Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ

 

2011 m. spalio 12 d. Nr. 1203

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos prioritetus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1203

 

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2012 metų veiklos
PRIORITETAI

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), tikėdama, kad 2012 metai taps vilties, tarpusavio pasitikėjimo ir sėkmės metais, naujų pažangos darbų pradžios ir lūžio metais mūsų šalies gyvenime ir ekonomikos srityje, tęsia pradėtus darbus. Tik sutelktomis jėgomis įmanoma sukurti modernią, veržlią ir atvirą pasauliui Lietuvą, tokią šalį, kurioje gera gyventi ir dirbti, kurios kiekvienas pilietis, įgyvendindamas savo lūkesčius, su optimizmu žvelgia į ateitį.

Svarbiausi siekiai:

gerinti verslo aplinką ir sumažinti nedarbą. Mažinti administracinę naštą verslui, suteikti daugiau galimybių pradėti ir plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą, sukurti įvairesnes ir patogesnes teisines verslo formas, leisiančias kurti naujas darbo vietas;

išlaikyti finansinį stabilumą ir stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos lygį (išreiškiamą proc. BVP). Valstybės skola neturi tapti našta ateities kartoms;

siekti, kad gyventojai gautų kuo geresnės kokybės viešąsias paslaugas, kad jos būtų teikiamos greitai, skaidriai, efektyviai. Iš esmės pakeisti tarnautojų požiūrį į gyventojams teikiamas paslaugas, griežtai reikalauti atsakomybės iš jas teikiančių valstybės tarnautojų;

išskaidyti monopolijas energetikos srityje, mažinti energijos kainas. Kurti naują energetikos ir transporto infrastruktūrą, kuri visiems laikams įtvirtintų valstybės ekonominę nepriklausomybę;

kovoti su korupcija valdžios sektoriuje. Pasiekti, kad sumažėtų korupcijos galimybių labiausiai jos pažeistose srityse, užtikrinti atsakomybės už korupciją neišvengiamumą, galutinai įtvirtinti valdžios, ypač viešųjų pirkimų, skaidrumo ir nešališkumo standartus;

pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų sistemą, užtikrinti jos ilgalaikį finansinį tvarumą, orią dabarties ir ateities pensininkų senatvę; kurti šeimai ir bendruomenei draugišką aplinką;

sukurti veikiančią mokymosi visą gyvenimą sistemą, garantuojančią nuolatinį vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, naujų kompetencijų įgijimą aukštosiose mokyklose, profesinio mokymo ir kitose įstaigose.

 

I. PALANKESNĖ APLINKA VERSLUI – NAUJOMS DARBO VIETOMS KURTI

 

Mažesnė administracinė našta, darbo santykių lankstumas ir tiesioginės užsienio investicijos paskatins naujų ir geriau apmokamų darbo vietų kūrimą. Bus rūpinamasi kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimu šalyje, švietimo sistemos efektyvumo ir atitikties rinkos paklausai didinimu, nes tik tai gali užtikrinti didesnės pridėtinės vertės gamybos plėtrą.

Kryptys:

Gerinti verslo sąlygas ir skatinti verslumą: sumažinti licencijų, leidimų ir kitokių reikalavimų, taip pat verslo priežiūros naštą, didinti finansinių išteklių prieinamumą smulkiajam verslui, ypač jį pradedant.

Įvertinti jau padarytų darbo santykių lankstumo pakeitimų poveikį ir plačiau taikyti pasiteisinusias priemones, analizuojant darbo laiko bei darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reglamentavimą, sumažinti administracinę naštą darbo santykių srityje.

Plėtoti inovatyvią ekonomiką.

Siekti pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti eksportą.

Kurti ir įgyvendinti sistemines priemones, kurios užtikrins specialistų kvalifikacijos suteikimo ir perkvalifikavimo atitiktį rinkos poreikiams.

Pertvarkyti piniginės socialinės paramos sistemą. Siekti, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti ir išvengtų ilgalaikės priklausomybės nuo piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų būstui išlaikyti) sistemos. 

Pertvarkyti mokslinių tyrimų finansavimą ir valdymą, kad mokslas būtų naudingas visuomenei ir valstybei.

 

II. STABILŪS VIEŠIEJI FINANSAI – EKONOMIKOS AUGIMO PAGRINDAS

 

Bus išlaikytas viešųjų finansų stabilumas ir finansų rinkų pasitikėjimas, mažinant valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuojant valdžios sektoriaus skolos lygį.

Kryptys:

Mažinti oficialiai neapskaitomos ekonomikos prielaidas ir sąlygas.

Siekti, kad 2012 metais nebūtų perviršinio biudžeto deficito.

Toliau įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą, optimizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą.

 

III. NAUJOS KOKYBĖS VIEŠOSIOS PASLAUGOS MŪSŲ ŽMONĖMS

 

Bus siekiama, kad viešųjų paslaugų teikimo srityje būtų daugiau pasirinkimo galimybių ir geros kokybės paslaugų. Valstybės lėšos bus naudojamos efektyviai, o sutaupytos lėšos skiriamos paslaugų kokybei gerinti. Bus užtikrinta asmenų, kurie kreipiasi į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas, gera aptarnavimo kokybė – didinamas paslaugų prieinamumas, garantuojamas viešumas ir mažinama administracinė našta.

Kryptys:

Baigti optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir pertvarkyti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą.

Taikyti giminingų diagnozių grupių (DRG) metodą aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimui ir užtikrinti su DRG susietą vienodą šių paslaugų sąnaudų apskaitą gydymo įstaigose. 

Skatinti savarankišką mokyklų tobulėjimą, kviesti mokinius ir mokytojus įsivertinti ir atsiskaityti už savo pasiekimus ir mokyklos veiklą, organizuoti mokyklų išorinį vertinimą ir rezultatų viešinimą.

Baigti numatytus aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo darbus (aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija, studijų kokybės valdymo priemonės, tęstinio mokymo pertvarka).

Baigti valstybės valdomų įmonių pertvarką pagal veiksmingo valdymo standartus (įgyvendintos skaidrumo gairės, nustatyti veiklos efektyvumo rodikliai, parengta valdymo organų skyrimo tvarka).

Gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą: užtikrinti didesnį šių paslaugų prieinamumą perkeliant jas į elektroninę erdvę, susieti paslaugų kokybę su vartotojų pasitenkinimo rodikliais, veiksmingiau taikyti vieno langelio principą.

 

IV. EKONOMINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STIPRINIMAS (ENERGETIKOS IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS)

 

Bus kuriamas vartotojams palankus ir aplinkai nekenksmingas energetikos sektorius, užbaigta elektros energetikos sektoriaus ir tęsiama gamtinių dujų sektoriaus pertvarka – tai sudarys sąlygas konkurencijai iki šiol monopoliniame energetikos sektoriuje ir ilguoju laikotarpiu užtikrins mažiausias (rinkos) kainas vartotojams. Spartės strateginių energetikos infrastruktūros projektų, kurie užtikrins patikimą energetinės sistemos funkcionavimą, įgyvendinimas. Bus siekiama, kad Lietuva kartu su partneriais iš kitų Europos Sąjungos šalių (Švedijos, Vokietijos) taptų lydere formuojant Rytų–Vakarų transporto koridoriaus regioninės reikšmės transporto mazgą (logistikos ir transporto klasterį) pietinėje Baltijos jūros dalyje.

Kryptys:

Tęsti energijos tiekimo įvairovę užtikrinančių projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo ir naujos atominės elektrinės – įgyvendinimą.

Įgyvendinti elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pertvarką pagal Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo nuostatas.

Tęsti elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektų įgyvendinimą.

Didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Sukurti energijos išteklių biržą.

Užtikrinti energijos vartotojų interesų apsaugą, skatinti energijos taupymą ir efektyvų vartojimą.

Tęsti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą.

Plėtoti intermodalinį transportą ir skatinti logistikos paslaugų plėtrą.

Diegti informacinių išteklių valdymo procesus, siekiant kuo geriau panaudoti informacinių technologijų išteklius. Siekti, kad Lietuva ir toliau būtų viena iš pasaulio lyderių pagal šviesolaidinio interneto plėtrą.

