LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ IR REGISTRACIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1999 m. gegužės 7 d. Nr. 196/134/225
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 56-1545),
1. Tvirtiname pridedamus:
2. Pripažįstame netekusiomis galios Cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių, augalų augimo reguliatorių įvežimo, transportavimo, saugojimo, prekybos, vartojimo ir nukenksminimo Lietuvos Respublikoje taisykles (Vilnius, 1994 m.).
PATVIRTINTA
l. e. žemės ūkio ministro,
l. e. aplinkos ministro ir
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
1999 05 07 įsakymu Nr. 196/134/225
AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Taisyklių paskirtis
1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 56-1545).
2. Taisyklės reglamentuoja augalų apsaugos priemonių (toliau – preparatai) įvežimo, prekybos, saugojimo, pervežimo, naudojimo ir nukenksminimo tvarką Lietuvos Respublikoje, siekiant užtikrinti saugų darbą bei higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Taisyklių vykdymo kontrolė
4. Preparatų įvežimą, prekybą, saugojimą, pervežimą, naudojimą ir nukenksminimą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Žemės ūkio ministerija per Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Aplinkos ministerija per regioninius aplinkos apsaugos departamentus ir Miškų apsaugos tarnybą, Sveikatos apsaugos ministerija per visuomenės sveikatos priežiūros tarnybas, Krašto apsaugos ministerija per Civilinės saugos departamentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per Valstybinę darbo inspekciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir apskričių viršininkų administracijos per kaimo reikalų departamentus bei rajonų žemės ūkio skyrius.
Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos
Augalų apsaugos priemonės – veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, supakuoti tokia forma, kokia pateikiami naudotojui, skirti augalų apsaugai nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, bei augimo reguliatoriai;
veiklioji medžiaga – medžiagos ar mikroorganizmai, turintys bendrą arba specifinį poveikį kenksmingiems organizmams, augalams, jų dalims arba augaliniams produktams;
preparatai – mišiniai arba tirpalai, sudaryti iš dviejų ar daugiau medžiagų, iš kurių bent viena yra veiklioji medžiaga, naudojama kaip augalų apsaugos priemonė;
kenksmingi organizmai – augalų arba augalinių produktų kenkėjai, priklausantys gyvūnijai arba augalijai, iš jų virusai, bakterijos, mikoplazmos, grybai ir kiti patogenai;
augalų apsaugos priemonių registracija – procesas, kurio metu įteisinamas naujų augalų apsaugos priemonių naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nustatomas jų naudojimo reglamentas;
aerozoliai – dispersinė sistema, susidedanti iš kietų arba skystų dalelių ore;
profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašas – įregistruoti preparatai, leistini naudoti tik asmenims, turintiems agronomo specialybės diplomą arba atitinkamų kursų baigimo pažymėjimą;
individualaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašas – įregistruoti preparatai, leistini naudoti visiems asmenims be apribojimų;
integruota kontrolė – biologinių, biotechnologinių, cheminių, agrotechninių priemonių derinio racionalus taikymas, kai cheminės augalų apsaugos priemonės naudojamos tokiais kiekiais, kurie leidžia kenksmingų organizmų populiaciją išlaikyti tokio dydžio, kuris nepadarytų nepageidaujamos ekonominės žalos.
Bendrieji reikalavimai
6. Leidžiama įvežti, prekiauti, saugoti ir naudoti tuos preparatus, kurie įregistruoti ir įrašyti į Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašą (toliau- sąrašas), turint atitinkamus leidimus.
7. Neįregistruoti ir neįrašyti į sąrašą preparatai gali būti įvežami gavus leidimą tik:
8. Preparatai įvežami, saugomi ir parduodami tvarkingoje, sandariai uždarytoje originalioje gamintojo taroje su originaliomis gerai įskaitomomis nustatytos formos etiketėmis lietuvių kalba.
9. Etikečių dydžiai priklauso nuo preparato kiekio ir turi būti tokie:
10. Informacija etiketėse pateikiama pagal Augalų apsaugos priemonių registracijos nuostatų reikalavimus.
11. Pavojaus ženklas (juodas oranžiniai geltoname fone) turi užimti mažiausiai 1/10 etiketės paviršiaus, bet ne mažiau kaip 1 cm2 (7 priedas).
12. Draudžiamų ir ribojamų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
13. Turint atitinkamus leidimus, leidžiama įvežti išbeicuotas sėklas preparatais, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir įtraukti į sąrašą.
14. Turint leidimą, galima įvežti išbeicuotas sėklas neįregistruotais preparatais mokslo ir veislių tyrimo reikmėms.
15. Statant preparatų sandėlį, sėklų beicavimo punktą, aikštelę purškimo tirpalams ruošti bei naudojant preparatus, privaloma laikytis reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1996, Nr. 2-43).
II. LEIDIMŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Įvežti
17. Vienkartinius leidimus preparatams įvežti išduoda Valstybinė augalų apsaugos tarnyba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 11-268).
Prekiauti
18. Leidimus prekiauti preparatais išduoda Valstybinė augalų apsaugos tarnyba dvejiems metams. Leidimui gauti (4 priedas) pateikiama laisvos formos paraiška ir šių dokumentų kopijos:
Naudoti į sąrašą neįtrauktiems augalams
19. Esant būtinumui, leidimus įregistruotus preparatus naudoti kitiems sąraše nenurodytiems augalams išduoda Valstybinė augalų apsaugos tarnyba laikotarpiui, kurį galioja preparatų registracija. Tuo tikslu registracijos komisija turi gauti reikiamą informaciją apie jų naudojimą šalyse, kurių klimato sąlygos panašios. Leidimui gauti pateikiama laisvos formos paraiška ir agronomo specialybės diplomo arba augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimo (jeigu preparatas profesionalaus naudojimo) kopija (2 priedas).
Beicuotoms sėkloms įvežti
20. Leidimus beicuotoms sėkloms įvežti išduoda Valstybinė augalų apsaugos tarnyba pagal sėklinės medžiagos įvežimo reikalavimus. Papildomai pateikiamas dokumentas, nurodantis, kokiu preparatu išbeicuota sėkla.
Sandėliuoti
22. Leidimus preparatams sandėliuoti išduoda valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai kartu su valstybiniais gydytojais higienistais ir valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dvejiems metams (3 priedas). Leidimui gauti pateikiama laisvos formos paraiška ir už preparatų saugojimą atsakingo asmens dokumentų kopijos:
Pirkti ir naudoti
23. Sąraše nurodytų preparatų pirkėjams ir naudotojams, pasitikrinus sveikatą bei išklausius nustatytą mokymo kursą, valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai penkeriems metams išduoda augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimus (2 priedas). Papildomi mokymai vyksta kasmet, apie dalyvavimą įrašant pažymėjimuose. Be papildomo apmokymo pažymėjimai negalioja. Šių pažymėjimų įsigyti nereikia turintiems agronominio mokslo baigimo diplomus.
24. Perkant ir naudojant preparatus, nurodytus Individualaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše, augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimo nereikia.
III. PREKYBOS PREPARATAIS TVARKA
26. Perkant sąraše nurodytus preparatus, pardavėjas privalo reikalauti, o pirkėjas pateikti agronomo specialybės diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą (2 priedas).
