LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PELKIŲ (ŠLAPŽEMIŲ), PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO IR ŽYMĖJIMO ŽEMĖLAPIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. balandžio 14 d. Nr. 3D-152
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-673 „Dėl pažymų apie valdoje esančių pelkių (šlapžemių), paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, melioracijos griovių ir jų šlaitų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6942) bei siekdama užtikrinti efektyvų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, patvirtinto 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2004) 2949, priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programų „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimas pievoje bei ariamoje žemėje ir apsauga nuo erozijos“, „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įgyvendinimą,
2. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo ir žymėjimo žemėlapiuose taisykles.
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2006-04-13 raštu Nr. (11-4)-D8-3285
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-152
PELKIŲ (ŠLAPŽEMIŲ) NUSTATYMO IR ŽYMĖJIMO ŽEMĖLAPIUOSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pelkių (šlapžemių) nustatymo ir žymėjimo žemėlapiuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja pelkių (šlapžemių) ploto, kuris bus tvarkomas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Kraštovaizdžio tvarkymo programą (toliau – Kraštovaizdžio tvarkymo programa), nustatymą ir pažymėjimą žemėlapiuose.
2. Pelkių (šlapžemių) plotą nustatyti turi teisę asmuo, pateikęs paraišką paramai pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą (toliau – pareiškėjas), arba šie specialistai (toliau – vykdytojai):
2.1. asmenys, turintys licenciją rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektus ar Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus arba vykdyti žemės sklypų kadastrinius matavimus, arba turintys kvalifikacinį leidimą vykdyti žemės reformos žemėtvarkos darbus;
3. Pelkių (šlapžemių), kurios bus tvarkomos pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą, ribas žemėlapyje įbraižo ir nustatytos formos pažymą išduoda apskričių viršininkų administracijos, vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2004, Nr. 22-667) pavestas funkcijas.
4. Pelkių (šlapžemių) plotas nustatomas pareiškėjo lėšomis pagal šalių sudarytas sutartis, jeigu tvarkomą pelkių (šlapžemių) plotą nustato ne pats pareiškėjas, o šių Taisyklių 2.1 ar 2.2 punktuose nurodyti vykdytojai.
5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3009), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 (Žin., 2002, Nr. 84-3645), Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (Žin., 2004, Nr. 129-4636; 2005, Nr. 42-1340), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 3D-98 „Dėl Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų ribų įbraižymo žemėlapiuose ir darbų organizavimo 2006 m. taisyklių“ (Žin., 2006, Nr. 32-1143) ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų planas.
II. PELKIŲ (ŠLAPŽEMIŲ) PLOTO NUSTATYMO KRITERIJAI
6. Pelkėms (šlapžemėms), kurios bus tvarkomos pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą, priskiriamos žemės ūkio naudmenos turi atitikti šiuos kriterijus:
6.1. dirvožemis turi būti durpinis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 cm, arba priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams – aliuvinis pelkinis užneštasis (palaidotasis) (Apu) arba deliuvinis glėjinis – DG2;
6.2. turi vyrauti būdinga pelkių (šlapžemių) augalija – viksvos, kupstiniai švyliai, nendrės, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kimininės samanos, purienos, gegužliniai, kai kurios žaliosios samanos;
6.3. žemė turi būti įmirkusi, nenusausinta drenažu arba anksčiau drenažu nusausinti plotai 2000 m. inventorizavimo metu pripažinti blogai veikiančio ar neveikiančio drenažo plotais bei plotais, išbrauktais iš nusausintų plotų apskaitos;
7. Pelkės (šlapžemės) dalys, kuriose vyrauja sudėtingos hidrologinės sąlygos ir dėl to jos negalės būti tvarkomos pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimus, turi būti atskirtos nuo tvarkomo pelkės (šlapžemės) ploto. Hidrologines sąlygas įvertina ir sprendimą dėl netvarkomų pelkės (šlapžemių) plotų atskyrimo priima pareiškėjas.
III. PELKIŲ (ŠLAPŽEMIŲ) PLOTO NUSTATYMO IR PAŽYMĖJIMO ŽEMĖLAPIUOSE DARBŲ ORGANIZAVIMAS
9. Pelkių (šlapžemių) ploto nustatymą ir įbraižymą žemėlapiuose sudaro trys darbų etapai:
10. Tuo atveju, jeigu tvarkomą pelkės (šlapžemės) plotą nustato ne pats pareiškėjas, jis vykdytojui pateikia:
10.1. dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo faktą (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę) kopijas;
11. Pagal dokumentus ir kartografinės medžiagos analizę, atsižvelgdami į šių taisyklių II skyriuje nurodytus kriterijus, pareiškėjas ir (arba) vykdytojas preliminariai nustato, kokia žemės sklypo dalis galėtų būti tvarkoma pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimus. Prireikus pasitelkia:
11.1. nusausintų žemių inventorizacijos planą M 1:10000 ir sausinimo sistemų 2000 m. inventorizavimo duomenis, kad įsitikintų, jog žemės sklypo dalis nenusausinta drenažu arba esamas drenažas pripažintas neveikiančiu ir plotas išbrauktas iš nusausintos žemės apskaitos;
12. 11.1 punkte įvardinto dokumento išrašus, reikalingus pelkių (šlapžemių) plotui nustatyti (nustatyta tvarka atlyginant dokumentų kopijų parengimo išlaidas), pareiškėjas ir (arba) vykdytojas gauna rajono savivaldybės žemės ūkio skyriuje. 11.2 punkte įvardinto dokumento išrašus, reikalingus pelkių (šlapžemių) plotui nustatyti (nustatyta tvarka atlyginant dokumentų kopijų parengimo išlaidas), pareiškėjas ir (arba) vykdytojas gauna Apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniame žemėtvarkos skyriuje.
