TARPTAUTINIS LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSAS*
PREAMBULĖ
1. Apsaugos jūroje diplomatinė konferencija, vykusi 2002 m. gruodžio mėn. Londone, priėmė naujas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir šio kodekso nuostatas, skirtas apsaugai jūroje stiprinti. Šiais naujais reikalavimais paremta tarptautinė sistema, kuria vadovaudamiesi laivai ir uosto įrenginiai (terminalai) gali bendradarbiauti siekdami nustatyti veiksmus, keliančius pavojų saugumui jūrų transporto sektoriuje, ir užkirsti jiems kelią.
2. Po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – Organizacija) Asamblėjos dvidešimt antrojoje sesijoje, vykusioje 2001 m. lapkričio mėn., buvo bendru sutarimu nutarta parengti naujas su laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsauga susijusias priemones ir jas priimti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijoje (vadinamojoje Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje) 2002 m. gruodžio mėn. Rengti diplomatinę konferenciją, atsižvelgiant į valstybių narių, tarpvyriausybinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis Organizacija konsultuojasi, pareiškimus, buvo patikėta Organizacijos jūrų saugumo komitetui (JSK) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją).
3. Savo pirmojoje neeilinėje sesijoje, kuri taip pat vyko 2001 m. lapkričio mėn., JSK, siekdamas paspartinti reikiamų apsaugos priemonių rengimą ir priėmimą, įkūrė JSK ne sesijų metu posėdžiaujančią apsaugos jūroje darbo grupę. Pirmąjį posėdį JSK ne sesijų metu posėdžiaujanti apsaugos jūroje darbo grupė surengė 2002 m. vasario mėn., o jos diskusijų rezultatai buvo pateikti ir apsvarstyti JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje 2002 m. kovo mėn., kurios metu pateiktiems pasiūlymams toliau plėtoti buvo įkurta ad hoc darbo grupė. JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje apsvarstė šios darbo grupės ataskaitą ir rekomendavo darbą pratęsti kitame JSK ne sesijų metu posėdžiaujančios darbo grupės posėdyje, kuris buvo surengtas 2002 m. rugsėjo mėn. Septyniasdešimt šeštojoje JSK sesijoje buvo aptarti minėtos darbo grupės 2002 m. rugsėjo mėn. posėdžio rezultatai ir tolesnis darbas, kurį JSK darbo grupė atliko savo posėdyje, surengtame drauge su Komiteto septyniasdešimt šeštąja sesija 2002 m. gruodžio mėn. prieš pat diplomatinę konferenciją, bei buvo patvirtintas siūlomų tekstų, svarstytinų diplomatinėje konferencijoje, galutinis variantas.
4. Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje (vykusioje 2002 m. gruodžio 9–13 d.) buvo priimtos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) galiojusių nuostatų pakeitimai, paspartinantys reikalavimo įrengti automatines identifikavimo sistemas vykdymą, ir patvirtintos naujos SOLAS 74 XI-1 skyriaus taisyklės, nustatančios, kaip žymėti laivo identifikavimo numeriu ir kaip tvarkyti laivo istorijos tęstinių įrašų segtuvą. Diplomatinėje konferencijoje buvo priimta keletas konferencijos rezoliucijų, įskaitant rezoliucijas dėl šio kodekso įgyvendinimo ir persvarstymo, dėl techninio bendradarbiavimo ir bendros veiklos su Tarptautine darbo organizacija ir Pasaulio muitinių organizacija. Buvo pripažinta, kad baigus šių dviejų organizacijų darbą gali reikėti persvarstyti ir pakeisti tam tikras naujas nuostatas dėl jūros apsaugos.
5. SOLAS 74 XI-2 skyriaus ir šio kodekso nuostatos taikomos laivams ir uosto įrenginiams (terminalams). Išplėsti SOLAS 74 taikymo sritį taip, kad ji būtų taikoma ir uosto įrenginiams (terminalams), buvo susitarta atsižvelgiant į tai, kad SOLAS 74 numatytas pats sparčiausias būdas, užtikrinantis, kad netrukus įsigaliotų ir pradėtų veikti būtinos apsaugą užtikrinančios priemonės. Vis dėlto taip pat buvo susitarta, kad nuostatos dėl uosto įrenginių (terminalų) turi būti siejamos tik su laivo/uosto sąveika. Platesnis uostų teritorijų apsaugos klausimas bus tolesnio Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos bendro darbo dalykas. Taip pat buvo sutarta, kad šios nuostatos neturi apimti faktinio reagavimo į antpuolius ar būtinų valymo darbų po tokių antpuolių.
6. Rengiant šias nuostatas buvo pasirūpinta, kad jos atitiktų 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (su pakeitimais), Tarptautinio saugos valdymo kodekso (TSVK) ir suderintos apžiūrų ir sertifikavimo sistemos nuostatas.
7. Šios nuostatos liudija reikšmingą tarptautinės jūrų technikos pramonės šakų požiūrio į jūrų transporto sektoriaus apsaugą pasikeitimą. Pripažįstama, kad jos gali tapti didele papildoma našta kai kurioms Susitariančiosioms Vyriausybėms. Visokeriopai pripažįstama techninio bendradarbiavimo, skirto padėti Susitariančiosioms Vyriausybėms įgyvendinti nuostatas, svarba.
8. Įgyvendinant šias nuostatas, reikės tolesnio veiksmingo visų suinteresuotų asmenų, kurie susiję su laivais ir uosto įrenginiais (terminalais) arba jais naudojasi, įskaitant laivų personalą, uostų personalą, keleivius, su krovinių gabenimu susijusius asmenis, laivų ir uostų vadovybę, nacionalinėse ir vietos valdžios institucijose, atsakingose už apsaugą, dirbančius asmenis, bendradarbiavimo ir supratimo. Jei dabartinė praktika ir procedūros neužtikrina pakankamo apsaugos lygio, jas reikės persvarstyti ir pakeisti. Didesnės apsaugos jūroje sumetimais laivybos ir uostų pramonės šakos bei nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turės atlikti daugiau funkcijų.
9. Į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires reikėtų atsižvelgti įgyvendinant SOLAS 74 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje išdėstytas nuostatas dėl apsaugos. Vis dėlto pripažįstama, kad tai, kiek gairėmis galima vadovautis, priklauso nuo uosto įrenginio (terminalo) ir laivo, jo verslo ir (arba) krovinių pobūdžio.
10. Niekas šiame kodekse negali būti aiškinama arba taikoma pažeidžiant deramos pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms principą, numatytą tarptautiniuose dokumentuose, ypač susijusiuose su jūroje dirbančiais asmenimis ir pabėgėliais, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir tarptautinius standartus dėl jūrų ir uostų darbuotojų.
11. Pripažindamos, kad 1965 m. Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų palengvinimo (su pakeitimais) numato, kad valdžios institucijos turi leisti įgulų nariams užsieniečiams išlipti į krantą, kai laivas, kuriuo jie atplaukė, stovi uoste, su sąlyga, kai yra sutvarkyti laivo atvykimo formalumai, o valdžios institucijos neturi priežasčių neleisti įgulai išlipti į krantą dėl visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, Susitariančiosios Vyriausybės, tvirtindamos laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, turėtų deramai atsižvelgti į tai, kad laivo personalas gyvena bei dirba laive ir jam reikia leidimo išlipti į krantą bei pasinaudoti krante esančiomis jūrininkų rūpybos paslaugomis, įskaitant medicinos priežiūrą.
A DALIS
PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI SUSIJĘ SU 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE (SU PAKEITIMAIS) PRIEDO XI-2 SKYRIAUS NUOSTATOMIS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1 Įžanga
Šioje Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso dalyje išdėstytos privalomosios nuostatos, pateiktos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (su pakeitimais) XI-2 skyriuje.
1. sukurti tarptautinę Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų bendradarbiavimo sistemą, padedančią nustatyti grėsmę saugumui ir imtis prevencinių priemonių prieš incidentus, keliančius pavojų tarptautiniams vežimams naudojamiems laivams arba uosto įrenginiams (terminalams);
2. nustatyti atitinkamas Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų nacionalinio ir tarptautinio lygmens funkcijas ir atsakomybę apsaugai jūroje užtikrinti;
4. pateikti apsaugos vertinimų metodiką, kad būtų parengti planai ir procedūros, skirti reaguoti į kintančius apsaugos lygius;
5. padėti įsitikinti, kad yra numatytos pakankamos ir proporcingos apsaugą jūroje užtikrinančios priemonės.
1.3 Funkciniai reikalavimai
Siekiant šių tikslų, kodekse numatyta keletas funkcinių reikalavimų. Tarp jų yra šie ir ne tik šie:
1. rinkti ir įvertinti informaciją apie grėsmę saugumui ir keistis šia informacija su atitinkamomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis;
2. reikalauti, kad būtų rengiami informacijos perdavimo protokolai laivams ir uosto įrenginiams (terminalams);
3. užkirsti kelią neteisėtai patekti į laivus, uosto įrenginius (terminalus) ir jų draudžiamąsias zonas;
4. užkirsti kelią įnešti į laivus ar uosto įrenginius (terminalus) neleistinus ginklus, padegamuosius užtaisus ar sprogmenis;
5. suteikti priemonių pavojui skelbti reaguojant į grėsmę saugumui arba pavojų saugumui keliančius incidentus;
6. reikalauti, kad būtų parengti laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, grindžiami apsaugos vertinimais, ir
7. reikalauti, kad būtų rengiami mokymai, treniruotės ir pratybos norint supažindinti su apsaugos planais ir procedūromis.
1. Konvencija – iš dalies pakeista 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje;
4. laivo apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad laive būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti laive esančius žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius, laivo atsargas arba laivą nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos;
5. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti uosto įrenginį (terminalą) ir uosto įrenginyje (terminale) esančius laivus, žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius ir laivo atsargas nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos;
6. laivo apsaugos pareigūnas – laive esantis atskaitingas kapitonui asmuo, kurį kompanija yra paskyrusi būti atsakingu už laivo apsaugą, įskaitant laivo apsaugos plano įgyvendinimą ir jo laikymąsi, ir taip pat už ryšius su kompanijos apsaugos pareigūnu bei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais;
7. kompanijos apsaugos pareigūnas – asmuo, kurį kompanija paskyrė rūpintis, kad būtų atliktas laivo apsaugos vertinimas, būtų parengtas bei pateiktas tvirtinti, o po to įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi, taip pat kad būtų palaikomi ryšiai su uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais ir laivo apsaugos pareigūnu;
8. uosto įrenginių (terminalo) apsaugos pareigūnas – asmuo, atsakingas už uosto įrenginių (terminalų) apsaugos plano rengimą, įgyvendinimą, persvarstymą ir laikymąsi bei už ryšius su laivų apsaugos pareigūnais ir kompanijų apsaugos pareigūnais;
9. 1 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti visada taikomos minimalios reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės;
10. 2 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį dėl padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos taikomos reikiamos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės;
11. 3 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį, kai tikėtinas arba realiai gresia pavojų saugumui keliantis incidentas, taikomos tolesnės konkrečios apsaugą užtikrinančios priemonės, nors gali būti neįmanoma nustatyti konkretaus taikinio.
2.2 Šiame kodekse vartojama sąvoka „laivas“ apima ir mobiliuosius atviros jūros gręžimo įrenginius, ir greitaeigius laivus, kaip apibrėžta XI-2/1 skyriuje.
2.3 Sąvoka „Susitariančioji Vyriausybė“, vartojama 14–18 skirsniuose drauge su nuoroda į uosto įrenginį (terminalą), reiškia ir „paskirtąją instituciją“.
2.4 Sąvokos, jei šioje dalyje neapibrėžtos kitaip, turi tą pačią reikšmę kaip ir ta, kuri joms suteikiama I ir XI-2 skyriuose.
2. uosto įrenginiams (terminalams), aptarnaujantiems tokius laivus, vykdančius tarptautinius reisus.
3.2 Nepaisydamos 3.1.2 skirsnio nuostatų, Susitariančiosios Vyriausybės nusprendžia, kurias šios kodekso dalies nuostatas taikyti tiems jų teritorijoje esantiems uosto įrenginiams (terminalams), kurie kartais turi aptarnauti iš tarptautinio reiso atplaukiančius arba į tarptautinį reisą išplaukiančius laivus, nors pirmiausia jais naudojasi tarptautiniais reisais neplaukiojantys laivai.
3.2.1 Sprendimus, priimamus vadovaujantis 3.2 skirsniu, Susitariančiosios Vyriausybės grindžia uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, atliktu vadovaujantis šia kodekso dalimi.
3.3 Šis kodeksas netaikomas karo laivams, karinio laivyno pagalbiniams laivams arba kitiems laivams, priklausantiems Susitariančiajai Vyriausybei arba jos eksploatuojamiems ir naudojamiems tik vyriausybės nekomercinei tarnybai.
3.4 Šios dalies 5–13 ir 19 skirsniai taikomi kompanijoms ir laivams, kaip nurodyta XI-2/4 taisyklėje.
3.5 Šios dalies 5 ir 14–18 skirsniai taikomi uosto įrenginiams (terminalams), kaip nurodyta XI-2/10 taisyklėje.
4. SUSITARIANČIŲJŲ VYRIAUSYBIŲ PAREIGOS
4.1 Vadovaudamosi XI-2/3 ir XI-2/7 taisyklių nuostatomis, Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir teikia nurodymus, kaip apsisaugoti nuo pavojų saugumui keliančių incidentų. Aukštesni apsaugos lygiai rodo didesnę pavojų saugumui keliančio incidento tikimybę. Nustatant tinkamą apsaugos lygį, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
4. į galimus tokio pavojų saugumui keliančio incidento padarinius.
4.2 Nustatydamos 3 apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės prireikus pateikia atitinkamų nurodymų ir teikia su apsauga susijusią informaciją laivams ir uosto įrenginiams (terminalams), kuriems ji gali turėti įtakos.
2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo ir tolesnių patvirtinto vertinimo pakeitimų tvirtinimą;
3. uosto įrenginių (terminalų), kurie turės paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną, įvardijimą;
4.4 Susitariančiosios Vyriausybės tiek, kiek, jų nuomone, reikalinga, tikrina savo patvirtintų laivų arba uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planų ar šių planų pakeitimų arba laivų planų, kurie patvirtinti jų vardu, veiksmingumą.
5. APSAUGOS DEKLARACIJA
5.1 Susitariančiosios Vyriausybės, įvertinusios riziką, kurią laivo/uosto sąveika arba veikla „iš laivo į laivą“ kelia žmonėms, turtui arba aplinkai, nustato, kada reikia Apsaugos deklaracijos.
1. laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, su kuriuo jis sąveikauja;
2. Susitariančiosios Vyriausybės yra sutarusios dėl Apsaugos deklaracijos, apimančios kai kuriuos tarptautinius reisus ar konkrečius tais reisais plaukiančius laivus;
3. buvo kilusi grėsmė saugumui arba įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, susijęs atitinkamai su laivu arba uosto įrenginiu (terminalu);
4. laivas yra uoste, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano, arba
5. laivas atlieka krovos iš laivo į laivą darbus su kitu laivu, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto laivo apsaugos plano.
5.3 Prašymus užpildyti šiame skirsnyje numatytą Apsaugos deklaraciją priima atitinkamas uosto įrenginys (terminalas) ar laivas.
2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas arba, jei Susitariančioji Vyriausybė nustato kitaip, bet kuri kita institucija, atsakinga už pakrantės apsaugą, uosto įrenginio (terminalo) vardu.
5.5 Apsaugos deklaracijoje išdėstomi apsaugos reikalavimai, kurie gali būti keliami uosto įrenginiui (terminalui) ir laivui (arba laivams), ir nurodoma atsakomybė už kiekvieną jų.
5.6 Susitariančiosios Vyriausybės, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį jos teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi saugoti Apsaugos deklaraciją.
5.7 Administracijos, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį Apsaugos deklaraciją turi saugoti laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava.
6. KOMPANIJOS PAREIGOS
6.1 Kompanija pasirūpina, kad laivo apsaugos plane būtų aiškus teiginys, pabrėžiantis kapitono įgaliojimus. Laivo apsaugos plane kompanija pareiškia, kad kapitonas turi didžiausius įgaliojimus ir atsakomybę priimti sprendimus dėl laivo saugumo ir apsaugos bei prireikus prašyti kompanijos arba kitos Susitariančiosios Vyriausybės pagalbos.
7. LAIVO APSAUGA
7.1 Reikalaujama, kad laivas dirbtų pagal Susitariančiųjų Vyriausybių nustatytą apsaugos lygį, kaip nurodyta toliau.
7. pasirūpinama, kad visada veiktų apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės.
7.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
7.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
7.5 Kai Administracija nustato 2 arba 3 apsaugos lygį, laivas patvirtina, jog gavo nurodymus dėl apsaugos lygio pakeitimo.
7.6 Prieš įplaukdamas į uostą arba būdamas Susitariančiosios Vyriausybės, kuri nustatė 2 arba 3 apsaugos lygį, teritorijoje esančiame uoste, laivas patvirtina, jog gavo šį nurodymą, o uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui patvirtina, kad pradėjo taikyti atitinkamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – apsaugos lygį nustačiusios Susitariančiosios Vyriausybės pateiktose instrukcijose. Laivas praneša apie visus nurodymų vykdymo sunkumus. Tokiais atvejais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus.
7.7 Jei Administracija reikalauja, kad laivas nustatytų arba jame jau nustatytas aukštesnis apsaugos lygis negu uoste, į kurį jis ketina įplaukti arba kuriame jis jau yra, tada laivas nedelsdamas informuoja apie situaciją Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), kompetentingą instituciją ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną.
7.8 Administracija, reikalaudama, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nustatytų 2 arba 3 apsaugos lygį kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, nedelsdama apie tai informuoja tą Susitariančiąją Vyriausybę.
7.9 Kai Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir pasirūpina, kad informacija apie apsaugos lygį būtų perduota jų teritorinėse jūrose plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis pareiškusiems laivams, šiems laivams rekomenduojama būti budriems ir nedelsiant perduoti savo administracijai bei visoms netoliese esančioms pakrančių valstybėms visą informaciją, kurią sužino ir kuri gali paveikti apsaugą jūroje toje vietovėje.
7.9.1 Informuodama šiuos laivus apie taikomą apsaugos lygį, Susitariančioji Vyriausybė, atsižvelgdama į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, informuoja tuos laivus ir apie bet kurią apsaugos priemonę, kurios jie turėtų imtis, o prireikus – apie priemones, kurių Susitariančioji Vyriausybė ėmėsi siekdama apsisaugoti nuo grėsmės.
8. LAIVO APSAUGOS VERTINIMAS
8.1 Laivo apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama laivo apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis.
8.2 Kompanijos apsaugos pareigūnas užtikrina, kad laivo apsaugą vertintų asmenys, turintys tinkamų įgūdžių laivo apsaugai vertinti, vadovaudamiesi šiuo skirsniu ir atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
8.3 Vadovaujantis 9.2.1 skirsnio nuostatomis, konkretaus laivo apsaugos vertinimą gali atlikti pripažinta apsaugos organizacija.
3. galimų pavojų esminėms laive atliekamoms operacijoms ir jų tikimybės nustatymas, kad būtų galima numatyti apsaugą užtikrinančias priemones ir jų prioritetus, ir
4. trūkumų, įskaitant infrastruktūrą, politiką ir procedūras veikiančius žmogiškuosius veiksnius, nustatymas.
9. LAIVO APSAUGOS PLANAS
9.1 Kiekviename laive turi būti saugomas Administracijos patvirtintas laivo apsaugos planas. Plane išdėstomos nuostatos dėl trijų apsaugos lygių, apibūdintų šioje kodekso dalyje.
9.2 Laivų apsaugos planų ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimų persvarstymą ir tvirtinimą Administracija gali patikėti pripažintoms apsaugos organizacijoms.
9.3 Pateikiant laivo apsaugos planą ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, pateikiamas ir apsaugos vertinimas, kuriuo remiantis buvo parengtas planas arba pakeitimai.
1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos įnešti į laivą nėra išduotas leidimas;
4. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl laivo arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo;
5. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias Susitariančiosios Vyriausybės gali duoti, kai nustatytas 3 apsaugos lygis;
7. laivo personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito laivo
personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais;
12. pranešimų apie pavojų saugumui keliančius incidentus tvarka;
13 paskirto laivo apsaugos pareigūno duomenys;
14. paskirto kompanijos apsaugos pareigūno duomenys, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą;
15. procedūros laive esančios apsaugos įrangos tikrinimui, bandymui, kalibravimui ir priežiūrai užtikrinti;
18. procedūros, instrukcijos ir gairės, kaip naudotis laivo įspėjimo apie pavojų sistema, įskaitant jos bandymą, įjungimą, išjungimą, naują nustatymą, ir kaip sumažinti melagingų pavojaus signalų skaičių.1
9.4.1 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl kompanijos arba laivo dydžio ir pobūdžio.