27. Sąraše nurodytus preparatus perkančius asmenis pardavėjas privalo įregistruoti griežtos atskaitomybės žurnale. Užrašoma pirkėjo pavardė, gyvenamoji vieta, preparato pavadinimas, kiekis, pardavimo data ir pirkėjas pasirašo.
IV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI
29. Įvežant, prekiaujant, saugant, pervežant, naudojant ir nukenksminant preparatus, būtina griežtai laikytis higienos normų, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių reikalavimų bei darbų saugos taisyklių. Už tai atsakingi įmonių vadovai ir savininkai arba vadovų įsakymais paskirti asmenys.
30. Darbuotojai nustatyta tvarka turi būti supažindinti su darbų saugos reikalavimais, jiems privalu turėti sveikatos patikrinimo pažymėjimus.
31. Dirbti su preparatais neleidžiama tiems asmenims, kuriems nustatytos ligos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.
32. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir toksiškus preparatus – 4 valandas per dieną. Dirbančiajam sunegalavus, teikiama pirmoji pagalba (9 priedas).
33. Dirbant su preparatais, būtina dėvėti asmenines apsaugines priemones, nevalgoma, negeriama, nerūkoma.
34. Už darbuotojų su preparatais aprūpinimą asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir jų nukenksminimą atsakingas darbdavys.
V. PREPARATŲ VEŽIMAS
36. Preparatai vežami ir transporto priemonės ženklinamos pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių, tarptautinių vežimų keliais (ADR) ir jos pasirašymo protokolo reikalavimus (Žin., 1998, Nr. 106 (1), 106 (2), 106 (3), 106 (4), 106 (5)-2931).
37. Darbuotojai, pakraunantys ar iškraunantys preparatų krovinį kėlimo įrenginiais, turi būti supažindinti su galimu pavojumi, atsargumo priemonėmis ir atestuoti.
38. Vežantis preparatus vairuotojas privalo turėti sveikatos pažymą ir atitinkamą vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimą bei asmenines apsaugines priemones.
40. Preparatų siuntėjas privalo įteikti raštišką instrukciją vairuotojui, kurioje nurodoma vežamo preparato pavadinimas, jo keliamas pavojus, veiksmai avarijos atveju preparatams nutekėjus ar užsidegus, gelbėjimo ir kitų tarnybų telefonai. Šią instrukciją vairuotojas privalo laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, atskirai nuo kitų instrukcijų, neatitinkančių tuo metu vežamų preparatų.
41. Griežtai draudžiama transporto priemonėje su preparatais vežti keleivius, maisto produktus, pašarus, drabužius ir kt.
42. Kraunant preparatus į transporto priemonę, būtina:
42.2. skystų preparatų nekrauti ant sausų. Esant panašioms, tačiau skirtingų preparatų pakuotėms, ant viršaus dėti mažiau pavojingas;
42.3. esant nestabilioms pakuotėms, naudoti tarpiklius, tokius kaip lentos, sijos, padėklai, oro pagalvės, ir sudaryti tvirtą rietuvę;
43. Ta pačia transporto priemone gabenti nesiderinančius preparatus (pvz., oksiduojančias, degiąsias medžiagas) leidžiama tik apsaugojus juos nuo tarpusavio sąveikos.
44. Įvykus avarijai, būtina:
45. Pakraunant ir iškraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtymo. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems surinkti ir nukenksminti.
46. Užsiteršusi preparatais transporto priemonė rūpestingai išvaloma ir nukenksminama, tik po to eksploatuojama toliau.
VI. PREPARATŲ SANDĖLIAVIMAS
48. Griežtai draudžiama preparatus laikyti lauke, stoginėse, žeminėse, rūsiuose, degalų bei tepalų sandėliuose.
49. Visi sodų bendrijų, 2–3 ha žemės naudotojai ir ūkininkai preparatus gali laikyti garaže ar ūkiniame pastate užrakinamoje dėžėje.
50. Parduotuvės, norinčios prekiauti preparatais, turi turėti jų saugojimui užrakinamą atskirą patalpą arba užrakinamą spintą. Maisto prekių parduotuvėse sandėliuoti preparatus ir prekiauti jais draudžiama.
51. Sandėliai turi būti sausi, erdvūs, tvarkingais stogais, betoninėmis grindimis, tvirtais užraktais. Sandėlio grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės konstrukcijos- padengtos ugniai atspariais mišiniais.
55. Preparatus ir mineralines trąšas leidžiama laikyti viename pastate tik tuomet, kai juos skiriančios patalpos izoliuotos aklina nedegių medžiagų siena.
56. Preparatai, išfasuoti į metalinę ir plastmasinę tarą, dėžės ir maišai gali būti kraunami lentynose ne daugiau kaip trimis aukštais. Tarpas nuo taros iki sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, iki lubų (perdenginio) – ne mažesnis kaip 1 m, iki šviestuvų tarp eilių – ne mažesnis kaip 0,5 m.
58. Nedegūs ir nesukeliantys sprogimo bei nesioksiduojantys preparatai kraunami į atskirą sekciją ir išdėstomi atsižvelgiant į fizinį būvį ir paskirtį (fungicidai, insekticidai, herbicidai, augimo reguliatoriai).
59. Visi netinkami ar uždrausti naudoti preparatai sandėliuojami tokia pat tvarka. Nežinomi preparatai turi būti sudėti pagal fizinį būvį atskirai nuo žinomų.
61. Prieš pradedant darbą, sandėlis 30 min. vėdinamas ventiliacijos įrenginiais arba, jeigu jų nėra, sukėlus skersvėjį.
62. Sandėlininkui ir kitiems darbuotojams sandėlyje leidžiama būti tik priimant arba išduodant preparatus bei atliekant kitokį trumpalaikį darbą.
63. Preparatai į sandėlį priimami kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai, susegti į aplanką, laikomi preparatų sandėlyje metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko durų iš kairės pusės.
66. Sandėliuose turi būti daroma inventorizacija ir surašomas aktas ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
67. Prie sandėlių įrengiamos buitinės patalpos, kuriose laikomos asmeninės apsauginės priemonės, vanduo, muilas, rankšluosčiai ir pirmosios pagalbos vaistinėlės (8 priedas), taip pat preparatų likučių nukenksminimo priemonės (kalcinuota soda, chlorkalkės, gesintos kalkės).
68. Įmonių sandėliuose priešgaisrinis inventorius sukomplektuojamas pagal priešgaisrinį apyrašą, iškabintą matomoje vietoje.
VII. PREPARATŲ NAUDOJIMAS
70. Preparatai naudojami laikantis geros augalų apsaugos praktikos bei integruotos kontrolės principų pagal etiketėse nurodytus reikalavimus.
71. Sąraše nurodytų preparatų naudotojai privalo pildyti Naudotų augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalą (5 priedas).
Augalų apsaugos mašinų priežiūra
72. Naujos augalų apsaugos mašinos turi būti sertifikuotos, o naudojamos – tikrinamos techninėse apžiūrose nustatyta tvarka.
73. Ant augalų apsaugos mašinų būtini trumpi užrašai, perspėjantys apie pavojingumą dirbant be asmeninių apsauginių priemonių.
