LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2001 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO
2001 m. vasario 19 d. Nr. 121
Vilnius
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2001 04 01.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 89:2001
ĮVADAS
Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Sąjungos dokumento – Europos Tarybos direktyvos 96/29/EURATOM „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas“ (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 „Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation“ – reikalavimai, susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, bei pateikiami HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo atitinkamose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais srityse reikalavimai, paaiškinimai ir rekomendacijos.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pas smulkiuosius atliekų gamintojus susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus.
2. Ši higienos norma yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu susidaro radioaktyviosios atliekos.
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);
4.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimas Nr. 653 „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485);
4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 07 20 įsakymas Nr. 335 „Dėl informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 65-2103);
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 04 19 įsakymas Nr. 171 „Dėl atsakingų už radiacinę saugą ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 36-1098);
4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymas Nr. 397 „Dėl radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje bei panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3197);
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 05 03 įsakymas Nr. 194 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 34-2000 „Radionuklidų nebekontroliuojamieji lygiai; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygos“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1075);
4.9. HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos (Žin., 1998, Nr. 1-31);
4.10. Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 12 31 įsakymas Nr. 44 „Dėl darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų atlikimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 38-1086).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
5.1. aktyvumas
Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, apskaičiuojamas pagal formulę:
čia:
A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Vienetai: s-1- specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq=1 s-1 [E.1];
5.1.1. savitasis aktyvumas
Bandinio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg (bekerelis kilogramui) [E.6];
5.2. branduolinio kuro ciklas
Visos operacijos, susijusios su branduolinės energijos gamyba, įskaitant urano arba torio kasybą, smulkinimą, apdorojimą arba sodrinimą. Į ciklą įeina branduolinio kuro gamyba, branduolinių reaktorių veikimas, branduolinio kuro atgaminimas, laipsniškas branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimas ir bet kuri veikla, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu [E.6];
5.3. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau-darbuotojas)
Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [4.9];
5.4. individualiosios saugos priemonės
Techninės darbuotojų saugos priemonės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. [4.9];
5.5. laikinoji radioaktyviųjų atliekų saugykla
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys pas smulkųjį atliekų gamintoją, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas iki tol, kol jos suskils arba bus šalinamos;
5.6. monitoringas
Sistemingas dozės lygio arba taršos, susijusios su apšvitos arba radioaktyviojo užteršimo poveikiu, matavimas ir gautų rezultatų vertinimas [4.9];
5.7. nebekontroliuojamieji lygiai
Nustatyti šaltinių aktyvumo, savitojo, tūrinio ir paviršinio aktyvumo lygiai, kurių neviršijant, medžiagos, susidariusios reguliuojamos veiklos metu ir užterštos radionuklidais ar turinčios jų savo sudėtyje, radiacinės saugos požiūriu nebekontroliuojamos [4.8];
5.8. radioaktyviosios atliekos
Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [4.1];
5.9. radioaktyviųjų atliekų saugykla
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas [4.2].
PASTABA. Šiuo metu tokia radioaktyviųjų atliekų saugykla yra Ignalinos atominėje elektrinėje;
5.10. radioaktyviųjų atliekų tvarkymas
Veikla, susijusi su valdymu ir naudojimu, atliekant pradinį apdorojimą, apdorojimą, galutinį apdorojimą, vežant, saugant ir šalinant radioaktyviąsias atliekas;
5.11. radioaktyvioji tarša
Bet kokios medžiagos, paviršiaus ir aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus kūno užteršimo atveju į šią sąvoką įeina ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas nepriklausomai nuo patekimo būdo [4.9];
5.12. radioaktyviųjų atliekų šalinimas
Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į saugyklą ar specialią vietą, neplanuojant jų vėl išimti (laidojimas). Šalinimas taip pat apima tiesioginį atliekų paskleidimą aplinkoje (išmetimas į aplinką) [E.1];
5.15. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla)
Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [4.1].
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Šios higienos normos reikalavimai taikomi veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu susidaro radioaktyviosios atliekos ir kuriai reikalinga Radiacinės saugos centro išduota licencija. Licencijos gavimo sąlygas reglamentuoja [4.3].
7. Šios higienos normos reikalavimų valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras.
8. Tvarkant radioaktyviąsias atliekas turi būti laikomasi pagrindinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principų, nustatytų [4.2].
10. Smulkieji atliekų gamintojai privalo:
11. Radioaktyviosios atliekos, kol bus atliekamas jų šalinimas, turi būti saugomos laikinosiose radioaktyviųjų atliekų saugyklose (toliau – laikinosios saugyklos).
