis visą gyvenimą.
Opi skurdo ir socialinės atskirties mažinimo problema. Gyventojų pajamų didėjimas (darbo pajamos, socialinės apsaugos išmokos) skatino gyvenimo lygio kilimą, tačiau Lietuvos gyventojų pajamos vis dar gerokai mažesnės negu ES valstybėse senbuvėse. Dažniausiai atsidurti skurde rizikuoja asmenys, gyvenantys nepilnose šeimose ir išlaikantys vaikus, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, bedarbiai.
Blogėja visuomenės sveikatos būklė, plinta alkoholizmas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 2000–2006 metais Lietuvoje padidėjo beveik 2 kartus. 2006 metais iš 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 36,5 tūkst. vaikų, 63 procentai šeimų į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtrauktos dėl girtavimo, dauguma jų gyvena kaime. Sergamumas narkomanija 1999–2006 metais padidėjo 2 kartus, ypač padaugėjo sergančiųjų depresija ir kitais nuotaikos bei sunkiais psichikos sutrikimais. 2006 metais užregistruota beveik 69 tūkst. asmenų, kurie gydosi nuo priklausomybės ligų.
Vienas iš veiksnių, atspindinčių visuomenės psichikos sveikatą, – nusižudžiusiųjų ir mėginusiųjų nusižudyti skaičius. Savižudybių skaičius (2006 metais – 30,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų) jau daugiau kaip 10 metų didžiausias Europoje. Ypač dažnai Lietuvoje žudosi vidutinio amžiaus kaimo vietovėse gyvenantys vyrai.
Kintantys socialiniai veiksniai, gyventojų mobilumas ir migracija, didelis pelnas, gaunamas iš nelegalaus narkotikų verslo, didėjanti jų vartojimo pasiūla lemia narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų plitimą, su tuo susijusį nusikalstamumą, keičia gyventojų požiūrį į narkotikų vartojimą (daro jį liberalesnį), kelia naujas socialines ir visuomenės sveikatos problemas.
Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Vertinant asmens ir visuomenės saugumo būklę Lietuvoje, pažymėtina, kad treti metai iš eilės mažėja užregistruotų nusikalstamų veikų. 2007 metais nusikalstamų veikų Lietuvoje užregistruota 10 procentų mažiau negu 2006 metais ir 17,9 procento mažiau negu 2005 metais. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, 7 procentais sumažėjo užregistruotų nusikaltimų žmogaus gyvybei, 5 procentais – nusikaltimų sveikatai, 12,5 procento – plėšimų, 17 procentų – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, 21 procentu – automobilių vagysčių.
Tačiau gausėja kitokių nusikalstamų veikų – pernai, palyginti su 2006 metais, daugiau užregistruota turto pasisavinimo ir sunaikinimo ar sugadinimo atvejų. Daugiau užregistruota nusikalstamų veikų, kurios paprastai atskleidžiamos teisėsaugos institucijų iniciatyva, tokių kaip kontrabanda, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurstymas prieš kokios nors tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Pastaraisiais metais daugėja nusikaltimų, padaromų naudojantis informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijos priemonėms. Šie nusikaltimai vis sudėtingesni, nes į pagalbą pasitelkiami informacinių technologijų specialistai.
Opi problema – finansiniai nusikaltimai, daromi naudojantis fiktyviomis Lietuvoje ar kitose valstybėse įsteigtomis įmonėmis. Dažnėja tarptautinio sukčiavimo pasinaudojant Lietuvos bankuose atidarytomis sąskaitomis atvejų, naudojamasi užsienio valstybių piliečiais legalizuojant Lietuvos įmonių nuslėptą pelną.
Nors toliau mažėja prekybos žmonėmis mastas, po to, kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, atsirado naujų veiksnių, galinčių ją skatinti. Laisvas ir nekontroliuojamas Lietuvos piliečių, tarp jų ir nepilnamečių, vykimas į kitas Šengeno valstybes, nelegalios imigracijos iš kaimyninių ir Azijos valstybių didėjimo grėsmė gali sukelti Lietuvai naujų problemų – ji gali tapti prekybos žmonėmis tikslo valstybe.
Lietuvoje vis dar yra neteisėtos heroino apyvartos augimo tendencija, nors populiariausios tarp vartotojų – kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojamosios medžiagos. Vis dažniau kanapes dideliais kiekiais pradedama auginti dirbtinėmis sąlygomis. Amfetamino tipo stimuliuojamosios medžiagos dažniau vartojamos dėl to, kad šių medžiagų gamyba organizuojama Lietuvoje.
Pastaraisiais metais ypač opi tabako gaminių kontrabandos iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities problema, peraugusi į rimtą socialinę šalies regiono, esančio prie valstybės sienos su Rusijos Federacija, problemą.
Palyginti su 2006-aisiais, 2007 metais 72, arba 9 procentais, mažiau užregistruota korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, papirkimas ir piktnaudžiavimas padėtimi).
2006 metais vidutiniškai atskleista 54,5 procento nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, papirkimas ir piktnaudžiavimas padėtimi), o 2007 metais – 64,5 procento.
Palyginti su 2006-aisiais, 2007 metais padaugėjo (31, arba 7,5 procento) užregistruotų asmenų, kurie įtariami (kaltinami) padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
2007 metais Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas nepakito, kaip ir ankstesniais metais jis siekė 4,8 balo. 2007 metais Lietuva tarp 12 naujųjų ES valstybių narių pagal šį indeksą užima 8–9 vietas, kurias dalijasi su Latvija (2006 metais Lietuva 6–7 vietas dalijosi su Čekijos Respublika). Šešiose iš 12 naujųjų ES valstybių (50 procentų) šis indeksas viršijo 5 balus. Lietuva pateko tarp tų 50 procentų valstybių, kurių korupcijos suvokimo indeksas neviršijo 5 balų.
2007 metais eismo saugumo šalies keliuose būklė iš esmės nepagerėjo. Palyginti su 2006 metais, pernai užregistruotų eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius beveik nepakito, o žuvusiųjų sumažėjo tik 2,6 procento.
Vis dar sudėtinga ir priešgaisrinės saugos būklė. Nors 2007 metais, palyginti su 2006 metais, per gaisrus žuvo ir sužalota gyventojų mažiau, tačiau jų kur kas daugiau nei kitose Europos valstybėse, ypač Skandinavijoje.
Ekologiniai rizikos veiksniai. Lietuvos Respublikos teritorijos geografinė padėtis ir struktūra palanki darniai visuomenės raidai, gamtos sąlygos nekelia pavojaus tautos ir valstybės egzistavimui. 2007 metais Lietuvos Respublikos ekologinį saugumą užtikrinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai iš esmės nepakito. Pagrindinės išorinės grėsmės tebėra trumpalaikės gaivalinės nelaimės – liūtys, smarkūs vėjai, audros, ilgalaikiai šalčiai, gausėjantys gaisrai atvirose teritorijose.
Tačiau esama aplinkos kokybės būklė vis dar nėra labai gera. Dalis nuotekų valymo įrenginių fiziškai ir morališkai pasenę, vandens tiekimo tinklus reikia renovuoti, jie neužtikrina centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės, grėsmę kelia buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios dažnai šalinamos kartu su nepavojingomis atliekomis. Didžiuma Lietuvos lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų, pasenusios ir neefektyvios eismo reguliavimo sistemos, aplinkkelių stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą, ypač centrinėse miestų dalyse.
Lietuvoje daug ekstremalių situacijų šaltinių, galinčių sukelti žmonių žūtį ar pakenkti jų sveikatai ir aplinkai – Ignalinos atominė elektrinė, daugiau kaip 250 chemiškai pavojingų objektų, daugiau nei 930 potencialiai pavojingų objektų ir per 400 hidrotechninių statinių. Paminėtinas ir pavojingų cheminių medžiagų pervežimas, susisiekimo sistema, naftos perdirbimo pramonė ir naftotiekio tinklai (negalima atmesti teroro ir diversijos aktų galimybių).
Lietuvos miškai kasmet pažeidžiami įvairių veiksnių. Gaisrų daromai žalai sumažinti šalyje sukurta ir nuolat palaikoma valstybinė miško priešgaisrinių priemonių sistema, tačiau išvengti gaisrų darosi vis sudėtingiau dėl neprognozuojamos ir neatsakingos žmonių veiklos, keliančios pavojų gamtinei aplinkai.
