LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 28 d. Nr. 3-106
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 2006, Nr. 132-4987) 6 straipsnio 2 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3-106
ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato naudojimosi Šventosios valstybinio jūrų uosto žeme ir akvatorija, aplinkos ir priešgaisrinės apsaugos, saugos darbe priemonių eksploatavimo, uosto režimo priemonių įgyvendinimo bei laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo tvarką.
Šios taisyklės privalomos visiems Šventosios valstybiniame jūrų uoste veiklą vykdantiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei laivų valdytojams.
2. Atskirų veiklų ypatumus ir joms keliamus reikalavimus nustato atitinkamos veiklos reglamentavimo taisyklės.
II. UOSTO ŽEMĖ
4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste (uosto žemėje ir akvatorijoje) mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tai suderinti su kontrolės teisę turinčiomis institucijomis ir valstybės įmone Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija).
5. Visus darbus, galinčius kelti grėsmę saugiai laivybai, papildomai privaloma derinti su Šventosios uosto kapitonu (toliau – uosto kapitonas) ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – LSLA).
6. Juridiniai ir fiziniai asmenys, 4 punkte nurodytus darbus atlikę be atitinkamo leidimo, Uosto direkcijai pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.
7. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atlikę uosto žemėje ir akvatorijoje statybos ar kitus darbus, apie tai privalo pranešti uosto kapitonui ir LSLA, kad jie būtų nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose.
8. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos atliekas, gruntą, likusias medžiagas ir kt. Darbus pabaigus, statybos aikštelė turi būti išvaloma ir sutvarkoma.
9. Pastatytus naujus ir rekonstruotus statinius, įrenginius eksploatuoti leidžiama tik juos priėmus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) nustatyta tvarka sudarytai komisijai, kurios sudėtyje turi būti ir Uosto direkcijos atstovų.
10. Organizacija, eksploatuojanti gamybinius ir sandėliavimo pastatus bei įrenginius, kuriuose veikiantys įrengimai ir transporto priemonės turi įtakos konstruktyvių elementų būklei, privalo nustatyti eksploatacines apkrovas pastatų grindims ir perdengimams.
11. Visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, privalo būti padengta tam tikra danga, kurios tipas ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas.
12. Keliuose, privažiuojamuosiuose keliuose ir pagalbinėse aikštelėse privalo būti užtikrintas visų transporto priemonių laisvas judėjimas, taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimas prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų. Uosto žemės naudotojai privalo visus kelius valyti, o žiemos metu, esant slidžiai kelio dangai, pabarstyti. Išnuomotą uosto žemę uosto žemės naudotojai privalo apželdinti, tvarkyti aplinką, laikytis sanitarinių normų reikalavimų.
13. Geležinkelio įrenginių ir geležinkelių transporto eksploatacija uosto žemėje turi būti organizuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelių transporto veiklą.
14. Uosto žemės naudotojai privalo nuomojamą uosto žemę aptverti ir tvarkyti. Tvorų aukštis turi būti 2450 mm (pagrindinės vertikaliosios dalies – 2050 mm, papildomos, statomos 45 laipsnių kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcija derinama su miesto architektu ir Uosto direkcija. Uosto žemės naudotojai taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas ne mažiau kaip 50 lx saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms ir prekėms, nurodytoms Finansų ministerijos sąraše, bei kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, sandėliuoti ir saugoti. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.
15. Pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvinių sprendimų, reklamos bei kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.
16. Uosto žemės naudotojai eksploatuoti uosto žemėje esančius statinius, įrenginius ir įrengimus, juos prižiūrėti ir nuolat remontuoti turi pagal šių statinių, įrenginių bei įrengimų gamintojo techninės eksploatacijos dokumentų reikalavimus.
17. Išnuomota uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo apšvietimo normas ir ES EN 12464-1: 2002. Įėjimai ir įvažiavimai privalo būti apšviesti ne mažiau kaip 50 lx. Pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs žmonių ir krovinių judėjimo srautai, krovos zonos – ne mažiau kaip 50 lx, o nuomojamos žemės teritorija ir perimetras – ne mažiau kaip 30 lx. Išorinio apšvietimo schema turi būti parinkta tokia, kad neturėtų įtakos navigacinių įrenginių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.