9.5 Administracija nustato, kokie patvirtinto laivo apsaugos plano arba patvirtintame plane nurodytos apsaugos įrangos pakeitimai neturi būti daromi, jei atitinkamiems plano pakeitimams nepritaria Administracija. Visi šie pakeitimai turi būti ne mažiau veiksmingi už XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje nustatytas priemones.
9.5.1 Laivo apsaugos plano arba apsaugos įrangos pakeitimų, kuriems, pagal 9.5 skirsnį, konkrečiai pritarė Administracija, pobūdis fiksuojamas dokumentuose taip, kad būtų aišku, jog jie patvirtinti. Šis patvirtinimas laikomas laive ir pateikiamas kartu su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu (arba Laikinuoju tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu). Jei šie pakeitimai laikini, vėl įdiegus pradines patvirtintas priemones arba įrangą, šių dokumentų saugoti laive nebereikia.
9.6 Planas gali būti saugomas elektronine forma. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
9.7 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija.
9.8 Laivo apsaugos planų netikrina pareigūnai, kuriuos Susitariančioji Vyriausybė yra tinkamai įgaliojusi imtis kontrolės ir atitikties tikrinimo priemonių pagal XI-2/9 taisyklę, išskyrus 9.8.1 skirsnyje nurodytas aplinkybes.
9.8.1 Jei Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi rimtų priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, o vienintelis būdas tai patikrinti arba ištaisyti neatitikimą yra laivo apsaugos plano atitinkamų reikalavimų persvarstymas, išimties tvarka leidžiama susipažinti su konkrečiomis su neatitikimu susijusiomis plano dalimis, bet tik gavus Susitariančiosios Vyriausybės arba konkretaus laivo kapitono sutikimą. Vis dėlto plano nuostatos, susijusios su šios kodekso dalies 9.4 skirsnio 2, 4, 5, 7, 15, 17 ir 18 punktais, yra laikomos konfidencialia informacija ir negali būti tikrinamos, jei konkrečios Susitariančiosios Vyriausybės nesusitaria kitaip.
10. PROTOKOLAI
5. pranešimai dėl paties laivo tiesioginės apsaugos, pavyzdžiui, konkreti grėsmė laivui arba uosto įrenginiui (terminalui), kuriame yra ar buvo laivas;
10. laive esančios apsaugos įrangos priežiūra, kalibravimas ir bandymas, įskaitant laivo įspėjimo apie pavojų sistemos bandymą.
10.2 Protokolai rašomi laivo darbine kalba arba kalbomis. Jei vartojama kalba ar kalbos nėra anglų, prancūzų arba ispanų, pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų.
10.3 Protokolai gali būti saugomi elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jiems apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią juos ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
11. KOMPANIJOS APSAUGOS PAREIGŪNAS
11.1 Kompanija skiria kompanijos apsaugos pareigūną. Asmuo, paskirtas kompanijos apsaugos pareigūnu, gali eiti vieno ar daugiau laivų kompanijos apsaugos pareigūno pareigas atsižvelgiant į tai, kiek ir kokius laivus eksploatuoja kompanija, su sąlyga, kad būtų aiškiai nurodyta, už kuriuos laivus šis asmuo yra atsakingas. Atsižvelgdama į eksploatuojamų laivų skaičių ir tipus, kompanija gali skirti keletą asmenų būti kompanijos apsaugos pareigūnais tuo atveju, kai bus aiškiai nurodyta, už kokius laivus kuris asmuo atsakingas.
1. informuoti apie grėsmės, galinčios kilti laivui, rimtumą naudojantis atitinkamais apsaugos vertinimais ir kita svarbia informacija;
3. pasirūpinti, kad būtų parengtas, pateiktas tvirtinti, o vėliau įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi;
4. pasirūpinti, kad laivo apsaugos planas būtų atitinkamai koreguojamas, kad būtų ištaisyti trūkumai ir vykdomi atskiro laivo apsaugos reikalavimai;
6. organizuoti Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos pradinius ir pakartotinius laivo patikrinimus;
7. užtikrinti, kad būtų nedelsiant reaguojama į pradinio audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus ir jie šalinami;
10. užtikrinti efektyvius laivo apsaugos pareigūno ir atitinkamų uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnų ryšius ir bendradarbiavimą;
12. pasirūpinti, kad tais atvejais, kai naudojamasi vientipių laivų ar laivyno apsaugos planais, kiekvieno laivo plane būtų tiksliai atspindėta konkretaus laivo informacija, ir
13. užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos alternatyvios ar lygiavertės sąlygos, patvirtintos konkrečiam laivui arba laivų grupei, ir jų būtų laikomasi.
12. LAIVO APSAUGOS PAREIGŪNAS
1. rengti periodinius laivo apsaugos patikrinimus norint užtikrinti, kad būtų imamasi reikiamų apsaugos priemonių;
3. su kitu laivo personalu ir atitinkamais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais koordinuoti krovinio ir laivo atsargų tvarkymo apsaugos aspektus;
5. pranešti kompanijos apsaugos pareigūnui apie visus trūkumus ir neatitikimus, nustatytus vidaus audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu ir imtis koreguojamųjų veiksmų;
9. su kompanijos apsaugos pareigūnu ir atitinkamu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnu koordinuoti laivo apsaugos plano įgyvendinimą;
10. užtikrinti, kad esanti apsaugos įranga būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima.
13. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS LAIVO APSAUGOS KLAUSIMAIS
13.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas ir atitinkamas krante esantis personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.2 Laivo apsaugos pareigūnas turi turėti žinių ir būti apmokytas, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.3 Laivo personalas, turintis konkrečių su apsauga susijusių pareigų ir funkcijų, turi suprasti savo atsakomybę už laivo apsaugą, kaip apibūdinta laivo apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.4 Norint užtikrinti efektyvų laivo apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į laivo tipą, laivo personalo pasikeitimus, uostus, į kuriuos bus plaukiama, ir kitas svarbias aplinkybes atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGA
14.1 Reikalaujama, kad uosto įrenginys (terminalas) veiktų pagal Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje jis yra, nustatytus apsaugos lygius. Apsaugą užtikrinančios priemonės ir procedūros uosto įrenginyje (terminale) taikomos taip, kad kuo mažiau trukdytų arba gaišintų keleivius, laivą, laivo personalą ir lankytojus, prekes ir paslaugas.
1. užtikrinama, kad būtų atliekamos visos su uosto įrenginio (terminalo) apsauga susijusios pareigos;
14.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14.5 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui pranešama, kad laivui kyla sunkumų laikantis XI-2 skyriaus arba šios dalies reikalavimų arba taikant reikiamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – laikantis instrukcijų, teikiamų Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus.
14.6 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas informuojamas, kad laivo apsaugos lygis yra aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygis, jis praneša apie tai kompetentingai institucijai ir palaiko ryšį su laivo apsaugos pareigūnu bei prireikus koordinuoja reikiamus veiksmus.
15. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS VERTINIMAS
15.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis.
15.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą atlieka Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas). Susitariančioji Vyriausybė gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją atlikti konkretaus jos teritorijoje esančio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą.
15.3 Vertinimą atliekantys asmenys turi turėti reikiamų įgūdžių uosto įrenginio (terminalo) apsaugai vertinti vadovaujantis šiuo skirsniu ir atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
15.4. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas periodiškai persvarstomas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į kintančią grėsmę ir (arba) nedidelius uosto įrenginio (terminalo) pakeitimus bei visada persvarstomas ir atnaujinamas, kai įdiegiami dideli uosto įrenginio (terminalo) pakeitimai.
2. galimos grėsmės turtui bei infrastruktūrai ir grėsmės tikimybės nustatymas norint numatyti apsaugos priemones ir nustatyti jų prioritetus;
3. atsakomųjų priemonių ir procedūrinių pakeitimų bei jų veiksmingumo mažinant pažeidžiamumą įvardijimas, parinkimas ir prioritetų nustatymas, ir
15.6 Susitariančioji Vyriausybė gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą.
15.7 Baigus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą, parengiama ataskaita, susidedanti iš glausto paaiškinimo, kaip buvo atliekamas vertinimas, kiekvieno vertinimo metu aptikto trūkumo ir atsakomųjų priemonių, kurias būtų galima taikyti kiekvienam trūkumui pašalinti, aprašymo. Ataskaita saugoma, kad ja be leidimo nebūtų naudojamasi ir atskleidžiama joje esanti informacija.
16. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PLANAS
16.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, remiantis uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, rengiamas dėl kiekvieno uosto įrenginio (terminalo), kuris yra tinkamas laivo/uosto sąveikai. Plane numatomi trys apsaugos lygiai, apibūdinti šioje kodekso dalyje.
16.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą tvirtina Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas).
1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) arba laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos gabenti nėra išduotas leidimas;
2. priemonės, skirtos užkirsti kelią be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), į prie uosto įrenginio (terminalo) prisišvartavusius laivus ir į uosto draudžiamąsias zonas;
3. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl uosto įrenginio (terminalo) arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo;
4. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias gali pateikti Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas);
6. uosto įrenginio (terminalo) personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito uosto įrenginio (terminalo) personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais;
10. paskirtas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą;
12. priemonės, skirtos veiksmingai krovinio ir krovinio tvarkymo įrangos uosto įrenginyje (terminale) apsaugai užtikrinti;
14. reagavimo procedūros suveikus uosto įrenginyje (terminale) esančio laivo apsaugos signalizacijos sistemai ir
15. procedūros, skirtos supaprastinti sąlygas laivo personalui išlipti į krantą arba keisti personalą bei lankytojams, įskaitant jūrininkų rūpybos ir darbo organizacijų atstovus, patekti į laivą.
16.4 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl uosto įrenginio (terminalo) dydžio ir ypatumų.
16.5 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas gali būti sujungtas su uosto apsaugos planu arba kitu uosto avariniu planu ar planais arba būti jų dalis.
16.6 Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), nustato, kokie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano pakeitimai neturi būti daromi, jei ji nepritaria atitinkamiems pakeitimams.
16.7 Planas gali būti saugomas elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
16.8 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija.
16.9 Susitariančiosios Vyriausybės gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą.
17. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PAREIGŪNAS
17.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas skiriamas kiekviename uosto įrenginyje (terminale). Vienas asmuo gali būti paskirtas vieno ar daugiau uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnu.
1. atlikti uosto įrenginio (terminalo) pradinį išsamų apsaugos patikrinimą, atsižvelgiant į atitinkamą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą;
4. rengti periodinius uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimus, kad būtų užtikrintas reikiamų apsaugos priemonių taikymo tęstinumas;
5. rekomenduoti ir prireikus į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą įtraukti pakeitimus, kad būtų ištaisyti trūkumai, ir atnaujinti planą, kad būtų atsižvelgta į uosto įrenginio (terminalo) atitinkamus pakeitimus;
7. užtikrinti, kad personalui, atsakingam už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, būtų surengti reikiami mokymai;
8. atsiskaityti reikiamoms institucijoms ir tvarkyti protokolus apie įvykius, keliančius pavojų uosto įrenginio (terminalo) saugumui;
9. su atitinkama kompanija ir laivo apsaugos pareigūnu (pareigūnais) koordinuoti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą;
11. užtikrinti, kad darbuotojai, atsakingi už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, atitiktų standartus;
12. užtikrinti, kad būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima esama apsaugos įranga;
13. padėti laivo apsaugos pareigūnams, jiems paprašius, tikrinti asmenų, norinčių įlipti į laivą, asmens tapatybę.
17.3 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui teikiama reikalinga parama atliekant pareigas ir funkcijas, kurios jam priskiriamos XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje.
18. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS KLAUSIMAIS
18.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir atitinkamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
18.2 Uosto įrenginio (terminalo) darbuotojai, turintys konkrečių su apsauga susijusių pareigų, turi suprasti savo atsakomybę už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, kaip apibūdinta uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas vadovaudamiesi šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
18.3 Norint užtikrinti efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į uosto įrenginio (terminalo) veiklos rūšis, uosto įrenginio (terminalo) darbuotojų pasikeitimus, uosto įrenginio (terminalo) aptarnaujamų laivų tipą ir kitas svarbias aplinkybes vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
19. LAIVŲ TIKRINIMAS IR SERTIFIKAVIMAS
1. pradinis patikrinimas – atliekamas prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš pirmą kartą išduodant liudijimą, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį. Šis patikrinimas apima išsamų jo apsaugos sistemos ir visos susijusios apsaugos įrangos, kurią reglamentuoja XI-2 skyrius, ši kodekso dalis ir patvirtintas laivo apsaugos planą, tikrinimas. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį;
2. pakartotinis patikrinimas – atliekamas Administracijos nustatytais intervalais. Šie neturi būti ilgesni kaip penkeri metai, išskyrus atvejus, kai taikomas 19.3 skirsnis. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį;
3. bent vienas tarpinis patikrinimas. Jei atliekamas tik vienas tarpinis patikrinimas, jis turi būti atliekamas tarp antrosios ir trečiosios liudijimo išdavimo sukakties, kaip apibrėžta I/2(n) taisyklėje. Šio tarpinio patikrinimo metu inspektuojama laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga norint įsitikinti, ar ji ir toliau yra tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Liudijime daromas įrašas apie šį tarpinį patikrinimą;
19.1.2 Laivo patikrinimus atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija gali pavesti atlikti patikrinimus pripažintai apsaugos organizacijai, nurodytai XI-2/1 taisyklėje.
19.1.3 Kiekvienu atveju Administracija visokeriopai garantuoja patikrinimo išbaigtumą bei efektyvumą ir įsipareigoja užtikrinti būtinas sąlygas šiai prievolei įvykdyti.
19.1.4 Po patikrinimo yra laikoma, kad laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka XI-2/4.2 ir XI-2/6 taisyklių, šios kodekso dalies ir patvirtinto laivo apsaugos plano nuostatas. Atlikus bet kurį 19.1.1 skirsnyje nurodytą patikrinimą, jokie apsaugos sistemos, susijusios apsaugos įrangos arba patvirtinto laivo apsaugos plano pakeitimai negali būti diegiami be Administracijos leidimo.
19.2 Liudijimo išdavimas arba jo galiojimo patvirtinimas
19.2.1 Atlikus pradinį arba pakartotinį patikrinimą vadovaujantis 19.1 skirsnio nuostatomis, išduodamas Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas.
19.2.2 Šį liudijimą išduoda arba tvirtina Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija.
19.2.3 Administracijos prašymu kita Susitariančioji Vyriausybė gali nurodyti patikrinti laivą ir, įsitikinusi, kad laikomasi 19.1.1 skirsnio nuostatų, išduoda arba leidžia išduoti laivui Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą ir prireikus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, patvirtina arba suteikia leidimą patvirtinti tą liudijimą laive.
19.2.3.1 Liudijimo kopija ir patikrinimo ataskaitos kopija kuo greičiau perduodamos prašančiajai Administracijai.
19.3 Liudijimo galiojimo terminai ir sąlygos
19.3.1 Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas Administracijos nurodytam laikotarpiui, kuris neturi būti ilgesnis negu penkeri metai.
19.3.2 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas likus trims mėnesiams iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turimo liudijimo galiojimo pabaigos dienos.
19.3.2.1 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas pasibaigus turimo liudijimo galiojimo laikotarpiui, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo pabaigos dienos.
19.3.3 Jei liudijimas išduodamas trumpesniam negu penkerių metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą po galiojimo laikotarpio pabaigos ilgiausiam 19.3.1 skirsnyje nurodytam laikotarpiui tuo atveju, jei tinkamai atliekami 19.1.1. skirsnyje nurodyti patikrinimai, kuriuos reikia atlikti išduodant liudijimą penkerių metų laikotarpiui.
19.3.4 Jei yra atliktas pakartotinis patikrinimas, o naujas liudijimas negali būti išduotas ir perduotas į laivą iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija gali patvirtinti turimą liudijimą ir toks liudijimas turi būti laikomas galiojančiu dar vieną laikotarpį, kuris neturi būti ilgesnis negu penki mėnesiai nuo galiojimo laikotarpio pabaigos.
19.3.5 Jei tuo metu, kai baigiasi liudijimo galiojimo laikas, laivas yra ne uoste, kuriame turi būti tikrinamas, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimo laikotarpį, bet jis pratęsiamas tik tam, kad laivas galėtų baigti reisą uoste, kuriame jis tikrinamas, ir tik tada, kai tai yra tinkama ir pagrįsta. Joks liudijimas negali būti pratęsiamas ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, o laivas, kurio liudijimo galiojimas pratęstas, atvykęs į uostą, kuriame bus tikrinamas, neturi teisės dėl šio pratęsimo išvykti iš to uosto negavęs naujo liudijimo. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą.
19.3.6 Liudijimą, išduotą trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nepratęstą pagal šio skirsnio pirmesnes nuostatas, Administracija gali pratęsti lengvatiniam laikotarpiui, kuris turi baigtis ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo liudijime nurodytos galiojimo laikotarpio pabaigos dienos. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą.
1. liudijime nurodyta galiojimo laikotarpio pabaiga keičiama tvirtinant kitą datą, ne vėlesnę kaip treji metai nuo tarpinio patikrinimo atlikimo dienos;
2. galiojimo laikotarpio pabaigos data gali nesikeisti tuo atveju, kai vienas ar daugiau papildomų patikrinimų atliekami neviršijant maksimalių intervalų tarp patikrinimų, nustatytų 19.1.1 skirsnyje.
3. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ir
1. laivas perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, Susitariančioji Vyriausybė, su kurios vėliava laivas turėjo teisę plaukioti, priimančiajai Administracijai kuo greičiau perduoda Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo, kurį laivas turėjo iki perdavimo, kopijas ir visą su juo susijusią informaciją bei turimų patikrinimų ataskaitų kopijas, arba
2. kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ankstesnė kompanija kuo greičiau perduoda priimančiajai kompanijai visos informacijos, susijusios su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu, kopijas arba sudaro sąlygas 19.4.2 skirsnyje aprašytiems patikrinimams atlikti.
19.4 Laikinas sertifikavimas
1. liudijimo neturinčiam laivui, perduodant jį arba prieš pradedant laivą eksploatuoti, arba iš naujo pradedant jį eksploatuoti;
2. kai laivas, plaukiojantis su vienos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava;
3. kai laivas perduodamas plaukioti su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava iš valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, arba
4. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio anksčiau neeksploatavo,
kol nėra išduotas 19.2 skirsnyje nurodytas liudijimas, Administracija gali pasirūpinti, kad būtų išduotas Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, kurio forma atitiktų šios kodekso dalies priedėlyje pateiktą pavyzdį.
19.4.2 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas tik tada, kai Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija Administracijos vardu nustatė, kad:
2. laive yra XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus atitinkančio laivo apsaugos plano kopija, kad jis pateiktas persvarstyti ir tvirtinti ir kad jis vykdomas laive;
3. laive yra laivo įspėjimo apie pavojų sistema, atitinkanti XI-2/6 taisyklės reikalavimus, jei jos reikalaujama;
2. ėmėsi reikiamų organizacinių priemonių, įskaitant priemones, kurių reikia treniruotėms, pratyboms ir vidaus auditui rengti, kurios įtikino kompanijos apsaugos pareigūną, kad laivas per šešis mėnesius sėkmingai pereis reikiamą patikrinimą vadovaujantis 19.1.1.1 skirsniu;
6. kapitonas, laivo apsaugos pareigūnas ir kitas laivo personalas, turintis su apsauga susijusių pareigų, yra supažindinti su jų pareigomis ir funkcijomis, nurodytomis šioje kodekso dalyje, bei atitinkamomis laive esančio laivo apsaugos plano nuostatomis, ir jiems ši informacija suteikta laivo personalo darbine kalba arba jiems suprantamomis kalbomis, ir
19.4.3 Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą gali išduoti Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija, įgaliota veikti jos vardu.
19.4.4 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas galioja šešis mėnesius arba tol, kol išduodamas liudijimas, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį, atsižvelgiant į tai, kas yra anksčiau, ir negali būti pratęstas.
19.4.5 Jokia Susitariančioji Vyriausybė negali nurodyti iš karto išduoti laivui dar vieną Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, jei, Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos nuomone, vienas iš tikslų, kurio, prašydamas šio liudijimo, siekia laivas arba bendrovė, yra išvengti vykdyti visus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus pasibaigus pradinio laikinojo liudijimo galiojimo laikotarpiui, kaip nurodyta 19.4.4 skirsnyje.
19.4.6 Siekdamos laikytis XI-2/9 taisyklės, Susitariančiosios Vyriausybės, prieš pripažindamos Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą galiojančiu, gali įsitikinti, ar yra įvykdyti 19.4.2.4–19.4.2.6 skirsnių reikalavimai.