75. Esant gedimams, mašinas reikia nedelsiant sustabdyti ir atlikti remonto darbus, nenusiėmus asmeninių apsauginių priemonių.
76. Dirbant mašinoms ir įrengimams, draudžiama:
78. Atsuktas dalis reikia prapūsti siurbliu ar išplauti vandeniu, nenusiėmus asmeninių apsauginių priemonių, taip pat ir pirštinių.
80. Apdorojant pasėlius preparatais, būtina nuolat stebėti purkštuvo darbą, preparato suvartojimo normą, taip pat maišyklės darbą, kad ant purkštuvo dugno nesusidarytų nuosėdų.
Tirpalų ruošimas ir purškimas
82. Preparatų tirpalai ruošiami specialiose vietose, atitinkančiose higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimus (tirpalų ruošimo aikštelėse).
83. Rezervuarų pripildymas turi būti kontroliuojamas tik pagal lygio matuoklės parodymus. Draudžiama atidaryti rezervuarą ir jo pripildymo lygį tikrinti vizualiai.
85. Draudžiama preparatus purkšti iš lėktuvų, išskyrus atvejus, kai pasireiškia kenksmingų organizmų antplūdis ir kitais būdais neįmanoma jų sunaikinti. Purškimas turi būti suderintas su Aplinkos ministerija.
86. Ruošiantis apdoroti pasėlius preparatais, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina pranešti asmenims, turintiems bičių. Saugant bites, preparatus geriausia naudoti vakare.
88. Karštu metų laiku visus darbus su preparatais reikia atlikti ryte arba vakare. Purškiant ventiliatoriniais purkštuvais smulkialašiu būdu, vėjo greitis turi būti ne didesnis kaip 3 m/s, o stambialašiu – 4 m/s, oro temperatūra – ne aukštesnė kaip +20°C. Purškiant hidrauliniais (su purškimo vamzdžiu) purkštuvais smulkialašiu būdu, vėjo greitis turi būti iki 4 m/s, o stambialašiu – 5 m/s, oro temperatūra – ne aukštesnė kaip +25°C.
89. Apdorojant augalus nugariniais purkštuvais, negalima purkšti labai toksiškų ir toksiškų preparatų. Purškimas atliekamas tokia kryptimi, kad vėjo srovės neužneštų purškiamo tirpalo ant dirbančiojo.
90. Dirbant su purkštuvais, nuolat stebimi manometro parodymai ir užtikrinama, kad sistemos slėgis atitiktų rekomenduojamą normą.
92. Vanduo, panaudotas purkštuvui ar tarai plauti, išpurškiamas ant to paties preparatais apdoroto lauko.
Purškimas šiltnamiuose
95. Purškiamas tirpalas ruošiamas specialiose patalpose su aktyviąja ventiliacija arba aikštelėse, kuriose privalo būti plaunančios ir nukenksminančios priemonės bei vaistinėlės.
96. Purškiamojo tirpalo ruošimo aikštelių danga, patalpų vidaus apdaila turi būti iš lengvai nuplaunamų medžiagų.
97. Augalus apdorojant preparatais rankiniu būdu, darbininkai eina ne mažesniu kaip 5–6 m vienas nuo kito atstumu ir seka, kad purslų bei dulkių srovė nebūtų nukreipta į žmogų, elektrotechninius įrenginius ir komunikacijas.
Aerozolių naudojimas
99. Aerozolius galima naudoti nesant vėjo arba jo greičiui esant ne didesniam kaip 2 m/s tik dideliuose soduose ir laukuose, pavėjui nuo pastatų ir fermų, kai oro temperatūra ne aukštesnė kaip +18°C.
100. Draudžiama įjungti ir išjungti aerozolinį generatorių patalpoje ir arčiau kaip 5 metrai nuo pastato. Elektrotechniniai įrenginiai ir komunikacijos, į kurias gali pakliūti aerozoliai, išjungiamos iš elektros tinklo.
Sandėlių fumigavimas
102. Darbuotojai ir vadovaujantys asmenys turi būti apmokyti pagal specialią mokymo programą dirbti su labai toksiškais ir toksiškais preparatais, skirtais sandėlių kenkėjų naikinimui. Ši veikla leidžiama suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija.
103. Augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimuose pažymima apie specialios mokymo programos dėl labai toksiškų ir toksiškų preparatų naudojimo išklausymą.
Sėklos beicavimas, pervežimas ir sėja
106. Beicuotas sėklas į sėjos vietą leidžiama vežti sėjamųjų piltuvuose su sandariais dangčiais arba maišuose, ant kurių turi būti užrašas „Beicuota“.
108. Sėjant beicuotą sėklą, sėjamosios dėžės dangčiai sėjos metu turi būti sandariai uždaryti. Beicuotos sėklos sėjamosios dėžėse negalima sklaidyti rankomis.
109. Nepanaudojus visos beicuotos sėklos, jos likučiai iki kitų metų sėjos sandėliuojami atskiroje sėklų sandėlio patalpoje, maišuose su užrašu „Beicuota“.
112. Sunaudojus beicuotas sėklas ir baigus beicavimo darbus, patalpa kruopščiai išvaloma, išplaunama, nukenksminama.
VIII. ASMENINĖS APSAUGINĖS PRIEMONĖS DIRBANT SU PREPARATAIS
114. Dirbantieji su preparatais privalo naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis taip, kaip nurodyta etiketėse.
115. Asmuo, atsakingas už darbą su preparatais, arba ūkininkas parenka asmenines apsaugines priemones atsižvelgdamas į fizines – chemines ir toksines preparatų savybes, jų formą (skysti, kieti ir kt.), darbo sąlygas.
118. Asmeninių apsauginių priemonių laikymą, priežiūrą ir nukenksminimą organizuoja įmonių administracija bei ūkininkai.
119. Dirbant su dulkančiais preparatais, beicuojant ar sėjant beicuotą sėklą, purškiant naudojami respiratoriai.
121. Asmenys, atsakingi už darbų atlikimą, parengia kiekvienos dujokaukės ar respiratoriaus filtro pasą. Jame nurodomos eksploatavimo sąlygos (preparatų pavadinimai, naudojimo būdas, dirbtų valandų skaičius).
122. Baigiantis garantiniam laikui, taip pat pajutus preparato kvapą, respiratorių ar dujokaukių filtrus būtina pakeisti.
123. Preparatų tirpalų ruošėjai, jų pilstytojai į tarą ir purkštuvus, sėklų beicuotojai privalo juosėti neperšlampančias prijuostes.
126. Dirbant su emulsijomis, pastomis, tirpalais ir kitokiais preparatais, rankos apsaugomos guminėmis, rūgštims ir šarmams atspariomis pirštinėmis.
127. Dirbant su dulkančiais ir mažai nuodingais preparatais, galima mūvėti kombinuotas su neperšlampančiais antdelniais pirštines.
131. Baigus darbą, nenumovus nuo rankų pirštinių, jos nuplaunamos nukenksminančiu tirpalu (3–5% kalcinuotos sodos tirpalas, kalkių pienas), po to vandeniu, nusiaunami batai, nusivelkamas kombinezonas, nusiimami apsauginiai akiniai, respiratorius ir vėl nukenksminančiu tirpalu ir vandeniu nuplaunamos pirštinės.