18. Uosto žemėje esančios gamybinės patalpos ir sandėliai (statiniai) turi atitikti uostų sanitarinių taisyklių ir sanitarinių taisyklių gamybinėms patalpoms bei gamybos procesui reikalavimus.
19. Uosto žemės naudotojai, suderinę sistemų techninius projektus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyriumi, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine ir Uosto direkcija, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemas, o prie uosto vartų (įvažiavimo ir išvažiavimo) – įrengti techninės kontrolės sistemas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintus Šventosios valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techninius reikalavimus, taip pat užtikrinti šių sistemų funkcionavimą ir sudaryti technines galimybes neatlygintinai prie jų prisijungti uoste kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, Uosto direkcijai.
III. UOSTO AKVATORIJA, NAVIGACINIAI ĮRENGINIAI
21. Uosto akvatoriją ir navigacinius įrenginius prižiūri ir eksploatuoja Uosto direkcija, vadovaudamasi atitinkamais teisės aktais.
22. Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas, uosto žemės naudotojas (operatorius). Uosto akvatoriją kontroliuoja, saugią laivybą uoste užtikrina uosto kapitonas ir jam pavaldžios Uosto direkcijos tarnybos.
23. Kanalo gabaritai ir įplaukiančių į uostą laivų leistina grimzlė nustatoma uosto kapitono įsakymu pagal Uosto direkcijos Laivybos kanalo tarnybos teikiamą batimetrinę informaciją.
24. Navigacinius įrenginius uosto akvatorijoje įrengia Uosto direkcija. Šių įrenginių išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus. Visi darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto akvatorijoje, derinami su Uosto direkcija bei papildomai suderinami ir su uosto kapitono tarnybomis.
25. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrenginiai gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui tik juos pakeitus kitais. Ką nors keisti navigaciniuose įrenginiuose (nuimti senus arba statyti naujus), iš anksto nesuderinus su uosto kapitonu, draudžiama. Navigacinių įrenginių veikimo zonose, nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama bet kokia ūkinė veikla.
26. Apie navigacinių sąlygų bei plaukiojimo režimo pokyčius uosto akvatorijoje uosto kapitonas ar jo įgalioti asmenys (tarnybos) informuoja LSLA
27. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje laivams teikia Laivų eismo tarnyba tiesiogiai telefonu, radijo telefonu, kitomis ryšio priemonėmis pagal paklausimą.
28. Uosto direkcijos Laivybos kanalo tarnyba pažymi navigaciniais įrenginiais uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivus, plaukiojančius įrenginius ir t. t.) šio turto savininko sąskaita, o vietas, kur atliekami pavojingi darbai laivų plaukiojimui, darbų užsakovo sąskaita.
29. Laivo kapitonas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje atsirado navigacinė kliūtis ar faktiniai gyliai neatitinka paskelbtų gylių, nėra nustatytų navigacinių įrenginių arba jie stovi ne vietoje ar nešviečia jų signalinės šviesos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai.
31. Nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonose.
32. Uosto akvatorijoje Uosto direkcija atlieka šiuos techninio aptarnavimo darbus:
32.1. batimetrinius matavimus (matavimų periodiškumą nustato Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklės);
33. Leidimą uosto akvatorijai gilinti ir valyti, gruntui sandėliuoti krante ar jam gramzdinti jūroje išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) nustatyta tvarka.
34. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu, taip pat su uosto žemės naudotojo, prie kurio naudojamų krantinių atliekami darbai, administracija.
IV. HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI
V. POVANDENINIAI DARBAI
37. Povandeniniai darbai ir laivų korpusų remonto darbai žemiau laivo vaterlinijos uosto akvatorijoje atliekami tik leidus uosto kapitonui.
38. Atliekant darbus po vandeniu, ant laivo, skirto povandeniniams darbams, taip pat ant laivo, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinių laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklių (COLREG 72) reikalavimus.
39. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargūs.
41. Draudžiama plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat išmesti už laivo borto skęstančius daiktus.
42. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams draudžiama sukti eigos sraigtą.
43. Jeigu povandeninių darbų rajone perstatomi laivai, budintis dispečeris privalo ne vėliau kaip prieš valandą apie tai pranešti povandeninius darbus vykdančiam laivui.