______________
Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo forma
TARPTAUTINIS LAIVO APSAUGOS LIUDIJIMAS
(oficialusis antspaudas) (valstybė)
Liudijimas Nr.
nuostatomis
Pagal ____________________________________________________ Vyriausybės įgaliojimus
(valstybės pavadinimas)
išdavė ________________________________________________________________________
(įgalioti asmenys arba organizacija)
Laivo pavadinimas
Skiriamasis numeris arba raidės
Registracijos uostas
Laivo tipas
Bendrasis tonažas .................................................................................
TJO numeris .................................................................................
Kompanijos pavadinimas ir adresas .................................................................................
PATVIRTINAME:
kad laivo apsaugos sistema ir visa su ja susijusi apsaugos įranga buvo patikrinta vadovaujantis kodekso (ISPS Kodeksas) A dalies 19.1 skirsniu;
kad patikrinimas parodė, jog laivo apsaugos sistema ir visa su ja susijusi apsaugos įranga yra visais požiūriais patenkinama ir kad laivas atitinka taikomus Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies reikalavimus;
kad laivas turi patvirtintą Laivo apsaugos planą.
Pradinis/pakartotinis patikrinimas, kuriuo remiantis išduotas šis liudijimas, .....................................
(data)
Liudijimas galioja iki …………, jei patikrinimai atliekami vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.1.1 skirsniu.
Išduotas ........................................................
(liudijimo išdavimo vieta)
Išdavimo data ............................................... ......................................................
(liudijimą išdavusio įgalioto pareigūno parašas)
(liudijimą išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas)
TARPINIO PATIKRINIMO PATVIRTINIMAS
PATVIRTINAME, kad atlikus tarpinį patikrinimą, kurio reikalaujama pagal kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.1.1 skirsnį, buvo nustatyta, jog laivas atitinka Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas.
Tarpinis patikrinimas Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
PAPILDOMŲ PATIKRINIMŲ PATVIRTINIMAS*
Papildomas patikrinimas Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
Papildomas patikrinimas Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
Papildomas patikrinimas Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
PAPILDOMAS PATIKRINIMAS, ATLIEKAMAS VADOVAUJANTIS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.7.2 SKIRSNIU
PATVIRTINAME, kad atlikus papildomą patikrinimą, kurio reikalaujama pagal kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.7.2 skirsnį, buvo nustatyta, jog laivas visiškai atitinka Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas.
Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS, JEI LIUDIJIMAS GALIOJA TRUMPIAU NEGU 5 METUS, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.3 SKIRSNIS
Laivas atitinka kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas, todėl laikoma, kad liudijimas, vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.3. skirsniu, galioja iki …………
Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
PATVIRTINIMAS ATLIKUS PAKARTOTINĮ PATIKRINIMĄ, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.4 SKIRSNIS
Laivas atitinka kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas, todėl laikoma, kad liudijimas, vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.4 skirsniu, galioja iki ………………………
Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
PATVIRTINIMAS, KAD LIUDIJIMO GALIOJIMAS PRATĘSIAMAS LAIKOTARPIUI, IKI BUS PASIEKTAS TIKRINIMO UOSTAS TAIKANT KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.5 SKIRSNĮ, ARBA LENGVATINIAM LAIKOTARPIUI TAIKANT KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.6 SKIRSNĮ
Vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.5 ar 19.3.6** skirsniais, laikoma, kad šis liudijimas galioja iki ………………………………………….
Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
(institucijos antspaudas arba spaudas)
GALIOJIMO LAIKOTARPIO PABAIGOS DATOS PERKĖLIMO PATVIRTINIMAS, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.7.1 SKIRSNIS
Vadovaujantis kodekso (ISPS Kodeksas) A dalies 19.3.7.1 skirsniu, naujoji galiojimo laikotarpio pabaigos data** yra …………………………………
Pasirašė …………………………………
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta …………………………………….
Data ……………………………………..
(institucijos antspaudas arba spaudas)
______________
2 PRIEDĖLIS
Laikinojo tarptautinio laivo apsaugos liudijimo forma
LAIKINASIS TARPTAUTINIS LAIVO APSAUGOS LIUDIJIMAS
(oficialusis antspaudas) (valstybė)
Liudijimas Nr.
nuostatomis
Pagal _____________________________________________________ Vyriausybės įgaliojimus
(valstybės pavadinimas)
išdavė ________________________________________________________________________
(įgalioti asmenys arba organizacija)
Laivo pavadinimas
Skiriamasis numeris arba raidės ......................................................................................
Registracijos uostas
Laivo tipas
Bendrasis tonažas ......................................................................................
TJO numeris
Kompanijos pavadinimas ir adresas
Ar tai pakartotinis laikinasis liudijimas? Taip / Ne*
Jei taip, kada išduotas pradinis laikinasis liudijimas
PATVIRTINAME, kad kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.4.2 skirsnio reikalavimai įvykdyti.
Šis liudijimas išduotas vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.4 skirsniu.
Šis liudijimas galioja iki ..............................................................................
Išduotas .......................................................................................................
(liudijimo išdavimo vieta)
Išdavimo data .............................................. ..............................................................
(liudijimą išdavusio įgalioto pareigūno parašas)
(liudijimą išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas)
B DALIS
1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE (SU AKEITIMAIS) PRIEDO XI-2 SKYRIAUS IR ŠIO KODEKSO A DALIES NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO GAIRĖS
Bendrosios nuostatos
1.1 Šio kodekso preambulėje nurodoma, kad XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje yra išdėstyta nauja tarptautinė jūros apsaugos stiprinimo priemonių sistema, kuria vadovaudamiesi laivai ir uosto įrenginiai (terminalai) gali bendradarbiauti siekdami nustatyti veiksmus, keliančius pavojų saugumui jūrų transporto sektoriuje, ir užkirsti jiems kelią.
1.2 Šioje įžangoje glaustai dėstomi numatyti priemonių ir sąlygų, reikalingų, kad būtų įvykdytos XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatos ir jų būtų laikomasi, nustatymo bei įgyvendinimo procesai bei nurodomi pagrindiniai elementai, kuriems yra pateikiamos gairės. Gairės išdėstytos 2–19 punktuose. Čia taip pat įvardijami esminiai nagrinėtini aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant galimybę taikyti su laivais ir uosto įrenginiais (terminalais) susijusias gaires.
1.3 Nors skaitytojas domisi vien laivais, vis tiek primygtinai rekomenduojama šią kodekso dalį, o ypač su uosto įrenginiais (terminalais) susijusius skirsnius, skaityti kaip visumą. Tas pats siūloma ir tiems, kurie visų pirma domisi uosto įrenginiais (terminalais), jie taip pat turėtų perskaityti ir su laivais susijusius skirsnius.
1.4 Tolesniuose skyriuose pateiktos gairės daugiausia susijusios su laivo sauga, kai jis stovi uosto įrenginyje (terminale). Tačiau gali būti situacijų, kai laivas gali kelti grėsmę uosto įrenginiui (terminalui), pavyzdžiui, kai laivas stovi uosto įrenginyje (terminale), jis galėtų būti panaudotas kaip bazė išpuoliui surengti. Svarstant tinkamas apsaugos priemones, skirtas reaguoti į laivo keliamus pavojus, asmenys, atliekantys uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą arba rengiantys uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, turėtų apsvarstyti galimybę tinkamai pritaikyti tolesniuose skyriuose pateiktas gaires.
1.5 Skaitytojas informuojamas, kad niekas šioje kodekso dalyje neturėtų būti skaitoma arba aiškinamo kaip dalykai, prieštaraujantys XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies nuostatoms, ir kad visada pirmiausia vadovaujamasi minėtomis nuostatomis ir jos panaikina visus nenumatytus neatitikimus, kurių galėjo netyčia atsirasti šioje kodekso dalyje. Šioje kodekso dalyje pateiktos gairės visada turėtų būti skaitomos ir aiškinamos bei taikomos taip, kad nebūtų nukrypstama nuo XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje nustatytų siekių, tikslų ir principų.
Susitariančiųjų Vyriausybių pareigos
1.6 Vadovaujantis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatomis, Susitariančiosios Vyriausybės turi įvairių pareigų, kurioms, be kitų, priskiriamos šios:
– nustatyti taikomą apsaugos lygį,
– tvirtinti laivo apsaugos planą ir reikiamus anksčiau patvirtinto plano pakeitimus,
– tikrinti, ar laivai atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas, ir išduoti laivams Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą,
– nustatyti, kurie jų teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną, kuris bus atsakingas už uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimą,
– užtikrinti, kad būtų atliktas ir patvirtintas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas ir visi tolesni anksčiau patvirtinto vertinimo pakeitimai,
– tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir visas vėlesnes anksčiau patvirtinto plano pakeitimus,
– taikyti kontrolės ir atitikties vertinimo priemones,
– išbandyti patvirtintus planus ir
– teikti informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivybos bei uostų bendrovėms.
1.7 Susitariančiosios Vyriausybės gali paskirti arba įsteigti paskirtąsias institucijas prie vyriausybės, kurios prisiimtų su uosto įrenginiais (terminalais) susijusias apsaugos užtikrinimo pareigas vadovaudamosi XI-2 skyriumi ir šio kodekso A dalimi, ir leisti pripažintoms apsaugos organizacijoms atlikti tam tikrą darbą uosto įrenginiuose (terminaluose), bet galutinį sprendimą dėl šio darbo priėmimo ir tvirtinimo turi priimti Susitariančioji Vyriausybė arba paskirtoji institucija. Administracijos kai kurias apsaugos užtikrinimo su laivais susijusias pareigas gali perduoti pripažintoms apsaugos organizacijoms. Pripažintai apsaugos organizacijai negalima perduoti šių pareigų ir darbų:
– nustatyti taikomą apsaugos lygį,
– nustatyti, kurie Susitariančiosios Vyriausybės teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną ir parengti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą,
– tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą ir visus vėlesnius anksčiau patvirtinto vertinimo pakeitimus,
– tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir visus vėlesnius anksčiau patvirtinto plano pakeitimus,
– taikyti kontrolės ir atitikties vertinimo priemones, ir
– nustatyti Apsaugos deklaracijos reikalavimus.
Apsaugos lygio nustatymas
1.8 Už apsaugos lygio, galiojančio kuriuo nors konkrečiu metu, nustatymą atsakingos Susitariančiosios Vyriausybės, ir jis gali būti taikomas laivams ir uosto įrenginiams (terminalams). Šio kodekso A dalyje apibūdinti trys tarptautiniu lygmeniu taikomi apsaugos lygiai, yra:
– 1 apsaugos lygis – įprastas. Lygis, pagal kurį paprastai veikia laivai ir uosto įrenginiai (terminalai),
– 2 apsaugos lygis – padidintas. Lygis, galiojantis tol, kol yra padidėjusi pavojų saugumui keliančio incidento rizika, ir
– 3 apsaugos lygis – išimtinis. Lygis, nustatomas tuo laikotarpiu, kai pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas.
Kompanija ir laivas
1.9 Bet kuri kompanija, eksploatuojanti laivus, kuriems taikomas XI-2 skyrius ir šio kodekso A dalis, turi skirti kompanijos apsaugos pareigūną ir kiekvienam savo laivui – po laivo apsaugos pareigūną. Šių pareigūnų pareigos, funkcijos ir mokymo reikalavimai bei treniruočių ir pratybų reikalavimai išdėstyti šio kodekso A dalyje.
1.10 Į kompanijos apsaugos pareigūno funkcijas, be kitų, įeina šios glaustai išdėstytos funkcijos: užtikrinti, kad būtų tinkamai atliktas laivo apsaugos vertinimas, kad būtų parengtas ir Administracijai arba jos vardu tvirtinti pateiktas laivo apsaugos planas, kuris vėliau perduodamas kiekvienam laivui, kuriam taikoma šio kodekso A dalis ir kuriame šis asmuo buvo paskirtas eiti kompanijos apsaugos pareigūno pareigas.
1.11 Laivo apsaugos plane turėtų būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turėtų imtis pats laivas siekdamas užtikrinti, kad jis visada dirbtų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos ar intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis pats laivas siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį dirbti, kai jam duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti laivas siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, laivui gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę.
1.12 Laivai, kuriems taikomi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimai, turi turėti Administracijos arba jos vardu patvirtintą laivo apsaugos planą ir būti eksploatuojami vadovaujantis šiuo planu. Kompanijos ir laivo apsaugos pareigūnas turi stebėti, ar planas tebėra aktualus ir veiksmingas, ir rengti vidaus auditą. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos sprendimu yra reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir laivui juos įgyvendinant.
1.13 Laive turi būti Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, patvirtinantis, kad jis atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. Šio kodekso A dalyje yra išdėstytos nuostatos dėl tikrinimo ir tvirtinimo, ar laivas atitinka reikalavimus, kai atliekami pradinis, pakartotinis ir tarpinis patikrinimai.
1.14 Kai laivas yra Susitariančiosios Vyriausybės uoste arba plaukia į jį, Susitariančioji Vyriausybė turi teisę, vadovaudamasi XI-2/9 taisyklės nuostatomis, tam laivui taikyti įvairias kontrolės ir atitikties priemones. Laive atliekamų valstybės uosto kontrolės inspekcijų metu laivo apsaugos planas paprastai nėra nagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai atsiranda ypatingų aplinkybių. Laivui taip pat gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės, jei kontrolės ir atitikties priemones taikanti Susitariančioji Vyriausybė turi priežasčių manyti, kad yra sumažėjęs laivo arba uosto įrenginių (terminalų) saugumas.
Uosto įrenginys (terminalas)
1.16 Visos Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad visuose jų teritorijoje esančiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kurie aptarnauja tarptautiniais reisais plaukiojančius laivus, būtų atliekamas kiekvieno uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas. Šį vertinimą gali atlikti Susitariančioji Vyriausybė, paskirtoji institucija arba pripažinta apsaugos organizacija. Atliktą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą turi tvirtinti Susitariančioji Vyriausybė arba atsakinga paskirtoji institucija. Šios tvirtinimo funkcijos negalima perduoti. Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus reikia periodiškai persvarstyti.
1.17 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas iš esmės yra visų uosto įrenginio (terminalo) veiklos aspektų rizikos analizė, kuria siekiama apibrėžti, kuri jo dalis (dalys) yra labiau pažeidžiama (pažeidžiamos) ir (arba) gali tapti išpuolio taikiniu. Saugumo rizika yra išpuolio grėsmės bei taikinio pažeidžiamumo ir išpuolio padarinių santykis.
Vertinimą turi sudaryti šie elementai:
– turi būti apibūdinta numanoma grėsmė uosto įrangai ir infrastruktūrai,
– nurodytos galimos silpnos vietos, ir
– įvertinti incidentų padariniai.
Baigus šią analizę, bus galima parengti bendrą rizikos vertinimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas padės nuspręsti, kurie uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną ir parengti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą.
1.18 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną. Šių pareigūnų pareigos, funkcijos ir mokymo reikalavimai bei treniruočių ir pratybų reikalavimai išdėstyti šio kodekso A dalyje.
1.19 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turi imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas užtikrinti, kad jis visada veiktų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos arba intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį veikti, kai duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti uosto įrenginys (terminalas) siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę.
1.20 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų, turi turėti Susitariančiosios Vyriausybės arba atitinkamos paskirtosios institucijos patvirtintą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir pagal jį veikti. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas turėtų įgyvendinti plano nuostatas ir stebėti, ar planas tebėra veiksmingas ir aktualus, įskaitant vidaus audito užsakymą plano taikymui patikrinti. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos ar paskirtosios institucijos sprendimu reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir uosto įrenginiui (terminalui) juos įgyvendinant. Susitariančioji Vyriausybė arba atitinkama paskirtoji institucija gali patikrinti plano veiksmingumą. Turi būti periodiškai persvarstomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas, skirtas uosto įrenginiui (terminalui), arba kuriuo vadovaujantis buvo rengiamas planas. Atlikus šiuos darbus, gali būti rengiami plano pakeitimai. Visi patvirtinto plano konkrečių elementų pakeitimai turi būti pateikti tvirtinti Susitariančiajai Vyriausybei arba atsakingai paskirtajai institucijai.
1.21 Laivuose, kurie naudojasi uosto įrenginiais (terminalais), gali būti rengiami valstybės uosto kontrolės patikrinimai bei taikomos papildomos kontrolės priemonės, išdėstytos XI-2/9 taisyklėje. Prieš laivui įplaukiant į uostą, atitinkamos valdžios institucijos gali paprašyti pateikti informaciją apie laivą, jo krovinį, keleivius ir laivo personalą. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti draudžiama įplaukti į uostą.
Informacija ir ryšiai
1.22 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje reikalaujama, kad Susitariančiosios Vyriausybės teiktų reikiamą informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai ir kad būtų teikiama informacija, padedanti Susitariančiosioms Vyriausybėms ir kompanijų bei laivų apsaugos pareigūnams ir (ar) uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnams, atsakingiems už uosto įrenginį (terminalą), kuriame lankosi jų laivai, veiksmingai bendrauti.
2. APIBRĖŽIMAI
3. 14–18 punktuose vartojamas terminas „Susitariančioji Vyriausybė“ reiškia „Susitariančiąją Vyriausybę, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas)“, jis taip pat yra ir nuoroda ir į „paskirtąją instituciją“.
Bendrosios nuostatos
3.1 Į šioje kodekso dalyje pateikiamas gaires reikia atsižvelgti vykdant XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus.
3.2 Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad tai, kiek šių gairių taikoma laivams, priklausys nuo laivo tipo, jo krovinių ir (arba) keleivių, reisų pobūdžio ir laivo lankomų uosto įrenginių (terminalų) ypatumų.
3.3 Panašiai ir gairės dėl uosto įrenginių (terminalų) bus taikomos atsižvelgiant į uosto įrenginius (terminalus), laivų tipus, kurie naudojasi šiais uosto įrenginiais (terminalais), į jų krovinių ir (arba) keleivių kategorijas, taip pat į reisų, kurie baigiami šiame uosto įrenginyje (terminale), pobūdį.
3.4 XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatos nėra skirtos uosto įrenginiams (terminalams), skirtiems ir daugiausia naudojamiems kariniams tikslams.
Vertinimų ir planų apsauga
4.1 Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad būtų numatytos reikiamos priemonės, padedančios išvengti slaptos medžiagos apie laivų apsaugos vertinimus, apie laivų apsaugos planus, apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ir apie uostų įrenginių (terminalų) apsaugos planus bei apie atskirus vertinimus ar planus neteisėto atskleidimo ir naudojimosi ja.
Paskirtosios institucijos
Pripažintos apsaugos organizacijos
4.3 Susitariančiosios Vyriausybės gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją (toliau – PAO) atlikti kai kurias su apsauga susijusias užduotis, įskaitant:
2. tikrinimą Administracijos vardu, ar laivai atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, ir atitikties tvirtinimą;
3. uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, kurių reikalauja Susitariančioji Vyriausybė, atlikimą.
4.4 PAO taip pat gali konsultuoti kompanijas ar uosto įrenginius (terminalus) arba teikti jiems pagalbą apsaugos klausimais, įskaitant laivų apsaugos vertinimus, laivų apsaugos planus, uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ar uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus. Ji gali atlikti laivo apsaugos vertinimą ar parengti planą arba atlikti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą ar parengti planą. Jei PAO atliko šiuos darbus, susijusius su laivo apsaugos vertinimu ar planu, tai PAO neturi būti suteikti įgaliojimai tvirtinti tą laivo apsaugos planą.
4.5 Suteikdamos įgaliojimus PAO, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į šios organizacijos kompetenciją. PAO turi gebėti įrodyti, kad:
2. turi reikiamų žinių apie laivų ir uostų operacijas, įskaitant žinias apie laivų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su laivais susijusias paslaugas, ir uostų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su uosto įrenginiais (terminalais) susijusias paslaugas;
3. geba vertinti tikėtiną saugos riziką, kuri gali atsirasti atliekant laivo ir uosto įrenginio (terminalo) operacijas, įskaitant laivo/uosto sąveiką, ir žino, kaip sumažinti šią riziką;
6. geba taikyti reikiamas priemones, kad nebūtų be leidimo atskleidžiama slapta informacija ir ja nebūtų naudojamasi;
7. išmano XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus ir susijusius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei apsaugos reikalavimus;
12. išmano apsaugos ir stebėjimo įrangą bei sistemas ir jų veikimo ribas.
Perduodamos konkrečias pareigas, PAO, Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administracijas, turi įsitikinti, kad PAO turi gebėjimų, reikalingų užduočiai atlikti.
4.6 Pripažintoji organizacija, apibūdinta I/6 taisyklėje ir atitinkanti XI-1/1 reikalavimus, gali būti paskirta PAO su sąlyga, kad ji turi reikiamų su apsauga susijusių specialių žinių, išvardytų 4.5 punkte.
