LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ ASMENŲ KONKURAVIMO DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS STUDIJŲ VIETAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2009 m. gegužės 22 d. Nr. ISAK-1086
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 70 straipsnio 13 dalį ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 38 straipsnio 2 ir 4 dalis:
1. Tvirtinu Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. ISAK-52 „Dėl Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 10-410).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2009 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr. ISAK-1086
UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ ASMENŲ KONKURAVIMO DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS STUDIJŲ VIETAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose ir stojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas bei siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką.
2. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose ir stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, privalo turėti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje dokumentą. Užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-369). Šis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems Europos mokyklas, nurodytas Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą (Žin., 2004, Nr. 178-6583), I priede.
3. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, jeigu jie yra:
3.1. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai;
3.2. užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
4. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, neatitinkantys šio tvarkos aprašo 3 punkte nurodytų kriterijų, priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.
5. Užsienio valstybių piliečiai, įstoję į aukštąsias mokyklas, turi teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Europos Bendrijos valstybės narės piliečio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
II. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS PIRMOSIOS PAKOPOS AR VIENTISĄSIAS STUDIJAS
6. Asmenims, nurodytiems šių taisyklių 3 punkte (toliau – nurodyti stojantieji), ketinantiems stoti į pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas, Studijų kokybės vertinimo centras savo nustatyta tvarka, kuri suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija, įvertina, ar jų užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui.
7. Jei užsienyje įgyta kvalifikacija įvertinama kaip lygiavertė Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui, Studijų kokybės vertinimo centras nustato užsienyje baigtų mokomųjų dalykų, reikalingų eilės priimti į studijų programą konkursiniam balui apskaičiuoti ir nustatyti kriterijų įtaką geriausiųjų eilei į universitetines ir kolegines studijas sudaryti pagal studijų kryptis ar krypčių grupes, atitikmenis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų dalykams bei perveda pažymius į šimtabalę arba dešimtbalę vertinimo sistemą ir išduoda pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo. Dalykų atitikmenys nustatomi ir pažymiai pervedami per tą patį laikotarpį, kaip ir vertinamos užsienyje įgytos kvalifikacijos.
8. Studijų kokybės vertinimo centrui atlikus užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, vertinimą, Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo.
9. Dokumentai dėl užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo ir pripažinimo teikiami Studijų kokybės vertinimo centrui. Informacija apie dokumentų priėmimą teikiama Studijų kokybės vertinimo centre.
10. Jei studijos, į kurias pretenduoja nurodytas stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba, pažymoje dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo Studijų kokybės vertinimo centras gali nurodyti, kad asmuo turi papildomai išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą. Tokiu atveju nurodyti stojantieji lietuvių kalbos įskaitą laiko Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje Vilniaus universiteto nustatyta tvarka. Lietuvių kalbos įskaitos išlaikymo pažymoje nurodomas būtinas lietuvių kalbos mokėjimo lygis stojantiesiems į atitinkamas studijų krypčių programas pagal šio tvarkos aprašo priedą.
11. Nurodytiems stojantiesiems suteikiama galimybė vienu metu dalyvauti priėmimo studijuoti konkursuose į kelias aukštąsias mokyklas. Nurodyti stojantieji dokumentus pateikia bet kuriai aukštajai mokyklai, kuri dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos organizuojamame bendrame priėmime ir turi teisę registruoti prašymus ir dokumentus.
12. Nurodyti stojantieji į pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas priėmimo komisijai patys arba per įgaliotą asmenį nustatytu laiku įteikia tos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse nurodytus dokumentus, įskaitant Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo, švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo kopiją ir Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą (jei Studijų kokybės vertinimo centro pažymoje dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo yra nurodyta, kad asmuo turi išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą). Švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems Europos mokyklas, nurodytas šio tvarkos aprašo 2 punkte.
14. Nurodyti stojantieji, pateikę visus reikiamus dokumentus, gali dalyvauti konkurse, jeigu atitinka aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse nurodytus stojimo į atitinkamą studijų programą reikalavimus.
15. Jei aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse numatyti stojamieji egzaminai, nurodyti stojantieji turi laikyti nurodytus stojamuosius egzaminus aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
16. Kriterijus, reikalingas geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilei sudaryti (toliau – kriterijus), išreiškiamas balais ir apskaičiuojamas pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 (Žin., 2009, Nr. 58-2257) (toliau – Geriausiųjų eilės tvarkos aprašas), o konkursinis balas – pagal aukštosios mokyklos priėmimo taisykles. Duomenys kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imami iš Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.
17. Nurodytų stojančiųjų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų kaina gali būti apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, jei kriterijus, išreikštas balais ir apskaičiuotas pagal Geriausiųjų eilės tvarkos aprašą, yra ne mažesnis kaip 10, o į kolegines studijas – ne mažesnis kaip 8.