IX. AUGALŲ APSAUGOS MAŠINŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PATALPŲ IR ASMENINIŲ APSAUGINIŲ PRIEMONIŲ NUKENKSMINIMAS
133. Nukenksminimo darbai atliekami specialiai įrengtose aikštelėse atvirame ore arba specialiose gerai vėdinamose patalpose, dėvint asmenines apsaugines priemones.
134. Aikštelių danga turi būti betoninė su specialiai išbetonuota plaunamojo vandens surinkimo duobe.
136. Nukenksminimo aikštelėse turi būti rezervuarai, siurbliai, vandentiekis, žarnos, plaunančios ir nukenksminančios priemonės, vaistinėlės.
137. Nukenksminant transporto priemones, įrenginius, patalpas, tarą, spec. drabužius, plaunamąjį vandenį reikia papildomai apdoroti chlorkalkėmis arba gesintomis kalkėmis (0,5 kg 10 litrų paplavų).
138. Paplavas ir preparatų likučius bei naudotus skudurus, šepečius, šluotas, sugedusį inventorių, tuščią tarą, netinkamus respiratorius, jų filtrus, pirštines, kombinezonus, batus ir kt. tvarkyti pagal Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus.
139. Griežtai draudžiama nukenksminimo darbus atlikti prie upių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių bei vandenviečių.
Spec. drabužių valymas ir skalbimas
140. Po darbo su preparatais spec. drabužiai pakabinti išdulkinami arba išsiurbiami, išvalomi šepečiu. Išvalyti drabužiai pakabinami atviroje pastogėje ir laikomi 6-12 val., kad prapūstų vėjas, arba patalpoje su aktyviąja ventiliacija.
141. Priklausomai nuo užteršimo laipsnio, bet ne rečiau kaip kas 6 darbo pamainos, spec. drabužius reikia skalbti.
142. Spec. drabužiai skalbiami skalbimo mašinomis. Jų nesant, leidžiama skalbti rankomis. Skalbiama atvirame ore arba patalpoje su aktyviąja ventiliacija.
143. Spec. drabužiai, užteršti fosfoorganiniais preparatais, gerai išpurtomi, o po to pamerkiami 6-8 val. į muilo – sodos tirpalą. Po to jie 2-3 kartus skalbiami karštame muilo ir sodos tirpale ir išskalaujami švariu vandeniu.
144. Spec. drabužius, užterštus chlororganiniais preparatais, prieš skalbiant reikia 6 val. mirkyti karštame 0,5% sodos tirpale, periodiškai maišant ir tris kartus pakeičiant tirpalą.
145. Skalbiant skalbimo mašina, spec. drabužiai mirkomi 2 val. Per tą laiką mirkymui skirtas tirpalas keičiamas 3 kartus. Plaunami spec. drabužiai 2,5% muilo ir 0,5% sodos tirpale.
146. Jei spec. drabužiai užteršti kelių grupių preparatais, nukenksminimui pasirenkami metodai, kurie naudojami nukenksminant nuodingesnį preparatą.
147. Guminiai spec. drabužiai, avalynė, pirštinės, prijuostė ir drabužiai su sintetine plėvele plaunami 3–5% natrio šarmo tirpalu arba ištrinami chlorkalkių košele, paskui nuplaunami vandeniu.
Augalų apsaugos mašinų ir transporto priemonių valymas
149. Augalų apsaugos mašinos, įrengimai ir transporto priemonės preparatams pervežti valomos ir nukenksminamos šiais atvejais:
150. Transporto priemones, augalų apsaugos mašinas ir įrengimus nukenksminti 3–5% natrio arba kalio šarmo, 5% skalbiamosios sodos tirpalais, chlorkalkių skiediniu arba gesintomis kalkėmis (1 kg chlorkalkių arba gesintų kalkių 4 litrams vandens).
151. Pagal technologinius reikalavimus paviršiai valomi dulkių siurbliu, purvas ir preparatų nuosėdos nugremžiamos grandikliais. Po to nuimamos guminės žarnos ir 30 min. pamerkiamos į rezervuarą su aktyviai maišomu plovimo skiediniu. Išlaikius nustatytą laiką, guminės dalys kelis kartus nuplaunamos vandeniu.
152. Mašinų agregatai, rezervuarų paviršiai apdorojami plaunamaisiais tirpalais po 40–50 min. ir nuplaunami tekančiu vandeniu.
153. Prieš nukenksminant rezervuarų, siurblių, purškiamųjų įrenginių, žarnų ir purškiamųjų vamzdžių vidinį paviršių, būtina paruošti purkštuvą: nusukti nuo purškiamojo vamzdžio purkštukus ir jų vietoje užsukti gaubtelius arba įstatyti kamščius, atskirti nuo purškiamojo vamzdžio žarnas, per kurias paduodamas tirpalas, antgalį ant purškiamojo vamzdžio uždaryti kamščiu, žarnos galą atskirti nuo antgalio, prijungti prie vieno purškiamojo vamzdžio galo, o antrąjį vamzdžio galą žarna sujungti su purkštuvo rezervuaru.
154. Plaunamieji tirpalai paruošiami atskiruose rezervuaruose. Į purkštuvų ir tirpalų ruošimo agregatų rezervuarus tirpalas suleidžiamas ežektoriais ar stacionariais siurbliais. Plaunamasis tirpalas turi užpildyti 10% jų talpos.
155. Plaunamasis tirpalas iš rezervuaro per siurblį patenka į darbines dalis, o per purškiamąjį vamzdį ir prijungtą žarną sugrįžta į purkštuvo (ar agregato) rezervuarą. Po 10 min. išjungiamas traktoriaus darbinis velenas. Plaunamasis tirpalas laikomas rezervuare 20 min. Po to vėl įjungiamas ir 10 min. plaunamas plaunamuoju tirpalu.
Patalpų valymas
157. Prisibarstę sausi preparatai susemiami, o skysti suvalomi pjuvenomis ar smėliu. Tos vietos nukenksminamos chlorkalkėmis.
Taros valymas
160. Nukenksminta preparatų tara kitiems tikslams naudoti draudžiama ir ji saugoma pagal Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus.
161. Metalinė tara, užteršta chlororganiniais, fosfoorganiniais preparatais, plaunama 3–5% natrio šarmo ar skalbiamosios sodos tirpalu (300–500 g kibirui vandens).
162. Pripildžius plaunamojo tirpalo, tara laikoma 6–12 val., paskui daug kartų perplaunama vandeniu. Jeigu nėra sodos, galima nukenksminti medžio pelenais. Į tarą pripilama pelenų ir skiedžiama vandeniu tiek, kad pasidarytų skysta košelė. Po to gerai suplakama, kad visi preparatų likučiai nusiplautų nuo indo sienų, ir viskas paliekama 12–24 val.
163. Prieš skalbimą maišus būtina 4–5 val. pamerkti į kalcinuotos sodos tirpalą (200 g sodos kibirui vandens), kurį reikia triskart pakeisti. Po to maišai nugręžiami ir 30 min. virinami muilo ir sodos tirpale.
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKA
PAŽYMĖJIMAS NR.