Apsaugos lygio nustatymas
4.8 Nustatydamos apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į bendro pobūdžio ir specifinę informaciją apie grėsmę. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti vieną iš trijų laivams ar uosto įrenginiams (terminalams) taikomų apsaugos lygių:
– 1 apsaugos lygis – įprastas. Lygis, pagal kurį paprastai veikia laivai ir uosto įrenginiai (terminalai),
– 2 apsaugos lygis – padidintas. Lygis, galiojantis tol, kol yra padidėjusi pavojų saugumui keliančio incidento rizika, ir
– 3 apsaugos lygis – išimtinis. Lygis, nustatomas tuo laikotarpiu, kai pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas.
4.9 3 apsaugos lygio nustatymas turi būti išimtinė priemonė, taikoma tik tada, kai yra patikimos informacijos apie tai, kad pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas. 3 apsaugos lygis turi būti nustatytas tik tam laikotarpiui, kai yra nustatyta grėsmė saugumui arba kol trunka faktinis pavojų saugumui keliantis incidentas. Apsaugos lygiai gali būti keičiami iš 1 apsaugos lygio į 2 apsaugos lygį ir į 3 apsaugos lygį, bet gali būti ir taip, kad apsaugos lygis keičiamas tiesiai iš 1 apsaugos lygio į 3 apsaugos lygį.
4.10 Pagrindinė atsakomybė už laivo saugumą ir apsaugą visada tenka laivo kapitonui. Net tada, kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, kapitonas gali paprašyti paaiškinti arba pakeisti instrukcijas, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančios tarnybos, jei yra priežasčių manyti, kad kurio nors nurodymo vykdymas gali sukelti pavojų laivo saugai.
4.11 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi kuo greičiau užmegzti ryšį su uosto įrenginio (terminalo), į kurį ketina plaukti laivas, apsaugos pareigūnu (UĮAP), kad būtų nustatytas tam laivui uosto įrenginyje (terminale) taikomas apsaugos lygis. Užmezgęs ryšį su laivu, UĮAP turi informuoti laivą apie visus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygio pasikeitimus ir laivui suteikti visą reikiamą informaciją apie apsaugą.
4.12 Nors gali būti tokių aplinkybių, kai atskiras laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas), kuriame jis lankosi, laivui jokiomis aplinkybėmis negali būti nustatytas žemesnis apsaugos lygis negu uosto įrenginiui (terminalui), į kurį jis atplaukia. Jei laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo), kuriuo jis ketina naudotis, KAP ir LAP turi nedelsdama apie tai informuoti UĮAP. UĮAP turi įvertinti konkrečią situaciją konsultuodamasis su KAP bei LAP ir su laivu susitarti dėl reikiamų apsaugos priemonių, tarp kurių gali būti Apsaugos deklaracijos pildymas ir pasirašymas.
4.13 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti, kaip reikėtų greitai išplatinti informaciją apie apsaugos lygių pakeitimus. Administracijos galbūt norės pasinaudoti NAVTEX pranešimais arba įspėjimais jūrininkams kaip būdu pranešti apie šiuos apsaugos lygių pakeitimus laivui ir KAP bei LAP. Jos gali apsvarstyti ir kitus tokios pačios arba didesnės spartos ir masto pranešimų perdavimo būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti UĮAP informavimo apie apsaugos lygių pakeitimus būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi kaupti ir saugoti kontaktinę informaciją ir įrašyti ją į asmenų, kuriuos reikia informuoti apie apsaugos lygių pakeitimus, sąrašą. Nors apsaugos lygio nebūtina laikyti labai slapta informacija, jį grindžianti informacija apie grėsmę gali būti labai slapta. Susitariančiosios Vyriausybės turi rūpestingai apsvarstyti LAP, KAP ir UĮAP perduodamos informacijos rūšis ir išsamumą bei jos perdavimo būdą.
Ryšių centrai ir informacija apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus
4.14 Jei uosto įrenginys (terminalas) turi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, apie tai reikia pranešti Organizacijai ir šią informaciją taip pat reikia pateikti KAP ir LAP. Jokios kitos informacijos apie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, išskyrus tai, kad jis yra parengtas, skelbti nereikia. Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę steigti centrinius arba regioninius ryšių centrus arba numatyti kitus būdus teikti naujausią informaciją tose vietose, kur yra parengti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, drauge su atitinkamų UĮAP kontaktine informacija. Reikia paskelbti, kad šie ryšių centrai yra įsteigti. Jie taip pat galėtų teikti informaciją apie pripažintas apsaugos organizacijas, paskirtas veikti Susitariančiosios Vyriausybės vardu, drauge su išsamia informacija apie konkrečią atsakomybę ir šioms pripažintoms apsaugos organizacijoms perduotų įgaliojimų sąlygas.
4.15 Jei uostas neturi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano (ir neturi UĮAP), centrinis arba regioninis ryšių centras turi sugebėti rasti krante tinkamos kvalifikacijos asmenį, kuris galėtų pasirūpinti, kad prireikus tol, kol uoste stovi atplaukęs laivas, būtų įdiegtos reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės.
4.16 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi pateikti Vyriausybės pareigūnų, kuriems LAP, KAP ir UĮAP gali pranešti apie nerimą dėl saugos keliančius dalykus, kontaktinę informaciją. Šie Vyriausybės pareigūnai, prieš imdamiesi reikiamų veiksmų, turi įvertinti šiuos pranešimus. Šie nurodyti nerimą keliantys dalykai gali turėti įtakos apsaugos priemonėms, kurios priklauso kitos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai. Tokiu atveju Susitariančiosios Vyriausybės atsakingi asmenys turi apsvarstyti galimybę susisiekti su savo kolegomis iš kitos Susitariančiosios Vyriausybės ir aptarti, ar reikia imtis ištaisomųjų veiksmų. Šiuo tikslu Vyriausybės pareigūnų kontaktinė informacija turi būti perduota Tarptautinei jūrų organizacijai.
Asmens tapatybės dokumentai
Stacionarios ir plaukiojančios platformos ir vietiniai mobilieji atviros jūros gręžimo įrenginiai
4.19 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę nustatyti reikiamas apsaugos priemones, skirtas stacionarioms ir plaukiojančioms platformoms ir vietiniams mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams, kad jie galėtų dirbti su laivais, kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas2.
Laivai, kurie neprivalo laikytis šio kodekso A dalies reikalavimų
4.20 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę įdiegti reikiamas apsaugos priemones, skirtas laivų, kuriems netaikomas XI-2 skyrius ir šio kodekso A dalis, saugai padidinti ir užtikrinti, kad visos šiems laivams taikomos apsaugos nuostatos leistų jų sąveiką su laivais, kuriems šio kodekso A dalies nuostatos yra taikomos.
Grėsmė laivams ir kiti incidentai jūroje
4.21 Susitariančiosios Vyriausybės turi pateikti bendrųjų rekomendacijų dėl priemonių, laikomų tinkamomis norint sumažinti su jų valstybės vėliava plaukiojančių laivų saugumui kylančią grėsmę jūroje. Jos turi pateikti konkrečių nurodymų, kokių veiksmų imtis vadovaujantis 1–3 apsaugos lygiais, jei:
1. laivui esant jūroje, pvz., dėl geografinės vietovės, kurioje jis plaukioja, arba dėl paties laivo ypatumų, yra keičiamas jam taikomas apsaugos lygis, ir
2. laivui esant jūroje, įvyksta su juo susijęs pavojų saugumui keliantis incidentas arba kyla jo grėsmė.
Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti, kokie būdai ir procedūros geriausiai tinka šiems tikslams. Gresiant išpuoliui, laivas turi stengtis užmegzti tiesioginį ryšį su tarnybomis, kurios vėliavos valstybėje yra atsakingos už reagavimą į pavojų saugumui keliančius incidentus.
4.22 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi įsteigti ryšių centrą, kuris apsaugos klausimais konsultuotų visus laivus:
2. plaukiojančius jų teritorinėje jūroje, arba pranešusius apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis.
4.23 Susitariančiosios Vyriausybės turėtų patarti laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, ir galėtų pateikti šias rekomendacijas:
4. koordinuoti plaukimą, atvykimą į uostą ir išvykimą iš jo, leisti patruliuojančiam laivui ar skraidymo aparatui (orlaiviui ar sraigtasparniui) lydėti laivą.
Susitariančiosios Vyriausybės jų teritorinėje jūroje plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą pranešusiems laivams turi priminti apie visas savo paskelbtas laikinas draudžiamąsias zonas.
4.24 Susitariančiosios Vyriausybės laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, turi rekomenduoti operatyviai įdiegti visas Susitariančiosios Vyriausybės siūlomas apsaugos priemones, skirtas laivui arba kitiems netoliese esantiems laivams apsaugoti.
4.25 Susitariančiosios Vyriausybės parengtuose planuose, skirtuose 4.22 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, turi būti pateikta informacija apie atitinkamą prie Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administraciją, visą parą veikiantį ryšių centrą. Šiuose planuose taip pat turi būti pateikta informacija apie aplinkybes, kurioms susiklosčius, Administracijos nuomone, reikia kreiptis pagalbos į netoliese esančias pakrantės valstybes, ir apie UĮAP ir LAP ryšių palaikymo tvarką.
Alternatyvūs susitarimai dėl apsaugos
4.26 Spręsdamos, kaip įgyvendinti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės gali sudaryti vieną ar daugiau susitarimų su viena ar keliomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis. Susitarimas turi būti taikomas trumpiems nustatytais maršrutais atliekamiems reisams tarp uostų įrenginių (terminalų), esančių susitarimo šalių teritorijoje. Sudarydamos susitarimą ir jį sudariusios Susitariančiosios Vyriausybės turi konsultuotis su kitomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis ir Administracijomis, kurias domina šio susitarimo padariniai. Su valstybės, kuri nėra susitarimo šalis, vėliava plaukiojantiems laivams turi būti leidžiama plaukioti tik nustatytais susitarime numatytais maršrutais, jei jų Administracija sutinka, kad laivas turi laikytis susitarimo nuostatų, ir reikalauja, kad laivas jų laikytųsi. Dėl šio susitarimo jokiomis aplinkybėmis neturi nukentėti kitų laivų ir uostų įrenginių (terminalų), kuriems jis netaikomas, apsauga ir ypač jokie laivai, kuriems taikomas šis susitarimas, negali atlikti krovos iš laivo į laivą darbų su laivais, kuriems jis netaikomas. Susitarimas turi reglamentuoti bet kokią darbinę laivų, kuriems jis taikomas, sąveiką. Kiekvieno susitarimo vykdymas turi būti nuolat prižiūrimas, taip pat prireikus jie turi būti keičiami ir bet kuriuo atveju persvarstomi kas 5 metai.
Lygiaverčiai susitarimai, taikomi uosto įrenginiams (terminalams)
4.27 Kai kuriuose konkrečiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kuriuose atliekama nedaug operacijų arba šios operacijos yra ribotos, bet kuriuose laivų eismas nėra visiškai nereguliarus, gali prireikti užtikrinti, kad jie laikytųsi apsaugos priemonių, kurios yra lygiavertės toms, kurios nustatytos XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje. Tai ypač pasakytina apie terminalus, kurie, pavyzdžiui, yra sujungti su gamyklomis, arba prieplaukų rajonus, kuriuose dažnai neatliekamos operacijos.
Įgulos komplektavimas
4.28 Nustatydama minimalius saugaus laivo įgulos komplektavimo reikalavimus, Administracija turi atsižvelgti3 į tai, kad V/144 taisyklėje išdėstytos nuostatos dėl minimalaus saugaus įgulos komplektavimo susijusios tik su saugia laivyba. Administracija taip pat turi atsižvelgti į visą papildomą darbo krūvį, kurio gali atsirasti įgyvendinant laivo apsaugos planą, ir užtikrinti, kad laivo įgula būtų pakankamai ir efektyviai sukomplektuota. Tai darydama Administracija turi patikrinti, ar laivai galės laikytis poilsio režimo ir taikyti nuovargiui įveikti kitas priemones, kurios numatytos nacionalinės teisės aktuose ir taikomos atliekant visas įvairiam personalui priskirtas pareigas laive.
Kontrolės ir atitikties priemonės5
Bendrosios nuostatos
4.29 XI-2/9 taisyklėje apibūdinamos, vadovaujantis XI-2 skyriumi, laivams taikomos kontrolės ir atitikties priemonės. Ji padalyta į tris atskirus skyrius: jau uoste stovinčių laivų kontrolė; laivų, ketinančių įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, kontrolė ir papildomos abiem situacijoms taikomos nuostatos.
4.30 XI-2/9.1. taisyklėje, reglamentuojančioje uoste stovinčių laivų kontrolę, įdiegiama sistema laivams kontroliuoti, kai jie stovi užsienio valstybės uoste, suteikianti teisę nustatyta tvarka įgaliotiems Susitariančiosios Vyriausybės pareigūnams (nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai) įlipti į laivą patikrinti, ar tinkamai sutvarkyti reikiami liudijimai. Tada, jei yra aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, galima imtis kitų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, atlikti papildomus patikrinimus arba sulaikyti laivą. Tai yra numatyta dabartinėse kontrolės sistemose6. XI-2/9.1. taisyklė grindžiama šiomis sistemomis ir leidžia taikyti papildomas priemones (įskaitant laivo išsiuntimą iš uosto kaip kontrolės priemonę), kai nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų. XI-2/9.3. taisyklėje apibūdinti saugikliai, skatinantys teisingą ir proporcingą šių papildomų priemonių taikymą.
4.31 XI-2/9.2. taisyklė nustato kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, atitiktų reikalavimus, ir joje pateikiama visiškai kitokia XI-2 skyriuje numatytos kontrolės samprata, taikoma tik apsaugai. Vadovaujantis šia taisykle, priemonės gali būti taikomos tol, kol laivas įplaukia į uostą, kad būtų geriau užtikrinta jo apsauga. Lygiai taip pat kaip XI-2/9.1. taisyklėje, ši papildomos kontrolės sistema grindžiama samprata, kad turi būti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir joje numatyti reikšmingi saugikliai, išdėstyti XI-2/9.2.2. ir XI-2/9.2.5. taisyklėse bei XI-2/9.3. taisyklėje.
4.32 Aiškios priežastys manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, reiškia įrodymus ar patikimą informaciją, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų atsižvelgiant į šioje kodekso dalyje pateiktas gaires. Tokių įrodymų ar patikimos informacijos nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas gali gauti vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, tikrindamas laivo Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą arba Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, išduotus vadovaujantis šio kodekso A dalimi („Sertifikavimas“), arba iš kitų šaltinių. Net jei laive yra galiojantis liudijimas, nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, vis tiek gali turėti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų.
2. įrodymai arba patikima informacija, kad apsaugos įranga, dokumentai ar susitarimai, kurių reikalaujama pagal XI-2 skyrių ir šio kodekso A dalį, turi rimtų trūkumų;
3. gautas pranešimas arba skundas, kuriame, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, yra patikimos informacijos, aiškiai įrodančios, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų;
4. nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad laivo kapitonas arba personalas nėra susipažinę su esminėmis apsaugą laive užtikrinančiomis procedūromis arba negali rengti su laivo apsauga susijusių treniruočių arba kad šios procedūros ar treniruotės nėra surengtos;
5. nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad vadovaujantysis laivo personalas negali užmegzti tinkamų ryšių su visu kitu vadovaujančiuoju laivo personalu, atsakingu už apsaugą laive;
6. įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kito laivo buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, kai uosto įrenginys (terminalas) arba kitas laivas pažeidžia XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimus, o minėtasis laivas neužpildė Apsaugos deklaracijos, nesiėmė reikiamų specialiųjų ar papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų laivo apsaugos užtikrinimo procedūrų;
7. įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kitur (pvz., iš kito laivo arba sraigtasparnio) buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, o nei uosto įrenginys (terminalas), nei kitas objektas neprivalo laikytis XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir laivas nesiėmė reikiamų specialiųjų arba papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų apsaugą užtikrinančių procedūrų, ir
8. jei laivas turi pakartotinai išduotą Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, apibūdintą A/19.4. skirsnyje, ir jei, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, vienas iš tikslų, kurio siekia laivas arba kompanija prašydami išduoti šį liudijimą, yra vengti laikytis visų XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų pasibaigus pirmojo laikinojo liudijimo, apibūdinto A/19.4.4 skirsnyje, galiojimo laikotarpiui.
4.34 XI-2/9 taisyklės poveikis tarptautinės teisės normoms yra itin svarbus ir ši taisyklė turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į XI-2/2.4. taisyklę, kadangi gali susiklostyti tokios situacijos, kai bus imamasi priemonių, nepatenkančių į XI-2 skyriaus reglamentuojamą sritį, arba kai reikės atsižvelgti į šių nuostatų paveiktų laivų teises, kurių nereglamentuoja XI-2 skyrius. Todėl XI-2/9 taisyklė nedraudžia Susitariančiosioms Vyriausybėms imtis priemonių, kurios yra grindžiamos arba atitinka tarptautinės teisės normas, kad būtų užtikrinta žmonių, laivų, uosto įrenginių (terminalų) ir kito turto saugumas ir apsauga tais atvejais, kai manoma, kad laivas, nors ir atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, vis tiek kelia grėsmę saugumui.
Laivų kontrolė uoste
4.36 Kai neatitikimą lemia įrangos sudedamosios dalies defektas arba dokumentacijos trūkumai, dėl kurių laivas yra sulaikomas, ir neatitikimo negalima ištaisyti patikrinimo uoste, Susitariančioji Vyriausybė gali leisti laivui plaukti į kitą uostą su sąlyga, kad bus laikomasi visų sąlygų, dėl kurių susitaria uosto valstybės ir Administracija arba laivo kapitonas.
Laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą
4.37 XI-2/9.2.1. taisyklėje nurodyta informacija, kurios Susitariančiosios Vyriausybės gali reikalauti iš laivo kaip sąlygos įplaukti į uostą. Vienas nurodytos informacijos elementų yra patvirtinimas, kokių specialiųjų ar papildomų priemonių ėmėsi laivas paskutinius dešimt kartų atplaukęs į uosto įrenginį (terminalą). Galima paminėti šiuos pavyzdžius:
1. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi lankantis uosto įrenginyje (terminale), esančiame valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, teritorijoje, ypač tas priemones, kurias paprastai taiko Susitariančiųjų Vyriausybių teritorijoje esantys uostų įrenginiai (terminalai),
4.38 Kitas nurodytos informacijos elementas, kurio gali būti reikalaujama kaip sąlygos įplaukti į uostą, yra patvirtinimas, kad per paskutinius dešimt laivo apsilankymų uosto įrenginyje (terminale) atliekant krovos iš laivo į laivą darbus buvo laikomasi reikiamų laivo apsaugos procedūrų. Paprastai nėra reikalaujama į tokį patvirtinimą įtraukti įrašų apie locmanų, muitinės, imigracijos ar už apsaugą atsakingų pareigūnų pervežimus, kuro papildymą, pervežimą lichteriu, atsargų krovimą ir atliekų iškrovimą uosto įrenginiuose (terminaluose), nes tai paprastai numatoma uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane. Informacijos, kurią galima pateikti, pavyzdžiai:
1. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, plaukiojančiu su valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava, ypač tas priemones, kurių paprastai būtų ėmęsi laivai, plaukiojantys su Susitariančiųjų Vyriausybių vėliavomis;
2. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, kuris plaukioja su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, bet kuris neprivalo laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatų, pavyzdžiui, pagal kitas nuostatas tam laivui išduoto apsaugos liudijimo kopija,
3. jeigu laive yra jūroje išgelbėtų žmonių ar prekių, visa apie šiuos žmones ir prekes žinoma informacija, įskaitant informaciją apie jų asmens tapatybes, jeigu jos žinomos, ir visų laivo vardu atliktų patikrinimų, kuriais buvo siekiama patikrinti išgelbėtųjų saugos statusą, rezultatus. XI-2 skyriumi ar šio kodekso A dalimi nėra siekiama delsti arba užkirsti kelią nugabenti nelaimę jūroje patyrusius asmenis į saugią vietą. XI-2 skyriumi ir šio kodekso A dalimi tik siekiama valstybėms pateikti pakankamai reikiamos informacijos, kad nebūtų pažeistas jų apsaugos sistemos vientisumas.
4.39 Kitos praktinės su apsauga susijusios informacijos, kuri gali būti reikalinga kaip sąlyga įplaukti į uostą, kad padėtų užtikrinti asmenų, uosto įrenginių (terminalų), laivų ir kito turto saugumą ir apsaugą, pavyzdžiai:
4.40 XI-2/9.2.5. taisyklė leidžia laivo kapitonui, gavus informacijos apie tai, kad pakrantės valstybė arba uosto valstybė imsis XI-2/9.2. taisyklėje numatytų kontrolės priemonių, atsisakyti ketinimo laivui įplaukti į uostą. Jei kapitonas atsisako šio ketinimo, XI-2/9 taisyklė nebetaikoma, o visi kiti atliekami veiksmai turi būti grindžiami tarptautinės teisės normomis ir jas atitikti.
