LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. RUGPJŪČIO 17 D. NUTARIMO NR. 935 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. vasario 28 d. Nr. 234

Vilnius

 

Atsižvelgdama į derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijos 2001 m. vasario 12 d. posėdžio rekomendacijas ir vyriausybinės Europos integracijos komisijos 2001 m. vasario 14 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 70-2075):

1.1. išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Laisvas kapitalo judėjimas“ (4 derybinis skyrius) II skyriaus „Pagrindimas“ poskyrio „Kapitalo judėjimas ir mokėjimai“ devintąją pastraipą taip:

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis neužtikrina laisvo kapitalo judėjimo, susijusio su žemės įsigijimu. Siekiant panaikinti šį prieštaravimą ES ACQUIS, rengiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks ne vėliau kaip iki 2004 metų panaikinti apribojimus užsienio valstybių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, piliečiams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės“;

1.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Transporto politika“ (9 derybinis skyrius):

1.2.1. išbraukti I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ septintąją pastraipą;

1.2.2. išdėstyti II skyriaus „Pagrindimas“ poskyrio „Geležinkeliai“ paskutiniąją pastraipą taip:

„Lietuvos Respublika numato iki 2010 metų įgyvendinti Tarybos direktyvoje 96/49/EC numatytus vagonų, vežančių pavojingus krovinius pagal RID, techninius reikalavimus. Šių reikalavimų įgyvendinimas susijęs su didelėmis investicijomis į vagonų parko atnaujinimą, remonto technologijos įdiegimą ir norminės techninės dokumentacijos pritaikymą“;

1.3. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Aplinka“ (22 derybinis skyrius):

1.3.1. išdėstyti I skyrių „Bendrosios nuostatos“ taip:

 

I. Bendrosios nuostatos

 

2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.

Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS aplinkos srityje.

Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti aplinkos ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių šiose srityse:

oro kokybės apsauga: Lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės laikant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse direktyva (94/63/EC) – pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 dienos;

vandens kokybės apsauga:

Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) – pereinamasis laikotarpis iki 2009 m. gruodžio 31 dienos;

Geriamojo vandens direktyva (98/83/EC) – pereinamasis laikotarpis iki 2015 metų;

atliekų tvarkymas:

Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62/EC) – pereinamasis laikotarpis iki 2006 m. gruodžio 31 dienos;

Sąvartynų direktyva (1999/31/EC) – pereinamasis laikotarpis iki 2011 m. gruodžio 31 dienos;

triukšmas: direktyva (92/14/EEC) dėl 1988 metų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos 16 priedo pirmojo tomo antrojo skyriaus antrojoje dalyje išvardytų orlaivių eksploatavimo ribojimo – pereinamasis laikotarpis iki 2006 metų.

Lietuvos Respublika prašo atsižvelgti į specifines Lietuvos sąlygas ir pakeisti ir papildyti Buveinių direktyvos (92/43/EEC) ir Paukščių direktyvos (79/409/EEC) priedus“;

1.3.2. II skyriuje „Pagrindimas“:

1.3.2.1. išdėstyti 2 poskyrio „Oro kokybės valdymas“ skirsnį „Lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės laikant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse direktyva (94/63/EC)“ taip:

Lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės laikant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse direktyva (94/63/EC)

Bendru aplinkos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 (Žin., 2000, Nr. 108-3470) patvirtintas Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 35-2000 „Lakių organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“. Patvirtinti reikalavimai naujiems įrenginiams taikomi nuo 2001 m. sausio 1 dienos.

Pagal parengtą preliminarią direktyvos įgyvendinimo programą reikalavimams įvykdyti reikės apie 10 mln. eurų. Kadangi techniniams sprendimams parengti ir įgyvendinti reikės laiko, šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Direktyvos nuostatas numatoma įgyvendinti pagal tokį grafiką:

Nauji įrenginiai ir autocisternos, pritaikytos benzinui įpilti iš apačios, – nuo 2001 m. sausio 1 dienos.

Esami (veikiantys) įrenginiai:

1. Benzino saugyklos:

terminalai, kurių metinė benzino apyvarta didesnė kaip 50000 tonų per metus, – iki 2005 m. gruodžio 31 dienos;

kiti terminalai – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

2. Benzino perkrovimo įrenginiai:

terminaluose, kuriuose benzinas perpilamas į geležinkelio cisternas, autocisternas ir (ar) laivus ir kurių metinė benzino apyvarta didesnė kaip 150000 tonų per metus, – iki 2005 m. gruodžio 31 dienos;

kituose terminaluose, kuriuose benzinas perpilamas į geležinkelio cisternas ir autocisternas, – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

3. Mobiliosios talpyklos:

geležinkelio cisternos ir laivai, kurie bus užpildomi terminaluose, jau įsirengusiuose atitinkamus benzino perkrovimo įrenginius, – iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.

