LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ORGANIZACINIO TVARKOMOJO STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.05:2000 „STATINIO PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIES SUDĖTIS“ PATVIRTINIMO IR ORGANIZACINIO TVARKOMOJO STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.02:1997 „STATINIO PROJEKTO SUDĖTIS“ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 329
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):
1. Tvirtinu organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (pridedama).
2. Iš dalies keičiu organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“(Žin., 1997, Nr. 41-1023, Nr. 114-2904):
2.1. 2 punktą išdėstau taip:
„2. Nuorodos
[1] Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093).
[2] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551).
[21] Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 59-1368, Nr. 66-1605, Nr. 112-2825; 1999, Nr. 65-2088).
[3] Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1997, Nr. 117-3000; 1999, Nr. 56-1809, Nr. 86-2565; 2000, Nr. 7-177, Nr. 28-766).
[4] Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428; 2000, Nr. 39-1092).
[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1996 07 15 Nr. 838 „Dėl valstybinės reikšmės statinių“ (Žin., 1996, Nr. 68-1651; 1997, Nr. 90-2257).
[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1996 07 22 Nr. 873 „Dėl ypatingos svarbos statinių, kuriuos projektuoti turi teisę projektavimo ir statybos verslo įmonės, gavusios Statybos ir urbanistikos ministerijos kvalifikacijos atestatą šiai veiklai, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 70-1698; 1998, Nr. 110-3037; 2000, Nr. 5-142).
[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 16 nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851).
[8] Techninių reikalavimų statybos reglamentai: STR 2.01.01 (1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas „ (Žin., 1999, Nr. 112-3260), STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424), STR 2.01. 01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215), STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216), STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216), STR 2.01:01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120).
[9] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.09.01:1996 „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 98-2250; 1997, Nr. 119-3125).
[10] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin.,1997, Nr. 32-807, Nr. 114-2902).
[11] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymas, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559; 1998, Nr. 34-924; 1999, Nr. 85-2554).
[12] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ (Žin., 1999, Nr. 67-2169).
[13] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510; 2000, Nr. 11-273).
[14] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 88-2086; 1997, Nr. 119-3126; 1998, Nr. 41-1138; 1999, Nr. 86-2574).
[15] Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 12 05 įsakymu Nr. 266 patvirtinti Statybos rangos sutarties nuostatai (Žin., 1997, Nr. 115-2937; 1999, Nr. 92-2701).
[16] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (tvirtinamas šiuo įsakymu).
[17] Techninių reikalavimų statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:1996 „Civilinė sauga. Slėptuvės“ (Žin., 1996, Nr. 101-2312).
[18] Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos 1992 08 11 nutarimas Nr. 141/15 „Dėl statybų projektinės dokumentacijos standartų“.
[19] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 22 nutarimu Nr. 85 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Žin., 1998, Nr. 9-219; 1999, Nr. 11-259);
2.2. 5.2 punktą išdėstau taip:
„5.2. Techninio projekto sudėtis:
2) projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai) pagal projekto dalis (A priedas);
2.3. keičiu 5.5.1 ir 6.3 punktus, vietoj žodžių „Viešojo pirkimo įstatymas“ įrašydamas žodžius „Viešųjų pirkimų įstatymas“;
2.4. 5.10 punktą išdėstau taip:
„5.10. Aplinkos apsaugos sprendiniai pateikiami:
1) rengiant statinio projekto aplinkos apsaugos dalį [16], kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas [4];
2) statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje ar kitose statinio projekto dalyse, kai būtina detalizuoti ar patikslinti numatytų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje sprendinių ir priemonių įgyvendinimą (tais atvejais, kai planuojamai ūkinei veiklai buvo privalomas poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas);
2.6. keičiu 7.1 punktą, vietoj žodžių „Statybos ir urbanistikos ministerija“ įrašydamas žodžius „Aplinkos ministerija“;
2.7. papildau A priedą „Statinio projekto dalys (bendruoju atveju)“ 13 punktu ir jį išdėstau taip:
3. Laikau netekusias galios Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento 1993 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 154/60 patvirtintas RSN-153-93 „Projekto dalies „Aplinkos apsauga“ rengimo taisyklės“ (Žin., 1993, Nr. 48-962).