12. Radioaktyviosios atliekos, perduodamos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą, turi atitikti atliekų priimtinumo kriterijus, nustatytus teisės aktais.
13. Radioaktyviosios atliekos turi būti vežamos laikantis [4.7, E.7] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
15. Tvarkančių radioaktyviąsias atliekas darbuotojų apšvita turi neviršyti profesinės apšvitos lygių, nustatytų [4.9].
16. Darbuotojai turi būti mokomi, instruktuojami bei atestuojami radiacinės saugos klausimais laikantis [4.5] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
18. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringas turi būti atliekamas laikantis [4.10] nustatytų reikalavimų.
19. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
V. SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
21. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į specialius atliekų surinkimo konteinerius arba į specialias talpyklas, ir tik tose vietose, kuriose skystosios radioaktyviosios atliekos susidaro.
22. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į:
22.2. atliekų aktyvumą, jų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais);
22.3. atliekų fizines ir chemines savybes:
23. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:
23.2. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos skystosios atliekos turi būti saugomos tol, kol aktyvumas sumažės iki nebekontroliuojamųjų lygių, ir išmetamos į aplinką;
24. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti saugomos laikinosiose saugyklose atliekų surinkimo konteineriuose arba specialiose talpyklose, kurios turi būti pagamintos iš chemiškai atsparių medžiagų, būti hermetiškos, atsparios aplinkos ir mechaniniams išoriniams poveikiams bei pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.
25. Laikinosiose saugyklose saugomos skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas B priede.
VI. KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
27. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į konteinerius plastikiniuose, polietileniniuose arba popieriniuose maišuose arba į plastikinius, polietileninius arba popierinius maišus, jeigu jie yra pakankamai atsparūs ir naudojami kaip atskiros pakuotės, ir tik tose vietose, kuriose kietosios radioaktyviosios atliekos susidaro.
28. Konteineriai turi būti daugkartinio naudojimo, mechaniškai stabilūs; vidiniai jų paviršiai turi būti lygūs, padengti silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis. Plastikiniai ir polietileniniai maišai turi būti tvirti ir atsparūs aplinkos poveikiams.
29. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į:
29.2. atliekų aktyvumą, atliekų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais);
30. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:
30.1. šalinamos (laidojamos) kaip neradioaktyviosios, jei neviršijami nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais;
30.2. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos kietosios atliekos turi būti saugomos tol, kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais;
31. Saugojimo konteineriai turi būti atsparūs aplinkos bei mechaniniams poveikiams ir pažymėti jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.
VII. PANAUDOTŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
33. Kai kurių panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – panaudoti uždarieji šaltiniai) taikymas ir trumpos techninės charakteristikos pateiktos D priede.
34. Panaudoti uždarieji šaltiniai laikinosiose saugyklose turi būti saugomi apsauginiuose konteineriuose, atskirai nuo kitų radioaktyviųjų atliekų.
35. Panaudoti uždarieji šaltiniai turi būti perduoti saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.
VIII. DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
38. Dujiniai radioaktyvieji teršalai, savo sudėtyje turintys aerozolių, turi būti šalinami filtruojant. Dujinių radioaktyviųjų teršalų išmetimo į aplinką lygiai turi neviršyti nebekontroliuojamųjų, nustatytų teisės aktais.
40. Į aplinką išmetami dujiniai radioaktyvieji teršalai turi būti registruojami žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas C priede.
41. Dujinių radioaktyviųjų teršalų šalinimo vietos turi būti pažymėtos pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu [E.2].