Papildomos nuostatos
4.41 Visais atvejais, kai laivui neleidžiama įplaukti į uostą arba jis išsiunčiamas iš uosto, atitinkamų valstybių valdžios institucijoms turi būti perduoti visi žinomi faktai. Šiame pranešime turi būti nurodyta, jei yra žinoma:
4. jei aktualu, smulki informacija apie pastangas ištaisyti visus neatitikimus, įskaitant laivui iškeltas sąlygas, susijusias su reisu;
4.42 Tarp valstybių, su kuriomis reikia susisiekti, turi būti valstybės, kurias laivas ketina praplaukti pakeliui į kitą uostą, ypač jei laivas ketina įplaukti į tos pakrantės valstybės teritorinę jūrą. Kitos valstybės gali būti ankstesni įplaukimo uostai, kad būtų galima gauti išsamesnės informacijos ir išspręsti su ankstesniais uostais susijusius apsaugos klausimus.
4.43 Taikydami kontrolės ir atitikties priemones, nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi užtikrinti, kad visos taikomos priemonės arba veiksmai būtų proporcingi. Šios priemonės arba veiksmai turi būti pagrįsti, kaip galima mažiau griežti ir minimalios trukmės, būtinos neatitikimams ištaisyti arba sušvelninti.
Prie Konvencijos neprisijungusių šalių laivai ir laivai, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį
4.45. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti palankias sąlygas laivams, plaukiojantiems su valstybės, kuri nėra Konvencijos Susitariančioji Vyriausybė ir kuri nėra prisijungusi prie 1988 m. SOLAS protokolo7, vėliava. Tiems laivams reikia atitinkamai taikyti XI-2/9 taisyklės reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires.
4.46 Laivams, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį, taikomos priemonės, kuriomis valstybės užtikrina apsaugą. Šių priemonių reikia imtis deramai atsižvelgus į XI-2 skyriaus reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires.
Bendrosios nuostatos
5.1 Apsaugos deklaracija (AD) turi būti pildoma, kai uosto įrenginio (terminalo) Susitariančioji Vyriausybė arba laivas nusprendžia, jog tai būtina.
5.1.1 AD poreikį gali parodyti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo (UĮAV) rezultatai, o priežastys ir aplinkybės, kada reikalinga AD, turi būti nustatytos uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane.
5.2 Gali būti, kad AD bus prašoma nustačius aukštesnius apsaugos lygius, kai laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) arba kito laivo, su kuriuo jis sąveikauja, taip pat vykstant laivo/uosto sąveikai arba atliekant krovos iš laivo į laivą darbus, kurie dėl tam laivui būdingų ypatybių, įskaitant jo krovinį ar keleivius, uosto įrenginyje (terminale) susiklosčiusias aplinkybes arba šių veiksnių visumą, kelia didesnį pavojų asmenims, turtui arba aplinkai.
5.3 UĮAP gali nuspręsti užpildyti AD prieš vykstant laivo/uosto sąveikoms, kurios patvirtintame uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime nurodytos kaip keliančios ypatingą susirūpinimą. Tarp pavyzdžių galima paminėti keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą bei pavojingų prekių arba pavojingų medžiagų perkrovimą, krovimą arba iškrovimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime taip pat gali būti nurodyti tankiai apgyvendintose vietovėse, ekonomiškai reikšmingų operacijų vietose arba šalia jų esantys įrenginiai (terminalai), kuriems turi būti parengta AD.
5.4 Pagrindinis AD tikslas – užtikrinti, kad laivas, uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, esantis sąveikoje, susitartų dėl atitinkamų apsaugą užtikrinančių priemonių, kurių jie imsis vadovaudamiesi savo patvirtintų apsaugos planų nuostatomis.
5.4.1 Sutartą AD turi pasirašyti ir nurodyti jos datą ir uosto įrenginys (terminalas), ir laivas (laivai), siekdami parodyti, kad yra laikomasi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų; joje turi būti nurodyta jos galiojimo trukmė, nustatytas apsaugos lygis arba lygiai ir informacija ryšiams palaikyti.
5.5 AD turi būti užpildyta anglų, ispanų ar prancūzų kalba arba bendra uosto įrenginio (terminalo) ir laivo arba laivų vartojama kalba.
5.6. Šios kodekso dalies 1 priedėlyje pateikta tipinė AD forma. Tokią AD pildo laivas ir uosto įrenginys (terminalas). Jei reikia du laivus apimančios AD, pateiktą formą reikia atitinkamai patikslinti.
Bendrosios nuostatos
6.1 XI-2/5 taisyklėje reikalaujama, kad kompanija laivo kapitonui pateiktų informacijos, reikalingos kompanijos reikalavimams įvykdyti vadovaujantis šios taisyklės nuostatomis. Tokią informaciją sudaro šie elementai:
1. šalys, atsakingos už laivo personalo skyrimą, pavyzdžiui, laivų valdymo kompanijos, įgulos komplektavimo agentai, rangovai, koncesininkai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos punktai, kazino ir t. t.;
2. šalys, atsakingos už sprendimą, kaip bus naudojamas laivas, įskaitant laivo be įgulos frachtuotojus arba laivo tam tikram laikui frachtuotojus ar kitus šias funkcijas atliekančius subjektus, ir
3. tada, kai laivas naudojamas pagal frachtuotojo sąlygas sutarties dalyvių, įskaitant laivo tam tikram laikui frachtuotojus ir laivo tam tikram reisui frachtuotojus informacija ryšiams palaikyti.
6.2 Vadovaudamasi XI-2/5 taisykle, kompanija, įvykus pokyčiams, privalo atnaujinti šią informaciją ir rūpintis, kad ji būtų nuolat atnaujinama.
6.4 Informacija, teikiama apie laivus, pastatytus iki 2004 m. liepos 1 d., turi atspindėti faktinę būklę tą dieną.
6.5 Apie laivus, pastatytus 2004 m. liepos 1 d. arba vėliau, ir apie laivus, pastatytus iki 2004 m. liepos 1 d., kurie 2004 m. liepos 1 d. nebuvo eksploatuojami, informacija turi būti teikiama nuo laivo eksploatavimo pradžios ir atspindėti faktinę būklę tą dieną.
6.6 Po 2004 m. liepos 1 d., kai laivo eksploatacija nutraukiama, informacija turi būti teikiama nuo pakartotinio laivo eksploatavimo pradžios dienos ir atspindėti faktinę būklę tą dieną.
6.7 Anksčiau pateiktos informacijos, nesusijusios su faktine laivų būkle tą dieną, laikyti laive nereikia.
6.8 Kai atsakomybę už laivo eksploatavimą perima kita kompanija, informacijos apie kompaniją eksploatavusią laivą palikti nebūtina.
8, 9 ir 13 skirsniuose papildomai pateiktos kitos susijusios gairės.
Apsaugos vertinimas
8.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) yra atsakingas už tai, kad būtų atliktas kiekvieno kompanijos laivyne esančio laivo, kuris turi laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatų ir už kurį atsakingas KAP, apsaugos vertinimas (LAV). Nors KAP nebūtinai turi asmeniškai atlikti visas su šiuo postu susijusias pareigas, galutinė atsakomybė tenka individualiam KAP.
8.2 Prieš pradėdamas LAV, KAP turi užtikrinti, kad būtų pasinaudota turima informacija apie grėsmės uostams, į kuriuos įplauks laivas arba kuriame įlaipinami ar išlaipinami keleiviai, vertinimą ir apie uosto įrenginius (terminalus) bei jų apsaugos priemones. KAP turi išnagrinėti ankstesnes ataskaitas dėl panašių apsaugos poreikių. Jei įmanoma, KAP turi susitikti su reikiamais asmenimis laive ir uosto įrenginiuose (terminaluose) ir aptarti vertinimo tikslą bei metodiką. KAP turi vadovautis visomis konkrečiomis Susitariančiųjų Vyriausybių pateiktomis gairėmis.
6. kitas zonas, kurias pažeidus arba naudojant neteisėtam stebėjimui, gali kilti pavojus žmonėms, turtui arba laive ar uosto įrenginyje (terminale) atliekamoms operacijoms.
2. zonų, į kurias yra ribojamas patekimas, pavyzdžiui, navigacinio tiltelio, A kategorijos mašinų skyrių ir kitų valdymo postų, apibūdintų II-2 skyriuje, ir kt., vieta;
9. laivo personalo skaičius, visos apsaugą užtikrinančios pareigos ir visa kompanijos rengiamų mokymų tvarka;
11. avarinio išėjimo bei evakuacijos maršrutai ir susirinkimo punktai, kurių reikia tvarkingai ir saugiai avarinei laivo evakuacijai užtikrinti;
12. turimi susitarimai su privačiomis apsaugos bendrovėmis, teikiančiomis laivo/kranto apsaugos užtikrinimo paslaugas, ir
13. turimos apsaugą užtikrinančios priemonės ir galiojančios procedūros, įskaitant inspektavimo ir kontrolės procedūras, identifikavimo sistemas, sekimo ir stebėjimo įrangą, asmens tapatybės dokumentus ir ryšių priemones, signalizacijas, apšvietimą, patekimo kontrolę ir kitas reikiamas sistemas.
8.6 LAV metu turi būti patikrintos visos vietos, per kurias galima patekti į laivą, įskaitant atviruosius denius, ir įvertinta, kaip jomis gali pasinaudoti asmenys, norintys pažeisti apsaugą. Tai pasakytina apie tas patekimo į laivą vietas, kuriomis gali naudotis tiek asmenys, turintys leidimą patekti į laivą, tiek asmenys, norintys patekti į jį be leidimo.
8.7 Atliekant LAV, turi būti išnagrinėta, ar turimos apsaugą užtikrinančios priemonės ir gairės, procedūros ir operacijos tebėra aktualios įprastomis ir nepaprastosiomis sąlygomis, ir turi būti išdėstytos šios apsaugą užtikrinančios gairės:
3. laivo personalo, keleivių, lankytojų, prekybininkų, remonto mechanikų, doko darbininkų ir kt. priežiūros lygis;
8. esama apsaugos ir sekimo įranga ir sistemos.
2. keleiviai, lankytojai, prekybininkai, remonto mechanikai, uosto įrenginio (terminalo) personalas ir t. t.;
8.9 Atliekant LAV, turi būti atsižvelgta į visas įmanomas grėsmes, kurioms galima priskirti šiuos pavojų saugumui keliančius incidentus:
1. laivo arba uosto įrenginio (terminalo) sugadinimas arba sunaikinimas, pavyzdžiui, sprogstamaisiais įrenginiais, padegimo, diversijos ar vandalizmo atveju;
6. asmenų, ketinančių įvykdyti pavojų saugumui keliantį incidentą, ir (arba) jų įrangos gabenimas laivu;
3. budėjimo pareigos, laivo personalo narių skaičius, ypač atsižvelgiant į įgulos nuovargį, budrumą ir darbo atlikimą;
8.11 KAP ir LAP visada turi atsižvelgti į tai, kokį poveikį apsaugą užtikrinančios priemonės gali turėti laivo personalui, kuris laive išbus ilgą laiką. Rengiant apsaugą užtikrinančias priemones, reikia ypač atsižvelgti į laivo personalo patogumą, komfortą ir asmens privatumą bei jų gebėjimą ilgą laiką dirbti efektyviai.
8.12 Atlikus LAV, parengiama ataskaita, kurioje apibendrintai išdėstoma, kaip buvo atliktas patikrinimas, aprašomas kiekvienas vertinimo metu aptiktas trūkumas ir atsakomosios priemonės, kurias galima taikyti kiekvienam trūkumui pašalinti. Ataskaita saugoma, kad ja nebūtų be leidimo naudojamasi ar atskleidžiama joje esanti informacija.
Apsaugos patikrinimas vietoje
8.14 Apsaugos patikrinimas vietoje yra neatsiejama bet kurio LAV dalis. Atliekant apsaugos patikrinimą vietoje, reikia išnagrinėti ir įvertinti laive turimas apsaugines priemones, procedūras ir operacijas pagal tai, ar jomis:
5. kontroliuojamas asmenų įlaipinimas ir jų daiktai (lydimas ir nelydimas bagažas ir laivo personalo asmeniniai daiktai);
7. užtikrinama, kad būtų parengtos naudoti laivo apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės, informacija ir įranga.
Bendrosios nuostatos
9.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) turi užtikrinti, kad būtų parengtas ir pateiktas tvirtinti laivo apsaugos planas. Kiekvieno laivo apsaugos plano turinys gali skirtis pagal tai, kokiam laivui jis skirtas. Laivo apsaugos vertinime (LAV) yra nurodyti laivo ypatumai ir galimos grėsmės bei trūkumai. Rengiant laivo apsaugos planą, reikia išsamiai išnagrinėti šiuos ypatumus. Administracijos gali parengti rekomendacijų dėl laivo apsaugos plano rengimo ir turinio.
2. išsamiai išdėstyti laivo ryšiai su kompanija, uosto įrenginiais (terminalais), kitais laivais ir atitinkamomis institucijomis, atsakingomis už apsaugą;
3. išsamiai apibūdintos ryšių sistemos, leidžiančios palaikyti efektyvų nuolatinį ryšį laive ir laivo ryšį su kitais objektais, įskaitant uosto įrenginius (terminalus);
4. išdėstytos pagrindinės apsaugą užtikrinančios priemonės – ir eksploatacinės, ir fizinės, kurios bus visada taikomos, kai nustatytas 1 apsaugos lygis;
5. išsamiai išdėstytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurios leis laivui nedelsiant pereiti prie 2 apsaugos lygio ir prireikus prie 3 apsaugos lygio;
6. numatytos periodinės laivo apsaugos plano ir jo pakeitimų, padarytų atsižvelgiant į sukauptą patirtį arba reaguojant į kintančias aplinkybes, persvarstymai arba auditas; ir
9.3 Veiksmingo laivo apsaugos plano rengimas turi būti grindžiamas išsamiu visų su laivo apsauga susijusių aspektų vertinimu, ypač išsamiu atskiro laivo fizinių ir eksploatacinių savybių, įskaitant reiso pobūdį, vertinimu.
9.4 Visi laivų apsaugos planai turi būti tvirtinami Administracijos arba jos vardu. Jei Administracija pasitelkia pripažintą apsaugos organizaciją (PAO) laivo apsaugos planui persvarstyti arba patvirtinti, ši PAO neturi būti susijusi su jokia kita PAO, kuri parengė arba padėjo parengti planą.
9.6 Į laivo apsaugos planą įrašytos apsaugą užtikrinančios priemonės jau turi būti įdiegtos, atliekant pradinį tikrinimą, ar laivas atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. Kitaip negali būti atliekamos Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo išdavimo laivui procedūros. Jei vėliau sutrinka apsaugos įrangos ar sistemų darbas arba dėl kokios nors priežasties laikinai sustabdomas apsaugą užtikrinančių priemonių taikymas, turi būti imtasi lygiaverčių laikinųjų apsaugos priemonių; apie jas turi būti pranešta Administracijai ir Administracija turi joms pritarti.
Laivo apsaugą užtikrinančių pareigų organizavimas ir atlikimas
9.7 Be 9.2. punkte pateiktų gairių, laivo apsaugos plane turi būt išdėstyti šie dalykai, susiję su visais apsaugos lygiais:
3. darbo tvarka, reikalinga norint įvertinti, ar apsaugos procedūros ir visa apsaugos ir stebėjimo įranga bei sistemos tebėra veiksmingos, įskaitant procedūras, skirtas įrangos arba sistemų gedimams ar darbo sutrikimams nustatyti ir į juos reaguoti;
4. procedūros ir praktiniai metodai, skirti apsaugoti slaptą informaciją tiek atspausdintą, tiek elektronine forma;
6. procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laiku pateikiami ir vertinami pranešimai, susiję su galimais apsaugos pažeidimais arba nerimą keliančiais apsaugos klausimais, ir
7. procedūros, skirtos laive gabenamų pavojingų prekių ar pavojingų medžiagų, įskaitant jų laikymo vietą, sąrašui sudaryti, tvarkyti ir atnaujinti.
9.8 Likusioje šio punkto dalyje konkrečiai aptariamos tos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių galima imtis nustačius kiekvieną apsaugos lygį, susijusios su:
Patekimas į laivą
9.9 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, apimančios visus LAV išvardytus pateikimo į laivą būdus. Jiems priskiriama:
9.10 Nagrinėjant kiekvieną iš jų, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos reikiamos vietos, kuriose turi būti taikomi patekimo apribojimai arba draudimai, galiojantys nustačius kiekvieną apsaugos lygį. Laivo apsaugos plane turi būti nustatytas kiekvienam apsaugos lygiui taikomas apribojimo arba draudimo tipas ir jų taikymo priemonės.
9.11 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui taikomos identifikavimo priemonės, reikalingos, kad būtų galima leisti asmenims patekti į laivą ir būti laive be apribojimų; tam gali reikėti sukurti tinkamą laivo personalo ir lankytojų identifikavimo sistemą, leidžiančią atlikti galutinį ir laikiną identifikavimą. Bet kuri laivo identifikavimo sistema turi būti derinama su sistema, taikoma uosto įrenginiui (terminalui), kai tai praktiškai įmanoma. Keleiviai turi turėti galimybę įrodyti savo tapatybę įlaipinimo talonais, bilietais ir t. t., bet jiems neturi būti leidžiama be priežiūros patekti į draudžiamąsias zonas. Laivo apsaugos plane turi būti išdėstytos nuostatos, užtikrinančios, kad identifikavimo sistemos būtų nuolat atnaujinamos ir kad už piktnaudžiavimą procedūromis būtų taikomos drausminės priemonės.
9.12 Asmenims, nenorintiems arba negalintiems įrodyti savo tapatybės ir (arba) patvirtinti savo apsilankymo tikslo, kai yra prašomi tai padaryti, neturi būti leista patekti į laivą, o apie jų mėginimus patekti į laivą turi būti pranešama atitinkamai LAP, KAP, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui (UĮAP) ir nacionalinėms arba vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už apsaugą.
9.13 Laivo apsaugos plane turi būti nustatyta, kokiu periodiškumu turi būti taikomos patekimo kontrolės priemonės, ypač jei jos taikomos nereguliariai arba retkarčiais.
1 apsaugos lygis
9.14 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, skirtos kontroliuoti patekimą į laivą, ir jos gali būti:
1. visų į laivą norinčių įlipti asmenų tapatybės tikrinimas ir priežasčių, kodėl jie nori patekti į laivą, nustatymas, pavyzdžiui, tikrinant priėmimo instrukcijas, keleivių bilietus, įlaipinimo talonus, darbų užsakymus ir t. t.;
2. palaikydamas ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), laivas turi užtikrinti, kad būtų paskirtos saugios zonos, kuriose gali būti atliekami žmonių, bagažo (įskaitant rankinį bagažą), asmeninių daiktų, transporto priemonių ir jų turinio patikrinimai ir kratos;
3. palaikydamas ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), laivas turi užtikrinti, kad tokiu dažnumu, kurio reikalauja laivo apsaugos planas, būtų atliekama transporto priemonių, kurias numatyta pakrauti į transportinius laivus, ro-ro tipo laivus ir kitus keleivinius laivus, krata prieš jas pakraunant;
4. patikrintų asmenų ir jų asmeninių daiktų atskyrimas nuo nepatikrintų asmenų ir jų asmeninių daiktų;
6. patekimo į laivą vietų, kurios turi būti saugomos arba prižiūrimos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam patekimui į laivą, nustatymas;
7. kelio užkirtimas į nelankomas zonas, esančias greta zonų, į kurias gali patekti keleiviai ir lankytojai, užrakinant arba kitomis priemonėmis, ir
8. visam laivo personalui apsaugos instruktažų apie galimas grėsmes, pranešimo apie įtartinus asmenis, daiktus ar veiklą procedūras bei poreikį būti budriems rengimas.
9.15 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, gali būti atliekamos visų asmenų, norinčių patekti į laivą, kratos. Šių kratų, įskaitant atsitiktines, dažnumas turi būti nurodytas patvirtintame laivo apsaugos plane ir tam turi konkrečiai pritarti Administracija. Geriausia, jei šias kratas atlieka uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su laivu ir jos atliekamos netoli laivo. Neturi būti reikalaujama, kad laivo personalo nariai apieškotų savo kolegas ar jų asmeninius daiktus, nebent būtų akivaizdžių, grėsme saugumui grindžiamų, priežasčių tai daryti. Bet kuri krata turi būti atliekama taip, kad būtų visokeriopai atsižvelgiama į žmogaus teises ir būtų išsaugotas elementarus žmogaus orumas.