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „reglamentas“, „statyba“.
PATVIRTINTA
aplinkos ministro
2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 329
ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STATINIO PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIES SUDĖTIS
STR 1.05.05:2000
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato statinio projekto [5.4], [5.5] aplinkos apsaugos dalies sudėtį.
2. Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis – tai esamos aplinkos būklės įvertinimas, būsimos veiklos poveikio aplinkai ir priemonių jam sumažinti numatymas.
3. Šis reglamentas taikomas rengiant statinių projektus, kai neprivalomas planuojamos ūkinės poveikio aplinkai vertinimas [5.2], tačiau juos statant ar plečiant, rekonstruojant ar eksploatuojant bei keičiant gamybos technologiją bus veikiama aplinka.
4. Reglamentas yra privalomas visiems statybos proceso dalyviams [5.3], valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros institucijoms, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos ministerijos Hidrografinio tinklo tarnybai, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms.
II. NUORODOS
5. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093);
5.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428; 2000, Nr. 39-1092);
5.4. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807, Nr. 114-2902);
III. SĄVOKOS
6. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:
6.1. „aplinkos apsauga“ – atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtą sąvoką [5.1];
6.2. „planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas“ – atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme apibrėžtą sąvoką [5.2];
IV. STATINIO PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIS
8. Rekomenduojama statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis nustatyta šio reglamento A priede. Tokios apimties statinio projekto aplinkos apsaugos dalis turėtų būti rengiama, kai statinys veiks visus aplinkos komponentus (vandenį, orą, dirvožemį, žemės gelmes, biologinę įvairovę, kraštovaizdį), skleisdamas į aplinką cheminius, fizikinius ir biologinius teršalus.
9. A priede nurodyti poveikio aplinkos komponentams nagrinėjimo aspektai, kai jie nebūdingi statiniui, statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje nenagrinėjami, o aiškinamajame rašte pateikiami tik motyvai, kodėl atitinkami skirsniai nerengiami. Tačiau projekto aplinkos apsaugos dalies apimtis turi būti pakankama išvadoms pateikti.
10. Statinio plėtimo, rekonstrukcijos projekto aplinkos apsaugos dalis turi apimti ne tik naujai statomą ar rekonstruojamą statinį, bet ir esamą statinį, kuris veikia aplinką.
11. Kitose projekto dalyse atlikti skaičiavimai statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje nekartojami. Pateikiami tik skaičiavimams naudoti duomenys, skaičiavimų rezultatai ir nuorodos į tai, kokioje projekto dalyje yra šie skaičiavimai.
A priedas
REKOMENDUOJAMA STATINIO PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIES SUDĖTIS
1. BENDRIEJI DUOMENYS
Informacija apie planuojamos veiklos organizatorių (užsakovą): įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, faksas.
Informacija apie projekto aplinkos apsaugos dalies rengėją: įmonės (įstaigos) pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, faksas.
Veiklos pavadinimas, aprašymas. Veiklos vykdymo etapai (statyba, eksploatacija, veiklos nutraukimas), jų terminai ir eiliškumas. Numatomas veiklos vykdymo (objekto eksploatacijos) laikas.
Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus išteklius (užpildyti 1.1 lentelę).
1.1 lentelė. Duomenys apie gaminius, naudojamus energetinius išteklius
| Produkcija |
Energetinėms reikmėms naudojami ištekliai |
|||
|
|
|
|||
| Pavadinimas |
Kiekis per metus |
Pavadinimas |
Kiekis per metus |
Šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mazutas |
|
|
|
|
|
Gamtinės dujos |
|
|
|
|
|
Suskystintos dujos |
|
|
|
|
|
Akmens anglis |
|
|
|
|
|
Krosnių kuras |
|
|
|
|
|
Benzinas |
|
|
|
|
|
Elektros energija |
|
|
|
|
|
Šiluminė energija |
|
|
|
|
|
Dyzelinis kuras |
|
|
|
|
|
Biokuras |
|
|
|
|
|
Kiti |
|
|
|
|
|
|
|
|
Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus (užpildyti 1.2 lentelę).