2007 metais šalyje sumažėjo ekstremalių situacijų, kai užteršiama aplinka. Praėjusiais metais buvo 5 tokie įvykiai (2006 metais – 9), iš jų 3 – tarša naftos produktais ir 2 – tarša organinėmis medžiagomis. Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo avarijų ir kitų įvykių, kai žala aplinkai buvo nežymi arba tik galėjo būti padaryta. 2007 metais užfiksuota 110 tokių įvykių (2006 metais – 98), didžiuma (64 atvejai) – incidentai su naftos produktais ir cheminėmis medžiagomis.
2007 metais užfiksuotas ir vienas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna daugiau kaip trečdalyje šalies teritorijos, taip pat 11 lokalių stichinių meteorologinių reiškinių (smarkus vėjas, smarkus lietus, sudėtinis apšalas). Be to, užfiksuoti 2 katastrofiniai hidrometeorologiniai ir 2 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimas. 2007 metais realiausios išorės grėsmės ir toliau buvo ŽIV/AIDS plitimas ir paukščių gripas.
2007 metais Lietuvoje užregistruoti 1306 ŽIV infekcijos atvejai. ŽIV ir toliau plinta tarp vartojančių narkotikus asmenų ir per rizikos grupių asmenų lytinius partnerius. Sergančiųjų AIDS daugėja. Kita grėsmė – didėjanti migracija. Prognozuojama, kad gausės ŽIV užsikrėtusių imigrantų iš kaimyninių valstybių, kuriose ŽIV plinta sparčiau nei Lietuvoje (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos). Iš viso per 2007 metus Lietuvoje užregistruoti 62 ŽIV užsikrėtę užsieniečiai (šeštadalis – pabėgėliai, daugiau nei trečdalis – sulaikyti ir laikomi tardymo izoliatoriuose).
Europoje plintant pavojingoms gyvūnų užkrečiamosioms ligoms (paukščių gripui, mėlynojo liežuvio ligai, vezikulinei kiaulių ligai, klasikiniam kiaulių marui ir kitoms), Lietuva pasirengusi imtis gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės, valdyti galimą užkrečiamųjų ligų protrūkį šalies viduje, taip pat taikyti apsaugos priemones, pradėjus sirgti užkrečiamosiomis ligomis gyvūnams kaimyninėse valstybėse. Taikytos paukščių gripo profilaktikos priemonės buvo efektyvios – Lietuva 2007 metais išvengė ne tik paukščių gripo protrūkio, bet ir kitų pavojingų infekcinių ligų.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI
Saugumo aplinkos formavimas
Narystė NATO. 2007 metais Lietuva aktyviai dalyvavo NATO darbotvarkės formavimo ir politikos įgyvendinimo veikloje – Šiaurės Atlanto Tarybos ir komitetų, NATO ir Rusijos tarybos, NATO ir Ukrainos komisijos, Euroatlantinės partnerystės tarybos (toliau vadinama – EAPT) veikloje.
Ypač daug dėmesio Lietuva skyrė NATO kaitai ir pajėgumų plėtrai. Pirmenybė teikta NATO reagavimo pajėgoms, strateginio pervežimo pajėgumams, strateginiam ir operatyviniam rezervui, pajėgumams, kurių labiausiai reikia per NATO vykdomas operacijas.
2007 metų balandį–gegužę rengtos kibernetinės atakos prieš Estijos vyriausybines tarnybines stotis išryškino Aljanso kibernetinės gynybos svarbą. Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant NATO kibernetinės gynybos politiką ir priėmė sprendimą dalyvauti Estijoje steigiant NATO valstybių kibernetinės gynybos centrą.
Vienas pagrindinių Lietuvos bendradarbiavimo su NATO klausimų – NATO oro erdvės patruliavimo misijos Baltijos regione tęstinumo užtikrinimas. 2007 metais šią misiją Lietuvos karinių oro pajėgų bazėje Zokniuose vykdė Belgijos, Prancūzijos, Rumunijos, Portugalijos ir Norvegijos karinių oro pajėgų elementai. Šiaurės Atlanto Taryba pritarė pasiūlymui tęsti laikiną oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse iki 2011 metų ir drauge ieškoti sprendimo dėl nuolatinio budėjimo. Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pradėjo planuoti valstybių rotaciją iki 2011 metų. Trys Baltijos valstybės toliau siekia, kad NATO oro erdvės patruliavimo misija vyktų bent iki 2018 metų. Pradėtos ir trišalės diskusijos apie misijos ateitį po 2018 metų. Norėdamos padidinti oro policijos misijos patrauklumą, Baltijos valstybės sutarė didinti priimančiosios valstybės paramą oro policijos misijoje dalyvaujančioms valstybėms ir siekti, kad NATO oro policijos misija būtų tęsiama bent iki 2018 metų.
2007 metais Lietuva aktyviai prisidėjo prie Aljanso vykdomų operacijų. Lietuvos kariai toliau dalyvavo NATO operacijose Afganistane, Irake ir Kosove. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Lietuvos kariams suteiktas mandatas dalyvauti operacijose minėtuose regionuose iki 2010 metų pabaigos. Lietuvos karinis indėlis į NATO misiją Afganistane, kur Lietuva nuo 2005-ųjų vadovauja vienai iš provincijų atkūrimo grupių, sustiprintas – dislokuotas Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas Pietų Afganistane, kur aktyviai kovojama su talibų sukilėliais. Kaip ir ankstesniais metais Afganistanas – pagrindinis Lietuvos teikiamos tarptautinės vystymo paramos gavėjas. 2007 metais Lietuva, pritardama NATO ir tarptautinės bendruomenės nuostatai dėl vis didėjančios civilinės operacijos Afganistane svarbos, nuosekliai didino specialiosios misijos Afganistane personalą, Lietuvos vykdomų civilinių projektų ir finansavimą.
Lietuva rėmė Aljanso atvirų durų politiką – pagal Vilniaus proceso įsipareigojimus siekta sutarimo Aljanso viduje dėl Albanijos, Kroatijos ir buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pakvietimo pradėti derybas dėl narystės Aljanse.
Lietuva itin aktyviai rėmė Ukrainos ir Gruzijos pastangas siekti NATO narystės veiksmų plano.
Lietuva siekė įtvirtinti energetinį saugumą kaip NATO darbotvarkės temą, apibrėžti ir įgyvendinti Aljanso vaidmenį užtikrinant sąjungininkų energetinį saugumą. 2007 metų pavasarį inicijuotas dokumento su konkrečiais pasiūlymais dėl galimo NATO vaidmens energetinio saugumo srityje projektas, prie iniciatyvos prisijungė Lenkija ir Čekija.
2007 metais Lietuva prisidėjo prie NATO partnerystės stiprinimo, įskaitant NATO ir Rusijos santykius, Euroatlantinės partnerystės tarybą ir globaliąsias partnerystes. Lietuvos ambasada Baltarusijoje toliau atliko kontaktinės NATO atstovybės šioje šalyje funkcijas. Lietuvos ambasados kartu su kitomis Lietuvos ir NATO institucijomis vykdomais projektais siekta prisidėti prie Baltarusijos visuomenės informavimo apie NATO politikos tikslus ir principus, teigiamo Aljanso įvaizdžio formavimo kaimyninėje valstybėje. Tuo prisidedama ir prie demokratinių vertybių, kuriomis grindžiamas ir kurias gina Aljansas, sklaidos Baltarusijoje.
Lietuva aktyviai dalyvavo vidinėje NATO diskusijoje, prisidėdama prie Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties režimo išsaugojimo, ir prisidėjo prie bendrų Aljanso pastangų palaikyti konstruktyvų dialogą su Rusija šios sutarties klausimais. Nepaisant didelio Rusijos spaudimo, Lietuvai kartu su kitomis sąjungininkėmis pavyko išlaikyti nepakitusią bendrą Aljanso poziciją, kad būtina vykdyti 1999 metų ESBO viršūnių susitikime Stambule patvirtintus Rusijos įsipareigojimus atitraukti pajėgas iš Moldovos ir Gruzijos, nes tik tada NATO valstybėse būtų pradėtos adaptuotosios Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ratifikavimo procedūros.
Narystė Europos Sąjungoje. 2007 metais Lietuva prisidėjo prie iniciatyvų, stiprinančių ES karinius ir civilinius pajėgumus, ir toliau aktyviai dalyvavo plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP), siekdama išlaikyti jos nacionalinius interesus atitinkančią ES integracijos gynybos srityje kryptį.
2007 metais Lietuva aktyviai rengėsi 2010 metų I pusmetį budėti bendroje su Latvija, Lenkija, Slovakija ir Vokietija ES kovinėje grupėje. Lietuvos indėlis į šią kovinę grupę gali siekti iki 200 karių. 2007 metais baigtos ir patvirtintos greitojo reagavimo ore ir jūroje koncepcijos, 2008 metais numatoma jas įtraukti į bendrą ES greitojo reagavimo koncepciją.