2 apsaugos lygis
9.16 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos norint apsisaugoti nuo padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos, kad būtų užtikrintas didesnis budrumas ir griežtesnė kontrolė, o tai gali būti daroma:
1. skiriant daugiau personalo patruliuoti denio zonose tylos valandomis, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai patekti į laivą;
2. mažinant patekimo į laivą vietų skaičių, nustatant, kurias reikia uždaryti, ir numatant priemones jas tinkamai apsaugoti;
3. užkertant kelią patekti į laivą iš vandens, pavyzdžiui, drauge su uosto įrenginiu (terminalu) organizuojant patruliavimą kateriais;
4. į krantą atgręžtoje laivo pusėje nustatant draudžiamąją zoną, glaudžiai bendradarbiaujant su uosto įrenginiu (terminalu);
5. dažniau ir išsamiau tikrinant į laivą įlipančius žmones, įnešamus asmeninius daiktus, įvažiuojančias arba kraunamas transporto priemones;
7. rengiant papildomus specialius apsaugos instruktažus visam laivo personalui dėl visų nustatytų grėsmių, dar kartą pabrėžiant pranešimo apie įtartinus asmenis, daiktus ar veiklą procedūras ir akcentuojant didesnio budrumo poreikį, ir
9.17 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis bei uosto įrenginiu (terminalu), ir tarp jų galima paminėti:
2. leidimo patekti į laivą išdavimas tik į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančioms tarnyboms;
Draudžiamosios zonos laive
9.18 Laivo apsaugos plane turi būti nurodytos visos draudžiamosios zonos, kurios turi būti nustatytos laive, nurodytas jų plotas, kiek laiko jos galioja, apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių reikia imtis kontroliuojant patekimą į jas, ir priemonės, kurių reikia norint kontroliuoti jose vykdomą veiklą. Draudžiamųjų zonų paskirtis yra:
2. apsaugoti keleivius, laivo personalą ir uosto įrenginių (terminalų) ar kitų tarnybų personalą, turintį leidimą būti laive;
9.19 Laivo apsaugos planas turi užtikrinti, kad būtų nustatyta aiški tvarka ir praktinės priemonės patekimui į visas draudžiamąsias zonas kontroliuoti.
9.20 Laivo apsaugos plane turi būti numatyta, kad visos draudžiamosios zonos turi būti aiškiai pažymėtos, nurodant, kad galimybės patekti į šias zonas yra ribojamos ir kad buvimas zonoje be leidimo yra apsaugos pažeidimas.
1. navigacinis tiltelis, A kategorijos mašinų skyriai ir kiti kontrolės punktai, apibūdinti II-2 skyriuje;
2. skyriai, kuriuose yra apsaugos ir stebėjimo įranga ir sistemų bei jų valdymo įrenginiai ir apšvietimo sistemos valdymo įrenginiai;
9. visi kiti skyriai, kuriuos atlikdamas laivo apsaugos vertinimą nustato KAP ir į kuriuos patekimas turi būti ribojamas norint apsaugoti laivą.
1 apsaugos lygis
4. automatinių įsibrovimų aptikimo prietaisų naudojimas norint įspėti laivo personalą apie patekimą be leidimo.
2 apsaugos lygis
9.23 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, patekimo į draudžiamąsias zonas stebėjimo ir kontrolės dažnumas ir intensyvumas turi būti padidintas, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys. Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, tarp jų gali būti šios:
9.24 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp kurių gali būti šios:
1. nustatomos papildomos draudžiamosios laivo zonos, esančios netoli tos vietos, kur įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, arba toje vietoje, kur, kaip manoma, gali kilti grėsmė saugumui, ir
Krovinių tvarkymas
2. užkirsti kelią tam, kad į laivą nebūtų priimami ir laive saugomi kroviniai, kurių nėra numatyta vežti.
9.26 Tarp apsaugą užtikrinančių priemonių, iš kurių kai kurias gali reikėti taikyti palaikant ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), turi būti krovinių sąrašo tikrinimo procedūros patekimo į laivą vietose. Kai krovinys jau yra laive, turi išlikti galimybė nustatyti, ar buvo leista pakrauti jį į laivą. Be to, reikia parengti apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad į laivą pakrautas krovinys būtų apsaugotas nuo neteisėtų veiksmų.
1 apsaugos lygis
9.27 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos tvarkant krovinius, tarp jų gali būti šios:
1. eilinis krovinių, krovinių transporto vienetų ir krovinių skyrių tikrinimas prieš atliekant krovos operacijas arba jų metu;
3. įsitikinimas, palaikant ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), kad transporto priemonės, kurios bus kraunamos į transportinius, ro-ro tipo ir keleivinius laivus, būtų tikrinamos prieš kraunant tokiu periodiškumu, kurio reikalaujama laivo apsaugos plane, ir
9.29 Kai kroviniai pervežami reguliariai ar daug kartų, KAP arba LAP, pasitarę su uosto įrenginiu (terminalu), su ekspeditoriais ar kitais už šiuos krovinius atsakingais asmenimis, gali susitarti dėl tikrinimo kitoje vietoje, dėl plombavimo, grafikų sudarymo, pagrindžiančių dokumentų ir t. t. Apie šiuos susitarimus reikia pranešti atitinkamam UĮAP ir gauti jo pritarimą.
2 apsaugos lygis
9.30 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant krovinį, tarp jų gali būti:
3. suintensyvintas transporto priemonių, kurios bus kraunamos į transportinius, ro-ro tipo ir keleivinius laivus, tikrinimas, ir
4. dažnesnis ir išsamesnis plombų ar kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, tikrinimas.
3. derinant padidintą apsaugą užtikrinančias priemones su ekspeditoriumi ar kita atsakinga šalimi vadovaujantis pasiektu susitarimu ir nustatytomis procedūromis.
3 apsaugos lygis
9.32 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti šios:
Laivo atsargų pristatymas
9.34 Jei laivai reguliariai naudojasi uosto įrenginiu (terminalu), gali būti naudinga nustatyti procedūras, susijusias su laivu, jo tiekėjais ir uosto įrenginiu (terminalu), kurios apimtų pranešimus apie atsargų pristatymą, laiką ir dokumentus. Visada turi būti numatytas tam tikras būdas įrodyti, kad laivas užsakė atsargas, kurios yra pristatomos.
1 apsaugos lygis
9.35 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos pristatant laivo atsargas; jos gali apimti:
9.36 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos laivo atsargų pristatymo metu, – tikrinant atsargas prieš priimant jas į laivą ir intensyvinant tikrinimus.
3 apsaugos lygis
9.37 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti šios:
Nelydimo bagažo tvarkymas
9.38 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos nelydimam bagažui (t. y. bet kokiam bagažui, įskaitant asmeninius daiktus, kurie tikrinimo ar kratos metu nėra su keleiviu arba laivo įgulos nariu) identifikuoti prieš priimant į laivą ir tinkamai patikrinti, įskaitant kratą. Nenumatyta, kad šį bagažą tikrintų ir laivas, ir uosto įrenginys (terminalas), o tais atvejais, kai ir vienas, ir kitas turi tinkamos įrangos, atsakomybė už tikrinimą turi tekti uosto įrenginiui (terminalui). Būtinas glaudus bendradarbiavimas su uosto įrenginiu (terminalu) ir reikia imtis priemonių, kad nelydimas bagažas po patikrinimo būtų saugiai tvarkomas.
1 apsaugos lygis
9.39 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, norint užtikrinti, kad būtų tikrinama ir apieškoma iki 100 procentų (imtinai) nelydimo bagažo, įskaitant galimą peršvietimą rentgeno įranga.
2 apsaugos lygis
9.40 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, norint užtikrinti, kad rentgeno įranga būtų peršviečiama iki 100 procentų (imtinai) nelydimo bagažo.
3 apsaugos lygis
9.41 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti:
1. išsamesnis šio bagažo tikrinimas, pavyzdžiui, peršvietimas rentgeno įranga bent dviem skirtingais kampais;
Laivo apsaugos stebėjimas
9.42 Laive turi būti galimybė stebėti laivą, laive esančias draudžiamąsias zonas ir zonas aplink laivą. Taip stebėti leidžia naudojamas:
9.43 Naudojami automatiniai įsibrovimo aptikimo prietaisai turi įjungti garsinį ir (arba) vaizdinį pavojaus signalą toje vietoje, kurioje nuolat būna žmonių arba kuri yra nuolat stebima.
9.44 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui reikalingos procedūros ir įranga bei priemonės, užtikrinančios, kad stebėjimo įranga galės veikti nepertraukiamai, atsižvelgiant į galimą oro sąlygų arba elektros energijos tiekimo sutrikimo poveikį.
1 apsaugos lygis
9.45 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurias taikant gali būti derinamas apšvietimas, budėtojų, apsaugos darbuotojų arba apsaugos ir sekimo įrangos naudojimas, kad laivo apsaugos personalas galėtų stebėti visą laivą apskritai ir ypač užtvaras bei draudžiamąsias zonas.
9.46 Tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, kai yra vykdomi laivo/uosto sąveikos darbai arba prireikus, kai laivas stovi uosto įrenginyje (terminale) arba išmetęs inkarą, laivo denis ir patekimo į laivą vietos turi būti apšviesti. Prireikus, laivui plaukiant, jame turi būti naudojamas didžiausias galimas apšvietimas, netrukdantis saugiai laivybai ir nustatytas atsižvelgiant į galiojančias Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti nuostatas. Nustatant tinkamą apšvietimo stiprumą ir vietą, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus aspektus:
1. laivo personalas turi gebėti pastebėti ne laive, nuo kranto ir iš jūros pusės atliekamus veiksmus;
4. apšvietimo plotas gali būti nustatomas suderinus jį su uosto įrenginiu (terminalu).
2 apsaugos lygis
9.47 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos norint padidinti stebėjimo ir sekimo gebėjimus, tarp jų gali būti šios:
4. veiklos derinimas su patruliavimu kateriais ir patruliavimu krante pėsčiomis ir transporto priemonėmis, kai jų yra.
9.48 Norint apsisaugoti nuo padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos gali prireikti papildomo apšvietimo. Prireikus galima tartis su uosto įrenginiu (terminalu) dėl papildomo apšvietimo nuo kranto.
3 apsaugos lygis
9.49 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugos priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti šios:
2. visos laive esančios sekimo įrangos, galinčios fiksuoti laive ar šalia laivo atliekamus veiksmus, įjungimas;
Skirtingi apsaugos lygiai
Šio kodekso nereglamentuojama veikla
9.51 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos išsamios procedūros ir apsaugą užtikrinančios priemonės, kurias laivas turi taikyti, kai:
2. jis sąveikauja su laivu, kuriam netaikomas šis kodeksas88;
3. jis sąveikauja su stacionariomis arba plaukiojančiomis platformomis ar vietiniu mobiliuoju gręžimo įrenginiu arba
Apsaugos deklaracijos
Auditas ir persvarstymas
9.53 Laivo apsaugos plane turi būti nustatyta, kaip KAP ir LAP ketina tikrinti, ar laivo apsaugos planas tebėra veiksmingas, ir išdėstytos procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi persvarstant, atnaujinant arba keičiant laivo apsaugos planą.
Bendrosios nuostatos
10.1 Susitariančiųjų Vyriausybių nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi turėti galimybę susipažinti su protokolais ir įsitikinti, ar yra įgyvendinamos laivų apsaugos planų nuostatos.
10.2 Protokolai gali būti saugomi bet kokia forma ir juos reikia saugoti, kad jais nebūtų be leidimo naudojamasi ir nebūtų atskleidžiama juose esanti informacija.
Susijusios gairės pateiktos 8, 9 ir 13 skirsniuose.
Mokymai
13.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) ir atitinkamas krante dirbantis kompanijos personalas bei laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi būti mokomi ir išmanyti kai kuriuos arba visus toliau išvardytus dalykus:
10. instruktavimo metodiką, skirtą mokymui ir švietimui apie apsaugą, įskaitant apsaugą užtikrinančias priemones ir procedūras;
19. treniruotes ir pratybas apsaugos klausimais, įskaitant treniruotes ir pratybas, rengiamas kartu su uosto įrenginiais (terminalais), ir
13.2 Be to, LAP turi turėti pakankamai žinių ir būti mokomas kai kurių arba visų šių dalykų, jei jie reikalingi:
2. laivo apsaugos plano ir susijusių procedūrų (įskaitant įsivaizduojamų įvykių seka grindžiamą mokymą, kaip reaguoti);
13.3 Laivo personalas, turintis konkrečių su apsauga susijusių pareigų, privalo turėti pakankamai žinių ir gebėti atlikti jiems skirtas pareigas, įskaitant šiuos dalykus, jei jie reikalingi:
13.4 Visas kitas laivo personalas turi turėti pakankamai žinių ir būti susipažinęs su reikiamomis laivo apsaugos plano nuostatomis, įskaitant šias:
Treniruotės ir pratybos
13.5. Treniruočių ir pratybų tikslas – užtikrinti, kad laivo personalas išmanytų, kaip atlikti jiems priskirtas apsaugą užtikrinančias pareigas visais apsaugos lygiais, ir nustatyti visus su apsauga susijusius trūkumus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
13.6 Norint užtikrinti efektyvų laivo apsaugos plano nuostatų įgyvendinimą, treniruotės turi būti rengiamos ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Be to, tuo atveju, kai pasikeičia iš karto daugiau kaip 25 procentai laivo personalo, personalui, per pastaruosius tris mėnesius nedalyvavusiam jokiose treniruotėse tame laive, treniruotės turi būti surengtos per vieną savaitę nuo personalo pasikeitimo. Šių treniruočių metu turi būti tikrinami atskiri plano elementai, pavyzdžiui 8.9 punkte išvardytos grėsmės saugumui.
13.7 Įvairios pratybos, kuriose gali dalyvauti kompanijos apsaugos pareigūnai, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnai, reikiamos Susitariančiųjų Vyriausybių institucijos bei laivo apsaugos pareigūnai, jei įmanoma, turi būti rengiamos ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus ne ilgesniais kaip 18 mėnesių intervalais tarp pratybų. Šių pratybų metu turi būti tikrinami ryšiai, koordinavimas, turimi ištekliai ir reakcija. Šios pratybos gali būti:
3. gali būti derinamos su kitomis pratybomis, pavyzdžiui, paieškos ir gelbėjimo arba avarijų likvidavimo pratybomis.
13.8 Kompanijos dalyvavimą pratybose su kita Susitariančiąja Vyriausybe turi pripažinti Administracija.
Atitinkamos gairės pateiktos 15, 16 ir 18 skirsniuose.
Bendrosios nuostatos
15.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą (UĮAV) gali atlikti pripažinta apsaugos organizacija (PAO). Tačiau užbaigtą UĮAV turi tvirtinti tik atitinkama Susitariančioji Vyriausybė.
15.2 Jei Susitariančioji Vyriausybė pasitelkia PAO uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimui persvarstyti arba patikrinti, ar jis atitinka reikalavimus, ši PAO neturi būti susijusi su jokia kita PAO, kuri parengė arba padėjo parengti tą vertinimą.
8. kitas zonas, kurias pažeidus arba naudojant neteisėtam stebėjimui gali kilti pavojus žmonėms, turtui ar uosto įrenginyje (terminale) atliekamoms operacijoms.
Svarbaus turto ir infrastruktūros, kuriuos svarbu saugoti, nustatymas ir įvertinimas
15.5 Svarbaus turto ir infrastruktūros nustatymas ir įvertinimas – tai procesas, kurio metu galima nustatyti santykinę statinių ir įrengimų svarbą uosto įrenginio (terminalo) veikimui. Šis nustatymo ir vertinimo procesas yra svarbus, nes juo remiantis poveikio sušvelninimo strategijas galima sutelkti į tą turtą ir struktūras, kurias svarbiau saugoti nuo pavojų saugumui keliančio incidento. Šio proceso metu reikia atsižvelgti į galimas žmonių netektis, uosto ekonominę svarbą, simbolinę vertę ir vyriausybinių įrenginių (terminalų) buvimą.
15.6 Turto ir infrastruktūros nustatymas ir vertinimas turi būti atliekamas norint nustatyti jų santykinę svarbą juos saugant. Pagrindinis tikslas – išvengti mirties ar sužeidimų. Taip pat svarbu apsvarstyti, ar uosto įrenginys (terminalas), statinys arba įrengimas gali ir toliau veikti be šio turto ir ar galima greitai atkurti jų normalų veikimą.
3. sistemas, pavyzdžiui, elektros paskirstymo sistemas, radijo ir telekomunikacijų sistemas bei kompiuterių sistemas ir tinklus;
15.8 Aiškus turto ir infrastruktūros nustatymas yra labai svarbus vertinant uosto įrenginio (terminalo) apsaugos reikalavimus, nustatant apsauginių priemonių prioritetus ir priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo norint geriau saugoti uosto įrenginį (terminalą). Šio proceso metu galima konsultuotis su atitinkamomis institucijomis dėl su uosto įrenginiu (terminalu) besiribojančių statinių, kurie gali padaryti žalos įrenginyje (terminale) arba kuriais galima pasinaudoti norint padaryti žalos įrenginiui (terminalui), norint stebėti įrenginį (terminalą) arba nukreipti dėmesį.
Galimų grėsmių turtui bei infrastruktūrai ir jų tikimybės nustatymas norint nustatyti apsaugą užtikrinančias priemones ir jų prioritetus
15.9 Reikia nustatyti veiksmus, galinčius sukelti grėsmę turto ir infrastruktūros saugumui, ir jų atlikimo būdus, norint įvertinti konkretaus turto pažeidžiamumą arba pavojų saugumui keliančio incidento vietą ir nustatyti apsaugos reikalavimus bei jų prioritetus, kad būtų galima planuoti ir skirstyti išteklius. Kiekvieno galimo veiksmo ir jo atlikimo būdo nustatymas ir vertinimas turi būti grindžiamas įvairiais veiksniais, įskaitant Vyriausybės institucijų atliktus grėsmės vertinimus. Planuodami ir skirstydami išteklius grėsmių vertintojai neturėtų vadovautis pesimistiškiausiais scenarijais.
15.10 Į UĮAV turi įeiti vertinimas, atliktas konsultuojantis su reikiamomis nacionalinėmis apsaugos organizacijomis, norint nustatyti:
1. visus uosto įrenginio (terminalo) ypatumus, įskaitant uosto įrenginiu (terminalu) besinaudojančius laivus, dėl kurių jis gali tapti išpuolio objektu;
2. galimus išpuolio prieš uosto įrenginį (terminalą) ar jame padarinius – žmonių netektis, turto sugadinimą, ekonominės veiklos sutrikimus, įskaitant transporto sistemų veikimo sutrikimus;
4. galimą išpuolio pobūdį ar pobūdžius.
Taip yra parengiamas bendras rizikos vertinimas, į kurį atsižvelgiant turi būti parengtos apsaugą užtikrinančios priemonės.
15.11 UĮAV turi būti atsižvelgiama į visas galimas grėsmes, tarp jų gali būti šie pavojų saugumui keliantys incidentai:
1. uosto įrenginio (terminalo) arba laivo sugadinimas arba sunaikinimas, pavyzdžiui, sprogstamaisiais įrenginiais, padegimo, diversijos ar vandalizmo atveju;
6. asmenų, ketinančių įvykdyti pavojų saugumui keliantį incidentą, ir (arba) jų įrangos gabenimas laivu;
15.12 Šio proceso metu reikia konsultuotis su reikiamomis institucijomis, kurios yra susijusios su uosto įrenginiu (terminalu) besiribojančiais statiniais, galinčiais padaryti žalos įrenginyje (terminale) arba kuriais galima pasinaudoti norint sukelti žalos įrenginiui (terminalui), norint stebėti įrenginį (terminalą) arba nukreipti dėmesį.
Prevencinių priemonių ir procedūrinių pakeitimų nustatymas, parinkimas ir prioritetų nustatymas bei jų veiksmingumas mažinant pažeidžiamumą
15.13 Nustatant prevencines priemones ir jų prioritetus, siekiama užtikrinti, kad būtų imamasi pačių veiksmingiausių apsaugą užtikrinančių priemonių uosto įrenginio (terminalo) arba laivo/uosto sąveikos pažeidžiamumui dėl galimos grėsmės sumažinti.
15.14 Apsaugą užtikrinančias priemones reikia parinkti atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, ar jos mažina išpuolio tikimybę, ir vertinti naudojantis šia informacija:
2. konsultacijos su uosto įrenginio (terminalo) savininkais ir operatoriais bei prireikus su gretimų struktūrų savininkais ir operatoriais;
Pažeidžiamumų nustatymas
15.15 Nustatytais fizinių statinių, personalo apsaugos sistemų, procesų ar kitų sričių pažeidžiamumais, dėl kurių gali įvykti pavojų saugumui keliantis incidentas, galima vadovautis parenkant būdus šiems pažeidžiamumams pašalinti arba sušvelninti. Pavyzdžiui, analizė gali atskleisti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos sistemų arba nesaugomos infrastruktūros, pavyzdžiui, vandens tiekimo, tiltų ir kt. pažeidžiamumus, kuriuos galima pašalinti fizinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nuolatinėmis užtvaromis, signalizacijomis, sekimo įranga ir t. t.