1.2 lentelė. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus
| Žaliavos, cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas |
Kiekis per metus |
Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir ženklinimas* |
||
| Kategorijos pavadinimas |
Pavojaus nuoroda |
Rizikos frazės, saugumo frazės |
||
|
|
|
|
|
|
* pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987)
Veiklos sąlygojama fizikinė ir biologinė tarša. Duomenys apie objekto veiklos sąlygojamus aplinką veikiančius fizikinius ir biologinius teršalus (užpildyti 1.3 lentelę).
1.3 lentelė. Veiklos sąlygojama fizikinė ir biologinė tarša (pildoma ūkinės veiklos objektų atveju)
| Taršos rūšis |
Taršos šaltinio pavadinimas |
Taršos šaltinių skaičius |
Didžiausia leidžiama (nekenksminga aplinkai ir žmogui) tarša |
Aplinkos foninis užterštumas |
Apskaičiuota veiklos sąlygojama tarša ir priemonės jai mažinti |
Priemonės taršai mažinti |
|||
| objekto teritorijoje (prie ribų) |
gyvenamojoje, rekreacijos teritorijoje, įvertinus foninį užterštumą |
||||||||
| be priemonių |
įgyvendinus priemones |
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Triukšmas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Elektromagnetinė spinduliuotė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Jonizuojančioji spinduliuotė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Biologinė tarša (mikroorganizmai, virusai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti fizikinės bei biologinės taršos veiksniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pildant lentelę, nurodyti atitinkamų fizikinės ir biologinės taršos šaltinių duomenis pagal projektuojamų įrenginių technines charakteristikas.
Projektuojamo objekto vietos aprašymas. Geografinė ir administracinė padėtis. Informacija apie esamą žemėnaudą, vietovės infrastruktūrą, vietovėje esančias gamtines, istorines, kultūrines arba archeologines vertybes, vietovės aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą (pvz.: saugomos teritorijos, apsaugos zonos ir pan.). Informacija apie nagrinėjamo objekto vietą pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinklų.
Pridedami šie projektavimo dokumentai: prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų sąlygos; paviršinio vandens telkinio, į kurį numatoma išleisti nuotėkas, foninio užterštumo duomenys; aplinkos oro foninio užterštumo arba gretimų įmonių teršalų, išmetamų į aplinkos orą, duomenys; veikiančio objekto oro teršalų išmetimo į aplinkos orą inventorizacijos duomenys (plėtimo, rekonstrukcijos projektų atveju); duomenys apie sklype augančius saugotinus vertingus medžius ir kitus vertingus augalus; teritorijų planavimo dokumentų ištrauka.
Rengiant projekto aplinkos apsaugos dalį rekomenduojama vadovautis Lietuvos standartais:
LST 1516:1998 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“
LST ISO 11091:1999 „Statybiniai brėžiniai. Sklypo aplinkotvarkiniai brėžiniai“
LST 1569:2000 „Statinio projektas. Lauko inžinierinių tinklų grafiniai ženklai“
2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI
Projektuojamų ūkinės veiklos technologinių procesų aprašymas. Technologinių priemonių, pateiktų nurodant siūlomus gamybos būdus, palyginimas su Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijomis.
3. ATLIEKOS
Ūkinės veiklos objektų gamybos atliekos, atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas (užpildyti 3.1 lentelę).
3.1 lentelė. Atliekos, atliekų tvarkymas
| Technologinis procesas |
Atliekos |
Atliekų saugojimas objekte |
Numatomi atliekų tvarkymo būdai |
|||||||
| pavadinimas |
kiekis, |
agregatinis būvis (kietas, skystas, pastos) |
kodas pagal Atliekų sąrašą |
statistinės klasifikacijos kodas |
pavojingumas |
laikymo sąlygos |
didžiausias kiekis |
|||
| t/d |
t/m |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. VANDUO
Vietovės geologinės – hidrogeologinės sąlygos.