Diplomatinėmis priemonėmis prisidėti prie valstybės ekonominės nepriklausomybės stiprinimo ir svarbiausių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo. Tęsti veiklą įvairiuose tarptautiniuose forumuose įvairiomis priemonėmis, siekiant, kad Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nebūtų vykdomi tarptautinių saugumo standartų neatitinkantys branduolinių jėgainių projektai.

 

V. SKAIDRUMAS IR ATSAKOMYBĖ VIEŠAJAME SEKTORIUJE

 

Bus didinamas skaidrumas ir mažinama korupcijos prielaidų labiausiai korupcijos pažeistose srityse – sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo, statybų.

Kryptys:

Užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos (priimamų sprendimų, viešųjų finansų naudojimo, išduodamų dokumentų, teikiamų paslaugų) viešumą.

Didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos prielaidų sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų, statybos priežiūros srityse.

Diegti informacines technologijas, skirtas baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos procedūroms optimizuoti ir modernizuoti.

 

VI. STIPRI ŠEIMA – STIPRI BENDRUOMENĖ

 

Bus formuojamas teigiamas požiūris į šeimą, sudaromos sąlygos derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, šeimos skatinamos aktyviau dalyvauti ekonominėje ir visuomeninėje veikloje, didinama paslaugų šeimai įvairovė, suteikiama daugiau įgaliojimų bendruomenių  ir šeimų organizacijoms ir skatinamas jų kūrimasis.

Kryptys:

Plėtoti paslaugas šeimai ir didinti jų prieinamumą; sudaryti sąlygas bendruomenių organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti teikiant viešąsias paslaugas.

Sukurti šeimos politikos įgyvendinimo veiksmų koordinavimo visais valstybės valdymo lygiais schemą, įtraukti vietos valdžios institucijas į šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą.

 

VII. NARYSTĖS NATO ĮTVIRTINIMAS IR PASIRENGIMAS PIRMININKAUTI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

 

Bus stiprinamas nacionalinis saugumas, vadovaujantis nuostata, kad narystė NATO suteikia Lietuvai patikimas kolektyvinės gynybos garantijas, tačiau neatleidžia nuo atsakomybės skirti pastangas ir išteklius savo pačios ir bendram Aljanso saugumui stiprinti. Bus siekiama, kad valstybei įveikiant finansinius sunkumus būtų nuosekliai didinami krašto apsaugai skiriami asignavimai. Bus pasirengta prisiimti didesnę atsakomybę už Europos integraciją. Bus siekiama įgyvendinti Lietuvos strateginius interesus kartu su Europos partneriais – taip užtikrinti daugiau Europos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Europoje.

Kryptys:

Modernizuoti Lietuvos kariuomenę, taip pat formuoti kariuomenės rezervą ir rengti piliečius valstybės gynybai.

Dalyvauti NATO ir Europos Sąjungos tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse, įgyvendinti NATO pajėgų tikslus ir užtikrinti kitų tarptautinių įsipareigojimų saugumo ir gynybos politikos srityje vykdymą.

Pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai – sutelkti institucijas bendram darbui, stiprinti administracinius gebėjimus, įtraukti socialinius partnerius ir informuoti visuomenę apie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai teikiamą naudą.

Kartu su Lietuvos valdžios institucijomis parengti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus.

 

VIII. Vilniaus apskrities savivaldybių socialinė-ekonominė plėtra

 

Bus mažinama Vilniaus apskrities savivaldybių ekonominė ir socialinė atskirtis – keliamas regiono gyventojų verslumo lygis, spartinamas šio regiono infrastruktūros vystymasis, Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojai skatinami dalyvauti socialinėje ir kultūrinėje veikloje. Panaudojant Vilniaus apskrities savivaldybių ekonominį potencialą, bus siekiama darnios Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities savivaldybių plėtros.

Kryptys:

Skatinti Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų verslumą, pritraukiant privačias investicijas, plėtojant pažintinį ir aktyvaus poilsio turizmą.

Didinti teikiamų socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įvairovę ir prieinamumą Vilniaus regione ir skatinti regiono bendruomenių įsitraukimą į socialinę veiklą.

Užtikrinti švietimo (valstybine ir gimtąja kalba) prieinamumą ir kokybę, aktyvinti kultūrinį Vilniaus apskrities regiono gyvenimą.

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1203

 

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ veiklos PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ

 

I. PALANKESNĖ APLINKA VERSLUI – NAUJOMS DARBO VIETOMS KURTI

 

1.1. Prioritetinė kryptis. Gerinti verslo sąlygas ir skatinti verslumą: sumažinti licencijų, leidimų ir kitokių reikalavimų, taip pat verslo priežiūros naštą, didinti finansinių išteklių prieinamumą smulkiajam verslui, ypač jį pradedant.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.1.1.

Įdiegti pažangūs veiklos metodai ūkio subjektų priežiūros institucijose:

I, II, III

 

 

sukurtos, įdiegtos ir naudojamos praktikoje verslo rizikos vertinimo sistemos maisto ir ne maisto produktų, veterinarijos, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės saugos, teritorijų planavimo ir statybos, mokesčių ir darbo santykių srityse;

užtikrintas bendrasis konsultavimas telefonu;

 

Teisingumo ministerija

 

parengti ir įdiegti praktikoje baigtinių tikrinamų aspektų klausimynai verslui (apimantys ne mažiau kaip 20 ekonominės veiklos sričių);

teisės aktų taikymo srityje įgyvendinama dviejų datų taisyklė

 

Ūkio ministerija

1.1.2.

Sudarytos palankios sąlygos pradėti verslą:

III

 

 

verslo priežiūros institucijų teikiama konsultavimo paslauga pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams; netaikomos poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kitos), nustačius pažeidimų, bet pirmiausia nustatomas tinkamas terminas ištaisyti pažeidimus ir teikiama metodinė pagalba, vykdoma gerosios praktikos sklaida;

 

Ūkio ministerija

 

sudarytos sąlygos steigti mažąją bendriją el. būdu

 

Teisingumo ministerija

1.1.3.

Įmonės registravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju terminas sutrumpintas nuo 7 iki 3 darbo dienų

I

Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija)

1.1.4.

Parengtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pataisos, mažinančios sutartims vykdyti reikalingų procedūrų ir gerinančios investuotojų apsaugą

I

Teisingumo ministerija

1.1.5.

Atlikus Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę (nustatyti nepagrįsti, neproporcingi ir pertekliniai leidimai (licencijos) ir jų išdavimo sąlygos bei reikalavimai), parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei būtini teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Energetikos misterija ir Finansų ministerija, pakeitimų projektai

I, II, III

Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija

1.1.6.

Įdiegta elektroninė statistinių verslo duomenų parengimo ir perdavimo verslo subjektams viešoji paslauga

I

Lietuvos statistikos departamentas

1.1.7.

Padidintas finansinių išteklių prieinamumas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, toliau vykdant finansų inžinerijos priemones (garantijos kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų paskolas, lengvatinės paskolos, investuojamas rizikos kapitalas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų akcinį kapitalą), įgyvendinant naujas priemones (garantijos už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų lizingo sandorius, naujos rizikos kapitalo priemonės – investicijos veiklos pradžiai)

I, II, III, IV

Ūkio ministerija

1.1.8.

Įdiegta žemdirbių mokymo, informavimo ir konsultavimo informacinė sistema

IV

Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta) (2011 metais prognozuojama 20 vieta)

17

Ūkio ministerija

Finansine parama pasinaudojusių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius (skaičiuojami visi finansavimo suteikimo kartai; kaupiamieji vienetai) (2011 metais – planuojama 2 670 kartų (kaupiamųjų vienetų)

3 830

Ūkio ministerija

Statistinės atskaitomybės naštos, išreikštos vieno respondento vidutinėmis metinėmis laiko sąnaudomis statistinėms ataskaitoms pildyti ir teikti, sumažėjimas, procentais (2011 metais planuojama reikšmė – 10,5 valandos)

5

Lietuvos statistikos departamentas

 

1.2. Prioritetinė kryptis. Įvertinti jau padarytų darbo santykių lankstumo pakeitimų poveikį ir plačiau taikyti pasiteisinusias priemones, analizuojant darbo laiko bei darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reglamentavimą, sumažinti administracinę naštą darbo santykių srityje.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.2.1.