VI. UOSTO REŽIMAS
45. Uostas yra saugomas. Nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės naudotojai, apsaugos išlaidas pasidalydami pagal nuomojamos uosto žemės plotą arba šalių susitarimu. Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą koordinuoja Uosto direkcija.
46. Uoste galioja leidimų sistema. Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus uosto žemės naudotojai, vadovaudamiesi Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją taisyklėmis, patvirtintomis valstybės įmonės Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu, privalo parengti ir suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija. Uosto žemės naudotojai rengia uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, vadovaudamiesi Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS Code) reikalavimais ir reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) ir laivų apsaugos stiprinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-540; 2006, Nr. 61-2196).
47. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti Uosto direkcijai derinti su Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentu ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos nuomojamos uosto žemės apsaugos sutartis, sudaromas su įmonėmis, teikiančiomis apsaugos paslaugas.
48. Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę prie krantinių stovinčių laivų bei įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas, atstovams. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti nemokamus leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims, kurie nori susipažinti ar įsigyti bankrutuojančios įmonės turtą bei gauti atitinkamos informacijos pačioje įmonėje.
49. Leidimai žmonėms ir transportui gali būti nuolatiniai, laikini ir vienkartiniai. Leidimai, suteikiantys teisę įvežti (išvežti) materialines vertybes į (iš) uosto teritoriją (-os), yra vienkartiniai. Jie gaminami tipografiniu būdu ar kompiuteriu; leidimai numeruojami. Kiekviena leidimų rūšis turi būti skirtingos spalvos. Jei įdiegta elektroninė leidimų sistema, nuolatiniu leidimu laikoma elektroninė kortelė.
50. Nuolatiniai leidimai išduodami darbuotojams, kurie pagal savo pareigas turi nuolat lankytis uoste. Ant leidimų, jei tai ne elektroninė kortelė, užklijuojama nuotrauka, nurodoma, kur galima su juo įeiti ir kada (darbo metu, visą parą, naktį).
52. Vienkartiniai leidimai išduodami tam, kad lankytojas galėtų įeiti į uostą vieną kartą leidime nustatytu laiku. Uosto lankytojai į tikslo vietą turi eiti (važiuoti) trumpiausiu keliu.
53. Kai asmenys vyksta transporto priemone, šiai transporto priemonei reikalingas atskiras leidimas. Individualus transportas į uosto teritoriją paprastai neįleidžiamas. Tarnybinis transportas tikrinamas bendra tvarka.
54. Be leidimų per kontrolinius punktus įleidžiami Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, gelbėjimo, avarinės ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai, vykstantys pagal iškvietimą.
55. Valstybės kontroliuojančių institucijų pareigūnai ir tarnybinis transportas į uostą ar uosto dalį tarnybinėms pareigoms atlikti įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais.
56. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su leidimo galią turinčiais darbo pažymėjimais, o transporto priemonės – su leidimais. Uosto direkcijai priklausančius objektus aptarnaujančių, remonto ar statybos darbus atliekančių įmonių darbuotojai bei tam tikslui reikalingas transportas ir technika įleidžiami į darbo zoną su nemokamai pagal Uosto direkcijos teikimus išduotais laikinais leidimais.
57. Laivo įgulos nariai, jų šeimų nariai, pateikę asmens dokumentą, per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono patvirtintą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės spaudą turintį sąrašą.
58. Atplaukę laivu turistai įleidžiami per kontrolinius punktus tik pateikę laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduotą turisto kortelę.
59. Užsienio karo laivų įplaukimas į Šventosios valstybinį jūrų uostą ir buvimas jame vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Šventosios valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame tvarka.
60. Visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu vežamos prekės bei kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio kontrolės punktų postus ir muitinės postus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Šventosios valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles.
61. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus iš uosto išnešti galima turint laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą, kurioje yra muitinės žyma apie šių daiktų patvirtinimą.
62. Uoste draudžiama be uosto žemės nuomininko arba Uosto direkcijos leidimo filmuoti, fotografuoti, piešti ar kitaip žymėti uosto objektus, teritoriją, pastatus.