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, asmens kodas)
fotonuotrauka
______________________________________________________
(pareigos)
______________
Išdavė Valstybinė augalų apsaugos
tarnyba
........ m. ..................................... d.
Viršininkas Vardas, pavardė
A.V.
______________
2 priedas
Augalų apsaugos kursų baigimo
PAŽYMĖJIMAS NR.
__________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, asmens kodas)
__________________________________________________________________________
(adresas)
išklausė augalų apsaugos kursą pagal mokymo programą ir jam suteikta teisė pirkti ir naudoti profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemones.
Pažymėjimas galioja iki ______m.___________d.
Kasmet mokėsi:
_____________________
_____________________
_____________________
_____________________
(data, parašas)
Išdavė ____________________________
(v., pavardė, rajonas)
valstybinis augalų apsaugos inspektorius
........ m. ........................................ d.
Parašas
______________
3 priedas
LEIDIMAS Nr.
Augalų apsaugos priemonėms sandėliuoti
Išduotas ..... m. ................. d. __________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, ūkininko vardas, pavardė ir adresas)
augalų apsaugos priemonių sandėlis atitinka higienos, aplinkos apsaugos, priešgaisrinius reikalavimus.
______________________ valstybinis augalų apsaugos inspektorius
(v., pavardė, rajonas, parašas)
______________________ valstybinis gydytojas higienistas
______________________ valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius
Atsakingas už augalų apsaugos
priemonių saugojimą
(vardas, pavardė)
Leidimas galioja iki _______m. ___________d.
______________
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LEIDIMAS Nr.
prekiauti augalų apsaugos priemonėmis
Išduotas ....... m. ............ d. ____________________________________________________
__________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė)
__________________________________________________________________________
(prekiavimo vietos adresas)
Leidimas galioja iki_____m._______ d.
Viršininkas Vardas, pavardė
A.V.
______________
5 priedas
NAUDOTŲ AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ APSKAITOS ŽURNALAS
| Eil. Nr. |
Sėjomainos lauko Nr. |
Apdorojamų augalų, beicuojamų sėklų, dezinfekuojamų sandėlių, šiltnamių arba kitų objektų pavadinimas |
Preparato pavadinimas |
Norma, kg/ha, kg/t, kg/m2 |
Apdorojimo data |
Apdorota, ha, t, m2 |
Ligos, kenkėjo ir t.t. pavadinimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
6 priedas
ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI
|
1 |
2 |
3 |
|||
|
4 |
5 |
6 |
7 |
||
|
8 |
9 |
10 |
11 |
||
|
12 |
13 |
14 |
|||
| ŽENKLŲ REIKŠMĖ |
|
|
|
|
| 1. Skystas preparatas |
8. Avėti guminius batus |
| 2. Birus preparatas |
9. Naudoti apsauginį marlės-vatos raištį |
| 3. Preparatas paruoštas naudoti |
10. Naudoti respiratorių |
| 4. Mūvėti gumines pirštines |
11. Vilkėti apsauginį kostiumą |
| 5. Naudoti akių ir veido apsaugines priemones |
12. Preparatas kenkia žuvims |
| 6. Plauti rankas po tekančiu vandeniu |
13. Preparatas kenkia gyvuliams |
| 7. Naudoti apsauginę prijuostę |
14. Saugoti vaikams neprieinamoje užrakintoje patalpoje |
______________
7 priedas
PAVOJAUS ŽENKLAI
augalų apsaugos priemonėms ženklinti
(juodi oranžiniai geltoname fone)
|
Labai toksiškas (T+) |
Toksiškas (T) |
|
|
|
|
Kenksmingas (Xn) |
Dirginantis (Xi) |
|
|
|
|
Ardantis (C) |
Pavojingas gamtai (N) |
|
|
|
|
Sprogstantis (E) |
Oksiduojantis (O) |
|
|
|
|
Ypatingai degus (F+) |
Labai degus (F) |
Pavojaus ženklų augalų apsaugos priemonių žymėjimui reikšmė
Pavojaus ženklas – standartinis grafinis ženklas su atitinkamu įrašu, nurodantis preparato pavojingumo klasę.
Preparatai skirstomi:
– pagal fizines bei chemines savybes į sprogstančius (E), oksiduojančius (O), ypatingai degius (F+) ir labai degius (F);
– pagal toksikologines charakteristikas į labai toksiškus (T+), toksiškus (T), kenksmingus (Xn), ardančius (C) ir dirginančius (Xi);
– pagal poveikį aplinkai – pavojingus aplinkai (N).
Sprogstantys (E) – preparatai, kurie iš dalies izoliuoti, net be atmosferos deguonies ypač greitai išskirdami dujas užsidega arba kaitinami sprogsta;
oksiduojantys (O) – preparatai, kurių reakcija su kitomis (ypač degiomis) medžiagomis yra labai egzoterminė;
ypatingai degūs (F+) – preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip O°C ir užvirimo temperatūra yra 35°C arba mažesnė;
labai degūs (F) – preparatai, kurie be papildomos energijos poveikio, susilietę su aplinkos temperatūros oru, gali įkaisti ir po to užsidegti; kieti preparatai, kurie gali lengvai užsiliepsnoti po trumpo kontakto su liepsna ir toliau dega ją pašalinus; skysti preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 21°C; dujiniai preparatai, kurie dega ore esant normaliam slėgiui; preparatai, kurie, susilietę su vandeniu arba drėgnu oru, išskiria pavojingus labai degių dujų kiekius;
labai toksiški (T+) – preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti ypač sunkius ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus ir net mirtį;
toksiški (T) – preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti sunkius ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus ir net mirtį;
kenksmingi (Xn) – preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti ribotus sveikatos sutrikimus;
ardantys (C) – preparatai, kurie, susilietę su gyvais audiniais, gali juos suardyti;
dirginantys (Xi) – neardantys preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda arba gleivinėmis, gali sukelti jų uždegimą;
pavojingi aplinkai (N) – preparatai, kurių naudojimas sukelia ar gali sukelti staigų ar vėlesnį pavojų aplinkai.
_____________
8 priedas
PIRMOSIOS PAGALBOS VAISTINĖLĖ
9 priedas
PIRMOJI PAGALBA APSINUODIJUS
1. Visais atvejais apsinuodijus preparatais (net ir lengvai) būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai.
Darbo su preparatais vietose būtinai turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
2. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausmas, ašarojimas, kosulys, dusulys, galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba išsiplėtimas, traukuliai.
3. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio nukentėjusįjį būtina išnešti ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius, atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai labai sutepti preparatais.
4. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmonės, duoti pauostyti amoniako, o jei nepadeda – daryti dirbtinį kvėpavimą. Darant dirbtinį kvėpavimą burna, reikia atsegti nukentėjusiojo apykaklę, atpalaiduoti diržą bei kitus veržiančius drabužius ir paguldyti ant kieto pagrindo. Nukentėjusiojo dešinę ranką padėti po sprandu, o kairioji turi būti viršugalvio srityje.