1. priėjimą prie uosto įrenginio (terminalo) ir uosto įrenginyje (terminale) prisišvartavusių laivų iš jūros ir nuo kranto pusės;
4. turimas apsaugą užtikrinančias priemones ir procedūras, susijusias su uosto paslaugų ir komunalinėmis įstaigomis;
5. priemones, skirtas radijo ir telekomunikacijų įrangai, uosto paslaugų ir komunalinėms įstaigoms, įskaitant kompiuterių sistemas ir tinklus, apsaugoti;
7. sudarytas sutartis su privačiomis apsaugos bendrovėmis, teikiančiomis pakrantės ir kranto apsaugos paslaugas;
12. visus trūkumus, nustatytus atliekant kasdienes operacijas, po incidentų ar pavojaus signalų, ataskaitą dėl nerimą keliančių saugos aspektų, kontrolinių priemonių taikymą, auditą ir t. t.
Bendrosios nuostatos
16.1 Už uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimą atsakingas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas (UĮAP). Nors UĮAP nebūtinai turi pats imtis visų su šiuo postu siejamų pareigų, galutinė atsakomybė tenka paskiram UĮAP.
16.2 Kiekvieno uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano turinys turi būti skirtingas ir priklausyti nuo konkrečių uosto įrenginio (terminalo) ar įrenginių (terminalų), kuriam ar kuriems jis skirtas, ypatybių. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime (UĮAV) nustatomi uosto įrenginiui (terminalui) būdingi bruožai ir galimų pavojų saugumui ypatumai, į kuriuos atsižvelgiant paskiriamas UĮAP ir parengiamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas. Rengiant uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, reikia atsižvelgti į šiuos bruožus ir kitus vietos ar nacionalinius apsaugos aspektus ir plane numatyti reikiamas apsaugą užtikrinančias priemones, kad būtų iki minimumo sumažinta apsaugos pažeidimų tikimybė bei galimos rizikos padariniai. Susitariančiosios Vyriausybės gali parengti rekomendacijų dėl uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planų rengimo ir turinio.
2. nurodyti organizacijos ryšiai su kitomis svarbiomis institucijomis ir būtinos ryšių sistemos, padedančios užtikrinti veiksmingą nenutrūkstamą organizacijos darbą ir palaikyti ryšius su kitais subjektais, įskaitant uoste stovinčius laivus;
3. išsamiai išdėstytos pagrindinės 1 apsaugos lygio priemonės – ir fizinės, ir eksploatacinės, kurios bus taikomos;
4. išsamiai išdėstytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurios leidžia uosto įrenginiui (terminalui) nedelsiant pereiti prie 2 apsaugos lygio ir prireikus prie 3 apsaugos lygio;
5. numatyta periodinė uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir jo pakeitimų, padarytų atsižvelgiant į sukauptą patirtį arba reaguojant į kintančias aplinkybes, persvarstymas arba auditas, ir
16.4 Veiksmingo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimas turi būti grindžiamas išsamiu visų su uosto įrenginio (terminalo) apsauga susijusių aspektų vertinimu, ypač atskiro uosto įrenginio (terminalo) išsamiu fizinių ir eksploatacinių savybių vertinimu.
16.5 Susitariančiosios Vyriausybės turi tvirtinti jų jurisdikcijai priklausančių uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus. Susitariančiosios Vyriausybės turi parengti procedūras, skirtas vertinti, ar kiekvienas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas tebėra aktualus, ir gali reikalauti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas būtų pakeistas prieš jo pirmąjį patvirtinimą arba jį patvirtinus. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos nuostatos dėl pavojų saugumui keliančių incidentų ir grėsmių saugumui, persvarstymų, audito, mokymų, treniruočių ir pratybų protokolų saugojimo norint įrodyti, kad tų reikalavimų yra laikomasi.
16.6 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės turi būti įdiegtos per priimtiną laiką nuo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano patvirtinimo ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti numatyta, kada bus įdiegta kiekviena priemonė. Jei numatoma, kad gali būti vėluojama diegti priemones, tai reikia aptarti su Susitariančiąja Vyriausybe, kuri atsakinga už uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano tvirtinimą, ir susitarti dėl patenkinamų alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių pakankamą apsaugos lygį, taikymo bet kuriuo pereinamuoju laikotarpiu.
16.7 Šaunamųjų ginklų naudojimas laivuose ar šalia laivų ir uosto įrenginiuose (terminaluose) gali sukelti ypatingą ir reikšmingą pavojų saugai, ypač kai tai susiję su tam tikromis pavojingomis bei kenksmingomis medžiagomis ir tai reikia labai kruopščiai apsvarstyti. Jei Vyriausybė nusprendžia, kad šiose zonose reikia pasitelkti ginkluotus darbuotojus, ta Susitariančioji Vyriausybė turi užtikrinti, kad šie darbuotojai būtų reikiama tvarka įgalioti, išmokyti naudotis ginklais ir suvoktų konkretų pavojų saugai šiose zonose. Susitariančioji Vyriausybė, leidusi naudoti šaunamuosius ginklus, turi pateikti konkrečias jų saugaus naudojimo gaires. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos konkrečios gairės šiuo klausimu, ypač kai tai yra taikoma pavojingas prekes ar medžiagas gabenantiems laivams.
Uosto įrenginio (terminalo) apsaugą užtikrinančių pareigų organizavimas ir atlikimas
16.8 Be 16.3 punkte pateiktų gairių, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstyti šie su visais apsaugos lygiais susiję dalykai:
2. viso uosto įrenginio (terminalo) personalo, atliekančio su apsauga susijusią funkciją, pareigos, atsakomybė ir mokymo reikalavimai bei veiklos vertinimo rodikliai, reikalingi kiekvieno jų efektyvumui vertinti;
3. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos organizacijos ryšiai su kitomis nacionalinėmis ar vietos institucijomis, atsakingomis už apsaugą;
4. ryšių sistemos, numatytos tam, kad būtų galima palaikyti veiksmingus ir nenutrūkstamus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos personalo, uoste esančių laivų ir prireikus nacionalinių ar vietos institucijų, atsakingų už apsaugą, ryšius;
6. procedūros ir praktiniai metodai slaptai informacijai apie apsaugą, laikomai spausdintos ar elektroninės formos, apsaugoti;
7. procedūros, skirtos įvertinti, ar apsaugą užtikrinančios priemonės, procedūros ir įranga tebėra veiksmingos, įskaitant įrangos gedimų ar darbo sutrikimų nustatymą ir jų šalinimą;
8. ataskaitų, susijusių su galimais apsaugos pažeidimais arba nerimą keliančiais apsaugos klausimais, pateikimo ir vertinimo procedūros;
11. pavojingų prekių ir medžiagų bei jų laikymo vietų uosto įrenginyje (terminale) dokumentų tvarkymo ir atnaujinimo procedūros;
12. priemonės, skirtos įspėti pakrantės patrulius ir specializuotas paieškos grupes ir gauti jų paslaugas, įskaitant bombų paiešką ir povandeninę paiešką;
13. procedūros, skirtos padėti laivų apsaugos pareigūnams patvirtinti į laivą norinčių įlipti asmenų tapatybę, kai to yra prašoma, ir
14. procedūros, skirtos supaprastinti sąlygas laivo personalui išlipti į krantą arba keisti personalą, bei lankytojams, įskaitant jūrininkų rūpybos ir darbo organizacijų atstovus, patekti į laivą.
16.9 Likusioje šio skirsnio dalyje konkrečiai aptariamos tos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių galima imtis nustačius kiekvieną apsaugos lygį, susijusios su:
Patekimas į uosto įrenginį (terminalą)
16.10 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos visiems uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime išvardytiems patekimo į uosto įrenginį (terminalą) būdams.
16.11 Nagrinėjant kiekvieną iš jų, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos atitinkamos vietos, kuriose turi būti taikomi patekimo apribojimai arba draudimai, galiojantys nustačius kiekvieną apsaugos lygį. Laivo apsaugos plane turi būti nustatyta kiekvienam apsaugos lygiui taikomas apribojimo arba draudimo tipas ir jų taikymo sąlygos.
16.12 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui taikomos identifikavimo priemonės, reikalingos tam, kad būtų galima leisti asmenims patekti į uosto įrenginį (terminalą) ir būti uosto įrenginyje (terminale) be apribojimų; tam gali reikėti sukurti tinkamą uosto įrenginio (terminalo) personalo ir lankytojų identifikavimo sistemą, leidžiančią atlikti galutinį ir laikiną identifikavimą. Bet kuri uosto įrenginio (terminalo) identifikavimo sistema turi būti derinama su sistema, taikoma laivams, kurie uosto įrenginiu (terminalu) reguliariai naudojasi, kai tai praktiškai įmanoma. Keleiviai turi turėti galimybę įrodyti savo tapatybę įlaipinimo talonais, bilietais ir t. t., bet jiems neturi būti leidžiama be priežiūros patekti į draudžiamąsias zonas. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos nuostatos, užtikrinančios, kad identifikavimo sistemos būtų nuolat atnaujinamos ir kad už piktnaudžiavimą procedūromis būtų taikomos drausminės priemonės.
16.13 Asmenims, nenorintiems arba negalintiems įrodyti savo tapatybės ir (arba) patvirtinti savo apsilankymo tikslo, kai yra prašomi tai padaryti, neturi būti leista patekti į uosto įrenginį (terminalą), o apie jų mėginimus patekti į uosto įrenginį (terminalą) turi būti pranešama UĮAP ir nacionalinėms arba vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už apsaugą.
16.14 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nurodytos vietos, kuriose atliekamos asmenų, jų asmeninių daiktų ir transporto priemonių kratos. Šios vietos turi būti dengtos, kad darbas nenutrūktų dėl vyraujančių oro sąlygų ir būtų atliekamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytu periodiškumu. Atlikus kratą, asmenys, jų asmeniniai daiktai ir transporto priemonės turi būti nukreipiami tiesiai į laikymo, įlaipinimo ar automobilių krovimo zonas.
16.15 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti numatytos atskiros vietos patikrintiems ir nepatikrintiems asmenims bei jų daiktams ir, jei įmanoma, atskiros zonos įlipantiems ir išlipantiems keleiviams, laivo personalui ir jų asmeniniams daiktams norint išvengti nepatikrintų ir patikrintų asmenų kontakto.
16.16 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatyta, kokiu periodiškumu turi būti taikomos patekimo kontrolės priemonės, ypač jei jos taikomos atsitiktine tvarka arba retkarčiais.
1 apsaugos lygis
16.17 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nurodyti kontrolės punktai, kuriuose gali būti taikomos šios apsaugą užtikrinančios priemonės:
1. draudžiamosios zonos, kurios turi būti aptvertos tvoromis ar kitomis užtvaromis laikantis Susitariančiosios Vyriausybės patvirtinto standarto;
2. tikrinama visų į uosto įrenginį (terminalą) norinčių patekti su laivu susijusių asmenų, įskaitant keleivius, laivo personalą ir lankytojus, tapatybė ir sužinomos priežastys, kodėl jie nori patekti į uosto įrenginį (terminalą), pavyzdžiui, tikrinant priėmimo instrukcijas, keleivių bilietus, įlaipinimo talonus, darbų užsakymus ir t. t.;
3. tikrinamos transporto priemonės, kuriomis naudojasi su laivu susiję asmenys, norintys patekti į uosto įrenginį (terminalą);
4. tikrinama uosto įrenginio (terminalo) personalo ir uosto įrenginyje (terminale) dirbančių asmenų tapatybė ir jų transporto priemonės;
5. ribojamas patekimas asmenims, nedirbantiems uosto įrenginyje (terminale), jei jie negali įrodyti savo tapatybės;
7. nustatomos visos patekimo į uosto įrenginį (terminalą) vietos, kuriomis nėra reguliariai naudojamasi ir kurios turi būti visada uždarytos ir užrakintos.
16.18 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, gali būti atliekamos visų asmenų, norinčių patekti į uosto įrenginį (terminalą), kratos. Šių kratų, įskaitant atsitiktines, dažnumas turi būti nurodytas patvirtintame uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane ir tam turi konkrečiai pritarti Susitariančioji Vyriausybė. Neturi būti reikalaujama, kad laivo personalo nariai apieškotų savo kolegas ar jų asmeninius daiktus, nebent būtų akivaizdžių, grėsme saugumui grindžiamų, priežasčių tai daryti. Bet kuri krata turi būti atliekama taip, kad būtų visokeriopai atsižvelgiama į žmogaus teises ir būtų išsaugotas elementarus žmogaus orumas.
2 apsaugos lygis
1. papildomo personalo skyrimas saugoti patekimo į uosto įrenginį (terminalą) vietų ir patruliuoti prie įrenginį (terminalą) juosiančių užtvarų;
2. patekimo į uosto įrenginį (terminalą) vietų skaičiaus mažinimas nustatant, kurias reikia uždaryti, ir numatant priemones joms tinkamai apsaugoti;
3. priemonių, stabdančių judėjimą per likusias patekimo į uosto įrenginį (terminalą) vietas, numatymas, pavyzdžiui, įrengiant apsaugines užtvaras;
5. neįleidimas tų lankytojų, kurie negali pateikti patikrinamo paaiškinimo, kodėl jie nori patekti į uosto įrenginį (terminalą), ir
16.20 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis nurodymų, kuriuos pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis bei uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų galima paminėti šias:
2. leidimas patekti į įrenginį (terminalą) tik į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančioms tarnyboms;
3. pėsčiųjų ar transporto priemonių judėjimo visame uosto įrenginyje (terminale) arba jo dalyje sustabdymas;
Uosto įrenginyje (terminale) esančios draudžiamosios zonos
16.21 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nurodytos visos draudžiamosios zonos, kurios turi būti nustatytos uosto įrenginyje (terminale), nurodytas jų plotas, kiek laiko jos galioja, apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių reikia imtis kontroliuojant patekimą į jas, ir priemonės, kurių reikia norint kontroliuoti jose vykdomą veiklą. Esant tinkamoms aplinkybėms, tarp jų taip pat turi būti priemonės, skirtos užtikrinti, kad prieš nustatant laikinas draudžiamąsias zonas ir jas nustačius būtų patikrinta jų apsauga. Draudžiamųjų zonų paskirtis:
1. apsaugoti keleivius, uosto įrenginio (terminalo) personalą ir lankytojus, įskaitant tuos, kurių apsilankymas yra susijęs su laivu;
16.22 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas turi užtikrinti, kad visose draudžiamosiose zonose būtų numatytos aiškiai apibūdintos apsaugą užtikrinančios priemonės, skirtos kontroliuoti:
16.23 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti numatyta, kad visos draudžiamosios zonos būtų aiškiai pažymėtos, ir nurodyta, kad patekimas į zoną yra ribojamas ir kad buvimas toje zonoje be leidimo yra apsaugos pažeidimas.
16.24 Įrengtos automatinės įsibrovimų aptikimo priemonės turi nusiųsti įspėjamąjį signalą kontrolės centrui, kuris gali reaguoti į įjungtą pavojaus signalą.
2. įlaipinimo ir išlaipinimo zonos, keleivių ir laivo personalo laukimo ir tikrinimo zonos, įskaitant kratos punktus;
6. laivų eismo valdymo sistemų aparatinės, pagalbinės laivybos priemonės ir uosto kontrolės pastatai, įskaitant apsaugos ir sekimo aparatines;
8. pagrindiniai elektros, radijo ir telekomunikacijų, vandens ir kitų komunalinių paslaugų įrenginiai, ir
9. kitos uosto įrenginio (terminalo) vietos, į kurias turi būti ribojamas laivų, transporto priemonių ir asmenų patekimas.
16.26 Gavus reikiamų institucijų sutikimą, apsaugą užtikrinančios priemonės gali būti taikomos ir norint apriboti patekimą be leidimo į statinius, nuo kurių galima stebėti uosto įrenginį (terminalą).
1 apsaugos lygis
16.27 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos draudžiamosioms zonoms taikomos apsaugą užtikrinančios priemonės, tarp jų gali būti šios:
1. nuolatinių arba laikinųjų užtvarų įrengimas draudžiamajai zonai apjuosti, kurių standartą turi patvirtinti Susitariančioji Vyriausybė;
2. patekimo į šias zonas vietų įrengimas ten, kur darbo metu patekimą gali kontroliuoti apsaugos darbuotojai, o nenaudojant jas galima užrakinti arba užtverti;
3. išduodami leidimai, kurie turi būti rodomi norint nustatyti, ar asmuo turi teisę būti draudžiamojoje zonoje;
6. automatinių įsibrovimų aptikimo prietaisų arba sekimo įrangos ar sistemų įrengimas norint užfiksuoti neteisėtą patekimą į draudžiamąsias zonas ar judėjimą jose, ir
7. laivų, esančių netoli uosto įrenginiu (terminalu) besinaudojančių laivų, judėjimo kontrolė.
2 apsaugos lygis
16.28 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti numatytas dažnesnis ir intensyvesnis draudžiamųjų zonų stebėjimas ir patekimo į jas kontrolė. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, tarp jų gali būti šios:
1. užtvarų ir tvorų, juosiančių draudžiamąsias zonas, veiksmingumo padidinimas, įskaitant patruliavimą ir automatinius įsibrovimų aptikimo prietaisus;
2. patekimo į draudžiamąsias zonas vietų skaičiaus mažinimas ir likusių patekimo vietų kontrolės sugriežtinimas;
6. patrulių, įskaitant pakrantės patrulius, budinčius ties draudžiamųjų zonų ribomis ir šiose zonose, skaičiaus ir patruliavimo dažnumo didinimas;
8. apribojimų taikymas leidimų neturintiems laivams įplaukti į vandenis, esančius greta uosto įrenginiu (terminalu) besinaudojančių laivų.
3 apsaugos lygis
16.29 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų gali būti:
1. papildomų draudžiamųjų zonų uosto įrenginyje (terminale), esančių netoli tos vietos, kurioje įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, arba ten, kur, kaip manoma, kyla grėsmė saugumui, nustatymas ir draudimas patekti į jas, ir
Krovinių tvarkymas
2. užkirsti kelią tam, kad į uosto įrenginį (terminalą) nebūtų priimami ir uosto įrenginyje (terminale) nebūtų saugomi kroviniai, kurių nenumatyta pervežti.
16.31 Tarp apsaugą užtikrinančių priemonių turi būti krovinių sąrašo tikrinimo procedūros priėmimo į uosto įrenginį (terminalą) vietose. Kai krovinys patenka į uosto įrenginį (terminalą), turi būti galima nustatyti, ar jis yra patikrintas, ar jį leista krauti į laivą, ar jis priimtas laikinai saugoti draudžiamojoje zonoje, kol bus pakrautas. Gali reikėti riboti krovinių, kurių krovimo data nepatvirtinta, priėmimą į uosto įrenginį (terminalą).
1 apsaugos lygis
16.32 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant krovinius, tarp jų gali būti šios:
1. eilinis krovinių, krovinių transporto vienetų ir uosto įrenginyje (terminale) esančių krovinių saugojimo zonų tikrinimas prieš atliekant krovos operacijas arba jų metu;
2. patikrinimai, norint įsitikinti, ar į uosto įrenginį (terminalą) patenka tie kroviniai, kurie nurodyti važtaraštyje arba lygiaverčiuose krovinių dokumentuose;
4. plombų ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, tikrinimas krovinį įvežant į uosto įrenginį (terminalą) ir saugant uosto įrenginyje (terminale).
1. atliekant vizualinę ir fizinę apžiūrą, ir
naudojant skenavimo ir aptikimo įrangą, mechaninius prietaisus arba šunis.
16.34 Kai kroviniai pervežami reguliariai ar daug kartų, kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP), pasitarę su uosto įrenginiu (terminalu), su ekspeditoriais ar kitais už šiuos krovinius atsakingais asmenimis gali susitarti dėl tikrinimo kitoje vietoje, plombavimo, grafikų sudarymo, pagrindžiančių dokumentų ir t. t. Apie šiuos susitarimus reikia pranešti atitinkamam UĮAP ir gauti jo pritarimą.
2 apsaugos lygis
16.35 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant krovinius, tarp jų gali būti:
1. išsamus krovinių, krovinių transporto vienetų ir uosto įrenginyje (terminale) esančių krovinių saugojimo zonų tikrinimas;
2. sugriežtinti reikiami tikrinimai norint įsitikinti, kad į uosto įrenginį (terminalą) patektų, būtų laikinai ten saugomi ir kraunami į laivą tik kroviniai su dokumentais;
4. dažnesnis ir išsamesnis plombų ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, tikrinimas.
16.36 Išsamus krovinių tikrinimas gali būti atliekamas kai kuriais arba visais toliau išvardytais būdais:
1. dažniau ir išsamiau tikrinant krovinius, krovinių transporto vienetus ir uosto įrenginyje (terminale) esančias krovinių saugojimo zonas (vizualinis ir fizinis patikrinimas);
3. derinant sustiprintą apsaugą užtikrinančias priemones su ekspeditoriumi ar su kita atsakinga šalimi, vadovaujantis pasiektu susitarimu ir nustatytomis procedūromis.