Lietuva siekė, kad ryžtingiau būtų naudojamos ES krizių valdymo priemonės šalinti ES rytų kaimynystėje kylantiems konfliktams, kurie gali daryti poveikį Lietuvos saugumui. Lietuvos specialistai dalyvavo ES pasienio paramos misijoje Moldovos–Ukrainos pasienyje, taip pat pasienio paramos komandoje Gruzijoje. Lietuva rėmė ES siekį prisidėti prie krizių valdymo ir tolimesniuose regionuose, siuntė Lietuvos specialistus į ES civilinės misijas Afganistane, Irake (mokė Irako teisėsaugos pareigūnus), kariškius į ES karinę operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje, operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje operacinį štabą Prancūzijoje. Lietuva aktyviai dalyvavo planuojant ES civilinę misiją Kosove.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas siųsti Lietuvos civilius pareigūnus į civilines tarptautines operacijas ir misijas, 2007 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas, numatantis bendrą delegavimo sistemą, patrauklias socialines garantijas deleguojamiems asmenims, sudarantis sąlygas deleguoti valstybės tarnyboje nedirbančius asmenis.
Lietuvos nacionalinį saugumą labai sustiprintų bendros ES energetikos politikos – išorinės ir vidinės (energetikos vidaus rinkos) – stiprinimas ir įgyvendinimas.
2007 m. spalio 10–11 d. Lietuvoje vykusios aukščiausiojo lygio Vilniaus energetikos saugumo konferencijos diskusijų pagrindu Respublikos Prezidentas V. Adamkus išsiuntė laišką ES valstybių vadovams su konkrečiais pasiūlymais dėl ES išorinės energetikos politikos, vieno svarbiausių bendros ES energetikos politikos elementų, tolesnio stiprinimo.
2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos (Reformų) sutartis, kurioje ir Lietuvos pastangomis įtvirtinti konkretūs straipsniai dėl ES narių solidarumo energetikos krizių atvejais.
2007 m. sausio 10 d. Europos Komisija pristatė dokumentų paketą „Energetikos politika Europai“, kuriame numatė per trejus metus užbaigti kurti Europos dujų ir elektros tinklą ir konkurencingą Europos energetikos rinką. Šiems tikslams pritarta 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje. Susitikimo išvadose yra Lietuvos energetiniam saugumui svarbios nuostatos, kaip antai: naujų projektų poreikis, siekiant adekvačiai spręsti ES bendros energetikos rinkos integracijos ir izoliuotų rinkų problemą, o Lietuvos–Lenkijos–Vokietijos elektros tinklo jungtis pripažinta vienu iš keturių prioritetinių ES infrastruktūros projektų.
2007 metų spalį Europos Komisija ES valstybėms narėms pateikė trečiąjį dokumentų paketą dėl tolesnio ES elektros ir dujų rinkos liberalizavimo, kuris iš esmės atitinka pagrindinius Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus tikslus.
Šios ES svarstomos energetikos rinkos liberalizavimo ir išorinės ES energetikos politikos iniciatyvos ypač svarbios Lietuvai nacionalinio saugumo požiūriu. Jas įgyvendinus būtų panaikinta Lietuvos energetikos rinkos izoliacija, padidėtų konkurencija ir energijos tiekimo patikimumas.
Veikla kitose tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse konsultacinėse institucijose. 2007 metais Lietuva dalyvavo Jungtinių Tautų misijose. Jungtinių Tautų pagalbos misijoje Afganistane (angl. UNAMA) dalyvavo vienas Lietuvos karinis patarėjas. Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje, kontroliuojančioje ugnies tarp Gruzijos ir Abchazijos nutraukimo susitarimo vykdymą Gruzijoje (angl. UNOMIG), dalyvavo du Lietuvos kariniai stebėtojai. Šeši Lietuvos policijos pareigūnai tęsė veiklą Jungtinių Tautų taikos įvedimo misijoje (angl. UNMIK) Kosovo provincijoje, Serbijoje.
Jungtinėse Tautose Lietuva aktyviai rėmė „užšaldytų konfliktų“ klausimo išlaikymą Jungtinių Tautų darbotvarkėje, dėjo pastangas, kad būtų išlaikytas nuolatinis Saugumo Tarybos dėmesys Gruzijai. Lietuva aktyviai dalyvavo tiek diskusijose Saugumo Tarybos reformos klausimais, tiek rengiant darbo grupės dokumentą – gynė Rytų Europos regioninės grupės teisę į vieną papildomą nenuolatinę vietą būsimoje reformuotoje Saugumo Taryboje. 2007 metais pradėta rengtis Lietuvai kandidatuoti į Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014–2015 metais.
Europos Taryboje Lietuva skatino žmogaus teisių, įstatymo viršenybės ir demokratijos įtvirtinimą per valstybių stojimo įsipareigojimų priežiūrą (Rusijos Federacijos, Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo); ES ir Europos Tarybos bendrų programų kaimyninėse regiono valstybėse įgyvendinimą; Baltarusijos klausimo išlaikymą Europos Tarybos darbotvarkėje; regioninį bendradarbiavimą. Europos Taryboje pastebėjusi Rusijos Federacijos pastangas revizuoti Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo teisinius pagrindus, Lietuva pateikė aiškią poziciją dėl Rusijos Federacijos Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo interpretavimo ir išdėstė teisinius Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo pagrindus ir padarinius.
2007 m. lapkričio 29–30 d. Madride vykusiame 15-ajame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikime priimtas sprendimas dėl būsimojo pirmininkavimo šiai didžiausiai regioninei saugumo organizacijai. Lietuva ESBO pirmininkaus 2011 metais. Intensyviai konsultuotasi su ESBO valstybėmis, siekiant susitarimo dėl paketinio sprendimo, t. y. kad būtų iškart tvirtinamos valstybės, kurios pirmininkaus 3 metus (2009–2011 metais). Šios valstybės – tai Lietuva, Graikija ir Kazachstanas.
Lietuva nuosekliai siekė didinti indėlį į tarptautinės bendruomenės pastangas kovoti su masinio naikinimo ginklų, jų gamybos technologijų ir sudedamųjų dalių platinimu.
2007 m. balandžio 18–19 d. Vilniuje vyko NATO ir partnerių aukšto lygio seminaras „Masinio naikinimo ginklų ir žinių apie juos platinimo ribojimas: kokių papildomų priemonių imtis“.
2007 m. rugsėjo 17–21 d. vykusioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinėje konferencijoje Lietuva dvejų metų kadencijai (2008–2009 metais) išrinkta Valdytojų tarybos nare. Tai suteikė galimybę Lietuvai tiesiogiai dalyvauti TATENA Valdytojų tarybai priimant sprendimus nuolat svarstomais pastaraisiais metais tarptautiniais branduolinio ginklo neplatinimo klausimais, tokiais kaip susirūpinimą keliančios Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės programos.
Lietuva aktyviai veikė tarptautiniuose forumuose, siekdama ilgalaikio strateginio tikslo – įtvirtinti humanitarinės teisės principus tarptautinio bendravimo praktikoje, tarp jų kariavimo priemonių ir metodų ribojimo srityje.
Lietuva toliau aktyviai dalyvavo tarptautiniame judėjime prieš labai dideles kančias sukeliančių ginklų naudojimą. 2007 m. lapkričio 18–22 d. vykusiame Otavos konvencijos narių VIII metiniame susitikime Lietuva patvirtinta Minų atsargų naikinimo nuolatinio komiteto viena iš pirmininkių.
2007 metais Lietuva toliau aktyviai dalyvavo kasetinių sprogmenų, keliančių nepamatuotai didelę grėsmę civiliams, uždraudimo arba ribojimo veikloje.
2007 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino Lietuvą dvimečio susitikimo, kuris vyks 2008 m. liepos 14–18 d. ir bus skirtas Jungtinių Tautų šaulių ginklų (angl. SALW) veiksmų programai įgyvendinti, pirmininke.
Dvišalis bendradarbiavimas. Lietuva toliau plėtojo strateginę partnerystę su Lenkija, užmezgė glaudžius ryšius su naująja jos vyriausybe. 2007 metais aktyviai siekta įgyvendinti bendrus su Lenkija strateginius energetikos ir transporto projektus – elektros tilto, naujos atominės elektrinės statybos, kelio „Via Baltica“, geležinkelio „Rail Baltica“. Naujos Lenkijos vyriausybės formavimas šiek tiek pristabdė šiuos procesus.