Nustatytos lankstesnės darbo organizavimo, darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo nuostatos – Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.2.2.

Suvienodintos darbo apmokėjimo sąlygos dirbantiems vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą – Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

1.3. Prioritetinė kryptis. Plėtoti inovatyvią ekonomiką.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.3.1.

Siekiant paspartinti klasterizacijos procesus, įgyvendintos klasterizacijos priemonės „Inoklaster LT“, „Inoklaster LT+“, „Inogeb LT3“, 9 slėnių infrastruktūros plėtros projektai, „BSR Stars“ programa, „Star Dust“ projektas

I, II, III, IV

Ūkio ministerija

1.3.2.

Įgyvendinta priemonė „Inočekiai LT“ ir pramoninės nuosavybės teisių apsaugos (patentų, pramoninio dizaino) priemonės, skatinant įmonių inovacinę veiklą

I,II, III, IV

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Susikūrusių klasterių, įskaitant tarptautinius, skaičius (2011 metais – 8 klasteriai, iš kurių 5 – tarptautiniai)

10
(iš kurių 3 – tarptautiniai)

Ūkio ministerija

Įmonių, diegusių inovacijas, dalis (procentais nuo visų įmonių) (2011 metais – 32 procentai)

34

Ūkio ministerija

Suteiktų inovacinių čekių skaičius, vienetais (2011 metais – 85)

150

Ūkio ministerija

Paremtų pramoninės nuosavybės objektų skaičius per metus, vienetais (2011 metais – 35)

80

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.4. Prioritetinė kryptis. Siekti pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti eksportą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.4.1.

Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą, paskirstytas visas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų priemonių „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ finansavimas (76 mln. litų)

I, II, III, IV

Ūkio ministerija

1.4.2.

Skatinant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą per ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“, įgyvendintos rinkodaros priemonės (parodos, konferencijos ir kita), suorganizuoti tiksliniai susitikimai su potencialiais investuotojais ir įgyvendinti projektai įmonių konkurencingumui didinti ir eksportui skatinti

III

Ūkio ministerija

1.4.3.

Gerinant investicinę aplinką, parengti teisės aktų projektai, reglamentuojantys naujų laisvųjų ekonominių zonų veiklą

II

Ūkio ministerija

1.4.4.

Surengta 10 verslo misijų ir kitų renginių, skirtų eksportui skatinti ir investicijoms pritraukti

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

1.4.5.

Suorganizuotas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas

II

Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija

1.4.6.

Suorganizuota 10 tarptautinių renginių lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams pristatyti

I, II, III, IV

Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas, procentais (2011 metais – prognozė 10 procentų)

12

Ūkio ministerija

Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų skaičius, vienetais (2011 metais – prognozė 3 500)

3 700

Ūkio ministerija

Įgyvendinamų investicinių projektų, inicijuotų tarpininkaujant Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, dalis (procentais nuo visų investicinių projektų)

30

Užsienio reikalų ministerija

 

1.5. Prioritetinė kryptis. Kurti ir įgyvendinti sistemines priemones, kurios užtikrins specialistų kvalifikacijos suteikimo ir perkvalifikavimo atitiktį rinkos poreikiams.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.5.1.

Parengtas specialistų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės iki 2016 metų žemėlapis

III

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.5.2.

Atlikti profesinių kvalifikacijų poreikio tyrimai 2 ūkio sektoriuose (iš 5 prioritetinių: energetikos ir aplinkos apsaugos; statybos ir architektūros; apgyvendinimo ir maitinimo, turizmo, sporto ir poilsio; informacinių technologijų ir komunikacijos; transporto ir saugojimo paslaugų)

III

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5.3.

Susietos Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijos pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą su Europos kvalifikacijų sandara, parengiant ir pateikiant Europos Komisijai pritarti susiejimo ataskaitą

I

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5.4.

Profesinio mokymo įstaigose įkurti 7 sektoriniai praktinio mokymo centrai – profesinio mokymo įstaigų sistema pritaikyta naujų technologijų mokymui (vykdomi 42 sektorinių centrų kūrimo projektai)

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.6. Prioritetinė kryptis. Pertvarkyti piniginės socialinės paramos sistemą. Siekti, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti ir išvengtų ilgalaikės priklausomybės nuo piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų būstui išlaikyti) sistemos.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.6.1.

Įtvirtinti nauji piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams principai – diferencijuoti socialinės paramos dydžiai, sustiprintos savivaldybių galios teikiant paramą

I

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.6.2.

Padidintas teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumas – taikomi nauji darbuotojų motyvavimo metodai, jų veikla susieta su asmenų įdarbinimo rezultatais

I, II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Ilgalaikių bedarbių, gaunančių socialinę pašalpą, sumažėjimas, procentais (2011 metais – apie 100 tūkst. asmenų)

3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

1.7. Prioritetinė kryptis. Pertvarkyti mokslinių tyrimų finansavimą ir valdymą, kad mokslas būtų naudingas visuomenei ir valstybei.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

1.7.1.

Atliktas ekspertinis ir formalus visų mokslo ir studijų institucijų 2009–2011 metų mokslinės ir meno veiklos vertinimas, sudarysiantis pagrindą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo sprendimams 2013–2015 metais

II

Švietimo ir mokslo ministerija

1.7.2.

Pakeista integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, atsižvelgiant į ekspertų siūlomas valdymo modelio ir kitas rekomendacijas

III

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Pradėtų įgyvendinti mokslinių tyrimų institutų ilgalaikių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų skaičius (2011 metais – 0)

20

Švietimo ir mokslo ministerija

 

II. STABILŪS VIEŠIEJI FINANSAI – EKONOMIKOS AUGIMO PAGRINDAS

 

2.1. Prioritetinė kryptis. Mažinti oficialiai neapskaitomos ekonomikos prielaidas ir sąlygas.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

2.1.1.

Atsižvelgiant į nustatytas tendencijas ir pokyčius, atnaujintas tęstinis kompleksinis priemonių planas neapskaitomos ekonomikos reiškiniams mažinti ir kontroliuoti

I

Ministro Pirmininko tarnyba

2.1.2.

Atlikti kontrolės veiksmai – taikomas rizikos profiliavimas pagal nustatytus teisės aktų pažeidimus ir tendencijas, išplėtota muitinės postų pareigūnų pareigų vietos nustatymo (rotacijos) sistema, rotuojama apie 70–72 procentai muitinės pareigūnų

IV

Muitinės departamentas

2.1.3.

Įgyvendintas Valstybinės mokesčių inspekcijos Konsoliduoto mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo priemonių planas

IV

Valstybinė mokesčių inspekcija

2.1.4.

Įgyvendintos komunikavimo su mokesčių mokėtojais ir visuomene, mokesčių mokėtojų aptarnavimo, stebėsenos ir pagalbos, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės, mokesčių nepriemokų mažinimo ir išieškojimo tikslinės strategijos

IV

Valstybinė mokesčių inspekcija

2.1.5.

Finansų tyrimai įtraukti į ikiteisminius tyrimus, atliekamus dėl apysunkių, sunkių ir labai sunkių tyčinių nusikaltimų, iš kurių galėjo būti gauta turtinė nauda, siekiant užtikrinti išplėstinio turto konfiskavimo galimybes

III

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Iki 2012 metų pabaigos užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomų mokesčių dydis nuo sulaikytų prekių) pokyčio, palyginti su 2011 metais, sumažėjimas, procentais (2011 metais planuojama reikšmė – 36,4 mln. litų)

5

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas)

Ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose bendradarbiaujant su mokesčių administratoriais nustatytas neteisėtu būdu įgytas turtas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjimas, procentais (2011 metais planuojama reikšmė – 20 ikiteisminio tyrimo bylų)

3

Valstybinė mokesčių inspekcija

Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų santykis su galutinio vartojimo išlaidomis (2011 metais planuojama reikšmė – 1,6)

1,72

Valstybinė mokesčių inspekcija

Turto, į kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose laikinai apribota nuosavybės teisė, vertės ir savanoriškai valstybei atlygintos žalos bendros sumos santykis su atskleistų nuslėptų mokesčių suma, procentais (2011 metais – 76 procentai)

77

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

 

2.2. Prioritetinė kryptis. Siekti, kad 2012 metais nebūtų perviršinio biudžeto deficito.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

2.2.1.