IX. REIKALAVIMAI LAIKINOSIOMS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SAUGYKLOMS
45. Laikinosioms saugykloms keliami šie reikalavimai:
45.3. laikinųjų saugyklų apsauga turi būti užtikrinama fizinėmis saugos priemonėmis (signalizacija), saugyklų durys turi būti pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2];
45.4. laikinųjų saugyklų vidinių sienų ir grindų paviršius turi būti lygus, padengtas silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis;
45.6. draudžiama laikinosiose saugyklose laikyti pašalinius daiktus ir įrangą, nesusijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;
______________
A PRIEDAS (informacinis)
DAŽNIAUSIAI SUSIDARANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ CHARAKTERISTIKOS [E.3]
Radionuklidas |
Pusėjimo trukmė |
Taikymas |
Tipinis aktyvumas |
Radioaktyviųjų atliekų |
|
fizinis būvis |
tvarkymo būdai |
||||
3H |
12,3 m. |
Klinikiniai tyrimai
Biologiniai tyrimai Žymėtieji tirpalai |
Iki 5 MBq
Iki 50 GBq Įvairus |
Kietos, skystos, organinės Organiniai tirpikliai |
Šalinimas, deginimas specialiuose įrenginiuose |
14C |
5730 m. |
Biologiniai tyrimai Žymėtieji tirpalai |
Iki 1 GBq
Iki 10 MBq |
Kietos, skystos Tirpikliai, išskiriantys CO2 |
Šalinimas, deginimas |
18F |
1,8 val. |
Pozitronų spinduoliai Tomografija |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
22Na |
2,6 m. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 50 kBq |
Skystos |
Šalinimas |
24Na |
15,0 val. |
Biologiniai tyrimai |
Iki 50 GBq |
||
32P |
14,3 d. |
Spindulinė terapija |
Iki 200 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
33P |
25,4 d. |
Biologiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
||
35S |
87,4 d. |
Klinikiniai, medicininiai ir biologiniai tyrimai |
Iki 5 GBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
38Cl |
3,01·105 m. |
Biologiniai tyrimai |
Iki 5 GBq |
Dujinės, kietos, skystos |
Šalinimas |
45Ca |
163 d. |
Biologiniai tyrimai |
Iki 100 MBq |
Dažniausiai kietos |
Šalinimas |
47Ca |
4,5 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 1 GBq |
Dažniausiai skystos |
Šalinimas |
46Sc |
83,8 d. |
Medicininiai ir biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Skystos, kietos |
Saugojimas, šalinimas |
51Cr |
27,7 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 5 MBq |
Kietos |
Saugojimas |
Biologiniai tyrimai |
Iki 100 kBq |
Dažniausiai skystos |
Šalinimas |
||
57Co |
271,7 d. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai |
Iki 50 kBq |
Kietos ir skystos |
Šalinimas |
58Co |
70,8 d. |
- |
- |
|
|
59Fe |
44,5 d. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
|
|
|
|
|
|
67Ga |
3,3 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 200 MBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
|
|
|
|
|
|
75Se |
119,8 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
Dažniausiai skystos |
Šalinimas |
85mKr |
13,3 sek. |
Plaučių ventiliacijos tyrimas |
Iki 2 GBq |
Dujinės |
Šalinimas |
85Sr |
64,8 d. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
86Rb |
18,7 d. |
Medicininiai ir biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
89Sr |
50,5 d. |
Spindulinė terapija |
Iki 300 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
90Y |
2,7 d. |
Spindulinė terapija ir klinikiniai tyrimai, medicininiai ir biologiniai tyrimai |
Iki 300 MBq |
Kietos, skystos, organinės |
Saugojimas, šalinimas |
95Nb |
35,0 d. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
99mTc |
6,02 val. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai, radionuklidų gamyba |
Iki 1 GBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
111In |
2,8 d. |
Klinikiniai ir biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
123I |
13,2 val. |
Medicininiai, biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas, adsorbcija anglimi |
125I |
60,1 d. |
Medicininiai, biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
||
131I |
8,0 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
||
|
Spindulinė terapija |
Iki 10 GBq |
|||
|
Biologiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
|||
133Sn |
155,0 d. |
Medicininiai ir biologiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
133Xe |
5,3 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 400 MBq |
Dujinės |
Šalinimas |
153Sm |
1,9 d. |
Spindulinė terapija |
Iki 8 GBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
198Au |
2,7 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 500 MBq |
Kietos, skystos |
|
201Tl |
3,0 d. |
Klinikiniai tyrimai |
200 MBq |
Kietos, skystos |
Saugojimas, šalinimas |
197Hg |
2,6 d. |
Klinikiniai tyrimai |
Iki 50 MBq |
Kietos, skystos |
Šalinimas |
203Hg |
46,6 d. |
Biologiniai tyrimai |
|
|
|
B PRIEDAS (informacinis)
SAUGOMŲ SKYSTŲJŲ IR KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ APSKAITOS ŽURNALAS
PASTABA. Atliekų šalinimo datą numato asmuo, atsakingas už radiacinę saugą.