2007 metais – tradiciškai intensyviai plėtoti ryšiai (ir trišaliai) su Latvija ir Estija, įvyko Baltijos valstybių prezidentų, ministrų pirmininkų, užsienio reikalų ministrų susitikimai.
Čekijai rengiantis pirmininkauti ES, 2007 metais suaktyvėjo Lietuvos ir Čekijos politinis dialogas užsienio reikalų ministerijų lygiu.
Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija toliau sprendė klausimus, susijusius su naujos bendros atominės elektrinės statybos projektu. Pasiekti pamatiniai politiniai susitarimai dėl keturšalio projekto įgyvendinimo. Bendros įmonės steigimo sutartis kol kas nepasirašyta.
2007 metais aktyviai plėtoti dvišaliai ir daugiašaliai ryšiai su Suomija, o ypač su Švedija, kurios vyriausybė palaiko Lietuvą dvišalio, regioninio bendradarbiavimo ir Lietuvai svarbiausiais ES klausimais. Sėkmingas Lietuvos ir Švedijos elektros tilto „Swindlit“ galimybių studijos rengimas papildė politinius ryšius. Švedijos politikai ir valstybės institucijos laikosi principingos pozicijos dėl Rusijos ir Vokietijos konsorciumo projektuojamo dujotiekio „Nordstream“: reikalauja ištirti alternatyvius maršrutus ir visapusiškai įvertinti projekto poveikį aplinkai.
2007 metais toliau intensyviai plėtotas įvairių lygių Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas (NB8).
2007 metais Lietuva toliau stiprino ir palaikė strateginę partnerystę su JAV dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose (vizų atsisakymo programa, NATO, Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis, tarptautinės operacijos), taip pat vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai klausimais (parama Afganistano projektams, demokratinėms Baltarusijos jėgoms). Glaudžiai dirbta kartu su JAV prioritetiniais užsienio politikos klausimais, t. y. kaimyninio Rytų regiono, stiprinant valstybių, puoselėjančių euroatlantinius siekius, pasirengimo dar glaudesniems santykiams su NATO. 2007 metais surengti aukšto lygio Lietuvos Respublikos pareigūnų vizitai į JAV, o Lietuvoje lankėsi aukšto rango JAV administracijos, Kongreso pareigūnai, įtakingų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Dvišalio bendradarbiavimo klausimais daugiausia dėmesio skirta Rytų Europos valstybėms, su kuriomis Lietuva dar neturi galimybės palaikyti santykių NATO ir ES.
Lietuva intensyviai rėmė Ukrainą ir Moldovą, siekė atverti joms euroatlantinės integracijos perspektyvas. Toliau teikta institucinė parama – rengti Ukrainos ir Moldovos tarnautojams seminarai jų valstybėse, stažuotės Lietuvoje. Buvo stiprinami Ukrainos ir Moldovos institucijų administraciniai gebėjimai, perduodama Lietuvos reformų ir integracijos į ES ir NATO patirtis, kaip formuoti palankią visuomenės nuomonę. 2007 metais Lietuva atidarė Europos integracijos studijų centrus Kišiniove (Moldovoje), Lvove ir Donecke (Ukrainoje).
2007 metais ES nusprendė Moldovai suteikti tokias autonomines prekybos preferencijas, kurias turi Balkanų valstybės. Ukraina ir Moldova su ES pasirašė vizų išdavimo palengvinimo ir readmisijos susitarimus, kurie įsigaliojo 2008 m. sausio 1 dieną. Kišiniove 2007 metais atidarytas Bendrasis ES vizų prašymų priėmimo centras. Tai pažangus ir toliaregiškas žingsnis, rodantis išskirtinę ES valstybių paramą Moldovai, palengvinantis vizų išdavimą jos piliečiams. ES komisija pradėjo derybas dėl naujojo sustiprinto ES ir Ukrainos susitarimo, kuris pakeistų ES ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. ES Taryba taip pat patvirtino išvadas, kuriose pripažino Ukrainos europinius siekius ir europinį pasirinkimą. Visais šiais klausimais Lietuva aktyviai palaikė Ukrainą ir Moldovą ir buvo viena iš svarbiausių jų rėmėjų.
2006 metų pabaigoje įvykęs Rusijos ir Baltarusijos energetinis konfliktas, taip pat po to padaryti Baltarusijos prezidento Lukašenkos pareiškimai dėl Baltarusijos pasirengimo gerinti santykius su ES atvėrė Lietuvai galimybę aktyviau veikti siekiant normalesnių ES ir Baltarusijos santykių, kurie svarbūs kaimyninės valstybės suverenumui išlaikyti ir įtvirtinti. ES bendrosios preferencijų sistemos panaikinimas atėmė iš ES priemonę, leidusią bent iš dalies paveikti darbo reguliavimo sektoriaus pokyčius, o vizų į kaimynines valstybes pabrangimas išsiplėtus Šengeno zonai dar ilgai neigiamai veiks Baltarusijos visuomenės vertybių pasirinkimą. Lietuva, suvokusi, kad tai prisideda prie Baltarusijos izoliavimo, intensyviai ieškojo būdų, kaip sumažinti neigiamą poveikį šios šalies visuomenei. Vyko konsultacijos Baltarusijos klausimu su ES valstybių ir transatlantinės bendrijos partnerių atstovais.
2007 metų lapkričio pradžioje kilus vidaus politinei krizei Gruzijoje vėl prireikė Lietuvos tarpininkavimo. Tiesioginė pagalba Gruzijai teikta iki pat išankstinių prezidento rinkimų 2008 metų sausį.
Lietuva ES darbotvarkėje kėlė ES valstybių solidarumo santykiuose su Rusija svarbą, taip pat kitus Lietuvai aktualius konkrečius klausimus, tokius kaip naftos tiekimo „Družba“ naftotiekiu nutraukimas, verslo sąlygų blogėjimas Kaliningrado srityje. Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių klausimais siekta tolesnio pragmatiško bendradarbiavimo ir gerų kaimyniškų ryšių. Tai prisidės prie tolesnio abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo, didins tarpusavio supratimą ir gerins dialogą, taip pat ragins ES valstybes išlaikyti solidarumą santykiuose su Rusija.
Balandį vykę užsienio reikalų ministro vizitai į Vidurinės Azijos valstybes buvo aktyvios Lietuvos politikos šiame regione pradžia.
2007 metais Lietuva vykdomiems Afganistane projektams skyrė 3,6 mln. litų: įgyvendinti 23 švietimo, gero valdymo ir įstatymo viršenybės, tvarios plėtros, kultūrinių ryšių stiprinimo ir visuomenės informavimo projektai. Kelis kartus padidinusi finansavimą Afganistano Goro provincijai atkurti ir efektyviai įgyvendindama projektus, Lietuva pasaulio politikoje įsitvirtino kaip patikima partnerė ir aktyvia veikla pritraukė kitas valstybes, nevyriausybines ir tarptautines organizacijas bendrai finansuoti ir įgyvendinti Goro provincijoje projektus.
Vykdydama įsipareigojimus Afganistane, Lietuva sukaupė didelį politinį kapitalą ir dėl to gali aktyviau įsitraukti į tarptautinės bendruomenės politikos Afganistane formavimą.
Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva 2007 metų antrojoje pusėje išsiuntė specialiųjų pajėgų eskadroną į Afganistano pietuose vykdomą antiteroristinę operaciją (ISAF).
Vykdydama kovos su terorizmu programą, Lietuva bendradarbiavo su ES ir NATO valstybėmis, taip pat kitais partneriais – keitėsi antiteroristine žvalgybos informacija ir vykdė bendras operacijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 29 d. patvirtino Lietuvos Respublikos programą prieš terorizmą 2008–2016 metams ir jos priemonių 2008–2010 metų planą. 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.
Gynybinių pajėgumų stiprinimas. 2007 metais Lietuva, stiprindama karinius pajėgumus nacionalinėms reikmėms užtikrinti ir tarptautiniams įsipareigojimas vykdyti, toliau įgyvendino pradėtą gynybos reformą. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 patvirtintoje Krašto apsaugos sistemos plėtros programoje, nustačiusioje krašto apsaugos sistemos pajėgumų ilgalaikės (2006–2014 metų) plėtros kryptis, pagrindinių Lietuvos nacionalinių poreikių užtikrinimo ir valstybei skirtų NATO pajėgų tikslų įgyvendinimo prioritetus. Be to, 2007 metais vykdant gynybos reformą patvirtintos Lietuvos Respublikos kariuomenės pertvarkos plano gairės, kurios numato šios pertvarkos sritis, etapus ir siektinus rezultatus. Kariuomenės pertvarka – visapusiškas procesas, apimantis kariuomenės darbo kultūros keitimą, sąlygų diegti naujoves sudarymą, gynybos planavimo, išteklių valdymo ir biudžeto sudarymo proceso tobulinimą, kurie būtini jungtiniams pajėgumams, atitinkantiems Lietuvos kariuomenei keliamus reikalavimus, sukurti. Valdymo procesų sutvarkymas – biurokratinių procedūrų mažinimas, produktyvumo ir efektyvumo didinimas, naujos ginkluotės, karinės technikos ir įrangos įsigijimas, personalo rengimas ir motyvavimas – kariuomenės pertvarkos prioritetai, kurie padės įgyvendinti visus Lietuvos gynybos reformos tikslus.