Įvertintas papildomų konsolidacijos priemonių, reikalingų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims, nustatytoms Lietuvos konvergencijos 2011 metų programoje, įvykdyti, poreikis

I

Finansų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

2012 metais biudžeto deficitas neviršys ES Tarybos 2010 m. vasario 9 d. rekomendacijose nurodyto biudžeto deficito su BVP santykinio rodiklio dydžio

3 procentai BVP

Finansų ministerija

 

2.3. Prioritetinė kryptis. Toliau įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą, optimizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

2.3.1.

Patobulintas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymas – socialinio draudimo įmokos apskaitomos pagal atskiras socialinio draudimo rūšis

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.2.

Sugriežtinta asmens darbingumo lygio nustatymo kontrolė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai suteikta teisė atlikti darbingumo lygio nustatymo pagrįstumo patikrinimus

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.3.

Atlikta analizė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl pensijų skaičiavimo būdo (vienetai ar virtualios sąskaitos)

III

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.4.

Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta Valstybinių pensijų reformos koncepcija

III

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.5.

Atlikta analizė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl III pakopos pensijų kaupimo tobulinimo

III

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

III. NAUJOS KOKYBĖS VIEŠOSIOS PASLAUGOS MŪSŲ ŽMONĖMS

 

3.1. Prioritetinė kryptis. Baigti optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir pertvarkyti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.1.1.

Atlikta sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos (toliau – Programa) įgyvendinimo rezultatų analizė – įvertinus analizės rezultatus ir vadovaujantis Programoje nustatytais vertinimo kriterijais, patikslintas sveikatos priežiūros įstaigų suskirstymas pagal lygmenis, jose teikiamų paslaugų sąrašas, apimtis ir apmokėjimas

II

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.2.

Atlikta gyventojų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, sauga ir prieinamumu analizė, siekiant apibendrinti ir palyginti Programos pradžioje ir pabaigoje atliktos analizės rezultatus

II

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.3.

Remiantis atliktų analizių rezultatais, pateikti siūlymai dėl tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos etapų, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo ir paslaugų restruktūrizavimo tęstinumo; parengtos tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos rekomendacijos

IV

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.4.

Parengtas ir patvirtintas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės rodiklių sąrašas ir jų nustatymo metodika

IV

Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa)

 

3.2. Prioritetinė kryptis. Taikyti giminingų diagnozių grupių (DRG) metodą aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimui ir užtikrinti su DRG susietą vienodą šių paslaugų sąnaudų apskaitą gydymo įstaigose.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.2.1.

Veikia teisingesnė ir tikslesnė stacionarinių paslaugų apmokėjimo sistema: nuo 2012 m. sausio 1 d. už aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas taikomas apmokėjimas pagal DRG metodą šalies mastu, kartu taikant priemones, užtikrinančias sklandų perėjimą prie naujos apmokėjimo sistemos

I

Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija

3.2.2.

Atliktas DRG metodo poveikio aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimui tarpinis vertinimas ir parengti siūlymai dėl apmokėjimo tobulinimo 2013 metais

III

Valstybinė ligonių kasa

3.2.3.

Visose šalies stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrintas vienodas aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų sąnaudų priskyrimas sąnaudų grupėms, susietoms su DRG metodu

III

Valstybinė ligonių kasa

3.2.4.

Atlikta detalios asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudų apskaitos diegimo galimybių studija, kurioje išanalizuotos detalios sąnaudų apskaitos diegimo alternatyvos

III

Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija

 

3.3. Prioritetinė kryptis. Skatinti savarankišką mokyklų tobulėjimą, kviesti mokinius ir mokytojus įsivertinti ir atsiskaityti už savo pasiekimus ir mokyklos veiklą, organizuoti mokyklų išorinį veiklos vertinimą ir rezultatų viešinimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.3.1.

Įsteigtas Mokyklų pažangos fondas

I

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3.2.

150 mokyklų atliktas išorinis veiklos vertinimas ir išvados paskelbtos internete

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3.3.

Įgyvendinta nauja mokyklų vadovų atrankos pagal kompetencijų vertinimą sistema

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3.4.

Mokyklose įdiegti įsivertinimo įrankiai baigus 4 ir 8 klases (lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos) bei privalomas pagrindinio ugdymo (baigus 10 klasių) pasiekimų tikrinimas (ne tik lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos ir matematikos dalykų, bet ir – mokyklos tarybos sprendimu – gausiausių tautinių mažumų (rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) gimtosios kalbos)

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3.5.

Įgyvendinta sisteminė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3.6.

Sukurtas oficialiosios statistikos paslaugų portalas, leisiantis visą oficialiąją statistinę informaciją, neatsižvelgiant į jos rengėją, gauti vieno kontakto principu ir iš esmės pagerinti oficialiosios statistikos teikimo vartotojams paslaugų prieinamumą ir kokybę

IV

Lietuvos statistikos departamentas

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros gerai įvertintų mokyklų, kurios gavo lėšų darbui poroje su kitomis mokyklomis, skaičius (2011 metais – 0)

50

Švietimo ir mokslo ministerija

Mokyklų, gavusių finansavimą įsivertinimo ir išorinio vertinimo metu nustatytoms kliūtims pašalinti, skaičius (2011 metais – 0)

100

Švietimo ir mokslo ministerija

Pretendentų į mokyklų vadovus, kurių kompetencijas bus įvertinusi Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, skaičius (2011 metais – 85)

150

Švietimo ir mokslo ministerija

Ilgalaikes stažuotes pradėjusių mokytojų skaičius (2011 metais – 0)

150

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.4. Prioritetinė kryptis. Baigti numatytus aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo darbus (aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija, studijų kokybės valdymo priemonės, tęstinio mokymo pertvarka).

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.4.1.

Visose aukštosiose mokyklose pereita prie naujos studijų rezultatų vertinimo sistemos

III, IV

Švietimo ir mokslo ministerija

3.4.2.

Sukurti tolesnės aukštųjų mokyklų konsolidacijos teisiniai pagrindai, t. y. sukurti teisiniai pagrindai integruoti universitetus ar universitetinius kituose miestuose esančius padalinius / filialus

III

Švietimo ir mokslo ministerija

3.4.3.

Pertvarkant tęstinį mokymą, įdiegti naujos kokybės mokymosi visą gyvenimą modeliai

III, IV

Švietimo ir mokslo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Aukštųjų mokyklų, kurioms atliktas realiųjų išteklių vertinimas ir lyginamoji analizė, dalis, procentais (2011 metais – 0)

100

Švietimo ir mokslo ministerija

Aukštųjų mokyklų, atlikusių savianalizę, dalis, procentais (2011 metais – 17)

50

Švietimo ir mokslo ministerija

Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas neformaliu būdu įgytų kvalifikacijų formalizavimo sistemos modelis, dalis, procentais (2011 metais – 1)

20

Švietimo ir mokslo ministerija

 

3.5. Prioritetinė kryptis. Baigti valstybės valdomų įmonių pertvarką pagal veiksmingo valdymo standartus (įgyvendintos skaidrumo užtikrinimo gairės, nustatyti veiklos efektyvumo rodikliai, parengta valdymo organų skyrimo tvarka).

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.5.1.

Sukurtas valstybės valdomų įmonių ambicingų tikslų nustatymo mechanizmas ir parengtos strateginio planavimo gairės

I

Ūkio ministerija

3.5.2.

Įdiegta valstybės valdomų įmonių finansinių duomenų agregavimo sistema

II

Ūkio ministerija

3.5.3.