Hidrografinis tinklas: teritorijoje esančių upių ir upelių bei nuolatos tekančių vandentakių ir vandens telkinių pavadinimai, hidrografinio tinklo tankumas.
Pagrindiniai duomenys apie paviršinio vandens telkinius: telkinio pavadinimas, plotas (ha), vandens tūris (t. m3), vidutinis ir didžiausias gyliai ir kt.
Pagrindiniai duomenys apie požeminio vandens telkinius (vandenvietes): vandeningojo horizonto pavadinimas ir indeksas, gręžinių gyliai, požeminio vandens slūgsojimo gylis, vandenvietės našumas, Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos patvirtinti požeminio vandens ištekliai ir kt.
Potencialūs paviršinio ir požeminio vandens taršos židiniai (sąvartynai, organinių ir mineralinių medžiagų sankaupos, nuotėkų išleidimas į paviršinį gruntą ir pan.).
Numatomų aprūpinimo vandeniu šaltinių aprašymas (požeminio, paviršinio vandens telkiniai, miesto ar kito objekto vandentiekis (techninės sąlygos), paviršinės (lietaus) nuotėkos ir kt.).
Melioracijos, drenažo sistemų aprašymas.
Hidrotechnikos statiniai: tipas, slėgio aukštis, techninė būklė ir kt.
Vandens apytakinės ir pakartotinio naudojimo sistemos.
Vandens poreikiai (užpildyti 4.1 lentelę)
Pasirinkto aprūpinimo vandeniu varianto pagrindimas.
Vandens gerinimo (paruošimo) priemonės.
Duomenys apie imamo vandens kokybę: fizikiniai, cheminiai, mikrobiologiniai ir kiti rodikliai.
Objektų, kurie naudos daugiau kaip 100 m3/d vandens atveju, pateikiami paviršinio vandens telkinio, iš kurio imamas vanduo, foninio užterštumo rodikliai (užpildyti 4.2 lentelę).
Apskaičiuotas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas.
Vandens paėmimo numatomoje poveikio zonoje kiti esantys (planuojami) vandens naudotojai.
Nuotėkų tvarkymas
Nuotėkų susidarymo šaltinių aprašymas.
Susidarančių ir išleidžiamų nuotėkų (ūkio-buities, gamybinių, paviršinių ir kt.) kiekiai bei fizikinės ir cheminės charakteristikos (užpildyti 4.3 lentelę). Nuotėkų susidarymo netolygumai.
Nuotėkų tvarkymo priemonės (projektuojamos surinkimo sistemos aprašymas, valymo įrenginių aprašymas, išleistuvo vieta (priimtuvas, atstumas nuo žiočių, baseinas ir kt.), gamybinių nuotėkų pirminis valymas, antrinis nuotėkų panaudojimas, priemonės, mažinančios nuotėkų ir teršalų susidarymą, ir t. t.; užpildyti 4.4 lentelę).
Nuotėkų priimtuvų aprašymas (pavadinimas ar kitoks identifikavimas, charakteristikos, leidžiančios priimti nuotėkas, nustatyti priimtuvo naudojimo ir apsaugos reikalavimai bei normatyvai, kiti duomenys; užpildyti 4.5 lentelę). Įvertinti, kokią įtaką išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius nuotėkos gali turėti kitiems šio telkinio vandens naudotojams, ekosistemoms, paplūdimiams ir kt.
Techninės sąlygos nuotėkoms išleisti į kitų objektų kanalizacijos tinklus.
Vandenų apsauga
Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų gręžtinių šulinių sanitarinės apsaugos zonos.
Gamybos metu, vandens kokybės gerinimo stotyse ir nuotėkų valymo įrenginiuose susidarančių dumblo, šlamo ir kitų nuosėdų kiekiai, drėgnumas; jų surinkimas, sausinimas, sandėliavimas, šiems procesams naudojami įrenginiai, statiniai, aikštelės.
Požeminių vandens telkinių apsaugos nuo taršos priemonės.