Visa tai padės plėtoti karinius pajėgumus taip, kad atsakydamos į valstybei ir Aljansui daromus iššūkius nuo 2014 metų pabaigos apie 10 procentų sausumos pajėgų galės prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o apie 50 procentų jų bus tinkamai organizuotos, išmokytos, apginkluotos ir pasirengusios persidislokuoti už Lietuvos ribų.
Daugiausia dėmesio skirta trūkstamų sausumos pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ perdislokuojamo pėstininkų bataliono ir jo paramos vienetų parengimui. 2007 metais pirmoji perdislokuojama pėstininkų bataliono grupė rengta pagal patvirtintus planus, aprūpinta reikiama technika ir ginkluote, sukomplektuotas jos personalas.
2007 metais buvo įgyvendinamas motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas ir taip stiprinama Lietuvos pajėgų sąveika, mokoma veikti išvien su NATO pajėgomis, įgyti naujos darbo divizijoje ir korpuse patirties.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai – sudedamoji sausumos pajėgų dalis – toliau rengti pagal visai kariuomenei keliamus reikalavimus. 2007 metais šios pajėgos buvo toliau pertvarkomos į aktyvųjį rezervą, toliau formuojamos specializuotos, pvz., karių ir civilių bendradarbiavimo, karo policijos kuopos, taip pat rengiami rezervo kariai reguliariesiems kariniams vienetams papildyti.
Lietuvos karinės oro pajėgos toliau optimizavo oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kad ji atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus, integravo ją į NATO vientisą oro gynybos sistemą. 2007 metais pradėjo veikti trijų Baltijos valstybių įsteigtas Valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje, akredituota vadovavimo ir valdymo sistema.
Karinių oro pajėgų aviacijos bazė toliau buvo pertvarkoma į daugiafunkcį oro uostą, gebantį užtikrinti NATO oro policijos funkcijos atlikimą, t. y. įsigyta aviacijos bazės plėtrai numatyta būtiniausia technika ir įranga, pagerinta bazės infrastruktūra, rengiamas personalas (valdymo ir pranešimo centro, naikintuvų valdymo specialistai).
Karinių oro pajėgų antžeminės trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos toliau užtikrino oro erdvės apsaugą draudžiamojoje skrydžių zonoje virš Ignalinos atominės elektrinės.
Karinės jūrų pajėgos toliau nuolat stebėjo ir kontroliavo Lietuvos teritorinę jūrą, jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir kenksmingumo šalinimo laivas budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje (NRF-9) ir tapo visateisiu NATO nuolatinės parengties mininių laivų junginio nariu, kitas minų paieškos ir kenksmingumo šalinimo laivas veikė Baltijos valstybių eskadroje.
Lietuva toliau plėtojo specialiųjų operacijų junginį, siekdama, kad jis taptų aukščiausiosios parengties kariniu vienetu, galinčiu vykdyti tarptautinės kovos su terorizmu ir kitas specialias operacijas tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 2007 metais specialiųjų operacijų junginio kariai budėjo NRF-9 sudėtyje.
Keičiant susidėvėjusią techniką ir ginkluotę į naują ir modernią, atitinkančią NATO reikalavimus, 2007 metais pradėta įsigyti šaulių ginkluotė (automatiniai šautuvai ir pistoletai), pasirašyta sutartis su Danijos kariuomene dėl dviejų „Flyvefisken“ klasės patrulinių laivų įsigijimo (pirmasis laivas bus perduotas naudoti 2008 metais), derėtasi dėl minų paieškos ir kenksmingumo šalinimo laivų įsigijimo. Svarbu pažymėti, kad siekiant užtikrinti efektyvų oro erdvės stebėjimą pasirašyta sutartis su NATO Konsultacijų, valdymo ir kontrolės agentūra (NC3A), kuria ši įsipareigojo padėti įsigyti ir įdiegti naujus radarus, gerokai sustiprinsiančius Lietuvos oro stebėjimo pajėgumus.
Įsigyta transporto priemonių (kovinių visureigių, daugiafunkcių sunkvežimių, benzinvežių), karinės technikos ir įrangos Goro provincijos atkūrimo grupei (visureigių, logistinės įrangos), minų paieškos ir išminavimo įrangos, branduolinės, bakteriologinės ir cheminės (BBC) apsaugos priemonių, oro navigacijos ir ryšio įrangos, taktinio ryšio priemonių.
2007 metais Lietuvos kariuomenė teikė paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms 1044 kartus: šalino potvynių padarinius, teršalus jūroje, vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus sausumoje ir jūroje, transportavo ligonius ir transplantacijai reikalingus donorų organus ir audinius, išminavo sausumoje ir jūroje nuo karo likusius sprogmenis, taip pat reaguota į 989 pranešimus apie rastus standartinius sprogstamuosius užtaisus, neutralizuota 7500 sprogstamųjų užtaisų.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą perpus sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių palaipsniui didinant profesinės karo tarnybos karių, 2007 metais privalomosios pradinės karo tarnybos karių sumažėjo nuo maždaug 2700 (2006 metų pabaigoje) iki maždaug 1900 (2007 metų pabaigoje). Siekiant pritraukti į kariuomenę aktyviojo rezervo karius (karius savanorius) ir profesinės karo tarnybos karius, pradėta kurti pritraukimo į profesinę karo tarnybą ir tarnybą aktyviajame rezerve sistema, parengtas priemonių, mažinančių personalo kaitą ir karių pasitraukimą iš profesinės karo tarnybos ir didinančių motyvaciją tapti profesinės karo tarnybos ar aktyviojo rezervo kariais, įgyvendinimo planas, pagerintos profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sąlygos.
Prasidėjus diskusijoms apie perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu formuojamos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerija 2007 metais parengė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepciją, išnagrinėjo galimybes stiprinti piliečių savanorišką rengimąsi ginti valstybę. Parengtas naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektas, aiškiau reglamentuota sukarintosios pilietinės savigynos asociacijos veikla ir prisidėta prie šalies gynybos stiprinimo.
Ne mažiau svarbu stiprinti pilietinį ir tautinį ugdymą, švietimą gynybos klausimais, todėl 2007 metais pradėtos diskusijos apie gynybos klausimų įtraukimą į mokyklos pilietinio ir tautinio ugdymo programą. Patikslinta Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos veiklos programa, taip pat svarstytos ir šio centro pertvarkos galimybės pirmenybę teikiant švietimo gynybos klausimais pajėgumų stiprinimui.
Siekiant tobulinti valstybės krizių valdymo sistemą, 2007 metais svarstytos krizių valdymo sistemos plėtotės krypčių alternatyvos. Metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete galutinai apsispręsta baigti kurti nuoseklią ir vientisą krizių prevencijos ir valdymo sistemą, kuri būtų suderinta su atitinkamomis NATO ir ES krizių valdymo sistemomis.
Vykdant įsipareigojimą didinti krašto apsaugos sistemai skiriamą BVP procentinę dalį, Krašto apsaugos ministerijai 2007 metais skirta 1138,1 mln. litų (arba 1,19 procento BVP) bendrųjų asignavimų, t. y. 168,7 mln. litų (arba 0,01 procento BVP) daugiau nei 2006 metais.