Įdiegta valstybės valdomų įmonių vadovų atlygio sistema, skatinanti siekti geresnių rezultatų

I

Ūkio ministerija

3.5.4.

Parengtos gairės vidaus audito funkcijai valstybės valdomose įmonėse stiprinti

III

Ūkio ministerija

3.5.5.

Parengtos ir viešai paskelbtos valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitos (ketvirtinės ir metinė), nurodyta atitiktis valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms

I, II, III, IV

Ūkio ministerija

 

3.6. Prioritetinė kryptis. Gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą: užtikrinti didesnį šių paslaugų prieinamumą perkeliant jas į elektroninę erdvę, susieti paslaugų kokybę su vartotojų pasitenkinimo rodikliais, veiksmingiau taikyti vieno langelio principą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

3.6.1.

Sukurtos elektroninės paslaugos aplinkosaugos leidimams:

mėgėjiškai žūklei ir miško kirtimui (2 leidimai);

įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos gyvūnus, prekiauti gyvūnais, įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos saugomų rūšių laukinius augalus, prekiauti saugomų rūšių laukiniais augalais, žvejoti verslinės žvejybos įrankiais, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, leidimai tirti žemės gelmes ir kita (15 leidimų)

II, IV

Aplinkos ministerija

3.6.2.

Ne mažiau kaip pusė apvaliosios medienos (2 mln. kub. metrų), pagamintos valstybiniuose miškuose, parduota per elektroninę sistemą

III

Aplinkos ministerija

3.6.3.

Inventorizuotos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administruojamos ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos

IV

Vidaus reikalų ministerija, ministerijos

3.6.4.

Parengtas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administruojamų ir teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų aprašymų sąrašas / katalogas ir sukurti šių paslaugų stebėsenos bei analizės rodikliai

IV

Vidaus reikalų ministerija, ministerijos

3.6.5.

Atlikti pasirinktų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės matavimai (vartotojų pasitenkinimo indekso skaičiavimai)

IV

Vidaus reikalų ministerija, ministerijos

3.6.6.

Bus padidintos asmens tapatybės kortelės ir joje esančių sertifikatų panaudojimo elektroninėje erdvėje galimybės šalies ir ES mastu įgyvendinant ES gyventojų identifikavimą, išbandytą didelės apimties bandomojo projekto STORK (www.eid-stork.eu) metu. Bus visa apimtimi išbandytas 10 ES valstybių piliečių identifikavimas elektroninėje erdvėje ir analogiškas funkcionalumas Lietuvos Respublikos piliečiams

III

Vidaus reikalų ministerija

3.6.7.

Įdiegtos kelių transporto priemonių registravimo ir su jomis susijusios e. paslaugos: transporto priemonių įregistravimas, išregistravimas; registracijos duomenų keitimas, valstybinio numerio ženklų užsakymas ir transporto priemonės apžiūros (identifikavimo) užsakymas

III

Vidaus reikalų ministerija

3.6.8.

Patobulintas hipotekos registras – atsisakyta teisėjo funkcijos registruojant hipoteką ir sudaryta galimybė hipoteką ir įkeitimą registruoti e. būdu

IV

Teisingumo ministerija

3.6.9.

Supaprastintos civilinės būklės aktų registravimo procedūros – duomenys apie civilinės būklės aktus iš juos patvirtinančių institucijų (medicinos įstaigų, teismų, notarų) tiesiogiai elektroniniu būdu perduodami Gyventojų registrui

III

Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija

3.6.10.

Kuriant saugią prieigą prie asmeninės e. sveikatos istorijos, parengta e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos specifikacija

IV

Sveikatos apsaugos ministerija

3.6.11.

Parengta informacinės sistemos specifikacija ir parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su projekto „E. receptas“ įgyvendinimu, sudarant galimybes informacinių technologijų priemonėmis gydytojams išrašyti pacientui skiriamų vaistų receptus, o vaistinėms – išduoti pacientams skirtus vaistus

IV

Sveikatos apsaugos ministerija

3.6.12.

Pasirašyti ar išplėsti esami susitarimai ne mažiau kaip su 10 ES valstybių, kuriais joms atstovausime išduodami Šengeno erdvės vizas arba kuriais joms deleguosime teisę išduoti Šengeno erdvės vizas užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

3.6.13.

Įdiegtos elektroninių paslaugų teikimo programos ir į elektroninę erdvę perkelta informacija apie žemės naudojimą, nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės sklypų kadastro duomenų bylos rengimą

IV

Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Pagrindinių visiškai pasiekiamų (visiškai interaktyvių) viešųjų ir administracinių paslaugų santykis, procentais (2011metais – 50)

53

Vidaus reikalų ministerija

Administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas (2011 metais – 0,83)

0,85

Vidaus reikalų ministerija

Konsulinių paslaugų prieinamumo didėjimas rengiant išvažiuojamąsias konsulines misijas, procentais

10

Užsienio reikalų ministerija

 

IV. EKONOMINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STIPRINIMAS (ENERGETIKOS IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS)

 

4.1. Prioritetinė kryptis. Tęsti energijos tiekimo įvairovę užtikrinančių projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo ir naujos atominės elektrinės – įgyvendinimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.1.1.

Atliktas suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto poveikio aplinkai vertinimas

IV

Energetikos ministerija

4.1.2.

Parengta suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis

IV

Energetikos ministerija

4.1.3.

Parengtas ir pateiktas derinti naujos atominės elektrinės techninis projektas

IV

Energetikos ministerija

 

4.2. Prioritetinė kryptis. Įgyvendinti elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pertvarką pagal Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo nuostatas.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.2.1.

Vykdant gamtinių dujų sektoriaus pertvarką, įmonės, neatitinkančios Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų, vykdys veiklos rūšių atskyrimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą veiklos rūšių atskyrimo planą

I, II, III, IV

Energetikos ministerija

4.2.2.

Elektros perdavimo veiklos kontrolė atskirta nuo elektros energijos gamybos veiklos

IV

Energetikos ministerija

 

4.3. Prioritetinė kryptis. Tęsti elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektų įgyvendinimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.3.1.

Atrinktas „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo (B2B) projektavimo ir statybos rangovas

III

Energetikos ministerija

4.3.2.

Parengti „LitPol Link“ jungties linijos Alytus–Lenkijos siena ir Alytaus pastotės skirstyklos techniniai projektai ir gauti jų statybos leidimai

IV

Energetikos ministerija

4.3.3.

Parengti „NordBalt“ kabelio ir keitiklio techniniai projektai ir gauti jų statybos leidimai

IV

Energetikos ministerija

 

4.4. Prioritetinė kryptis. Didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Sukurti energijos išteklių biržą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.4.1.

Patobulinta atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sistema (privalomas energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimas didesniu nei rinkos fiksuotu tarifu, kompensacijos nustatymas už specialios įrangos įsigijimą ir kita)

III

Energetikos ministerija

4.4.2.

Sukurta energetinių išteklių birža, sudarysianti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams pasinaudoti skaidria ir aiškia centralizuota prekybos energijos ištekliais sistema

I

Energetikos ministerija

4.4.3.

Suteikta parama 3-jų biodujų jėgainių statybai ir 10-čiai šiaudų granulių gamybos projektų, kuriuose energijai gaminti bus naudojama atliekinė biomasė

IV

Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai):

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Šilumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiesiogiai sunaudojamų atsinaujinančių energijos išteklių šildymo ir vėsinimo sektoriuje apimties padidėjimas, ktne (2011 metais – 714)

748

Energetikos ministerija

Įrengtosios galios elektros energijai gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių padidėjimas, MW (2011 metais – 369)

440

Energetikos ministerija

 

4.5. Prioritetinė kryptis. Užtikrinti energijos vartotojų interesų apsaugą, skatinti energijos taupymą ir efektyvų vartojimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.5.1.

Nustatyti reikalavimai beveik nulinės energijos pastatams – parengtas normatyvinis statybos techninis dokumentas, skirtas visiems statybos proceso dalyviams

III

Aplinkos ministerija

4.5.2.