Vandens telkinių apsaugos nuo užterštų paviršinių (lietaus) nuotėkų priemonės objekto statybos metu.
Numatomos galimo avarinio teršiančių medžiagų patekimo į vandenis prevencinės priemonės.
Apskaičiuoto paviršinio vandens telkinio gamtosauginio debito užtikrinimo priemonės.
Skyriaus „Vanduo“ schemos, brėžiniai
Situacijos planas, kuriame būtų nurodyti aprūpinimo vandeniu šaltiniai, vandens ėmimo vietos, nuotėkų valymo įrenginiai, nuotėkų išleidimo vietos, nuotėkų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, o žemės ūkio objektų atveju – srutų ir mėšlo utilizavimo vietos.
Situacijos planas, kuriame būtų nurodyti esantys, projektuojami ir likviduojami pastatai, inžineriniai tinklai, kiti statiniai, įrenginiai, pavojingų medžiagų bei atliekų sandėliavimo, nukenksminimo ar utilizavimo vietos.
Teritorijos vertikalaus planavimo brėžinys (sklypo aukščių planas).
4.1 lentelė. Naudojamo vandens balansas
| Technologinis procesas |
Vandens tiekimo šaltinis |
Naudojama vandens (iš viso)
|
Naudojama žalio (techninio) vandens |
Pakartotinai naudojama |
Pastabos |
|||||||||||||||
| Iš viso |
Buities reikmėms |
Gamybinėms reikmėms |
Įmonės vandens |
Kitų objektų vandens |
||||||||||||||||
| požeminio |
paviršinio |
apytakinėms sistemoms papildyti |
||||||||||||||||||
| požeminio |
paviršinio |
|||||||||||||||||||
| m3/d (5,17, 19 skiltys) |
m3/m (6,18, 20 skiltys) |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
|
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
4.2 lentelė. Paviršinio vandens telkinio būklė
| Vandens telkinio pavadinimas, statusas |
Metai |
Gamtosauginis debitas |
Sausiausio mėnesio 95% tikimybės vidutinis debitas, m3/s |
Foninis užterštumas |
Didžiausia leidžiama koncentracija telkinyje (DLK), mg/l |
|
| rodiklio pavadinimas |
koncentracija, mg/l |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
4.3 lentelė. Nuotėkų balansas
| Nuotėkų šaltinis, technologinis procesas |
Susidaro nuotėkų (iš viso) |
Išleidžiama |
Nukreipiama pakartotiniam naudojimui |
Pastabos |
|||||||||
| Buities |
Gamybinių |
Paviršinių (lietaus) |
šiame objekte |
kituose objektuose |
|
||||||||
| m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
m3/d |
m3/m |
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
4.4 lentelė. Duomenys apie nuotėkas ir jų valymą
| Nuotėkų priimtuvas |
Nuotėkų išleistuvas |
Nuotėkų rūšis |
Nuotėkų kiekiai |
Nevalytų nuotėkų užterštumas |
Nuotėkų valymo būdas, valymo įrenginių našumas, m3/d |
Valytose nuotėkose |
Teršalo kiekio sumažinimas, %, t/d, t/m |
||||||||
| m3/h |
m3/d |
m3/m |
Teršalo pavadinimas |
Teršalo koncentracija, mg/l |
Teršalo kiekis |
Teršalo koncentracija, mg/l
|
Teršalo kiekis |
||||||||
| t/d |
t/m |
vidutinė metinė |
maks. momentinė |
t/d |
t/m |
||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
4.5 lentelė. Išleidžiamų nuotėkų susimaišymo priimtuve rodikliai
Nuotėkų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) pavadinimas..................................................