Ilgalaikių valstybinių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas ir rengimas. Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383, buvo įgyvendinama vykdant šios programos 2007−2009 metų įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 806, kitas tikslines programas, skirtas įvairių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei ar tam tikrų rizikos grupių asmenims. Siekiant stiprinti gyventojų saugumą, vykdyta Apylinkės inspektorių prevencinės veiklos gerinimo programa, apylinkės inspektoriai ir nepilnamečių reikalų policijos pareigūnai aprūpinti tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. Toliau įgyvendinant prevencijos projektą „Būk saugus su mobiliu“, prie kurio prisijungė jau daugiau kaip pusė šalies savivaldybių, vienkiemiuose ir nuošalesnėse vietovėse gyvenantiems asmenims dalyti skubios pagalbos iškvietimo vieno mygtuko įrenginiai. 2007 metais teritorinės policijos įstaigos parengė ir vykdė daugiau kaip 300 prevencijos programų, dalyvavo kone 3000 susitikimų su bendruomenių atstovais. Šiuose susitikimuose, taip pat per žiniasklaidą gyventojams skleistos saugios kaimynystės ir savisaugos idėjos, jie informuoti apie apsisaugojimo nuo nusikalstamų veikų būdus ir priemones. Visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad saugūs jaučiasi vis daugiau Lietuvos gyventojų. 2007 metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik 66 procentai (2006 metais – 60 procentų) gyventojų jaučiasi saugūs artimiausioje aplinkoje (gatvėje ar kieme), 56 procentai (2006 metais – 54 procentai) – savo mieste ar rajone.
Lietuvos policijos sistemos plėtros programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 patvirtintas šios programos įgyvendinimo priemonių planas, pagal kurį 2007 metais parengti ir patvirtinti Tarnybinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 2008–2011 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Kovos su korupcija policijoje 2007–2011 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas ir Policijos finansinių išteklių valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Buvo modernizuojama policijos įstaigų materialinė ir techninė bazė, plėtojamos policijos informacinės sistemos. Įsteigta papildomų pareigybių ir organizuotas pareigūnų mokymas, taip stiprinti policijos administraciniai gebėjimai atskleisti ir tirti nusikaltimus, daromus elektroninėje erdvėje, nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimus, nusikaltimus, susijusius su netikrais pinigais ir kitomis mokėjimo priemonėmis.
2007 metais toliau vykdytos priemonės, skirtos kovai su neteisėta narkotikų apyvarta, kontrabanda, autotransporto vagystėmis, prekyba žmonėmis ir kitokiu nelegaliu verslu, sudarančiu ekonominį pagrindą egzistuoti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. Buvo įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110, įgyvendinimo 2007 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1310, Kompleksinė autotransporto priemonių vagysčių prevencijos ir kontrolės 2005–2007 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387, Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558. Aktyviai dalyvauta įgyvendinant tarptautinius kovos su organizuotu nusikalstamumu projektus. Lietuvos teisėsaugos institucijos prisijungusios prie 6 Europolo darbo bylų: „Soya“, skirtos kovai su pinigų padirbinėjimu; „Synergy“, skirtos kovai su sintetiniais narkotikais; „Cola“, skirtos kovai su kokainu; „Smoke“, skirtos kovai su neteisėtu cigarečių platinimu, „Islamic Extremist Terrorism“, skirtos kovai su terorizmu; „Terminal“, skirtos kovai su neteisėtu mokėjimo priemonių naudojimu.
Įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-911, 2007 metais stiprinta valstybės sienos apsauga. Įgyvendinta daug svarbių Šengeno priemonės programos projektų: įdiegta teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistema, pastatyta 11 naujų užkardų, 5 užkardos rekonstruotos, pastatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazė ir įsigyti 3 patruliniai sraigtasparniai su specialia stebėjimo įranga, pastatytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologijos centras, Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte įrengta jonizuojančiosios spinduliuotės įranga, Medininkuose pastatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokykla. Reorganizuota dalis užkardų, pergrupuotas personalas, buvęs prie ES vidaus sienos, papildomos pajėgos skirtos išorės sienos kontrolei ir operatyvinei veiklai stiprinti, nelegalios migracijos kontrolės funkcijai atlikti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje pradėjo veikti Nelegalios migracijos kontrolės ir prevencijos valdyba ir jos poskyriai tarnybos regioniniuose padaliniuose. Įsteigta aviacijos rinktinė.
Rengiamas Nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711, pakeitimo projektas.
Pilietinė visuomenė stiprinama ir su tuo susijusi veikla plėtojama vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818. 2007 metais siekta sudaryti palankias vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pilietinio ir tautinio ugdymo, pilietinės ir tautinės raiškos, aktyvaus pilietiškumo ugdymo sąlygas, stiprinti socialinę partnerystę, tautinį ir pilietinį solidarumą. Programa sudarė galimybes remti visuomenines ir kitas organizacijas, skatinti jų veiklą, įgyvendinti įvairius sumanymus. Pagal programą konkurso būdu finansuoti įvairūs projektai, įprasminantys valstybei ir tautai svarbius įvykius, stiprinantys pilietiškumą ir demokratiją, savivaldos organizacijas, plėtojantys muziejų šviečiamąsias funkcijas, puoselėjantys kraštotyrą ir etninį paveldą.
Įgyvendinant Ekologinio saugumo užtikrinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. X-347, 2007 metais buvo toliau įgyvendinamas programos 2006–2010 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 120: tvarkomos pavojingos atliekos bankrutavusiose įmonėse ir niekam nepriklausančios pavojingos atliekos; tvarkomi pesticidai; parengtas agrometeorologinių stebėjimų sistemos projektas; atliekami Lietuvos seismologinės stebėsenos darbai; tobulinamas operatyvus suinteresuotų institucijų ir visuomenės informavimo apie aplinkos kokybę ekstremalių situacijų ir avarijų atvejais valdymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 234 pritarta Gamtos išteklių tausojimo apsaugos programai. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1186 ši programa patvirtinta.
Įgyvendinant Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. X-557, ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 845, parengtos ir patvirtintos Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, ženklinimo UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu taisyklės ir Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir kulto pastatuose, apsaugos ir evakavimo instrukcija.
Kitos nacionalinio saugumo stiprinimo sritys. Viešojo saugumo stiprinimas. Ypač daug dėmesio skirta nusikalstamų grupuočių neteisėtos finansinės veiklos atskleidimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2007 metais atskleidė 22 nusikalstamas grupuotes, vykdžiusias finansinius nusikaltimus. Pradėti 143 ikiteisminiai tyrimai, susiję su PVM grobstymu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar jo vengimu apgaule, 16 ikiteisminių tyrimų, susijusių su ES fondų lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, 6 ikiteisminiai tyrimai dėl pinigų plovimo. Rasta beveik 49 mln. litų nuslėptų mokesčių, užkirstas kelias neteisėtam daugiau kaip 11 mln. litų ES fondų lėšų pasisavinimui.
Buvo sėkmingai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas, galiojęs iki 2007 m. kovo 31 dienos. Gyventojai policijos įstaigoms atidavė 1820 ginklų, 6798 vienetus šaudmenų, 24 vienetus sprogmenų ir 17,16 kilogramo sprogstamųjų medžiagų, t. y. beveik tiek, kiek atiduota per abu 1999–2000 metais priimtų analogiškų įstatymų galiojimo laikotarpius.
Įgyvendinant Specialiąją Kaliningrado tranzito programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 594, 2007 metais išplėsta stacionariosios vaizdo ir signalizacijos kontrolės palei valstybės sieną Kenos–Kybartų geležinkelio ruože sistema (papildomai įrengta 1,5 kilometro su 24 vaizdo kameromis ir perimetrine signalizacija), įsigyta nešiojamosios įrangos transporto priemonėse pasislėpusiems asmenims aptikti.
Siekiant mažinti kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės, parengtas ir 2007 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, griežtinantis administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, numatantis atsakomybę už veikas, kurios yra pavojingos visuomenei, tačiau nedraudžiamos, didinantis policijos pareigūnų veiklos skaidrumą.
Lietuvai rengiantis tapti Šengeno erdvės nare, atlikti darbai, susiję su transporto ir pasienio infrastruktūros pritaikymu Šengeno reikalavimams. Modernizuoti Medininkų, Kybartų, Nidos, Panemunės ir Raigardo tarptautiniai pasienio kontrolės punktai – pritaikyti Šengeno sutarties reikalavimams. 2007 metais buvo modernizuojama oro uostų infrastruktūra pagal ES, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) ir Šengeno konvencijos reikalavimus.
Siekiant stiprinti priešgaisrinę ir civilinę saugą, 2007 metais gerinta gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbų įvairių nelaimių atvejais kokybė, tobulinta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus administravimo sistema, užtikrinanti tolygią šios tarnybos parengtį visoje šalies teritorijoje, didintas visuomenės sąmoningumas civilinės ir priešgaisrinės saugos klausimais, stiprinta civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo institucijų parengtis ekstremalioms situacijoms. Siekiant sudaryti galimybes tinkamai pasirengti gresiančiai ekstremaliai situacijai ar ekstremaliam įvykiui, parengtas ir patvirtintas Keitimosi informacija apie ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykį tvarkos aprašas. Parengtos rekomendacijos savivaldybių administracijų direktoriams ir gyventojams dėl civilinės saugos priemonių gaisrams daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose išvengti. Siekiant pagerinti gaisrinių gelbėjimo automobilių parko būklę, 2007 metais materialinei ir techninei bazei plėtoti skirta 26,5 mln. litų.