18. Nurodytų stojančiųjų skaičius atskirose studijų programose negali viršyti 10 procentų švietimo ir mokslo ministro nustatyto didžiausio priimamų valstybės finansuojamų studentų skaičiaus.
19. Bendrą pagal šio tvarkos aprašo 16–18 punktus priimamų asmenų skaičių kasmet nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
III. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS ANTROSIOS AR TREČIOSIOS STUDIJŲ PAKOPOS VIETAS
21. Studijų kokybės vertinimo centras nustato, ar nurodytų stojančiųjų, ketinančių stoti į antrosios ar trečiosios pakopos studijas, užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai Lietuvoje suteikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai.
22. Studijų kokybės vertinimo centrui atlikus užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į antrosios ar trečiosios pakopos studijas, vertinimą, Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo.
23. Dokumentai dėl užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo ir pripažinimo teikiami Studijų kokybės vertinimo centrui. Informacija apie dokumentų priėmimą teikiama Studijų kokybės vertinimo centre.
24. Nurodyti stojantieji į antrosios ar trečiosios pakopos studijas pasirinkto universiteto priėmimo komisijai pateikia to universiteto reikalaujamus dokumentus ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo kopiją.
25. Prašymas priimti į antrosios ar trečiosios pakopos studijas nenagrinėjamas, jei nepateikti visi reikalingi dokumentai.
26. Nurodyti stojantieji kalbos, kuria vyks studijos, įskaitą laiko toje aukštojoje mokykloje, kurioje bus vykdomos studijos, tos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Nurodytiems stojantiesiems į pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas aukštosiose mokyklose, stojamosios studijų įmokos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija bendram studentų priėmimui organizuoti. Lietuvių kilmės užsieniečiai, pateikę lietuvių bendruomenės užsienio šalyje, iš kurios atvyko, pažymą apie sunkią šeimos materialinę padėtį, gali kreiptis raštu į įgaliotą instituciją bendram studentų priėmimui organizuoti dėl atleidimo nuo stojamosios studijų įmokos arba jos sumažinimo.
Užsienio šalių institucijose išsilavinimą
įgijusių asmenų konkuravimo dėl
priėmimo į valstybės finansuojamas
studijų vietas tvarkos aprašo
priedas
BŪTINAS LIETUVIŲ KALBOS MOKĖJIMO LYGIS STOJANTIESIEMS Į ATITINKAMAS STUDIJŲ KRYPČIŲ PROGRAMAS
| Studijų sritis |
Studijų programa |
Būtinas žemiausias lietuvių kalbos mokėjimo lygis |
| 1 |
2 |
3 |
| Humanitarinių mokslų |
Visos filologijos krypties studijų programos, kurių pavadinime yra žodžiai „lietuvių filologija“ arba „lietuvių kalba“ |
C1 |
| Visos kitos studijų programos (išskyrus išvardytas aukštesnėje skiltyje programas) |
B2 |
|
| Meno studijų |
Choreografija Režisūra Teatro režisūra Vaidyba |
B2 |
| Visos kitos studijų programos (išskyrus išvardytas aukštesnėje skiltyje programas) |
B1 |
|
| Socialinių mokslų |
Žurnalistika |
C1 |
| Visos studijų programos (išskyrus žurnalistiką) |
B1 |
|
| Fizinių mokslų |
Visos studijų programos |
B1 |
| Biomedicinos mokslų |
Medicina Odontologija Farmacija Visuomenės sveikata Reabilitacija ir slauga Slauga Socialinis darbas medicinoje Kineziterapija |
B2 |
| Visos kitos studijų programos (išskyrus išvardytas aukštesnėje skiltyje programas) |
B1 |
|
| Technologijos mokslų |
Visos studijų programos |
B1 |
Mokėjimo lygių aprašymai:
B1 lygis – asmuo, mokantis kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus (su kuriais susiduriama viešajame gyvenime, akademinėje veikloje ar darbe) svarbiausias mintis ir detales; turi gebėti bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų; geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba savo specialybės temomis (bendrine kalba); turi gebėti apibūdinti patirtį ir įvykius, ateities planus, trumpai pateikti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus.
B2 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis (bendrine kalba); turi gebėti spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu su gimtakalbiais be jokių sutrikimų; turi gebėti kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų (aprašymą, pasakojimą, samprotavimą), argumentuotai paaiškinti savo požiūrį.
C1 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi suprasti įvairius sudėtingus ilgus tekstus ir suvokti potekstę; turi gebėti spontaniškai, laisvai, neieškodamas išraiškos priemonių dėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; turi gebėti lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; turi gebėti kurti aiškų, gerai sukomponuotą, detalų tekstą sudėtinga tema laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas siejimo priemones.