| Nuotėkų išleistuvas |
Atstumas nuo išleistuvo iki skaičiuotino pjūvio vandens telkinyje, km |
Nuotėkų kiekis |
Teršalai išleidžiamose nuotėkose |
Teršalų foninė koncentracija priimtuve, mg/l |
Nuotėkų praskiedimas (kartais) |
Teršalų koncentracija skaičiuotiname pjūvyje po susimaišymo, mg/l |
Didžiausia leidžiama teršalo koncentracija išleidžiamose į priimtuvą nuotėkose, mg/l (DLK) |
Didžiausias teršalo kiekis, kurį gali priimti priimtuvas |
|||||
| m3/h |
m3/d |
m3/m |
teršalo pavadinimas |
teršalo koncentracija, mg/l |
t/d |
t/m |
|||||||
| vidutinė metinė |
maks. momentinė |
||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
* Jei įmonė rekonstruojama, nuotėkų priimtuvo vandens foninė teršalų koncentracija nustatoma aukščiau nuotėkų išleistuvo vietos.
Pastaba. 4.5 lentelė pildoma objektų, kurie į paviršinio vandens telkinį gali išleisti daugiau kaip 5 m3/d nuotėkų, atveju.
5. APLINKOS ORAS
Šis skyrius rengiamas projektuojant statinius, susijusius su veikla, dėl kurios į aplinkos orą išmetami teršalai, ir statinius, kuriuose planuojama įrengti > 0,12 MW šiluminio našumo stacionarius degimo įrenginius.
Susidarantys aplinkos oro teršalai
Stacionarių ir mobilių, organizuotų ir neorganizuotų taršos šaltinių trumpa charakteristika.
Veikiančio objekto teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinių inventorizacijos duomenys (plėtimo, rekonstrukcijos projektų atveju).
Išsiskiriančių ir išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai (lentelės), kuriuose nurodomi degalų, kuro bei žaliavų suvartojimo kiekiai, jų rūšys, technologinių bei energetinių įrenginių tipai, darbo režimas, teršalų kiekio skaičiavimo formulės (ar nuorodos į nustatytąja tvarka suderintas ir patvirtintas metodikas bei kitus teisės aktus), koeficientai, kitos skaičiavimams reikalingos charakteristikos ir skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuoti iš stacionarių taršos šaltinių išsiskiriantys bei išmetami teršalų kiekiai pateikiami 5.1 lentelėje. Numatomi planuojamai veiklai vykdyti mobilieji taršos šaltiniai, jų sukeliama tarša.
Teršalų ribinės užterštumo vertės, teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK) aplinkos ore (užpildoma 5.2 lentelė).
Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina konkretaus objekto išmetami teršalai ir foninio užterštumo ar gretimų įmonių teršalai, sąrašas.
Aplinkos oro užterštumo prognozė
Pateikiami duomenys išmetamų teršalų didžiausioms pažemio koncentracijoms skaičiuoti:
- skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė įranga;
- skaičiavimui reikalingų koeficientų vertės;
- teritorijos ploto arba atskirų taškų koordinatės, kur atliekamas teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimas;
- foniniai aplinkos užterštumo duomenys.
Išmetamų teršalų ir suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai, didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimai:
- išmetamų teršalų;
- išmetamų teršalų, įvertinus foninį aplinkos oro užterštumą.
Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų analizė.
Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai, įvertinus foninę taršą (užpildyti 5.3 lentelę).
Aplinkos oro apsauga
Aplinkos oro taršos reguliavimo (teršalų išsiskyrimo mažinimo, išmetamų dujų valymo pagerinimo, išmetimo parametrų gerinimo ir kt.) techniniai sprendiniai.
Projektuojami išmetamų dujų valymo įrenginiai, jų veikimo efektyvumas (užpildyti 5.4 lentelę).
Aplinkos oro taršos mažinimo priemonės esant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms.
Skyriaus „Aplinkos oras“ schemos, žemėlapiai
Situacijos planas, apimantis ne mažesnę kaip 2 km spindulio teritoriją nuo projektuojamo objekto (M 1:1000, 1:2000 ar kt.). Jei taršos šaltinio aukštis (H) yra didesnis kaip 40 m, tai situacijos planas turi apimti ne mažesnę kaip 50 H spindulio teritoriją. Situacijos plane nurodomas projektuojamas objektas, pažymima vėjų rožė, jei yra – kurortinė zona, veiklos objektai, kurių išmetami teršalai įvertinti taršos skaičiavimuose.