63. Juridiniai asmenys savo veiklą uoste organizuoja taip, kad nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebūtų atskleistos ar prarastos valstybės paslaptys, taip pat imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotikų bei narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos vežimui ar nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną.
VII. PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI
65. Priešgaisrinę saugą uoste ir laivuose, esančiuose uoste, garantuoja griežtas priešgaisrinių reikalavimų vykdymas. Uoste esančios įmonės pagal konkrečios veiklos sritis rengia priešgaisrinės saugos taisykles, kurias tvirtina įmonės vadovas, prieš tai jas suderinęs su Šventosios miesto priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Rengdamos šias taisykles, įmonės vadovaujasi Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-470 (Žin., 2002, Nr. 99-4415, Nr. 100), Priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471 (Žin., 2002, Nr. 99-4416), nuostatomis.
66. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, numatyti šio skyriaus 65 punkte nurodytose taisyklėse, yra privalomi uoste dirbantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
67. Uoste esantys juridiniai ir fiziniai asmenys pagal savo veiklos specifiką, be 65 punkte nurodytų taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.
68. Asmuo, pastebėjęs gaisro židinį, nedelsdamas privalo telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti Šventosios miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir objekto apsaugos tarnybai apie gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.
69. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą uoste arba kitame laive, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsdama pranešti Šventosios miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai arba objekto apsaugos tarnybai, taip pat dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.
70. Gaisrui gesinti uoste arba laive uosto naudotojas turi teisę pasitelkti žmones bei gaisro gesinimo priemones iš visų organizacijų ir laivų, esančių objekto teritorijoje arba akvatorijoje.
71. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus uosto kapitonui privalo nedelsdami maksimaliai leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.
72. Draudžiama bunkeruoti laivus iš mobilių transporto priemonių, jeigu:
73. Leidžiama bunkeruoti laivą krovos darbų metu, jei laivo krovinio ir bunkeravimui skirto kuro savaiminio užsidegimo (pliūpsnio) temperatūra yra aukštesnė nei 61 °C pagal IMDG kodekso terminologiją, ISGOTT ir Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
74. Draudžiama bunkeruoti laivą naftos produktais:
74.1. jeigu laive arba bunkeriniame laive netvarkinga priešgaisrinė įranga arba nepasiruošta gaisrui gesinti;
75. Ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie numatomą bunkeravimo operaciją uosto žemės naudotojas, kurio teritorijoje numatomas bunkeravimas, privalo informuoti uosto dispečerinę.
76. Prieš pradedant krovos darbus, laivo administracija privalo triumuose kruopščiai patikrinti elektros įrangą.
77. Pirotechnikos signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos ant atviro tiltelio pastatytose metalinėse uždarose spintose ar dėžėse su įrengtais stelažais, kad šios priemonės nesiliestų tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles, bei laikantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-503 (Žin., 2004, Nr. 155-5676) patvirtintų Leidimų gaminti ir (ar) laikyti civilines pirotechnikos priemones patalpose išdavimo, civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, apskaitos duomenų pateikimo ir supažindinimo su III klasės civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu taisyklių reikalavimų. Pirotechnikos priemones uoste galima panaudoti tik nelaimės atveju.
78. Uoste esančių įmonių ir organizacijų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos pagal galiojančius teisės aktus turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis. Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, saugomos lengvai prieinamose vietose.
79. Prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų privažiavimas turi būti laisvas, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų turi būti neužkrauti.
VIII. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
81. Juridiniai bei fiziniai asmenys uoste privalo vykdyti visų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų aplinkos apsaugos srities teisės aktų reikalavimus.
82. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų privaloma:
82.1. vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos atsitiktinai ar sąmoningai galimas kenksmingų medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su perspėjančiais užrašais; atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus;
82.3. darbus laive (apkala, korpuso dažymas, denių, triumų ir kitų laivo dalių plovimas) ir laivo remontą atlikti panaudojant visas reikiamas priemones akvatorijai nuo užteršimo apsaugoti;
83. Užpildant laivą naftos produktais (bunkeruojant) arba priimant iš laivo nafta užterštą vandenį, laivo, kuris bunkeruoja, arba laivo, kuris priima iš laivo nafta užterštą vandenį, kapitonas privalo gauti iš uosto dispečerinės leidimą bei atsakyti už šių operacijų saugų vykdymą. Laive, skirtame išsiliejusiems naftos produktams surinkti, organizuojamas nuolatinis budėjimas. Bunkeruojant iš mobilių transporto priemonių, visa atsakomybė už šios operacijos vykdymą tenka bunkeruojamo laivo kapitonui ir mobilios transporto priemonės savininkui.
84. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis laivavedys turi būti visada paruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims.
85. Laivas, stovintis uoste, užplombuotus vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštą vandenį į specialius laivus arba talpas, esančias krante.
86. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą įvykus avarijai įrašoma laivo žurnale. Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti uosto dispečerinei.
87. Kraunant birius krovinius būtina naudoti įrenginius, apsaugančius nuo krovinio patekimo į aplinką.
88. Eksploatuojant hidrotechninius statinius higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai užtikrinami tokiu būdu, kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo būnančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų buvimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo pašalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės.
90. Pagal prie krantinės stovinčio laivo kapitono paraišką uosto žemės naudotojas privalo įgulai sudaryti sąlygas priduoti susikaupusius eksploatacinius teršalus. Eksploatacinių teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal 1973 m. tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos (MARPOL 73/78) rekomenduojamą skaičiavimo metodiką. Jei užteršto vandens ar šiukšlių kiekiai yra didesni nei apskaičiuota pagal šiame punkte nurodytą metodiką, uosto dispečerinė ir uosto Laivybos priežiūros tarnyba atlieka papildomą laivo patikrinimą, siekdamos išsiaiškinti didesnių kiekių susidarymo priežastis.
91. Laivams iš uosto leidžiama išplaukti tik pridavus eksploatacinius teršalus laikantis MARPOL 73/78, HELCOM konvencijų ir Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 (Žin., 2003, Nr. 77-3535), reikalavimų.
IX. SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI
93. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir kitų teisės aktų reikalavimų.
94. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams ir kitiems žmonėms, aplinkai ar turtui, saugaus naudojimo, priežiūros ir kontrolės tvarką nustato teisės norminiai aktai bei tokių įrenginių gamintojo techniniai dokumentai.
95. Už saugų darbą uosto žemės naudotojo nuomojamoje uosto žemėje atsako šios įmonės administracija arba jos įgalioti asmenys. Darbas turi būti organizuojamas pagal saugos darbe teisės norminių aktų reikalavimus. Uosto žemės naudotojų nuomojamoje teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal atitinkamo transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiam (technologiniam) transportui. Specialaus (technologinio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės norminių aktų reikalavimus rengia tos įmonės administracija. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje, pagal galiojančių taisyklių reikalavimus turi būti parengtos ir viešai paskelbtos uosto žemės naudotojų administracijų vadovų patvirtintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytos nebėginio transporto priemonių judėjimo schemos turi nurodyti leistinas ir draudžiamas kryptis, posūkius, sustojimus, išvažiavimus, nusileidimus ir turi būti viešai paskelbtos prie įvažiavimų į uosto žemės naudotojo nuomojamą teritoriją gerai matomose vietose.
96. Uosto žemės naudotojai, kurie uosto žemėje naudoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, taip pat ir darbo aplinkos saugai užtikrinti. Darbuotojai privalo būti apmokyti dirbti su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
X. SAUGUS LAIVŲ PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS
98. Pakraunant ir iškraunant uoste stovinčius laivus turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis uosto bei laivų personalo veiksmų tarpusavio koordinavimas.
99. Uosto žemės naudotojai, kurių krantinėse, kuriose vykdomi krovos darbai, privalo paskirti asmenis, atsakingus už laivų pakrovimą ir iškrovimą, nepažeidžiant laivų saugaus stovumo ir plūdrumo reikalavimų.
100. Laivo kapitonas atsako už saugią laivo krovą, kuri vykdoma pagal iš anksto su uosto žemės naudotoju suderintą krovos darbų planą. Jei nesilaikoma suderinto krovos darbų plano arba jei dėl kitų priežasčių kyla pavojus laivo saugumui, laivo kapitonas turi teisę nutraukti laivo krovą.