Teikiantieji pagalbą turi atsistoti kairėje nukentėjusio pusėje ir kiek galima atlošus jo galvą, apvyniotu vata, nosine arba drabužio kraštu smiliumi išvalyti burną. Išvalius burną, viena ranka laikyti atloštą galvą, o kita patraukti smakrą į priekį, kad burna būtų pusiau atvira. Giliai įkvėpus, priglausti burną prie nukentėjusiojo burnos, uždengtos nosine (marlės ar tvarsčio gabalu), ir užspaudus nosį su jėga pūsti į plaučius ką tik įkvėptą orą. Kai nukentėjėlio krūtinės ląsta pakankamai išsiplečia, nustoti pūsti. Tuo metu nukentėjėlis pats iškvepia. Orą reikia pūsti iki 25 kartų per minutę.
Kai nukentėjusiojo dantys stipriai sukąsti, geriau tinka dirbtinis kvėpavimas burna į nosį. Šis būdas taikomas ir tada, kai darant dirbtinį kvėpavimą burna į burną, krūtinės ląsta neišsipučia. Darant dirbtinį kvėpavimą burna į nosį, nukentėjusysis turi gulėti ant šono, kad neužkristų liežuvis. Teikiantysis pagalbą atsiklaupia, giliai įkvėpia, apžioja lūpomis nosį, pridengtą nosine, ir įpučia orą. Pūsdamas jis viena ranka laiko uždengęs burną. Krūtinės ląstai išsiplėtus, baigti pūsti. Jeigu nukentėjusiojo plaučiai nepakankamai susitraukia, iškvėpimo metu kita ranka reikia paspausti apatinę krūtinės ląstos dalį.
Atliekant dirbtinį kvėpavimą, iškvėpimo laikas yra du kartus ilgesnis nei įkvėpimo.
5. Jeigu nukentėjusiojo pulsas neapčiuopiamas, daromas išorinis širdies masažas. Žmogus guldomas ant kieto pagrindo, truputį pakeliamos kojos (ant pagalvės ar drabužių krūvelės), atsagstomi drabužiai, kad nespaustų krūtinės ląstos. Ištiesus pirštus, delnai uždedami vienas ant kito tarp vidurinio ir apatinio krūtinkaulio trečdalio ir energingai 60–70 kartų per minutę spaudoma krūtinė. Spaudoma pakankamai stipriai, kad krūtinkaulis įlinktų 3–4 cm. Širdies masažas daromas pakaitomis su dirbtiniu kvėpavimu. Pučiant orą, krūtinės spausti negalima.
Jeigu pagalbą teikia vienas žmogus, jis 15 kartų paspaudžia krūtinę, po to nutraukia masažą ir du kartus pučia orą į ligonio burną ar nosį. Jei gaivina dviese – paspaudimų ir įpūtimų santykis turi būti 5:1.
6. Apsinuodijus duoti išgerti 1–2 litrus šilto vandens ir pirštu dirginant ryklės sienelę sukelti vėmimą.
Apsinuodijus per odą ar gleivines, preparatus gerai nuplauti vandens srove (geriau su muilu arba, kad nuodai nepasklistų, nušluostyti kokia nors minkšta medžiaga, paskui nuplauti šaltu vandeniu arba silpnu šarminiu tirpalu).
Jeigu nuodų pateko į akis, jas gerai išplauti vandeniu, 2% geriamosios sodos tirpalu arba boro rūgštimi.
Apsinuodijusiam per virškinimo organus duoti išgerti pieno arba keletą stiklinių vandens (geriau šilto), arba rausvo kalio permanganato tirpalo (1:5000) ir pirštu erzinti užpakalinę ryklės sienelę, 2–3 kartus sukelti vėmimą. Vėmimą sukelti galima ir garstyčiomis (1/2 arbatinis šaukštelis sausų miltelių stiklinei šilto vandens) ar druskos (2 valgomieji šaukštai stiklinei šilto vandens) bei muilo tirpalais. Negalima skatinti vėmimo netekusiems sąmonės arba traukulių tampomiems ligoniams. Po vėmimo duoti išgerti pusę stiklinės vandens su 2–3 valgomaisiais šaukštais aktyviosios anglies, o paskui kaip vidurius laisvinančią priemonę duoti 20 g karčiosios druskos, ištirpintos pusėje stiklinės vandens.
7. Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekus sąmonės, galima šildyti šildyklėmis, bet labai atsargiai.
8. Jeigu kraujuoja oda (kapiliarinis kraujavimas), ant tų vietų uždėti sterilius spaudžiamuosius tvarsčius arba vandenilio peroksidu sudrėkintus tamponus.
Jeigu kraujas teka iš nosies, nukentėjusįjį paguldyti, kiek pakelti ir truputį atlošti galvą, ant nosies ir pakaušio dėti šaltus kompresus, į nosį -3% vandenilio peroksidu sudrėkintus tamponus.
9. Jeigu ligonį tampo traukuliai, būtina jam suteikti visišką ramybę ir pašalinti bet kokius dirgiklius.
10. Nurijus preparatų, reikia išgerti apvalančių priemonių (krakmolo kleisterio). Draudžiama duoti pieną, riebalus, alkoholinius gėrimus.
PATVIRTINTA
l. e. žemės ūkio ministro,
l. e. aplinkos ministro ir
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
1999 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 196/134/225
Augalų apsaugos priemonių registracijos nuostatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 56-1545).
2. Augalų apsaugos priemonių registracija – procesas, kurio metu įteisinamas augalų apsaugos priemonių (toliau vadinama – preparatai) naudojimas ir nustatomas jų naudojimo reglamentas.
3. Valstybinę augalų apsaugos priemonių registraciją vykdo Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija (toliau – Komisija).
4. Registruojami preparatai, kurie yra:
4.4. neturi tiesioginio ar netiesioginio (pvz., per geriamą vandenį, maistą, pašarus) kenksmingo poveikio žmogaus, gyvulių sveikatai;
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Šiuose nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
augalų apsaugos priemonės – veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, supakuoti tokia forma, kokia pateikiami naudotojui, skirti augalų apsaugai nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, bei augimo reguliatoriai;
veikliosios medžiagos – medžiagos ar mikroorganizmai, turintys bendrą ar specifinį poveikį kenksmingiems organizmams, augalams, jų dalims arba augaliniams produktams;
medžiagos – cheminiai elementai ir jų junginiai, natūralūs arba pagaminti pramoniniu būdu, įskaitant gamybos proceso metu atsiradusias priemaišas;
preparatai – mišiniai arba tirpalai, sudaryti iš dviejų ar daugiau medžiagų, iš kurių bent viena yra veiklioji medžiaga, naudojama kaip augalų apsaugos priemonė;
preparatų likučiai – viena ar kelios medžiagos arba jų skilimo produktai, atsirandančios augaluose arba augaliniuose produktuose, dirvoje, vandenyje, taip pat kitur aplinkoje, naudojant augalų apsaugos preparatus;
augalai – gyvi augalai arba jų dalys, taip pat švieži vaisiai ir sėklos;
augaliniai produktai – neperdirbti arba paruošti paprasčiausiu būdu: sumalti, išdžiovinti, suspausti augalai ar jų dalys;
kenksmingi organizmai – augalams arba augaliniams produktams kenksmingi mikro- ir makroorganizmai, priklausantys gyvūnijai arba augalijai, iš jų virusai, bakterijos, mikoplazmos, grybai ir kiti patogenai;
aplinka – gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai) bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;
preparato forma – fizinis būvis, kurioje preparatai pateikiami naudojimui (koncentruota suspensija, koncentruota emulsija, šlampantys milteliai, granulės ir t. t.);
preparato formos pakeitimas – gamintojo atliktas vienos preparato formos pakeitimas kita, turinčia tą pačią veikliąją medžiagą;
preparato naudojimo spektro išplėtimas – registruoto preparato naudojimo pritaikymas kitiems augalams ar augaliniams produktams.