Aktyviai viešinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą:

surengta ne mažiau kaip 100 seminarų gyventojams ir jiems atstovaujančioms ir juos vienijančioms organizacijoms;

surengta ne mažiau kaip 10 programos ir geros praktikos pavyzdžių pristatymų parodose ir viešuosiuose renginiuose;

parengta ne mažiau kaip 100 specialiųjų informacinių laidų nacionalinės televizijos, nacionalinio ir regioninio radijo programose

I, II, III, IV

Aplinkos ministerija

4.5.3.

Atlikus ekspertizę ir energinį auditą, įvertinta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo kokybė ir projektinių sprendimų efektyvumas; gauti rezultatai pristatyti visuomenei

IV

Aplinkos ministerija

4.5.4.

Parengti teisės aktai, skatinantys taupyti ir efektyviau naudoti energiją

II, III

Energetikos ministerija

4.5.5.

Pakeista šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema

I, II, III

Energetikos ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Sumažintos šiluminės energijos sąnaudos atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, GWh

93,3

Aplinkos ministerija

 

4.6. Prioritetinė kryptis. Tęsti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.6.1.

Tęsiant projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, atlikti parengiamieji darbai, kad „Rail Baltica“ trasa kroviniai iš Roterdamo uosto galėtų pasiekti Lietuvos logistikos centrus: parengti 5 techniniai projektai ir pasirašytos 5 rangos sutartys „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti

III, IV

Susisiekimo ministerija

4.6.2.

Pasirašytos sutartys su Moldova, Azerbaidžanu, Gruzija, Skandinavijos šalimis, Turkija dėl projekto galimybių panaudojimo ir šių šalių prisijungimo prie „Vikingo“ projekto

III

Susisiekimo ministerija

4.6.3.

Pasirašyta sutartis dėl geležinkelio linijos Vilnius–Minskas modernizavimo projekto galimybių studijos atlikimo; Vilniaus geležinkelio stotyje pradėta rengti keleivių ir bagažo muitinės patikros zona, geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia–Kyviškės–Kena–valstybės siena pradėti elektrifikavimo darbai

II, III, IV

Susisiekimo ministerija

4.6.4.

Transeuropinio tinklo kelyje E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) baigtas Jakų sankryžos rekonstravimas (II etapas) – įrengta dviejų eismo juostų 0,85 kilometro estakada (Kaunas–Palanga kryptimi 2-ojo lygio ilgis – 0,3 kilometro; Palanga–Kaunas kryptimi 3-iojo lygio ilgis – 0,55 kilometro)

IV

Susisiekimo ministerija

4.6.5.

Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius– Panevėžys–Šiauliai–Palanga) ruože Šiauliai–Radviliškis rekonstruota 1,98 kilometro esamo kelio ir nutiestas 7,2 kilometro ilgio Kairių aplinkkelis

IV

Susisiekimo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai):

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Tarptautinio susisiekimo maršrutu „Vikingas“ gabenamų krovinių apimčių, palyginti su 2011 metais, padidėjimas, procentais

4

Susisiekimo ministerija

 

4.7. Prioritetinė kryptis. Plėtoti intermodalinį transportą ir skatinti logistikos paslaugų plėtrą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.7.1.

Parengti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešųjų logistikos centrų techniniai projektai ir pasirašytos 3 rangos darbų sutartys būtinai infrastruktūrai, reikalingai logistikos centrams steigtis, įrengti

II, IV

Susisiekimo ministerija

4.7.2.

Sudarytos sąlygos Klaipėdos jūrų uoste įsteigti Baltijos jūrų konteinerių paskirstymo centrą, kurio metinis pajėgumas iki 2016 metų pasiektų 700 tūkst. TEU, ir priimti didesnio tonažo konteinerinius laivus

IV

Susisiekimo ministerija

4.7.3.

Užtikrintas didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas ir padidintas uosto konkurencingumas bei pralaidumas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą pagilinus iki 14,5 metro (šiuo metu jis yra 13–13,5 metro gylio) ir praplatinus iki 150 metrų (šiuo metu yra 120 metrų pločio)

IV

Susisiekimo ministerija

4.7.4.

Parengtos priemonės glaudesnei ir efektyvesnei atskirų transporto rūšių integracijai (vežant keleivius ir krovinius), įgyvendinant Europos Komisijos Baltosios knygos – COM (2011) 144 politines gaires

III

Susisiekimo ministerija

 

4.8. Prioritetinė kryptis. Diegti informacinių išteklių valdymo procesus, siekiant kuo geriau panaudoti informacinių technologijų išteklius. Siekti, kad Lietuva ir toliau būtų viena iš pasaulio lyderių pagal šviesolaidinio interneto plėtrą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.8.1.

Sudarytos teisinės prielaidos debesų kompiuterijai diegti – parengtas Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymas ir įgyvendinamieji teisės aktai; pradėti įgyvendinti įstatymu įtvirtinti informacinių išteklių valdymo procesai

III

Susisiekimo ministerija

4.8.2

Siekiant sėkmingai diegti debesų kompiuteriją, atlikta informacinės infrastruktūros analizė – parengtos informacinių išteklių optimizavimo rekomendacijos, pritaikant debesų kompiuterijos modelius valstybės informacinei infrastruktūrai

IV

Susisiekimo ministerija

4.8.3.

Užtikrinant, kad visi šalies gyventojai turėtų galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, toliau plėtojama šviesolaidinio interneto infrastruktūra – nutiesta 4 500 kilometrų šviesolaidinių linijų ir sumontuota skirstymo lygmens perdavimo tinklui reikalinga įranga

IV

Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Lietuva pagal šviesolaidinio interneto plėtrą bus tarp pasaulio lyderių (2010 metais – 6 vieta)

5 vieta

Susisiekimo ministerija

Gyventojai, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, procentais nuo visų šalies gyventojų (2010 metais – 80 procentų gyventojų turėjo galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis)

87

Susisiekimo ministerija

 

4.9. Prioritetinė kryptis. Diplomatinėmis priemonėmis prisidėti prie valstybės ekonominės nepriklausomybės stiprinimo ir svarbiausių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo. Tęsti veiklą įvairiuose tarptautiniuose forumuose įvairiomis priemonėmis, siekiant, kad Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nebūtų vykdomi tarptautinių saugumo standartų neatitinkantys branduolinių jėgainių projektai.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

4.9.1.

Paremti Lietuvai svarbūs strateginiai energetikos ir transporto infrastruktūros projektai ir iniciatyvos (VAE, „NordBalt“, „LitPol Link“, LNG terminalas, Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, konteinerinis traukinys „Vikingas“, TRACECA, Rytų–Vakarų transporto koridorius EWTC; NATO ISAF krovinių tranzitas per Lietuvą į Afganistaną, išorinės ES sienos pralaidumo didinimas, Šiaurės šalių transporto ir logistikos partnerystė, Europos ir Azijos dialogo ASEM 2-asis transporto ministrų susitikimas ir kita)

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

4.9.2.

Įgyvendintos iniciatyvos, siekiant konkrečių ES sprendimų, vedančių link integruotos ir liberalizuotos ES energetikos vidaus rinkos, transporto srautų didinimo ir bendros ES pozicijos derantis su trečiosiomis šalimis

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

4.9.3.

Siekiant akredituoti Energetinio saugumo centrą, pasirašytas valstybių steigėjų ketinimų protokolas dėl NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo

III

Užsienio reikalų ministerija

4.9.4.

Branduolinio nesaugumo kaimyninėse valstybėse klausimas iškeltas dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose bei viešojoje erdvėje, siekiant, kad Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nebūtų vykdomi tarptautinių saugumo standartų neatitinkantys branduolinių jėgainių projektai; įgyvendintos iniciatyvos, siekiant ES numatytų streso testų taikymo kaimyninių atominių elektrinių projektams

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

4.9.5.

Įgyvendintos iniciatyvos, siekiant sugriežtinti universalias branduolinės saugos taisykles, kurios būtų tiesiogiai taikomos kaimyninėms atominėms elektrinėms, TATENA, Jungtinių Tautų ir tarptautinių konvencijų peržiūros procesuose

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

 

V. SKAIDRUMAS IR ATSAKOMYBĖ VIEŠĖJAME SEKTORIUJE

 

5.1. Prioritetinė kryptis. Užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos (priimamų sprendimų, viešųjų finansų naudojimo, išduodamų dokumentų, teikiamų paslaugų) viešumą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

5.1.1.

Sukurtos teisinės prielaidos skaidresnei ir efektyvesnei savivaldybių veiklai – nustatytas aiškesnis atsakomybės taikymas savivaldybių viešojo administravimo subjektams

IV

Vidaus reikalų ministerija

5.1.2.

Sukurtas viešas ir visiems nemokamai internetu prieinamas Teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registras (Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą), atsisakyta privalomos „Valstybės žinių“ prenumeratos

I

Teisingumo ministerija

5.1.3.

Sudaryta galimybė visuomenės nariams reikšti nuomonę dėl teisinio reglamentavimo visame teisėkūros procese: nuo ketinimo rengti atitinkamą teisės akto projektą paskelbimo iki teisės akto priėmimo

I

Teisingumo ministerija

 

5.2. Prioritetinė kryptis. Didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos prielaidų sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų, statybos priežiūros srityse.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

5.2.1.

Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ sudarytos galimybės fiziniams ir juridiniams asmenims elektroniniu būdu ne tik pateikti prašymus gauti ar perregistruoti statybos leidimą, leisti atlikti statinio konservavimo ar kitus darbus, bet ir gauti su statybos užbaigimo įforminimu susijusias paslaugas

II

Aplinkos ministerija

5.2.2.

Įdiegtas kainų palyginimo modelis, kuris leis atliekant viešuosius pirkimus palyginti pirkimų kainas su privataus sektoriaus įsigijimais („benchmarking“)

IV

Viešųjų pirkimų tarnyba

5.2.3.

Išplėstas centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašas

III

Ūkio ministerija

5.2.4.

Įtvirtinta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, kai tam panaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai; parengtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

I

Ūkio ministerija

5.2.5.

Parengtas teisės aktas, sudarantis prielaidas visus vaistinius preparatus, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vertinti vienodai ir perkelti iš vieno sąrašo į kitą, atsižvelgiant į tai, kuris kompensavimo būdas racionalesnis

IV

Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa

5.2.6.

Įdiegta pacientų informavimo sistema, kuri kiekvienam pacientui leis pateikti informaciją apie suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas

III

Valstybinė ligonių kasa

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Pateikta prašymų į „Infostatyba“ e. būdu, visų teikiamų prašymų procentais

5

Aplinkos ministerija

Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis procentais nuo bendros viešųjų pirkimų vertės (2011 metais prognozė – 6 procentai)

8

Ūkio ministerija

Viešųjų pirkimų kainų ir privataus sektoriaus pirkimų kainų skirtumas, procentais

?7

Viešųjų pirkimų tarnyba

Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas, balais (2010 metais – 5);

5,5

Teisingumo ministerija

Pasaulio korupcijos barometro duomenimis, gyventojų dalies, manančios, kad korupcijos lygis šalyje per metus sumažėjo, padidėjimas, procentais (2010 metais – 8 procentai)

33

Teisingumo ministerija

Sumažėjęs skaičius asmenų, per pastaruosius 12 mėnesių davusių kyšius už viešąsias paslaugas, procentais (2010 metais – 34 procentai)

17

Teisingumo ministerija

 

5.3. Prioritetinė kryptis. Diegti informacines technologijas, skirtas baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos procedūroms optimizuoti ir modernizuoti.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

5.3.1.

Bus parengta išsami integruoto baudžiamojo proceso informacinės sistemos (e. byla) specifikacija. Naujai sukurta e. bylos informacinė sistema leis susieti Vidaus reikalų ministerijos įstaigų ir Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenų bazes ir sudarys galimybę automatiškai kurti baudžiamųjų bylų struktūrą, procesinių dokumentų blankus, statistines korteles ir fiksuoti visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmus ir informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos tyrimu, nuo jo užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo

III

Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija

5.3.2.

Išbandyta nauja kuriama elektroninių paslaugų informacinė sistema, skirta ne ginčo tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtoms baudoms administruoti

IV

Vidaus reikalų ministerija

 

VI. STIPRI ŠEIMA – STIPRI BENDRUOMENĖ

 

6.1. Prioritetinė kryptis. Plėtoti paslaugas šeimai ir didinti jų prieinamumą; sudaryti sąlygas bendruomenių organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti teikiant viešąsias paslaugas.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

6.1.1.

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų, kuriuos vykdo nevyriausybinės organizacijos, finansavimas perduotas savivaldybėms

I

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.1.2.

Nevyriausybinių organizacijų teikiamas kompleksines paslaugas gaus 2 800 šeimų

IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.1.3.

Ne mažiau kaip 40 bendruomenių organizacijų įtrauktos į socialinę veiklą

IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.1.4.

Kaimo gyvenamosiose vietovėse įsteigti 22 universalūs daugiafunkciai centrai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo, socialinės, sveikatos priežiūros, kultūros paslaugos vaikams, jų tėvams ir vietos bendruomenei, pritaikant patalpas ir įrangą)

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

6.1.5.

Padidintas ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas, įgyvendintos priemonės, skatinančios ugdymo programų ir paslaugų įvairovę

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

6.1.6.

Įvertinus bandomųjų neformaliojo ugdymo krepšelio diegimo savivaldybėse projektų rezultatus, pateikti pasiūlymai dėl neformaliojo ugdymo plėtros mechanizmo

II

Švietimo ir mokslo ministerija

6.1.7.

Įvestas neformaliojo ugdymo krepšelis visose savivaldybėse

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Finansuotų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialinės reabilitacijos neįgaliesiems paslaugas, projektų skaičiaus padidėjimas, procentais (2011 metais – 263 projektai)

5

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų skaičiaus padidėjimas (2011 metais – 2 000)

2 500

Švietimo ir mokslo ministerija

Savivaldybių, kuriose pradės veikti mobilios pagalbos šeimai teikimo grupės, skaičius (2011 metais – 0)

7

Švietimo ir mokslo ministerija

Neformaliojo švietimo paslaugomis pasinaudojusių mokinių dalis, procentais (2010 metais – 20 procentų, 2011 metais – šiuo metu dar nėra duomenų)

30

Švietimo ir mokslo ministerija

Smurto prevencijos programose dalyvavusių mokyklų skaičius (2011 metais – 400)

500

Švietimo ir mokslo ministerija

 

6.2. Prioritetinė kryptis. Sukurti šeimos politikos įgyvendinimo veiksmų koordinavimo visais valstybės valdymo lygiais schemą, įtraukti vietos valdžios institucijas į šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

6.2.1.

Įsteigta tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija, skirta užtikrinti atskirų žinybų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą šeimos politikos srityje

I

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.2.2.

Sukurta 15 šeimos tarybų, kuriose visuomenės ir vietos valdžios atstovai kartu sprendžia šeimos politikos klausimus

III, IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

VII. NARYSTĖS NATO ĮTVIRTINIMAS IR PASIRENGIMAS PIRMININKAUTI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

 

7.1. Prioritetinė kryptis. Modernizuoti Lietuvos kariuomenę, taip pat formuoti kariuomenės rezervą ir rengti piliečius valstybės gynybai.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

7.1.1.

Pradėta įgyvendinti Lietuvos valstybės gynybos koncepcija:

reorganizuotos Sausumos pajėgos;

patobulinta Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistema;

atkurta ir išlaikyta operacinė ir taktinė žvalgyba

IV

Krašto apsaugos ministerija

7.1.2.

Parengti 8 prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumų įgyvendinamumo planai (Reguliariųjų vienetų manevras sausumoje, Teritorinių vienetų manevras sausumoje, Oro erdvės stebėjimas, Oro erdvės gynyba, Kibernetinė gynyba, Jūrų minų kovos minavimo jūroje pajėgumas, Informacijos perdavimas, Medicina (Role 2 LM)

IV

Krašto apsaugos ministerija

7.1.3.