Statybos sklypo plano schema su pažymėtais teršalų išmetimo į aplinkos orą šaltiniais.
Išmetamų teršalų galimų didžiausių pažemio koncentracijų žemėlapis (schema), kurioje pažymimas projektuojamas objektas, atskirų teršalų koncentracijų bei suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių koncentracijų, viršijančių DLK, izolinijos.
5.1 lentelė (1dalis). Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, išsiskiriantys bei išmetami teršalai
| Cecho, baro ar kt. pavadinimas, technologinio proceso pavadinimas |
Teršalų išsiskyrimo šaltiniai |
Taršos šaltiniai
|
||||||||
| pavadinimas |
kiekis, vnt. |
darbo laikas per metus, val. |
išsiskyrę teršalai |
teršalų kodai |
išsiskyręs teršalų kiekis, t/metus |
pavadinimas |
šaltinio Nr. |
aukštis, m |
išėjimo žiočių skersmuo, m |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
5.1 lentelė (2 dalis). Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, išsiskiriantys bei išmetami teršalai
| Išmetamųjų dujų parametrai |
Taršos šaltinių koordinatės X, Y vietinėje koordinačių sistemoje |
Išmetami teršalai |
||||
| greitis, m/s |
temperatūra, oC |
tūrio debitas, m3/s |
X |
Y |
kiekis |
|
| vienkartinis (kontrolinis) kiekis, g/s (mg/m3) |
metinis, t/metus |
|||||
| 12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
Pastaba. Jei teršalų kiekiai įvertinami nedetalizuojant taršos šaltinių, tada pagal analogiškų objektų duomenis 10, 11 ir 15, 16 skiltyse nurodomi atitinkamos įrenginių grupės ar cecho taršos šaltinių simetrijos centro matmenys bei koordinatės.
5.2 lentelė. Teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos aplinkos ore, mg/m3)
| Teršalo pavadinimas |
Didžiausia leidžiama koncentracija |
|
| vienkartinė |
paros vidutinė |
|
| 1 |
2 |
3 |
5.3 lentelė. Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai
(Planuojamos veiklos objektų išmetamų teršalų laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvai nenustatomi)
| Eil. Nr. |
Teršalai |
Leistinos taršos normatyvai |
|||
| Pavadinimas |
Kodas |
Vienkartinis (kontrolinis) kiekis (matavimo vienetai g/s arba mg/m3) |
Metinis, t/metus |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
| 1. |
Anglies monoksidas (CO) |
177 |
|
|
|
|
|
|
5917 |
|
|
|
|
|
|
6069 |
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
| 2. |
Azoto oksidai (NOx) |
250 |
|
|
|
|
|
|
5872 |
|
|
|
|
|
|
6044 |
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
| 3. |
Sieros dioksidas (SO2) |
1753 |
|
|
|
|
|
|
5897 |
|
|
|
|
|
|
6051 |
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
| 4. |
Kietosios dalelės (deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas) |
6493 |
|
|
|
|
|
|
6486 |
|
|
|
|
|
Kietosios dalelės |
4281 |
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
| 5. |
Vanadžio pentoksidas |
2023 |
|
|
|
|
|
|
6037 |
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
| Kiti teršalai: |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| … |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
Pastabos: 1. Užbrūkšniuoti langeliai nepildomi.
6. DIRVOŽEMIS
Bet kurio planuojamos veiklos etapo (pvz.: statybos ar eksploatavimo) metu nuimamo derlingojo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris.
Planuojamos veiklos sąlygojama dirvožemio tarša iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių (teršalų rūšys ir jų kiekiai).
Planuojamos veiklos sąlygojamas fizinis (mechaninis) poveikis dirvožemiui. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, trypimas, dirvožemio tankio pokyčiai.
Dirvožemio apsauga
Nuimto dirvožemio sluoksnio laikino saugojimo vieta, numatomas jo panaudojimas (pvz., rekultivuojant).
Planuojamos veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos sumažinimo priemonės.