4. Degalinių saugyklos:

degalinės, kurių benzino apyvarta didesnė kaip 1000 kub. metrų per metus, ir degalinės miestuose – iki 2005 m. gruodžio 31 dienos;

kitos degalinės, išskyrus tas, kurioms direktyva numato taikyti išimtis, – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos“;

1.3.2.2. išdėstyti 3 poskyrio „Atliekų tvarkymas“:

1.3.2.2.1. skirsnio „Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62/EC) ir susiję sprendimai dėl pakavimo medžiagų identifikavimo (97/129/EC) ir duomenų bazės formatų nustatymo (97/138/EC)“ trečiąją pastraipą taip:

„Direktyvai įgyvendinti Aplinkos ministerija parengė komunalinių atliekų perdirbimo strateginį planą. Šiame plane aptarta esama situacija, numatytos priemonės direktyvos reikalavimams įgyvendinti, suskaičiuotos sąnaudos. Numatoma, kad šios priemonės ir sukurtos regioninės atliekų tvarkymo sistemos leis įgyvendinti direktyvos reikalavimus per 6 metus. Todėl šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. gruodžio 31 dienos“;

1.3.2.2.2. skirsnio „Atliekų sąvartynų direktyva (1999/31/EC)“ ketvirtąją pastraipą taip:

„Atliekų vežimas į sąvartynus Lietuvoje – vyraujantis atliekų atsikratymo būdas. Užregistruota apie 850 komunalinių atliekų sąvartynų, iš kurių apie 350 šiuo metu eksploatuojami. Didžioji dauguma sąvartynų neatitinka direktyvos nuostatų. Aplinkos ministerijos parengtame strateginiame nepavojingų (komunalinių) atliekų sąvartynų tinklo plane numatyta iki 2008 metų uždaryti esamus didžiuosius sąvartynus ir įrengti 12 naujų visus acquis reikalavimus atitinkančių regioninių sąvartynų. Išankstiniais skaičiavimais, regioninėms sistemoms (naujiems sąvartynams įrengti ir esamiems didžiausią įtaką aplinkai darantiems sąvartynams uždaryti ir rekultivuoti, surinkimo ir perdirbimo pajėgumams sukurti) reikės apie 95 mln. eurų. Nuo 2008 iki 2011 metų pagrindiniai investiciniai projektai bus siejami su vidutinių ir mažų sąvartynų uždarymu dviejose vėliausiai sukurtose regioninėse sistemose. Iš viso vidutiniams ir mažiems sąvartynams uždaryti reikės apie 32 mln. eurų. Todėl šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2011 m. gruodžio 31 dienos. Biodegraduojamų atliekų, kurios patenka į sąvartynus, kiekiui mažinti bus skiriama daugiau laiko, tai leidžiama valstybėms, 1995 metais į sąvartynus vežusioms daugiau nei 90 procentų šių atliekų“;

1.3.2.3. išdėstyti 4 poskyrio „Vandens apsauga“:

1.3.2.3.1. skirsnį „Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) ir susijęs sprendimas dėl nacionalinių programų apimties (93/481/EEC)“ taip:

Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) ir susijęs sprendimas dėl nacionalinių programų apimties (93/481/EEC)

Šią sritį reglamentuoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas ir įstatymų lydimieji aktai, nustatantys nuotekų užterštumo normas (aplinkos ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 127 (Žin., 1997, Nr. 73-1888) ir leidimų išleisti nuotekas išdavimo tvarką (aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087).

Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2002 metais.

2001 metais bus pakeistos miesto nuotekų užterštumo normos, 2002 metais – papildytas Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, patvirtinti miestų nuotekų ir perteklinio dumblo tvarkymo bendrieji reikalavimai ir miestų nuotekų tvarkymo taisyklės.

Lietuvoje yra 38 aglomeracijos, didesnės nei 10000 gyventojų ekvivalentų (g. e.), ir 46 aglomeracijos, didesnės nei 2000 gyventojų ekvivalentų. Patikslinus investicinių projektų sąrašą ir skaičiavimus, paaiškėjo, kad direktyvai visiškai įgyvendinti reikės apie 290 mln. eurų. Atsižvelgdama į tai, kad savivaldybėms ir miestų gyventojams teks didžiausias šios direktyvos įgyvendinimo finansinis krūvis, Lietuva šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.