3 apsaugos lygis
16.37 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir su uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų gali būti šios:
1. krovinių judėjimo arba krovimo operacijų visame uosto įrenginyje (terminale), jo dalyje ar konkrečiuose laivuose ribojimas arba laikinas sustabdymas, ir
Laivo atsargų pristatymas
6. užtikrinti, kad uosto įrenginyje (terminale) būtų teikiamos atsargas pristatančių transporto priemonių palydos paslaugos.
16.39 Jei laivai reguliariai naudojasi uosto įrenginiu (terminalu), gali būti tikslinga nustatyti laivui, laivo atsargų tiekėjams ir uosto įrenginiui (terminalui) procedūras, kurios apimtų pranešimus apie atsargų pristatymą, laiką ir dokumentus. Visada turi būti numatytas tam tikras būdas įrodyti, kad laivas užsakė atsargas, kurios yra pristatomos.
1 apsaugos lygis
16.40 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos priemonės, taikomos pristatomoms laivo atsargoms kontroliuoti, tarp jų gali būti:
2. išankstinis pranešimas apie krovinio sudėtį, informacijos apie vairuotoją ir transporto priemonės registraciją pateikimas, ir
2. naudojantis skenavimo ir aptikimo įranga, mechaniniais prietaisais arba šunimis.
2 apsaugos lygis
16.42 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos norint sugriežtinti pristatomų laivo atsargų kontrolę, tarp jų gali būti šios:
3. susitarimas su laivo personalu patikrinti užsakymą pagal važtaraštį prieš įvežant jį į uosto įrenginį (terminalą), ir
16.43 Išsamų laivo atsargų patikrinimą galima atlikti kai kuriais arba visais toliau išvardytais būdais:
3. ribojant arba uždraudžiant įvežti atsargas, kurios nebus išgabentos iš uosto įrenginio (terminalo) per konkretų laikotarpį.
3 apsaugos lygis
16.44 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų gali būti pasirengimas apriboti arba laikinai sustabdyti laivo atsargų pristatymą visame uosto įrenginyje (terminale) arba jo dalyje.
Nelydimo bagažo tvarkymas
16.45 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugos priemonės, taikomos norint užtikrinti, kad nelydimas bagažas (t. y. bet koks bagažas, įskaitant asmeninius daiktus, kurių tikrinimo ar kratos metu neturi keleivis arba laivo įgulos narys), prieš įleidžiant jį į uosto įrenginį (terminalą) ar prieš perkeliant jį iš uosto įrenginio (terminalo) į laivą, būtų identifikuotas ir tinkamai patikrintas, įskaitant kratą. Nėra numatoma, kad šį bagažą tikrintų ir uosto įrenginys (terminalas), ir laivas, o tais atvejais, kai ir vienas, ir kitas turi tinkamos įrangos, atsakomybė už tikrinimą turi tekti uosto įrenginiui (terminalui). Būtinas glaudus bendradarbiavimas su laivu ir reikia imtis priemonių, kad nelydimas bagažas po patikrinimo būtų saugiai tvarkomas.
1 apsaugos lygis
16.46 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugos priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, norint užtikrinti, kad būtų tikrinama ir apieškoma iki 100 procentų (imtinai) nelydimo bagažo, įskaitant galimą peršvietimą rentgeno įranga.
2 apsaugos lygis
16.47 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, tarp jų turi būti šimtaprocentinis viso nelydimo bagažo peršvietimas rentgeno įranga.
3 apsaugos lygis
16.48 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų gali būti šios:
1. išsamesnis šio bagažo tikrinimas, pavyzdžiui, peršvietimas rentgeno įranga bent dviem skirtingais kampais;
Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos stebėjimas
16.49 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos organizacija turi gebėti visą laiką stebėti uosto įrenginį (terminalą) ir jo prieigas sausumoje ir vandenyje, įskaitant tamsų paros laiką ir blogo matomumo laikotarpius, uosto įrenginyje (terminale) esančias draudžiamąsias zonas, uosto įrenginyje (terminale) esančius laivus ir teritoriją aplink juos. Stebint gali būti naudojamasi:
2. apsaugos darbuotojais, įskaitant patruliavimą pėsčiomis, transporto priemonėmis ir vandens transportu, ir
16.50 Naudojami automatiniai įsibrovimo aptikimo prietaisai turi įjungti garsinį ir (arba) vaizdinį pavojaus signalą toje vietoje, kurioje nuolat būna žmonių arba kuri yra nuolat stebima.
16.51 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui reikalingos procedūros ir įranga bei priemonės, užtikrinančios, kad stebėjimo įranga galės veikti nepertraukiamai, atsižvelgiant į galimą oro sąlygų arba elektros energijos tiekimo sutrikimo poveikį.
1 apsaugos lygis
16.52 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurias taikant gali būti derinamas apšvietimas, apsaugos darbuotojų paslaugos arba apsaugos ir sekimo įrangos naudojimas, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos personalas galėtų:
1. stebėti visą uosto įrenginio (terminalo) teritoriją, įskaitant priėjimą iš kranto ir vandens pusės;
3. stebėti greta uosto įrenginiu (terminalu) besinaudojančių laivų esančias zonas ir judėjimą, įskaitant paties laivo apšvietimo stiprinimą.
2 apsaugos lygis
16.53 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos norint padidinti stebėjimo ir sekimo gebėjimus, tarp jų gali būti:
1. apšvietimo ploto ir intensyvumo bei sekimo įrangos aprėpties didinimas, įskaitant papildomo apšvietimo įrengimą ir stebimo ploto didinimą;
16.54 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, uosto įrenginys (terminalas) turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginyje (terminale) esančiais laivais, tarp jų gali būti:
1. viso apšvietimo uosto įrenginyje (terminale) įjungimas arba uosto įrenginio (terminalo) prieigų apšvietimas;
2. visos sekimo įrangos, galinčios fiksuoti uosto įrenginyje (terminale) ar šalia jo atliekamus veiksmus, įjungimas ir
Skirtingi apsaugos lygiai
Šio kodekso nereglamentuojama veikla
16.56 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatytos išsamios procedūros ir apsaugą užtikrinančios priemonės, kurias uosto įrenginys (terminalas) turi taikyti, kai:
Apsaugos deklaracijos
Auditas, persvarstymas ir pakeitimas
16.58 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti nustatyta, kaip UĮAP ketina tikrinti, ar uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas tebėra veiksmingas, ir turi būti išdėstytos procedūros, kuriomis reikia vadovautis persvarstant, atnaujinant arba keičiant uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą.
16.59 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas turi būti persvarstomas UĮAP nuožiūra. Be to, jį reikia persvarstyti:
1. jei keičiamas su uosto įrenginiu (terminalu) susijęs uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas;
2. jei, atliekant uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano auditą arba Susitariančiajai Vyriausybei tikrinant uosto įrenginio (terminalo) apsaugos organizavimą, nustatomi organizavimo trūkumai arba abejojama, ar patvirtinto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano reikšmingi elementai tebėra aktualūs;
3. įvykus pavojų saugumui keliantiems incidentams arba kilus jų grėsmei, kai tai yra susiję su uosto įrenginiu (terminalu), ir
16.60 Po bet kurio plano persvarstymo UĮAP gali pasiūlyti reikiamų patvirtinto plano pakeitimų. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano pakeitimai, susiję su:
1. siūlomais pakeitimais, kurie gali iš esmės pakeisti taikomą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos užtikrinimo metodą, ir
2. nuolatinių užtvarų, apsaugos ir sekimo įrangos ir sistemų ir kt., kurios anksčiau buvo laikomos esminėmis norint palaikyti uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, pašalinimu, modifikavimu arba pakeitimu.
Tokie pakeitimai turi būti pateikiami svarstyti ir tvirtinti Susitariančiajai Vyriausybei, kuri patvirtino pirminį uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą. Tokį pakeitimų tvirtinimą su papildomais pakeitimais arba be jų gali pateikti Susitariančioji Vyriausybė arba pakeitimai gali būti tvirtinami jos vardu. Tvirtindama uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, Susitariančioji Vyriausybė turi nurodyti, kurie procedūriniai ar fiziniai pakeitimai turi būti teikiami jai tvirtinti.
Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planų tvirtinimas
16.61 Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus turi tvirtinti atitinkamos Susitariančiosios Vyriausybės, kurios turi nustatyti reikiamas procedūras, numatančias:
Pažyma apie uosto įrenginio (terminalo) atitiktį reikalavimams
16.62 Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), gali išduoti atitinkamą dokumentą dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams, kuriame nurodo:
3. dokumento dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams galiojimo laikotarpį, kurį turi nurodyti Susitariančiosios Vyriausybės, bet kuris neturi būti ilgesnis negu penkeri metai, ir
4. tolesnio tikrinimo sąlygas, kurias nustatė Susitariančioji Vyriausybė, ir patvirtinimą, kai tikrinimai atliekami.
16.63 Dokumentas dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams turi būti rengiamas vadovaujantis šios kodekso dalies priedėlyje pateikta forma. Jei vartojama ne ispanų, prancūzų ar anglų kalba, Susitariančioji Vyriausybė gali pridėti vertimą į vieną iš šių kalbų, jei mano, jog tai yra reikalinga.
Bendrosios nuostatos
17.1. Išskirtiniais atvejais, kai laivo apsaugos pareigūnui kyla klausimų dėl asmenų, norinčių įlipti į laivą tarnybiniais tikslais, įgaliojimų galiojimo, jam turi padėti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas.
17.2. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas neturi būti atsakingas už eilinį asmenų, norinčių įlipti į laivą, asmens tapatybės patvirtinimą.
Papildomai, kitos susijusios gairės pateiktos 15, 16 ir 18 skirsniuose.
Mokymai
18.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas turi būti mokomas ir išmanyti kai kuriuos arba visus toliau išvardytus dalykus:
10. instruktavimo metodiką, skirtą mokymui ir švietimui apie apsaugą, įskaitant apsaugą užtikrinančias priemones ir procedūras;
19. treniruotes ir pratybas apsaugos klausimais, įskaitant treniruotes ir pratybas, rengiamas su laivais, ir
18.2 Uosto įrenginio (terminalo) personalas, turintis konkrečių su apsauga susijusių pareigų, turi būti mokomas ar išmanyti visas šias ar kai kurias toliau išvardytas sritis, t. y.:
18.3 Visas kitas uosto įrenginio (terminalo) personalas turi turėti pakankamai žinių ir būti susipažinęs su reikiamomis uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano nuostatomis, įskaitant šias:
Treniruotės ir pratybos
18.4 Treniruočių ir pratybų tikslas – užtikrinti, kad uosto įrenginio (terminalo) personalas išmanytų, kaip atlikti jiems priskirtas apsaugą užtikrinančias pareigas visais apsaugos lygiais, ir nustatyti visus su apsauga susijusius trūkumus, kuriuos reikia pašalinti.
18.5 Norint užtikrinti efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano nuostatų įgyvendinimą, treniruotės turi būti rengiamos ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, nebent dėl konkrečių aplinkybių jas reikėtų rengti kitaip. Šių treniruočių metu turi būti tikrinami atskiri plano elementai, pavyzdžiui 15.11 punkte išvardytos grėsmės saugumui.
18.6 Įvairios pratybos, kuriose gali dalyvauti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnai drauge su Susitariančiųjų Vyriausybių atitinkamomis institucijomis, kompanijų apsaugos pareigūnai arba laivų apsaugos pareigūnai, jei įmanoma, turi būti rengiamos ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus ne ilgesniais kaip 18 mėnesių intervalais tarp pratybų. Prašymai dėl kompanijų apsaugos pareigūnų ar laivų apsaugos pareigūnų dalyvavimo bendrose pratybose turi būti pateikiami atsižvelgiant į poveikį laivo apsaugai ir darbui. Šių pratybų metu turi būti tikrinami ryšiai, koordinavimas, turimi ištekliai ir reakcija. Šios pratybos gali būti:
3. derinamos su kitomis pratybomis, pavyzdžiui, avarinio reagavimo arba kitos uosto valstybės pratybomis.
B DALIES PRIEDĖLIS
1 PRIEDĖLIS
Laivo ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos deklaracijos forma2
APSAUGOS DEKLARACIJA
| Laivo pavadinimas |
|
| Registracijos uostas |
|
| TJO numeris |
|
| Uosto įrenginio (terminalo) pavadinimas |
|
Ši Apsaugos deklaracija galioja nuo .................... iki .............................................
Pateikiama dėl šių darbų ........................................................................................
Uosto įrenginys (terminalas) ir laivas susitaria dėl toliau išvardytų apsaugos priemonių ir funkcijų, siekdami laikytis Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso A dalies reikalavimų.
| Priemonės pavadinimas |
LAP ar UĮAP parašai šiose grafose rodo, kad darbus, laikydamasis atitinkamo patvirtinto plano, atliks |
|
| Uosto įrenginys (terminalas) |
Laivas |
|
| Visų apsaugos pareigų atlikimo užtikrinimas |
|
|
| Draudžiamųjų zonų stebėjimas, kad į jas patektų tik tam įgalioti asmenys |
|
|
| Patekimo į uosto įrenginį (terminalą) kontrolė |
|
|
| Patekimo į laivą kontrolė |
|
|
| Uosto įrenginio (terminalo) stebėjimas, įskaitant švartavimosi zonas ir zonas aplink laivą |
|
|
| Laivo stebėjimas, įskaitant švartavimosi zonas ir zonas aplink laivą |
|
|
| Krovinių tvarkymas |
|
|
| Laivo atsargų pristatymas |
|
|
| Nelydimo bagažo tvarkymas |
|
|
| Asmenų įlaipinimo ir jų įnešamų asmeninių daiktų kontrolė |
|
|
| Užtikrinimas, kad būtų parengti laivo ir uosto įrenginio (terminalo) ryšiai apsaugai užtikrinti |
|
|
Šį susitarimą pasirašiusios šalys patvirtina, kad apsaugos priemonės ir susitarimai dėl uosto įrenginio (terminalo) ir laivo atliekant nurodytus darbus atitinka XI-2 skyriaus ir kodekso A dalies nuostatas, kurios bus įgyvendinamos laikantis jų patvirtintame plane jau numatytų nuostatų arba pridėtame priede patvirtintų ir išdėstytų specialiųjų susitarimų.
..............................................................
(uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūno parašas) (laivo kapitono arba apsaugos pareigūno parašas)
| Pasirašiusio asmens vardas, pavardė ir pareigos |
|
| Vardas, pavardė: |
Vardas, pavardė: |
| Pareigos: |
Pareigos: |
| Informacija ryšiams palaikyti (įrašyti reikiama tvarka) (nurodyti telefonų numerius arba radijo kanalus ar dažnius, kurie bus naudojami) |
|
| Su uosto įrenginiu (terminalu): |
Su laivu: |
| Uosto įrenginys (terminalas) |
Kapitonas |
| Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas |
Laivo apsaugos pareigūnas |
|
|
Kompanija |
|
|
Kompanijos apsaugos pareigūnas |
Dokumentas dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams forma
PAŽYMA
DĖL UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) ATITIKTIES REIKALAVIMAMS
(oficialusis antspaudas) (valstybė)
Pažymos numeris…..
Išduotas vadovaujantis
TARPTAUTINIO LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSO (ISPS KODEKSAS)
B dalies nuostatomis
_______________________________ Vyriausybė
(valstybės pavadinimas)
Uosto įrenginio (terminalo) pavadinimas: ………………………………………
Uosto įrenginio (terminalo) adresas: ……………………………………….
TVIRTINAME, kad šio uosto įrenginio (terminalo) ir XI-2 skyriaus bei Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS kodeksas) A dalies nuostatų atitiktis yra patikrinta ir kad šis uosto įrenginys (terminalas) veikia laikydamasis patvirtinto Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano. Šis planas patvirtintas šioms operacijoms <nurodyti operacijų rūšis, laivų ar veiklos rūšis ir kitą reikalingą informaciją>: (nereikalingą išbraukti):
Keleivinis laivas
Keleivinis greitaeigis laivas
Krovininis greitaeigis laivas
Biriųjų krovinių laivas
Naftos tanklaivis
Cheminių medžiagų tanklaivis
Dujovežis
Mobilieji atviros jūros gręžimo įrenginiai
Krovininiai laivai, nepriskirti pirmiau nurodytoms kategorijoms
Šis dokumentas dėl atitikties reikalavimams galioja iki …………………………., atliekant patikrinimus (nurodytus kitoje lapo pusėje)
Išduotas ...........................................
(išdavimo vieta)
Išdavimo data ...............................................................................................................................
(dokumentą išdavusio nustatyta tvarka įgalioto
pareigūno parašas)
(dokumentą išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas)
PATIKRINIMŲ TVIRTINIMAS
<Įrašyti valstybės pavadinimą> Vyriausybė nustatė, kad šio Atitikties dokumento galiojimas turi būti tvirtinamas atliekant <įrašyti reikiamą informaciją apie patikrinimus (pvz., privalomieji kasmetiniai ar neplaniniai)>.
TVIRTINAME, kad, atlikus patikrinimą vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) B dalies 16.62.4 punktu, buvo nustatyta, kad uosto įrenginys (terminalas) laikosi atitinkamų Konvencijos XI-2 skyriaus ir (ISPS) kodekso A dalies nuostatų.
1 PATIKRINIMAS Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
2 PATIKRINIMAS Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
3 PATIKRINIMAS Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
4 PATIKRINIMAS Pasirašė ..................................................
(įgalioto pareigūno parašas)
Vieta .......................................................
Data .........................................................
______________
* Lietuvos Respublika prisijungė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. 12 d. nutarimu Nr. 416
1 Siekdamos nesukliudyti siekti tikslo laive turėti laivo įspėjimo apie pavojų sistemą, Administracijos gali leisti šią informaciją laikyti kitoje laivo vietoje dokumente, kuris yra žinomas kapitonui, laivo apsaugos pareigūnui ir kompanijos sprendimu kitam vadovaujančiam laivo personalui.
* Administracija šią liudijimo dalį patikslina, nurodydama, ar ji pavedė atlikti papildomus patikrinimus numatytus 19.1.1.4 skirsnyje.
* Išbraukti netinkamą.
** Užpildžius šią liudijimo dalį, atitinkamai keičiama liudijimo pirmajame lape nurodyta galiojimo laikotarpio pabaigos data.
* Netinkamą išbraukti
2 Žr. Tam tikrų, apsaugą užtikrinančių priemonių, laivams, uosto įrenginiams (terminalams), vietiniams mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams ir stacionarioms bei plaukiojančioms platformoms, kurioms netaikomas 1974 m. SOLAS konvencijos XI-2 skyrius, nustatymas, patvirtintas 2002 m. SOLAS konferencijoje 7 rezoliucija.
3 Žr. Tarptautinės jūros organizacijos tolesnį darbą dėl apsaugos jūroje stiprinimo, patvirtintą Apsaugos jūroje konferencijoje 3 rezoliucija, kviečiančia Organizacija, be kitų klausimų, persvarstyti ir Asamblėjos rezoliuciją A.890(21) dėl saugaus komplektavimo principų. Po šio persvarstymo gali būti taisoma V/14 taisyklė.
4 Galiojo šio kodekso priėmimo dieną.
5 Žr. Tarptautinės jūros organizacijos tolesnį darbą dėl apsaugos jūroje stiprinimo, patvirtintą Apsaugos jūroje konferencijoje 3 rezoliucija, kviečiančia Organizacija, be kitų klausimų, persvarstyti ir Asamblėjos rezoliuciją A.787(19) ir A.882(21).
6 Žr. SOLOS 74 ( su pakeitimais) I/19 taisyklę ir IX/6.2. taisyklę, LOADLINE 66 21 straipsnį, pakeistą 1988 m. LOADLINE protokolu, MARPOL 73/78 ( su pakeitimais) 5 ir 6 straipsnius, I priedo 8A taisyklę, II priedo 15 taisyklę, JMAB 78 (su pakeitimais) X straispnį ir TJO asambėjos rezoliucijas A.787 (19) ir A.882 (21)
8 Žr. Tarptautinės jūrų organizacijos tolesnį darbą dėl apsaugos jūroje stiprinimo ir tam tikrų apsaugą užtikrinančių priemonių laivams, uosto įrenginiams (terminalams), mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams, stacionarioms arba plaukiojančioms platformoms, kurioms netaikomas 1974 m. SOLAS konvencijos XI-2 skyrius, nustatymo, patvirtintą 2002 m. SOLAS konferencijoje 3 ir 7 rezoliucijomis.
2 Tokia apsaugos deklaracija sudaroma tarp laivo ir uosto įrenginio (terminalo). Jei deklaracija skirta dviem laivams, ši forma turi būti atitinkamai pakeista.