Informacijos apsauga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, taip pat ES ir NATO Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos tobulinimo 2007–2013 metų programa, kurioje ypač daug dėmesio skirta kontrolės ir automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų tobulinimui. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas paskirtas šią programą koordinuojančia institucija.
Ekonominis saugumas. Siekdama išlaikyti makroekonominį stabilumą, užtikrinti Lietuvos konvergenciją su ES ir kuo spartesnį prisijungimą prie Ekonominės ir pinigų sąjungos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 metais ėmėsi priemonių vidaus paklausai mažinti ir infliacijai pažaboti – neteiktas biudžeto patikslinimo įstatymas, nepritarta automatiško darbo užmokesčio indeksavimo nuostatoms, o viršplaninės pajamos panaudotos deficitui mažinti. 2007 metais valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis sudarė 0,9 procento BVP.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, kurios tikslas – siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos, ir išvengti neigiamų migracijos padarinių.
2007 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą, kuriame nustatyta, kad 2008 metų valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 procento BVP, ir įpareigota vidutiniu laikotarpiu siekti artimo subalansuotam arba perteklinio valdžios sektoriaus, taip pat įtvirtinta taisyklė, nustatanti maksimalų leistiną kitų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų didėjimo tempą, atsižvelgiant į kelerių praėjusių metų pajamų augimo pokyčius, kol biudžetas taptų subalansuotas ar perteklinis. Šio stabiliai ūkio plėtrai svarbaus įstatymo būtina laikytis rengiant 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Parengta 2007 metų Lietuvos konvergencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1358, kurios tikslas – turėti valdžios sektoriaus perteklių: 2009 metais – 0,2 procento BVP, o 2010 metais – 0,8 procento BVP.
Stiprinant nacionalinį saugumą, plėtota Lietuvos transporto infrastruktūra – toliau dirbti Lietuvą kertančių transeuropinių transporto koridorių ir E kategorijos magistralinių kelių ir jų statinių rekonstravimo ir modernizavimo darbai. Kad mažėtų Lietuvos transporto sektoriaus atskirtis nuo ES transporto sistemos, ypač svarbu įgyvendinti „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus. „Via Baltica“ projektas Lenkijos teritorijoje šiuo metu sustabdytas, nes 2007 m. balandžio 5 d. Europos Komisija padavė Lenkiją į teismą dėl ES aplinkosaugos teisės pažeidimų įgyvendinant Augustavo ir Vasilkuvo miestų aplinkkelių projektus. 2007 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė teigiamą sprendimą dėl Lietuvos įstojimo į Augustavo bylą, rodydama ryžtą laiku įgyvendinti strateginį „Via Baltica“ projektą ir pareikšdama solidarumą Lenkijai. Kita vertus, 2007 metais buvo sėkmingai įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas: pereita prie projektavimo darbų, kuriuos atlikus prasidės statybos etapas.
Siekiant didinti Lietuvos – tranzitinės valstybės ir logistikos centro – patrauklumą, taip pat skatinti ES tarptautinių koridorių, einančių per Lietuvą, plėtrą, stengiamasi inicijuoti iš Rytų Azijos į Europą per Lietuvą einantį tarptautinės prekybos (krovinių srauto) maršrutą „Rytų–Vakarų transporto koridorius“ (angl. East-West Transport Corridor, EWTC) ir skatinti didinti sėkmingai maršrutu Klaipėda–Iljičiovskas važiuojančio konteinerių traukinio „Vikingas“ krovinių. Šie projektai skatintų transporto intermodalumą, taip pat daugiau krovinių vežti geležinkeliu ir jūrų keliais, taip mažėtų eismas automobilių keliais ir aplinkos tarša, didėtų eismo sauga.
Į ES transporto koridorių plėtrą siekiama įtraukti pietinio Baltijos jūros regiono valstybes. Tokius Lietuvos veiksmus lėmė atsiradusios papildomos galimybės šiame regione įrengti naujus transporto koridorius. Be to, nuolat stebima Šiaurės matmens veikla transporto sektoriuje, plėtojant naująją transporto ir logistikos srities partnerystę.
Energetinis saugumas. Energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas – pagrindiniai Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, nustatyti 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Siekiant šių bendrų tikslų, būtina kompleksiškai jungti Lietuvos energetikos sistemas (ypač elektros ir dujų tiekimo) prie ES sistemų ir energetikos rinkų, naudoti kuo įvairesnius pirminius energijos šaltinius, bet neatsisakyti branduolinės energetikos.
2007 metų kovą Europos Vadovų Tarybos susitikime ES valstybių vadovai pripažino Lietuvos energetikos problemą – izoliuotumą nuo ES valstybių energetikos rinkų – ir į Prioritetinių jungčių planą įtraukė Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos elektros tinklų sujungimo projektą. 2007 m. liepos 31 d. pasirašytas baigtinis Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos dokumentas, kuris patvirtina, kad projektas techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 75 procentai jo įgyvendinimo bus finansuojama ES lėšomis.
Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas sudarytų Lietuvai technines sąlygas prisijungti prie Vakarų Europos elektros energetikos sistemos. 2007 m. birželio 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė komunikatą, patvirtinantį šių valstybių strateginį tikslą prisijungti prie šios sistemos. 2007 metų spalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tiekimo sistemų operatoriai parengė prisijungimo paraišką ir pateikė ją Elektros tiekimo koordinavimo sąjungai (angl. Union for the Coordination of Transmission of Electricity, UCTE).
Šalia Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projekto plėtojamas Lietuvą ir Švediją sujungsiančio povandeninio elektros kabelio projektas (angl. SwindLit). 2007 m. rugpjūčio 31 d. baigtas projekto galimybių studijos pirmasis etapas, parodęs, kad projektas ekonomiškai naudingas. 2008 metų pradžioje baigus antrojo galimybių studijos etapo darbus, tikimasi iškart pradėti praktinį projekto įgyvendinimo etapą. Įgyvendinus projektą, būtų sukurtas „mažasis Baltijos žiedas“ ir Baltijos valstybės įsilietų į bendrąją ES rinką per „Nordpool“ sistemą. Baltijos valstybės patikimiau apsirūpintų elektros energija (Lietuva ir kitos Baltijos valstybės jau gali dalyvauti Skandinavijos valstybių elektros energetikos rinkoje, nes 2006 metų gruodį įgyvendintas bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos elektros tinklų sujungimo projektas „Estlink“, tačiau pajėgumai kol kas per maži, todėl svarstomos jungties išplėtimo galimybės).
Prisijungti prie Vakarų Europos elektros energetikos sistemos ypač svarbu dėl to, kad ketinama uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. 2007 metais intensyviai svarstytas Lietuvos apsirūpinimo elektros energija po 2009 metų klausimas ir galimos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmės šalies ekonominiam ir nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2007 m. lapkričio 8 d. posėdyje priimtas sprendimas patikėti nepriklausomiems ekspertams parengti Lietuvos ekonominio saugumo nuo 2010 metų studiją.
Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių dujų sektorius visiškai izoliuotas nuo ES vidaus rinkos ir priklauso nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo. Lietuva importuoja 100 procentų dujų iš Rusijos per vienintelį dujotiekį, einantį per Baltarusiją. Taigi siekiant stiprinti Lietuvos energetinį saugumą būtina užsitikrinti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos alternatyvą ir gamtinių dujų atsargas kaupti šalyje. 2007 m. kovo 2 d. Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Varšuvoje pasirašė bendradarbiavimo energetikos srityje komunikatą. Komunikate nuspręsta inicijuoti galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekius studiją ir įtraukti Lietuvą į Lenkijos dujų tiekimo diversifikacijos strategiją. Be to, suskystintųjų dujų importo terminalo statybos Lietuvoje galimybes nagrinėjo Ministro Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė.
Lietuvos energetinis ir nacionalinis saugumas sustiprėtų, jeigu regione būtų alternatyvus naftos tiekimo šaltinis. Taigi Lietuva suinteresuota prisidėti prie naftos iš Kaspijos jūros regiono transportavimo į Vidurio Europą koridoriaus tiesimo darbų, t. y. naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projekto įgyvendinimo. 2007 m. spalio 10 d. vykusioje Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje pasirašytas 5 valstybių ūkio ministerijų susitarimas dėl paramos įgyvendinant naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projektą.