Planuojamos veiklos sąlygojamo fizinio poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonės.
7. ŽEMĖS GELMĖS
Žemės gelmių ištekliai.
Inžinerinės – geologinės sąlygos.
Geologiniai procesai (nuošliaužos, erozija, sufozija, karstas).
Žemės gelmių apsauga
Žemės gelmių užterštumas (įskaitant podirvio uolienas).
Žemės gelmių (gruntinio vandens) apsaugos priemonės.
Vertingų, saugomų geologinių objektų apsauga.
8. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
Planuojamos veiklos teritorijoje esamų medžių, krūmų ir kitų želdinių bendra charakteristika (rūšis, diametras ar aukštis, būklė). Saugotini želdiniai, vejos.
Į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių augimvietės.
Į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių radvietės.
Biologinės įvairovės apsauga
Į Raudonąją knygą įrašytų augalų bei gyvūnų rūšių globojimas, atkūrimas.
Priemonės augalijos nuskurdimui sumažinti ar jam išvengti.
Nukertamų ir persodinamų medžių kiekis (taksaciniai duomenys), sodinami medžiai, įrengiamos vejos.
Gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietų apsaugos priemonės, jų atkūrimas.
Vandens gyvūnų apsaugos priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose.
9. KRAŠTOVAIZDIS
Kraštovaizdžio apsauga
Žemėnaudos struktūra bei jos kitimas. Statinio sklypo žemės naudmenos su eksplikacija (užpildyti 9.1 lentelę).
Degradavusių teritorijų rekultivacijos ir renatūralizacijos galimybės, mastas bei priemonės.
Planuojamos veiklos teritorijos panaudojimo rekreacijai galimybės.
Kraštovaizdžio estetinės vertės apsaugos priemonės (objekto lokalizacija, sklypo planas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių parinkimas, paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, įmonės teritorijos apželdinimas, estetinio ekologinio potencialo padidinimas). Kraštovaizdžio, tvarkomieji kirtimai.
Projektuojamas statinys saugomų teritorijų (rezervatai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai, jų apsaugos zonos, biosferos monitoringo teritorijos) atžvilgiu bei numatomas poveikis šioms teritorijoms ir jų apsaugos bei naudojimo režimui.
Projektuojamas statinys gamtinių – rekreacinių teritorijų (rekreaciniai miškai, bendro naudojimo želdynai, miško parkai, vandens telkiniai, poilsiavietės, stovyklavietės) atžvilgiu bei numatomas poveikis šioms teritorijoms ir naudojimo režimui.
Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų (miškai, kiti želdiniai, pelkės, vandenys) ir urbanizuotų teritorijų (užstatytos teritorijos, keliai) santykis, jo kitimas.
9.1 lentelė. Projektuojamo statinio sklypo žemės naudmenos su eksplikacija
| Žemės naudmenų pavadinimas |
Plotas (ha) |
||
| prieš pradedant vykdyti veiklą (statybą ar rekonstrukciją) |
pradėjus vykdyti veiklą (užbaigus statybą ar rekonstrukciją) |
renatūralizuota (rekultivuota) |
|
|
|
|
|
|
| Žemės ūkio naudmenos: |
|
|
|
| ariamoji žemė |
|
|
|
| sodai |
|
|
|
| pievos ir natūralios ganyklos |
|
|
|
| Miškai |
|
|
|
| Keliai (pravažiavimai) |
|
|
|
| Užstatyta teritorija (kiemai ir po pastatais) |
|
|
|
| Vandenys |
|
|
|
| Kita žemė: |
|
|
|
| želdiniai (medžiai ir krūmai) |
|
|
|
| pelkės |
|
|
|
| pažeista žemė |
|
|
|
| nenaudojama žemė |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
10. EKSTREMALIOS SITUACIJOS (AVARIJOS)
Projektuojamo statinio rizikos analizė ir galimų avarinių situacijų (įskaitant galimus netikėtus bei avarinius teršalų išmetimus į aplinką) prognozavimas, avarijų likvidavimo planų sudarymas bei prevencinių priemonių numatymas.