C PRIEDAS (informacinis)
ŠALINAMŲ SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ IR DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ APSKAITOS ŽURNALAS
D PRIEDAS (informacinis)
KAI KURIŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TAIKYMAS [E.3]
Taikymas |
Radionuklidas |
Pusėjimo trukmė |
Tipinis aktyvumas |
Medicina |
|||
Kaulų tyrimas |
241Am |
433,0 m. |
1-10 GBq |
|
153Gd |
244,0 d. |
1-40 GBq |
|
125I |
60,1 d. |
1-10 GBq |
Mažos dozės galios brachiterapija |
137Cs |
30,0 m. |
50-500 MBq |
|
226Ra |
1600 m. |
30-300 MBq |
|
60Co |
5,3 m. |
50-500 MBq |
|
90Sr |
29,1 m. |
50-1500 MBq |
|
103Pd |
17,0 d. |
50-1500 MBq |
|
125I |
60,1 d. |
50-1500 MBq |
|
192Ir |
74,0 d. |
200-1500 MBq |
|
252Cf |
2,6 m. |
50-1500 kBq |
Didelės dozės galios brachiterapija |
60Co |
5,3 m. |
apie 10 GBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
0,03-10 MBq |
|
192Ir |
74,0 d. |
apie 400 GBq |
Spindulinė terapija |
60Co |
5,3 m. |
50-1000 TBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
2-500 TBq |
Pramonė |
|||
Pramoninė radiografija |
192Ir |
74,0 d. |
0,1-5 TBq |
|
60Co |
5,3 m. |
0,1-5 TBq |
Drėgmės matuokliai |
241Am/Be |
433,0 m. |
0,1-2 GBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
400 MBq |
Tankio matuokliai |
137Cs |
30,0 m. |
1-20 GBq |
|
147Pr |
0,227 val. |
0,04-40 GBq |
|
241Am |
433,0 m. |
1-10 GBq |
Lygio matuokliai |
60Co |
5,3 m. |
0,1-10 GBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
0,1-20 GBq |
|
|
|
|
Storio matuokliai |
85Kr |
10,8 m. |
0,1-50 GBq |
|
90Sr/90Y |
29 m. |
0,1-40 GBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
0,4-100 GBq |
|
204Tl |
3,78 m. |
0,04-40 GBq |
|
241Am |
433,0 m. |
0,04-400 GBq |
Statinio elektros krūvio neutralizatoriai |
137Cs |
30,0 m. |
0,1-2 GBq |
|
239Pu |
2,41·104 m. |
0,1 GBq |
|
241Am |
433,0 m. |
400 MBq |
Sterilizatoriai |
60Co |
5,3 m. |
0,1-400 PBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
0,1-400 PBq |
Dūmų jutikliai |
239Pu |
2,41·104 m. |
0,1-10 MBq |
Dūmų jutikliai |
241Am |
433,0 m. |
0,1-4 MBq |
Chromatografija |
3H |
12,3 m. |
1-20 GBq |
|
63Ni |
96,0 m. |
0,2-0,5 GBq |
Moksliniai tyrimai |
|||
Kalibravimo šaltiniai |
Įvairūs |
Įvairūs |
<0,1 GBq |
Chromatografija |
3H |
12,3 m. |
1-50 GBq |
|
63Ni |
96,0 m. |
0,2-0,5 GBq |
Sterilizatoriai |
60Co |
5,3 m. |
0,1-400 PBq |
|
137Cs |
30,0 m. |
0,1-400 PBq |
Tričio taikiniai |
3H |
12,3 m. |
1-10 TBq |
E PRIEDAS (informacinis)
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
E.1. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d. Nr. L 159, 39 tomas (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation No. L 159 Volume 39.
E.2. LST ISO 361-1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.
E.3. Mažų radioaktyviųjų atliekų kiekių tvarkymas. Techninis dokumentas – 1041. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1998 m. (anglų k.) = Management of small quantities of radioactive waste. IAEA – TECDOC – 1041. IAEA, Vienna, 1998.
E.4. Saugus sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose susidarančių atliekų tvarkymas. Ženeva, Pasaulinė sveikatos organizacija, 1999 m. (anglų k.) = Safe management of wastes from health – care activities. World Health Organization, Geneva, 1999.
E.5. Radioaktyviųjų atliekų, susidarančių pas radioaktyviųjų medžiagų naudotojus, tvarkymas. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1985 m. (anglų k.) = Management of radioactive wastes produced by users of radioactive materials. IAEA – Safety Series No. 70. IAEA, Vienna, 1985.
E.6. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius: BĮ UAB „Litimo“, 1999.
E.7. Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės. Saugumo serija Nr. 6. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1990 m. (anglų k.) = Regulations for the safe transport of radioactive materials. IAEA Safety Series No. 6. IAEA, Vienna, 1990.
SUDERINTA
Ūkio ministerijos 2001 01 08 raštas Nr. 41-21-145
Aplinkos ministerijos 2001 01 04 raštas Nr. 06-03-67
Valstybinio visuomenės sveikatos centro 2001 02 01 raštas Nr. 01-11-104