2009 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos ir regiono energetinis saugumas grėsmingai sumažės. Dujos jau sudarys ne 30 procentų, o 70 procentų Lietuvos pirminių energijos šaltinių balanso (elektrai gaminti – 90 procentų). Taigi Lietuvos energetikos sektorius taps visiškai priklausomas nuo dujų. Be to, apsirūpinimas dujomis negali būti laikomas patikimu dėl techninių priežasčių (priklausomybės nuo vienintelio vamzdyno) ir neigiamų tendencijų Rusijoje naudoti energijos tiekimą kaip politinį įrankį. Be to, energijos išteklių tiekimo iš Rusijos patikimumą mažina didėjanti dujų paklausa Rusijos vidaus rinkoje ir didėjantis atotrūkis tarp Rusijos pajėgumo išgauti reikiamą kiekį dujų ir įsipareigojimų jas eksportuoti. Todėl 2006 metais priimtas sprendimas Lietuvoje statyti naują regioninę atominę elektrinę (numatoma, kad projektą įgyvendins Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos bendrovės). Vykdydama Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projektui. Įstatymą 2007 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.
Socialinis saugumas. Siekiant įgyvendinti socialinio saugumo užtikrinimo prioritetus, 2007 metais daugiau dėmesio skirta teisingų darbo santykių ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimui, efektyviam investavimui į žmogiškuosius išteklius. Mažinti teritoriniai nedarbo skirtumai – toliau sėkmingai įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Remiant socialiai pažeidžiamiausius asmenis, kurie norėtų įsidarbinti, iš dalies finansuotos socialinės įmonės.
2007 metais buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m sausio 17 d. nutarimu Nr. 46 patvirtintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis – sprendė skurdo ir socialinės atskirties problemą ir daugiausia dėmesio skyrė aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms, kurios sudaro galimybę gyventojams stiprinti gebėjimus aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime; siekta geriau tenkinti įvairaus amžiaus asmenų grupių specialiuosius poreikius, teikti geros kokybės socialines paslaugas, socialinę paramą nepasiturinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948 patvirtintas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės, padėsiančios stiprinti šeimos institutą, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, kurti palankesnę šeimoms ir vaikų auklėjimo aplinką, užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę, skirti daugiau dėmesio gausioms šeimoms, didinti galimybes derinti šeimos, profesinį ir visuomeninį aktyvumą. 2007 metais priimtame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos vaikams iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, padidintos vienkartinės išmokos gimus vaikui. Padidintos motinystės (tėvystės) išmokos ir numatytas ilgesnis jų mokėjimo laikas. Garantuojamos pajamos vaikams, kurių neišlaiko tėvai, jiems mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos.
2007 metais parengta nacionalinės svarbos Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa, kuri apima ir pasirengimą gripo sukelto viruso A(H5N1) (kitaip vadinamo paukščių gripu) keliamai grėsmei. Siekiant užtikrinti Lietuvos pasirengimą galimiems raupų kaip biologinio agento panaudojimo atvejams ir sustiprinti Lietuvos gyventojų apsaugą nuo galimų grėsmių, patvirtintas pasirengimo raupų grėsmei planas ir jo įgyvendinimo 2006–2007 metų priemonės.
Siekiant užtikrinti efektyvią valdymo įmonių ir pensijų fondų priežiūrą, 2007 metais pradėta kurti nauja pensijų fondų ir valdymo įmonių priežiūros informacinė sistema. Automatizuotų procesų įdiegimas sumažins žmogiškojo faktoriaus nulemtų klaidų tikimybę, padės operatyviai stebėti ir kontroliuoti pensijų fondų turto investavimo veiklą, taip bus sudaryta galimybė prevenciškai prižiūrėti sandorius, susijusius su pensijų fondų valdomu turtu, užtikrinta geresnė pensijų fondų dalyvių apsauga, pagerės pensijų fondų priežiūra.
Aplinkos apsauga. Viena iš prioritetinių nacionalinio saugumo krypčių 2007 metais ir toliau buvo branduolinės ir radiacinės saugos užtikrinimas, galimų teroro atvejų, nelegalaus branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų judėjimo prevencija, saugus Ignalinos atominės elektrinės 2-ojo bloko eksploatavimas ir 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimas.
2007 metais baigtas pagrindinis Ignalinos atominės elektrinės saugos gerinimo projektas – 2-osios nepriklausomos reaktoriaus sustabdymo sistemos įdiegimas 2-ajame bloke. Dabar Ignalinos atominės elektrinės 2-asis blokas turi dvi visiškai atskiras saugos sistemas, kurios užtikrina patikimą reaktoriaus sustabdymą kilus avarinei situacijai.
Stiprinant nacionalinį ir tarptautinį branduolinį saugumą, 2007 metais Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimo ratifikavimo dokumentai.
Vykdant Prevencinių priemonių, užtikrinančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą nuo nepagrįstos apšvitos, kurios priežastis yra (gali būti) didelio aktyvumo ir paliktieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, 2007–2008 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-301, atliktos paliktųjų šaltinių paieškos kampanijos sąvartynuose, taip pat buvusiose sovietinėse gamyklose ir sovietų armijos karinių dalinių teritorijose, organizuotos paliktųjų šaltinių aptikimo pratybos Muitinės departamento mobiliųjų grupių pareigūnams ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams.
Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 1227 „Dėl mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimo“, pagal kurį mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų kapinynas bus projektuojamas šalia Ignalinos atominės elektrinės esančioje Stabatiškių aikštelėje. 2007 metų pabaigoje Ignalinos atominė elektrinė pasirašė sutartį dėl buferinės saugyklos, o vėliau ir labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno statybos techninio projekto ir saugos vertinimo parengimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdyta nacionalinio saugumo stiprinimo politika užtikrino nacionalinio saugumo būklės 2007 metais gerėjimo tendencijas:
aktyviai veikdama NATO ir ES 2007 metais, Lietuva siekė plėtoti geros kaimynystės santykius, palaikyti taiką ir kovoti su tarptautiniu terorizmu, užtikrinti demokratinių laisvių ir principų įgyvendinimą;
Lietuva toliau vykdė pradėtą gynybos reformą ir stiprino karinius pajėgumus, kad užtikrintų nacionalines reikmes ir vykdytų tarptautinius įsipareigojimus;
siekiant pristabdyti 2007 metais išaugusią infliaciją ir sudaryti sąlygas suformuoti subalansuotą ateinančių metų biudžetą, imtasi itin griežtų priemonių šalies fiskalinei politikai stiprinti. Toliau nuosekliai vykdyta stabili monetarinė politika, tobulintos verslo sąlygos, siekiant didinti šalies ekonomikos konkurencingumą, visokeriopai skatintos tiesioginės užsienio investicijos;
siekiant užtikrinti socialinį visuomenės saugumą, ypač rūpintasi šeimos instituto stiprinimu ir gerovės kilimu, skatinta žmogiškųjų išteklių efektyvaus naudojimo, destruktyvaus elgesio (ypač alkoholizmo, narkomanijos) mažinimo, tautinių mažumų įtraukimo į šalies visuomenės gyvenimą, istorinio ir kultūrinio paveldo apsaugos politika;
plėtojant informacinę visuomenę, ugdytas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis;
užtikrinant asmens ir visuomenės teisėtų interesų apsaugą, tobulinta teisinė bazė; stiprinta kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu; prisijungta prie Šengeno erdvės – sustiprinta išorinės ES sienos apsauga ir kontrolė, stiprinta svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga, ypač daug dėmesio skirta autoįvykių prevencijai;
siekiant laiku įvykdyti įsipareigojimus ES ir didinti nacionalinį ir tarptautinį branduolinį saugumą, vykdyti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektai (kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, laikinųjų panaudoto branduolinio kuro saugyklų ir kiti).
2007 metais bendrą Lietuvos nacionalinio saugumo būklę labiausiai lėmė politiniai ir ekonominiai rizikos veiksniai: naftos ir kitų energetikos išteklių kainų šuolis pasaulio rinkose, didžiųjų valstybių veiksmai ir susitarimai, siekiant užsitikrinti ilgalaikę prieigą prie energetikos išteklių.
Pažymėtina, kad problemos, susijusios su nacionalinio saugumo užtikrinimu, išliks, nes daugelis rizikos veiksnių ir grėsmių tęstiniai ir visiškai juos panaikinti sunku.
Reikia tikslingų ir nuolatinių tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pastangų, kad stiprėtų valstybės vidaus stabilumas ir išorinis saugumas.