13. Pareiškėjas ir (arba) vykdytojas, išanalizavęs dokumentus ir kartografinę medžiagą, dešifruoja ortofotografiniame žemėlapyje M 1:10000 pelkes (šlapžemes), atitinkančias šių Taisyklių II skyriuje nurodytus kriterijus, pažymi pelkės (šlapžemės) ribas natūroje ir išmatuoja. Pagal matavimo duomenis apskaičiuoja pelkės (šlapžemės) plotą. Pareiškėjas privalo užtikrinti, kad pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą tvarkomos pelkės (šlapžemės) ribos būtų paženklintos riboženkliais, jei šios ribos nesutampa su natūraliais gamtiniais elementais (upelio vaga, akmenys, krūmai ir pan.).
14. Apskaičiuoto pelkės (šlapžemės) ploto paklaida negali būti didesnė nei 2 procentai, palyginus su natūroje esančiu pelkės (šlapžemės) plotu, tvarkomu pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą.
15. Pelkės (šlapžemės) ploto, atitinkančio šių Taisyklių II skyriuje nurodytus kriterijus, matavimo duomenis iš ortofotografinio žemėlapio pareiškėjas ir (arba) vykdytojas perkelia į žemėlapį ir preliminariai pažymi. Plotas įrašomas 0,01 ha tikslumu. Jeigu matavimus ir ploto skaičiavimus atliko vykdytojas, šiuos duomenis žemėlapyje vykdytojas patvirtina savo parašu.
16. Pareiškėjas su dokumentais, nurodytais šių Taisyklių 10.1–10.4 punktuose, ir papildomų dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 11.1–11.2 punktuose (jeigu jie buvo naudoti), kopijomis kreipiasi į apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių dėl pelkių (šlapžemių) ploto, tvarkomo pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą, įbraižymo žemėlapyje ir pažymos apie valdoje esančių pelkių (šlapžemių) plotą išdavimo.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-152
PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO IR ŽYMĖJIMO ŽEMĖLAPIUOSE TAISYKLĖS
1. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo ir žymėjimo žemėlapiuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ploto nustatymą ir pažymėjimą žemėlapiuose.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3009), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 (Žin., 2002, Nr. 84-3645), Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (Žin., 2004, Nr. 129-4636; 2005, Nr. 42-1340), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 3D-98 „Dėl Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų ribų įbraižymo žemėlapiuose ir darbų organizavimo 2006 m. taisyklių“ (Žin., 2006, Nr. 32-1143) ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų planas.
3. Nustatant Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotus atsižvelgiama į Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių reikalavimus.
4. Jei pareiškėjo valdoje yra kanalų (melioracijos griovių), pažyma apie pareiškėjo valdoje esančias paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas neišduodama. Paviršinio vandens telkinių pakrančių juostų ar jų atkarpų plotai, kuriuose auga miškas, į pažymą neįtraukiami.
5. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas nustato ir jas pažymi žemėlapyje suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) arba pagal sutartį su suinteresuotu asmeniu asmuo, turintis licenciją rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektus ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba žemės sklypų kadastrinius matavimus, arba turintis kvalifikacinį leidimą vykdyti žemės reformos žemėtvarkos darbus.
6. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis nustatomas pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų planą (ūkinės veiklos apribojimų planas), parengtą vadovaujantis specialiosiomis žemės ir miško sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
7. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juosta pamatuojama natūroje, nustatomas jos ilgis ir raudona ištisine linija pažymimas žemėlapyje.
8. Apskrities viršininko administracijos teritorinis žemėtvarkos skyrius pagal pareiškėjo pateiktus matavimo duomenis žemėlapio ir žemės sklypo plano duomenis bei pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų planą nustato paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotį ir apskaičiuoja jos plotą. Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis raudona spalva įrašomas žemėlapyje.
9. Plotas apskaičiuojamas 0,0001 ha tikslumu. Ploto paklaida negali būti didesnė nei 10 procentų, palyginus su natūroje esančiu paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotu.