LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS STATUTO
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Vilniaus dailės akademijai perduodamą valstybės turtą.
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1992 m. liepos 2 d. nutarimu
Nr. I-2711
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
S T A T U T A S
I. VEIKLOS PRINCIPAI IR TIKSLAI
1. Vilniaus dailės akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė mokslo ir studijų institucija – aukštoji mokykla, savo ištakomis susijusi su Vilniaus universitetu, kuriame XVIII a. paskutiniajame dešimtmetyje formavosi meno mokykla.
2. Svarbiausieji Akademijos veiklos principai yra mokslo, kūrybos ir studijų vienovė bei akademinė laisvė.
3. Stojantieji, studijuojantieji bei pedagogai turi lygias akademines teises, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, politinių ir religinių įsitikinimų, tautybės ar pilietybės.
4. Svarbiausieji Akademijos tikslai:
4) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, teikti mokslo laipsnius, pedagoginius (mokslo) ir garbės vardus;
II. TEISINĖ PADĖTIS
5. Akademija turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatytą autonomiją. Ji naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise: keisti Akademijos teritorijos ribas, pastatų ir kito turto priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Akademijos Senato sutikimą. Senatui nesutikus, turto priklausomybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje.
6. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi savo balansą ir sąskaitas bankuose. Akademijos padaliniai Senato leidimu taip pat gali būti juridiniais asmenimis.
7. Akademija pati sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, kūrybinėmis, gamybinėmis ir kitomis institucijomis.
8. Akademija turi teisę saugoti savo archyve rankraščius, kūrybinius darbus, Akademijos dokumentus ar kitą medžiagą, vertingą kultūros istorijai.
III. ORGANIZACINĖ IR VALDYMO STRUKTŪRA
11. Akademija gali steigti, turėti ar likviduoti mokslo bei kūrybos centrus, institutus, koledžus, filialus, skyrius, fakultetus, katedras, studijas, laboratorijas bei dirbtuves, spaustuves, muziejus, bibliotekas, informacinius centrus bei kitus mokslui, kūrybai ir studijoms reikalingus padalinius, kurie veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, Akademijos Statutu ir jų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
12. Akademijos veiklą tvarko:
13. Visuotinis mokslininkų susirinkimas – tai Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkimas, kurį šaukia Senato pirmininkas, nusprendus Senatui arba raštu pareikalavus 1/3 Akademijos mokslininkų. Susirinkimui vadovauja išsirinktas posėdžio pirmininkas.
Visuotiniame mokslininkų susirinkime su sprendžiamuoju balsu turi teisę dalyvauti visi Akademijos darbuotojai, turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas:
1) priima Statutą, keičia jį arba paveda tai atlikti Senatui;
2) renka Senatą penkeriems metams, kasmet jį atnaujina atsiradus laisvai vietai;
3) renka teisės kolegiją penkeriems metams, tvirtina jos nuostatus.
Mokslininkų susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 turinčiųjų balsavimo teisę. Sprendimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Kandidatus į senatą teikia atskiri mokslininkai, katedros ir fakultetų tarybos.
14. Akademiją valdo Senatas. Jo nutarimai privalomi visiems padaliniams, administracijai, pedagoginiam ir mokslo (kūrybos) personalui, darbuotojams ir studijuojantiesiems.
Senate yra 30 asmenų. Jie renkami slaptu balsavimu: 13 iš vaizduojamosios dailės specialybinių katedrų, 13 iš taikomosios dailės specialybinių katedrų, 4 iš bendrųjų disciplinų katedrų.
Senatas:
1) visuotinio mokslininkų susirinkimo pavedimu 2/3 Senato narių balsų priima Statutą arba jį keičia;
2) slaptu balsavimu išsirenka Senato pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Senato pirmininkas ir rektorius negali būti tas pats asmuo;
3) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių penkeriems metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės;
4) slaptu balavimu paprasta balsų dauguma tvirtina rektoriaus pasiūlytus prorektorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai;
5) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta kvorumo balsų dauguma renka katedrų vedėjus, pedagoginį bei mokslo (kūrybos) personalą vieneriems ar penkeriems metams;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir profesorių bei docentų pedagoginius (mokslo) vardus, taip pat garbės vardus;
7) tvirtina Akademijos valdymo institucijų sudarymo ir veiklos nuostatus; administracijos, pedagoginio, mokslo (kūrybos) personalo rinkimo ir pareigų užėmimo, garbės vardų suteikimo ir kitus nuostatus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir Akademijos statutui;
8) tvirtina padalinių numatytų Statuto 11 punkte steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
9) nustato Akademijos mokslinio (kūrybinio) darbo kryptis bei apimtis;
10) tvirtina studijų planus;
11) kasmet tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą ir balansą;
12) tvirtina Akademijos patalpų ir turto paskirstymo projektus;
13) svarsto rektoriaus pateikiamą kasmetinę Akademijos veiklos ataskaitą;
14) slaptu balsavimu penkeriems metams išrenka revizijos komisiją ir svarsto jos ataskaitas;
15) nustato studijuojančiųjų priėmimo sąlygas ir derina jas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe;
16) viešai reiškia Akademijos nuomonę;
17) sprendžia kitus visai Akademijai svarbius klausimus, sudaro komisijas jiems parengti;
18) 2/3 balsų slaptu balsavimu Senato pirmininko teikimu atšaukia iš pareigų rektorių, sustabdo ar atšaukia neteisėtus rektoriaus, rektorato ar kitų Akademijos valdymo institucijų bei vadovų nutarimus; taip pat rektoriaus teikimu atšaukia prorektorius ir Senate renkamus padalinių vadovus, pedagoginį ir mokslo (kūrybos) personalą. Kitus sprendimus priima paprasta balsų dauguma. Sprendimai, nutarimai, taip pat rinkimų rezultatai laikomi galiojančiais, jei posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
Senato nutarimai įsigalioja rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Jeigu rektorius nesutinka su Senato nutarimu arba per mėnesį nepaskelbia atitinkamo įsakymo, klausimas svarstomas Senate iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus 2/3 Senato narių. Priimti nutarimai skelbiami viešai.
Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 Senato narių siūlymu posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo pirmininkui.
19) atviru balsavimu tvirtina fakultetų dekanus ir fakultetų tarybų sekretorius.
15. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali vykdymo institucija, į kurią ex officio įeina rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai. Į rektoratą Senato sprendimu gali būti įtraukti Senato sekretorius, padalinių vadovai. Jo veiklą reguliuoja rektorato nuostatai.
Rektoratas:
1) įgyvendina Senato nutarimus;
2) priima nutarimus organizaciniais klausimais;
3) nustato Akademijos inžinerinio, techninio, administracijos, pagalbinio (mokslo bei studijų) ir ūkio personalo pareigybes;
4) svarsto pareigybių nuostatus ir pateikia juos tvirtinti Senatui;
5) turi teisę svarstyti konkurso būdu užimamų pareigybių kandidatūras ir pareikšti Senatui savo nuomonę;
6) sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti Senatui;
7) teikia Senatui tvirtinti patalpų ir turto paskirstymo projektus.
Rektorate klausimai sprendžiami dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
16. Rektorius, vykdydamas Statuto reikalavimus, Senato valią ir rektorato nutarimus, vadovauja Akademijai, veikia jos vardu, atstovauja jai be specialių įgaliojimų.
Rektorius dalį savo teisių perduoda prorektoriams. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
Rektorius:
1) įsakymais įteisina Senato ir rektorato nutarimus;
2) leidžia kitus įsakymus, kurie yra privalomi Akademijos darbuotojams ir studijuojantiesiems;
3) tvirtina visų Akademijos darbuotojų pareigybes, skelbia konkursus pedagoginių ir mokslo (kūrybos) darbuotojų pareigoms užimti, įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, juos materialiai ir moraliai skatina bei skiria drausmines nuobaudas;
4) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;
5) pateikia pajamų bei išlaidų sąmatą Senatui tvirtinti;
6) fakultetų dekanų teikimu priima ir šalina studijuojančiuosius;
7) tvirtina Akademijos sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigomis ar kitomis organizacijomis;
8) kasmet atsiskaito Senatui už Akademijos veiklą.
17. Prorektorius (prorektoriai) organizuoja ir koordinuoja pedagoginę ir mokslo (kūrybos) veiklą pagal Senato patvirtintus planus ir programas.
18. Teisės kolegija yra Akademijos teisinių, norminių ir valdymo aktų teisėtumo priežiūros institucija. Ji prižiūri, kad teisiniai ir norminiai aktai neprieštarautų Statutui, o valdymo aktai – Statutui ir atitinkamų tarybų nutarimams. Teisės kolegijos veiklą reglamentuoja visuotinio mokslininkų susirinkimo patvirtinti nuostatai.
Teisės kolegija renkama penkeriems metams atviru balsavimu. Jos narius renka visuotinis mokslininkų susirinkimas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Teisės kolegija pirmininką renka iš savo narių.
Teisės kolegijos nariais negali būti Senato ir tarybų pirmininkai, rektorius, prorektoriai ir dekanai. Visuotinis mokslininkų susirinkimas gali slaptu balsavimu 2/3 balsų pareikšti nepasitikėjimą teisės kolegijos nariu ir vietoj jo rinkti naują kolegijos narį.
19. Fakultetas – katedrų ir mokomųjų (dirbtuvių, laboratorijų, kabinetų ir pan.) bei mokslo ir kūrybos padalinių, apimančių tam tikrą studijų sritį, junginys.
20. Aukščiausioji fakulteto valdymo institucija yra fakulteto taryba. Ji priima nutarimus svarbiausiais fakulteto veiklos klausimais. Fakulteto tarybos nutarimai neturi prieštarauti Senato ir rektorato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studijuojantiesiems.
Tarybos nariai renkami vadovaujantis fakulteto pedagoginio ir mokslo (kūrybos) personalo susirinkimo priimtais nuostatais. Fakulteto tarybai vadovauja dekanas.
Fakulteto taryba:
1) slaptu balsavimu renka fakulteto dekaną, fakulteto tarybos sekretorių ir pristato juos tvirtinti Senatui;
2) svarsto kandidatūras katedrų vedėjų, studijų vadovų, pedagoginio ir mokslo (kūrybos) personalo pareigoms užimti ir parengia medžiagą Senatui;
3) svarsto katedrų parengtus studijų planus ir pateikia juos tvirtinti Senatui;
4) teikia Senatui pasiūlymus dėl profesorių, docentų, pedagoginių (mokslo) ir garbės vardų suteikimo;
5) rengia fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;
6) pateikia Senatui fakulteto katedrų, studijų bei kitų padalinių steigimo ir pertvarkymo projektus, koordinuoja šių padalinių darbą;
7) siūlo rektoriui atleisti fakulteto personalo narius, neatitinkančius užimamų pareigų;
8) nustato pareigybes ir jų veiklos apimtis padaliniuose, pateikia rektoratui svarstyti ir tvirtinti;
9) skirsto fakulteto patalpas ir turtą, rengia perspektyvines raidos programas.
Fakulteto tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Nutarimai, priimti atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, laikomi galiojančiais, kai balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Fakulteto taryba 2/3 balsų turi teisę atšaukti neteisėtą savo dekano ar fakulteto padalinių vadovų nutarimą. Nutarimai įsigalioja dekanui paskelbus atitinkamus įsakymus. Jeigu dekanas nesutinka su fakulteto tarybos nutarimu, klausimas svarstomas taryboje iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus 2/3 tarybos narių. Priimti nutarimai viešai skelbiami fakultete.
21. Dekanas, vykdydamas Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja bei tvarko fakulteto turtą. Dekanas renkamas penkeriems metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekaną pavaduoja jo teikimu rektoriaus patvirtintas asmuo.
Dekanas:
1) vykdo Senato ir fakulteto tarybos nutarimus;
2) leidžia įsakymus, kurie yra privalomi fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems;
3) organizuoja studijas ir mokslo (kūrybos) darbą fakultete, garantuoja sąmatos vykdymą.
22. Katedra – svarbiausias studijų organizavimo padalinys. Ji vienija vienos ar kelių glaudžiai susijusių disciplinų pedagoginį ir mokslo (kūrybos) personalą.
Aukščiausia katedros valdymo institucija yra bendras katedros narių, dirbančių pedagoginį ir mokslo (kūrybos) darbą, susirinkimas – katedros posėdis. Jo nutarimai, neprieštaraujantys Statutui, yra privalomi visiems katedros darbuotojams ir jai priklausantiems studentams. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, jei balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Katedros vedėjo siūlymu į katedros posėdį su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo, kūrybinių, gamybinių ar kitų institucijų atstovai, pavieniai asmenys. Ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų raštišku siūlymu katedros posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo katedros vedėjui.
Katedra:
1) organizuoja studijas pagal Senato patvirtintas programas;
2) rengia studijų planus ir disciplinų programas;
3) pagal fakulteto taryboje patvirtintą pedagoginio personalo mokslinės ir metodinės veiklos programą rengia ir skelbia mokslo darbus, vadovėlius, konspektus, mokymo priemones, programas, užduotis ar kitą metodinę medžiagą;
4) slaptu balsavimu pareiškia savo nuomonę apie pretendentus į katedros vedėjo ar katedros pedagoginio bei mokslo (kūrybos) personalo pareigybes.
23. Katedros vedėjas:
2) dalyvauja Akademijos veiklos srityse, susijusiose su katedros darbu, siekia, kad Akademijos tarnybos garantuotų normalų katedros funkcionavimą;
3) vadovaudamasis Akademijos pedagoginio darbo taisyklėmis, skirsto katedros nariams pedagoginį krūvį, jų funkcijas katedroje;
4) siūlo administracijai priimti, perkelti ar atleisti iš pareigų katedros personalą, jį skatinti ar skirti drausmines nuobaudas;
IV. STUDIJOS, MOKSLAS IR KŪRYBA
24. Studijuojantieji Akademijoje yra studentai, daktarantai, stažuotojai ir keliantys kvalifikaciją bei persikvalifikuojantys asmenys. Juos priima rektorius fakultetų dekanų teikimu.
25. Akademijoje yra dviejų pakopų studijos: 4 metų trukmės pagrindinės, kurias baigusiems suteikiamas kvalifikacinis bakalauro laipsnis, ir 2 metų trukmės aukštosios studijos, kurias baigusiems suteikiamas kvalifikacinis magistro laipsnis. Studijos gali būti tęsiamos doktorantūroje.
26. Studentais į pirmąjį kursą priimami asmenys, baigę vidurinį mokslą. Studentais į antrąją pakopą priimami asmenys, turintys kvalifikacinį bakalauro ar jį atitinkantį laipsnį.
27. Studentai, išlaikę privalomuosius egzaminus ir atlikę kitą studijų plane numatytą programą, gauna atitinkamus bakalaurų ir magistrų diplomus. Studentai, išlaikę tik dalį egzaminų, gauna atitinkamas pažymas.
28. Akademijoje išduodamas diplomas žymimas numeriu, kuriuo jis registruojamas Akademijos diplomų knygoje.
29. Akademijos absolventai darbo vietą pasirenka patys arba absolventui sutikus įdarbinami pagal Akademijos sudarytas sutartis, užsakymus, įmonių ir organizacijų paraiškas.
30. Daktarantai rengiami vadovaujantis Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu Vyriausybės patvirtintais nuostatais.
31. Akademijoje studijuojama pagal Senato patvirtintus studijų planus. Mokoma lietuvių kalba. Kai kurie kursai (disciplinos) rektorato arba fakultetų tarybų sprendimu gali būti dėstomi kita kalba.
32. Studijuojantieji turi teisę naudotis Akademijos mokomosiomis patalpomis bei įranga, biblioteka, kitomis studijų paslaugomis, bendrabučiais, sporto ir sveikatingumo (poilsio) bazėmis, gali pateikti klausimus ar pasiūlymus Akademijai ir reikalauti argumentuotų atsakymų į juos.
33. Studijuojančiųjų visuomeninės organizacijos (sąjungos, draugijos, savivaldos institucijos ir pan.) steigiamos jų iniciatyva profesiniams, kūrybiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti. Šios organizacijos veikia pagal savo įstatus, kuriuos priima konferencijose (susirinkimuose), registruoja Akademijos Senate. Studijuojančiųjų teisės ir pareigos nusakomos Akademijos studijų taisyklėse.
34. Akademijoje siekiama mokslo (kūrybos) ir studijų vienovės: mokslo (kūrybos) personalas dirba ir pedagoginį darbą, o pedagoginis personalas bei studijuojantieji – ir mokslo (kūrybinį) darbą.
V. DARBUOTOJAI
37. Kvalifikacinius reikalavimus ir pareigų užėmimo tvarką pedagoginiam mokslo (kūrybos) personalui, padalinių vadovams nusako Akademijos personalo nuostatai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais kriterijais.
38. Pedagoginį personalą sudaro profesoriai, docentai, vyresnieji asistentai ir asistentai, taip pat vizituojantys profesoriai, docentai, vyresnieji asistentai ir asistentai Lietuvos Respublikos piliečiai, o pagal sutartis ir kitų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės.
Akademijoje pedagoginį darbą gali dirbti asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
39. Pedagoginio personalo pareigos užimamos viešo konkurso būdu, sudarant darbo sutartis.
Darbo sutartyje su konkurso būdu išrinktais pedagoginio ir mokslo (kūrybinio) personalo darbuotojais numatomas jos galiojimo laikas, atlyginimas, darbuotojo įsipareigojimai Akademijai, sutarties nutraukimo, atostogų suteikimo ir kitos sąlygos.
Sutarties nepažeidę konkurso būdu išrinkti minėti darbuotojai negali būti Akademijos iniciatyva atleisti iš einamų neadministracinių pareigų.
40. Į naujas pareigas asmuo slaptu balsavimu renkamas tik vieneriems metams. Esant teigiamam darbo įvertinimui, Senatas balsavimu sprendžia apie pirmosios kadencijos pratęsimą iki penkerių metų. Asistentų atestacija kartojama kasmet.
41. Padalinio vadovo teikimu rektorius turi teisę priimti mokslininkus ir menininkus į darbą ne ilgiau kaip vieneriems metams. Vizituojančius profesorius ir docentus skiria rektorius ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
42. Pedagoginiam personalui pedagoginio darbo krūvį skiria katedros, tvirtina fakultetų tarybos. Krūvio normos nustatomos Senato patvirtintose Akademijos pedagoginio darbo taisyklėse.
43. Pedagoginio ir mokslo (kūrybos) personalo darbuotojui kas penkeri metai gali būti suteikiama iki vienerių metų stažuotė mokslo ir kūrybinėms žinioms gilinti, mokslo ar kūrybiniams darbams, (taip pat užsienyje), mokant pareiginį atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
44. Pedagoginio ir mokslo (kūrybos) personalo darbuotojai, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip penkeri metai, gali būti peratestuojami tik iki pensinio amžiaus. Sulaukę pensinio amžiaus darbuotojai peratestuojami kasmet. Vyresni kaip 65 metų darbuotojai į pedagogų ir mokslo (kūrybos) darbuotojų pareigas neperatestuojami. Senato sprendimu jie gali dirbti pedagoginį ir mokslo (kūrybos) darbą pagal terminuotas sutartis.
VI. TURTAS, LĖŠOS, DARBO ATLYGINIMAS
45. Akademijos turtą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirti pastatai ir žemės sklypai, taip pat kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus bei meninio kūrybinio darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės) bei kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šį turtą Akademija naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neatlyginamai, privalo jį išsaugoti bei gausinti.
Darbuotojai ir studijuojantieji naudojasi šiuo turtu, laikydamiesi Senato patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių.
46. Akademijos lėšos yra biudžetinės ir nebiudžetinės. Biudžetines lėšas Akademijai skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nebiudžetines Akademijos lėšas sudaro pajamos, gautos iš Lietuvos ar užsienio įmonių, organizacijų bei privačių asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, katedrų, laboratorijų, dirbtuvių bei kitų padalinių produkciją ir paslaugas, mokamus kursus, kultūrinius renginius, patalpų bei įrengimų nuomą ir kt.; lėšos, skirtos specialioms mokslo, kūrybos, švietimo programoms vykdyti, taip pat Lietuvos ir užsienio įmonių, organizacijų ar asmenų dotacijos, aukos ir pan.
47. Visas turimas lėšas ir turtą Akademija tvarko savarankiškai, naudodama įvairias finansines ir ūkines veiklos formas. Lėšas Akademija planuoja ir naudoja pagal bendrą pajamų ir išlaidų metinę sąmatą (finansinį planą) ir paskirsto jas padaliniams. Sąmatą tvirtina Senatas. Akademija turi teisę peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, neviršydama bendrų lėšų, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, stipendijoms ir kapitalo investicijoms.
Sutaupytomis lėšomis disponuoja pati Akademija.
48. Akademija nustato įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal Senato patvirtintą darbo užmokesčio fondą, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais. Kitus darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
49. Rektorius, prorektoriai ir dekanai privalo dirbti pedagoginį, mokslinį (kūrybinį) darbą, už kurį nustatyta tvarka gali būti mokama papildomai.
50. Studijuojantieji gali gauti valstybės, įmonių, mokslo institutų bei kitas stipendijas.
Valstybės stipendijos skiriamos negaunantiems kitų stipendijų. Jos mokamos iš mokslo ir studijų institucijoms skirtų valstybės subsidijų ir asignavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitų stipendijų dydžius ir skyrimo tvarką nustato stipendijų steigėjai.
Daktarantams skiriamas pareiginis atlyginimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
51. Akademija turi teisę įsigyti savo veiklai reikalingų medžiagų, technikos, technologijos ir kitų vertybių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
52. Akademija turi teisę iš įvairių finansavimo šaltinių sudaryti fondus, kurie naudojami pagal bendrą Akademijos sąmatą, patvirtintą Senato.
VII. ATRIBUTAI
54. Akademija ir jos savarankiški padaliniai gali turėti savo vėliavą, ženklą ir kitus atributus, kuriuos tvirtina Senatas. Juos ir jų naudojimą nustato atributikos taisyklės.
VIII. STATUTO TVIRTINIMAS, AKADEMIJOS
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
56. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Statutas ir jo pakeitimai galioja nuo patvirtinimo dienos.