Išlaikytos nustatytos kovinės parengties taikos meto užduotims vykdyti skirtos operacinės pajėgos (bataliono dydžio kovinė grupė)

I, II, III, IV

Krašto apsaugos ministerija

7.1.4.

Baigta tobulinti mobilizacijos valdymo sistema. Parengti ir priimti arba pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai

II

Krašto apsaugos ministerija

7.1.5.

Formuojant kariuomenės rezervą ir rengiant piliečius valstybės gynybai, parengta daugiau karo prievolininkų ir rezervo karių

IV

Krašto apsaugos ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Reorganizuoti sausumos pajėgų batalionai

5

Krašto apsaugos ministerija

Suformuoti valstybės ginkluotos gynybos vadovavimo ir valdymo elementai (vadavietės)

parengti operaciniai planai

Krašto apsaugos ministerija

Atkurti ir išlaikyti operacinės ir taktinės žvalgybos vienetai:

 

Krašto apsaugos ministerija

įsteigtas Žvalgybos paramos centras;

1

sukomplektuoti žvalgybos būriai;

4

 

suformuota Žmogiškosios žvalgybos grupė

1

 

Parengtojo rezervo karių, pašauktų į mokymus, skaičius (per metus) (2011 metų planas – 96)

384

Krašto apsaugos ministerija

Parengtų karo prievolininkų skaičius (per metus) (2011 metų planas – 600)

700

Krašto apsaugos ministerija

 

7.2. Prioritetinė kryptis. Dalyvauti NATO ir ES tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse, įgyvendinti NATO pajėgų tikslus ir užtikrinti kitų tarptautinių įsipareigojimų saugumo ir gynybos politikos srityje vykdymą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

7.2.1.

Dalyvauta prioritetinėse tarptautinėse operacijose ir misijose, daugiausia dėmesio skirta Afganistano saugumo pajėgų mokymui ir atsakomybės už saugumą Goro provincijoje perdavimui vietos valdžiai (planuojama baigti 2013 metais);

I, II, III, IV

Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija

7.2.2.

Siekiant paremti tarptautinę kovą su piratavimu ir atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metais, padidintas Lietuvos karių, dalyvaujančių ES vykdomose tarptautinėse operacijose, skaičius

IV

Krašto apsaugos ministerija

7.2.3.

Pasirašytas trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpvalstybinis brigados įsteigimo susitarimas, kuriuo steigiamas bendras Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinis vienetas – brigada ir jos štabas

II

Krašto apsaugos ministerija

7.2.4.

Parengtas Priimančiosios šalies paramos planas, numatantis Lietuvos kariuomenės pajėgumus, užtikrinančius sąjungininkų pajėgų judėjimą į šalies teritoriją ar per ją, per atvykimo ir išvykimo punktus, taip pat numatytas civilinių valstybės institucijų dalyvavimas teikiant priimančiosios šalies paramą

IV

Krašto apsaugos ministerija

7.2.5.

Pateikti pasiūlymai dėl Lietuvai palankių nuostatų (oro policijos misijos, Energetinio saugumo centro akreditavimo, priešraketinės gynybos visiems sąjungininkams kūrimo, NATO narystės perspektyvų šalims kandidatėms išlaikymo, Gruzijos integracijos pažangos) įtvirtinimo 2012 metų gegužę Čikagoje vyksiančios vadovų lygio NATO Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimuose

II

Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Sausumos pajėgumų, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, dydis, procentais (2011 metais – 29,5 procento)

29,5

Krašto apsaugos ministerija

Sausumos pajėgumų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, dydis, procentais (2011 metais – 4,4 procento)

6,03

Krašto apsaugos ministerija

 

7.3. Prioritetinė kryptis. Pasirengti pirmininkauti ES Tarybai – sutelkti institucijas bendram darbui, stiprinti administracinius gebėjimus, įtraukti socialinius partnerius ir informuoti visuomenę apie pirmininkavimo ES Tarybai teikiamą naudą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

7.3.1.

Suformuota pirmininkavimo komanda Vilniuje ir nuolatinėje atstovybėje Briuselyje

III, IV

Užsienio reikalų ministerija

7.3.2.

Patobulintos pirmininkavimo funkcijas atliksiančių asmenų kompetencijos

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

7.3.3.

Įtraukti socialiniai partneriai į pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai procesą, visuomenė informuota apie pirmininkavimo teikiamą naudą; surengti susitikimai ir diskusijos su visuomene renginių regionuose metu, bendrauta su visuomene, pasitelkiant interaktyvaus bendravimo priemones

I, II, III, IV

Užsienio reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina reikšmė

Atsakinga institucija

Apmokytų pirmininkavimo funkcijas atliksiančių asmenų skaičius

1 000

Užsienio reikalų ministerija

Suorganizuotų susitikimų ir diskusijų pirmininkavimo klausimais su visuomenės tikslinėmis grupėmis skaičius

15

Užsienio reikalų ministerija

 

7.4. Prioritetinė kryptis. Kartu su Lietuvos valdžios institucijomis parengti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

7.4.1.

Kartu su trejeto partnerėmis Airija ir Graikija parengta bendra (18 mėnesių) pirmininkavimo programa

III, IV

Užsienio reikalų ministerija

7.4.2.

Parengtas Lietuvos pirmininkavimo prioritetų projektas

IV

Užsienio reikalų ministerija

 

VIII. Vilniaus apskrities SAVIVALDYBIŲ socialinė-ekonominė plėtra

 

8.1. Prioritetinė kryptis. Skatinti Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų verslumą, pritraukiant privačias investicijas, plėtojant pažintinį ir aktyvaus poilsio turizmą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

8.1.1.

Siekiant pritraukti investicijų, išnagrinėtos galimybės ir pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl pramoninio parko ir (arba) pramoninės teritorijos steigimo vienoje iš Vilniaus apskrities savivaldybių

II

Ūkio ministerija

8.1.2.

Didinant valstybės sienos perėjimo punktų pralaidumą ir mažinant transporto priemonių prastovas, sutvarkytas Medininkų tarptautinio pasienio punktas ir jo prieigos

I, II, III, IV

Susisiekimo ministerija

8.1.3.

Siekiant skatinti turizmą Vilniaus apskrityje, kultūros paveldo objektai Medininkuose pritaikyti turizmo ir kultūros reikmėms (atlikti Medininkų pilies donžono, gynybinės sienos ir vartų bei teritorijos tvarkymo darbai, ekspozicijų atlikimo darbai); Dieveniškių istoriniame regioniniame parke esantys etnografiniai kaimai (Poškonys, Žižmai, Rimašiai) įtraukti į skubiausiai tvarkytinų etnografinių kaimų sąrašą

III

Ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija

 

8.2. Prioritetinė kryptis. Didinti teikiamų socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įvairovę ir prieinamumą Vilniaus regione ir skatinti regiono bendruomenių įsitraukimą į socialinę veiklą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

8.2.1.

Modernizuota 1 ir įkurtos 2 naujos socialines paslaugas teikiančios įstaigos Vilniaus ir Šalčininkų  rajonų savivaldybėse

III, IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

8.2.2.

Pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir skubios medicininės pagalbos užtikrinimo Šalčininkų rajono savivaldybėje

II

Sveikatos apsaugos ministerija

 

8.3. Prioritetinė kryptis. Užtikrinti švietimo (valstybine ir gimtąja kalba) prieinamumą ir kokybę, aktyvinti kultūrinį Vilniaus regiono gyvenimą.

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

Atsakinga institucija

8.3.1.

Įsteigtos ikimokyklinio ugdymo švietimo įstaigos (vaikų lopšeliai-darželiai) Sudervėje, Juodšiliuose, Vaidotuose, Rudaminoje ir Avižieniuose

III, IV

Švietimo ir mokslo ministerija

8.3.2.

Įgyvendinti 3 tautinės mažumos kalba mokymą vykdančių mokyklų ir lietuviškų mokyklų moksleivių edukacinių, kultūrinių, laisvalaikio užimtumo mainų projektai

II, III, IV

Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija

 

_________________