III. PARAIŠKŲ ĮREGISTRUOTI PREPARATĄ PRIĖMIMAS
6. Pareiškėjas (gamintojas arba jo įgaliotas asmuo) Komisijai pateikia nustatytos formos paraišką (1 priedas) įregistruoti preparatą ir dokumentus pagal 2 ir 3 priede nurodytus reikalavimus.
7. Jeigu preparatas susideda iš kelių veikliųjų medžiagų, informacija pateikiama apie kiekvieną veikliąją medžiagą.
8. Jeigu preparatas susideda iš kelių veikliųjų medžiagų ir vienos veikliosios medžiagos gamintojas yra kita kompanija, pareiškėjas pateikia šios kompanijos leidimą naudotis informacija apie veikliąją medžiagą.
9. Jei nurodytų dokumentų vertinimo metu paaiškėja, jog būtina papildoma informacija, Komisija gali prašyti iš pareiškėjo papildomų duomenų.
10. Paraiška (1 priedas) pateikiama lietuvių kalba, kita informacija – lietuvių arba anglų kalbomis.
11. Svarbiausioji preparato įregistravimo sąlyga – informacija ir dokumentai apie jo poveikį žmonių ar gyvulių sveikatai ir aplinkai, naudojimą ir darbo saugos priemones.
12. Komisija ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo paraiškos gavimo dienos atlieka pateiktos dokumentacijos toksikologinę, aplinkosaugos ir agronominę ekspertizes ir priima sprendimą dėl preparato įregistravimo.
IV. PARAIŠKŲ PREPARATO NAUDOJIMO SPEKTRUI IŠPLĖSTI, PREPARATO FORMAI, NAUDOJIMO REGLAMENTAMS PAKEISTI PRIĖMIMAS
14. Preparato naudojimo spektrui išplėsti, naudojimo reglamentams pakeisti pateikiama paraiška (1 priedas), biologinio efektyvumo tyrimų ir likučių nustatymo duomenys.
15. Komisija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo atlieka pateiktos dokumentacijos ekspertizę ir priima sprendimą.
16. Preparato formai pakeisti pateikiama paraiška (1 priedas), informacija apie preparatą (3 priedas), biologinio efektyvumo tyrimo ir likučių nustatymo duomenys.
V. REIKALAVIMAI BIOLOGINIO EFEKTYVUMO DUOMENIMS PREPARATŲ REGISTRACIJAI
18. Tyrimus ir analizes preparatų registracijai atlieka oficialios ir oficialiai patvirtintos institucijos, kurios turi geros eksperimentinės praktikos (GEP) ir geros laboratorinės praktikos (GLP) sertifikatus.
19. Registraciniai bandymai atliekami pagal Lietuvoje patvirtintas metodikas, o jų neturint, pagal Europos augalų apsaugos organizacijos (EAAO) metodikas.
20. Užsienio šalyse bandymai atliekami pagal tų šalių patvirtintas metodikas, kartu pateikiant informaciją, kad jos atitinka EAAO metodikų pagrindinius reikalavimus.
21. Bandymai susideda ne mažiau kaip iš 3 variantų: bandomojo preparato, standarto (jau įregistruoto preparato, kuris naudojamas Lietuvoje ir kurio poveikis kenksmingiems organizmams, veikimo spektras ir naudojimo metodas panašus į tiriamąjį preparatą) ir kontrolės.
22. Poveikio trukmė turi būti nustatyta atsižvelgiant į naikinamus organizmus bei preparatų įtaką apdorojamiems augalams ar augaliniams produktams. Kai rekomenduojamas daugiau nei vienas apdorojimas, bandymų ataskaitose turi būti nurodytas būtinas apdorojimų skaičius ir intervalai tarp jų.
23. Bandymuose turi būti nustatytas preparatų efektyvumas skirtingoms kenksmingų organizmų rūšims, jautriausios tiriamiems preparatams kenksmingų organizmų augimo stadijos, jei įmanoma – ir skirtingų štamų arba rasių jautrumas.
24. Bandymai vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriose kenksmingi organizmai yra išplitę ir galima įvertinti preparato efektyvumą.
25. Bandymai turi būti vykdomi su augalais, kurių rūšys ir veislės yra auginamos Lietuvoje ir kurias gali pažeisti kenksmingi organizmai.
26. Lauko bandymai atliekami mažiausiai 2 metus su tais preparatais, kurių veiklioji medžiaga nebuvo naudota Lietuvoje, ir mažiausiai 1 metus su tais preparatais, kurių veiklioji medžiaga jau įregistruota, preparato formai pakeisti, preparato naudojimo spektrui išplėsti bei reglamentams pakeisti. Dėl objektyvių priežasčių (nepalankių oro sąlygų, žalingų objektų nebuvimo ir kt.) bandymai gali būti pratęsiami.
27. Vykstant bandymams, fiksuojami meteorologiniai duomenys, oro ir dirvos sąlygos purškimo metu (temperatūra, santykinė drėgmė, vėjas, debesuotumas, lietus ir dirvos drėgmė), galintys turėti įtakos bandymo rezultatams.
28. Bendras bandymų skaičius:
28.1. pagrindiniams dideliais plotais auginamiems augalams (javams, cukriniams runkeliams, bulvėms, rapsams ir t. t.):
28.1.1. preparatų, kurių veikliosios medžiagos nebuvo naudotos Lietuvoje:
28.2. nedideliais plotais auginamiems augalams (daržovėms, vaiskrūmiams, šiltnamių augalams ir t. t.):
28.2.1. preparatų, kurių veikliosios medžiagos nebuvo naudotos Lietuvoje:
29. Galimi mišiniai (su kitais preparatais, paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis ir t. t.), nurodyti etiketėse, turi būti ištirti mažiausiai 2 bandymuose. Šie bandymai gali būti vegetaciniai.
30. Registruojamų preparatų efektyvumo prieš retai pasitaikančius kenksmingus organizmus spektrui išplėsti, priklausomybei nuo oro sąlygų, naudojimo normoms įvertinti gali būti pateikiami preliminarių tyrimų rezultatai (lauko, vegetacinių, fitotronų ir laboratorinių) santraukos forma.
31. Jei efektyvumo tyrimuose pastebimas fitotoksiškumas, registracijai pateikiami fitotoksiškumo tyrimo duomenys.
32. Apie kenksmingų organizmų atsparumą arba kryžminį atsparumą veikliajai medžiagai pateikiami laboratoriniai ir, jei turima, lauko bandymų rezultatai.
33. Jei pastebimas kenksmingas preparato poveikis kitiems rotacijos augalams arba jei numatoma, kad toks poveikis gali pasireikšti, pateikiami bandymų duomenys apie galimą kenksmingą poveikį kitos sėjos arba greta auginamiems augalams.