Numatytas toks nuotekų surinkimo sistemų ir vandenvalos infrastruktūros sukūrimo (renovacijos) grafikas (šis grafikas rengtas atsižvelgiant į aplinkosaugos prioritetus, esamus finansinius išteklius ir galimą vartotojų mokesčių didėjimą):

Nuotekų surinkimo sistemos, atitinkančios direktyvos IA priedo reikalavimus:

esamų sistemų atnaujinimas ir išplėtimas:

visose aglomeracijose, didesnėse nei 2000 g. e., – iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.

Vandenvalos įrenginiai, atitinkantys direktyvos IB priedo reikalavimus:

visose aglomeracijose, didesnėse nei 10000 g. e., – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos;

visose aglomeracijose, didesnėse nei 2000 g. e., bet mažesnėse nei 10000 g. e., – iki 2009 m. gruodžio 31 dienos“;

1.3.2.3.2. skirsnį „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių direktyva (91/676/EEC)“ taip:

Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių direktyva (91/676/EEC)

Šią sritį reglamentuoja 1999 metais patvirtinti Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimai (aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 426 (Žin., 2000, Nr. 8-217).

Lietuva yra parengusi Pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus, kuriems 2000 m. gegužės 19 d. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 3 pritarė žemės ūkio ministro sudarytas Aplinkosaugos žemės ūkyje tarptautinių projektų priežiūros komitetas. Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos 2001 metais, priėmus teisės aktus dėl taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nitratų pažeidžiamose zonose reglamentavimo. Iki Lietuva taps ES nare, bus patvirtinta Pirmoji direktyvos įgyvendinimo veiksmų ketverių metų programa.

Lietuvoje trąšų sunaudojimas ir gyvulių tankumas (sutartiniai galvijų vienetai hektarui) yra mažesni nei nustatyti direktyvoje limitai. Tačiau taršos iš žemės ūkio šaltinių tyrimas parodė, kad didelė Lietuvos teritorijos dalis gali būti paskelbta nitratais pažeidžiama zona, todėl Lietuva nusprendė rengti Pirmąją veiksmų programą visai teritorijai. Išankstiniais skaičiavimais, direktyvai visiškai įgyvendinti (ypač ūkiams modernizuoti – mėšlo ir srutų kaupimo ir įterpimo įrangai sumontuoti) prireiktų apie 268 mln. eurų. Direktyvą įgyvendinti sunku ir dėl to, kad Lietuvoje galutinai nesusiformavusios žemės ūkio kryptys ir struktūra, atitinkančios ES bendrosios žemės ūkio politikos principus. Siekiant efektyviai naudoti lėšas, kol galutinai susiformuos žemės ūkio struktūra, investuoti būtų tikslinga tik į stambiausius ūkius. Atsižvelgdama į finansines galimybes, žemės ūkio būklę ir galimos užsienio paramos dydį, Lietuva įgyvendins visus direktyvos reikalavimus vykdydama pirmąją ir antrąją keturmetes veiksmų programas. Pirmojoje veiksmų programoje bus numatyta, kad priemonės, kurioms įgyvendinti nereikia didelių investicijų (išskyrus gyvulių mėšlo saugyklas ir mėšlo įterpimo įrenginius), privalomos visiems ūkiams (naujiems ir esamiems), taip pat nustatyta, kad dideli ūkiai, ūkiai, turintys akivaizdžių aplinkos apsaugos problemų, ir ūkiai, kuriuose vykdomos naujos investicijos, turi palaipsniui įgyvendinti direktyvos reikalavimus. Vykdant Antrąją veiksmų programą, ir mažesni ūkiai palaipsniui įgyvendins direktyvos reikalavimus“;

1.3.2.4. išdėstyti 5 poskyrio „Gamtos apsauga“:

1.3.2.4.1. skirsnio „Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyva (92/43/EEC)“ ketvirtąją pastraipą taip:

„Lietuva identifikuos Bendrijai svarbias teritorijas (SCI) ir bus pasirengusi pateikti jų sąrašą Europos Komisijai nuo narystės ES dienos. Lietuva užtikrins, kad nuo narystės ES dienos identifikuotoms SCI teritorijoms bus taikomi direktyvos 6 straipsnyje 2, 3 ir 4 paragrafuose numatyti reikalavimai. Lietuva įsteigs specialias saugomas teritorijas (SAC), kaip numatyta direktyvos 4 straipsnio 4 paragrafe“;

1.3.2.4.2. skirsnio „Laukinių paukščių apsaugos direktyva (79/409/EEC)“ ketvirtąją pastraipą taip:

„Lietuva identifikuos ir įsteigs specialias apsaugos teritorijas (SPA) iki narystės ES dienos“.

2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai informuoti apie 1 punkte nurodytus derybinių pozicijų pakeitimus Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferenciją.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                       ROLANDAS PAKSAS

 

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                                                           ANTANAS VALIONIS