VI. PREPARATO ĮREGISTRAVIMAS, PERREGISTRAVIMAS, NAUDOJIMO SPEKTRO IŠPLĖTIMAS, NAUDOJIMO REGLAMENTŲ BEI PREPARATO FORMOS PAKEITIMAS
37. Preparato registracijai duomenys įvertinami remiantis augalų apsaugos preparatų įvertinimo bendraisiais principais.
38. Registruojamas preparato pavadinimas, veiklioji medžiaga, jos kiekis, preparato forma, gamintojas, naudojimo normos, laikas, augalai, augaliniai produktai ir kt., kuriems skirtas preparatas, maksimalus apdorojimų skaičius, paskutinis apdorojimo terminas iki derliaus nuėmimo, patvirtinama preparato etiketė.
39. Įregistravus preparatą, preparatui suteikiamas registracijos numeris, o pareiškėjui išduodamas registracijos liudijimas (4 priedas).
40. Išplėtus preparato naudojimo spektrą, registracijos liudijimo numeris lieka tas pats, o jo priedas papildomas įregistruotais augalais, augaliniais produktais ir t. t.
41. Pakeitus preparato formą, preparatui suteikiamas naujas registracijos numeris, o pareiškėjui išduodamas registracijos liudijimas.
42. Pakeitus preparato naudojimo reglamentus, registracijos liudijimas išlieka tas pats, o jo priede nurodomi nauji preparato naudojimo reglamentai.
43. Preparatai registruojami 5 metų laikotarpiui.
45. Įregistruotas ar perregistruotas preparatas įrašomas į leidžiamų naudoti augalų apsaugos priemonių sąrašus. Sąrašai publikuojami kiekvienais metais.
46. Pareiškėjas paskutiniaisiais preparato registracijos galiojimo metais pateikia Komisijai paraišką perregistruoti preparatą. Jeigu yra papildomų duomenų apie preparato naudojimą, poveikį žmogui, gyvuliams ar aplinkai, pareiškėjas juos pateikia Komisijai.
47. Perregistravus preparatą, išduodamas naujas registracijos liudijimas. Registracijos numeris paliekamas tas pats, tik nurodomi perregistravimo metai.
48. Už preparato registraciją, perregistraciją, naudojimo spektro išplėtimą, naudojimo reglamentų, preparato formos pakeitimą pareiškėjas sumoka nustatyto dydžio mokestį.
49. Įregistruotas preparatas gali būti uždraustas arba jo naudojimas apribotas, nepraėjus nustatytam registracijos terminui, jei Lietuvoje ar kitose šalyse bus gauta anksčiau nežinomų duomenų apie preparato kenksmingumą žmonių ar gyvulių sveikatai ir aplinkai. Šiuo atveju Komisija registracijos liudijimą pripažįsta negaliojančiu. Apie tai Komisija raštu informuoja pareiškėją, suinteresuotas valstybės institucijas, naudotojus ir apie tai paskelbia „Valstybės žiniose“.
50. Uždraustą preparatą gamintojas arba jo įgaliotas asmuo per 3 mėnesius nuo uždraudimo paskelbimo turi išvežti iš Lietuvos savo lėšomis.
VII. INFORMACIJOS APIE GALIMĄ KENKSMINGĄ POVEIKĮ PATEIKIMAS
VIII. DUOMENŲ PRIPAŽINIMAS
53. Pareiškėjui paprašius ir pateikus dokumentus bei duomenis apie preparato toksikologines savybes, poveikį aplinkai, biologinį efektyvumą ir likučių tyrimą kitose šalyse, jie gali būti pripažinti ir panaudoti preparato įregistravimui tiek, kiek Lietuvos sąlygos atitinka nurodytų šalių agroklimato, fitosanitarijos ir kitas žemės ūkio sąlygas. Apie šių sąlygų tapatumo laipsnį sprendžia Komisija, atlikusi palyginamąją ekspertizę kiekvienu konkrečiu atveju.
IX. DUOMENŲ APSAUGA IR SLAPTUMAS
54. Registruojant preparatus, kurių veiklioji medžiaga jau įregistruota Lietuvoje, Komisija negali naudoti anksčiau pateiktos informacijos kitų pareiškėjų naudai, jei nėra oficialaus anksčiau informaciją pateikusio pareiškėjo sutikimo.
55. Komisija užtikrina, kad informacija, susijusi su pramoninėmis ir komercinėmis paslaptimis, būtų laikoma paslaptyje, jeigu to prašo pareiškėjas.
56. Slaptumo nuostata netaikoma:
56.5. veikliosios medžiagos ir preparato veiksmingumo tyrimų rezultatų santraukai ir informacijai apie poveikį žmonėms, gyvuliams, augalams ir aplinkai;
X. PREPARATŲ PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
58. Kiekviena preparato tara turi turėti originalią gamintojo etiketę lietuvių kalba. Joje aiškiai ir nenuplaunamais dažais turi būti pažymėta:
58.15. kuriems augalams ar augaliniams produktams skirta naudoti žemės ar miškų ūkio, fitosanitarijos ir agroklimato sąlygos, kuriose preparatas gali būti arba neturėtų būti naudojamas;
58.18. esant reikalui, nurodomas saugus laikotarpis nuo preparato panaudojimo iki:
58.19. informacija apie galimą fitotoksiškumą, veislių jautrumą ir kitus tiesioginius ar netiesioginius neigiamus poveikius augalams ar augaliniams produktams;
XI. PREPARATŲ PATEIKIMAS TYRIMAMS
60. Norint įregistruoti preparatus, Komisijai prieš 6 mėnesius iki bandymų pradžios pateikiama paraiška ir informacija apie galimą poveikį žmonių ar gyvulių sveikatai ir aplinkai. Jeigu Komisija nustato, kad bandymams siūlomi preparatai gali turėti nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvulių sveikatai bei aplinkai, tokie bandymai gali būti neleidžiami arba jiems atlikti nustatomos specialios sąlygos.
_____________
1 priedas
PARAIŠKA
preparatui įregistruoti, perregistruoti, išplėsti naudojimo spektrą, pakeisti
preparato formą, pakeisti naudojimo reglamentus Lietuvos Respublikoje
(reikalingą pabraukti)
2. Adresas, telefonas, faksas ___________________________________________________
_______________________________________________
_______________________________________________
_______________________________________________
3. Pareiškėjo atstovas _______________________________________________
_______________________________________________
_______________________________________________
4. Informacija apie preparatą:
4.1. preparato pavadinimas, veikliosios medžiagos pavadinimas ir kiekis
__________________________________________________________________________
4.2. preparato naudojimas _____________________________________________________
__________________________________________________________________________
4.4. gamintojas, jo adresas _____________________________________________________
__________________________________________________________________________
Pareiškėjas garantuoja apmokėjimą už įregistravimą, perregistravimą, naudojimo spektro išplėtimą, preparato formos pakeitimą, naudojimo reglamentų pakeitimą (reikalingą pabraukti)
Priedas ............ psl.
Pateikta: Pareiškėjo vardas, pavardė, pareigos,
parašas
_______________________________________
(Data)
______________